I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas Kalvarijos savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2. Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurios planuojamos, skiriamos, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatomas Kalvarijos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
3. Aprašu Kalvarijos savivaldybės taryba patvirtina savivaldybės gyventojų mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines paslaugas tvarką, nustatančią mokėjimo dydžius, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimo savivaldybės gyventojams atvejus, finansinių galimybių vertinimą ir kitas sąlygas.
4. Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato Kalvarijos savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir šiuo Aprašu.
5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, tvirtinamas Socialinės apsaugos ir darbo ministro.
6. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
7. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.
8. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir savivaldybės sutartimi, patvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos.
9. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
10. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
10.1. Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.
10.2. Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai – asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios asmenų, savivaldybės ir paslaugų gavėjo susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
10.3. Socialinės paslaugos kaina – socialinių paslaugų įstaigos tvirtinama socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
10.4. Šeimos nariai – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.
10.5. Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo.
10.6. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme apibrėžtas sąvokas.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
11. Specialiojo transporto, asmens higienos paslaugos teikiamos Kalvarijos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
12. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos teikiamos nemokamai.
13. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
14. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
15. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
16. Pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą, teikiama nemokamai.
17. Mokėjimo už socialinę priežiūrą normatyvai:
17.1. darbuotojų normatyvai ir paslaugos kaina:
| Asmens savarankiškumas |
Vienam etatiniam darbuotojui tenkantis paslaugų gavėjų skaičius |
Valandų skaičius per savaitę, tenkantis vienam paslaugų gavėjui* |
Vidutinė paslaugos kaina Eur per mėnesį (už vieną prižiūrimą asmenį) |
| Savarankiškas |
10 |
4 |
87,04 |
| Iš dalies savarankiškas |
5 |
8 |
174,08 |
| Nesavarankiškas |
4 |
10 |
217,60 |
*Pastaba. Valandų skaičių, tenkantį per savaitę vienam paslaugų gavėjui, nustato paslaugas teikiančios institucijos darbuotojas (priedas). Pagalbos į namus vienos valandos paslaugos kaina - 5,44 Eur/val.
17.2. mokestis už socialinę priežiūrą:
| Eil. Nr. |
Pajamos vienam šeimos nariui (VRP – valstybės remiamos pajamos) |
Nemoka už paslaugas |
Moka už paslaugas asmens (šeimos) pajamų |
| 5 |
10 |
15 |
20 |
| 1. |
Iki 2 VRP* |
X |
|
|
|
|
| 2. |
2–3 VRP |
|
X |
|
|
|
| 3. |
3–4 VRP |
|
|
X |
|
|
| 4. |
4–5 VRP |
|
|
|
X |
|
| 5. |
Virš 5 VRP |
|
|
|
|
X |
*VRP – valstybės remiamos pajamos
18. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 3 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai socialines paslaugas teikiančios įstaigos nustatyta tvarka.
19. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
20. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
21. Tais atvejais, kai yra objektyvios priežastys, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, budintys globotojai arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, budintiems globotojams per globos centrą arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai Kalvarijos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
22. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, tik asmens (šeimos) sutikimu.
23. Pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis, kainą.
24. Vaikus globojančiai šeimai ir budinčiam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) skiriamų pagalbos pinigų suma mokama Kalvarijos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
25. Pagalbos pinigų, skirtų asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Kalvarijos savivaldybės administracija. Nustačiusi, kad šie pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, Kalvarijos savivaldybės administracija turi nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą. Nutraukus pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai), Kalvarijos savivaldybės administracija turi šiuos pinigus pakeisti į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą.
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
26. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
27. Vienas gyvenantis asmuo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą moka:
27.1. jeigu pajamos per mėnesį neviršija 2 VRP dydžio – 10 procentų asmens pajamų;
27.2. jeigu pajamos per mėnesį neviršija 3 VRP dydžio – 15 procentų asmens pajamų;
27.3. jeigu pajamos per mėnesį viršija 3 VRP dydį – 20 procentų asmens pajamų.
28. Asmuo, gyvenantis šeimoje, už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą moka:
28.1. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 2 VRP dydžio – 10 procentų asmens pajamų;
28.2. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 3 VRP dydžio – 20 procentų asmens pajamų;
28.3. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 4 VRP dydžio – 30 procentų asmens pajamų;
28.4. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 5 VRP dydžio – 40 procentų asmens pajamų;
28.5. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį viršija 5 VRP dydį – 50 procentų asmens pajamų.
29. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
30. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
31. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa ir jį prižiūrintiems šeimos nariams suteikiamas laikinas atokvėpis, mokama 50 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
32. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
33. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
34. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
35. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.
36. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
37. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
38. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
39. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
40. Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
VIII. ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
41. Asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo už socialinės priežiūros, dienos socialinės globos paslaugas šiais atvejais:
41.1. kai vienas neįgalusis asmuo augina neįgalų vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė slauga;
41.2. kitais ypatingais atvejais (sunki liga, gaisras, vagystė ar kt.), surašius buities sąlygų tyrimo aktą.
42. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo dalies, kuri sudaro 1 procentą skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą, jeigu asmens turimas turtas yra nelikvidus (statiniai yra netinkami naudoti, žemė yra pelkėta ir pan.).
43. Asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo už socialinės priežiūros, dienos socialinės globos paslaugas iki 1 metų, vadovaujantis buities sąlygų tyrimo aktu. Buities sąlygų tyrimo akte turi būti socialinio darbuotojo rekomendacija dėl atleidimo nuo mokesčio.
44. Asmuo (šeima) dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas turi kreiptis į Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių (toliau – Socialinių reikalų skyrius) pateikdamas:
44.2. pateisinamus dokumentus (pažymą iš gydymo įstaigos ar kt.).
45. Asmens prašymas dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas svarstomas socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo komisijoje, kuri teikia išvadą Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriui.
46. Sprendimą dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas priima Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius.
IX. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
47. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
48. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
49. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turimą turtą.
50. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia Socialinių reikalų skyriui, kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas.
51. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą pateikiama raštu – pildomas prašymas-paraiška suteikti socialines paslaugas, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
52. Prašymo-paraiškos formą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministras.
53. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Socialinių reikalų skyriaus specialistas, kuris nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
54. Asmens (šeimos narių), kuriam (-iems) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
55. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybė turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
56. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
57. Asmens (šeimos narių), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
58. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės gali būti nevertinamos Apraše atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas numatytais atvejais ir sąlygomis.
59. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
60. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
61. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių gauti socialines paslaugas asmenų (jų suaugusių šeimos narių) ar jų globėjų (rūpintojų) arba socialines paslaugas organizuojančių ar teikiančių institucijų ar įstaigų prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo parengia ir išduoda pažymas apie asmens (šeimos) gaunamas pajamas arba turimą turtą.
62. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos savivaldybių prašymu turi parengti ir pateikti joms informaciją, susijusią su asmens (šeimų narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimu.
63. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą.
64. Darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
65. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Aprašo 69.6–69.8, 69.13, 69.18–69.20 papunkčiuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
66. Savivaldybė, gavusi informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
67. Savivaldybė, gavusi informaciją apie asmens, gaunančio ilgalaikę socialinę globą, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
68. Savivaldybė turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.
X. ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
69. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šios asmens gaunamos pajamos:
69.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
69.2. individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
69.3. individualios veiklos pajamos;
69.4. autorinis atlyginimas;
69.5. išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
69.6. pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos;
69.7. šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;
69.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;
69.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
69.12. vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
69.13. vaiko išlaikymo lėšos, mokamos pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą;
69.14. turto nuomos pajamos;
69.15. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;
69.16. žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
69.17. stipendija, išskyrus socialinę stipendiją;
69.18. transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
69.19. išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
69.20. socialinės pašalpos, mokamos pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
70. Aprašo 69 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
71. Pajamas, numatytas Aprašo 69.1–69.6, 69.8–69.18 papunkčiuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija turi duomenis arba juos gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės, savivaldybių informacinių sistemų.
72. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
73. Duomenis apie Aprašo 69.7, 69.19 ir 69.20 papunkčiuose nurodytas pajamas pateikia savivaldybės administracija.
74. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos.
75. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos Aprašo 69.1–69.6 papunkčiuose.
76. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
77. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
78. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
79. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
80. Pajamos iš žemės ūkio veiklos ir išmokos žemės ūkio veiklai nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai.
XI. ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
81. Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
82. Nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas turtas:
82.1. statiniai (įskaitant nebaigtus statyti statinius);
82.2. privalomos registruoti transporto priemonės;
82.3. privaloma registruoti žemės ūkio technika;
82.4. žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių žemę);
82.5. akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;
83. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą Aprašo 82 punkte nurodytą turtą. Asmens turto, nurodyto Aprašo 82 punkto 1–4 papunkčiuose, vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, gaunamus iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose, jis turi teisę kreiptis į asmenį, turintį teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, iš kurio gautą turto vertinimo ataskaitą pateikia savivaldybei, vertinusiai finansines asmens galimybes. Rinkos vertės nustatymo data turi būti ne vėlesnė kaip 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo.
84. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį Aprašo 82 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.
85. Tais atvejais, kai asmeniui Aprašo 82 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
86. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
87. Tais atvejais, kai Aprašo 82 punkte nurodytas turtas yra perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimai dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas nustatomi rašytine savivaldybės, asmens ir rentos mokėtojo sutartimi.
88. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių ir jų vertes) savivaldybė gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo–gavimo sutartį, kurią sudaro savivaldybės institucija su valstybės įmone Registrų centru.
89. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos (išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų), turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai.
90. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
91. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 580 eurų.
92. Turto normatyvas asmeniui – 12 kv. metrų būsto naudingojo ploto.
93. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
94. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
