DĖL tolesnio kuršių nerijos tvarkymo[1]
LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS
1976 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 138
(Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios,
1976, Nr. 14-110; 1983, Nr. 21-228)
Lietuvos TSR Ministrų Taryba pažymi, kad pastaruoju metu daug padaryta, tvarkant Kuršių neriją, įrengta nemažai patogių kelių ir privažiavimų, pastatyta daug naujų objektų, toliau plėtojamas komunalinis ūkis, neblogai tvarkoma Nidos ir daugelio poilsio įstaigų aplinka.
Tačiau iki šiol blogai kontroliuojamas didėjantis poilsiautojų ir ekskursantų srautas, o tai daro žalą Kuršių nerijai, kaip unikaliam gamtos paminklui. Gamtos apsaugos ir ekologinės pusiausvyros požiūriu nepateisinamas stambių poilsinių ir ištisus metus veikiančių sanatorijų steigimas Neringoje. Nepakankamai padaryta, gerinant gyventojų, ekskursantų ir poilsiautojų kultūrinį buitinį aptarnavimą.
Lietuvos TSR Ministrų Taryba nutaria:
1. Pavesti Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijai organizuoti Kuršių nerijos miškų ūkio pagrindu Valstybinį Kuršių nerijos miško parką.
Taikyti Valstybiniam Kuršių nerijos miško parkui valstybinių miškų ūkių įmonių struktūrą, etatus ir atlyginimų schemas, paliekant visas teises ir lengvatas, taikomas miškų žinybos įmonėms.
Miškų ūkio ir miško pramonės ministerija, Valstybinis gamtos apsaugos komitetas, Neringos ir Klaipėdos miestų vykdomieji komitetai bei atitinkamos mokslo įstaigos turi užtikrinti, kad būtų tinkamai organizuojama Kuršių nerijos gamtos išteklių apsauga, jų naudojimas, kad būtų dirbamas mokslinio tyrimo darbas gamtos apsaugos srityje ir būtų nuolat propaguojamos gamtos apsaugos idėjos. Miškų ūkio ir miško pramonės ministerija privalo toliau planingai vykdyti Kuršių nerijos miško parko priežiūrą, želdinimą, kopų tvirtinimą.
Valstybinis gamtos apsaugos komitetas kontroliuoja Kuršių nerijos ūkinę veiklą, kiek ji liečia gamtos apsaugą ir teisingą gamtos išteklių naudojimą.
5. Siekiant efektyviai saugoti Kuršių nerijos gamtą, nestatyti Kuršių nerijoje naujų poilsio ir turizmo įstaigų, išskyrus objektus, skirtus vienadieniams ekskursantams aptarnauti.
Laikyti, jog yra tikslinga rekonstruoti ir tvarkyti esamas poilsines ir pritaikyti sezoninio reglamentuoto poilsio reikalams kitus pastatus.
Šiais klausimais pasiūlymus Lietuvos TSR Ministrų Tarybai teikia Valstybinis statybos reikalų komitetas kartu su atitinkamu Neringos arba Klaipėdos miesto vykdomuoju komitetu.
7. įpareigoti Neringos miesto vykdomąjį komitetą:
a) toliau plėsti prekybos, viešojo maitinimo, buities ir kultūros įstaigų tinklą, gerinti komunalinį aptarnavimą, tam tikslui kooperuojant įmonių ir įstaigų, turinčių Neringoje poilsines, lėšas bei resursus ir geriau panaudojant centralizuotus kapitalinius įdėjimus tiems reikalams;
8. Rekomenduoti ministerijoms, žinyboms, įmonėms ir organizacijoms, turinčioms Neringos mieste poilsio namų, daugiau prisidėti prie Kuršių marių krantų tvirtinimo pagal Neringos miesto vykdomojo komiteto paskirstymą.
9. Pavesti Kultūros ministerijai kartu su Valstybiniu statybos reikalų komitetu ir Neringos bei Klaipėdos miestų vykdomaisiais komitetais išskirti etnografines architektūros paminklų zonas ir užtikrinti jų tinkamą priežiūrą bei apsaugą.
10. Pavesti Klaipėdos miesto vykdomajam komitetui:
b) plėsti Smiltynėje prekybos, viešojo maitinimo ir buitinio aptarnavimo įstaigų tinklą, skirtą klaipėdiečiams trumpalaikio poilsio metu aptarnauti;
11. Įpareigoti Nemuno laivininkystės valdybą:
KURŠIŲ nerijos tvarkymo
NUOSTATAI
1. Kuršių nerija yra unikalus gamtos paminklas – landšaftinis draustinis su specialiu gamtos apsaugos režimu.
2. Specialusis gamtos apsaugos režimas Kuršių nerijos draustinyje nustatomas, turint tikslą apsaugoti:
a) savitą jūros ir vėjų sukurtą reljefą, pasižymintį aukščiausiomis šiaurės Europoje smėlio kopomis, marių mergelio išspaudomis, atpustytomis buvusio kopų miško liekanomis bei dirvožemiu ir šiuo melu vykstančiais mokslui įdomiais eoliniais procesais;
4. Kuršių nerijoje rinkti retuosius augalus ar jų sėklas ir vaistažoles leidžiama lik moksliniams reikalams Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijai ir Valstybiniam gamtos apsaugos komitetui sutikus.
5. Kuršių nerijoje neleidžiama:
a) važinėti tranzitinio transporto priemonėmis be specialaus Neringos miesto vykdomojo komiteto leidimo;
b) užsiimti mėgėjiškąja žūkle nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. marių pakrantėje tarp jachtklubo ir keturioliktojo kilometro;
6. Lankytis Neringos mieste leidžiama tik asmenims, turintiems kelialapius į poilsio namus ir pionierių stovyklas, esančias Neringoje, ekskursantams su vadovais, taip pat asmenims, turintiems Neringos miesto vykdomojo komiteto leidimą.
Vietos gyventojai privalo turėti gyvenamąją vietą įrodančius dokumentus, o laikinam darbui atvykę asmenys – Neringos miesto vykdomojo komiteto leidimus.
Klaipėdos miesto gyventojams, neturintiems leidimų, galima lankytis tik Smiltynėje.
Šių reikalavimų vykdymui užtikrinti Neringos miesto vykdomasis komitetas įsteigia kontrolės punktus.
7. Bilietai į keleivinius laivus, plaukiančius į Juodkrantę ir Nidą, ir lėktuvus, skrendančius į Nidą, parduodami tik asmenims, nurodytiems 6 punkte.
8. Ekskursantų grupė, norinti aplankyti Neringos miestą, pateikia paraiškas bet kuriam ekskursijų biurui, o leidimus gauna Klaipėdos miesto ekskursijų biure.
Ekskursantų grupei leidžiama būti Neringos mieste vieną dieną be nakvynės.
Klaipėdos miesto ekskursijų biuras kiekvienai ekskursantų grupei, vykstančiai į Neringos miestą bet kokia transporto priemone, paskiria vadovą ir išduoda Neringos miesto vykdomojo komiteto leidimą (įrašant jame ekskursantų skaičių, grupės vadovo arba atsakingojo asmens vardą, pavardę, darbovietę, namų adresą, išdavimo vietą ir datą, taip pat transporto priemonės vairuotojo vardą, pavardę ir jos valstybinio ženklo numerį).
Paskiri asmenys, norintys aplankyti Neringos miestą, kreipiasi į Klaipėdos ekskursijų biurą, o šis organizuoja grupes ir paskiria vadovą.
Leidimų limitą Klaipėdos miesto ekskursijų biurui pagal jo paraišką nustato ir leidimus teikia Neringos miesto vykdomasis komitetas.
Už vienkartini lankymąsi Neringos mieste imama 30 kapeikų (iš moksleivių – 15 kapeikų) ir išduodama kvitą atstojanti kortelė „Kuršių nerijos lankytojui žinotina“. Surinkti pinigai pervedami į Neringos miesto vykdomojo komiteto specialiąją sąskaitą ir naudojami Neringos miesto tvarkymo reikalams.
9. Maksimalus ekskursantų ir poilsiautojų skaičius, išskyrus poilsiautojus, gyvenančius poilsio namuose ir žinybiniuose vasarnamiuose, Neringoje nustatomas – trys tūkstančiai vienai parai.
10. Kelialapiai į poilsio namus, esančius Neringos mieste, bei Neringos miesto vykdomojo komiteto išduoti leidimai suteikia teisę atvykti į Neringos miestą su individualiniu transportu. Poilsiavimo melu važinėjimas Nidoje, Juodkrantėje, Preiloje ir Pervalkoje šio transporto priemonėmis ribojamas.
Poilsiautojų, atvykusių į Neringoje esančius poilsio namus, ir asmenų, atvykusių su leidimais, individualinio transporto priemonės saugomos Neringoje automobilių bei motociklų stovėjimo aikštelėse.
11. Iš atvykusių ilsėtis į Neringos miestą poilsiautojų imama kurortinė rinkliava, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1976 m. vasario 16 d. nutarimu Nr. 45 (Žin., 1976, Nr. 6-56).
12. Kuršių nerijoje leidžiama važinėti tik asfaltuotais keliais (išskyrus automobilius, kuriems išduoti specialūs miesto vykdomojo komiteto leidimai).
Neringos miestą aptarnaujančioms ir miesto gyventojų individualinio transporto priemonėms Neringos miesto vykdomasis komitetas išduoda vieneriems metams nustatytos formos leidimus.
13. Keliauti Kuršių nerijoje leidžiama tik nužymėtais turistiniais takais. Perkopti apsauginį pylimą prie jūros ir kopti į pamario kopas leidžiama tik nustatytose ir natūroje pažymėtose vietose.
14. Atskirų draustinio vietų lankymą Valstybinis gamtos apsaugos komitetas gali visai uždrausti, atitinkamai Neringos ir Klaipėdos miestų vykdomiesiems komitetams bei Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijai pateikus.
15. Kuršių nerijoje ganyti gyvulius galima tik atitinkamai Neringos ir Klaipėdos miestų vykdomųjų komitetų nustatytose vietose, Valstybiniam gamtos apsaugos komitetui bei Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijai leidus.
16. Ūkinė veikla Kuršių nerijoje organizuojama, atsižvelgiant į gamtinį jos vertingumą, suskirsčius visą teritoriją į rezervatinę, nerezervatinę – miško parko, gyvenamųjų vietovių bei antraeilės reikšmės (drėgnos vietos) zonos, natūroje sutartiniais ženklais jas pažymint.
17. Rekonstruoti, pertvarkyti arba naudoti ūkinei veiklai Kuisių nerijos geografinės aplinkos komponentus – žemės paviršių, dirvožemį, augaliją, žemės gelmių turtus ir kt. leidžiama, tik Valstybiniam gamtos apsaugos komitetui bei Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijai sutikus.
18. Vidaus reikalų ministerija prižiūri, kad Kuršių nerijos teritorijoje būtų laikomasi šiuose nuostatuose numatytų viešosios tvarkos ir transporto eismo reikalavimų.
19. Automobilių transporto ir plentų ministerija tvarko Kuršių nerijoje pagrindinius kelius ir įvažiavimus į gyvenvietes, nustatytąja tvarka įrengia automobilių bei motociklų stovėjimo aikšteles ir organizuoja Neringoje vidaus transportą.
20. Miškų ūkio ir miško pramonės ministerija vykdo Kuršių nerijoje miško naudojimo, želdinimo ir smėlynų stiprinimo darbus, organizuoja priešgaisrinę miškų apsaugą, prižiūri, kad nebūtų naikinami ai žalojami želdiniai, teršiami medynai, ardomos kopos bei jų sutvirtinimo įrenginiai.
21. Valstybinis statybos reikalų komitetas sprendžia principinius Kuršių nerijos landšafto formavimo, želdynų kūrimo, gyvenamųjų vietovių bei vasarviečių išplanavimo, taip pat visos teritorijos užstatymo, architektūros bei statybos klausimus ir juos derina su Valstybiniu gamtos apsaugos komitetu ir Miškų ūkio ir miško pramonės ministerija.
22. Kultūros ministerija kartu atitinkamai su Neringos ir Klaipėdos miestų vykdomaisiais komitetais organizuoja Kuršių nerijoje esančių kultūros paminklų apsaugą.
[1] Nutarimo 3, 4, 6 punktai, 7 punkto „b“ papunktis, 10 punkto „a“ papunktis, 11 punkto „a“, „b“ papunkčiai, 12 ir 13 punktai nepateikiami, kaip neturintys normų, įtrauktinų į Lietuvos TSR įstatymų sąvadą.
[2] 23 punktas – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m liepos 21 d. nutarimu Nr. 195 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybes žinios, 1983, Nr. 21-228).