LIETUVOS RESPUBLIKOS energetikos MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 2 D. ĮSAKYMO NR. 1-298 „DĖL 2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR 2014-2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ

SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2020 m. balandžio 7 d. Nr. 1-84

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą:

1.1. Pakeičiu I skyriaus trečiojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.315

„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“

procentai

21,72

28

P.B.230

„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“

MW

0

18

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas“

t CO2 ekvivalentu

0

14 082

P.N.108

„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių elektrinė įrengtoji galia“

MW

0

4“.

 

1.2. Pakeičiu I skyriaus trečiojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais               

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

8 437 245

0

3 500 000

0

0

0

3 500 000

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

8 437 245

0

3 500 000

0

0

0

3 500 000“.

 

1.3. Pakeičiu I skyriaus penktojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.317

„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“

tūkst. tne

1948

1 680

P.B.232

„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“

kWh/per metus

0

6 406 735

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“

t CO2 ekvivalentu

0

648“.

 

1.4Pakeičiu I skyriaus septintojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.320

„Elektros energijos tiekimo kokybės pagerėjimas (SAIDI)“

minutės

81,32

91

P.B.233

„Papildomai prie pažangiųjų tinklų prijungtų vartotojų skaičius“

vartotojai

0

235 000

P.S.320

„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės, skirstomieji punktai ir (arba) skirstyklos, sukuriant bent 3 naujas pažangiojo elektros tinklo technines – funkcines savybes“

skaičius

0

56

P.N.112

„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos 10/0,4 kV transformatorinės su priklausiniais (10 kV ir 0,4 kV elektros linijos), sukuriant bent 3 naujas pažangiojo elektros tinklo technines-funkcines savybes“

skaičius

-

150“.

 

1.5. Pakeičiu I skyriaus septintojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Priemonės finansavimo šaltiniai eurais

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

40 039 892

0

40 039 892

0

0

0

40 039 892

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

40 039 892

0

40 039 892

0

0

0

40 039 892“.

 

1.6. Pakeičiu I skyriaus devintojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.319

„Energijos suvartojimas namų ūkiuose (neprijungtuose prie centralizuotų šilumos tinklų)“

Tūkst. tne

450

390

P.S.317

„Namų ūkiai, kuriuose padidintas atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo efektyvumas“

Namų ūkiai

0

4 800“.

 

 

1.7. Pakeičiu I skyriaus devintojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Priemonės finansavimo šaltiniai, eurais               

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

12 917 586

0

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

4 252 208

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

17 169 794

0

0

0

0

0

0“.

 

1.8. Pakeičiu I skyriaus dešimtojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.317

„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“

tūkst. tne

1 948

1 680

P.B.232

„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“

kWh/per metus

0

13 663 000

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas“

t CO2 ekvivalentu

0

3 891“.

 

1.9. Pakeičiu I skyriaus vienuoliktojo skirsnio 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.315

„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“

procentai

21,72

28

P.B.230

„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“

MW

0

57

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas“

t CO2 ekvivalentu

0

34 200“.

1.10. Pakeičiu I skyriaus vienuoliktojo skirsnio 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

12 830 206

0

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

7 000 000

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

19 830 206

0

0

0

0

0

0“.

 

1.11. Papildau I skyrių tryliktuoju skirsniu ir jį išdėstau taip:

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

04.3.1-LVPA-T-116 PRIEMONĖ „GATVIŲ APŠVIETIMO MODERNIZAVIMAS

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4.3.1. konkretaus uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: miestų gatvių apšvietimo modernizavimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą.

1.4. Galimi pareiškėjai: savivaldybės, savivaldybių įmonės, įmonės, kurioms nuosavybės teise yra perduoti gatvių apšvietimo tinklai.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš Europos Sąjungos (toliau – ES) bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.317

„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“

tūkst. tne

1 948

1 680

P.S.436

„Modernizuotas šviestuvų skaičius

Šviestuvai

0

9 500

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

12 000 000

0

12 000 000

0

7 000 000

0

5 000 000

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

12 000 000

0

12 000 000

0

7 000 000

0

5 000 000“.

 

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

 

Energetikos ministras                                                                                                  Žygimantas Vaičiūnas

 

SUDERINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos

agentūros

2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. R4-1291

 

SUDERINTA

Uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų

plėtros agentūros

2020 m. kovo 27 d. raštu Nr. 2020/2-487

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. ((24.37E)-5K-2004642)-6K-2001963

 

SUDERINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos

agentūros

2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. R4-594

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. ((24.37E)-5K-2004620)-6K-2001966

 

SUDERINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos

agentūros

2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. R4-1557

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2015 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1-108

(Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2020 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 1-84

redakcija)

 

 

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS NACIONALINIŲ

STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

 

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičiavimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo momentas

Institucija

1

2

3

4

5

6

7

8

9

R.N.101

„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus, dalis“

Procentai

Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga.

 

Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos.

 

Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.).

 

Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal formulę:

 

Ap=(100 x Vi)/Qv

 

kur:

Ap – gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus, procentas.

Vigamtinių dujų vartotojų, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus, skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš rodiklio P.N.110).

Qv – bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų, skaičius (skaičiavimui naudojamas 2014 m. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius – 568 058).

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo parengta ataskaita.

 

Antrinis šaltinis:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos energetikos ministerija apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.

Už pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

R.N.102

„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų dalis“

Procentai

Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Pažangioji skirstymo sistema suprantama kaip pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema.

 

Pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema suprantama kaip gamtinių dujų skirstymo sistema, kurioje įdiegti pažangiosios infrastruktūros elementai ir (ar) programinė ir technologinė įranga.

 

Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga.

 

Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos.

 

Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, kuriai padedant stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.).

 

Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga, skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti, ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.

 

Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.

 

Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal formulę:

 

Sp=(100 x Vs)/Qv

 

kur:

Sp – prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų procentas.

Vs – skaičiuojamu laikotarpiu prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungtų gamtinių dujų vartotojų skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš rodiklio P.N.105).

Q– bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius (skaičiavimui naudojamas 2014 m. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius – 568 058).

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo parengta ataskaita.

 

Antrinis šaltinis:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos energetikos ministerija apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.

Už pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

R.N.103

„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, dalis“

Procentai

Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.

 

Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal formulę:

 

Pp= (100 x Vp)/Qv

 

kur:

Pp – gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, procentas.

Vp – gamtinių dujų vartotojų, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš nacionalinio rodiklio P.N.106).

Qv – bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų, skaičius (skaičiavimui naudojamas 2014 m. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų skaičius – 568 058).

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo parengta ataskaita.

 

Antrinis šaltinis:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos energetikos ministerija apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.

Už pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

P.N.101

„Naujai nutiesti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“

km

Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą).

 

Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Naujų tinklų tiesimas suprantamas kaip naujų šilumos perdavimo tinklų klojimas naujose trasose (remiantis Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-172 „Dėl Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamas įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiesto šilumos tiekimo tinklo ilgis (kilometrais, sutartinių 100 mm skersmens viengubų vamzdžių).

Sutartinių 100 mm skersmens viengubų vamzdžių ilgis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

L = (d/100)*l

 

kur:

L – modernizuoto vamzdyno ilgis sutartiniais vienetais (km);

d-modernizuoto vamzdžio diametras (mm);

l- modernizuoto vamzdžio ilgis (km).

Pirminis šaltinis:
statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą) (kopijos).

 

Antrinis šaltinis:
mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.102

„Transportavimo bei paskirstymo nuostolių sumažėjimas modernizuotuose centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose“

MWh

Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą).

 

Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Modernizavimas suprantamas kaip turto modernizavimas.

 

Turto modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas. (pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).

 

Transportavimo bei paskirstymo nuostoliai suprantami kaip šilumos nuostoliai.

 

Šilumos nuostoliai – šiluma, iš šilumos tiekimo vamzdynais tekančio šilumnešio arba karšto vandens buitinėms reikmėms patekusi į tuos vamzdynus supančią aplinką, kai ji tam specialiai neskirta (pagal Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1–26 „Dėl vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas projekto vykdytojui atliekant skaičiavimus, pagal Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1–26 „Dėl vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“.

Pirminis šaltinis:

projekto vykdytojo skaičiavimai (ataskaita).

 

Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.103

„Įdiegus pažangius infrastruktūros elementus modernizuoti arba įrengti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai“

Skaičius

Modernizavimas suprantamas kaip turto modernizavimas.

 

Turto modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas (pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).

 

Gamtinių dujų perdavimo sistema – aukšto slėgio vamzdynai ir įrenginiai, įskaitant gamtinių dujų skirstymo stotis, dujoms iš įmonių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. Perdavimo sistema taip pat vadinama magistraliniu dujotiekiu (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą).

 

Technologinis priklausinys suprantamas kaip energetikos įrenginys.

 

Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis.

 

Pažangieji infrastruktūros elementai suprantami kaip įrenginiai, duomenų surinkimo, apdorojimo, valdymo informacinės sistemos, kurių pagalba užtikrinamas efektyvus gamtinių dujų perdavimas, vykdomas gamtinių dujų perdavimo sistemos operatyvus valdymas ir mažinamas bendras poveikis klimatui ir aplinkai.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengti arba modernizuoti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai.

Pirminis šaltinis:
statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą) (kopijos).

 

Antrinis šaltinis:
mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), kuriuo patvirtinama, kad gamtinių dujų perdavimo sistemos technologinis priklausinys yra naujai įrengtas arba modernizuotas.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.104

„Įdiegta pažangi programinė ir technologinė  įranga, reikalinga efektyviam dujų srautų valdymui ir perdavimo saugumui užtikrinti“

Skaičius

Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.

 

Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.

 

Dujų srautų valdymas suprantamas kaip perdavimo sistemos operatoriaus pajėgumų visumos valdymas siekiant optimaliai ir maksimaliai išnaudoti techninius pajėgumus bei palaikyti optimalų perdavimo sistemos darbo režimą (pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 ir Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Perdavimo saugumo užtikrinimas suprantamas kaip saugaus ir nenutrūkstamo perdavimo sistemos funkcionavimo užtikrinimas bei perdavimo sistemos sutrikimų prevencija (pagal Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojama įgyvendinant projekto veiklas įdiegta programinė ir technologinė įranga, reikalinga efektyviam dujų srautų valdymui ir perdavimo saugumui užtikrinti.

Pirminis šaltinis:

atliktų darbų patvirtinimo dokumentas

(užbaigtų darbų priėmimo aktas) (kopijos).

 

Antrinis šaltinis: galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas atliktų darbų patvirtinimo dokumentas

(užbaigtų darbų priėmimo aktas), kuriuo patvirtinama, kad programinės ir technologinės įrangos paketas yra įdiegtas ir priduotas eksploatavimui.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.105

„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungti gamtinių dujų vartotojai“

Skaičius

Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Pažangioji skirstymo sistema suprantama kaip pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema.

 

Pažangioji gamtinių dujų skirstymo sistema suprantama kaip gamtinių dujų skirstymo sistema, kurioje įdiegti pažangiosios infrastruktūros elementai ir (ar) programinė ir technologinė įranga.

 

Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga.

 

Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos.

 

Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.).

 

Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.

 

Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.

 

Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, prijungtus prie pažangiųjų skirstymo sistemų.

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

 

Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir kartu su mokėjimo prašymu pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.106

„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą“

Skaičius

Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Programinė įranga suprantama kaip informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija.

 

Technologinė įranga suprantama kaip gamtinių dujų perdavimo arba skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą.

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

 

Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymas ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir kartu su mokėjimo prašymu pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.107

„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“

MW

Įrenginys suprantamas kaip energetikos įrenginys.

 

Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis.

 

Didelio efektyvumo kogeneracija – kogeneracijos procesas, kai pasiekiamas ne mažesnis kaip 10 proc. kuro (pirminės energijos) sutaupymas, palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba pasiekiamas ne mažesnis kaip 0 proc. kuro sutaupymas mažesnės nei 1 MW elektrinės galios kogeneracijos blokui (pagal Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-216 „Dėl Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą).

 

Vardinė (nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu (pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama projektų įgyvendinimo metu įsigytų ir įrengtų energetikos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia.

Pirminis šaltinis:

statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai,

energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.

 

Antrinis šaltinis:

galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, išduodama energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.108

„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių elektrinė įrengtoji galia“

MW

Įrenginys suprantamas kaip energetikos įrenginys.

 

Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis.

 

Didelio efektyvumo kogeneracija –  kogeneracijos procesas, kai pasiekiamas ne mažesnis kaip 10 proc. kuro (pirminės energijos) sutaupymas, palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba pasiekiamas ne mažesnis kaip 0 proc. kuro sutaupymas mažesnės nei 1 MW elektrinės galios kogeneracijos blokui (pagal Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-216 „Dėl Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą).

 

Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomas energetikos objektas, skirtas elektros energijai ar elektros ir šilumos energijai bendrosios gamybos būdu iš atsinaujinančių išteklių gaminti, susidedantis iš vieno ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų (pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą).

 

Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma (pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama projektų įgyvendinimo metu įsigytų ir įrengtų energetikos įrenginių elektrinė įrengtoji galia.

Pirminis šaltinis:

statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai,

energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.

 

Antrinis šaltinis:

galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, išduodama energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.109

„Prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungti nauji šilumos vartotojai“

asmenys

Centralizuoto šilumos tiekimo sistema – integruotas šilumos perdavimo tinklas, prie kurio prijungtuose viename ar keliuose šilumos gamybos šaltiniuose pagaminta šiluma perduodama šilumos vartotojams (pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“).

 

Šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungtus naujus šilumos vartotojų.

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su šilumos vartotojais sąrašas.

 

Antrinis šaltinis: galutinis mokėjimo prašymas ir (ar) ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje ar poprojektiniu laikotarpiu sudaromas ir kartu su galutiniu mokėjimo prašymu ir (ar) ataskaita po projekto finansavimo pabaigos pateikiamas šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąrašas.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.110

„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus“

Skaičius

Gamtinių dujų vartotojas suprantamas kaip asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga.

 

Išmanioji apskaita suprantama kaip dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos.

 

Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema suprantama kaip sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.).

 

Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga suprantama kaip įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus.

Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

 

Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.111

„Pakeistų (naujai įrengtų) biokuro įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“

MW

Įrenginys suprantamas kaip energetikos įrenginys.

 

Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis.

 

Biokuras – iš biomasės pagaminti degieji dujiniai, skystieji ir kietieji produktai, naudojami energijai gaminti.

(pagal  Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą).

 

Vardinė (nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu (pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama projektų įgyvendinimo metu įsigytų ir įrengtų energetikos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia.

Pirminis šaltinis:

statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai,

energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.

 

Antrinis šaltinis:

galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai, išduodama energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.N.112

„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos 10/0,4 kV transformatorinės su priklausiniais (10 kV ir 0,4 kV elektros linijos), sukuriant bent 3 naujas pažangiojo elektros tinklo technines-funkcines savybes“

Skaičius

Transformatorinė suprantama kaip 10 kV įtampos stacionarioji, betoninė, modulinė, komplektinė, požeminė ar stulpinė transformatorinė, jos 10 kV įtampos elektros įrenginiai, 10 kV galios transformatoriai ir žemosios įtampos elektros įrenginiai;

 

10 kV ir 0,4 kV elektros linijos suprantamos kaip transformatorinę maitinančios 10 kV linijos ir iš transformatorinės išeinančios vartotojo elektros įrenginius maitinančios 0,4 kV elektros linijos, tai yra elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai persiųsti.

 

Elektros įrenginių ir statinių įrengimas suprantamas kaip veikla, kurios tikslas pastatyti, sumontuoti, nutiesti naujus elektros įrenginius ir inžinerinius statinius, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

 

Elektros įrenginių ir statinių atnaujinimas suprantamas kaip elektros įrenginių ir statinių atstatymas ir modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines atnaujinamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

 

Pažangusis tinklas – išmanusis elektros tinklas – elektros tinklas, gebantis visų elektros energetikos sistemos dalyvių (gaminančių ir vartojančių) veiklą valdyti taip, kad užtikrintų ekonominį efektyvumą, elektros energetikos sistemos ilgalaikes funkcines galimybes su minimaliais nuostoliais bei aukštą elektros kokybę, jos tiekimo patikimumą ir saugą (šaltinis: Elektros tinklų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Projekto vykdytojas turi atitikti Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1-221 „Dėl Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių patvirtinimo“, 7 punkte nustatytas sąlygas.

 

Naujos techninės-funkcinės savybės yra elektros įrenginių ir statinių savybės, gerinančios ir (ar) sukuriančios naujas turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą techninę įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengtos ir (arba) atnaujintos 10/0,4 kV transformatorinės su priklausiniais.

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo aktai, atliktų darbų aktai, ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo, atliktų darbų ir (arba) ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktas

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

_______________________