|
Funkcinės
zonos bendra problema
2024–2029 m. Šiaulių regiono funkcinės
zonos strategija siekiama spręsti šio regiono FZ savivaldybėms būdingą
bendrąją problemą: nepakankamai realizuojamas Šiaulių regiono potencialas
pramonės bei smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV), turizmo srityse,
mažėjantys žmogiškieji ištekliai, neužtikrinamas ekonominis ir
aplinkosauginis tvarumas.
1. Demografinės ir socialinės
situacijos įtaka regiono potencialo realizavimui (žr. 2 lentelę)
1.1. Neigiama demografinės, socialinės
situacijos įtaka FZ ekonominiam ir socialiniam augimui. Neigiamos demografinės, socialinės
tendencijos turi esminę įtaką FZ ekonominiam ir socialiniam augimui. Nuo 2014
m. pradžios per dešimtmetį gyventojų skaičius Šiaulių regione sumažėjo 7 %[22].
Nors 2023 m. daugiausia dėl atvykusių iš užsienio gyventojų neto bendroji migracija regione buvo teigiama, tačiau per
ketverius metus nuo 2019 m. iki 2023 m. 18,5 % sumažėjęs gimstamumas regione
rodo jau kelis dešimtmečius regione tebesitęsiantį žmogiškųjų išteklių
potencialo mažėjimą. Rodiklio Gimstamumas / 1000 gyv. reikšmė nuo 2019
iki 2023 m. sumažėjo visose FZ savivaldybėse (žr. 2 lentelę).
Regiono demografinės senatvės
koeficientas 156, didesnis nei Lietuvos (134), rodo santykinai mažą
žmogiškųjų išteklių potencialą. 2023 m. pagal neto bendrąją migraciją ir
demografinės senatvės koeficientą bloga situacija pasižymėjo Joniškio r.,
Kelmės r. ir Pakruojo r. savivaldybės (žr. 2 lentelę).
1.2. Urbanizacijos lygio netolygumai. Pagal urbanizacijos lygį (žr. 2 lentelę)
FZ priskirtina mišraus tipo teritorijai. Nors Šiaulių regiono urbanizacijos
lygis (65,8 %) artimas Lietuvos lygiui (68,8 %), tačiau 5 savivaldybių
urbanizacijos lygis pasiskirsto nuo 51,8 % (Radviliškio r. sav.) iki 26,4 %
(Šiaulių r. sav.). Gyventojų koncentracija tankiau gyvenamose teritorijose
(Šiaulių mieste ir artimuose priemiesčiuose) auga, tą rodo būsto statybos FZ
teritorijoje: pagal 2023 m. baigtus statyti būstus, kuriuose tikėtina
įsikuria daugiausia darbingo amžiaus asmenys, išsiskiria Šiaulių r.
savivaldybė kartu su Šiaulių miesto savivaldybe: 87,9 % visų Šiaulių regiono
būstų (žr. 2 lentelę). Pagal baigtų statyti būstų skaičių 2023 m. Šiaulių
rajono savivaldybė pralenkė Šiaulių miesto savivaldybę (344 ir 231 būstai).
Šiaulių mieste dirbantys asmenys stato individualius namus priemiesčiuose
arba netolimose nuo miesto Šiaulių r. savivaldybės teritorijose,
pasižyminčiose gražia gamta ir patogiu susisiekimu su miestu. Tačiau
tolimesnėse nuo Šiaulių miesto ir susisiekimui nepalankiose Šiaulių r.
savivaldybės dalyse gyventojų skaičius mažėja, todėl Šiaulių r. savivaldybė
išsiskiria iš kitų FZ savivaldybių nehomogenišku gyventojų pasiskirstymu ir
žemiausiu urbanizacijos lygiu (26,4 %) regione (žr. 2 lentelę).
1.3. Netolygiai FZ teritorijoje
pasiskirstęs žmogiškųjų išteklių potencialas. Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybėse
2023 m. buvo 61,4 % visų regiono užimtų gyventojų (žr. 2 lentelę), tai rodo,
kad regiono branduolyje yra koncentruota didžioji dalis žmogiškųjų išteklių.
Neto bendrosios migracijos teigiamos 2023 m. rodiklių reikšmės Šiaulių miesto
ir Šiaulių bei Radviliškio rajonų savivaldybėse prisidėjo prie žmogiškųjų
išteklių potencialo padidėjimo šiose savivaldybėse. Tačiau FZ strategijoje
įvardintą bendrąją problemą gilina kitų 5 FZ savivaldybių santykinai nedideli
žmogiškųjų išteklių skaičiai bei neigiamos neto bendrosios migracijos
rodiklio reikšmės. Tai reiškia, kad ateityje žmogiškųjų išteklių sumažėjimas
gali lemti ekonominio augimo sulėtėjimą ar stagnaciją, nebent dirbančiųjų
skaičiaus absoliutinį mažėjimą kompensuos aukštesnės gyventojų kompetencijos
ir (ar) pažangios technologijos.
1.4. Santykinai didelė socialinės
pašalpos gavėjų dalis. Socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų FZ penkių rajonų
savivaldybėse 2023 m. buvo žymiai didesnė nei regiono funkcinės zonos (3,3
%) ir Lietuvos (2,4 %) vidurkiai (žr. 2 lentelę), Radviliškio r.
savivaldybėje – net 5,46 %.
2 lentelė. Šiaulių regiono FZ
demografija ir socialinis potencialas
|
|
Neto bendroji migracija 2023 m.
|
Tankis, gyv. sk./ km2 2024-01-01
|
Gimstamumas / 1000 gyv.
|
Demografinės senatvės koeficientas[23], 2023 m.
|
Urbanizacijos lygis, miesto gyv. sk. /
bendras gyv. sk., %, 2023-07-01
|
Baigti statyti būstai, 2023 m.
|
Užimti gyventojai, tūkst.,
2023 m.
|
Socialinė pašalpa[24],
gavėjai / gyv. sk., %,
2023
|
|
2019
|
2023
|
|
Akmenės r. sav.
|
6
|
22,7
|
7,99
|
6,22
|
182
|
65
|
13
|
7,6
|
4,86
|
|
Joniškio r. sav.
|
-72
|
17,6
|
6,81
|
6,46
|
193
|
47,3
|
17
|
6,8
|
4,84
|
|
Kelmės r. sav.
|
-251
|
14,3
|
6,62
|
5,26
|
198
|
39,4
|
23
|
11,6
|
4,97
|
|
Pakruojo r. sav.
|
-42
|
13,6
|
7,31
|
6,21
|
186
|
31,8
|
9
|
8,4
|
4,56
|
|
Radviliškio r. sav.
|
205
|
21
|
8,16
|
6,71
|
166
|
51,8
|
17
|
14,5
|
5,46
|
|
Šiaulių r. sav.
|
134
|
22,4
|
7,94
|
6,73
|
139
|
26,4
|
344
|
20,1
|
3,16
|
|
Šiaulių miesto sav.
|
4 860
|
1 362,1
|
8,93
|
6,74
|
138
|
100
|
231
|
57,6
|
1,59
|
|
Šiaulių regiono FZ
|
4 840
|
31,3
|
8,08
|
6,51
|
156
|
65,8
|
654
|
126,6
|
3,3
|
|
Lietuvos Respublika
|
44 934
|
44,2
|
8,89
|
7,15
|
134
|
68,8
|
15 432
|
1441,1
|
2,4
|
2. Neefektyviai
realizuojamas regiono FZ ekonominis, verslo ir turizmo potencialas (žr. 3, 4 ir 5 lenteles)
2.1. Santykinai nedidelė įmonių pridėtinė
vertė ir santykinai nedidelė įmonių apyvarta. Per metus sukuriama mažų ir vidutinių (toliau –
MV) Įmonių pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis 1000 gyventojų (tūkst.
Eur) tik Šiaulių miesto savivaldybėje 2022 m. beveik atitiko Lietuvos
vidurkį, o Akmenės ir Radviliškio rajonų savivaldybės nesiekė šalies, bet
lenkė Šiaulių regiono vidurkį (žr. 4 lentelę). FZ bendrai daugiau nei
dvigubai atsiliko nuo šalies vidurkio. Pagal rodiklį Įmonių apyvarta 1000
gyventojų (tūkst. Eur) situacija panaši: Šiaulių miestas nedaug lenkė
Lietuvos vidurkį, o Šiaulių regiono vidurkis dėl likusių 6 savivaldybių mažų
šio rodiklio reikšmių sudarė vos kiek daugiau nei pusę Lietuvos vidurkio. Tad
dauguma Šiaulių regiono verslo įmonių gamyboje kūrė neaukštą pridėtinę vertę,
o pagal pagamintos produkcijos apyvartą (pardavimo pajamas) bendrai regiono
įmonės kone dvigubai atsiliko nuo bendros Lietuvos įmonių apyvartos.
2.2. Santykinai nedidelės regiono FZ
materialinės investicijos. 2022 m. materialinės investicijos Šiaulių regione sudarė 4,9 %
Lietuvos materialinių investicijų, 68,6 % šių investicijų regione teko
Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėms. Materialinės investicijos, tenkančios
vienam gyventojui, Šiaulių regione 2022 m. sudarė 2 322 Eur (Lietuvoje – 4
393 Eur), o regiono viduje skyrėsi 3 kartus – nuo 1 070 Eur Kelmės r.
savivaldybėje iki 3 044 Eur Šiaulių miesto savivaldybėje . Pagal materialines
investicijas Šiaulių regionas ne taip stipriai kaip pagal tiesiogines
užsienio investicijas, bet irgi žymiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
2.3. Nedarbo lygio
netolygumai regione.
2023 m. FZ nedarbo lygis buvo šiek tiek mažesnis nei Lietuvoje ir žymiai
mažesnis – Šiaulių mieste (žr. 3 lentelę). Tačiau neefektyviai realizuojamą
regiono žmogiškųjų išteklių potencialą rodo tai, kad dalies FZ savivaldybių
nedarbo lygis 2023 m. ženkliai varijavo net ir tarp geografiškai artimų
savivaldybių. FZ nedarbo lygis buvo 8,3 % didžiausias – Kelmės r. sav. –
10,5 %, mažiausi – Joniškio r. sav. – 7,4 % ir Šiaulių m. sav. – 6,9 %.
2.4. Santykinai
mažas neto darbo užmokestis. 2023 m. III ketvirtyje neto mėnesinis darbo užmokestis Šiaulių
regione sudarė 87,2 % Lietuvos vidurkio, buvo mažesnis 160,2 euro (žr. 3
lentelę). Šiek tiek didesni neto mėnesiniai darbo užmokesčiai nei regiono
vidurkis buvo Šiaulių miesto ir Akmenės bei Pakruojo rajonų savivaldybėse,
tikėtina dėl aukštų atlyginimų didelėse įmonėse. Santykinai maži darbo
užmokesčiai regiono FZ yra vienas pagrindinių kliuvinių išlaikyti jaunimą ir
pritraukti į regioną kvalifikuotus specialistus.
2.5. Prastesnės nei vidutinės materialinės
gyvenimo sąlygos.
Pagal Gyvenimo kokybės indekso (toliau – GKI) subindeksu Materialinės
gyvenimo sąlygos Vilniaus m. sav. įvertinta net 0,38 balo, Kauno – 0,34,
Klaipėdos m. sav – 0,31 balo. LT vidurkis – 0,27. Šiaulių regiono vidurkis
0,26 yra 0,01 dalimi mažesnis nei Lietuvos materialinių gyvenimo sąlygų
įvertinimas (žr. 4 lentelę). Todėl galima apibendrinti, kad FZ gyventojų
materialinės gyvenimo sąlygos yra prastesnės, o tai yra SVV plėtrą stabdantis
veiksnys (perkamoji galia ir atitinkamai paslaugų ir prekių paklausa yra
žemesnė).
3 lentelė. Šiaulių regiono FZ ekonominis
potencialas
|
|
Veikiančių ūkio subjektų
skaičius, 2024-01-01
|
Tiesioginės užsienio
investicijos, mln. Eur ,
2022 m.
|
Tiesioginės užsienio
investicijos 1 gyv., Eur, 2022 m.
|
Materialinės investicijos,
tūkst. Eur, 2022 m.
|
Registruoti bedarbiai, sk.,
2023 m.
|
Nedarbo lygis, %, 2023 m.
|
Neto darbo užmokestis,
Eur, 2023 m. III ketv.
|
|
Akmenės r. sav.
|
461
|
102
|
5 285
|
40 451
|
1 172
|
10,1
|
1 095,4
|
|
Joniškio r. sav.
|
543
|
6,5
|
319
|
36 148
|
954
|
7,4
|
1 054
|
|
Kelmės r. sav.
|
685
|
7,7
|
311
|
26 897
|
1 627
|
10,5
|
1 007,8
|
|
Pakruojo r. sav.
|
465
|
52,6
|
2 902
|
39 067
|
981
|
8,5
|
1 100,3
|
|
Radviliškio r. s.
|
832
|
17,4
|
505
|
49 107
|
2 064
|
9,6
|
1 016,5
|
|
Šiaulių r. sav.
|
1 375
|
31,2
|
766
|
101 835
|
2 182
|
8,5
|
1 016,5
|
|
Šiaulių m. sav.
|
4 662
|
339,7
|
3 202
|
316 352
|
4 492
|
6,9
|
1 109,7
|
|
Šiaulių regiono FZ
|
9 023
|
557,19
|
2 110
|
609 857
|
13 472
|
8,3
|
1 091,3
|
|
Lietuvos Resp.
|
142 954
|
29 900
|
10 454
|
12 438 841
|
152 800
|
8,6
|
1 251,5
|
4 lentelė. Šiaulių regiono FZ verslo
potencialas
|
|
Gyvenimo kokybės indeksas, 0–1 skalėje, 2022 m. *
|
Įmonių pridėtinė vertė 1000
gyventojų[25],
tūkst. Eur, 2022 m. *
|
Įmonių apyvarta 1000 gyventojų[26],
tūkst. Eur, 2022 m. *
|
Kelių su patobulinta danga
dalis[27], %, 2022 m. *
|
Keleivių apyvarta 1 gyv.[28],
2022 m. *
|
Verslumas, verslo konkurencingu-mas[29],
2022 m. *
|
Materialinės gyvenimo sąlygos,
2022 m. *
|
|
Akmenės r. sav.
|
0,52
|
6 215,27
|
23 073,88
|
35
|
386,05
|
0,06
|
0,25
|
|
Joniškio r. sav.
|
0,5
|
3 022,59
|
15 293,69
|
30
|
124,16
|
0,03
|
0,24
|
|
Kelmės r. sav.
|
0,48
|
3 338,59
|
12 163,59
|
19
|
116,21
|
0,02
|
0,24
|
|
Pakruojo r. sav.
|
0,56
|
4 249,34
|
18 967,44
|
38
|
68,43
|
0,04
|
0,29
|
|
Radviliškio r. s.
|
0,5
|
6 045,55
|
25 271,74
|
30
|
63,76
|
0,04
|
0,24
|
|
Šiaulių r. sav.
|
0,52
|
4 985,32
|
20 820,09
|
29
|
233,69
|
0,05
|
0,26
|
|
Šiaulių miesto s.
|
0,67
|
12 827,83
|
47 580,26
|
70
|
717,37
|
0,1
|
0,27
|
|
Šiaulių regiono FZ
|
0,53
|
5 812,07
|
23 310,1
|
30
|
244,24
|
0,05
|
0,26
|
|
Lietuvos Resp.
|
0,58
|
12 948,68
|
44 325,86
|
34
|
895,3
|
0,07
|
0,27
|
* Šaltinis: Rodikliai savivaldybėse (2024). https://lietuvosfinansai.lt/gki/rodikliai-savivaldybese/
2.6.
Regiono savivaldybėse apsilanko santykinai nedaug turistų. Pagal VšĮ „Keliauk
Lietuvoje“ 2022 m. atliktą Lietuvos gamtos ir kultūros objektų
infrastruktūros vertinimą[30] 60 savivaldybių buvo
suskirstytos į 4 grupes pagal per metus apsilankiusių turistų skaičių. Nei
viena Šiaulių regiono savivaldybė nepateko į pirmą savivaldybių, kuriose per
metus apsilankė daugiau nei 50 tūkst. turistų, grupę. Į antrą grupę
savivaldybių, kuriose per metus apsilankė 15–50 tūkst. turistų, pateko
Šiaulių m. savivaldybė. Į trečią grupę savivaldybių, kuriose per metus
apsilankė 5–15 tūkst. turistų, pateko Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų
savivaldybės. Į ketvirtą grupę savivaldybių, kuriose per metus apsilankė
mažiau nei 5 tūkst. turistų, pateko FZ Akmenės, Kelmės ir Joniškio rajonų
savivaldybės.
3. Nepakankamai efektyvi regiono
viešojo keleivinio transporto sistema
3.1. Viešojo keleivinio transporto
nepopuliarumas.
Keleivių apyvarta viešuoju kelių transportu 1 gyventojui Šiaulių regione 2022
m. siekė vos 244,24 keleivio kilometro, kai Lietuvos vidurkis buvo 895,3 (žr. 4 lentelę). Tai rodo, kad autobusų maršrutais regiono gyventojai keliauja retai ir
(ar) tik nedidelius atstumus.
3.2. Regiono viešojo keleivinio
transporto sistemos efektyvumas analizuotas 2022–2030 m. Šiaulių regiono
plėtros plane[31], ten pateikta bendros regiono problemos
giluminė priežastis: neefektyvi ir nepatraukli viešojo susisiekimo sistema.
Regiono savivaldybėse neefektyvūs ir reikalaujantys atnaujinimo viešojo
transporto priemonių parkai, neracionalus jų administravimas. Regiono viešojo
keleivinio transporto sistemos efektyvumo detali analizė atlikta 2022–2030 m.
Šiaulių regiono plėtros plano Pažangos priemonės Nr. LT026-02-01-03 „Darnaus
judumo skatinimas“ pagrindimo apraše[32].
Šiaulių regiono viešojo keleivinio transporto sistemos nepakankamas
efektyvumas, ypač arčiausiai regiono centro esančioje teritorijoje (Šiaulių
rajono ir Radviliškio rajono savivaldybėse) turi neigiamą poveikį Šiaulių
didmiesčiui, nes čia koncentruojasi dauguma viešąsias paslaugas teikiančių
įstaigų, didesnė ekonominės bei socialinės veiklos koncentracija, ir
atitinkamai susidaro didesni nei kituose regiono miestuose kelionių
automobiliais srautai.
4. Nepakankamai
efektyvi atliekų tvarkymo sistema
4.1. FZ atliekų tvarkymo sistemos
nepakankamas efektyvumas nurodytas 2022–2030 m. Šiaulių regiono plėtros plane[33], nustatyta regiono problemos giluminė
priežastis 2.2. Nepakankamai išplėtota atliekų rūšiavimo bei tvarkymo
sistema, per menkas aplinkosauginis visuomenės švietimas. Sąvartynuose
šalinamų komunalinių atliekų dalis 2020 m. Šiaulių regione buvo 21 proc.,
nors kitų regionų (Klaipėdos, Telšių) atitinkamo rodiklio reikšmės rodo, kad
ši dalis gali būti mažesnė kaip 5 proc. Regione 2020 m. 55 proc. pakuotės ir
antrinių žaliavų atliekų pateko į komunalines atliekas. Perdirbtų pakuotės ir
antrinių žaliavų atliekų dalis, lyginant su susidarymu, 2020 m. regione buvo
tik 28 proc.
4.2. FZ atliekų tvarkymo sistemos
nepakankamo efektyvumo detali analizė atlikta 2022–2030 m. Šiaulių regiono
plėtros plano Pažangos priemonės Nr. LT026-02-02-07 „Atliekų tvarkymo
paslaugų gerinimas“ pagrindimo apraše[34], čia išnagrinėta ir specifinė FZ
problema: Nepakankama didelių gabaritų atliekų susidarymo ir tvarkymo
infrastruktūra.
Įgyvendinti FZ strategijos
veiksmai ne tik pagerins bendroje problemoje įvardintą regiono situaciją, bet
ir padės įgyvendinti 2022–2030 m. Šiaulių regiono plėtros planą bei FZ
savivaldybių strateginius plėtros planus.
|
|
Poreikiai, potencialas, bendros problemų
priežastys
FZ savivaldybių poreikiai:
1. Didinti investicinį patrauklumą
pramonei Šiaulių regione, gerinti SVV veiklos sąlygas
1.1. Šiaulių regiono FZ teritorijoje
veikia trys didelės apdirbamosios gamybos įmonių investicijoms pritaikytos
teritorijos: Šiaulių LEZ ir Šiaulių pramoninis parkas bei Akmenės LEZ.
Kuriamas Šeduvos pramonės parkas Radviliškio rajono savivaldybėje: čia
suformuoti 3 sklypai, kurių bendras plotas – 44,5 ha, du sklypai yra
išnuomoti[35]. Minėtose teritorijose sklypai paruošti investicijoms – parengti
planavimo dokumentai, investavimą atitinka sklypų naudojimo būdas, įrengti
privažiavimo keliai, įrengta inžinerinė infrastruktūra. Poreikis
investicijoms pritaikytiems sklypams FZ didėja, nes tokie sklypai yra
santykinai sparčiai išnuomojami investuotojams. Regiono FZ esančių savivaldybių duomenimis FZ
teritorijoje 2024 m. pradžioje buvo 42 suformuoti savivaldybių valdomi
sklypai, skirti investicijoms, kurių bendras plotas – apie 156,2 ha; iš jų 42
proc. (16 sklypų, apie 65,4 ha) buvo paruošta investicijoms – parengti
planavimo dokumentai, sklypų naudojimo būdas leido juose vykdyti pramonės,
sandėliavimo ar komercinę veiklą, buvo įrengti privažiavimo keliai,
inžinerinė, kita infrastruktūra. Iš tokių investicijoms pritaikytų sklypų
34,6 ha (53 %) buvo išnuomoti. Išliekant panašiam paruoštų sklypų įveiklinimo
tempui, FZ strategijos įgyvendinimo laikotarpiu bus susidurta su laisvų
investicijoms skirtų sklypų trūkumu.
1.2. Šiaulių regione pagal darbuotojų
skaičių dominuoja smulkusis verslas: 2024 m. pradžioje iš 7 114 regiono
įmonių 4 959 įmonėse dirbo 0-4 darbuotojai (69,7 %), 985 įmonėse – 4-9
darbuotojai (13,8 %), 946 įmonėse – 10-49 darbuotojai[36]. Tačiau FZ
žemesnis nei Lietuvos vidurkis verslumo lygis (žr. 4 lentelę). 1 000 gyv.
tenkantis MVĮ skaičius atsilieka nuo šalies vidurkio: 2024 m. pradžioje šis
rodiklis regione siekė 26, Lietuvoje – 35. Galimybės pasinaudoti viešosiomis
paslaugomis SVV FZ yra mažesnės, negu aukštesnio verslumo lygio teritorijose
(Vilniaus, Kauno, Klaipėdos regionuose), nes savivaldybių teikiamos paslaugos
SVV apsiriboja informavimo, konsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar
perkvalifikavimo, metodinėmis paslaugomis. Išskyrus Šiaulių mieste veikiantį
„Spiečių“, patalpų, techninės ir biuro
įrangos nuoma bei praktinė pagalba nuomojantiems patalpas smulkiojo ir
vidutinio verslo subjektams neteikiama. FZ savivaldybėse (įskaitant ir
Šiaulių m. savivaldybę) galimybės pradėti ar plėtoti SVV yra objektyviai
prastesnės, palyginus pvz. galimybėmis pradėti veiklą Klaipėdos verslo parke[37]
ar naudotis specifinėms verslo nišoms pritaikytomis bendradarbystės erdvėmis,
tokiomis kaip Vilnius Tech „Linkmenų fabrikas“[38].
Nesuvienytos ir savivaldybių pajėgos šia linkme – jei ir bendradarbiaujama,
tai pavienėmis lokaliomis iniciatyvomis ar per projektus, be nuoseklios
sistemos ir ilgalaikių įsipareigojimų.
Šis poreikis labiausiai pasireiškia
Akmenės r., Joniškio r., Kelmės r., Pakruojo r., Radviliškio r. ir Šiaulių r.
sav., Šiaulių m. sav. situacija tuo tarpu kiek geresnė dėl didesnės
ekonominės koncentracijos (žr. 3 ir 4 lenteles), kuri leidžia vystytis verslo
verslui teikiamoms paslaugoms.
2. Geriau pritaikyti lankymui gamtos ir
kultūros objektus, gerinti turizmo informacijos sklaidą
2.1. Pagal VšĮ „Keliauk Lietuvoje“
2022 m. atliktą Lietuvos turistinių objektų infrastruktūros vertinimą[39] turizmo objektų vertinimas keturiose
savivaldybėse atsilieka nuo bendro šalies vidurkio (žr. 5 lentelę). Neaukšti regiono daugelio turizmo objektų
įvertinimai[40]
yra dėl objektų infrastruktūros trūkumų. Iš visų FZ savivaldybių tik Šiaulių m. savivaldybės ir Šiaulių r.
savivaldybės objektų įvertinimas viršijo Lietuvos vidurkį (atitinkamai 9 % ir 1 %). Likusių regiono 5 savivaldybių objektų
vertinimo vidurkiai nesiekia Lietuvos vidurkio, t. y. jie pritaikyti lankymui
prasčiau nei vidutiniškai. Blogiausiai įvertintos elektromobilių įkrovos
stotelės (jų 2022 m. regiono objektų prieigose beveik nebuvo), WC (irgi
daugelyje objektų nebuvo), darbo laikas (užrakinti objektai savaitgaliais),
atsiskaitymo galimybės. Geriau įvertinta FZ savivaldybių turistinių objektų
būklė, tvarka, draugiška šeimoms su vaikais aplinka, objektuose dirbančių
darbuotojų veikla. Geriau, lyginant su kaimo vietovėmis, vertinami miestuose
esantys turistiniai objektai. Bendri žemi FZ savivaldybių viešosios turizmo
infrastruktūros vertinimai rodo, kad FZ yra didelis poreikis gerinti
turistinių objektų prieinamumą, geriau pritaikyti infrastruktūrą gamtos ir
kultūros objektų lankymui.
5 lentelė. Šiaulių regiono FZ turizmo
potencialas
|
|
Savival-dybių grupė
|
Vertintų objektų sk.
|
Objektų vertinimo vidurkis[41]
|
Objektų informacijos sklaida
(vertinta nuo 0 iki 1 balo)
|
Apgyvendi-nimo įstaigų sk.
2023 m.[42]
|
Apgyvendi-nimo vietų sk. 2023[43]
|
Viešbučių / motelių užim-tumas[44],
%
|
|
Skaitmeni-nis lygis
|
Google pa-siekiamumas
|
Interneto svetainės
|
Socialiniai tinklai
|
|
Šiaulių m. sav.
|
Antra
|
44
|
2,95
|
0,35
|
0,73
|
0,25
|
0,4
|
83
|
1 405
|
60,8 / 15,4
|
|
Pakruojo r. sav.
|
Trečia
|
33
|
2,34
|
0,23
|
0,56
|
0,11
|
0,21
|
6
|
157
|
42 / -
|
|
Radviliškio r. sav.
|
Trečia
|
33
|
2,68
|
0,26
|
0,73
|
0,16
|
0,13
|
22
|
348
|
54,6 / 15,4
|
|
Šiaulių r. sav.
|
Trečia
|
30
|
2,73
|
0,27
|
0,73
|
0,07
|
0,27
|
23
|
590
|
26,5 / 39,4
|
|
Akmenės r. sav.
|
Ketvirta
|
26
|
2,54
|
0,32
|
0,67
|
0,32
|
0,29
|
10
|
483
|
24 / -
|
|
Kelmės r. sav.
|
Ketvirta
|
26
|
2,52
|
0,39
|
0,85
|
0,3
|
0,42
|
22
|
471
|
42,2 / 5,6
|
|
Joniškio r. sav.
|
Ketvirta
|
26
|
2,55
|
0,29
|
0,67
|
0,18
|
0,29
|
11
|
216
|
27,9 / -
|
|
Šiaulių reg. FZ
|
|
218
|
2,62
|
0,3
|
0,71
|
0,2
|
0,29
|
230
|
4 764
|
50,9 / 23,7
|
|
Lietuvos Resp.
|
|
2 002
|
2,71
|
0,33
|
|
|
|
4 793
|
121 556
|
44,3 / 30
|
2.2. Objektų informacijos
sklaidos skaitmeninis lygis[45]
visoje Lietuvoje dažniausiai įvertintas mažais balais, o FZ įvertinimai
pastebimai mažesni už Lietuvos vidurkį. Nors Šiaulių regione gerai įvertintas
informacijos pasiekiamumas Google paieškos sistemoje, tačiau pati turizmo
informacijos kokybė objektų interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose
įvertinta nepatenkinamai (žr. 5 lentelę). Populiarėjant socialiniams
tinklams, būtina daugiau dėmesio skirti turizmo informacijos pateikimui
socialiniuose tinkluose. Nors Google paieškos sistemoje daugelis regiono
turizmo objektų pagal jų pavadinimą randami lengvai, tačiau šių objektų
aprašymai interneto svetainėse dažnai yra nepakankamai informatyvūs, trūksta
vaizdinės informacijos ir nurodymų, kaip šiuos objektus galima rasti.
2.3. Nors FZ savivaldybėse veikiantys
turizmo informacijos centrai turi bendradarbiavimo patirties vystant bendrus
maršrutus[46]
[47],
tačiau nepakankamai sistemingai, apimant visas FZ savivaldybes, vystomi platų
paslaugų spektrą siūlantys maršrutai, skatinantys ilgiau pabūti FZ, aplankyti
kelis objektus skirtingose savivaldybėse, apsistoti apgyvendinimo įmonėse,
nekuriama FZ išskirtinumą pabrėžianti vieninga regiono turizmo reprezentacinė
sistema.
2.4. Visoms Šiaulių regiono savivaldybėms
reikia gerinti skaitmeninės turizmo informacijos sklaidos kokybę (žr. 5
lentelę). Ypač atokiau nuo miestų esantiems gamtos ir kultūros objektams
reikia išsamesnio fizinio ženklinimo lengvesniam jų suradimui, ypatingai tais
atvejais, kai sudėtinga naudotis elektroninėmis navigacijos priemonėmis.
2.5. Atvykę į gamtos ir kultūros objektus
lankytojai dažnai nėra apskaitomi (žr. 6 lentelę). Todėl infrastruktūros
įrengimas ir priežiūra vykdoma neturint patikimos informacijos apie
lankytojus ir jų poreikius, sudėtinga užtikrinti optimalius naudos ir sąnaudų
santykio aspektu procesus. Tai turi įtakos lankytojų pasitenkinimui ir
sprendimui praleisti daugiau laiko, aplankyti daugiau objektų ar sugrįžti į
lankytas teritorijas.
6 lentelė. Šiaulių regiono FZ turizmo
objektų 2022 m. lankytojų skaičiai*
|
|
Iš viso lankytojų skaičius savivaldybėje
|
TIC / TVIC informacija
|
Regioninių, nacionalinių parkų direkcijų
informacija
|
Muziejų informacija
|
Kitų turizmo įstaigų informacija
|
|
Akmenės r.
sav.
|
11 750
|
Nėra duomenų
|
5 178
|
6 572
|
Nėra duomenų
|
|
Joniškio r.
sav.
|
34 964
|
7 837
|
14 153
|
12 974
|
Nėra duomenų
|
|
Kelmės r. sav.
|
23 737
|
1 719
|
1 424
|
9 240
|
11 354**
|
|
Pakruojo r.
sav.
|
10 000
|
10 000
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
Nėra duomenų
|
|
Radviliškio r.
sav.
|
132 744
|
673
|
Nėra duomenų
|
65 000
|
67 071
|
|
Šiaulių r.
sav.
|
207 400
|
65 846
|
9 542
|
Nėra duomenų
|
132 012
|
|
Šiaulių m.
sav.
|
145 305
|
38 348
|
Nėra duomenų
|
106 957***
|
Nėra duomenų
|
|
Šiaulių
regiono FZ
|
565 900
|
124 423
|
30 297
|
200 743
|
210 437
|
* Šiaulių regiono Turizmo (ir
verslo) informacijos centrų (TIC / TVIC), Regioninių, nacionalinių parkų
direkcijų, Muziejų, Kitų turizmo įstaigų pateikti 2022 m. duomenys
** Tytuvėnų piligrimų centro,
Kražių M.K. Sarbievijaus kultūros centro informacija; *** Šiaulių „Aušros“
muziejaus informacija
2.6. Turizmo informacija
apie regiono lankytinus objektus teikiama FZ savivaldybių TIC arba TVIC,
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos regioninių parkų lankytojų centruose[48],
turizmo paslaugų funkcijas vykdančiose įstaigose, esančiose lankytinuose
objektuose arba prie jų (pvz., Tytuvėnų piligrimų centras[49]). Iš dalies
bendra FZ kelių savivaldybių turizmo informacija pateikiama interneto
svetainėse (pvz., Šiaulių TIC[50]),
lauko stenduose, informaciniuose terminaluose, taktiliniuose žemėlapiuose,
informaciniuose ekranuose, kituose interaktyviuose sprendimuose. Tačiau nėra
visai FZ bendrų turizmo informacijos vartų, kuriuose fiziškai apsilankę
lankytojai galėtų gauti išsamią informaciją apie bendras visai FZ turizmo
paslaugas ir visoje FZ teritorijoje esančius turizmo objektus.
Poreikis (informacijos prieinamumo ir
bendro veiklos koordinavimo aspektu) pasireiškia visose FZ savivaldybėse, o
viešosios turizmo infrastruktūros trūkumai labiau būdingi Akmenės r.,
Joniškio r., Kelmės r., Pakruojo r., Radviliškio r. ir Šiaulių r. sav.,
Šiaulių m. sav. situacija geresnė.
3. Efektyvinti viešojo transporto,
atliekų tvarkymo ir neformaliojo švietimo sistemas
3.1. Viešojo transporto srityje
3.1.1. Regiono FZ savivaldybėse dar
veikia nepatogi kelionių viešuoju keleiviniu transportu apmokėjimo sistema,
kai keleiviams persėdant į kitos rūšies arba kitos savivaldybės transportą
tenka atskirai apmokėti kelionę. Nėra sukurtos FZ sistemos bendram viešosios
paslaugos administravimui, kurioje būtų pakankamai suderinti kelių
savivaldybių transporto maršrutai ir tvarkaraščiai.
3.1.2. Įtaką gyventojų kelionių
pasirinkimui lemia ir viešojo keleivinio transporto sistemos valdymas: reisų
dažnis, įvertinti poreikiai, galimybė pakeliui persėsti į kitą transportą,
infrastruktūra (patogumas, švara), IT sprendimai (vienas bilietas,
informacija), efektyvumas (naudos ir kainos santykis). Viešojo keleivinio
transporto sistemos valdymo klausimai yra iš dalies sprendžiami savivaldybių
sprendimais, tačiau įprastai tvarkomasi tik savivaldybės viduje.
2020 m. vykdant projektą „Pasirengimas regioninio lygmens viešojo
transporto paslaugų organizavimo sistemos sukūrimui“[51] atlikta
gyventojų apklausa rodo, kad nesinaudojančius viešuoju transportu gyventojus
tiek Lietuvoje, tiek FZ paskatintų juo naudotis trys pagrindiniai veiksniai: mažesnė
kaina; dažnesni reisai; patogumas ir švara. O 80 proc. esminių trūkumų
(vertinant pagal Pareto taisyklę) pasireiškia 8-iose srityse, t. y.
reikšmingą įtaką be išvardintų, dar gali turėti geresnis tvarkaraščio
suderinimas su respondento asmeniais poreikiais, didesnis greitis, arčiau
namų (darbo) esanti stotelė ar stotis, vienas bilietas, patogesnis
informacijos pateikimas (žr. 7 lentelę).
Pastebima, kad iki FZ strategijos
patvirtinimo FZ savivaldybės yra pradėjusios veiksmus įgyvendinant
respondentų nurodytus patobulinimus, iš kurių paminėtini sprendimai – mažinti
kelionės kainą (Akmenės r. sav., Joniškio r. sav., Kelmės r. sav.,
Radviliškio r. sav. vietinio susisiekimo maršrutais keleiviai vežami
nemokamai arba už simbolinę kainą) ir Šiaulių m., Šiaulių r. bei Radviliškio
r. savivaldybių diegiama vieningo elektroninio bilieto sistema projektu
„Bendra, atvira elektroninio bilieto sistema Šiaulių regiono viešajame
transporte“, ja kuriamas technologinis įrankis kartu su bendra viešosios
paslaugos administravimo sistema, kuris leidžia kompleksiškai pagerinti
didesnę dalį respondentų nurodytų sričių, įskaitant geresnį tvarkaraščio
suderinimą su asmeniais poreikiais, didesnį greitį (dėl geresnio planavimo),
vieną bilietą ir patogesnį informacijos pateikimą. Visgi, net ir įdiegus
visus reikalingus patobulinimus, susijusius su technologijomis ir valdymu,
atitinkamus pokyčius pradėjusiose Šiaulių m., Šiaulių r. bei Radviliškio r.
savivaldybėse, išliks svarbių respondentų nurodomų infrastruktūros trūkumų
(patogumas, arčiau namų (darbo) esanti stotelė ar stotis), kuriuos galima
pašalinti tik modernizuojant autobusų stočių ir stotelių tinklą.
7 lentelė. Nesinaudojančių viešuoju
transportu respondentų nurodyti patobulinimai, galintys paskatinti naudotis
viešuoju transportu
|
Lietuva
|
|
|
Šiaulių regionas (FZ)
|
|
Mažesnė kaina
|
56%
|
|
Mažesnė kaina
|
56%
|
|
Dažnesni reisai
|
51%
|
|
Dažnesni reisai
|
50%
|
|
Patogumas, švara
|
46%
|
|
Patogumas, švara
|
35%
|
|
Tvarkaraščio
suderinimas su asmeniais poreikiais
|
44%
|
|
Tvarkaraščio
suderinimas su asmeniais poreikiais
|
30%
|
|
Arčiau namų (darbo)
esanti stotelė ar stotis
|
33%
|
|
Didesnis greitis
|
22%
|
|
Didesnis greitis
|
33%
|
|
Arčiau namų (darbo)
esanti stotelė ar stotis
|
21%
|
|
Galimybė persėsti
|
26%
|
|
Vienas bilietas
|
18%
|
|
Vienas bilietas
|
26%
|
|
Patogesnis
informacijos pateikimas
|
16%
|
|
Patogesnis
informacijos pateikimas
|
24%
|
|
Galimybė persėsti
|
13%
|
|
Ekologiškos transporto
priemonės
|
20%
|
|
Ekologiškos transporto
priemonės
|
12%
|
|
Niekas iš išvardintų
|
19%
|
|
Kiti patobulinimai
(kava, internetas, gabenti dviratį ar gyvūną)
|
10%
|
|
Kiti patobulinimai
(kava, internetas, gabenti dviratį ar gyvūną)
|
18%
|
|
Mandagesnis
aptarnavimas
|
9%
|
|
Mandagesnis
aptarnavimas
|
18%
|
|
Mažiau gedimų ir
vėlavimų
|
9%
|
|
Mažiau gedimų ir
vėlavimų
|
16%
|
|
Niekas iš išvardintų
|
8%
|
|
Universalus dizainas
|
9%
|
|
Universalus dizainas
|
5%
|
3.1.3. Galimybės
viešuoju transportu patogiai pasiekti didesnę darbo vietų arba reikiamų
paslaugų koncentraciją turinčias vietoves (pvz. didmiesčius, kurortus) yra
svarbus gyvenimo kokybės veiksnys. Kelionių patogumo ir galimybės keliauti aspektai yra
tiesiogiai susiję su infrastruktūra. Neatitinkanti universalaus dizaino
principų infrastruktūra apskritai užkerta galimybę naudotis viešuoju
transportu asmenims su negalia[52], o platesnėms gyventojų grupėms
(pvz. tėvams su mažais vaikais) trukdo naudotis paslauga. Dėl nerealizuoto
universalaus dizaino principo (įskaitant tokius transporto mazgus kaip
Kuršėnų ir Radviliškio autobusų stotys, statytos sovietmečiu ir nuo tada iš
esmės nemodernizuotos), viešojo transporto prieinamumas yra mažesnis. Viešojo
transporto prieinamumas yra svarbus veiksnys investiciniam regiono
potencialui, jis sudaro galimybes pritraukti reikiamų specialistų iš
tolimesnių nuo darbo vietos FZ teritorijų (iki 1 val. trukmės kelionės
atstumu), integruoti socialiai pažeidžiamas grupes. Tuo tarpu 2022 m. viešojo
transporto keleivių apyvarta rodo kad FZ šio veiksnio neišnaudoja - Šiaulių
regionas daugiau nei tris kartus atsiliko nuo šalies vidurkio (žr. 4 lentelę).
Poreikis
labiausiai pasireiškia regiono centre (Šiaulių m. sav.) ir greta išsidėsčiusiose
Šiaulių rajono, Radviliškio rajono savivaldybėse, kur gyventojų
koncentracija, ekonominės bei socialinės veiklos koncentracija ir dėl to
besiformuojanti teritorijų sąveika (aukščiau analizuoti ryšiai) yra
stipriausia.
3.2. Atliekų tvarkymo
srityje
3.2.1. Poreikiai, susiję su atliekų
tvarkymo sistemos trūkumais, analizuojami 2022–2030 m. Šiaulių regiono
plėtros plano Regiono plėtros problemų giluminių
priežasčių analizės dalyje[53]
ir šio plano Pažangos priemonės Nr. LT026-02-02-07 „Atliekų tvarkymo paslaugų
gerinimas“ pagrindimo apraše[54].
Atlikus šią analizę nustatyta, kad:
3.2.2. Siekiant užtikrinti didesnį
pavojingųjų, statybinių, didelių gabaritų atliekų, elektros ir elektroninės
įrangos atliekų, baterijų ir akumuliatorių atliekų, naudotų padangų ir kitų
atliekų surinkimo bei rūšiavimo patogumą visiems komunalinių atliekų
turėtojams, vykdant Valstybiniame atliekų tvarkymo 2021–2027 metų plane
numatytą užduotį iki 2027 m. išplėsti DGASA tinklą, kad kaimo vietovėse DGASA
būtų įrengta ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų[55],
iki 2027 m. Šiaulių regione reikia įrengti 3 papildomas DGASA – po vieną
Pakruojo, Kelmės ir Radviliškio rajonų savivaldybėse bei rekonstruoti Akmenės
rajono Ventos DGASA, nes ne visose regiono kaimo vietovėse DGASA įrengta ne
didesniu kaip 15 km atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų ir (ar) esami pajėgumai
nepakankami augančiam atliekų kiekiui.
3.2.3. Vengiant atliekų patekimo į
sąvartyną, Šiaulių regione reikia gerinti atliekų, tinkamų paruošti
pakartotinai naudoti (baldų, elektros ir elektroninės įrangos, sporto bei
laisvalaikio inventoriaus ir kt.) surinkimą, DGASA tikslinga įrengti ir
daiktų dalijimosi stoteles, skatinant gyventojus naudotis daiktų dalijimosi
stotelėmis bei sukurti ir palaikyti šių stotelių internetinę platformą,
skirtą gyventojams nemokamai dalintis nereikalingais daiktais (dovanoti),
pagal galimybę įtraukiant labdaros organizacijas ir kitas įstaigas. Reikia
gerinti daiktų dalijimosi stotelių tinklo paslaugų prieinamumą, teikiant
daiktų surinkimo iš namų paslaugą, iš anksto užsakomą išrūšiuotų didžiųjų,
statybinių ir kt. atliekų nuvežimui į DGASA bei didelių gabaritų daiktų
transportavimui į dalijimosi stoteles. Įgyvendinus šias priemones, regione
per metus būtų paruošiama naudoti pakartotinai apie 375 t. atliekų-daiktų.
Poreikis būdingas Pakruojo, Kelmės,
Radviliškio bei Akmenės r. sav., susiduriančioms su aukščiau nurodytais
trūkumais.
3.3. Neformaliojo švietimo srityje
3.3.1. Neformalųjį vaikų švietimą (toliau – NVŠ) už mokyklos ribų
lankančių mokinių dalis Lietuvoje 2022-2023 mokslo metais buvo 44 %, Šiaulių
regiono FZ – 38 %[56].
T. y. FZ NVŠ paslaugomis yra naudojamasi mažiau. Didžiausios Lietuvoje NVŠ už
mokyklos ribų lankančių mokinių dalys 20 % Lietuvoje ir 13 %[57] FZ buvo
sporto kryptyje, muzikos kryptyje – 8 % Lietuvoje ir 10 % FZ, t. y.
tradicinėse, iš esmės visose savivaldybėse vykdomose kryptyse. Labai maža
dalis FZ mokinių 2022 m. rinkosi specifines etnokultūros, turizmo ir
kraštotyros, gamtos ir ekologijos ir kitas retesnes kryptis (iš 15-os galimų
NVŠ krypčių, net 6-iose dalyvavo mažiau kaip po 1 procentą mokinių).
Pastebimas aiškus dėsningumas, kad mokinių pasirenkamų krypčių įvairovė
visiškai atitinka savivaldybių geografinį išsidėstymą – Šiaulių miesto ir
Šiaulių rajono savivaldybėse vaikai dalyvauja 14-oje krypčių iš 15 galimų,
tuo tarpu tolstant nuo regiono centro dalyvavimas nuosekliai mažėja
(labiausiai nutolusioje Akmenės r. sav. tik 7 iš 15, kitose savivaldybėse 9
arba 10 iš 15). Tai rodo, kad FZ NVŠ pasiūla yra nesubalansuota ir
geografiniu aspektu (toliau nuo centro nutolusių savivaldybių vaikai turi
mažesnes galimybes) ir teminiu aspektu, todėl tikslinga NVŠ programų pasiūla
atokesnėms teritorijoms, orientuojantis į naujas, nedubliuojančias esamų
programas.
Poreikis būdingas visoms FZ
savivaldybėms, susiduriančioms su aukščiau nurodytais trūkumais.
3.3.2. XXI amžiuje daugeliui darbuotojų reikalingi tinkamo lygio
bendrieji gebėjimai („minkštosios kompetencijos“): asmeninis veiksmingumas,
kūrybiškumas, bendradarbiavimas, pilietiškumas, komunikacija, kritinis
mąstymas ir problemų sprendimas[58].
Bendruosius gebėjimus būtina ugdyti, nes jie atspindi gyventojų atvirumą
naujovėms, gebėjimą spręsti iššūkius, priimti nestandartinius, inovatyvius
sprendimus. Vienas veiksmingiausių būdų to pasiekti – mokymasis visą
gyvenimą, dalyvavimas suaugusių švietimo programose. Pilietiškumo aspektas
švietime tampa vis svarbesnis globalių grėsmių akivaizdoje, todėl auga
programų, susijusių su savo šalies, savo krašto, savo kultūros pažinimu
svarba (mokantis su etnokultūra, kraštotyra, gamtos pažinimu susijusių ir
panašių dalykų), o pasaulio ir ES „Žaliosios darbotvarkės“ kontekste – turėtų
būti užtikrintas ir įdomus bei įtraukus ekologinis švietimas.
3.3.3. Trečiojo amžiaus universitetų
(toliau – TAU) veikla skatina kartų bendradarbiavimą ir mokymąsi visą
gyvenimą. Bent po vieną trečiojo amžiaus universitetą veikia visose funkcinės
zonos savivaldybėse[59]
(Šiaulių mieste – du). TAU ir kitai suaugusiųjų neformaliojo švietimo veiklai
gali būti panaudoti tie patys objektai, kaip ir neformaliojo vaikų švietimo
atveju: atitinkamai specializuotų švietimo paslaugų pasiūla NVŠ kryptyse gali
turėti poveikį ir suaugusių asmenų neformaliojo švietimo paslaugų pasiūlai
(racionaliai naudojant tą pačią infrastruktūrą ir kitus išteklius).
FZ savivaldybių potencialas
bendriems poreikiams tenkinti
1. Santykinai didelis ekonominės veiklos
potencialas, specializuotos ekonominės veiklos
1.1. Santykinai didelis regiono SVV
kiekis, skatinantis aglomeracijos procesus. 2022 m. FZ teritorijoje veikė 6 526, iš jų
5 429 – labai mažos įmonės (mažiau kaip 10 darbuotojų). Regiono verslo
įmonių apyvarta siekė 6,072 mlrd. Eur, iš jų labai mažų įmonių – 1,119 mlrd.
Eur[60].
Pagal labai mažų įmonių apyvartą Šiaulių regionas buvo ketvirtoje vietoje po
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų. Tokią pat vietą išlaiko ir kitos mažos
įmonės (iki 50 darbuotojų) bei vidutinės įmonės (nuo 50 iki 249 darbuotojų).
Analogiškai Šiaulių regiono smulkaus ir vidutinio verslo įmonės buvo 2022 m.
ketvirtoje vietoje pagal pridėtinę vertę – 1 619,989 mln. Eur[61].
Šiaulių regiono verslo įmonės buvo 2022 m. ketvirtoje vietoje ir pagal
grynąjį pelną – 314,955 mln. Eur, iš jų labai mažų įmonių grynasis pelnas –
82,039 mln. Eur[62].
Todėl galima teigti, kad Šiaulių regione yra santykinai didelis absoliutinis,
didesnis nei daugelio Lietuvos regionų SVV kiekis, o tai sudaro sąlygas
formuotis klasteriams, pasireikšti aglomeracijos ekonomikos efektui,
lemiančiam spartesnį augimą[63].
1.2. LEZ ir pramonės parkai. FZ teritorijoje sėkmingai veikiantys
Šiaulių LEZ ir pramonės parkas, Akmenės LEZ skatina kartu su jose
veikiančiomis įmonėmis formuotis ir didesnes „ekosistemas“, pvz., tiekimo
grandinėmis susijusios įmonės, klasteriai ir pan. Tokių teritorijų vystymas
duoda postūmį ir kitose srityse, pvz., 2024 m. birželio 26 d. Šiaulių regiono plėtros taryba pripažino
projektą „Naujo gyvenamosios, komercinės ir visuomeninės paskirties kvartalo
sukūrimas Naujosios Akmenės mieste“[64]
regioninės svarbos projektu, kuris taps svarbiu visai FZ. Pagal šį projektą
2025–2029 m. šalia Akmenės LEZ 10 ha teritorijoje bus įrengtas gyvenamosios,
komercinės ir visuomeninės paskirties kvartalas, kuriame galės įsikurti
daugiau kaip 500 šeimų. Šiame kvartale bus sukurta naujų darbo vietų už LEZ
ribų (bet kurios nebūtų sukurtos nesant LEZ).
1.3. Savivaldybių ekonominė
specializacija. Atskirose
FZ savivaldybėse yra išskirtinių, tik joms būdingų išteklių vietos ekonominei
plėtrai:
·
Šiaulių
r. savivaldybėje veikia
rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro[65]
veikla orientuota į etnokultūrą, vyksta kultūriniai renginiai, centras turi
15 LR kultūros ministerijos patvirtintų Kultūros paso edukacinių programų,
dirba amatininkai ir tautodailininkai iš kitų FZ savivaldybių;
·
Akmenės r.
savivaldybėje formuojasi inžinerijos srities klasteris, apimantis ne tik
gamybą, bet ir susijusias „verslas verslui“ modelio paslaugas: projektavimą,
modeliavimą, panašią pramonės įmonių aptarnavimo veiklą;
·
Privati iniciatyva,
susijusi su žydų kultūros paveldu. Radviliškio rajone, Šeduvoje 2025 m.
numatomas atidaryti pasaulinio lygio muziejus „Dingęs štetlas“. 2014 m.
pradėtą projektą finansuoja Šeduvos žydų palikuonys. Jų dėka Lietuvoje iškils
privatus muziejus, kuris supažindins lankytojus su Lietuvos miestelių žydų
istorija, kultūra, religija, folkloru, darbu ir gyvenimu.
Potencialas (atskirais
aspektais) būdingas Akmenės r. sav., Šiaulių m. sav., Šiaulių r. sav.,
Radviliškio r. sav. ir gali būti panaudotas tenkinant visos FZ
poreikius.
2. Tarptautiniu mastu žinomi turizmo
ištekliai ir prasidėjęs savivaldybių bendradarbiavimas
2.1. Tarptautiniai maršrutai Šiaulių
regione. Yra
sudaryti tarptautiniai maršrutai, kurių dalimi yra Šiaulių regiono objektai:
1) 2022 m. leidinyje „Įspūdinga kelionė po dvarų ir rūmų parkus. Žiemgala.
Šiaurės Lietuva“ aprašyti 55 dvarų ir rūmų parkai, jie įtraukti į atskirus 3
maršrutus ir apima Latvijos Žiemgalos krašto bei Šiaulių ir Panevėžio
apskričių ypatingus parkus[66];
2) Camino Lituano kultūros kelias – savarankiškai
keliauti paruoštas daugiau nei 1000 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias,
besidriekiantis per visą Lietuvą bei per šešias (išskyrus Akmenės r. sav.)
Šiaulių regiono savivaldybių teritorijas ir prisijungiantis prie Europos
tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo[67].
2.2. Gerai išvysta
dalies regiono turizmo informacijos centrų veikla. Pagal VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ 2022 m.
atliktą Lietuvos turistinių objektų infrastruktūros vertinimą[68] tarp Lietuvoje pasirinktų ir įvertintų 93 turizmo
informacijos centrų bei turizmo ir verslo informacijos centrų (toliau – TIC /
TVIC) Šiaulių turizmo informacijos centras kartu su jame veikiančiu Baltų
kultūros pažinimo centru "Baltų kelias" pasidalijo 6–7 vietas,
vertinimo balas – 3,76. Devintoje vietoje – VšĮ Joniškio turizmo ir verslo
informacijos centras, 3,69 balo; 12 vietoje – Šiaulių rajono turizmo ir
verslo informacijos centras, 3,65 balo. Gerai vertinamos šių savivaldybių TIC
praktikos gali būti perimtos ir kitų FZ bendradarbiaujančių savivaldybių TIC
arba TVIC.
2.3. Bendrai teikiama regiono turizmo
objektų skaitmeninė informacija. Regiono skaitmeninės turizmo informacijos
sklaidai naudinga Šiaulių miesto turizmo informacijos centro interneto
svetainė[69],
kurioje šalia miesto turizmo informacijos randa vietos ir nemaža dalis
Šiaulių regiono turizmo informacijos, pvz., elektroninis leidinys „Šiaulių
regiono turizmo gidas“[70].
Išsamesnė informacija pateikta analizuojant FZ savivaldybių ryšius.
Potencialas būdingas visoms FZ
savivaldybėms ir gali padėti tenkinti jų poreikius.
3. Integruota atliekų tvarkymo sistema ir
pradėta viešojo keleivinio transporto integracija
3.1. Pradėta regiono viešojo transporto
integracija: diegiama vieningo elektroninio bilieto sistema. Siekdamos pagerinti galimybes viešuoju
transportu keliauti tarp savivaldybių, Šiaulių miesto, Šiaulių ir Radviliškio
rajonų savivaldybės 2024 m. pradėjo diegti vieningo elektroninio bilieto
sistemą, įgyvendindamos bendrą projektą „Bendra, atvira elektroninio bilieto
sistema Šiaulių regiono viešajame transporte“, įtrauktą į Lietuvos
prioritetinių skaitmeninimo projektų sąrašą[71].
3.2. Atliekų surinkimo bei rūšiavimo
pilnai integruota regioninė sistema. 2002 m. visų regiono savivaldybių įsteigtas
bendras VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ŠRATC)
vykdo regiono atliekų surinkimo ir tvarkymo funkcijas. 2015-2021 m. Šiaulių regione vidutiniškai per
metus susidarydavo apie 111,1 tūkst. t. komunalinių atliekų. 2021 m. Šiaulių
regione komunalinių atliekų susidarymas vienam gyventojui buvo didžiausias
per 2015–2021 m. ir siekė 435 kg (Lietuvoje – 483 kg). 2015–2021 m. pirminio
rūšiavimo būdu surinktų atliekų kiekis Šiaulių regione kasmet augo
vidutiniškai 8 % per metus. 2021 m. pirminio rūšiavimo būdu surinktos
atliekos sudarė 46 % visų susidariusių komunalinių atliekų, kai 2015 m.
sudarė tik 29 %. Galima daryti prielaidą, kad veikiantis ŠRATC ir jį
pasitelkiant koordinuotai vykdomos 2014-2020 m. ES finansinio laikotarpio
investicijos leido gerinti atliekų surinkimo ir rūšiavimo rodiklius nepaisant
to, kad susidarančių atliekų kiekis augo.
8 lentelė. 2022 m. Šiaulių
regiono FZ į DGASA, APP ir ŽAKA gyventojų pristatytų atliekų kiekiai, tonos
|
Atliekų
pavadinimas
|
Akmenės r.
|
Joniškio r.
|
Kelmės r.
|
Pakruojo r.
|
Radviliškio r.
|
Šiaulių m.
|
Šiaulių r.
|
IŠ VISO
|
|
Didelių gabaritų
atliekos
|
269,250
|
170,310
|
184,090
|
151,220
|
326,390
|
1 487,100
|
315,610
|
2 903,970
|
|
Biologiškai
skaidžios (žaliosios) atliekos
|
166,840
|
507,358
|
78,930
|
107,030
|
70,545
|
510,920
|
228,436
|
1 670,059
|
|
Naudotos padangos
|
31,860
|
90,500
|
59,470
|
32,430
|
38,700
|
158,910
|
72,350
|
484,220
|
|
Elektros ir
elektroninės įrangos atliekos
|
30,489
|
2,398
|
18,958
|
12,914
|
15,684
|
107,763
|
10,286
|
198,492
|
|
Buities pavojingos
atliekos
|
4,647
|
3,056
|
1,816
|
4,047
|
3,228
|
15,038
|
6,558
|
38,390
|
|
Statybos ir
griovimo atliekos
|
773,560
|
804,920
|
782,990
|
756,560
|
955,960
|
3 505,277
|
1 034,433
|
8 613,700
|
|
Statybinės
atliekos, turinčios asbesto
|
168,360
|
201,500
|
204,660
|
125,920
|
155,680
|
306,655
|
192,925
|
1 355,700
|
|
Tekstilės ir
drabužių atliekos
|
25,970
|
25,202
|
29,629
|
28,190
|
21,085
|
79,755
|
58,671
|
268,502
|
|
Pakuočių atliekos
ir antrinės žaliavos
|
19,000
|
34,800
|
53,490
|
45,310
|
29,230
|
273,336
|
26,690
|
481,856
|
|
Iš viso:
|
1 489,976
|
1 840,044
|
1 414,033
|
1 263,621
|
1 616,502
|
6 444,754
|
1 945,959
|
16 014,889
|
Šaltinis:
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. 2022 metų rezultatai. https://www.sratc.lt/2022-metu-rezultatai/
3.3. Iš dalies sukurtas didelių gabaritų
atliekų surinkimo infrastruktūra. 2021
m. regione veikė 12 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (toliau –
DGASA) ir 8 atliekų priėmimo punktai (toliau – APP), 15 km spinduliu
pasiekiami visų FZ centrų ir didesnės dalies kaimo vietovių gyventojams. 8
lentelėje pateikti 2022 m. į DGASA, APP ir Žaliųjų atliekų kompostavimo
aikšteles (ŽAKA) gyventojų pristatytų atliekų kiekiai pagal Šiaulių regiono
savivaldybes. 2022 m. regiono DGASA, APP ir Žaliųjų atliekų kompostavimo
aikštelėse daugiausia surinkta statybos, didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų.
Potencialas atliekų tvarkymo aspektu
būdingas visoms FZ savivaldybėms, o viešojo transporto aspektu – Šiaulių m.
sav., Šiaulių r. sav. ir Radviliškio r. sav., jis gali padėti tenkinti šių
savivaldybių poreikius.
|
|
Galimybės ir grėsmės
FZ problemos sprendimui identifikuotos
šios galimybės:
1. Gynybos pramonės plėtra
2024 m. birželio 3 d. Ekonomikos ir
inovacijų ministrė pasirašė sutartį su Vokietijos karinės pramonės milžine
„Rheinmetall“[72],
kuri į 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą 340 hektarų ploto sklype Radviliškio
rajono savivaldybėje netoli Baisogalos investuos daugiau nei 180 mln.
eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų. Gamyklos statybos
turėtų būti pradėtos 2024 metų spalį. Gamyklai, kuri per metus turėtų
pagaminti dešimtis tūkstančių šaudmenų, suteiktas didelio investicijų
projekto statusas.
LR Vyriausybės nuostatos skatinti
investicijas į šalies saugumą ir pramonę atveria naujas galimybes FZ,
panaudojant regione sukauptą pramonės patirtį. Nuo 2024 m. liepos 1 d.
įsigalioja nauji reikalavimai stambiems investiciniams projektams[73],
pagal kuriuos įmonėms bus paprasčiau gauti stambaus investicinio projekto
statusą. Iki pusmečio sutrumpintas įsikūrimo terminas stambiems projektams,
kurie skirti neatidėliotiniems valstybės ir saugumo poreikiams užtikrinti.
Iki šiol iniciatyvos įgyvendinimo preliminarus terminas, per kurį Lietuvoje
buvo įgyvendinami gynybos ir saugumo sektoriaus įmonių parengiamieji
procesai, truko apie 2–2,5 metų.
2. Strateginis
požiūris į turizmo sektorių ES lygiu
Europos Sąjungos Tarybos išvados dėl
2030 m. Europos turizmo darbotvarkės[74] išskirtos
4 svarbiausios turizmo ateities kryptys: tvarumas, skaitmeninimas, atsparumas
ir MVĮ stiprinimas.
Tvarumas. Akcentuojami darnaus vystymosi principai,
apimantys ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą, turizmo vietovių turimų
pranašumų, susijusių su gamtos ištekliais, kultūros paveldu išnaudojimą ir
gebėjimus suteikti lankytojams unikalių, autentiškų įspūdžių; skatinama
„žalioji“ turizmo įmonių įskaitant SVV transformacija.
Skaitmeninimas. Skatinamas duomenimis grindžiamų turizmo
paslaugų plėtra ir planavimas; Skaitmeninių inovacijų diegimas, reaguojant į
naujas tendencijas (pvz., virtualioji realybė, dideli duomenų rinkiniai,
blokų grandinės technologijos) ir į kintančius vartotojų lūkesčius SVV ir
turizmo vietovių skaitmeninimas infrastruktūros diegimui ir plėtrai,
skaitmeninių gebėjimų stiprinimas.
Atsparumo didinimas. Skatinamas inovacijų diegimas; mokymasis
ir specialistų rengimas; saugumo ir krizių valdymo priemonių diegimas,
sąveikos su vietos bendruomenėmis gerinimas.
MVĮ stiprinimas. Pabrėžiama MVĮ svarba turizmo ekosistemoje, nes
jos sukuria apie 64 % ES turizmo pramonės pridėtinės vertės ir jose dirba 84
% šios srities darbuotojų.
3. Augantis išteklių naudojimo
efektyvumas ir stiprėjanti žiedinė ekonomika
Įgyvendinant ES atliekų surinkimo ir
rūšiavimo politiką daugiausia dėmesio skiriama aplinkos atžvilgiu tvariam
atliekų tvarkymui. Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas ir žiedinės
ekonomikos dokumentų rinkinys[75]
yra ES ekonomikos pertvarkymo iki 2050 m. į tvarią ekonomiką pamatas, jame apibrėžti struktūriniai ir technologiniai pokyčiai, siūlomi išteklių
našumo didinimo ir ekonomikos augimo būdai. Bendras ES tikslas – iki 2035 m.
perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų, 70 proc. pakuočių atliekų, į
sąvartynus išmetamų komunalinių atliekų kiekį iki 2035 m. sumažinti iki ne
daugiau 10 %.
Lietuvos perėjimo prie žiedinės
ekonomikos iki 2035 m. gairėse[76]
siekiama nustatyti naują, aplinkai draugišką ir klimatui neutralią ekonomikos
kryptį, akcentuojamas žiedinis atliekų naudojimas, skatinant atliekų
perdirbimą ir pakartotinį naudojimą. Kaip šalies stiprybė pažymimas ir mažėjantis
sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis. Numatyta galimybė, susijusi su
atliekų tvarkymu ir dalies jų pakartotinu naudojimu: Išteklių kiekio
užtikrinimas plėtojant antrinių žaliavų rinką ir produktyviau naudojant
išteklius.
FZ problemos sprendimui identifikuotos
šios grėsmės:
1. Negatyvios demografinių rodiklių šalyje
tendencijos
Nuo 2019 iki 2023 m. gimusiųjų skaičius
Lietuvoje mažėjo apie 17,4 %, tokiu pat dydžiu – ir Šiaulių regione.
Mažėjantis gimstamumas yra viena iš pagrindinių demografinės senatvės
koeficiento[77],
kuris Šiaulių regione yra 156, daug didesnis nei Lietuvoje – 134, augimo
priežasčių (žr. 2 lentelę).
Su šiais rodikliais susijęs ir medianinis
gyventojų amžius, Šiaulių regione ir daugelyje jo savivaldybių ženkliai didesnis
nei Lietuvoje, kuris irgi pasižymi augimo tendencija (žr. 9 ir 10 lenteles).
2023 m. Lietuvoje, Šiaulių regione ir visose jo savivaldybėse buvo neigiama
natūrali gyventojų kaita, t. y. mirusiųjų skaičius viršijo gimusiųjų skaičių.
Nors neto bendroji migracija 2023 m.
Lietuvoje ir Šiaulių regione buvo teigiama (žr. 2 lentelę), tačiau neto
vidaus migracija 2023 m. nebuvo palanki Šiaulių regionui ir visoms šio
regiono savivaldybėms: išvyko daugiau asmenų į kitus Lietuvos regionus nei
atvyko (žr. 9 lentelę).
9 lentelė. Šiaulių regiono FZ gyventojų kaita
ir amžius 2023 m.
|
Rodikliai
|
Lietuvos
Respublika
|
Šiaulių reg.
FZ
|
Akmenės r.
sav.
|
Joniškio r.
sav.
|
Kelmės r. sav.
|
Pakruojo r.
sav.
|
Radviliškio r.
sav.
|
Šiaulių r.
sav.
|
Šiaulių miesto
sav.
|
|
Natūrali
gyventojų kaita, asm.
|
– 16 382
|
– 2 020
|
– 200
|
– 194
|
– 288
|
– 218
|
– 320
|
– 313
|
– 487
|
|
Medianinis
gyventojų amžius*
|
40 / 47
|
42 / 50
|
45 / 52
|
45 / 52
|
46 / 52
|
45 / 51
|
43 / 51
|
42 / 48
|
40 / 49
|
|
Neto vidaus
migracija, asm.
|
0
|
– 1 428
|
– 71
|
– 123
|
– 173
|
– 105
|
– 239
|
– 21
|
– 596
|
Šaltinis: Valstybės duomenų
agentūra, 2023 m. duomenys.
* Medianinis gyventojų
amžius metų pradžioje, metai, Vyr. / Mot.
Nekelia optimizmo šalies gyventojų
demografinės tendencijos (žr. 10 lentelę). Pagal Eurostat prognozes Lietuvoje
po laikino gyventojų skaičiaus didėjimo nuo 2025 m. šalies gyventojų skaičius
vėl ims mažėti vis didesniu pagreičiu ir 2070 m. jau nedaug viršys 2 mln.
gyventojų. Toliau mažės gimusiųjų skaičius ir sparčiai augs išlaikomo amžiaus
žmonių koeficientas: vaikų iki 15 metų amžiaus ir pagyvenusių (65 metų ir
vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui 15–64 metų amžiaus
gyventojų.
10 lentelė. Lietuvos Respublikos
gyventojų demografinės tendencijos iki 2070 m.
|
Rodikliai
|
2025
|
2030
|
2040
|
2050
|
2060
|
2070
|
|
Gyventojų skaičius metų pradžioje
|
2 860 472
|
2 741 927
|
2 522 535
|
2 337 340
|
2 167 236
|
2 017 152
|
|
Gimusieji, asmenys
|
24 452
|
20 845
|
18 292
|
17 044
|
14 889
|
13 996
|
|
Neto tarptautinė migracija, asmenys
|
-2 421
|
-7 725
|
-497
|
2 813
|
4 261
|
5 547
|
|
Medianinis gyventojų amžius, Vyr. / Mot.*
|
41,1 / 47,9
|
43 / 49,4
|
47,4 / 53
|
50,2 / 56,1
|
51,4 / 56
|
53,3 / 55,4
|
|
Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas**
|
55
|
60
|
66
|
73
|
87
|
88
|
Šaltinis: Valstybės duomenų
agentūra, 2024 m. Prognozė. Eurostat informacija.
* Medianinis gyventojų
amžius metų pradžioje, metai.
** Išlaikomo amžiaus
žmonių koeficientas metų pradžioje, asmenys.
A. Telešienės (2022)[78] teigimu, „gyventojų
skaičiaus mažėjimas nėra grėsmė pati savaime. Jei sugebėsime pakeisti
infrastruktūrą, gerovės užtikrinimo sistemą, mažesnis gyventojų skaičius
netaps jokia problema“.
Lietuvos visuomenė sensta. Tai verčia
didinti šalies socialinės apsaugos sistemos pajėgumus, keičiasi darbo rinkos
struktūra: daugėja išlaikomo amžiaus pagyvenusių žmonių, lieka mažiau
dirbančiųjų.
Senstanti šalies visuomenė ir mažėjantis
gyventojų skaičius pareikalaus priemonių ilgesniam vyresnių žmonių išlaikymui
darbo rinkoje, jų verslumo skatinimui. Siekiant gerinti verslo situaciją
šalyje ir Šiaulių regione teks daugiau investuoti į modernias, mažiau
žmogiškųjų išteklių reikalaujančias technologijas, diegti gamybos ir valdymo
inovacijas, o tai pareikalaus ir aukštesnės darbuotojų kvalifikacijos.
2. Sumažėjusi turizmo paklausa Rytų
Europos regione
2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų
investicijų poveikio Lietuvos turizmo sektoriaus augimui ir plėtrai vertinimo
ataskaitoje[79]
(toliau – Vertinimo ataskaita) teigiama, kad „nors 2022 m. turizmo
atsigavimas daugelyje šalių viršijo lūkesčius, ekonomikos nuosmukis dėl
Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir pasikeitęs ekonominis ir geopolitinis
kontekstas atneša naujų iššūkių ir mažina sektoriaus atsigavimo perspektyvas
su Ukraina ir Baltarusija besiribojančiose ES šalyse“. Vakarų Europai
greitai atsigaunant po COVID-19 pandemijos, Centrinėje ir Rytų Europoje
pastebimi naujos geopolitinės situacijos sukelti padariniai. Turistai
išskiria Rytų Europos regioną kaip nepatrauklų kelionėms.
|
