2c530db2-f0ca-48b2-a124-9c9c7512f54e

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2019 M. BIRŽELIO 17 D. ĮSAKYMO NR. V-715 „DĖL LITUANISTINIO ŠVIETIMO INTEGRUOTOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2022 m. gruodžio 29 d. Nr. V-2010

Vilnius

P a k e i č i u Lituanistinio švietimo integruotą programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-715 „Dėl Lituanistinio švietimo integruotos programos patvirtinimo“:

1. Papildau 10ˡ punktu:

„10ˡ. Mokinių, kurie mokėsi pagal Programos pradinio ugdymo dalį ir pagrindinio ugdymo dalį mokymosi pasiekimai vertinami pagal lygmenis: puikiai, gerai, pakankamai ir nepakankamai. Puikiai – tai mokymosi pasiekimų lygmuo, kai mokinys savarankiškai, nuosekliai taiko žinias, supratimą ir gebėjimus, argumentuoja nuomonę. Gerai – tai mokymosi pasiekimų lygmuo, kai mokinys sklandžiai taiko žinias, supratimą ir gebėjimus, tačiau tam tikrais atvejais gali reikėti tiesioginės ar netiesioginės pagalbos. Pakankamai – tai mokymosi pasiekimų lygmuo, kai mokinys fragmentiškai taiko tam tikras žinias ar gebėjimus su tiesiogine ar netiesiogine pagalba. Mokinio, nepasiekusio lygmens pakankamai, pasiekimai vertinami nepakankamai.“

2. Pakeičiu 33ˡ punktą ir jį išdėstau taip:

„33ˡ. 1 klasės mokinio integruoto Lietuvių kalbos ir socialinio ugdymo dalyko mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai
Puikiai	30–34 val. kursui	60–68 val. kursui	90–102 val. kursui
	Garsas. Taisyklingai taria savo vardą, žodį Lietuva. Praktiškai yra susipažinęs su balsiais, priebalsiais, dvibalsiais, skiemenavimu.	Garsas. Praktiškai yra susipažinęs su balsiais, priebalsiais, dvibalsiais, skiemenavimu. Daugumą garsų taria taisyklingai.	Garsas. Taisyklingai taria daugumą balsių, priebalsių, dvibalsių, moka suskiemenuoti žodžius (pagal Programą). Klausydamas eiliuoto kūrinio geba atpažinti tam tikrus garsus kalbos sraute, juos taisyklingai ištarti.
	Žodis. Moka užrašyti savo vardą, žodžius Lietuva, ačiū. Geba keliais sakiniais nuosekliai papasakoti apie save.	Žodis. Moka taisyklingai rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo.	Žodis. Taisyklingai rašo žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo. Geba parašyti artimų vaikui vietovardžių pavadinimus. Moka užrašyti daiktavardžių vienaskaitos galininką ir daugiskaitos kilmininką.
	Tekstas. Geba kalbėti sakiniais, tinkamai paklausti, intonuoti. Pasako skaičiuotę. Nupiešia Lietuvos herbą, trispalvę. Gieda Lietuvos himną.	Tekstas. Žodžiais apibūdina, geba pakomentuoti, kas yra Lietuvos himnas, herbas, vėliava. Individualiai geba padainuoti dainą, padeklamuoti eilėraštį. Geba nuosekliai papasakoti ir apibūdinti, iš kur kilę tėvai, seneliai.	Tekstas. Gieda Lietuvos himną. Kuria pasakojimus, panaudodamas išgirstą informaciją, apie Lietuvos herbą, himną, vėliavą. Pasakoja apie savo tapatybę, nupiešia giminės medį, įvardydamas šeimos narius. Apibūdina ir palygina šalies, kurioje gyvena, ir lietuviškus papročius; įvardija, kuo jie panašūs ir kuo skiriasi.
Gerai	Garsas. Taisyklingai taria savo vardą, žodį Lietuva. Praktiškai yra susipažinęs su balsiais, priebalsiais, dvibalsiais.	Garsas. Praktiškai yra susipažinęs su balsiais, priebalsiais, dvibalsiais, skiemenavimu. Bent pusę garsų taria taisyklingai.	Garsas. Taisyklingai taria bent pusę balsių, priebalsių, dvibalsių, moka suskiemenuoti žodžius (pagal Programą).
	Žodis. Moka užrašyti savo vardą, žodžius Lietuva, ačiū. Geba bent vienu sakiniu papasakoti apie save.	Žodis. Taisyklingai parašo dviskiemenius žodžius, pavyzdžiui, mama, tėtis, namai ir panašiai.	Žodis. Taisyklingai rašo žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo. Geba parašyti artimų vaikui vietovardžių pavadinimus.
	Tekstas. Kalba sakiniais, dažniausiai tiesioginiais. Nupiešia Lietuvos herbą, trispalvę. Gieda Lietuvos himną.	Tekstas. Atpažįsta Lietuvos himną, herbą, vėliavą. Gieda Lietuvos himną. Drauge su kitais geba padainuoti dainą, padeklamuoti eilėraštį. Geba įvardyti ir trumpai apibūdinti, iš kur kilę tėvai, seneliai.	Tekstas. Gieda Lietuvos himną. Vienu ar keliais sakiniais nusako, kas yra Lietuvos herbas, himnas, vėliava. Pasakoja apie savo tapatybę, nupiešia giminės medį. Apibūdina šalies, kurioje gyvena, ir lietuviškus papročius.
Pakankamai	Garsas. Taisyklingai taria savo vardą, žodį Lietuva. Praktiškai yra susipažinęs su lietuvių kalbos garsais, taisyklingai taria vieną kitą garsą.	Garsas. Praktiškai yra susipažinęs su balsiais, priebalsiais, dvibalsiais, skiemenavimu, tačiau taisyklingai taria tik keletą garsų.	Garsas. Praktiškai yra susipažinęs su balsiais, priebalsiais, dvibalsiais, žino, kaip skiemenuojami žodžiai, taisyklingai taria dalį garsų.
	Žodis. Moka užrašyti savo vardą, žodžius Lietuva, ačiū. Save apibūdina žodžiais arba žodžių junginiais.	Žodis. Praktiškai susipažinęs su lietuvių kalbos žodžių rašyba, tačiau parašo tik žodžio dalį.	Žodis. Taisyklingai rašo žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo.
	Tekstas. Gieda Lietuvos himną. Pasako žodžius arba žodžių junginius, kalba neišplėstiniais sakiniais. Nupiešia Lietuvos herbą, trispalvę.	Tekstas. Gieda Lietuvos himną. Klausydamas atpažįsta lietuvišką dainą, eilėraštį. Vienu kitu žodžiu geba įvardyti, iš kur kilę tėvai, seneliai.	Tekstas. Gieda Lietuvos himną. Bent vienu sakiniu nusako, kas yra Lietuvos herbas, himnas, vėliava. Pasakoja apie savo tapatybę, nupiešia giminės medį.“

3. Papildau 33² punktu:

„33². 2 klasės mokinio integruoto Lietuvių kalbos ir socialinio ugdymo dalyko mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai
Puikiai	30–34 val. kursui	60–68 val. kursui	90–102 val. kursui
	Garsas. Taisyklingai taria daugumą balsių, priebalsių, dvibalsių; daugumą žodžių su balsėmis e, ė, priebalsiu j, minkštumo ženklu, priebalsių samplaikomis.	Garsas. Taisyklingai taria daugumą balsių, priebalsių, dvibalsių; daugumą žodžių su balsėmis e, ė, priebalsiu j, minkštumo ženklu, priebalsių samplaikomis.	Garsas. Taisyklingai taria beveik visus garsus: balsius, priebalsius, dvibalsius; daugumą žodžių su balsėmis e, ė, priebalsiu j, minkštumo ženklu, priebalsių samplaikomis.
	Žodis. Taisyklingai užrašo daugumą 2–3 skiemenų žodžių su ilgaisiais ir trumpaisiais balsiais; daugumą vartojamų temos žodžių: diena, mėnuo, metai. Vartoja daiktų vietą nusakančius kasdienės kalbos žodžius; kiekinius ir kelintinius skaitvardžius (pagal Programą).	Žodis. Taisyklingai užrašo daugumą 2–3 skiemenų žodžių su ilgaisiais ir trumpaisiais balsiais; žodžių su dvibalsiais; dažnai vartojamus temos žodžius: diena, mėnuo, metai. Taisyklingai vartoja daiktų vietą nusakančius kasdienės kalbos žodžius (pagal Programą); dažniausiai taisyklingai užrašo daiktavardžių vienaskaitos vietininką; daugumą žodžių su minkštumo ženklu; kiekinius ir kelintinius skaitvardžius (pagal Programą).	Žodis. Taisyklingai užrašo daugumą 2–3 skiemenų žodžių su ilgaisiais ir trumpaisiais balsiais; žodžių su dvibalsiais; taisyklingai užrašo dažnai vartojamus temos žodžius: diena, mėnuo, metai. Taisyklingai užrašo daugumą žodžių su minkštumo ženklu, dažniausiai vartojamus kiekinius ir kelintinius skaitvardžius; atskiria žodžius, reiškiančius veiksmą, daiktų, požymių pavadinimus. (pagal Programą).
	Tekstas. Geba kalbėti telefonu, pasakyti susitikimo laiką ir vietą; pasakyti datą ir valandą. Užrašo adresą ant laiško / siuntinio. Sudaro sąrašą. Skaito ir supranta valgiaraščius. Geba parašyti kvietimą į pobūvį ir padėkos laišką.	Tekstas. Kalba telefonu, pasako susitikimo laiką ir vietą; datą ir valandą. Užrašo adresą ant laiško / siuntinio. Skaito ir supranta instrukcijas. Sudaro sąrašą, skaito ir supranta valgiaraščius. Pasakoja, kaip gaminamas mėgstamas patiekalas, užrašo receptą. Parašo kvietimą į pobūvį ir padėkos laiškelį.	Tekstas. Kalba telefonu, parašo elektroninį laišką ir / ar užrašo telefono žinutę. Padeklamuoja eilėraštį. Kelia klausimus sakinio žodžiams. Užrašo adresą ant laiško / siuntinio. Paseka pasaką. Skaito ir supranta instrukcijas, paaiškina prietaisų paskirtį. Sudaro sąrašą. Supranta valgiaraščius. Papasakoja patiekalo gaminimo eigą, užrašo receptą. Parašo kvietimą į pobūvį ir padėkos laišką. Trumpai papasakoja apie laimingai pasibaigusį nutikimą.
Gerai	Garsas. Geba taisyklingai ištarti kai kuriuos žodžius su balsėmis e, ė, su priebalsiu j; žodžius su minkštumo ženklu; žodžius su priebalsių samplaikomis.	Garsas. Geba taisyklingai ištarti bent pusė žodžių su balsėmis e, ė, su priebalsiu j, su minkštumo ženklu, žodžius su priebalsių samplaikomis.	Garsas. Geba taisyklingai ištarti bent pusė analizuotų žodžių su balsėmis e, ė, su priebalsiu j; žodžių su minkštumo ženklu; žodžių su priebalsių samplaikomis.
	Žodis. Taisyklingai užrašo dalį 2–3 skiemenų žodžių su ilgaisiais ir trumpaisiais balsiais; dalį vartojamų temos žodžių: diena, mėnuo, metai. Taisyklingai vartoja dalį daiktų vietą nusakančių kasdienės kalbos žodžių; dalį kiekinių ir kelintinių skaitvardžių (pagal Programą).	Žodis. Taisyklingai užrašo dalį 2–3 skiemenų žodžių su ilgaisiais ir trumpaisiais balsiais; dalį žodžių su dvibalsiais; dažnai vartojamus temos žodžius: diena, mėnuo, metai. Taisyklingai vartoja daiktų vietą nusakančius kasdienės kalbos žodžius. Praktiškai susipažinęs su daiktavardžių vienaskaitos vietininko galūnėmis. Taisyklingai užrašo dalį žodžių su minkštumo ženklu; dalį kiekinių ir kelintinių skaitvardžių (pagal Programą).	Žodis. Taisyklingai užrašo dalį 2–3 skiemenų žodžių su ilgaisiais ir trumpaisiais balsiais. Taisyklingai užrašo dalį žodžių su dvibalsiais; dalį temos žodžių: diena, mėnuo, metai; dalį žodžių su minkštumo ženklu. Taisyklingai taria ir vartoja kai kuriuos kiekinius ir kelintinius skaitvardžius; kartais atskiria žodžius, reiškiančius veiksmą, daiktų, požymių pavadinimus (pagal Programą).
	Tekstas. Kalba telefonu, pasako susitikimo laiką ir vietą; datą ir valandą. Užrašo adresą ant laiško / siuntinio. Sudaro sąrašą. Skaito ir iš dalies supranta valgiaraščius. Praktiškai susipažinęs su kvietimo ir padėkos laiško rašymu.	Tekstas. Kalba telefonu, pasako susitikimo laiką ir vietą; datą ir valandą. Užrašo adresą ant laiško / siuntinio. Skaito ir supranta instrukcijas. Yra susipažinęs, kaip sudaromas sąrašas, valgiaraštis, receptas, kvietimas, laiškas, tačiau informaciją supranta ir geba užrašyti tik suteikus pagalbą.	Tekstas. Kalba telefonu, parašo elektroninį laišką ir / ar užrašo telefono žinutę. Padeklamuoja eilėraštį suteikus pagalbą. Kelia klausimus daliai sakinio žodžių. Užrašo adresą ant laiško / siuntinio. Paseka pasaką suteikus pagalbą. Skaito ir supranta instrukcijas. Sudaro sąrašą. Supranta valgiaraščius. Papasakoja patiekalo gaminimo eigą, užrašo receptą. Parašo kvietimą į pobūvį ir padėkos laišką. Trumpai papasakoja apie laimingai pasibaigusį nutikimą, kai pateikiami raktiniai žodžiai arba klausimai.
Pakankamai	Garsas. Padedamas ir dėdamas pastangas taisyklingai taria dalį balsių, priebalsių, dvibalsių.	Garsas. Praktiškai susipažinęs su balsiais, priebalsiais, dvibalsiais, bando tarti žodžius su balsėmis e, ė, su priebalsiu j, su minkštumo ženklu, tačiau taisyklingai taria tik dalį garsų.	Garsas. Praktiškai susipažinęs su balsiais, priebalsiais, dvibalsiais, bando tarti žodžius su balsėmis e, ė, su priebalsiu j, su minkštumo ženklu, su priebalsių samplaikomis, tačiau taisyklingai taria tik dalį garsų.
	Žodis. Praktiškai susipažinęs su ilgųjų ir trumpųjų balsių rašyba 2–3 skiemenų žodžiuose; taisyklingai užrašo bent vieną iš temos žodžių; žino bent 1–2 daiktų vietą nusakančius žodžius. Praktiškai susipažinęs su kiekiniais ir kelintiniais skaitvardžiais (pagal Programą).	Žodis. Praktiškai susipažinęs su žodžių su ilgaisiais ir trumpaisiais balsiais rašyba, tačiau parašo vos vieną kitą žodį; su žodžių su dvibalsiais rašyba, tačiau parašo juos tik suteikus pagalbą. Taisyklingai užrašo dažnai vartojamus temos žodžius: diena, mėnuo, metai. Praktiškai susipažinęs su daiktų vietą nusakančių kasdienės kalbos žodžių vartojimu. Taisyklingai užrašo vieną kitą žodį su minkštumo ženklu. Praktiškai susipažinęs su kiekinių ir kelintinių skaitvardžių vartojimu (pagal Programą).	Žodis. Praktiškai susipažinęs su žodžių su ilgaisiais ir trumpaisiais balsiais rašyba, tačiau parašo šiuos žodžius tik suteikus pagalbą. Praktiškai susipažinęs su žodžių su dvibalsiais rašyba, šiuos žodžius rašo tik suteikus pagalbą. Taisyklingai užrašo vieną kitą temos žodį: diena, mėnuo, metai. Praktiškai susipažinęs su žodžių su minkštumo ženklu rašyba, šiuos žodžius rašo suteikus pagalbą. Praktiškai susipažinęs su kiekinių ir kelintinių skaitvardžių vartojimu (pagal Programą).
	Tekstas. Kalba telefonu, pasako susitikimo laiką ir vietą; pasako datą ir valandą. Praktiškai susipažinęs su laiško rašymu, sąrašo ir valgiaraščio sudarymu, kvietimo ir padėkos laiško rašymu.	Tekstas. Kalba telefonu, pasako susitikimo laiką ir vietą; datą ir valandą. Yra susipažinęs, kaip užrašyti adresą ant laiško / siuntinio; perskaito instrukciją, sąrašą, valgiaraštį, receptą, kvietimą, laišką, tačiau informaciją supranta ir geba užrašyti tik suteikus pagalbą.	Tekstas. Kalba telefonu, parašo elektroninį laišką ir / ar užrašo telefono žinutę. Padeklamuoja eilėraštį suteikus pagalbą. Praktiškai susipažinęs, kaip kelti klausimus sakinio žodžiams, kaip užrašyti adresą ant laiško / siuntinio, kaip sekti pasaką. Atpažįsta instrukciją, valgiaraštį, receptą, kvietimą, laišką, bet informaciją analizuoja tik padedamas kitų. Vartodamas raktinius žodžius pasako nutikimo esmę.“

4. Papildau 33³ punktu:

„33³. 3 klasės mokinio Lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai

Puikiai

30–34 val. kursui

60–68 val. kursui

90–102 val. kursui

Garsas. Supranta ir paaiškina lietuvių kalbos garsinę sandarą: balsius, priebalsius, ilguosius, trumpuosius balsius, dvibalsius. Taisyklingai užrašo žodžius su minkštumo ženklu, žodžius su priebalsių asimiliacija.

Žodis. Pagal pavyzdžius sudaro žodžius. Praktiškai atpažįsta daiktavardį, žino, kokios jis giminės, skaičiaus ir linksnio.

Taisyklingai užrašo dažniau vartojamus daiktavardžio linksnius.

Praktiškai atpažįsta būdvardį, jį kaito ir derina su daiktavardžiu.

Praktiškai atpažįsta veiksmažodį. Taisyklingai pasako dažniau vartojamų veiksmažodžių esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laiką.

Klausydamas tarminių tekstų supranta lietuvių kalbos garsinę sandarą.

Žodis. Pagal pavyzdžius sudaro žodžius. Taisyklingai užrašo sudurtinius žodžius be jungiamųjų balsių (rugsėjis) ir su jungiamąja balse (i)a (rugiagėlė). Taisyklingai taria ir užrašo dažnesnius augalų pavadinimus, gyvūnų vardus. Praktiškai atpažįsta daiktavardį, žino, kokios jis giminės, skaičiaus ir linksnio.

Taisyklingai užrašo dažniau vartojamus daiktavardžio linksnius. Praktiškai atpažįsta būdvardį, jį kaito ir derina su daiktavardžiu. Praktiškai atpažįsta veiksmažodį. Taisyklingai pasako dažniau vartojamų veiksmažodžių esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laiką. Taisyklingai užrašo vietovardžius, apie kuriuos kalbama (miestų, kaimų, gatvių, upių, ežerų ir kitus. pavadinimus).

Taisyklingai taria ir kirčiuoja žymių Lietuvos žmonių vardus ir pavardes. Klausydamas tarminių tekstų supranta lietuvių kalbos garsinę sandarą.

Žodis. Paaiškina sąvokas: giminiški žodžiai, šaknis, galūnė, priesaga, priešdėlis. ir pateikia pavyzdžių. Pagal pavyzdžius sudaro žodžius. Taisyklingai užrašo sudurtinius žodžius be jungiamųjų balsių (rugsėjis) ir su jungiamąja balse (i)a (rugiagėlė). Taisyklingai taria ir užrašo augalų ir gyvūnų pavadinimus. Praktiškai atpažįsta daiktavardį, žino, kokios jis giminės, skaičiaus ir linksnio.

Taisyklingai užrašo dažniau vartojamus daiktavardžio linksnius.

Praktiškai atpažįsta būdvardį, jį kaito ir derina su daiktavardžiu. Praktiškai atpažįsta veiksmažodį. Taisyklingai pasako dažniau vartojamų veiksmažodžių esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laiką.

Taisyklingai užrašo vietovardžius, apie kuriuos kalbama (miestų, kaimų, gatvių, upių, ežerų ir kitus pavadinimus). Taisyklingai intonuoja sakinius, sakinio gale rašo reikiamus skyrybos ženklus.

Tekstas. Taisyklingai intonuoja sakinius, sakinio gale rašo reikiamus skyrybos ženklus, kelia klausimus sakinio žodžiams.

Apibūdina gerai žinomą augalą arba gyvūną.

Vertina skaitomo teksto turinį, veikėjų poelgius ir vertybes, savo nuomonę pagrindžia.

Tekstas. Taisyklingai intonuoja sakinius, sakinių gale rašo reikiamus skyrybos ženklus. Apibūdina gerai žinomą augalą, gyvūną, vietą; kuria pasaką / pasakojimą apie pasirinktą augalą ar gyvūną. Tinkamai kelia klausimus sakinio žodžiams, atpažįsta neišplėstines vienarūšes sakinio dalis (išvardijimą). Vertina skaitomo teksto turinį, veikėjų poelgius ir vertybes, savo nuomonę pagrindžia pavyzdžiais.

Tekstas. Vertina skaitomų tekstų turinį, pateikia pavyzdžių. Apibūdina gerai žinomą augalą, gyvūną, vietą; kuria pasaką (pasakojimą) apie pasirinktą augalą ar gyvūną. Perteikia skaitytų kūrinių turinį, vertina veikėjų poelgius ir vertybes, pateikia pavyzdžių. Paaiškina įvykį, parašo trumpą informacinį laiškelį (žinutę) apie tai, kas atsitiko. Tinkamai kelia klausimus sakinio žodžiams, skiria neišplėstines vienarūšes sakinio dalis (išvardijimą).

Gerai

Garsas. Supranta ir paaiškina dalį lietuvių kalbos garsinės sandaros: balsius, priebalsius, ilguosius, trumpuosius balsius, dvibalsius. Taisyklingai užrašo dalį žodžių su minkštumo ženklu, dalį žodžių su priebalsių asimiliacija.

Taisyklingai taria ir kirčiuoja 3–5 žymių Lietuvos žmonių vardus ir pavardes.

Žodis. Pagal pavyzdžius sudaro bent kelis žodžius (pagal lituanistinio švietimo programą).

Praktiškai atpažįsta kai kuriuos daiktavardžius, bando teisingai nusakyti, jų giminę, skaičių ir linksnį.

Taisyklingai užrašo dalį dažniau vartojamų daiktavardžio linksnių.

Praktiškai atpažįsta kai kuriuos būdvardžius, juos kaito ir derina su daiktavardžiu.

Praktiškai atpažįsta dalį veiksmažodžių. Taisyklingai pasako dažniau vartojamų veiksmažodžių kai kuriuos laikus.

Žodis. Pagal pavyzdžius sudaro bent kelis žodžius (pagal lituanistinio švietimo programą). Taisyklingai užrašo dalį sudurtinių žodžių be jungiamųjų balsių (rugsėjis) ir su jungiamąja balse (i)a (rugiagėlė). Taisyklingai taria ir užrašo kai kuriuos augalų ir gyvūnų pavadinimus, gyvūnų vardus.

Praktiškai atpažįsta dalį daiktavardžių, kartais teisingai nusako, kokios jie giminės, skaičiaus ir linksnio.

Kartais taisyklingai užrašo daiktavardžio linksnius.

Praktiškai atpažįsta dalį būdvardžių, juos kaito ir derina su daiktavardžiu.

Praktiškai atpažįsta dalį veiksmažodžių. Taisyklingai pasako dažniau vartojamų veiksmažodžių kai kuriuos laikus.

Taisyklingai užrašo 3–5 vietovardžius, apie kuriuos kalbama (miestų, kaimų, gatvių, upių, ežerų ir kitus. pavadinimus).

Žodis. Paaiškina kai kurias sąvokas: giminiški žodžiai, šaknis, galūnė, priesaga, priešdėlis, ir pateikia pavyzdžių. Pagal pavyzdžius sudaro bent 3–5 žodžius (pagal lituanistinio švietimo programą). Taisyklingai užrašo kai kuriuos sudurtinius žodžius be jungiamųjų balsių (rugsėjis) ir su jungiamąja balse (i)a (rugiagėlė).

Taisyklingai taria ir užrašo augalų ir gyvūnų pavadinimus. Praktiškai atpažįsta dalį daiktavardžių, kartais teisingai nusako, kokios jie giminės, skaičiaus ir linksnio. Kartais taisyklingai užrašo daiktavardžio linksnius.

Praktiškai atpažįsta dalį būdvardžių, juos kaito ir derina su daiktavardžiu.

Praktiškai atpažįsta dalį veiksmažodžių. Taisyklingai pasako dažniau vartojamų veiksmažodžių kai kuriuos laikus. Taisyklingai užrašo 3–5 vietovardžius, apie kuriuos kalbama (miestų, kaimų, gatvių, upių, ežerų ir kitus pavadinimus).

Taisyklingai intonuoja dalį sakinių, sakinio gale rašo reikiamus skyrybos ženklus.

Tekstas. Taisyklingai intonuoja kai kuriuos sakinius, dažnai sakinio gale rašo reikiamus skyrybos ženklus, kelia klausimus daliai sakinio žodžių. Apibūdina gerai žinomą augalą arba gyvūną. Vertina skaitomo teksto turinį, veikėjų poelgius ir vertybes.

Tekstas. Taisyklingai intonuoja bent dalį sakinių, sakinių gale rašo reikiamus skyrybos ženklus. Iš dalies apibūdina gerai žinomą augalą, gyvūną, vietą; padedamas kuria pasaką / pasakojimą apie pasirinktą augalą ar gyvūną. Kelia klausimus sakinio žodžiams, atpažįsta neišplėstines vienarūšes sakinio dalis (išvardijimą). Vertina skaitomo teksto turinį, veikėjų poelgius ir vertybes, savo nuomonę pagrindžia pavyzdžiais.

Tekstas. Vertina skaitomų tekstų turinį, pateikia pavyzdžių. Apibūdina gerai žinomą augalą, gyvūną, vietą. Perteikia skaitytų kūrinių turinį, vertina veikėjų poelgius ir vertybes, pateikia pavyzdžių. Paaiškina įvykį, parašo trumpą informacinį laiškelį (žinutę) apie tai, kas atsitiko. Tinkamai kelia klausimus daliai sakinio žodžių.

Pakankamai

Garsas. Praktiškai susipažinęs su lietuvių kalbos garsine sandara: balsiais, priebalsiais, ilgaisiais, trumpaisiais balsiais, dvibalsiais, tačiau veiklas atlieka tik suteikus pagalbą. Taisyklingai užrašo 1–2 žodžius su minkštumo ženklu.

Taisyklingai taria ir kirčiuoja 1–2 žymių Lietuvos žmonių vardus ir pavardes.

Žodis. Praktiškai susipažinęs su žodžių daryba (pagal lituanistinio švietimo programą), tačiau žodžius sudaro tik suteikus pagalbą.

Praktiškai susipažinęs su daiktavardžiu, būdvardžiu ir veiksmažodžiu, tačiau užduotis teisingai atlieka, kai suteikiama pagalba.

Žodis. Praktiškai susipažinęs su žodžių daryba (pagal lituanistinio švietimo programą), tačiau žodžius sudaro tik suteikus pagalbą.

Praktiškai susipažinęs su sudurtinių žodžių be jungiamųjų balsių rašyba, juos rašo, kai suteikiama pagalba. Praktiškai susipažinęs su daiktavardžiu, būdvardžiu ir veiksmažodžiu, tačiau užduotis teisingai atlieka, kai suteikiama pagalba. Taisyklingai užrašo 1–3 vietovardžius (pagal Programą).

Žodis. Praktiškai susipažinęs su žodžių daryba (pagal lituanistinio švietimo programą), tačiau žodžius sudaro tik suteikus pagalbą. Praktiškai susipažinęs su sudurtinių žodžių be jungiamųjų balsių rašyba, juos rašo, kai suteikiama pagalba.

Praktiškai susipažinęs su daiktavardžiu, būdvardžiu ir veiksmažodžiu, tačiau užduotis teisingai atlieka, kai suteikiama pagalba.

Taisyklingai užrašo 3–5 vietovardžius (pagal Programą).

Tekstas. Sakinio gale rašo reikiamus skyrybos ženklus, praktiškai susipažinęs su klausimų kėlimu sakinio žodžiams, tačiau šią veiklą atlieka tik padedamas kitų. Padedamas apibūdina gerai žinomą augalą arba gyvūną. Vertina skaitomo teksto turinį, veikėjų poelgius ir vertybes.

Tekstas. Praktiškai susipažinęs su sakinių intonavimu, sakinių gale rašo reikiamus skyrybos ženklus, kai suteikiama pagalba. Atpažįsta gerai žinomą augalą, gyvūną, vietą, tačiau pats nepasakoja. Yra susipažinęs su klausimų kėlimu. Vertina skaitomo teksto turinį, veikėjų poelgius.

Tekstas. Bando vertinti skaitomų tekstų turinį, pateikti pavyzdžių.

Apibūdina gerai žinomą augalą, gyvūną, vietą, kai suteikiama pagalba.

Perteikia skaitytų kūrinių turinį, vertina veikėjų poelgius ir vertybes, pateikia pavyzdžių, kai suteikiama pagalba.

Paaiškina įvykį, parašo trumpą informacinį laiškelį (žinutę) apie tai, kas atsitiko.“

5. Papildau 33⁴ punktu:

„33⁴. 3 klasės mokinio Socialinio ugdymo mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai
Puikiai	30–34 val. kursui	60–68 val. kursui	90–102 val. kursui
	Žodis. Pataria ir padrąsina ką nors daryti. Pasiteirauja apie kieno nors charakterį, išvaizdą; būdo bruožus. Paklausia, kaip patekti į vieną ar kitą vietą; kaip pasitikslinti, ar eina / važiuoja teisingu keliu; padėkoja už paslaugą ir atsako, kai padėkojama už paslaugą.	Žodis. Pataria ir padrąsina ką nors daryti. Paklausia apie galimybę. Pasiteirauja apie kieno nors svarbą, charakterį, išvaizdą; būdo bruožus. Paklausia, kaip patekti į vieną ar kitą vietą; kaip pasitikslinti, ar eina / važiuoja teisingu keliu. Parodo kelią kitiems; pasisiūlo padėti, priima siūlomą pagalbą ir jos atsisako; padėkoja už paslaugą ir atsako, kai padėkojama už paslaugą.	Žodis. Pataria ir padrąsina ką nors daryti. Paklausia apie galimybę; išreiškia (ne)tikrumą; privalėjimą. Pasiteirauja apie kieno nors svarbą, charakterį, išvaizdą; būdo bruožus. Paklausia, kaip patekti į vieną ar kitą vietą; kaip pasitikslinti, ar eina / važiuoja teisingu keliu. Parodo kelią kitiems; pasisiūlo padėti, priima siūlomą pagalbą ir jos atsisako; padėkoja už paslaugą ir atsako, kai padėkojama už paslaugą
	Tekstas. Paaiškina žaidimo taisykles. Išreiškia nuomonę apie išklausytų ir perskaitytų pasakojimų turinį.	Tekstas. Kuria dalykinius tekstus (pavyzdžiui, paaiškina ir užrašo žaidimo taisykles). Pasakoja apie žmogų, apibūdina jo išvaizdą ir būdo bruožus. Sudaro ir taisyklingai užrašo sakinius, kuriais galima ko nors paklausti, paprašyti, paraginti.	Tekstas. Kuria dalykinius tekstus (pavyzdžiui, paaiškina ir užrašo žaidimo taisykles). Aptaria ir pakomentuoja stebėtas sporto varžybas. Pasakoja apie žmogų, apibūdina jo išvaizdą ir būdo bruožus. Diskutuoja su kultūros įžymybe (virtualiai arba realiai). Sudaro sakinius, kuriais galima ko nors paklausti, paprašyti, paraginti. Tyrinėja gyvenamosios vietovės ir Lietuvoje pasirinktos vietos planą, Vilniaus miesto planą. Perskaito užrašus mieste, užrašus miesto plane, nurodo maršrutą.
Gerai	Žodis. Dažnai pataria ir padrąsina ką nors daryti. Padedamas kitų pasiteirauja apie kieno nors charakterį, išvaizdą; būdo bruožus. Paklausia, kaip patekti į vieną ar kitą vietą; padėkoja už paslaugą.	Žodis. Dažnai pataria ir padrąsina ką nors daryti. Padedamas kitų pasiteirauja apie kieno nors svarbą, charakterį, išvaizdą; būdo bruožus. Paklausia, kaip patekti į vieną ar kitą vietą; kaip pasitikslinti, ar eina / važiuoja teisingu keliu. Kartais parodo kelią kitiems; pasisiūlo padėti, priima siūlomą pagalbą ir jos atsisako; padėkoja už paslaugą.	Žodis. Dažnai pataria ir padrąsina ką nors daryti. Padedamas kitų paklausia apie galimybę; dažnai išreiškia (ne)tikrumą; privalėjimą; pasiteirauja apie kieno nors svarbą, charakterį, išvaizdą; būdo bruožus. Paklausia, kaip patekti į vieną ar kitą vietą; kaip pasitikslinti, ar eina / važiuoja teisingu keliu. Kartais parodo kelią kitiems; pasisiūlo padėti, priima siūlomą pagalbą ir jos atsisako; padėkoja už paslaugą ir atsako, kai padėkojama už paslaugą.
Gerai	Tekstas. Paaiškina žaidimo taisykles. Išreiškia nuomonę apie išklausytų ir perskaitytų pasakojimų turinį.	Tekstas. Padedamas kitų kuria dalykinius tekstus (pavyzdžiui, paaiškina ir užrašo žaidimo taisykles). Pasakoja apie žmogų, apibūdina jo išvaizdą ir būdo bruožus, kai suteikiama pagalba. Sudaro ir taisyklingai užrašo 3–5 sakinius, kuriais galima ko nors paklausti, paprašyti, paraginti.	Tekstas. Kuria dalykinius tekstus. Aptaria ir pakomentuoja stebėtas sporto varžybas, kai suteikiama pagalba. Pasakoja apie žmogų, apibūdina jo išvaizdą ir būdo bruožus. Diskutuoja su kultūros įžymybe (virtualiai arba realiai), kai suteikiama pagalba. Sudaro sakinius, kuriais galima ko nors paklausti, paprašyti, paraginti. Tyrinėja gyvenamosios vietovės ir Lietuvoje pasirinktos vietos planą, Vilniaus miesto planą.
Pakankamai	Žodis. Pagal raktinius žodžius pataria ir padrąsina ką nors daryti. Padedamas kitų pasiteirauja apie kieno nors charakterį, išvaizdą; būdo bruožus. Vartodamas raktinius žodžius paklausia, kaip patekti į vieną ar kitą vietą; padėkoja už paslaugą.	Žodis. Padedamas pataria ir padrąsina ką nors daryti. Padedamas kitų pasiteirauja apie kieno nors svarbą, charakterį, išvaizdą; būdo bruožus. Vartodamas raktinius žodžius paklausia, kaip patekti į vieną ar kitą vietą; kaip pasitikslinti, ar eina / važiuoja teisingu keliu. Vartodamas raktinius žodžius parodo kelią kitiems; pasisiūlo padėti, priima siūlomą pagalbą ir jos atsisako; padėkoja už paslaugą.	Žodis. Padedamas pataria ir padrąsina ką nors daryti. Padedamas kitų paklausia apie galimybę; vartodamas raktinius žodžius išreiškia (ne)tikrumą; privalėjimą; pasiteirauja apie kieno nors svarbą, charakterį, išvaizdą; būdo bruožus. Vartodamas raktinius žodžius paklausia, kaip patekti į vieną ar kitą vietą; kaip pasitikslinti, ar eina / važiuoja teisingu keliu. Vartodamas raktinius žodžius parodo kelią kitiems; pasisiūlo padėti, priima siūlomą pagalbą ir jos atsisako; padėkoja už paslaugą ir atsako, kai padėkojama už paslaugą.
	Tekstas. Savo nuomonę apie išklausytų ir perskaitytų pasakojimų turinį išreiškia vienu kitu žodžiu arba fraze.	Tekstas. Padedamas kitų kuria dalykinius tekstus (pavyzdžiui, paaiškina ir užrašo žaidimo taisykles). Keliais sakiniais pasakoja apie žmogų, apibūdina jo išvaizdą ir būdo bruožus, kai suteikiama pagalba. Sudaro ir taisyklingai užrašo 1–2 sakinius, kuriais galima ko nors paklausti, paprašyti, paraginti.	Tekstas. Padedamas kuria dalykinius tekstus. Pasakoja apie žmogų, apibūdina jo išvaizdą ir būdo bruožus, kai suteikiama pagalba. Sudaro sakinius, kuriais galima ko nors paklausti, paprašyti, paraginti. Tyrinėja gyvenamosios vietovės ir Lietuvoje pasirinktos vietos planą, Vilniaus miesto planą, pasako raktinius žodžius.“

6. Papildau 33⁵ punktu:

„33⁵. 4 klasės mokinio Lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai
Puikiai	30–34 val. kursui	60–68 val. kursui	90–102 val. kursui
	Garsas. Atpažįsta ir pasako mišriuosius dvigarsius. Pasako trumpą viešąją kalbą (sveikinimą) taisyklingai tardamas ir kirčiuodamas žodžius. Taisyklingai taria garsus skaitydamas tekstus, dainuodamas liaudies dainas, deklamuodamas. Išgirsta ir supranta garsų sąskambius eiliuotoje kalboje.	Garsas. Atpažįsta ir pasako mišriuosius dvigarsius. Pasako trumpą viešąją kalbą (sveikinimą) taisyklingai tardamas ir kirčiuodamas žodžius. Taisyklingai taria garsus skaitydamas tekstus, dainuodamas liaudies dainas, deklamuodamas. Pagal pavyzdį taisyklingai kirčiuoja sunkiau kirčiuojamus temos žodžius. Išgirsta ir supranta garsų sąskambius eiliuotoje kalboje.	Garsas. Atpažįsta ir pasako mišriuosius dvigarsius, moka juos parašyti žodžiuose. Pasako trumpą viešąją kalbą (sveikinimą) taisyklingai tardamas ir kirčiuodamas žodžius. Taisyklingai taria garsus skaitydamas tekstus, dainuodamas liaudies dainas, deklamuodamas. Pagal pavyzdį taisyklingai kirčiuoja sunkiau kirčiuojamus temos žodžius; jų kirčiavimą pasitikrina žodyne. Taisyklingai taria ir užrašo žodžius su priesagomis -ininkas, -inis, -ė.
	Žodis. Taisyklingai vartoja ir užrašo įvardžius, prieveiksmius ir kitus žodžius. Taisyklingai ištaria lietuviškus vardus ir pavardes (pažįstamų žmonių). Atpažįsta tradicinę Lietuvos kultūrą žyminčius pavadinimus.	Žodis. Taisyklingai vartoja ir užrašo įvardžius, prieveiksmius ir kitus žodžius. Taisyklingai ištaria lietuviškus vardus ir pavardes (pažįstamų žmonių). Atpažįsta tradicinę Lietuvos kultūrą žyminčius pavadinimus.	Žodis. Taisyklingai vartoja ir užrašo įvardžius, prieveiksmius ir kitus žodžius. Taisyklingai ištaria lietuviškus vardus ir pavardes (pažįstamų žmonių). Atpažįsta tarptautinius ir lietuviškus žodžius. Pažįsta senus, tradicinę Lietuvos kultūrą žyminčius žodžius (valgių, amatų, švenčių ir pan. pavadinimus).
	Tekstas. Taisyklingai intonuoja ir vartoja kreipinį. Tinkamai kelia klausimus sakinio žodžiams, rašo kablelį prieš jungtukus o, bet, tačiau, kad.	Tekstas. Vertina skaitomų tekstų turinį, veikėjų poelgius ir vertybes. Taisyklingai intonuoja ir vartoja kreipinį, dialogą. Išsako savo nuomonę apie skaitomo kūrinio turinį. Tinkamai kelia klausimus sakinio žodžiams, rašo kablelį prieš jungtukus o, bet, tačiau, kad.	Tekstas. Vertina skaitomų tekstų turinį, veikėjų poelgius ir vertybes, savo nuomonę pagrindžia pavyzdžiais. Išsako savo nuomonę apie perskaitytą knygą. Išskiria kreipinį, dialogą; taisyklingai intonuoja. Nagrinėja sakinį, tinkamai kelia klausimus sakinio žodžiams, rašo kablelį prieš jungtukus o, bet, tačiau, kad. Išverčia trumpus kūrinius iš vienos kalbos į kitą.
Gerai	Garsas. Atpažįsta ir pasako dalį mišriųjų dvigarsių. Pasako trumpą viešąją kalbą (sveikinimą) taisyklingai tardamas ir kirčiuodamas daugelį žodžių. Taisyklingai taria daugumą garsų skaitydamas tekstus, dainuodamas liaudies dainas, deklamuodamas.	Garsas. Atpažįsta ir pasako dalį mišriųjų dvigarsių. Pasako trumpą viešąją kalbą (sveikinimą) taisyklingai tardamas ir kirčiuodamas daugelį žodžių. Taisyklingai taria garsus skaitydamas tekstus, dainuodamas liaudies dainas, deklamuodamas. Pagal pavyzdį taisyklingai sukirčiuoja dalį sunkiau kirčiuojamų temos žodžių. Išgirsta ir supranta garsų sąskambius eiliuotoje kalboje.	Garsas. Atpažįsta ir pasako dalį mišriųjų dvigarsių, kai kuriuos iš jų žodžiuose parašo taisyklingai. Pasako trumpą viešąją kalbą (sveikinimą) taisyklingai tardamas ir kirčiuodamas daugelį žodžių. Taisyklingai taria garsus skaitydamas tekstus, dainuodamas liaudies dainas, deklamuodamas. Pagal pavyzdį taisyklingai sukirčiuoja dalį sunkiau kirčiuojamų temos žodžių; jų kirčiavimą pasitikrina žodyne. Taisyklingai taria ir užrašo dalį žodžių su priesagomis -ininkas, -inis, -ė.
	Žodis. Taisyklingai vartoja ir užrašo dalį įvardžių, prieveiksmių ir kitų žodžių. Taisyklingai ištaria 3–5 lietuviškus vardus ir pavardes (pažįstamų žmonių).	Žodis. Taisyklingai vartoja ir užrašo dalį įvardžių, prieveiksmių ir kitų žodžių. Taisyklingai ištaria 5–7 lietuviškus vardus ir pavardes (pažįstamų žmonių).	Žodis. Taisyklingai vartoja ir užrašo dalį įvardžių, prieveiksmių ir kitų žodžių. Taisyklingai ištaria 7–10 lietuviškų vardų ir pavardžių (pažįstamų žmonių). Atpažįsta dalį tarptautinių ir lietuviškų žodžių. Pažįsta dalį senų, tradicinę Lietuvos kultūrą žyminčių žodžių (valgių, amatų, švenčių ir pan. pavadinimus).
	Tekstas. Dažniausiai taisyklingai intonuoja ir vartoja kreipinį. Tinkamai kelia klausimus daliai sakinio žodžių, dažniausiai rašo kablelį prieš jungtukus o, bet, tačiau, kad.	Tekstas. Vertina skaitomų tekstų turinį, veikėjų poelgius. Dažniausiai taisyklingai intonuoja ir vartoja kreipinį, dialogą. Išsako savo nuomonę apie skaitomo kūrinio turinį. Tinkamai kelia klausimus daliai sakinio žodžių, dažniausiai rašo kablelį prieš jungtukus o, bet, tačiau, kad.	Tekstas. Vertina skaitomų tekstų turinį, veikėjų poelgius ir vertybes, dažnai savo nuomonę pagrindžia pavyzdžiais. Išsako savo nuomonę apie perskaitytą knygą. Dažniausiai taisyklingai intonuoja ir vartoja kreipinį, dialogą. Nagrinėja sakinį, tinkamai kelia klausimus daliai sakinio žodžių, dažniausiai rašo kablelį prieš jungtukus o, bet, tačiau, kad. Dažnai vartoja išplėstinius sakinius. Išverčia trumpus kūrinius iš vienos kalbos į kitą.
Pakankamai	Garsas. Praktiškai susipažinęs su mišriaisiais dvigarsiais; viešo sveikinimo sakymo etika, tačiau tik nedidelę dalį žodžių taisyklingai taria ir kirčiuoja pats, suteikus pagalbą pakartoja ir pasitaiso taisyklingai tardamas.	Garsas. Praktiškai susipažinęs su mišriaisiais dvigarsiais; viešo sveikinimo sakymo etika, tačiau tik nedidelę dalį žodžių taisyklingai taria ir kirčiuoja pats, suteikus pagalbą pakartoja ir pasitaiso taisyklingai tardamas. Reikalinga pagalba mokantis taisyklingai tarti garsus skaitant tekstus, deklamuojant.	Garsas. Praktiškai susipažinęs su mišriaisiais dvigarsiais; viešo sveikinimo sakymo etika, žodžių su priesagomis -ininkas, -inis, -ė vartojimu, tačiau tik nedidelę dalį žodžių taisyklingai taria ir kirčiuoja pats, suteikus pagalbą pakartoja ir pasitaiso taisyklingai tardamas. Reikalinga pagalba mokantis taisyklingai tarti garsus skaitant tekstus, deklamuojant.
	Žodis. Praktiškai yra susipažinęs su įvardžių, prieveiksmių ir kitų žodžių rašyba, suteikus pagalbą taisyklingai juos rašo. Taisyklingai ištaria 1–3 lietuviškus vardus ir pavardes (pažįstamų žmonių).	Žodis. Praktiškai yra susipažinęs su įvardžių, prieveiksmių ir kitų žodžių rašyba, suteikus pagalbą taisyklingai juos rašo. Taisyklingai ištaria 3–5 lietuviškus vardus ir pavardes (pažįstamų žmonių).	Žodis. Praktiškai yra susipažinęs su įvardžių, prieveiksmių ir kitų žodžių rašyba, suteikus pagalbą taisyklingai juos rašo. Taisyklingai ištaria 5–7 lietuviškus vardus ir pavardes (pažįstamų žmonių).
	Tekstas. Praktiškai susipažinęs su kreipinio vartojimu. Praktiškai susipažinęs su jungtukų o, bet, tačiau, kad skyryba.	Tekstas. Apibūdina skaitomų tekstų turinį, veikėjus, jų poelgius. Praktiškai yra susipažinęs su kreipiniu, dialogu. Išsako savo nuomonę apie skaitomo kūrinio turinį, kai suteikiama pagalba. Praktiškai susipažinęs su klausimų kėlimu sakinio žodžiams, su jungtukų o, bet, tačiau, kad skyryba.	Tekstas. Apibūdina skaitomų tekstų turinį, veikėjus, jų poelgius, pasako 1–2 pavyzdžius. Išsako savo nuomonę apie perskaitytą knygą, kai suteikiama pagalba. Kartais taisyklingai intonuoja ir vartoja kreipinį, dialogą, kai suteikiama pagalba. Praktiškai susipažinęs su klausimų kėlimu sakinio žodžiams, su jungtukų o, bet, tačiau, kad skyryba. Žino trumpų kūrinių raktinius žodžius lietuvių kalba ir šalies, kurioje gyvena, kalba.“

7. Papildau 33⁶ punktu:

„33⁶. 4 klasės mokinio Socialinio ugdymo mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai
Puikiai	30–34 val. kursui	60–68 val. kursui	90–102 val. kursui
	Žodis. Tinkamai išreiškia (ne)pasitenkinimą, baimę; apgailestavimą. Užpildo dokumentus, susijusius su svarbiausia asmenine informacija. Pristato turinį, supažindina su juo kitus.	Žodis. Tinkamai išreiškia (ne)pasitenkinimą, baimę, apgailestavimą, užuojautą. Užpildo dokumentus, susijusius su svarbiausia asmenine informacija. Pristato turinį, supažindina su juo kitus; atsiprašo ir atsako į atsiprašymą; padėkoja už paslaugą ir atsako, kai padėkojama; atsisveikina; išreiškia pagarbą; patvirtina, pritaria ir nepritaria.	Žodis. Tinkamai išreiškia (ne)pasitenkinimą, baimę, apgailestavimą, užuojautą. Užpildo dokumentus, susijusius su svarbiausia asmenine informacija. Pristato turinį, supažindina su juo kitus; atsiprašo ir atsako į atsiprašymą; padėkoja už paslaugą ir atsako, kai padėkojama už paslaugą; atsisveikina; išreiškia pagarbą; patvirtina, pritaria ir nepritaria; paklausia, ar kas (ne)pritaria; kas nustebęs; palygina, apibendrina, kaip pasidžiaugia.
	Tekstas. Užpildo anketą. Pasakoja apie savo pomėgius. Pasako sveikinimą, perduoda linkėjimus. Atlieka interviu artimoje aplinkoje: tėvų ir artimųjų klausia apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes ir kodėl tokiomis jas laiko; užsirašo atsakymus. Apklausos rezultatus pristato klasėje. Apibūdina „istorinius“ daiktus, paaiškina, kodėl jie svarbūs. Perteikia filmo, skaityto teksto apie Lietuvos kultūrą turinį.	Tekstas. Užpildo anketą. Pasakoja apie savo pomėgius. Pasako sveikinimą; parašo trumpą padėkos laiškelį; perduoda linkėjimus. Atlieka interviu artimoje aplinkoje: tėvų ir artimųjų klausia apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes ir kodėl tokiomis jas laiko; užsirašo atsakymus. Remdamasis atlikta apklausa, samprotauja apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes. Apibūdina „istorinius“ daiktus, paaiškina, kodėl jie svarbūs. Samprotauja aptardamas savo šeimos istoriją, ją sieja su Lietuvos istorija. Aptaria Lietuvos kultūrą (pasirinkta tema). Perteikia filmo, skaityto teksto apie Lietuvos kultūrą turinį.	Tekstas. Užpildo anketą. Pasakoja apie savo pomėgius, šeimą, giminės istoriją. Pasako sveikinimą; parašo trumpą padėkos laiškelį; perduoda linkėjimus. Atlieka interviu: tėvų ir artimųjų klausia apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes ir kodėl tokiomis jas laiko; atsakymus užsirašo. Remdamasis apklausos rezultatais, mokosi samprotauti apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes. Apibūdina „istorinius“ daiktus, paaiškina, kodėl jie svarbūs. Samprotauja aptardamas savo šeimos istoriją ir susieja ją su Lietuvos istorija. Palygina Lietuvos istorijos įvykius su gyvenamosios šalies įvykiais. Perteikia matyto filmo turinį, išsako savo nuomonę. Kuria istorinio įvykio inscenizaciją; raiškiai skaito kūrinio fragmentą. Aptaria ir įvertina Lietuvos kultūrą pasirinkta tema. Perteikia filmo, skaityto teksto apie Lietuvos kultūrą turinį ir argumentuotai išreiškia savo nuomonę.
Gerai	Žodis. Iš dalies išreiškia (ne)pasitenkinimą, baimę, apgailestavimą. Iš dalies užpildo dokumentus, susijusius su svarbiausia asmenine informacija. Pristato turinį, supažindina su juo kitus.	Žodis. Iš dalies išreiškia (ne)pasitenkinimą, baimę, apgailestavimą, užuojautą. Iš dalies užpildo dokumentus, susijusius su svarbiausia asmenine informacija. Pristato turinį, supažindina su juo kitus; atsiprašo ir atsako į atsiprašymą; padėkoja už paslaugą ir atsako, kai padėkojama; atsisveikina; išreiškia pagarbą; patvirtina, pritaria ir nepritaria.	Žodis. Iš dalies išreiškia (ne)pasitenkinimą, baimę, apgailestavimą, užuojautą. Iš dalies užpildo dokumentus, susijusius su svarbiausia asmenine informacija. Pristato turinį, supažindina su juo kitus; atsiprašo ir atsako į atsiprašymą; padėkoja už paslaugą ir atsako, kai padėkojama už paslaugą; atsisveikina; išreiškia pagarbą; patvirtina.
Gerai	Tekstas. Užpildo dalį anketos. Pasakoja apie savo pomėgius. Pasako sveikinimą, perduoda linkėjimus. Atlieka interviu artimoje aplinkoje: tėvų ir artimųjų klausia apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes ir kodėl tokiomis jas laiko; užsirašo dalį atsakymų. Apklausos rezultatus pristato klasėje. Apibūdina „istorinius“ daiktus. Perteikia filmo, skaityto teksto apie Lietuvos kultūrą turinio esmę.	Tekstas. Užpildo dalį anketos. Pasakoja apie savo pomėgius. Pasako sveikinimą; parašo trumpą padėkos laiškelį; perduoda linkėjimus. Atlieka interviu artimoje aplinkoje: tėvų ir artimųjų klausia apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes ir kodėl tokiomis jas laiko; užsirašo dalį atsakymų. Remdamasis atlikta apklausa, bando samprotauti apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes. Apibūdina „istorinius“ daiktus. Bando samprotauti aptardamas savo šeimos istoriją, ją sieja su Lietuvos istorija. Aptaria Lietuvos kultūrą (pasirinkta tema), kai suteikiama pagalba. Perteikia filmo, skaityto teksto apie Lietuvos kultūrą turinio esmę.	Tekstas. Užpildo dalį anketos. Pasakoja apie savo pomėgius, šeimą, giminės istoriją. Pasako sveikinimą; parašo trumpą padėkos laiškelį; perduoda linkėjimus. Atlieka interviu: tėvų ir artimųjų klausia apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes ir kodėl tokiomis jas laiko; atsakymus užsirašo. Remdamasis apklausos rezultatais, mokosi samprotauti apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes. Apibūdina „istorinius“ daiktus, bando paaiškinti, kodėl jie svarbūs. Bando samprotauti aptardamas savo šeimos istoriją ir susiedamas ją su Lietuvos istorija. Palygina dalį Lietuvos istorijos įvykių su gyvenamosios šalies įvykiais. Perteikia filmo, skaityto teksto apie Lietuvos kultūrą turinio esmę. Kuria istorinio įvykio inscenizaciją; raiškiai skaito kūrinio fragmentą. Aptaria ir įvertina Lietuvos kultūrą pasirinkta tema, kai suteikiama pagalba. Perteikia filmo, skaityto teksto apie Lietuvos kultūrą turinį ir išreiškia savo nuomonę.
Pakankamai	Žodis. Padedamas kitų išreiškia (ne)pasitenkinimą, baimę, apgailestavimą. Padedamas užpildo dokumentus, susijusius su svarbiausia asmenine informacija. Vartodamas raktinius žodžius pristato turinį, supažindina su juo kitus.	Žodis. Padedamas kitų išreiškia (ne)pasitenkinimą, baimę, apgailestavimą, užuojautą. Padedamas užpildo dokumentus, susijusius su svarbiausia asmenine informacija. Vartodamas raktinius žodžius pristato turinį, supažindina su juo kitus; atsiprašo ir atsako į atsiprašymą; padėkoja už paslaugą ir atsako, kai padėkojama; atsisveikina; išreiškia pagarbą; patvirtina, pritaria ir nepritaria.	Žodis. Padedamas kitų išreiškia (ne)pasitenkinimą, baimę, apgailestavimą, užuojautą. Padedamas užpildo dokumentus, susijusius su svarbiausia asmenine informacija. Vartodamas raktinius žodžius pristato turinį, supažindina su juo kitus; atsiprašo ir atsako į atsiprašymą; padėkoja už paslaugą ir atsako, kai padėkojama už paslaugą; atsisveikina; išreiškia pagarbą; patvirtina.
Pakankamai	Tekstas. Padedamas kitų užpildo anketą. Pasakoja apie savo pomėgius. Pasako sveikinimą, perduoda linkėjimus. Padedamas atlieka interviu artimoje aplinkoje: tėvų ir artimųjų klausia apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes ir kodėl tokiomis jas laiko. Vartodamas pagalbinius raktinius žodžius perteikia filmo, skaityto teksto apie Lietuvos kultūrą turinį.	Tekstas. Užpildo anketą padedamas kitų. Pasakoja apie savo pomėgius. Pasako sveikinimą; parašo trumpą padėkos laiškelį; perduoda linkėjimus. Padedamas atlieka interviu artimoje aplinkoje: tėvų ir artimųjų klausia apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes ir kodėl tokiomis jas laiko; užsirašo dalį atsakymų. Vartodamas raktinius žodžius pasakoja savo šeimos istoriją, ją sieja su Lietuvos istorija; vartodamas pagalbinius žodžius perteikia filmo, skaityto teksto apie Lietuvos kultūrą turinio fragmentus.	Tekstas. Padedamas užpildo anketą. Pasakoja apie savo pomėgius, šeimą, giminės istoriją. Pasako sveikinimą; parašo trumpą padėkos laiškelį; perduoda linkėjimus. Padedamas atlieka interviu: tėvų ir artimųjų klausia apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes ir kodėl tokiomis jas laiko; užsirašo dalį atsakymų. Remdamasis apklausos rezultatais, pasako raktinius žodžius apie reikšmingiausias Lietuvos istorijos asmenybes. Vartodamas raktinius žodžius apibūdina „istorinius“ daiktus. Vartodamas raktinius žodžius nusako savo šeimos istoriją, ją sieja su Lietuvos istorija; vartodamas pagalbinius žodžius perteikia filmo, skaityto teksto apie Lietuvos kultūrą turinio fragmentus. Kuria istorinio įvykio inscenizaciją; raiškiai skaito kūrinio fragmentą. Aptaria ir įvertina Lietuvos kultūrą pasirinkta tema, kai suteikiama pagalba.“

8. Papildau 48 punktu:

„48. 5 klasės mokinio Lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai

Puikiai

30–34 val. kursui

60–68 val. kursui

90–102 val. kursui

Klausymas. Supranta buitinių pokalbių turinį, kai kalbama normaliu tempu, aiškiai tariant žodžius ir tinkamai dedant loginius kirčius; suformuluoja pagrindines mintis.

Supranta trumpų, nesudėtingos kalbinės raiškos pranešimų esmę.

Klausymas. Supranta buitinių pokalbių turinį, kai kalbama normaliu tempu, aiškiai tariant žodžius ir tinkamai dedant loginius kirčius; suformuluoja pagrindines mintis.

Supranta trumpų, nesudėtingos kalbinės raiškos pranešimų esmę, iš konteksto nuspėja nežinomus žodžius. Klausosi dėmesingai ir aktyviai, tikslingai atrenka informaciją.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą įprastose kasdienėse situacijose, remdamasis A2 lygio žodynu.

Tinkamai reiškia beveik visas Programoje numatytas komunikacines intencijas. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas tinkamai juos intonuoja.

Aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius.

Sklandžiai seka pasaką, raiškiai deklamuoja eilėraštį. Moka bent dvi dešimtis mįslių ir patarlių.

Papasakoja apie save, savo šeimą, pomėgius, poreikius ir pan.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą įprastose kasdienėse situacijose, remdamasis A2 lygio žodynu.

Tinkamai reiškia beveik visas Programoje numatytas komunikacines intencijas. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas tinkamai juos intonuoja.

Aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius; taisyklingai taria beveik visus žinomus žodžius; aiškiai ir raiškiai skaito greitakalbes.

Sklandžiai seka pasaką, pasakoja padavimą; raiškiai deklamuoja eilėraštį; aiškiai tardamas ir tinkamai intonuodamas skaito trumpą prozos fragmentą. Moka bent dvi dešimtis mįslių ir patarlių.

Papasakoja apie save, savo šeimą, pomėgius, poreikius ir pan.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Laisvai vartoja bendrinę kalbą, remdamasis A2 lygio žodynu; pasirengęs vartoja B1 lygio žodyną.

Laisvai reiškia Programoje numatytas komunikacines intencijas. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas tinkamai juos intonuoja.

Aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius; taisyklingai taria žinomus žodžius; aiškiai ir raiškiai skaito greitakalbes.

Sklandžiai seka pasakas, pasakoja padavimus; raiškiai deklamuoja eilėraščius; aiškiai tardamas ir tinkamai intonuodamas skaito trumpus prozos fragmentus ir kūrinio ištraukas vaidmenimis. Moka bent dvi dešimtis mįslių ir patarlių, tinkamai jas vartoja.

Išsamiai papasakoja apie save, savo šeimą, pomėgius, poreikius ir pan.

Laikosi bendravimo etiketo.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 5 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 15 min. Tikslingai plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Taisyklingai taria daugumą žodžių, reikiamose vietose daro pauzes.

Sklandžiai atpasakoja perskaitytą kūrinį. Randa svarbiausią informaciją.

Taisyklingai taria beveik visus žodžius, reikiamose vietose daro pauzes.

Sklandžiai atpasakoja perskaitytą kūrinį, apibūdina veikėjus, aptaria ir vertina jų veiksmus. Išsako nuomonę apie kūrinį.

Suformuluoja teksto (grožinio ir negrožinio) temą, randa svarbiausią informaciją.

Taisyklingai taria beveik visus žodžius, reikiamose vietose daro pauzes.

Sklandžiai atpasakoja perskaitytą kūrinį, apibūdina veikėjus, aptaria ir vertina jų veiksmus, samprotauja apie jų santykius. Aptaria įvykių seką ir svarbą, veiksmo laiką ir vietą. Samprotauja apie įvykių priežastis ir pasekmes. Aptaria kūrinyje atskleistas vertybes.

Suformuluoja teksto (grožinio ir negrožinio) temą, randa svarbiausią informaciją.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai rašo informacinį tekstą (pvz., raštelį, kvietimą) ir trumpą asmeninį laišką.

Daugeliu atvejų mintis formuluoja aiškiai; tinkamai taiko daugumą išmoktų rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Savarankiškai naudojasi vaikams skirtais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai rašo pasirinktus informacinius tekstus (raštelį, kvietimą, žinutę ir pan.) ir asmeninius laiškus (išreiškia padėką, atsiprašymą, pateikia klausimus, siunčia sveikinimą ir pan.).

Mintis formuluoja aiškiai; tinkamai taiko išmoktas rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles.

Savarankiškai naudojasi vaikams skirtais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai rašo įvairius informacinius tekstus nurodytu tikslu nurodytam adresatui. Savarankiškai rašo asmeninius laiškus (išreiškia padėką, atsiprašymą, pateikia klausimus, siunčia sveikinimą ir pan.).

Mintis formuluoja aiškiai; tinkamai taiko išmoktas rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles.

Savarankiškai naudojasi vaikams skirtais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis.

Gerai

Klausymas. Supranta buitinių pokalbių esmę, kai kalbama normaliu tempu, aiškiai tariant žodžius ir tinkamai dedant loginius kirčius; pasako keletą minčių.

Supranta trumpų, nesudėtingos kalbinės raiškos pranešimų esmę.

Klausymas. Supranta buitinių pokalbių esmę, kai kalbama normaliu tempu, aiškiai tariant žodžius ir tinkamai dedant loginius kirčius; pasako keletą minčių.

Supranta trumpų, nesudėtingos kalbinės raiškos pranešimų esmę, daugeliu atvejų iš konteksto nuspėja nežinomus žodžius. Klausosi dėmesingai ir aktyviai, tikslingai atrenka informaciją.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą įprastose kasdienėse situacijose, iš esmės remdamasis A2 lygio žodynu.

Tinkamai reiškia bent du trečdalius Programoje numatytų komunikacinių intencijų. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas iš esmės tinkamai juos intonuoja.

Iš esmės aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius.

Iš esmės sklandžiai seka pasaką, deklamuoja eilėraštį. Moka bent keliolika mįslių ir patarlių.

Papasakoja apie save, savo šeimą, pomėgius, poreikius ir pan.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą įprastose kasdienėse situacijose, remdamasis bent dviem trečdaliais A2 lygio žodyno. Tinkamai reiškia bent du trečdalius Programoje numatytų komunikacinių intencijų. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas iš esmės tinkamai juos intonuoja.

Iš esmės aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius; taisyklingai taria daugumą žinomų žodžių; aiškiai skaito greitakalbes.

Iš esmės sklandžiai seka pasaką, pasakoja padavimą; deklamuoja eilėraštį; aiškiai tardamas skaito trumpą prozos fragmentą. Moka bent keliolika mįslių ir patarlių.

Papasakoja apie save, savo šeimą, pomėgius, poreikius ir pan.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą, remdamasis A2 lygio žodynu. Laisvai reiškia beveik visas Programoje numatytas komunikacines intencijas. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas iš esmės tinkamai juos intonuoja.

Iš esmės aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius; taisyklingai taria beveik visus žinomus žodžius; iš esmės aiškiai skaito greitakalbes.

Iš esmės sklandžiai seka pasaką, pasakoja padavimą; deklamuoja eilėraščius; aiškiai tardamas ir tinkamai intonuodamas skaito trumpus prozos fragmentus, kūrinio ištraukas vaidmenimis. Moka bent keliolika mįslių ir patarlių, tinkamai jas vartoja.

Papasakoja apie save, savo šeimą, pomėgius, poreikius ir pan.

Laikosi bendravimo etiketo.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 5 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 10 min. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Taisyklingai taria bent pusę žodžių, reikiamose vietose daro pauzes.

Pagal pateiktą planą atpasakoja perskaitytą kūrinį. Randa svarbiausią informaciją.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 5 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 10 min. siekdamas įvairių tikslų; įvardija skaitymo motyvus. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Taisyklingai taria daugumą žodžių, reikiamose vietose daro pauzes.

Pagal pateiktą planą atpasakoja perskaitytą kūrinį, apibūdina veikėjus, aptaria jų veiksmus ir santykius. Išsako nuomonę apie kūrinį.

Atsakydamas į klausimus suformuluoja teksto (grožinio ir negrožinio) temą, randa svarbiausią informaciją.

Taisyklingai taria daugumą žodžių, reikiamose vietose daro pauzes.

Pagal pateiktą planą atpasakoja perskaitytą kūrinį, apibūdina veikėjus, aptaria jų veiksmus ir santykius. Nusako įvykių seką, veiksmo laiką ir vietą; nurodo įvykių priežastis ir pasekmes. Įvardija kūrinyje atskleistas vertybes.

Atsakydamas į klausimus suformuluoja teksto (grožinio ir negrožinio) temą, randa svarbiausią informaciją.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Iš esmės savarankiškai rašo informacinį tekstą (pvz., raštelį, kvietimą) ir trumpą asmeninį laišką.

Mintis iš esmės formuluoja aiškiai; tinkamai taiko bent pusę išmoktų rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Pagal gautą instrukciją naudojasi vaikams skirtais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Iš esmės savarankiškai rašo informacinius tekstus (raštelį, kvietimą, žinutę ir pan.) ir asmeninius laiškus (išreiškia padėką, atsiprašymą, pateikia klausimus, siunčia sveikinimą ir pan.).

Mintis daugeliu atvejų formuluoja aiškiai; tinkamai taiko daugumą išmoktų rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Pagal gautą instrukciją naudojasi vaikams skirtais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Iš esmės savarankiškai rašo įvairius informacinius tekstus nurodytu tikslu nurodytam adresatui. Iš esmės savarankiškai rašo asmeninius laiškus (išreiškia padėką, atsiprašymą, siunčia sveikinimą ir pan.).

Mintis daugeliu atvejų formuluoja aiškiai; tinkamai taiko daugumą išmoktų rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Pagal gautą instrukciją naudojasi vaikams skirtais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis.

Pakankamai

Klausymas. Iš dalies supranta buitinių pokalbių esmę, kai kalbama normaliu tempu, aiškiai tariant žodžius ir tinkamai dedant loginius kirčius; pasako vieną kitą mintį.

Iš dalies supranta trumpų, nesudėtingos kalbinės raiškos pranešimų esmę.

Klausymas. Iš dalies supranta buitinių pokalbių esmę, kai kalbama normaliu tempu, aiškiai tariant žodžius ir tinkamai dedant loginius kirčius; pasako vieną kitą mintį.

Supranta trumpų, nesudėtingos kalbinės raiškos pranešimų esmę, iš konteksto nuspėja bent pusę nežinomų žodžių. Klausosi dėmesingai, atrenka svarbiausią informaciją.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą įprastose kasdienėse situacijose, iš dalies remdamasis A2 lygio žodynu.

Tinkamai reiškia bent pusę Programoje numatytų komunikacinių intencijų. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas iš dalies tinkamai juos intonuoja.

Iš dalies aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius.

Iš dalies sklandžiai seka pasaką, deklamuoja eilėraštį. Moka bent keletą mįslių ir patarlių.

Trumpai papasakoja apie save, savo šeimą, pomėgius, poreikius ir pan.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą įprastose kasdienėse situacijose, remdamasis bent puse A2 lygio žodyno.

Tinkamai reiškia bent pusę Programoje numatytų komunikacinių intencijų. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas iš dalies tinkamai juos intonuoja.

Iš dalies aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius; taisyklingai taria dalį žinomų žodžių; gana aiškiai skaito greitakalbes.

Iš dalies sklandžiai seka pasaką, pasakoja padavimą; deklamuoja eilėraštį; aiškiai tardamas skaito trumpą prozos fragmentą. Moka bent keletą mįslių ir patarlių.

Trumpai papasakoja apie save, savo šeimą, pomėgius, poreikius ir pan.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą įprastose kasdienėse situacijose, remdamasis A2 lygio žodynu.

Laisvai reiškia daugumą Programoje numatytų komunikacinių intencijų. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas iš dalies tinkamai juos intonuoja.

Iš dalies aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius; taisyklingai taria daugumą žinomų žodžių; gana aiškiai skaito greitakalbes.

Iš dalies sklandžiai seka pasaką, pasakoja padavimą, deklamuoja eilėraštį; aiškiai tardamas skaito trumpus prozos fragmentus, kūrinio ištraukas vaidmenimis. Moka bent keletą patarlių ir mįslių, tinkamai jas vartoja.

Trumpai papasakoja apie save, savo šeimą, pomėgius, poreikius ir pan.

Laikosi bendravimo etiketo.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 5 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 5 min. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Taisyklingai taria bent dalį žodžių, reikiamose vietose daro pauzes.

Pasinaudodamas pagalba atpasakoja perskaitytą kūrinį. Padedamas randa svarbiausią informaciją.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 5 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 5 min. siekdamas įvairių tikslų. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Taisyklingai taria bent pusę žodžių, reikiamose vietose daro pauzes.

Pasinaudodamas pagalba atpasakoja perskaitytą kūrinį, apibūdina veikėjus, aptaria jų veiksmus ir santykius. Padedamas pasako nuomonę apie kūrinį.

Padedamas suformuluoja teksto (grožinio ir negrožinio) temą, randa svarbiausią informaciją.

Taisyklingai taria bent pusę žodžių, reikiamose vietose daro pauzes.

Pasinaudodamas pagalba atpasakoja perskaitytą kūrinį, apibūdina veikėjus, aptaria jų veiksmus ir santykius. Išvardija įvykius, nusako veiksmo laiką ir vietą, įvykių priežastis ir pasekmes.

Padedamas suformuluoja teksto (grožinio ir negrožinio) temą, randa svarbiausią informaciją.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Iš dalies savarankiškai rašo informacinį tekstą (pvz., raštelį, kvietimą) ir trumpą asmeninį laišką.

Mintis iš dalies formuluoja aiškiai; tinkamai taiko dalį išmoktų rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Padedamas naudojasi vaikams skirtais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Iš dalies savarankiškai rašo informacinius tekstus (raštelį, kvietimą, žinutę ir pan.) ir asmeninius laiškus (išreiškia padėką, atsiprašymą, pateikia klausimus, siunčia sveikinimą ir pan.).

Mintis iš esmės formuluoja aiškiai; tinkamai taiko bent pusę išmoktų rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Padedamas naudojasi vaikams skirtais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Iš dalies savarankiškai rašo įvairius informacinius tekstus nurodytu tikslu nurodytam adresatui. Iš dalies savarankiškai rašo asmeninius laiškus (išreiškia padėką, atsiprašymą, siunčia sveikinimą ir pan.).

Mintis iš esmės formuluoja aiškiai; tinkamai taiko bent pusę išmoktų rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Padedamas naudojasi vaikams skirtais žodynais ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis.“

9. Papildau 49 punktu:

„49. 5 klasės mokinio Socialinio ugdymo mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai

Puikiai

30–34 val. kursui

60–68 val. kursui

90–102 val. kursui

Nurodo keletą faktų iš savo šeimos ir giminės istorijos.

Įvardija 1–2 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorijos asmenybes, apibūdina jų veiklą.

Įvardija 1–2 baltų verslus, kuriais jie užsiiminėjo.

Savarankiškai nurodo visas pasaulio kryptis (horizonto kryptys) ir moka jas įvardyti lietuviškai.

Savarankiškai paaiškina sąvokas klimatas ir orai. Žino metų laikus.

Žino Lietuvos augalijos ir gyvūnijos įvairovę.

Aptaria lietuvių ir gyvenamosios vietos žmonių kasdienę elgseną ir kultūrą.

Savarankiškai įvardija ir Lietuvos administraciniame žemėlapyje parodo Lietuvos etnografines sritis, nurodo 1 jų ypatumą.

Pagarbiai bendrauja tarpusavyje, siekia vienas kitam padėti ir vienas kitą palaikyti.

Renka įvairią informaciją apie savo šeimos ir giminės praeitį, ją apibendrina.

Nurodo 1–2 svarbiausias savo gyvenamosios šalies ir Lietuvos istorijos asmenybes bei įvardija vieną iš būdingiausių jų veiklos bruožų.

Nurodo, kokiais verslais užsiiminėjo baltai, koks buvo jų tikėjimas.

Moka naudotis kompasu ir savarankiškai nurodo pasaulio kryptis (horizonto kryptys). Nusako, kokia kryptimi yra Lietuva.

Savarankiškai paaiškina sąvokas klimatas ir orai. Žino, kokie metų laikai yra Lietuvoje.

Žino Lietuvos augalijos ir gyvūnijos įvairovę bei įvardija bent vieną priežastį, lėmusią jos susiformavimą.

Nurodo lietuvių ir gyvenamosios vietos žmonių kasdienę elgseną ir kultūrą, pateikia lietuvių tautos unikalumą įrodančius 1–2 pavyzdžius.

Savarankiškai įvardija ir Lietuvos administraciniame žemėlapyje parodo Lietuvos etnografines sritis, nurodo 1–2 jų ypatumus.

Pagarbiai bendrauja tarpusavyje, siekia vienas kitam padėti ir vienas kitą palaikyti.

Renka įvairią informaciją apie savo šeimos ir giminės praeitį, mokytojo padedami, ją apibendrina, piešia genealoginį medį.

Nurodo keletą svarbiausių savo gyvenamosios šalies ir Lietuvos istorijos asmenybių ir išskiria reikšmingiausius nuveiktus darbus.

Apibūdina baltų genčių susiformavimo aplinkybes. Pateikia keletą faktų, iliustruojančių baltų verslus ir tikėjimą.

Moka naudotis kompasu, savarankiškai nustato pasaulio kryptis (horizonto kryptys) ir nusako, kokia kryptimi yra Lietuva. Moka visas pasaulio kryptis įvardyti lietuviškai.

Paaiškina sąvokas klimatas ir orai. Savarankiškai paaiškina, kodėl Lietuvoje yra keturi metų laikai.

Žino Lietuvos augalijos ir gyvūnijos įvairovę bei savarankiškai įvardija priežastis, lėmusias jos susiformavimą.

Lygina lietuvių ir gyvenamosios vietos žmonių kasdienę elgseną ir kultūrą, pateikia lietuvių tautos unikalumą įrodančių pavyzdžių.

Savarankiškai įvardija ir Lietuvos administraciniame žemėlapyje parodo Lietuvos etnografines sritis, nurodo 2–3 jų ypatumus.

Pagarbiai bendrauja tarpusavyje, siekia vienas kitam padėti ir vienas kitą palaikyti.

Gerai

Iš dalies nurodo keletą faktų iš savo šeimos ir giminės istorijos.

Iš dalies įvardija 1–2 žymias savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorijos asmenybes, fragmentiškai apibūdina jų veiklą.

Iš dalies įvardija 1–2 baltų verslus, kuriais jie užsiiminėjo.

Padedamas mokytojo nurodo visas pasaulio kryptis (horizonto kryptys) ir moka jas įvardyti lietuviškai.

Padedamas mokytojo paaiškina sąvokas klimatas ir orai. Žino metų laikus.

Žino Lietuvos augalijos ir gyvūnijos įvairovę.

Iš dalies apibūdina lietuvių ir gyvenamosios vietos žmonių kasdienę elgseną ir kultūrą.

Padedamas mokytojo įvardija ir administraciniame žemėlapyje parodo Lietuvos etnografines sritis, nurodo 1 jų ypatumą.

Pagarbiai bendrauja tarpusavyje, siekia vienas kitam padėti ir vienas kitą palaikyti.

Renka informaciją apie savo šeimos ir giminės praeitį, mokytojo padedami, ją iš dalies apibendrina.

Iš dalies nurodo 1–2 svarbiausias savo gyvenamosios šalies ir Lietuvos istorijos asmenybes bei įvardija vieną iš būdingiausių jų veiklos bruožų.

Nurodo, kokiais verslais užsiiminėjo baltai, koks buvo jų tikėjimas.

Padedamas mokytojo moka naudotis kompasu, nurodo pasaulio kryptis (horizonto kryptys). Nusako, kokia kryptimi yra Lietuva.

Padedamas mokytojo paaiškina sąvokas klimatas ir orai. Įvardija metų laikus. Žino, kokie metų laikai yra Lietuvoje.

Žino Lietuvos augalijos ir gyvūnijos įvairovę bei padedamas mokytojo įvardija bent vieną priežastį, lėmusią jos susiformavimą.

Iš dalies nurodo lietuvių ir gyvenamosios vietos žmonių kasdienę elgseną ir kultūrą, pateikia lietuvių tautos unikalumą įrodantį bent vieną pavyzdį.

Padedamas mokytojo įvardija ir administraciniame žemėlapyje parodo Lietuvos etnografines sritis, nurodo 1–2 jų ypatumus.

Pagarbiai bendrauja tarpusavyje, siekia vienas kitam padėti ir vienas kitą palaikyti.

Renka įvairią informaciją apie savo šeimos ir giminės praeitį, iš dalies ją apibendrina, piešia genealoginį medį.

Iš dalies nurodo keletą svarbiausių savo gyvenamosios šalies ir Lietuvos istorijos asmenybių ir išskiria reikšmingiausius nuveiktus darbus.

Apibūdina baltų genčių susiformavimo aplinkybes. Pateikia keletą faktų, iliustruojančių baltų verslus ir tikėjimą.

Padedamas mokytojo moka naudotis kompasu, nurodo pasaulio kryptis (horizonto kryptys) bei nusako, kokia kryptimi yra Lietuva. Žino keturias pasaulio kryptis lietuviškai.

Paaiškina sąvokas klimatas ir orai. Padedamas mokytojo paaiškina, kodėl Lietuvoje yra keturi metų laikai.

Žino Lietuvos augalijos ir gyvūnijos įvairovę bei padedamas mokytojo įvardija keletą priežasčių, lėmusių augalijos ir gyvūnijos įvairovę.

Apibūdina lietuvių ir gyvenamosios vietos žmonių kasdienę elgseną ir kultūrą, pateikia lietuvių tautos unikalumą įrodančius 1–2 pavyzdžius.

Padedamas mokytojo įvardija ir administraciniame žemėlapyje parodo Lietuvos etnografines sritis, nurodo 2–3 jų ypatumus.

Pagarbiai bendrauja tarpusavyje, siekia vienas kitam padėti ir vienas kitą palaikyti

Pakankamai

Padedamas pasako 1–2 faktus iš savo šeimos istorijos.

Padedamas nurodo savo gyvenamosios vietovės ar Lietuvos istorijos asmenybę, bet jos veikos neapibūdina.

Minimaliai įvardija baltų verslus, kuriais jie užsiiminėjo.

Žino pasaulio kryptis (horizonto kryptys) lietuviškai).

Žino sąvokas klimatas ir orai.

Žino keletą Lietuvos augalijos ir gyvūnijos rūšių.

Padedamas minimaliai aptaria lietuvių ir gyvenamosios vietos žmonių kasdienybę ar kultūrą.

Žino Lietuvos etnografinis sritis.

Pagarbiai bendrauja tarpusavyje, siekia vienas kitam padėti ir vienas kitą palaikyti.

Renka informaciją apie savo šeimos ir giminės praeitį iš artimųjų, mokytojo padedami, ją apibendrina.

Minimaliai nurodo 1–2 svarbiausias savo gyvenamosios šalies ir Lietuvos istorijos asmenybes bei įvardija vieną iš būdingiausių jų veiklos bruožų.

Nurodo, kokiais verslais užsiiminėjo baltai, koks buvo jų tikėjimas.

Žino, kas yra kompasas ir pasaulio kryptys lietuviškai.

Žino sąvokas klimatas ir orai.

Žino keletą Lietuvos augalijos ir gyvūnijos rūšių.

Padedamas pagal pavyzdį nurodo lietuvių ir gyvenamosios vietos žmonių kasdienę elgseną ir kultūrą.

Žino Lietuvos etnografinis sritis.

Pagarbiai bendrauja tarpusavyje, siekia vienas kitam padėti ir vienas kitą palaikyti.

Renka įvairią informaciją apie savo šeimos ir giminės praeitį, mokytojo padedami ją apibendrina, piešia genealoginį medį.

Fragmentiškai nurodo keletą svarbiausių savo gyvenamosios šalies ir Lietuvos istorijos asmenybių ir išskiria reikšmingiausius nuveiktus darbus.

Apibūdina baltų genčių susiformavimo aplinkybes. Pateikia keletą faktų, iliustruojančių baltų verslus ir tikėjimą.

Žino, kas yra kompasas ir pasaulio kryptys (horizonto kryptys) bei geba jas įvardyti lietuviškai. Padedamas mokytojo nusako, kokia kryptimi yra Lietuva.

Paaiškina sąvokas klimatas ir orai.

Žino keletą Lietuvos augalijos ir gyvūnijos rūšių.

Iš dalies nurodo lietuvių ir gyvenamosios vietos žmonių kasdienę elgseną ir kultūrą, pateikia lietuvių tautos unikalumą įrodantį bent vieną pavyzdį.

Padedamas mokytojo įvardija ir Lietuvos administraciniame žemėlapyje parodo Lietuvos etnografines sritis.

Pagarbiai bendrauja tarpusavyje, siekia vienas kitam padėti ir vienas kitą palaikyti.“

10. Papildau 50 punktu:

„50. 6 klasės mokinio Lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai

Puikiai

30–34 val. kursui

60–68 val. kursui

90–102 val. kursui

Klausymas. Supranta komunikacijos intencijas, kai kalbama bendrine kalba artima mokiniui tematika, nesudėtingų konstrukcijų sakiniais, aiškiai tariant ir pabrėžiant prasmines vietas.

Supranta trumpų buitinių pokalbių turinį ir esmines detales, geba suformuluoti pagrindines mintis.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, iš esmės supranta jų turinį.

Klausymas. Supranta komunikacijos intencijas, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba artima mokiniui tematika, nesudėtingų konstrukcijų sakiniais, aiškiai tariant.

Supranta ilgesnių buitinių pokalbių turinį ir esmines detales, geba suformuluoti pagrindines mintis.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, iš esmės supranta jų turinį.

Klausymas. Supranta komunikacijos intencijas, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba artima mokiniui tematika.

Supranta ilgesnių buitinių pokalbių turinį ir esmines detales, geba suformuluoti pagrindines mintis.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, stebėdamas kino filmus, televizijos laidas, iš esmės supranta jų turinį.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą, remdamasis A2 / B1 lygio žodynu.

Kalbėdamas tinkamai reiškia beveik visas Programoje numatytas komunikacines intencijas. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas tinkamai juos intonuoja.

Aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius, supanašėjusius ir susiliejusius priebalsius.

Savarankiškai trumpai apibūdina žmones, daiktus, gyvūnus.

Sklandžiai seka pasaką, pasakoja padavimą, moka kelias dešimtis patarlių ir mįslių, raiškiai deklamuoja eilėraštį, aiškiai tardamas skaito trumpą prozos fragmentą, kūrinio ištrauką vaidmenimis.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą, remdamasis A2 / B1 lygio žodynu.

Kalbėdamas tinkamai reiškia Programoje numatytas komunikacines intencijas. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas tinkamai juos intonuoja.

Aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius, supanašėjusius ir susiliejusius priebalsius.

Aktyviai dalyvauja pokalbyje žinomomis temomis (išsako požiūrį ir jį paaiškina, užduoda klausimus ir į juos išsamiai atsako).

Savarankiškai trumpai apibūdina žmones, daiktus, gyvūnus, vietoves, veiklą (pomėgius, mokymąsi ir pan.), paaiškina nesudėtingą procesą.

Savarankiškai atpasakoja skaitytą vientisos kompozicijos kūrinį; pasakoja nesudėtingas istorijas pagal piešinius (piešinių ciklą), paaiškina jų turinį.

Savarankiškai, taisyklingai vartodamas veiksmažodžio formas pasakoja apie tikrą ar įsivaizduojamą įvykį praeityje, dabartyje ir ateityje.

Sklandžiai, tinkamai intonuodamas seka pasaką, pasakoja padavimą, moka keliasdešimt patarlių ir mįslių, raiškiai deklamuoja eilėraštį, aiškiai tardamas ir tinkama intonacija skaito trumpą prozos fragmentą, kūrinio ištrauką vaidmenimis.

Laikosi bendravimo etiketo, laisvai vartoja žinomus posakius.

Kalbėjimas. Laisvai vartoja bendrinę kalbą, remdamasis A2 / B1 lygio žodynu.

Kalbėdamas tinkamai reiškia Programoje numatytas komunikacines intencijas. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas tinkamai juos intonuoja.

Aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius, supanašėjusius ir susiliejusius priebalsius; taisyklingai kirčiuoja nagrinėtus atvejus.

Konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako; reiškia nuomonę apie įvykius, reiškinius ar tekstus ir ją pagrindžia.

Savarankiškai išsamiai apibūdina žmones, daiktus, gyvūnus, vietoves, veiklą (pomėgius, mokymąsi ir pan.), paaiškina nesudėtingą procesą.

Savarankiškai pasakoja apie tikrą ar įsivaizduojamą įvykį praeityje, dabartyje ir ateityje; pasakoja istorijas pagal piešinius (piešinių ciklą), paaiškina jų turinį.

Sklandžiai, tinkamai intonuodamas seka pasakas, pasakoja padavimus, moka keliasdešimt patarlių ir mįslių, raiškiai deklamuoja eilėraščius, aiškiai tardamas skaito trumpus prozos fragmentus, kūrinio ištraukas vaidmenimis.

Pasako trumpą originalią sveikinimo kalbą; tinkamai vartoja nagrinėtas stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones.

Laikosi bendravimo etiketo, laisvai vartoja žinomus posakius.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 6 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 15 min. siekdamas įvairių tikslų. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Taisyklingai taria ir tinkamai intonuoja.

Savarankiškai nusako teksto temą, nurodo autoriaus tikslą, pasiremia pavyzdžiais iš teksto.

Savarankiškai atpasakoja, komentuoja, išreiškia nuomonę ir susieja su savo patirtimi.

Savarankiškai naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant žodynus ir elektroninius šaltinius.

Aiškiai, taisyklingai taria ir tinkamai intonuoja.

Savarankiškai nusako teksto temą, teksto autoriaus tikslą ir pagrindinę mintį, pasiremia pavyzdžiais iš teksto; išsamiai atpasakoja, komentuoja, išreiškia nuomonę ir susieja su savo patirtimi.

Savarankiškai naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant žodynus ir elektroninius šaltinius.

Paaiškina, kaip siejasi tekstas ir lentelė, tekstas ir vaizdas arba jį lydintis garsas; kuo tai praplečia teksto supratimą.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 6 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 15 min. siekdamas įvairių tikslų; išsamiai paaiškina skaitymo reikšmę ir motyvus. Tikslingai plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Aiškiai, taisyklingai taria ir tinkamai intonuoja, įtaigiai perteikdamas skaitomo teksto nuotaiką ir veikėjų emocijas.

Savarankiškai nusako teksto temą, teksto autoriaus tikslą ir pagrindinę mintį, pasiremia pavyzdžiais iš teksto.

Sklandžiai, išsamiai atpasakoja, išsako įspūdžius apie skaitomą kūrinį, aptaria veikėjų charakterius, tiesiogiai ir netiesiogiai įvardytas vertybes, argumentuotai vertina veikėjų poelgius ir motyvus.

Išsamiai aptaria kūrinio įvykių seką, laiką, vietą, jų kaitą bei sąsajas su veikėjų išgyvenimais.

Tikslingai, atsakingai ir sistemingai naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais (žodynais, enciklopedijomis, informaciniais portalais).

Savarankiškai randa konkrečiam tikslui tinkamą informaciją įvairiuose šaltiniuose (tekste, knygoje, internete ar kt.), ją sistemina, apibendrina.

Paaiškina, kaip siejasi tekstas ir lentelė, tekstas ir vaizdas arba jį lydintis garsas; kuo tai praplečia teksto supratimą.

Savarankiškai paaiškina žodžių ir frazių reikšmę tekste, naudodamasis susirastais informacijos šaltiniais; skiria tiesioginę ir perkeltinę reikšmę.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai rašo asmeninį laišką ir informacinį tekstą (raštelį, kvietimą, pranešimą, žinutę ir pan.) nurodytu tikslu nurodytam adresatui.

Mintis formuluoja aiškiai; tinkamai taiko beveik visas išmoktas rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles.

Savarankiškai naudojasi pagalba: žodynais, žinynais, virtualiais įrankiais.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai rašo asmeninį laišką ir įvairius informacinius tekstus (raštelį, kvietimą, pranešimą, žinutę ir pan.) nurodytu tikslu nurodytam adresatui.

Tiksliai, aiškiai, pasirinkta seka aprašo asmenį, daiktą, gyvūną, vietovę, nuosekliai paaiškina įvykio eigą.

Savarankiškai kuria aprašomojo ir pasakojamojo pobūdžio tekstus gerai žinomomis temomis.

Mintis formuluoja aiškiai, tiksliai, glaustai, logiškai; tinkamai taiko išmoktas rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles.

Savarankiškai naudojasi pagalba: žodynais, žinynais, virtualiais įrankiais.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Aiškiai išsako savo nuomonę (pvz., rašo apie perskaitytą knygą, įvykusį renginį) ir pagrindžia ją patirtimi.

Savarankiškai rašo asmeninį laišką ir įvairius informacinius tekstus (raštelį, kvietimą, pranešimą, žinutę ir pan.) nurodytu tikslu nurodytam adresatui.

Tiksliai, aiškiai, pasirinkta seka aprašo asmenį, daiktą, gyvūną, vietovę, nuosekliai paaiškina įvykio eigą.

Savarankiškai kuria aprašomojo ir pasakojamojo pobūdžio tekstus gerai žinomomis temomis.

Mintis formuluoja aiškiai, tiksliai, glaustai, logiškai; tinkamai taiko išmoktas rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles.

Savarankiškai naudojasi pagalba: žodynais, žinynais, virtualiais įrankiais.

Gerai

Klausymas. Iš esmės supranta komunikacijos intencijas, kai kalbama bendrine kalba artima mokiniui tematika, nesudėtingų konstrukcijų sakiniais, aiškiai tariant ir pabrėžiant prasmines vietas.

Supranta trumpų buitinių pokalbių turinį ir esmines detales.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, iš dalies supranta jų turinį.

Klausymas. Iš esmės supranta komunikacijos intencijas, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba artima mokiniui tematika, nesudėtingų konstrukcijų sakiniais, aiškiai tariant.

Supranta ilgesnių buitinių pokalbių turinį ir esmines detales.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, iš dalies supranta jų turinį.

Klausymas. Iš esmės supranta komunikacijos intencijas, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba artima mokiniui tematika. nesudėtingų konstrukcijų sakiniais.

Supranta ilgesnių buitinių pokalbių turinį ir esmines detales.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, stebėdamas kino filmus, televizijos laidas, iš dalies supranta jų turinį.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą, remdamasis A2 / B1 lygio žodynu: be pasirengimo kalba A2 lygio tematika, iš anksto pasirengęs – B1 lygio tematika. Kalbėdamas tinkamai reiškia bent du trečdalius Programoje numatytų komunikacinių intencijų. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas iš esmės tinkamai juos intonuoja.

Iš esmės aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius, supanašėjusius ir susiliejusius priebalsius.

Pagal pavyzdį trumpai apibūdina žmones, daiktus, gyvūnus.

Seka pasaką, pasakoja padavimą, moka keliolika patarlių ir mįslių, atmintinai deklamuoja eilėraštį, aiškiai tardamas skaito trumpą prozos fragmentą, kūrinio ištrauką vaidmenimis.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą, remdamasis A2 / B1 lygio žodynu. Kalbėdamas tinkamai reiškia beveik visas Programoje numatytas komunikacines intencijas. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas iš esmės tinkamai juos intonuoja.

Iš esmės aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius, supanašėjusius ir susiliejusius priebalsius.

Dalyvauja pokalbyje žinomomis temomis (išsako požiūrį, užduoda klausimus ir į juos atsako).

Pagal pavyzdį trumpai apibūdina žmones, daiktus, gyvūnus, vietoves, veiklą (pomėgius, mokymąsi ir pan.), paaiškina nesudėtingą procesą.

Pagal pateiktą planą atpasakoja skaitytą vientisos kompozicijos kūrinį; pasakoja nesudėtingas istorijas pagal piešinius (piešinių ciklą).

Vartodamas pateiktas veiksmažodžio formas pasakoja apie tikrą ar įsivaizduojamą įvykį praeityje, dabartyje ir ateityje.

Kalbėjimas. Beveik laisvai vartoja bendrinę kalbą, remdamasis A2 / B1 lygio žodynu. Kalbėdamas tinkamai reiškia beveik visas Programoje numatytas komunikacines intencijas. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas iš esmės tinkamai juos intonuoja.

Iš esmės aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius, supanašėjusius ir susiliejusius priebalsius; taisyklingai kirčiuoja nagrinėtus atvejus.

Iš esmės konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, reiškia nuomonę apie įvykius, reiškinius ar tekstus ir ją paaiškina.

Pagal pavyzdį apibūdina žmones, daiktus, gyvūnus, vietoves, veiklą (pomėgius, mokymąsi ir pan.), paaiškina nesudėtingą procesą.

Pagal schemą pasakoja apie tikrą ar įsivaizduojamą įvykį praeityje, dabartyje ir ateityje; pasakoja istorijas pagal piešinius (piešinių ciklą).

Sklandžiai seka pasaką, pasakoja padavimą, moka keliolika patarlių ir mįslių, raiškiai deklamuoja eilėraštį, aiškiai tardamas skaito trumpus prozos fragmentus, kūrinio ištraukas vaidmenimis.

Pasako trumpą sveikinimo kalbą; iš esmės tinkamai vartoja stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones.

Laikosi bendravimo etiketo, laisvai vartoja žinomus posakius.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 6 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 10 min. siekdamas įvairių tikslų. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš esmės taisyklingai taria ir tinkamai intonuoja.

Atsakydamas į klausimus nusako teksto temą, nurodo teksto autoriaus tikslą, atpasakoja, komentuoja, išreiškia nuomonę, pasiremia pavyzdžiais iš teksto.

Pagal gautą instrukciją naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant žodynus ir elektroninius šaltinius.

Iš esmės taisyklingai taria ir tinkamai intonuoja.

Atsakydamas į klausimus nusako teksto temą, teksto autoriaus tikslą ir pagrindinę mintį, pasiremia pavyzdžiais iš teksto; atpasakoja, išreiškia nuomonę ir susieja su savo patirtimi.

Pagal gautą instrukciją naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant žodynus ir elektroninius šaltinius.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 6 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 10 min. siekdamas įvairių tikslų; paaiškina skaitymo reikšmę ir motyvus. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš esmės aiškiai, taisyklingai taria ir tinkamai intonuoja, perteikdamas skaitomo teksto nuotaiką.

Atsakydamas į klausimus nusako teksto temą, teksto autoriaus tikslą ir pagrindinę mintį, pasiremia pavyzdžiais iš teksto.

Atpasakoja, išsako įspūdžius apie skaitomą kūrinį, aptaria veikėjų charakterius, tiesiogiai ir netiesiogiai įvardytas vertybes, vertina veikėjų poelgius ir motyvus.

Aptaria kūrinio įvykių seką, laiką, vietą, jų kaitą bei sąsajas su veikėjų išgyvenimais.

Tikslingai ir atsakingai naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais (žodynais, enciklopedijomis, informaciniais portalais).

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Pagal pavyzdį rašo asmeninį laišką ir informacinį tekstą (raštelį, kvietimą, pranešimą, žinutę ir pan.) nurodytu tikslu nurodytam adresatui.

Mintis formuluoja aiškiai, tiksliai, glaustai; tinkamai taiko bent tris ketvirtadalius išmoktų rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Pagal gautą instrukciją naudojasi pagalba: žodynais, žinynais, virtualiais įrankiais.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Pagal pavyzdį rašo asmeninį laišką ir įvairius informacinius tekstus (raštelį, kvietimą, pranešimą, žinutę ir pan.) nurodytu tikslu nurodytam adresatui.

Tiksliai, aiškiai aprašo asmenį, daiktą, gyvūną, vietovę, iš esmės nuosekliai paaiškina įvykio eigą.

Pagal pateiktą planą ar siužetinius paveikslėlius kuria aprašomojo ir pasakojamojo pobūdžio tekstus gerai žinomomis temomis.

Mintis formuluoja aiškiai, tiksliai, glaustai; tinkamai taiko daugumą išmoktų rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Pagal gautą instrukciją naudojasi pagalba: žodynais, žinynais, virtualiais įrankiais.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Iš esmės aiškiai išsako savo nuomonę (pvz., rašo apie perskaitytą knygą, įvykusį renginį) ir pagrindžia ją patirtimi.

Pagal pavyzdį rašo asmeninį laišką ir įvairius informacinius tekstus (raštelį, kvietimą, pranešimą, žinutę ir pan.) nurodytu tikslu nurodytam adresatui.

Tiksliai, aiškiai aprašo asmenį, daiktą, gyvūną, vietovę, iš esmės nuosekliai paaiškina įvykio eigą.

Pagal planą ar siužetinius paveikslėlius kuria aprašomojo ir pasakojamojo pobūdžio tekstus gerai žinomomis temomis.

Mintis formuluoja aiškiai, tiksliai, glaustai; tinkamai taiko daugumą išmoktų rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Pagal gautą instrukciją naudojasi pagalba: žodynais, žinynais, virtualiais įrankiais.

Pakankamai

Klausymas. Iš dalies supranta komunikacijos intencijas, kai kalbama bendrine kalba artima mokiniui tematika, nesudėtingų konstrukcijų sakiniais, aiškiai tariant ir pabrėžiant prasmines vietas.

Supranta trumpų buitinių pokalbių turinį.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, minimaliai supranta jų turinį.

Klausymas. Iš dalies supranta komunikacijos intencijas, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba artima mokiniui tematika, nesudėtingų konstrukcijų sakiniais, aiškiai tariant.

Supranta ilgesnių buitinių pokalbių turinį.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, minimaliai supranta jų turinį.

Klausymas. Iš dalies supranta komunikacijos intencijas, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba artima mokiniui tematika, nesudėtingų konstrukcijų sakiniais.

Supranta ilgesnių buitinių pokalbių turinį.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, stebėdamas kino filmus, televizijos laidas, minimaliai supranta jų turinį.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą, remdamasis A2 / B1 lygio žodynu: be pasirengimo kalba A2 lygio tematika, iš anksto pasirengęs – B1 lygio tematika. Kalbėdamas tinkamai reiškia bent pusę Programoje numatytų komunikacinių intencijų. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas iš dalies tinkamai juos intonuoja.

Iš dalies aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius, supanašėjusius ir susiliejusius priebalsius.

Atsakydamas į klausimus trumpai apibūdina žmones, daiktus, gyvūnus.

Seka pasaką, pasakoja padavimą, moka keletą patarlių ir mįslių, atmintinai deklamuoja eilėraštį, gana aiškiai tardamas skaito trumpą prozos fragmentą, kūrinio ištrauką vaidmenimis.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą, remdamasis A2 / B1 lygio žodynu. Kalbėdamas tinkamai reiškia daugumą Programoje numatytų komunikacinių intencijų. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas iš dalies tinkamai juos intonuoja.

Iš dalies aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius, supanašėjusius ir susiliejusius priebalsius.

Dalyvauja pokalbyje žinomomis temomis (trumpai išsako požiūrį, glaustai atsako į klausimus).

Atsakydamas į klausimus trumpai apibūdina žmones, daiktus, gyvūnus, vietoves, veiklą (pomėgius, mokymąsi ir pan.), paaiškina nesudėtingą procesą.

Padedamas atpasakoja skaitytą vientisos kompozicijos kūrinį; atsakydamas į klausimus pasakoja nesudėtingas istorijas pagal piešinius (piešinių ciklą).

Pagal pavyzdį vartodamas veiksmažodžio formas pasakoja apie tikrą ar įsivaizduojamą įvykį praeityje, dabartyje ir ateityje.

Seka pasaką, pasakoja padavimą, moka keletą patarlių ir mįslių, atmintinai deklamuoja eilėraštį, aiškiai tardamas skaito trumpą prozos fragmentą, kūrinio ištrauką vaidmenimis.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Beveik laisvai vartoja bendrinę kalbą, remdamasis A2 lygio žodynu; pasirengęs kalba B1 lygio žodynu. Kalbėdamas tinkamai reiškia daugumą Programoje numatytų komunikacinių intencijų. Skiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą, kalbėdamas iš esmės tinkamai juos intonuoja.

Iš dalies aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius, dvibalsius ir dvigarsius, kietuosius ir minkštuosius, supanašėjusius ir susiliejusius priebalsius; taisyklingai kirčiuoja nagrinėtus atvejus.

Iš dalies konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę.

Atsakydamas į klausimus apibūdina žmones, daiktus, gyvūnus, vietoves, veiklą (pomėgius, mokymąsi ir pan.), paaiškina nesudėtingą procesą.

Padedamas pasakoja apie tikrą ar įsivaizduojamą įvykį praeityje, dabartyje ir ateityje. Atsakydamas į klausimus pasakoja nesudėtingas istorijas pagal piešinius (piešinių ciklą).

Seka pasaką, pasakoja padavimą, moka keletą patarlių ir mįslių, atmintinai deklamuoja eilėraštį, aiškiai tardamas skaito trumpus prozos fragmentus, kūrinio ištraukas vaidmenimis.

Pagal pavyzdį pasako trumpą sveikinimo kalbą; iš dalies tinkamai vartoja stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones.

Laikosi bendravimo etiketo, vartoja žinomus posakius.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 6 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 5 min. siekdamas įvairių tikslų. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš dalies taisyklingai taria ir tinkamai intonuoja.

Padedamas nusako teksto temą ir autoriaus tikslą.

Padedamas naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant žodynus ir elektroninius šaltinius.

Iš dalies taisyklingai taria ir tinkamai intonuoja.

Padedamas nusako teksto temą, teksto autoriaus tikslą ir pagrindinę mintį, pasiremia pavyzdžiais iš teksto; atpasakoja, išreiškia nuomonę.

Padedamas naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant žodynus ir elektroninius šaltinius.

Iš dalies aiškiai, taisyklingai taria ir tinkamai intonuoja.

Padedamas nusako teksto temą, teksto autoriaus tikslą ir pagrindinę mintį, pasiremia pavyzdžiais iš teksto.

Išsako įspūdžius apie skaitomą kūrinį, aptaria veikėjų charakterius, vertybes, vertina veikėjų poelgius ir motyvus.

Aptaria kūrinio įvykių seką, laiką, vietą.

Tikslingai naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais (žodynais, enciklopedijomis, informaciniais portalais).

Padedamas randa konkrečiam tikslui tinkamą informaciją įvairiuose šaltiniuose (tekste, knygoje, internete ar kt.).

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Padedamas rašo asmeninį laišką ir informacinį tekstą (raštelį, kvietimą, pranešimą, žinutę ir pan.) nurodytu tikslu nurodytam adresatui.

Tinkamai taiko bent pusę išmoktų rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Padedamas naudojasi pagalba: žodynais, žinynais, virtualiais įrankiais.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Padedamas rašo asmeninį laišką ir įvairius informacinius tekstus (raštelį, kvietimą, pranešimą, žinutę ir pan.) nurodytu tikslu nurodytam adresatui.

Tiksliai, glaustai aprašo asmenį, daiktą, gyvūną, vietovę, iš dalies nuosekliai paaiškina įvykio eigą.

Mintis formuluoja aiškiai, glaustai; tinkamai taiko bent pusę išmoktų rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Padedamas naudojasi pagalba: žodynais, žinynais, virtualiais įrankiais.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Iš dalies aiškiai išsako savo nuomonę (pvz., rašo apie perskaitytą knygą, įvykusį renginį) ir pagrindžia ją patirtimi.

Padedamas rašo asmeninį laišką ir įvairius informacinius tekstus (raštelį, kvietimą, pranešimą, žinutę ir pan.) nurodytu tikslu nurodytam adresatui.

Tiksliai aprašo asmenį, daiktą, gyvūną, vietovę, iš dalies nuosekliai paaiškina įvykio eigą.

Mintis formuluoja aiškiai, glaustai; tinkamai taiko bent pusę išmoktų rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Padedamas naudojasi pagalba: žodynais, žinynais, virtualiais įrankiais.“

11. Papildau 51 punktu:

„51. 6 klasės mokinio Socialinio ugdymo mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai

Puikiai

30–34 val. kursui

60–68 val. kursui

90–102 val. kursui

Pateikia 1–2 faktus apie Lietuvos valstybės susikūrimą.

Žemėlapyje nurodo Lietuvą tam tikrais istorijos laikotarpiais, akivaizdžiai parodytais žemėlapyje.

Pasaulio žemėlapyje parodo savo gyvenamąją vietovę ir Lietuvą. Elementariai orientuojasi Lietuvos gamtiniame ir administraciniame žemėlapyje: žino ir parodo jame Kauną, Panevėžį, Šiaulius, Kėdainius, Latviją, Baltarusiją, Lenkiją, Rusiją; upes – Nemuną, Nerį, Ventą, Šventąją; Drūkšių ir Tauragno ežerus.

Savarankiškai paaiškina dabartinio Lietuvos paviršiaus susidarymo priežastis.

Žino sausumos vandenų sudedamąsias dalis (ežerai, upės, pelkės, šaltiniai). Lietuvos gamtiniame žemėlapyje parodo ir įvardija 1 ilgiausią Lietuvos upę.

Nurodo 1–2 Lietuvos kultūros paveldo objektus (pilis, bažnyčias, paminklus ar pan.) ir trumpai apie juos papasakoja.

Nurodo 1–2 labiausiai patinkančius Lietuvos kultūrinės veiklos (dainos, knygos, spektakliai ar pan.) pavyzdžius.

Savarankiškai paaiškina, kaip Lietuvos žmonių ūkinė veikla priklauso nuo istorinių sąlygų ir gamtos išteklių.

Aktyviai ir atsakingai dalyvauja grupėje ar klasėje.

Pateikia 1–2 faktus, iliustruojančius Lietuvos valstybės susikūrimą, rodančius, kaip lietuviai kovojo su kryžiuočiais ir Maskvos valstybe, pateikia krikšto, santykių su Lenkija ir rusėnais faktų.

Žemėlapyje parodo Lietuvą tam tikrais istorijos laikotarpiais. Nurodo, kaip keitėsi Lietuvos valstybės teritorija tam tikrais istorijos laikotarpiais.

Savarankiškai paaiškina dabartinio Lietuvos paviršiaus susidarymo priežastis. Naudodamasis Lietuvos gamtiniu žemėlapiu, žino ir parodo pagrindines Lietuvos paviršiaus formas.

Žino sausumos vandenų sudedamąsias dalis (ežerai, upės, pelkės, šaltiniai). Nurodo upės dalis (ištaka, žiotys, vaga, slėnis). Lietuvos gamtiniame žemėlapyje parodo ir įvardija 2–3 ilgiausias Lietuvos upes.

Apibūdina keletą Lietuvos kultūros paveldo objektų (pilis, bažnyčias, paminklus ar pan.) ir apie juos trumpai papasakoja.

Pateikia keletą labiausiai patinkančių Lietuvos kultūrinės veiklos (dainos, knygos, spektakliai ar pan.) pavyzdžių.

Savarankiškai paaiškina, kaip Lietuvos žmonių ūkinė veikla priklauso nuo istorinių sąlygų ir gamtos išteklių. Žino bent vieną Lietuvoje plėtojamos ūkinės veiklos pavyzdį.

Aktyviai ir atsakingai dalyvauja visuomeninėje veikloje, priimant bendrus sprendimus grupėje ar klasėje.

Pateikia 2–3 faktus, iliustruojančius Lietuvos valstybės susikūrimą, rodančius, kaip lietuviai kovojo su kryžiuočiais ir Maskvos valstybe, pateikia krikšto, santykių su Lenkija ir rusėnais faktų.

Žemėlapyje parodo Lietuvą tam tikrais istorijos laikotarpiais. Pateikia 2–3 pavyzdžius, iliustruojančius, kaip keitėsi Lietuvos valstybės teritorija tam tikrais istorijos laikotarpiais.

Europos politiniame žemėlapyje – Lietuvos kaimynes ir Estiją, Vokietiją, Ukrainą.

Savarankiškai paaiškina dabartinio Lietuvos paviršiaus susidarymo priežastis. Naudodamasis Lietuvos gamtiniu žemėlapiu, žino ir parodo pagrindines Lietuvos paviršiaus formas. Paaiškina, kuo skiriasi aukštuma nuo žemumos.

Pasirinktinai apibūdina keletą Lietuvos kultūros paveldo objektų (pilis, bažnyčias, paminklus ar pan.) ir geba apie juos papasakoti.

Nurodo keletą labiausiai patinkančių Lietuvos kultūrinės veiklos (dainos, knygos, spektakliai ar pan.) pavyzdžių.

Savarankiškai paaiškina, kaip Lietuvos žmonių ūkinė veikla priklauso nuo istorinių sąlygų ir gamtos išteklių. Žino Lietuvoje plėtojamos ūkinės veiklos pavyzdžių.

Aktyviai ir atsakingai dalyvauja visuomeninėje veikloje, priimant bendrus sprendimus grupėje ar klasėje.

Gerai

Iš dalies pateikia 1–2 faktus apie Lietuvos valstybės susikūrimą (pvz. kaip lietuviai kovojo su kryžiuočiais ar Maskvos valstybe, krikštą).

Iš dalies žemėlapyje nurodo Lietuvą tam tikrais istorijos laikotarpiais, akivaizdžiai parodytais žemėlapyje.

Pasaulio žemėlapyje parodo savo gyvenamąją vietovę ir Lietuvą. Padedamas mokytojo orientuojasi Lietuvos gamtiniame ir administraciniame žemėlapyje: žino ir parodo jame Kauną, Panevėžį, Šiaulius, Kėdainius, Latviją, Baltarusiją, Lenkiją, Rusiją; upes – Nemuną, Nerį, Ventą, Šventąją; Drūkšių ir Tauragno ežerus.

Padedamas mokytojo paaiškina dabartinio Lietuvos paviršiaus susidarymo priežastis.

Žino sausumos vandenų sudedamąsias dalis (ežerai, upės, pelkės, šaltiniai). Lietuvos gamtiniame žemėlapyje parodo ir įvardija 1 ilgiausią Lietuvos upę.

Iš dalies nurodo 1–2 Lietuvos kultūros paveldo objektus (pilis, bažnyčias, paminklus ar pan.) ir fragmentiškai apie juos papasakoja.

Iš dalies nurodo 1–2 labiausiai patinkančius Lietuvos kultūrinės veiklos (dainos, knygos, spektakliai ar pan.) pavyzdžius.

Padedamas mokytojo paaiškina, kaip Lietuvos žmonių ūkinė veikla priklauso nuo istorinių sąlygų.

Aktyviai ir atsakingai dalyvauja grupėje ar klasėje.

Iš dalies pateikia 1–2 faktus, iliustruojančius Lietuvos valstybės susikūrimą, rodančius, kaip lietuviai kovojo su kryžiuočiais ir Maskvos valstybe, pateikia krikšto, santykių su Lenkija ir rusėnais faktų.

Iš dalies žemėlapyje parodo Lietuvą tam tikrais istorijos laikotarpiais. Iš dalies nurodo, kaip keitėsi Lietuvos valstybės teritorija tam tikrais istorijos laikotarpiais.

Pasaulio žemėlapyje parodo savo gyvenamąją vietovę ir Lietuvą. Padedamas mokytojo įvardija ir Lietuvos administraciniame žemėlapyje parodo Lietuvos etnografines sritis. Padedamas mokytojo orientuojasi Lietuvos gamtiniame ir administraciniame žemėlapyje: žino ir parodo jame Kauną, Panevėžį, Šiaulius, Kėdainius, Latviją, Baltarusiją, Lenkiją, Rusiją; upes – Nemuną, Nerį, Ventą, Šventąją; Drūkšių ir Tauragno ežerus; paviršius – Baltijos aukštumą, Žemaičių aukštumą, Vidurio Lietuvos žemumą.

Padedamas mokytojo paaiškina dabartinio Lietuvos paviršiaus susidarymo priežastis. Naudodamasis Lietuvos gamtiniu žemėlapiu, žino ir parodo pagrindines Lietuvos paviršiaus formas.

Iš dalies apibūdina keletą Lietuvos kultūros paveldo objektų (pilis, bažnyčias, paminklus ar pan.) ir apie juos trumpai papasakoja.

Iš dalies pateikia keletą labiausiai patinkančių Lietuvos kultūrinės veiklos (dainos, knygos, spektakliai ar pan.) pavyzdžių.

Iš dalies apibūdina, kaip Lietuvos žmonių ūkinė veikla priklauso nuo istorinių sąlygų ar gamtos išteklių.

Aktyviai ir atsakingai dalyvauja visuomeninėje veikloje, priimant bendrus sprendimus grupėje ar klasėje.

Iš dalies pateikia 2–3 faktus, iliustruojančius Lietuvos valstybės susikūrimą, rodančius, kaip lietuviai kovojo su kryžiuočiais ir Maskvos valstybe, pateikia krikšto, santykių su Lenkija ir rusėnais faktų.

Žemėlapyje parodo Lietuvą tam tikrais istorijos laikotarpiais. Iš dalies pateikia 2–3 pavyzdžius, iliustruojančius, kaip keitėsi Lietuvos valstybės teritorija tam tikrais istorijos laikotarpiais.

Europos politiniame žemėlapyje – Lietuvos kaimynes ir Estiją, Vokietiją, Ukrainą.

Padedamas mokytojo paaiškina dabartinio Lietuvos paviršiaus susidarymo priežastis. Naudodamasis Lietuvos gamtiniu žemėlapiu, žino ir parodo pagrindines Lietuvos paviršiaus formas. Padedamas mokytojo paaiškina, kuo skiriasi aukštuma nuo žemumos.

Pagal pateiktą pavyzdį apibūdina keletą Lietuvos kultūros paveldo objektų (pilis, bažnyčias, paminklus ar pan.) ir geba apie juos papasakoti.

Iš dalies nurodo keletą labiausiai patinkančių Lietuvos kultūrinės veiklos (dainos, knygos, spektakliai ar pan.) pavyzdžių.

Padedamas mokytojo paaiškina, kaip Lietuvos žmonių ūkinė veikla priklauso nuo istorinių sąlygų ir gamtos išteklių. Žino bent vieną Lietuvoje plėtojamos ūkinės veiklos pavyzdį.

Aktyviai ir atsakingai dalyvauja visuomeninėje veikloje, priimant bendrus sprendimus grupėje ar klasėje.

Pakankamai

Padedamas nurodo 1–2 faktus, iliustruojančius Lietuvos valstybės susikūrimą, rodančius, kaip lietuviai kovojo su kryžiuočiais ir Maskvos valstybe, pateikia krikšto faktų.

Padedamas žemėlapyje nurodo tik kai kuriuos Lietuvos istorijos laikotarpius, akivaizdžiai parodytus žemėlapyje.

Žino bent vieną priežastį, lėmusią dabartino Lietuvos paviršiaus susidarymą.

Žino sausumos vandenų sudedamąsias dalis (ežerai, upės, pelkės, šaltiniai).

Padedamas nurodo 1–2 Lietuvos kultūros paveldo objektus (pilis, bažnyčias, paminklus ar pan.) ir nenuosekliai apie juos papasakoja.

Fragmentiškai nurodo 1–2 labiausiai patinkančius Lietuvos kultūrinės veiklos (dainos, knygos, spektakliai ar pan.) pavyzdžius.

Padedamas mokytojo paaiškina, kaip Lietuvos žmonių ūkinė veikla priklauso nuo istorinių sąlygų.

Aktyviai ir atsakingai dalyvauja grupėje ar klasėje.

Padedamas pateikia 1–2 faktus, iliustruojančius Lietuvos valstybės susikūrimą, rodančius, kaip lietuviai kovojo su kryžiuočiais ir Maskvos valstybe, pateikia krikšto, santykių su Lenkija ir rusėnais faktų.

Padedamas žemėlapyje parodo Lietuvą tam tikrais istorijos laikotarpiais. Minimaliai nurodo, kaip keitėsi Lietuvos valstybės teritorija tam tikrais istorijos laikotarpiais.

Pasaulio žemėlapyje parodo savo gyvenamąją vietovę ir Lietuvą. Žino objektus: Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Kėdainiai, Latviją, Baltarusiją, Lenkiją, Rusiją; upes – Nemunas, Neris, Venta, Šventoji; Drūkšių ir Tauragno ežerus; paviršius – Baltijos aukštumą, Žemaičių aukštumą, Vidurio Lietuvos žemumą.

Žino bent vieną priežastį, lėmusią dabartino Lietuvos paviršiaus susidarymą. Lietuvos gamtiniame žemėlapyje, žino ir parodo pagrindines Lietuvos paviršiaus formas.

Žino sausumos vandenų sudedamąsias dalis (ežerai, upės, pelkės, šaltiniai). Nurodo upės dalis (ištaka, žiotys, vaga, slėnis).

Minimaliai apibūdina keletą Lietuvos kultūros paveldo objektų (pilis, bažnyčias, paminklus ar pan.) ir fragmentiškai apie juos papasakoja.

Padedamas pateikia keletą labiausiai patinkančių Lietuvos kultūrinės veiklos (dainos, knygos, spektakliai ar pan.) pavyzdžių.

Padedamas paaiškina, kaip Lietuvos žmonių ūkinė veikla priklauso nuo istorinių sąlygų ar gamtos išteklių.

Aktyviai ir atsakingai dalyvauja visuomeninėje veikloje, priimant bendrus sprendimus grupėje ar klasėje.

Padedamas pateikia 2–3 faktus, iliustruojančius Lietuvos valstybės susikūrimą, rodančius, kaip lietuviai kovojo su kryžiuočiais ir Maskvos valstybe, pateikia krikšto, santykių su Lenkija ir rusėnais faktų.

Žemėlapyje parodo Lietuvą tam tikrais istorijos laikotarpiais. Padedamas pateikia 2–3 pavyzdžius, iliustruojančius, kaip keitėsi Lietuvos valstybės teritorija tam tikrais istorijos laikotarpiais.

Žino bent viena priežastį, lėmusią dabartino Lietuvos paviršiaus susidarymą. Lietuvos gamtiniame žemėlapyje, žino ir parodo pagrindines Lietuvos paviršiaus formas.

Padedamas pagal pateiktą pavyzdį apibūdina keletą Lietuvos kultūros paveldo objektų (pilis, bažnyčias, paminklus ar pan.) ir geba apie juos papasakoti.

Padedamas nurodo keletą labiausiai patinkančių Lietuvos kultūrinės veiklos (dainos, knygos, spektakliai ar pan.) pavyzdžių.

Padedamas mokytojo paaiškina, kaip Lietuvos žmonių ūkinė veikla priklauso nuo istorinių sąlygų ir gamtos išteklių.

Aktyviai ir atsakingai dalyvauja visuomeninėje veikloje, priimant bendrus sprendimus grupėje ar klasėje.“

12. Papildau 52 punktu:

„52. 7 klasės mokinio Lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai

Puikiai

30–34 val. kursui

60–68 val. kursui

90–102 val. kursui

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, kai kalbama bendrine kalba žinomomis temomis.

Klausydamasis seka pokalbį mokymosi, buities ir pan. temomis.

Klausydamasis raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, supranta turinį.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba žinomomis temomis.

Klausydamasis seka išplėtotą pokalbį mokymosi, buities ir pan. temomis.

Atpažįsta daugumą neoficialaus ir oficialaus bendravimo situacijų; tinkamai reaguoja.

Supranta rišlius tekstus apie artimus dalykus; juos laisvai komentuoja, geba suformuluoti pagrindines mintis.

Klausydamasis raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, supranta turinį.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba žinomomis temomis.

Klausydamasis seka išplėtotą pokalbį mokymosi, buities ir pan. temomis. Supranta pokalbio temas.

Atpažįsta neoficialaus ir oficialaus bendravimo situacijas; tinkamai reaguoja.

Supranta rišlius tekstus apie artimus dalykus; juos laisvai komentuoja, geba suformuluoti pagrindines mintis.

Klausydamasis raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, stebėdamas kino filmus, televizijos laidas, supranta turinį.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą, remdamasis B1 lygio žodynu (pasirengęs kalba daugeliu nagrinėtų temų).

Kalbėdamas tinkamai reiškia beveik visas Programoje numatytas komunikacines intencijas. Aiškiai, taisyklingai taria; taisyklingai kirčiuoja nagrinėtus atvejus. Savarankiškai naudojasi kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Rišliai apibūdina ateities planus, įpročius, asmeninę patirtį; trumpai nusako įvykį, filmo ar skaityto kūrinio siužetą.

Raiškiai atmintinai skaito eilėraščius ar prozos fragmentus, aiškiai perteikdamas prasmę.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą, remdamasis B1 lygio žodynu (trumpai pasirengęs kalba nagrinėtomis temomis).

Kalbėdamas tinkamai reiškia beveik visas Programoje numatytas komunikacines intencijas. Aiškiai, taisyklingai taria; iš esmės taisyklingai kirčiuoja ir intonuoja. Savarankiškai naudojasi kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Rišliai apibūdina ateities planus, įpročius, asmeninę patirtį; papasakoja apie įvykį; atpasakoja filmo ar skaityto kūrinio siužetą ir pan.

Raiškiai atmintinai skaito eilėraščius, prozos ar dramos ištraukas, aiškiai perteikdamas prasmę.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Gana laisvai vartoja bendrinę kalbą, remdamasis B1 lygio žodynu (be pasirengimo kalba nagrinėtomis temomis).

Kalbėdamas tinkamai ir laisvai reiškia visas Programoje numatytas komunikacines intencijas. Aiškiai, taisyklingai taria; iš esmės taisyklingai kirčiuoja. Savarankiškai naudojasi kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Rišliai apibūdina ateities planus, įpročius, gyvenseną, asmeninę patirtį. Kuria rišlų tekstą įprastomis temomis (papasakoja apie įvykį, perteikia filmo, skaityto kūrinio turinį); išsamiai atpasakoja siužetą.

Raiškiai atmintinai skaito eilėraščius, prozos ir dramos ištraukas, aiškiai perteikdamas prasmę.

Pasako kalbą bendraamžiams.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 7 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 15 min. siekdamas įvairių tikslų. Tikslingai plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Aiškiai, taisyklingai taria žodžius, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginius kirčius.

Skaitomus tekstus išsamiai apibūdina, sklandžiai atpasakoja ir komentuoja.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 7 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 15 min. siekdamas įvairių tikslų; išsamiai paaiškina skaitymo reikšmę ir motyvus. Tikslingai plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais. (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Aiškiai, taisyklingai taria žodžius, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginius kirčius.

Savarankiškai nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas, pasiremia pavyzdžiais iš teksto.

Tikslingai skaito informacinius ir įtikinamuosius tekstus; supranta jų turinį, detales. Savarankiškai atsirenka ir apibendrina reikiamą informaciją (pagal užduotį, poreikius ir pan.).

Skaitomus tekstus išsamiai apibūdina, sklandžiai atpasakoja ir komentuoja.

Vertina teksto turinį, tekste aptariamas vertybes. Pateikdamas argumentų, remiasi tekstu ir savo patirtimi.

Aiškiai, taisyklingai taria žodžius, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginius kirčius.

Savarankiškai nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas, pasiremia pavyzdžiais iš teksto.

Tikslingai skaito informacinius ir įtikinamuosius tekstus; supranta jų turinį, detales. Savarankiškai atsirenka ir apibendrina reikiamą informaciją (pagal užduotį, poreikius ir pan.). Geba palyginti skirtingus tekstus.

Savarankiškai susieja rašytinio teksto ir iš nuotraukų, paveikslų, schemų, grafikų, vaizdo ar garso įrašų gautą informaciją.

Skaitomus tekstus išsamiai apibūdina, sklandžiai atpasakoja ir komentuoja.

Vertina teksto turinį, tekste aptariamas vertybes. Pateikdamas tinkamų argumentų, remiasi tekstu ir savo patirtimi.

Atpažįsta nagrinėtas stilistines, retorines kalbinės raiškos priemones ir jas tinkamai vartoja.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai rašo pasakojimą arba informacinį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai rašo pasakojimą ir informacinį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Samprotauja tinkamai remdamasis perskaitytais tekstais.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai rašo pasakojimą, informacinį ir aiškinamąjį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Samprotauja tinkamai remdamasis perskaitytais ar girdėtais tekstais, pateikia pavyzdžių.

Gerai

Klausymas. Iš esmės supranta komunikacijos paskirtį, kai kalbama bendrine kalba žinomomis temomis.

Klausydamasis seka pokalbį mokymosi, buities ir pan. temomis.

Klausydamasis raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, iš esmės supranta turinį.

Klausymas. Iš esmės supranta komunikacijos paskirtį ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba žinomomis temomis.

Klausydamasis seka pokalbį mokymosi, buities ir pan. temomis.

Atpažįsta daugumą neoficialaus ir oficialaus bendravimo situacijų; iš esmės tinkamai reaguoja.

Supranta rišlius tekstus apie artimus dalykus; gali pasakyti pagrindines mintis ir jas pakomentuoti.

Klausydamasis raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, iš esmės supranta turinį.

Klausymas. Iš esmės supranta komunikacijos paskirtį, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba žinomomis temomis.

Klausydamasis seka pokalbį mokymosi, buities ir pan. temomis. Iš esmės supranta pokalbio temas.

Atpažįsta daugumą neoficialaus ir oficialaus bendravimo situacijų; iš esmės tinkamai reaguoja.

Supranta rišlius tekstus apie artimus dalykus; gali pasakyti pagrindines mintis ir jas pakomentuoti.

Klausydamasis raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, stebėdamas kino filmus, televizijos laidas, iš esmės supranta turinį.

Kalbėjimas. Iš esmės vartoja bendrinę kalbą remdamasis B1 lygio žodynu (iš anksto pasirengęs kalba bent puse nagrinėtų temų).

Kalbėdamas tinkamai reiškia daugumą Programoje numatytų komunikacinių intencijų. Iš esmės aiškiai, taisyklingai taria; taisyklingai kirčiuoja daugelį nagrinėtų atvejų.

Pagal pavyzdį naudojasi kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Iš esmės rišliai apibūdina ateities planus, įpročius, asmeninę patirtį; trumpai nusako įvykį, filmo ar skaityto kūrinio siužetą.

Raiškiai skaito eilėraštį ar prozos fragmentą, iš esmės aiškiai perteikdamas prasmę.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš esmės vartoja bendrinę kalbą remdamasis B1 lygio žodynu (trumpai pasirengęs kalba dauguma nagrinėtų temų).

Kalbėdamas tinkamai reiškia beveik visas Programoje numatytas komunikacines intencijas. Aiškiai, taisyklingai taria; taisyklingai kirčiuoja nagrinėtus atvejus.

Pagal pavyzdį naudojasi kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Iš esmės rišliai apibūdina ateities planus, įpročius, asmeninę patirtį; papasakoja įvykio esmę; nusako filmo ar skaityto kūrinio siužetą ir pan.

Raiškiai skaito eilėraščius ar prozos fragmentus, iš esmės aiškiai perteikdamas prasmę.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš esmės vartoja bendrinę kalbą remdamasis B1 lygio žodynu (nepasirengęs kalba dauguma nagrinėtų temų).

Kalbėdamas tinkamai reiškia beveik visas Programoje numatytas komunikacines intencijas.

Aiškiai, taisyklingai taria; taisyklingai kirčiuoja nagrinėtus atvejus.

Pagal pavyzdį naudojasi kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Iš esmės rišliai apibūdina ateities planus, įpročius, gyvenseną, asmeninę patirtį. Pasirengęs kuria rišlų tekstą įprastomis temomis (papasakoja apie įvykį, perteikia filmo, skaityto kūrinio turinį); glaustai atpasakoja siužetą.

Raiškiai skaito eilėraščius, prozos ir dramos ištraukas, iš esmės aiškiai perteikdamas prasmę.

Pasako trumpą kalbą bendraamžiams.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 7 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 10 min. siekdamas įvairių tikslų. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš esmės aiškiai, taisyklingai taria, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginius kirčius. Skaitomus tekstus apibūdina, iš esmės sklandžiai atpasakoja ir komentuoja.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 7 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 10 min. siekdamas įvairių tikslų; paaiškina skaitymo reikšmę ir motyvus. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš esmės aiškiai, taisyklingai taria, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginius kirčius.

Atsakydamas į klausimus nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas, pasiremia pavyzdžiais iš teksto.

Tikslingai skaito informacinius ir įtikinamuosius tekstus. Supranta jų turinį, detales. Pagal pavyzdį atsirenka ir apibendrina reikiamą informaciją.

Skaitomus tekstus apibūdina, iš esmės sklandžiai atpasakoja ir komentuoja.

Iš esmės vertina teksto turinį, tekste aptariamas vertybes. Pateikdamas argumentų, remiasi tekstu ar savo patirtimi.

Iš esmės aiškiai, taisyklingai taria, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginius kirčius.

Atsakydamas į klausimus nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas, pasiremia pavyzdžiais iš teksto.

Tikslingai skaito informacinius ir įtikinamuosius tekstus. Supranta jų turinį, detales. Pagal pavyzdį atsirenka ir apibendrina reikiamą informaciją. Iš esmės geba palyginti skirtingus tekstus.

Pagal pavyzdį susieja rašytinio teksto ir iš nuotraukų, paveikslų, schemų, grafikų, vaizdo ar garso įrašų gautą informaciją.

Skaitomus tekstus apibūdina, iš esmės sklandžiai atpasakoja ir komentuoja.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Pagal pavyzdį rašo pasakojimą arba informacinį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Pagal pavyzdį rašo pasakojimą ir informacinį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Samprotauja iš esmės tinkamai remdamasis perskaitytais tekstais.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Pagal pavyzdį rašo pasakojimą, informacinį ir aiškinamąjį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Samprotauja iš esmės tinkamai remdamasis perskaitytais ar girdėtais tekstais, pateikia pavyzdžių.

Pakankamai

Klausymas. Iš dalies supranta komunikacijos paskirtį, kai kalbama bendrine kalba žinomomis temomis.

Klausydamasis seka pokalbį mokymosi, buities ir pan. temomis. Iš dalies supranta pokalbio temas; gali pasakyti vieną kitą mintį.

Klausydamasis raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, iš dalies supranta turinį.

Klausymas. Iš dalies supranta komunikacijos paskirtį ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba žinomomis temomis.

Klausydamasis seka pokalbį mokymosi, buities ir pan. temomis. Iš dalies supranta pokalbio temas; gali pasakyti keletą minčių.

Klausydamasis raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, iš dalies supranta turinį.

Klausymas. Iš dalies supranta komunikacijos paskirtį, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba žinomomis temomis.

Klausydamasis seka pokalbį mokymosi, buities ir pan. temomis. Iš dalies supranta pokalbio temas; gali pasakyti pagrindines mintis.

Supranta rišlius tekstus apie artimus dalykus; gali suformuluoti pagrindines mintis.

Klausydamasis raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, stebėdamas kino filmus, televizijos laidas, iš dalies supranta turinį.

Kalbėjimas. Iš dalies vartoja bendrinę kalbą remdamasis B1 lygio žodynu (iš anksto pasirengęs trumpai kalba kai kuriomis nagrinėtomis temomis).

Kalbėdamas tinkamai reiškia bent pusę Programoje numatytų komunikacinių intencijų.

Iš dalies aiškiai, taisyklingai taria. Padedamas naudojasi kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Iš dalies rišliai apibūdina ateities planus, įpročius, asmeninę patirtį; trumpai nusako įvykį, filmo ar skaityto kūrinio siužetą.

Raiškiai skaito eilėraštį ar prozos fragmentą, iš dalies aiškiai perteikdamas prasmę.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš dalies vartoja bendrinę kalbą remdamasis B1 lygio žodynu (trumpai pasirengęs kalba kai kuriomis nagrinėtomis temomis).

Kalbėdamas tinkamai reiškia daugumą Programoje numatytų komunikacinių intencijų.

Iš dalies aiškiai, taisyklingai taria. Padedamas naudojasi kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Iš dalies rišliai apibūdina ateities planus, įpročius, asmeninę patirtį; papasakoja įvykio esmę; glaustai nusako filmo ar skaityto kūrinio siužetą ir pan.

Raiškiai skaito eilėraščius ir prozos fragmentą, iš dalies aiškiai perteikdamas prasmę.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš dalies gana laisvai vartoja bendrinę kalbą, remdamasis B1 lygio žodynu (nepasirengęs kalba kai kuriomis nagrinėtomis temomis).

Kalbėdamas tinkamai reiškia daugumą Programoje numatytų komunikacinių intencijų.

Iš dalies aiškiai, taisyklingai taria. Padedamas naudojasi kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Iš dalies rišliai apibūdina ateities planus, įpročius, gyvenseną, asmeninę patirtį. Pasirengęs kuria trumpą rišlų tekstą įprastomis temomis (papasakoja apie įvykį, perteikia filmo, skaityto kūrinio turinį); iš dalies atpasakoja siužetą.

Raiškiai skaito eilėraščius, prozos ir dramos ištraukas, iš dalies aiškiai perteikdamas prasmę.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 7 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 5 min. siekdamas įvairių tikslų. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš dalies aiškiai, taisyklingai taria, reikiamose vietose daro pauzes, iš esmės tinkamai intonuoja sakinius, deda loginius kirčius.

Skaitomus tekstus apibūdina, iš dalies sklandžiai atpasakoja ir komentuoja.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 7 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 5 min. siekdamas įvairių tikslų; įvardija skaitymo reikšmę ir motyvus. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš dalies aiškiai, taisyklingai taria, reikiamose vietose daro pauzes, iš esmės tinkamai intonuoja sakinius, deda loginius kirčius.

Tikslingai skaito informacinius ir įtikinamuosius tekstus. Iš esmės supranta jų turinį. Padedamas atsirenka reikiamą informaciją.

Skaitomus tekstus apibūdina, iš dalies sklandžiai atpasakoja ir komentuoja.

Iš dalies vertina teksto turinį, tekste aptariamas vertybes; pateikia iš dalies tinkamų argumentų.

Iš dalies aiškiai, taisyklingai taria, reikiamose vietose daro pauzes, iš esmės tinkamai intonuoja sakinius, deda loginius kirčius.

Tikslingai skaito informacinius ir įtikinamuosius tekstus. Iš esmės supranta jų turinį. Padedamas atsirenka reikiamą informaciją. Iš dalies geba palyginti skirtingus tekstus.

Padedamas susieja rašytinio teksto ir iš nuotraukų, paveikslų, schemų, grafikų, vaizdo ar garso įrašų gautą informaciją.

Skaitomus tekstus apibūdina, iš dalies sklandžiai atpasakoja ir komentuoja.

Iš dalies vertina teksto turinį, tekste aptariamas vertybes; pateikia iš dalies tinkamų argumentų.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Padedamas rašo pasakojimą arba informacinį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Padedamas rašo pasakojimą ir informacinį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Samprotauja iš dalies tinkamai remdamasis perskaitytais tekstais.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų

Padedamas rašo pasakojimą, informacinį ir aiškinamąjį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Samprotauja iš dalies tinkamai remdamasis perskaitytais ar girdėtais tekstais, pateikia pavyzdžių.“

13. Papildau 53 punktu:

„53. 7 klasės mokinio Socialinio ugdymo mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai

Puikiai

30–34 val. kursui

60–68 val. kursui

90–102 val. kursui

Apibūdina savo šeimos, giminės ir Lietuvos praeities įvykių ryšį.

Nurodo 1–2 svarbiausias Lietuvos istorines asmenybes (Mindaugas, Gediminas, Kęstutis, Algirdas, Vytautas, Jogaila, Kazimieras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Steponas Batoras, Stanislovas Poniatovskis, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazys Grinius, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis) ir apibūdina jų veiklą.

Nurodo 1–2 svarbiausius Lietuvos valstybingumo istorijos įvykius iki 1918 metų (Lietuvos vardo paminėjimas, Mindaugo krikštas, Lietuvos krikštas, Žalgirio mūšis, Liublino unija, ATR padalijimai, sukilimai carinės Rusijos sudėtyje, 1918 m. Nepriklausomybės paskelbimas) ir apie juos trumpai papasakoja.

Savarankiškai orientuojasi žinomoje vietovėje.

Savarankiškai paaiškina, kas yra kraštovaizdis (gamtinis ir antropogeninis), kas ir kaip jį formuoja, kokie komponentai jį sudaro.

Savarankiškai paaiškina asmens, šeimos ir tautos tradicijas.

Savarankiškai apibūdina Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimą, įvairovę ir teritorinį pasiskirstymą.

Apibūdina, kaip puoselėjama lietuviška kultūra užsienyje. Nurodo svarbiausią Lietuvos meno ar mokslo, ar sporto atstovą.

Užmezga ir išlaiko ryšį su Lietuva.

Nusako kurią nors vieną Lietuvos valstybės politinę instituciją (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, savivalda) ir / ar svarbiausią pareigūną.

Nurodo savo šeimos, giminės ir Lietuvos praeities įvykių ryšį, pateikia ryšio pavyzdį.

Nurodo 2–3 svarbiausias Lietuvos istorines asmenybes (Mindaugas, Gediminas, Kęstutis, Algirdas, Vytautas, Jogaila, Kazimieras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Steponas Batoras, Stanislovas Poniatovskis, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazys Grinius, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis) ir apibūdina jų veiklą.

Nurodo 2–3 svarbiausius Lietuvos valstybingumo istorijos įvykius iki 1918 metų (Lietuvos vardo paminėjimas, Mindaugo krikštas, Lietuvos krikštas, Žalgirio mūšis, Liublino unija, ATR padalijimai, sukilimai carinės Rusijos sudėtyje, 1918 m. Nepriklausomybės paskelbimas) ir apie juos papasakoja nurodydamas jų kilmės priežastis, raidą, svarbiausius dalyvius ir reikšmę.

Savarankiškai orientuojasi žinomoje vietovėje. Lietuviškai paaiškina, kaip orientuotis mieste.

Savarankiškai paaiškina, kas yra kraštovaizdis (gamtinis ir antropogeninis), kas ir kaip jį formuoja, kokie komponentai jį sudaro. Žino pagrindines Lietuvos kraštovaizdžio kaitos priežastis.

Savarankiškai paaiškina asmens, šeimos ir tautos ryšį bei siekia saugoti tradicijas.

Savarankiškai apibūdina Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimą, įvairovę ir teritorinį pasiskirstymą. Nurodo, kokių tautybių atstovų daugiausia gyvena Lietuvoje.

Nurodo lietuviškos kultūros puoselėjimo užsienyje pavyzdį. Įvardija 1–2 svarbiausius Lietuvos meno, mokslo, sporto atstovus.

Užmezga ir išlaiko ryšį su Lietuva.

Įvardija 1–2 Lietuvos valstybės politines institucijas (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, savivalda) ir svarbiausius pareigūnus.

Nustato savo šeimos, giminės ir Lietuvos praeities įvykių ryšį, pateikia tų ryšių pavyzdžių.

Nurodo 3–4 svarbiausias Lietuvos istorines asmenybes (Mindaugas, Gediminas, Kęstutis, Algirdas, Vytautas, Jogaila, Kazimieras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Steponas Batoras, Stanislovas Poniatovskis, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazys Grinius, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis) ir apibūdina jų veiklą.

Įvardija 3–4 svarbiausius Lietuvos valstybingumo istorijos įvykius iki 1918 metų (Lietuvos vardo paminėjimas, Mindaugo krikštas, Lietuvos krikštas, Žalgirio mūšis, Liublino unija, ATR padalijimai, sukilimai carinės Rusijos sudėtyje, 1918 m. Nepriklausomybės paskelbimas) ir apie juos papasakoja nurodydamas jų kilmės priežastis, raidą, svarbiausius dalyvius ir reikšmę.

Savarankiškai orientuojasi žinomoje vietovėje. Lietuviškai paaiškina, kaip orientuotis mieste ir kur reikėtų kreiptis, norint gauti daugiau informacijos.

Savarankiškai paaiškina, kas yra kraštovaizdis (gamtinis ir antropogeninis), kas ir kaip jį formuoja, kokie komponentai jį sudaro. Žino pagrindines Lietuvos kraštovaizdžio kaitos priežastis, paaiškina, kokį poveikį gamtai daro žmogus.

Savarankiškai paaiškina asmens, šeimos ir tautos ryšį, siekia saugoti ir perduoti kultūrines tradicijas.

Savarankiškai apibūdina Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimą, įvairovę ir teritorinį pasiskirstymą. Nurodo, kokių tautybių atstovų daugiausia gyvena Lietuvoje, ir geba apibūdinti jų kultūros specifiką.

Nurodo lietuviškos kultūros puoselėjimo užsienyje pavyzdžių. Įvardija keletą svarbiausių Lietuvos meno, mokslo, sporto atstovų.

Užmezga ir išlaiko ryšį su Lietuva.

Įvardija Lietuvos valstybės politines institucijas (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, savivalda) ir svarbiausius pareigūnus.

Gerai

Iš dalies apibūdina savo šeimos, giminės ir Lietuvos praeities įvykių ryšį.

Padedamas mokytojo orientuojasi žinomoje vietovėje.

Padedamas mokytojo paaiškina, kas yra kraštovaizdis (gamtinis ir antropogeninis), kas ir kaip jį formuoja, kokie komponentai jį sudaro.

Padedamas mokytojo paaiškina asmens, šeimos ir tautos tradicijas bei apibūdina Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimą, įvairovę ir teritorinį pasiskirstymą.

Iš dalies apibūdina, kaip puoselėjama lietuviška kultūra užsienyje. Nurodo svarbiausią Lietuvos meno ar mokslo, ar sporto atstovą.

Užmezga ir išlaiko ryšį su Lietuva.

Iš dalies nusako kurią nors vieną Lietuvos valstybės politinę instituciją (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, savivalda) ir / ar svarbiausią pareigūną.

Nurodo savo šeimos, giminės ir Lietuvos praeities įvykių ryšį, iš dalies pateikia ryšio pavyzdį.

Padedamas mokytojo orientuojasi žinomoje vietovėje. Lietuviškai paaiškina, kaip orientuotis mieste.

Padedamas mokytojo paaiškina, kas yra kraštovaizdis (gamtinis ir antropogeninis), kas ir kaip jį formuoja, kokie komponentai jį sudaro. Žino pagrindines Lietuvos kraštovaizdžio kaitos priežastis.

Padedamas mokytojo paaiškina asmens, šeimos ir tautos ryšį bei siekia saugoti tradicijas; apibūdina Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimą, įvairovę ir teritorinį pasiskirstymą. Nurodo, kokių tautybių atstovų daugiausia gyvena Lietuvoje.

Iš dalies nurodo lietuviškos kultūros puoselėjimo užsienyje pavyzdį. Įvardija 1–2 svarbiausius Lietuvos meno, mokslo, sporto atstovus.

Užmezga ir išlaiko ryšį su Lietuva.

Iš dalies įvardija 1–2 Lietuvos valstybės politines institucijas (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, savivalda) ir svarbiausius pareigūnus.

Nustato savo šeimos, giminės ir Lietuvos praeities įvykių ryšį, iš dalies pateikia tų ryšių pavyzdžių.

Įvardija 3–4 svarbiausius Lietuvos valstybingumo istorijos įvykius iki 1918 metų (Lietuvos vardo paminėjimas, Mindaugo krikštas, Lietuvos krikštas, Žalgirio mūšis, Liublino unija, ATR padalijimai, sukilimai carinės Rusijos sudėtyje, 1918 m. Nepriklausomybės paskelbimas) ir apie juos iš dalies papasakoja nurodydamas jų kilmės priežastį ir / ar raidą, ir / ar svarbiausius dalyvius, ir / ar reikšmę.

Padedamas mokytojo orientuojasi žinomoje vietovėje. Lietuviškai paaiškina, kaip orientuotis mieste ir kur reikėtų kreiptis norint gauti daugiau informacijos.

Padedamas mokytojo paaiškina asmens, šeimos ir tautos ryšį, siekia saugoti ir perduoti kultūrines tradicijas bei Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimą, įvairovę ir teritorinį pasiskirstymą. Nurodo, kokių tautybių atstovų daugiausia gyvena Lietuvoje, ir geba apibūdinti jų kultūros specifiką.

Iš dalies nurodo lietuviškos kultūros puoselėjimo užsienyje pavyzdžių. Iš dalies įvardija keletą svarbiausių Lietuvos meno, mokslo, sporto atstovų.

Užmezga ir išlaiko ryšį su Lietuva.

Iš dalies įvardija Lietuvos valstybės politines institucijas (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, savivalda) ir svarbiausius pareigūnus.

Pakankamai

Fragmentiškai apibūdina savo šeimos, giminės ir Lietuvos praeities įvykių ryšį.

Padedamas ir remdamasis pateikta šaltinio medžiaga nurodo 1–2 svarbiausias Lietuvos istorines asmenybes (Mindaugas, Gediminas, Kęstutis, Algirdas, Vytautas, Jogaila, Kazimieras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Steponas Batoras, Stanislovas Poniatovskis, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazys Grinius, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis) ir fragmentiškai apibūdina jų veiklą.

Padedamas nurodo 1–2 svarbiausius Lietuvos valstybingumo istorijos įvykius iki 1918 metų (Lietuvos vardo paminėjimas, Mindaugo krikštas, Lietuvos krikštas, Žalgirio mūšis, Liublino unija, ATR padalijimai, sukilimai carinės Rusijos sudėtyje, 1918 m. Nepriklausomybės paskelbimas) ir apie juos fragmentiškai papasakoja.

Lietuviškai paaiškina, kaip orientuotis mieste.

Žino, kas yra kraštovaizdis (gamtinis ir antropogeninis), kas jį formuoja, kokie komponentai jį sudaro.

Žino asmens, šeimos ir tautos tradicijas.

Žino, kiek Lietuvoje yra gyventojų, jų įvairovę ir teritorinį pasiskirstymą.

Padedamas apibūdina, kaip puoselėjama lietuviška kultūra užsienyje. Nurodo svarbiausią Lietuvos meno ar mokslo, ar sporto atstovą.

Užmezga ir išlaiko ryšį su Lietuva.

Padedamas ir pagal pateiktą pavyzdį nusako kurią nors vieną Lietuvos valstybės politinę instituciją (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, savivalda) ir / ar svarbiausią pareigūną.

Padedamas nurodo savo šeimos, giminės ir Lietuvos praeities įvykių ryšį, fragmentiškai pateikia ryšio pavyzdį.

Padedamas ir remdamasis pateikta šaltinio medžiaga nurodo 2–3 svarbiausias Lietuvos istorines asmenybes (Mindaugas, Gediminas, Kęstutis, Algirdas, Vytautas, Jogaila, Kazimieras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Steponas Batoras, Stanislovas Poniatovskis, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazys Grinius, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis) ir fragmentiškai apibūdina jų veiklą.

Padedamas nurodo 2–3 svarbiausius Lietuvos valstybingumo istorijos įvykius iki 1918 metų (Lietuvos vardo paminėjimas, Mindaugo krikštas, Lietuvos krikštas, Žalgirio mūšis, Liublino unija, ATR padalijimai, sukilimai carinės Rusijos sudėtyje, 1918 m. Nepriklausomybės paskelbimas) ir fragmentiškai apie juos papasakoja.

Lietuviškai paaiškina, kaip orientuotis mieste.

Žino, kas yra kraštovaizdis (gamtinis ir antropogeninis), kas jį formuoja, kokie komponentai jį sudaro.

Žino asmens, šeimos ir tautos tradicijas bei siekia jas saugoti.

Žino, kiek Lietuvoje yra gyventojų, jų įvairovę ir teritorinį pasiskirstymą. Nurodo, kokių tautybių atstovų daugiausia gyvena Lietuvoje.

Padedamas nurodo lietuviškos kultūros puoselėjimo užsienyje pavyzdį. Įvardija 1–2 svarbiausius Lietuvos meno, mokslo, sporto atstovus.

Užmezga ir išlaiko ryšį su Lietuva.

Padedamas įvardija 1–2 Lietuvos valstybės politines institucijas (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, savivalda) ir svarbiausius pareigūnus.

Padedamas nustato savo šeimos, giminės ir Lietuvos praeities įvykių ryšį, fragmentiškai pateikia tų ryšių pavyzdžių.

Padedamas ir remdamasis pateikta medžiaga nurodo svarbiausias Lietuvos istorines asmenybes (Mindaugas, Gediminas, Kęstutis, Algirdas, Vytautas, Jogaila, Kazimieras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Steponas Batoras, Stanislovas Poniatovskis, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazys Grinius, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis) ir fragmentiškai apibūdina jų veiklą.

Padedamas ir remdamasis šaltinio informacija įvardija 3–4 svarbiausius Lietuvos valstybingumo istorijos įvykius iki 1918 metų (Lietuvos vardo paminėjimas, Mindaugo krikštas, Lietuvos krikštas, Žalgirio mūšis, Liublino unija, ATR padalijimai, sukilimai carinės Rusijos sudėtyje, 1918 m. Nepriklausomybės paskelbimas) ir fragmentiškai papasakoja apie jų kilmės priežastis ir / ar raidą, ir / ar svarbiausius dalyvius, ir / ar reikšmę.

Lietuviškai paaiškina, kaip orientuotis mieste ir kur reikėtų kreiptis norint gauti daugiau informacijos.

Žino, kas yra kraštovaizdis (gamtinis ir antropogeninis), kas jį formuoja, kokie komponentai jį sudaro. Žino pagrindines Lietuvos kraštovaizdžio kaitos priežastis, paaiškina, kokį poveikį gamtai daro žmogus.

Žino asmens, šeimos ir tautos tradicijas„ siekia saugoti ir perduoti kultūrines tradicijas.

Žino, kiek Lietuvoje yra gyventojų, jų įvairovę ir teritorinį pasiskirstymą. Nurodo, kokių tautybių atstovų daugiausia gyvena Lietuvoje, ir geba apibūdinti jų kultūros specifiką.

Padedamas nurodo lietuviškos kultūros puoselėjimo užsienyje pavyzdžių. Padedamas nusako keletą svarbiausių Lietuvos meno, mokslo, sporto atstovų.

Užmezga ir išlaiko ryšį su Lietuva.

Padedamas įvardija Lietuvos valstybės politines institucijas (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, savivalda) ir svarbiausius pareigūnus.“

14. Papildau 54 punktu:

„54. 8 klasės mokinio Lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai

Puikiai

30–34 val. kursui

60–68 val. kursui

90–102 val. kursui

Klausymas. Supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru, skiria intonacijas.

Klausydamasis seka pokalbį mokymosi, laisvalaikio, pomėgių, buities ir pan. temomis. Supranta pokalbio temas, atpažįsta nuomones.

Supranta rišlius tekstus apie artimus ir (ar) dominančius dalykus.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, supranta turinį.

Klausymas. Supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru, skiria intonacijas.

Klausydamasis seka pokalbį mokymosi, laisvalaikio, pomėgių, buities ir pan. temomis. Supranta pokalbio temas, atpažįsta nuomones.

Klausydamas negrožinio teksto, turinčio nežinomų žodžių ir gramatinių formų, supranta turinį ir esmines detales.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, supranta turinį ir esmines detales.

Klausymas. Supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru, skiria intonacijas.

Klausydamasis seka išplėtotą pokalbį mokymosi, laisvalaikio, pomėgių, buities ir pan. temomis. Supranta pokalbio temas, atpažįsta nuomones, požiūrius.

Klausydamas negrožinio teksto, turinčio nežinomų žodžių ir gramatinių formų, supranta turinį ir esmines detales, suformuluoja pagrindines mintis.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, stebėdamas kino filmus, televizijos laidas, supranta turinį ir esmines detales.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą, remdamasis B1 lygio žodynu (be pasirengimo kalba nagrinėtomis temomis).

Kalbėdamas tinkamai reiškia beveik visas Programoje numatytas komunikacines intencijas; tinkamai intonuoja.

Aiškiai, taisyklingai taria ir daugeliu atvejų taisyklingai kirčiuoja. Savarankiškai naudojasi kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Išsamiai apibūdina artimiausius ir tolimesnius ateities planus, įpročius, gyvenseną, asmeninę patirtį.

Raiškiai atmintinai skaito eilėraščius ar prozos ištraukas, aiškiai perteikdamas prasmę.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą, remdamasis B1 lygio žodynu (trumpai pasirengęs kalba B1 lygio tematika).

Kalbėdamas tinkamai ir sklandžiai reiškia beveik visas Programoje numatytas komunikacines intencijas; tinkamai intonuoja.

Aiškiai, taisyklingai taria ir daugeliu atvejų taisyklingai kirčiuoja. Savarankiškai naudojasi kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Išsamiai apibūdina artimiausius ir tolimesnius ateities planus, įpročius, gyvenseną, asmeninę patirtį. Nuosekliai apibūdina žinomus dalykus, susijusius su pomėgiais ar interesais.

Sklandžiai atpasakoja siužetą, laikydamasis kūrinio kompozicijos ir įvykių sekos.

Raiškiai atmintinai skaito eilėraščius, prozos ištraukas, aiškiai perteikdamas prasmę.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Laisvai vartoja bendrinę kalbą, remdamasis B1 lygio žodynu (be pasirengimo kalba B1 lygio tematika).

Kalbėdamas tinkamai ir sklandžiai reiškia Programoje numatytas komunikacines intencijas.

Siekdamas minties aiškumo kalba gana sudėtingų konstrukcijų sakiniais; tinkamai intonuoja.

Aiškiai, taisyklingai taria ir daugeliu atvejų taisyklingai kirčiuoja. Savarankiškai naudojasi kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Aktyviai diskutuoja daugeliu temų, komentuoja kitų nuomones ar požiūrius; paaiškina klausimo, problemos, diskusijos esmę, nuomonių skirtumus ir pan.

Išsamiai apibūdina artimiausius ir tolimesnius ateities planus, įpročius, gyvenseną, asmeninę patirtį. Nuosekliai apibūdina žinomus dalykus, susijusius su pomėgiais ar interesais.

Trumpai pasirengęs ar spontaniškai kuria rišlų tekstą įprastomis temomis (papasakoja apie įvykį, perteikia filmo, skaityto kūrinio turinį, dalijasi mintimis apie perskaitytą grožinį ar negrožinį tekstą).

Sklandžiai atpasakoja siužetą, laikydamasis kūrinio kompozicijos ir įvykių sekos.

Raiškiai atmintinai skaito eilėraščius, prozos ir dramos ištraukas, aiškiai perteikdamas prasmę.

Savarankiškai parengia pranešimą su vaizdine medžiaga iš tiriamųjų darbų.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 8 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 15 min. siekdamas įvairių tikslų. Tikslingai plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Taisyklingai taria žodžius, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginį kirtį.

Supranta skaitomų tekstų turinį, detales. Skiria pagrindinę informaciją nuo antraeilės.

Tekstus išsamiai apibūdina, atpasakoja ir pateikia santrauką, komentuoja, prieštarauja, išreiškia nuomones; aptaria esminius teksto turinio aspektus (įvykius, teiginius, argumentus ir pan.).

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 8 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 15 min. siekdamas įvairių tikslų; išsamiai paaiškina skaitymo reikšmę ir motyvus. Tikslingai plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Taisyklingai taria žodžius, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginį kirtį.

Skaito informacinius, įtikinamuosius bei diskusinius tekstus. Supranta skaitomų tekstų turinį, detales. Skiria pagrindinę informaciją nuo antraeilės.

Atpažįsta argumentų seką, atsirenka ir apibendrina reikiamą informaciją (pagal užduotį, poreikius ir pan.).

Tekstus išsamiai apibūdina, atpasakoja ir pateikia santrauką, komentuoja, prieštarauja, išreiškia nuomones; aptaria esminius teksto turinio aspektus (įvykius, teiginius, argumentus ir pan.).

Taisyklingai taria žodžius, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginį kirtį.

Nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas, pasiremia pavyzdžiais iš teksto; atpažįsta ir paaiškina skirtingus požiūrius.

Skaito informacinius, įtikinamuosius bei diskusinius tekstus. Supranta skaitomų tekstų turinį, detales. Skiria pagrindinę informaciją nuo antraeilės.

Atpažįsta argumentų seką, atsirenka ir apibendrina reikiamą informaciją (pagal užduotį, poreikius ir pan.). Geba palyginti skirtingus tekstus, užduoti klausimų.

Tinkamai susieja rašytinio teksto ir iš nuotraukų, paveikslų, schemų, grafikų, vaizdo ar garso įrašų gautą informaciją.

Tekstus išsamiai apibūdina, atpasakoja ir pateikia santrauką, komentuoja, prieštarauja, išreiškia nuomones; aptaria esminius teksto turinio aspektus (įvykius, teiginius, argumentus ir pan.).

Vertina teksto turinį ir raišką, tekste aptariamas vertybes, požiūrius. Pateikdamas tinkamų argumentų, remiasi tekstu ir savo patirtimi.

Atpažįsta įvairias stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones, paaiškina jų paskirtį ir tinkamai vartoja.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai rašo pasakojimą arba informacinį, aiškinamąjį ar samprotaujamąjį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai rašo pasakojimą, informacinį, aiškinamąjį ar samprotaujamąjį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Samprotauja remdamasis perskaitytu ar girdėtu tekstu, pateikia tinkamų pavyzdžių.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai rašo pasakojimą, informacinius, aiškinamuosius ir samprotaujamuosius tekstus, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Samprotauja tinkamai remdamasis perskaitytais ar girdėtais tekstais, pateikia pavyzdžių, plėtoja temą, keldamas klausimus ir pateikdamas argumentų.

Gerai

Klausymas. Iš esmės supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru, skiria intonacijas.

Klausydamasis seka pokalbį mokymosi, laisvalaikio, pomėgių, buities ir pan. temomis. Iš esmės supranta pokalbio temas, atpažįsta nuomones.

Iš esmės supranta rišlius tekstus apie artimus ir (ar) dominančius dalykus.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, iš esmės supranta turinį.

Klausymas. Iš esmės supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru, skiria intonacijas.

Klausydamasis seka pokalbį mokymosi, laisvalaikio, pomėgių, buities ir pan. temomis. Iš esmės supranta pokalbio temas, atpažįsta nuomones.

Klausydamas negrožinio teksto, turinčio nežinomų žodžių ir gramatinių formų, iš esmės supranta turinį ir esmines detales.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, iš esmės supranta turinį ir esmines detales.

Klausymas. Iš esmės supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru, skiria intonacijas.

Klausydamasis seka išplėtotą pokalbį mokymosi, laisvalaikio, pomėgių, buities ir pan. temomis. Iš esmės supranta pokalbio temas, atpažįsta nuomones, požiūrius.

Klausydamas negrožinio teksto, turinčio nežinomų žodžių ir gramatinių formų, iš esmės supranta turinį ir esmines detales, suformuluoja pagrindines mintis.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, stebėdamas kino filmus, televizijos laidas, iš esmės supranta turinį ir esmines detales.

Kalbėjimas. Iš esmės vartoja bendrinę kalbą, remdamasis B1 lygio žodynu (pasirengęs kalba nagrinėtomis temomis).

Kalbėdamas tinkamai reiškia bent pusę Programoje numatytų komunikacinių intencijų; iš esmės tinkamai intonuoja.

Iš esmės aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja. Pagal pavyzdį naudojasi kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Glaustai apibūdina artimiausius ir tolimesnius ateities planus, įpročius, gyvenseną, asmeninę patirtį.

Raiškiai skaito eilėraščius ar prozos ištraukas, iš esmės aiškiai perteikdamas prasmę.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš esmės gana laisvai vartoja bendrinę kalbą, remdamasis B1 lygio žodynu (be pasirengimo kalba nagrinėtomis temomis).

Kalbėdamas tinkamai reiškia daugumą Programoje numatytų komunikacinių intencijų; tinkamai intonuoja.

Iš esmės aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja. Pagal pavyzdį naudojasi kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Glaustai apibūdina artimiausius ir tolimesnius ateities planus, įpročius, gyvenseną, asmeninę patirtį. Iš esmės nuosekliai apibūdina žinomus dalykus, susijusius su pomėgiais ar interesais.

Atpasakoja siužetą, iš esmės laikydamasis kūrinio kompozicijos ir įvykių sekos.

Raiškiai skaito eilėraščius ar prozos ištraukas, iš esmės aiškiai perteikdamas prasmę.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš esmės laisvai vartoja bendrinę kalbą, remdamasis B1 lygio žodynu (be pasirengimo trumpai kalba B1 lygio tematika).

Kalbėdamas tinkamai reiškia beveik visas Programoje numatytas komunikacines intencijas.

Siekdamas minties aiškumo iš esmės kalba gana sudėtingų konstrukcijų sakiniais, tinkamai intonuoja.

Iš esmės aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja. Pagal pavyzdį naudojasi kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Dalyvauja diskusijoje daugeliu temų, komentuoja kitų nuomones; kelia klausimus apie diskusijos esmę ir pan.

Glaustai apibūdina artimiausius ir tolimesnius ateities planus, įpročius, gyvenseną, asmeninę patirtį. Iš esmės nuosekliai apibūdina žinomus dalykus, susijusius su pomėgiais ar interesais.

Pasirengęs kuria rišlų tekstą įprastomis temomis (papasakoja apie įvykį, perteikia filmo, skaityto kūrinio turinį, dalijasi mintimis apie perskaitytą grožinį ar negrožinį tekstą).

Atpasakoja siužetą, iš esmės laikydamasis kūrinio kompozicijos ir įvykių sekos.

Raiškiai skaito eilėraščius, prozos ar dramos ištraukas, iš esmės aiškiai perteikdamas prasmę.

Pagal pavyzdį parengia pranešimą su vaizdine medžiaga iš tiriamųjų darbų.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 8 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 10 min. siekdamas įvairių tikslų. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš esmės taisyklingai taria žodžius, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginį kirtį.

Iš esmės supranta skaitomų tekstų turinį ir detales, skiria pagrindinę informaciją nuo antraeilės.

Tekstus apibūdina, atpasakoja ir pateikia santrauką, komentuoja; iš esmės aptaria esminius teksto turinio aspektus (įvykius, teiginius, argumentus ir pan.).

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 8 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 10 min. siekdamas įvairių tikslų; paaiškina skaitymo reikšmę ir motyvus. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš esmės taisyklingai taria žodžius, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginį kirtį.

Skaito informacinius ir įtikinamuosius tekstus. Iš esmės supranta skaitomų tekstų turinį ir detales, skiria pagrindinę informaciją nuo antraeilės.

Iš esmės atpažįsta argumentų seką, atsirenka reikiamą informaciją (pagal užduotį, poreikius ir pan.).

Tekstus apibūdina, atpasakoja ir pateikia santrauką, komentuoja; iš esmės aptaria esminius teksto turinio aspektus (įvykius, teiginius, argumentus ir pan.).

Iš esmės taisyklingai taria žodžius, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginį kirtį.

Nurodo teksto autoriaus tikslą, pasiremia pavyzdžiais iš teksto; atpažįsta ir paaiškina skirtingus požiūrius.

Skaito informacinius ir įtikinamuosius tekstus. Supranta skaitomų tekstų turinį, detales. Iš esmės skiria pagrindinę informaciją nuo antraeilės.

Iš esmės atpažįsta argumentų seką, atsirenka reikiamą informaciją (pagal užduotį, poreikius ir pan.). Iš esmės geba palyginti skirtingus tekstus.

Iš esmės tinkamai susieja rašytinio teksto ir iš nuotraukų, paveikslų, schemų, grafikų, vaizdo ar garso įrašų gautą informaciją. Tekstus apibūdina, atpasakoja ir pateikia santrauką, komentuoja; iš esmės aptaria esminius teksto turinio aspektus (įvykius, teiginius, argumentus ir pan.).

Iš esmės vertina teksto turinį ir raišką, tekste aptariamas vertybes, požiūrius. Pateikdamas argumentų, remiasi savo patirtimi.

Iš esmės atpažįsta įvairias stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones, daugeliu atvejų tinkamai jas vartoja.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Pagal pavyzdį (modelį) rašo pasakojimą arba informacinį, aiškinamąjį ar samprotaujamąjį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Pagal pavyzdį (modelį) rašo pasakojimą, informacinį, aiškinamąjį ar samprotaujamąjį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Samprotauja remdamasis perskaitytu tekstu, pateikia tinkamų pavyzdžių.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Pagal pavyzdį (modelį) rašo pasakojimą, informacinius, aiškinamuosius ar samprotaujamuosius tekstus, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Samprotauja remdamasis perskaitytais tekstais, pateikia pavyzdžių, iš esmės plėtoja temą.

Pakankamai

Klausymas. Iš dalies supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru, skiria intonacijas.

Klausydamasis seka pokalbį mokymosi, laisvalaikio, pomėgių, buities ir pan. temomis. Iš dalies supranta pokalbio temas, atpažįsta nuomones.

Iš dalies supranta rišlius tekstus apie artimus ir (ar) dominančius dalykus.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, iš dalies supranta turinį.

Klausymas. Iš dalies supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru, skiria intonacijas.

Klausydamasis seka pokalbį mokymosi, laisvalaikio, pomėgių, buities ir pan. temomis. Iš dalies supranta pokalbio temas, atpažįsta nuomones.

Klausydamas negrožinio teksto, turinčio nežinomų žodžių ir gramatinių formų, iš dalies supranta turinį ir esmines detales.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, iš dalies supranta turinį ir esmines detales.

Klausymas. Iš dalies supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru, skiria intonacijas.

Klausydamasis seka išplėtotą pokalbį mokymosi, laisvalaikio, pomėgių, buities ir pan. temomis. Iš dalies supranta pokalbio temas, atpažįsta nuomones, požiūrius.

Klausydamas negrožinio teksto, turinčio nežinomų žodžių ir gramatinių formų, iš dalies supranta turinį ir esmines detales, suformuluoja pagrindines mintis.

Klausydamas raiškiai skaitomų grožinės literatūros tekstų, stebėdamas kino filmus, televizijos laidas, iš dalies supranta turinį ir esmines detales.

Kalbėjimas. Iš dalies vartoja bendrinę kalbą, remdamasis B1 lygio žodynu (iš anksto pasirengęs trumpai kalba nagrinėtomis temomis).

Kalbėdamas tinkamai reiškia bent pusę Programoje numatytų komunikacinių intencijų; iš dalies tinkamai intonuoja.

Iš dalies aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja. Padedamas naudojasi kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Glaustai apibūdina artimiausius ir tolimesnius ateities planus, įpročius, gyvenseną, asmeninę patirtį.

Raiškiai skaito eilėraščius ar prozos ištraukas, iš dalies aiškiai perteikdamas prasmę.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš dalies gana laisvai vartoja bendrinę kalbą, remdamasis B1 lygio žodynu (nepasirengęs trumpai kalba nagrinėtomis temomis).

Kalbėdamas tinkamai reiškia daugumą Programoje numatytų komunikacinių intencijų; tinkamai intonuoja.

Iš dalies aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja. Padedamas naudojasi kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Glaustai apibūdina artimiausius ir tolimesnius ateities planus, įpročius, gyvenseną, asmeninę patirtį. Iš dalies nuosekliai apibūdina žinomus dalykus, susijusius su pomėgiais ar interesais.

Atpasakoja siužetą, iš dalies laikydamasis kūrinio kompozicijos ir įvykių sekos.

Raiškiai skaito eilėraščius ar prozos ištraukas, iš dalies aiškiai perteikdamas prasmę.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš dalies laisvai vartoja bendrinę kalbą, remdamasis B1 lygio žodynu (nepasirengęs kalba nagrinėtomis temomis).

Kalbėdamas tinkamai reiškia daugumą Programoje numatytų komunikacinių intencijų.

Siekdamas minties aiškumo iš dalies kalba gana sudėtingų konstrukcijų sakiniais, tinkamai intonuoja.

Iš dalies aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja. Padedamas naudojasi kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Iš dalies dalyvauja diskusijoje daugeliu temų, komentuoja kitų nuomones, kelia klausimus ir į juos atsako.

Glaustai apibūdina artimiausius ir tolimesnius ateities planus, įpročius, gyvenseną, asmeninę patirtį. Iš dalies nuosekliai apibūdina žinomus dalykus, susijusius su pomėgiais ar interesais.

Pasirengęs kuria trumpą rišlų tekstą įprastomis temomis (papasakoja apie įvykį, perteikia filmo, skaityto kūrinio turinį, dalijasi mintimis apie perskaitytą grožinį ar negrožinį tekstą). Atpasakoja siužetą, iš dalies laikydamasis kūrinio kompozicijos ir įvykių sekos.

Raiškiai skaito eilėraščius, prozos ar dramos ištraukas, iš dalies aiškiai perteikdamas prasmę.

Padedamas parengia pranešimą su vaizdine medžiaga iš tiriamųjų darbų.

Laikosi neformalaus ir formalaus bendravimo etiketo.

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 8 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 5 min. siekdamas įvairių tikslų. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš dalies taisyklingai taria žodžius, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginį kirtį.

Iš dalies supranta skaitomų tekstų turinį ir detales, skiria pagrindinę informaciją nuo antraeilės.

Tekstus apibūdina, atpasakoja ir pateikia santrauką, komentuoja; iš dalies aptaria esminius teksto turinio aspektus (įvykius, teiginius, argumentus ir pan.).

Skaitymas. Sąmoningai balsu ir tyliai skaito 8 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 5 min. siekdamas įvairių tikslų; įvardija skaitymo reikšmę ir motyvus. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš dalies taisyklingai taria žodžius, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginį kirtį.

Skaito informacinius ir įtikinamuosius tekstus. Iš dalies supranta skaitomų tekstų turinį ir detales, skiria pagrindinę informaciją nuo antraeilės.

Iš dalies atpažįsta argumentų seką, atsirenka reikiamą informaciją (pagal užduotį, poreikius ir pan.).

Tekstus apibūdina, atpasakoja ir pateikia santrauką, komentuoja; iš dalies aptaria esminius teksto turinio aspektus (įvykius, teiginius, argumentus ir pan.).

Iš dalies taisyklingai taria žodžius, reikiamose vietose daro pauzes, tinkamai intonuoja sakinius, deda loginį kirtį.

Nurodo teksto autoriaus tikslą; atpažįsta skirtingus požiūrius.

Skaito informacinius ir įtikinamuosius tekstus. Supranta skaitomų tekstų turinį, detales. Iš dalies skiria pagrindinę informaciją nuo antraeilės.

Iš dalies atpažįsta argumentų seką, atsirenka reikiamą informaciją (pagal užduotį, poreikius ir pan.). Iš dalies geba palyginti skirtingus tekstus.

Iš dalies tinkamai susieja rašytinio teksto ir iš nuotraukų, paveikslų, schemų, grafikų, vaizdo ar garso įrašų gautą informaciją.

Tekstus apibūdina, atpasakoja ir pateikia santrauką, komentuoja; iš dalies aptaria esminius teksto turinio aspektus (įvykius, teiginius, argumentus ir pan.).

Iš dalies vertina teksto turinį ir raišką, tekste aptariamas vertybes, požiūrius. Pateikdamas argumentų, remiasi savo patirtimi.

Iš dalies atpažįsta įvairias stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones, kartais tinkamai jas vartoja.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Padedamas rašo pasakojimą arba informacinį, aiškinamąjį ar samprotaujamąjį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Padedamas rašo pasakojimą, informacinį, aiškinamąjį ar samprotaujamąjį tekstą, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Samprotauja remdamasis perskaitytu tekstu, pateikia pavyzdžių.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Padedamas rašo pasakojimą, informacinius, aiškinamuosius ar samprotaujamuosius tekstus, atsižvelgdamas į pažįstamą adresatą (pvz., tinklalapio skaitytojus bendraamžius).

Samprotauja remdamasis perskaitytais tekstais, pateikia pavyzdžių, iš dalies plėtoja temą.“

15. Papildau 55 punktu:

„55. 8 klasės mokinio Socialinio ugdymo mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai

Puikiai

30–34 val. kursui

60–68 val. kursui

90–102 val. kursui

Nurodo Lietuvos ir gyvenamosios valstybės svarbiausius istorinius faktus iki XX a. pradžios, nurodo bent vieną panašumą ir / ar skirtumą.

Pasako bent vieną LDK visuomenės bruožą, jos ūkinio gyvenimo, teisinės minties, švietimo, mokslo, technikos, meno raidos ypatumą.

Pasako bent vieną faktą apie LDK visuomenę, teisinę mintį, ūkinį gyvenimą ir švietimo, mokslo, technikos ir / ar meno raidą.

Nurodo bent vieną Lietuvos istorijos įvykį po Liublino unijos: renesanso ir baroko kultūros bruožą, Apšvietos epochos idėjų poveikį Lietuvos ir Lenkijos valstybės gyvenimui, valstybės žlugimo priežastį ir / ar padarinį, visuomeninės raidos specifiką carinėje Rusijoje.

Žino Lietuvos saugomų teritorijų tipus. Savarankiškai paaiškina esminį nacionalinio ir regioninio parko skirtumą.

Žino Lietuvos gamtos išteklius ir jų pasiskirstymą. Vertina žmogaus ūkinės veiklos teigiamus ir neigiamus padarinius aplinkai.

Nusako, ką reiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurioje suverenitetas priklauso tautai.

Supranta skirtį tarp tautinės ir politinės bendruomenės.

Žino, analizuoja ir vertina Lietuvos socialines, kultūrines, ekonomines problemas.

Palygina Lietuvos ir gyvenamosios valstybės svarbiausius 1–2 istorinius faktus iki XX a. pradžios, nurodo jų panašumus ir skirtumus.

Nurodo 1–2 LDK visuomenės bruožus, jos ūkinio gyvenimo, teisinės minties, švietimo, mokslo, technikos, meno raidos ypatumus.

Pateikia 2–3 faktus apie LDK visuomenę, teisinę mintį, ūkinį gyvenimą ir švietimo, mokslo, technikos bei meno raidą.

Aptaria Lietuvos istoriją po Liublino unijos: renesanso ir baroko kultūros bruožus, Apšvietos epochos idėjų poveikį Lietuvos ir Lenkijos valstybės gyvenimui, valstybės žlugimo priežastis ir padarinius, visuomeninės raidos specifiką carinėje Rusijoje.

Žino ir parodo Lietuvos gamtiniame ir administraciniame žemėlapyje: Uteną, Nidą, Palangą, Druskininkus, Biržus, Mažeikius. Latviją, Baltarusiją, Lenkiją, Rusiją, upes – Šešupę, Nevėžį, Dubysą, Miniją, Merkį, ežerus ir tvenkinius – Dysnus, Asveją (Dubingius), Kauno marias; kalvas – Aukštoją, Juozapinę. Europos politiniame žemėlapyje – prie Baltijos jūros esančias valstybes: Daniją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Rusiją, Lenkiją, Vokietiją.

Žino Lietuvos saugomų teritorijų tipus. Padedamas mokytojo paaiškina, kodėl išskiriamos saugomos teritorijos.

Žino Lietuvos gamtos išteklius ir jų pasiskirstymą. Analizuoja ir vertina išteklių panaudojimą pramonei, energijos gamybai, žemės ūkui, poilsiui ir turizmui. Vertina žmogaus ūkinės veiklos teigiamus ir neigiamus padarinius aplinkai.

Apibūdina, ką reiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurioje suverenitetas priklauso tautai.

Supranta skirtį tarp tautinės ir politinės bendruomenės.

Žino, analizuoja ir vertina Lietuvos socialines, kultūrines, ekonomines ir kitas problemas.

Palygina Lietuvos ir gyvenamosios valstybės svarbiausius istorinius faktus iki XX a. pradžios, nurodo panašumus ir skirtumus.

Išskiria LDK visuomenės bruožus, jos ūkinio gyvenimo, teisinės minties, švietimo, mokslo, technikos, meno raidos ypatumus. Pateikia faktų apie LDK visuomenę, teisinę mintį, ūkinį gyvenimą ir švietimo, mokslo, technikos bei meno raidą.

Paaiškina Lietuvos istoriją po Liublino unijos: renesanso ir baroko kultūros bruožus, Apšvietos epochos idėjų poveikį Lietuvos ir Lenkijos valstybės gyvenimui, valstybės žlugimo priežastis ir padarinius, visuomeninės raidos specifiką carinėje Rusijoje.

Savais žodžiai geba nusakyti Lietuvos gamtinę geografinę padėtį.

Žino Lietuvos saugomų teritorijų tipus. Padedamas mokytojo paaiškina esminį nacionalinio ir regioninio parko skirtumą bei kodėl išskiriamos saugomos teritorijos.

Žino Lietuvos gamtos išteklius ir jų pasiskirstymą. Analizuoja, lygina ir vertina išteklių panaudojimą pramonei, energijos gamybai, žemės ūkui, poilsiui ir turizmui. Vertina žmogaus ūkinės veiklos teigiamus ir neigiamus padarinius aplinkai.

Paaiškina, ką reiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurioje suverenitetas priklauso tautai.

Supranta skirtį tarp tautinės ir politinės bendruomenės.

Žino, analizuoja ir vertina Lietuvos socialines, kultūrines, ekonomines ir kitas problemas, klausimus ir įvykius.

Gerai

Iš dalies nurodo Lietuvos ir gyvenamosios valstybės svarbiausius istorinius faktus iki XX a. pradžios, nurodo bent vieną panašumą ir / ar skirtumą.

Iš dalies pasako bent vieną LDK visuomenės bruožą, jos ūkinio gyvenimo, teisinės minties, švietimo, mokslo, technikos, meno raidos ypatumą.

Iš dalies pasako bent vieną faktą apie LDK visuomenę, teisinę mintį, ūkinį gyvenimą ir švietimo, mokslo, technikos ir / ar meno raidą.

Iš dalies nurodo bent vieną Lietuvos istorijos įvykį po Liublino unijos: renesanso ir baroko kultūros bruožą, Apšvietos epochos idėjų poveikį Lietuvos ir Lenkijos valstybės gyvenimui, valstybės žlugimo priežastį ir / ar padarinį, visuomeninės raidos specifiką carinėje Rusijoje.

Padedamas mokytojo parodo Lietuvos gamtiniame ir administraciniame žemėlapyje: Uteną, Nidą, Palangą, Druskininkus, Biržus, Mažeikius. Latviją, Baltarusiją, Lenkiją, Rusiją, upes – Šešupę, Nevėžį, Dubysą, Miniją, Merkį, ežerus ir tvenkinius – Dysnus, Asveją (Dubingius), Kauno marias; kalvas – Aukštoją, Juozapinę.

Žino Lietuvos saugomų teritorijų tipus. Padedamas mokytojo paaiškina esminį nacionalinio ir regioninio parko skirtumą.

Žino Lietuvos gamtos išteklius ir jų pasiskirstymą. Padedamas vertina žmogaus ūkinės veiklos teigiamus ir neigiamus padarinius aplinkai.

Iš dalies nusako, ką reiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurioje suverenitetas priklauso tautai.

Supranta skirtį tarp tautinės ir politinės bendruomenės.

Žino ir analizuoja Lietuvos socialines, kultūrines, ekonomines problemas.

Iš dalies palygina Lietuvos ir gyvenamosios valstybės svarbiausius 1–2 istorinius faktus iki XX a. pradžios, nurodo jų panašumus ir skirtumus.

Iš dalies nurodo 1–2 LDK visuomenės bruožus, jos ūkinio gyvenimo, teisinės minties, švietimo, mokslo, technikos, meno raidos ypatumus.

Iš dalies pateikia 2–3 faktus apie LDK visuomenę, teisinę mintį, ūkinį gyvenimą ir švietimo, mokslo, technikos bei meno raidą.

Fragmentiškai aptaria Lietuvos istoriją po Liublino unijos: renesanso ir baroko kultūros bruožus, Apšvietos epochos idėjų poveikį Lietuvos ir Lenkijos valstybės gyvenimui, valstybės žlugimo priežastis ir padarinius, visuomeninės raidos specifiką carinėje Rusijoje.

Žino ir padedamas mokytojo parodo Lietuvos gamtiniame ir administraciniame žemėlapyje: Uteną, Nidą, Palangą, Druskininkus, Biržus, Mažeikius. Latviją, Baltarusiją, Lenkiją, Rusiją, upes – Šešupę, Nevėžį, Dubysą, Miniją, Merkį, ežerus ir tvenkinius – Dysnus, Asveją (Dubingius), Kauno marias; kalvas – Aukštoją, Juozapinę. Europos politiniame žemėlapyje – prie Baltijos jūros esančias valstybes: Daniją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Rusiją, Lenkiją, Vokietiją.

Žino Lietuvos saugomų teritorijų tipus. Savarankiškai paaiškina, kodėl išskiriamos saugomos teritorijos.

Žino Lietuvos gamtos išteklius ir jų pasiskirstymą. Padedamas mokytojo analizuoja ir vertina išteklių panaudojimą pramonei, energijos gamybai, žemės ūkiui, poilsiui ir turizmui. Vertina žmogaus ūkinės veiklos teigiamus ir neigiamus padarinius aplinkai.

Iš dalies apibūdina, ką reiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurioje suverenitetas priklauso tautai.

Supranta skirtį tarp tautinės ir politinės bendruomenės.

Žino ir analizuoja Lietuvos socialines, kultūrines, ekonomines ir kitas problemas.

Iš dalies palygina Lietuvos ir gyvenamosios valstybės svarbiausius istorinius faktus iki XX a. pradžios, nurodo panašumus ir skirtumus.

Iš dalies išskiria LDK visuomenės bruožus, jos ūkinio gyvenimo, teisinės minties, švietimo, mokslo, technikos, meno raidos ypatumus. Pateikia faktų apie LDK visuomenę, teisinę mintį, ūkinį gyvenimą ir švietimo, mokslo, technikos bei meno raidą.

Iš dalies paaiškina Lietuvos istoriją po Liublino unijos: renesanso ir baroko kultūros bruožus, Apšvietos epochos idėjų poveikį Lietuvos ir Lenkijos valstybės gyvenimui, valstybės žlugimo priežastis ir padarinius, visuomeninės raidos specifiką carinėje Rusijoje.

Padedamas mokytojo nusako Lietuvos gamtinę geografinę padėtį ir parodo Lietuvos gamtiniame ir administraciniame žemėlapyje: Uteną, Nidą, Palangą, Druskininkus, Biržus, Mažeikius. Latviją, Baltarusiją, Lenkiją, Rusiją, upes – Šešupę, Nevėžį, Dubysą, Miniją, Merkį, ežerus ir tvenkinius – Dysnus, Asveją (Dubingius), Kauno marias; kalvas – Aukštoją, Juozapinę. Europos politiniame žemėlapyje – prie Baltijos jūros esančias valstybes: Daniją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Rusiją, Lenkiją, Vokietiją.

Žino Lietuvos saugomų teritorijų tipus. Savarankiškai paaiškina esminį nacionalinio ir regioninio parko skirtumą bei kodėl išskiriamos saugomos teritorijos.

Žino Lietuvos gamtos išteklius ir jų pasiskirstymą. Analizuoja išteklių panaudojimą pramonei, energijos gamybai, žemės ūkiui, poilsiui ir turizmui. Vertina žmogaus ūkinės veiklos teigiamus ir neigiamus padarinius aplinkai.

Iš dalies paaiškina, ką reiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurioje suverenitetas priklauso tautai.

Supranta skirtį tarp tautinės ir politinės bendruomenės.

Žino ir analizuoja Lietuvos socialines, kultūrines, ekonomines ir kitas problemas, klausimus bei įvykius ir geba juos nagrinėti.

Pakankamai

Padedamas ir remdamasis pateikta medžiaga nurodo Lietuvos ir gyvenamosios valstybės svarbiausius istorinius faktus iki XX a. pradžios, nurodo bent vieną panašumą ir / ar skirtumą.

Padedamas pasako bent vieną LDK visuomenės bruožą, jos ūkinio gyvenimo, teisinės minties, švietimo, mokslo, technikos, meno raidos ypatumą.

Padedamas pasako bent vieną faktą apie LDK visuomenę, teisinę mintį, ūkinį gyvenimą ir švietimo, mokslo, technikos ir / ar meno raidą.

Padedamas ir pagal pateiktą medžiagą nurodo bent vieną Lietuvos istorijos įvykį po Liublino unijos: renesanso ir baroko kultūros bruožą, Apšvietos epochos idėjų poveikį Lietuvos ir Lenkijos valstybės gyvenimui, valstybės žlugimo priežastį ir / ar padarinį, visuomeninės raidos specifiką carinėje Rusijoje.

Žino Lietuvos saugomų teritorijų tipus.

Žino Lietuvos gamtos išteklius.

Padedamas nusako, ką reiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurioje suverenitetas priklauso tautai.

Supranta skirtį tarp tautinės ir politinės bendruomenės.

Žino ir padedamas mokytojo analizuoja Lietuvos socialines, kultūrines, ekonomines problemas.

Padedamas ir pagal pateiktą medžiagą palygina Lietuvos ir gyvenamosios valstybės svarbiausius 1–2 istorinius faktus iki XX a. pradžios, nurodo jų panašumus ir skirtumus.

Padedamas nurodo 1–2 LDK visuomenės bruožus, jos ūkinio gyvenimo, teisinės minties, švietimo, mokslo, technikos, meno raidos ypatumus.

Pagal pateiktą medžiagą nurodo 2–3 faktus apie LDK visuomenę, teisinę mintį, ūkinį gyvenimą ir švietimo, mokslo, technikos bei meno raidą.

Remdamasis pateikta medžiaga fragmentiškai aptaria Lietuvos istoriją po Liublino unijos: renesanso ir baroko kultūros bruožus, Apšvietos epochos idėjų poveikį Lietuvos ir Lenkijos valstybės gyvenimui, valstybės žlugimo priežastis ir padarinius, visuomeninės raidos specifiką carinėje Rusijoje.

Žino Uteną, Nidą, Palangą, Druskininkus, Biržus, Mažeikius. Latviją, Baltarusiją, Lenkiją, Rusiją, upes – Šešupę, Nevėžį, Dubysą, Miniją, Merkį, ežerus ir tvenkinius – Dysnus, Asveją (Dubingius), Kauno marias; kalvas – Aukštoją, Juozapinę. Europos politiniame žemėlapyje – prie Baltijos jūros esančias valstybes: Daniją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Rusiją, Lenkiją, Vokietiją.

Žino Lietuvos saugomų teritorijų tipus. Padedamas mokytojo paaiškina esminį nacionalinio ir regioninio parko skirtumą.

Žino Lietuvos gamtos išteklius ir jų pasiskirstymą.

Padedamas vertina žmogaus ūkinės veiklos teigiamus ir neigiamus padarinius aplinkai.

Padedamas apibūdina, ką reiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurioje suverenitetas priklauso tautai.

Supranta skirtį tarp tautinės ir politinės bendruomenės.

Žino ir padedamas mokytojo analizuoja Lietuvos socialines, kultūrines, ekonomines problemas ir klausimus.

Palygina Lietuvos ir gyvenamosios valstybės svarbiausius istorinius faktus iki XX a. pradžios, nurodo panašumus ir skirtumus.

Padedamas išskiria LDK visuomenės bruožus, jos ūkinio gyvenimo, teisinės minties, švietimo, mokslo, technikos, meno raidos ypatumus. Fragmentiškai pateikia faktų apie LDK visuomenę, teisinę mintį, ūkinį gyvenimą ir švietimo, mokslo, technikos bei meno raidą.

Padedamas paaiškina Lietuvos istoriją po Liublino unijos: renesanso ir baroko kultūros bruožus, Apšvietos epochos idėjų poveikį Lietuvos ir Lenkijos valstybės gyvenimui, valstybės žlugimo priežastis ir padarinius, visuomeninės raidos specifiką carinėje Rusijoje.

Padedamos mokytojo nusako Lietuvos gamtinę geografinę padėtį ir žino Uteną, Nidą, Palangą, Druskininkus, Biržus, Mažeikius. Latviją, Baltarusiją, Lenkiją, Rusiją, upes – Šešupę, Nevėžį, Dubysą, Miniją, Merkį, ežerus ir tvenkinius – Dysnus, Asveją (Dubingius), Kauno marias; kalvas – Aukštoją, Juozapinę. Europos politiniame žemėlapyje – prie Baltijos jūros esančias valstybes: Daniją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Rusiją, Lenkiją, Vokietiją.

Žino Lietuvos saugomų teritorijų tipus. Padedamas mokytojo paaiškina, kodėl išskiriamos saugomos teritorijos.

Žino Lietuvos gamtos išteklius ir jų pasiskirstymą.

Padedamas analizuoja išteklių panaudojimą pramonei, energijos gamybai, žemės ūkiui, poilsiui ir turizmui. Vertina žmogaus ūkinės veiklos teigiamus ir neigiamus padarinius aplinkai.

Fragmentiškai paaiškina, ką reiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurioje suverenitetas priklauso tautai.

Supranta skirtį tarp tautinės ir politinės bendruomenės.

Žino ir padedamas mokytojo analizuoja Lietuvos socialines, kultūrines, ekonomines bei kitas problemas, klausimus ir įvykius bei geba jas nagrinėti.“

16. Papildau 56 punktu:

„56. 9 klasės mokinio Lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai

Puikiai

30–34 val. kursui

60–68 val. kursui

90–102 val. kursui

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba. Supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru.

Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra žinomos ir naujos informacijos, eigą, komentuoja, kelia klausimus.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba. Laisvai supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru.

Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra žinomos ir naujos informacijos, eigą, komentuoja, kelia klausimus, daro išvadas.

Klausydamas pranešimo iš dalies tiksliai ir tikslingai atsirenka informaciją.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba. Laisvai supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru.

Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra žinomos ir naujos informacijos, eigą, komentuoja, kelia klausimus, daro išvadas.

Klausydamas pranešimo tiksliai ir tikslingai atsirenka informaciją.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą B2 lygio tematika.

Kalbėdamas daugeliu atvejų tinkamai vartoja sudėtingas gramatines formas ir struktūras.

Iš esmės aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, tinkamai intonuoja.

Iš esmės laisvai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį.

Glaustai papasakoja, kas matyta, girdėta, skaityta, patirta.

Raiškiai atmintinai skaito poeziją, prozos ar dramos ištraukas.

Savarankiškai naudojasi tarties ir kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą B2 lygio tematika.

Kalbėdamas beveik visada tinkamai vartoja sudėtingas gramatines formas ir struktūras.

Aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, tinkamai intonuoja.

Laisvai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį.

Pasirengęs ar spontaniškai išsako savo požiūrį svarstomais klausimais. Papasakoja, kas matyta, girdėta, skaityta, patirta.

Raiškiai atmintinai skaito poeziją ir prozos ar dramos ištraukas.

Savarankiškai naudojasi tarties ir kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą B2 lygio tematika.

Kalbėdamas tinkamai vartoja sudėtingas gramatines formas ir struktūras.

Aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, tinkamai intonuoja; intonacija ir balsu geba perteikti reikšmių niuansus.

Laisvai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį.

Paaiškina sąvokas, apibūdina įvairius objektus, pasakoja apie įvykius ar procesus, juos analizuoja, vertina. Pasirengęs ar spontaniškai išsako savo požiūrį svarstomais klausimais. Papasakoja, kas matyta, girdėta, skaityta, patirta. Aktyviai diskutuoja, tinkamai reaguoja, apibendrina diskusijos rezultatus.

Savarankiškai pristato perskaitytą knygą.

Raiškiai atmintinai skaito poeziją ir prozos ar dramos ištraukas.

Savarankiškai naudojasi tarties ir kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Laikosi bendravimo etiketo.

Skaitymas. Skaito 9 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 15 min. siekdamas įvairių tikslų. Tikslingai plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Nurodo teksto autoriaus tikslą ir tinkamai paaiškina, iš ko jis atpažįstamas.

Savarankiškai įvardija negrožinio teksto temą, suformuluoja pagrindinę mintį; komentuoja, išreiškia nuomonę, susieja tekstą su savo patirtimi.

Tinkamai aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetą, apibūdina veikėjus.

Skaitymas. Skaito 9 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 15 min. siekdamas įvairių tikslų; paaiškina skaitymo reikšmę ir motyvus. Tikslingai plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Nurodo teksto autoriaus tikslą ir pagrindžia, iš ko jis atpažįstamas.

Savarankiškai įvardija negrožinio teksto temą, suformuluoja pagrindinę mintį, pateikia santrauką; komentuoja, išreiškia nuomonę, susieja tekstą su savo patirtimi.

Tinkamai aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetines linijas, konfliktą, apibūdina veikėjus.

Skaitymas. Skaito 9 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 15 min. siekdamas įvairių tikslų; išsamiai paaiškina skaitymo reikšmę ir motyvus. Tikslingai plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Nurodo teksto autoriaus tikslą ir pagrindžia, iš ko jis atpažįstamas.

Savarankiškai atsirenka ir apibendrina informaciją, daro išvadas.

Savarankiškai įvardija negrožinio teksto temą, suformuluoja pagrindinę mintį, pateikia santrauką; komentuoja, išreiškia nuomonę, susieja tekstą su savo patirtimi.

Tinkamai aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetines linijas, konfliktą, apibūdina veikėjus.

Lygina literatūros kūrinį su kitais menais (daile, kinu, teatru ir pan.).

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai kuria trumpą pasirinkto tipo ir žanro tekstą.

Rašydamas daugeliu atvejų laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai kuria du pasirinktų tipų ir žanrų tekstus (pvz., straipsnį, pasakojimą, santrauką, esė, komentarus ir pan.), atsižvelgdamas į adresatą.

Rašydamas daugeliu atvejų laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai kuria du pasirinktų tipų ir žanrų tekstus (pvz., straipsnį, pasakojimą, santrauką, esė, komentarus ir pan.), atsižvelgdamas į situaciją (oficiali, neoficiali) ir adresatą.

Kuria įtikinamojo pobūdžio tekstą, nuosekliai plėtodamas pagrindinę mintį, tinkamai argumentuoja.

Rašydamas daugeliu atvejų laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Gerai

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba. Supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru.

Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra žinomos ir naujos informacijos, eigą, komentuoja.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba. Supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru.

Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra žinomos ir naujos informacijos, eigą, komentuoja, kelia klausimus.

Klausydamas pranešimo iš dalies tiksliai ir tikslingai atsirenka informaciją.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba. Supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru.

Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra žinomos ir naujos informacijos, eigą, komentuoja, kelia klausimus.

Klausydamas pranešimo iš esmės tiksliai ir tikslingai atsirenka informaciją.

Kalbėjimas. Iš esmės vartoja bendrinę kalbą B2 lygio tematika.

Iš esmės aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, tinkamai intonuoja.

Kalbėdamas neretai tinkamai vartoja sudėtingas gramatines formas ir struktūras.

Iš dalies laisvai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį. Apibūdina, kas matyta, girdėta, skaityta, patirta.

Raiškiai skaito poeziją ir (arba) prozos ar dramos ištraukas.

Iš esmės savarankiškai naudojasi tarties ir kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš esmės vartoja bendrinę kalbą B2 lygio tematika.

Iš esmės aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, tinkamai intonuoja.

Kalbėdamas daugeliu atvejų tinkamai vartoja sudėtingas gramatines formas ir struktūras.

Iš esmės laisvai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį. Pasirengęs ar spontaniškai išsako savo požiūrį svarstomais klausimais.

Apibūdina, kas matyta, girdėta, skaityta, patirta.

Raiškiai skaito poeziją ir (arba) prozos ar dramos ištraukas.

Iš esmės savarankiškai naudojasi tarties ir kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš esmės vartoja bendrinę kalbą B2 lygio tematika.

Iš esmės aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, tinkamai intonuoja.

Kalbėdamas beveik visada tinkamai vartoja sudėtingas gramatines formas ir struktūras.

Iš esmės laisvai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį. Dalyvauja diskusijose įvairiomis temomis, tinkamai reaguoja.

Paaiškina sąvokas, apibūdina įvairius objektus, pasakoja apie įvykius ar procesus, juos analizuoja.

Pasirengęs ar spontaniškai išsako savo požiūrį svarstomais klausimais. Apibūdina, kas matyta, girdėta, skaityta, patirta.

Raiškiai skaito poeziją ir (arba) prozos ar dramos ištraukas.

Iš esmės savarankiškai pristato perskaitytą knygą.

Iš esmės savarankiškai naudojasi tarties ir kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Laikosi bendravimo etiketo.

Skaitymas. Skaito 9 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 10 min. siekdamas įvairių tikslų. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas.

Iš esmės savarankiškai įvardija negrožinio teksto temą, suformuluoja pagrindinę mintį, išreiškia nuomonę.

Iš esmės tinkamai aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetą, apibūdina veikėjus.

Skaitymas. Skaito 9 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 10 min. siekdamas įvairių tikslų; paaiškina skaitymo reikšmę ir motyvus. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas.

Savarankiškai įvardija negrožinio teksto temą, suformuluoja pagrindinę mintį, komentuoja, išreiškia nuomonę.

Iš esmės tinkamai aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetines linijas, konfliktą, apibūdina veikėjus.

Nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas.

Iš esmės savarankiškai atsirenka ir apibendrina informaciją, daro išvadas.

Savarankiškai įvardija negrožinio teksto temą, suformuluoja pagrindinę mintį, komentuoja, išreiškia nuomonę.

Iš esmės tinkamai aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetines linijas, konfliktą, apibūdina veikėjus.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Iš esmės savarankiškai kuria trumpą pasirinkto tipo ir žanro tekstą.

Rašydamas bent pusėje teksto laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Iš esmės savarankiškai kuria du pasirinktų tipų ir žanrų tekstus (pvz., straipsnį, pasakojimą, santrauką, esė, komentarus ir pan.), atsižvelgdamas į adresatą.

Rašydamas bent pusėje teksto laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Iš esmės savarankiškai kuria du pasirinktų tipų ir žanrų tekstus (pvz., straipsnį, pasakojimą, santrauką, esė, komentarus ir pan.), atsižvelgdamas į situaciją (oficiali, neoficiali) ir adresatą.

Kuria įtikinamojo pobūdžio tekstą, iš esmės nuosekliai plėtodamas pagrindinę mintį, iš esmės tinkamai argumentuoja.

Rašydamas bent pusėje teksto laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Pakankamai

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, kai kalbama bendrine kalba. Daugeliu atvejų supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru.

Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra žinomos ir naujos informacijos, eigą; pasako vieną kitą pagrindinę mintį.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, kai kalbama bendrine kalba. Daugeliu atvejų supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru.

Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra žinomos ir naujos informacijos, eigą; pasako keletą pagrindinių minčių.

Klausydamas pranešimo iš dalies tiksliai ir tikslingai atsirenka informaciją.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, kai kalbama bendrine kalba. Daugeliu atvejų supranta, kai kalbama įvairiu tempu ir tembru.

Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra žinomos ir naujos informacijos, eigą; komentuoja.

Klausydamas pranešimo iš dalies tiksliai ir tikslingai atsirenka informaciją.

Kalbėjimas. Iš dalies vartoja bendrinę kalbą B2 lygio tematika. Iš dalies aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, tinkamai intonuoja.

Kalbėdamas kartais tinkamai vartoja sudėtingas gramatines formas ir struktūras.

Minimaliai laisvai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį. Nusako, kas matyta, girdėta, skaityta, patirta.

Raiškiai skaito poeziją ir (arba) prozos ar dramos ištraukas.

Iš dalies savarankiškai naudojasi tarties ir kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš dalies vartoja bendrinę kalbą B2 lygio tematika.

Iš dalies aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, tinkamai intonuoja; intonacija ir balsu geba perteikti reikšmių niuansus.

Kalbėdamas neretai tinkamai vartoja sudėtingas gramatines formas ir struktūras.

Iš dalies laisvai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį. Nusako, kas matyta, girdėta, skaityta, patirta.

Raiškiai skaito poeziją ir (arba) prozos ar dramos ištraukas.

Iš dalies savarankiškai naudojasi tarties ir kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš dalies vartoja bendrinę kalbą B2 lygio tematika.

Iš dalies aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, tinkamai intonuoja; intonacija ir balsu geba perteikti reikšmių niuansus.

Kalbėdamas daugeliu atvejų tinkamai vartoja sudėtingas gramatines formas ir struktūras.

Iš dalies laisvai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį. Iš dalies dalyvauja diskusijose įvairiomis temomis, tinkamai reaguoja. Nusako, kas matyta, girdėta, skaityta, patirta.

Raiškiai skaito poeziją ir (arba) prozos ar dramos ištraukas.

Iš dalies savarankiškai pristato perskaitytą knygą.

Iš dalies savarankiškai naudojasi tarties ir kirčiavimo žodynais, elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Laikosi bendravimo etiketo.

Skaitymas. Skaito 9 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 5 min. siekdamas įvairių tikslų. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Nurodo teksto autoriaus tikslą.

Savarankiškai įvardija negrožinio teksto temą, suformuluoja pagrindinę mintį.

Iš dalies tinkamai aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetą, apibūdina veikėjus.

Skaitymas. Skaito 9 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 5 min. siekdamas įvairių tikslų; įvardija skaitymo reikšmę ir motyvus. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Nurodo teksto autoriaus tikslą.

Savarankiškai įvardija negrožinio teksto temą, suformuluoja pagrindinę mintį, komentuoja.

Iš dalies tinkamai aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetines linijas, konfliktą, apibūdina veikėjus.

Nurodo teksto autoriaus tikslą.

Iš esmės savarankiškai atsirenka ir apibendrina informaciją, daro išvadas.

Savarankiškai įvardija negrožinio teksto temą, suformuluoja pagrindinę mintį, komentuoja.

Iš dalies tinkamai aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetines linijas, konfliktą, apibūdina veikėjus.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Iš dalies savarankiškai kuria trumpą pasirinkto tipo ir žanro tekstą.

Rašydamas minimaliai laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Iš dalies savarankiškai kuria du pasirinktų tipų ir žanrų tekstus (pvz., straipsnį, pasakojimą, santrauką, esė, komentarus ir pan.), atsižvelgdamas į adresatą.

Rašydamas minimaliai laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Iš dalies savarankiškai kuria du pasirinktų tipų ir žanrų tekstus (pvz., straipsnį, pasakojimą, santrauką, esė, komentarus ir pan.), atsižvelgdamas į situaciją (oficiali, neoficiali) ir adresatą.

Kuria įtikinamojo pobūdžio tekstą, iš dalies nuosekliai plėtodamas pagrindinę mintį, iš dalies tinkamai argumentuoja.

Rašydamas minimaliai laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.“

17. Papildau 57 punktu:

„57. 9 klasės mokinio Socialinio ugdymo mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai

Puikiai

30–34 val. kursui

60–68 val. kursui

90–102 val. kursui

Nusako Lietuvos istorijos ryšius su dabartimi. Pateikia pavyzdį, atskleidžiantį istorijos ryšį su dabartimi.

Nurodo bent vieną svarbiausią Lietuvos istorinę asmenybę, kurios veikla panaši į gyvenamosios šalies asmenybės veiklą, apibūdina jos veiklą.

Nurodo 1–2 svarbiausius XX a. Lietuvos istorijos įvykius (Didysis Vilniaus Seimas, Nepriklausomybės paskelbimas, Steigiamasis Seimas ir kovos už Nepriklausomybę, 1926 m. perversmas, sovietinė ir nacistinė okupacija, holokaustas ir tremtys, Sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, įstojimas į NATO ir ES) ir pasako jų priežastis, raidą, svarbiausius dalyvius ir / ar padarinius.

Lietuviškai paaiškina, kaip būtų galima surasti reikiamą objektą nepažįstamoje vietovėje.

Paaiškina Lietuvos erozinio, karstinio bei eolinio Žemės paviršiaus susidarymo priežastis, nurodo jų paplitimo rajonus.

Paaiškina priežastis, lemiančias hidrografinio tinklo sudėtį. Paaiškina vidaus vandenų naudojimo ir apsaugos galimybes.

Analizuoja ir lygina Lietuvos gyventojų sudėtį, demografinę (pagal lytį ir amžių) ir socialinę (pagal profesiją ir darbingą amžių) grupių struktūrą.

Savo veikla ir kūriniais prisideda prie Lietuvos kultūros išeivijoje kūrimo.

Nurodo bent vieną ryškiausią savo gyvenamosios vietos Lietuvių kultūros kūrėją ir puoselėtoją.

Brangina Lietuvos Nepriklausomybę, stengiasi didinti Lietuvos žinomumą.

Pasako bent vieną svarbiausią šiandienos Lietuvai kylančią problemą ir iššūkį.

Analizuoja Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose (ES, NATO) prasmę.

Nustato Lietuvos istorijos ryšius su dabartimi. Pateikia 1–2 pavyzdžius, atskleidžiančius istorijos ryšius su dabartimi.

Išskiria 2–3 svarbiausias Lietuvos istorines asmenybes, kurių veiklą panaši į gyvenamosios šalies asmenybės veiklą, apibūdina jų veiklą.

Nurodo 2–3 svarbiausius XX a. Lietuvos istorijos įvykius (Didysis Vilniaus Seimas, Nepriklausomybės paskelbimas, Steigiamasis Seimas ir kovos už Nepriklausomybę, 1926 m. perversmas, sovietinė ir nacistinė okupacija, holokaustas ir tremtys, Sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, įstojimas į NATO ir ES), jų priežastis, raidą, svarbiausius dalyvius ir / ar padarinius.

Lietuviškai paaiškina, kaip būtų galima surasti reikiamą objektą nepažįstamoje vietovėje.

Lygina ir analizuoja ryšius tarp Žemės paviršiaus formavimosi raidos ir dabartinio Lietuvos reljefo. Paaiškina Lietuvos paviršiaus susidarymo priežastis ir Lietuvos erozinio, karstinio bei eolinio Žemės paviršiaus susidarymo priežastis, nurodo jų paplitimo rajonus.

Paaiškina priežastis, lemiančias hidrografinio tinklo sudėtį. Paaiškina hidrografinio tinklo sudėtį ir jo susidarymo ypatumus. Paaiškina vidaus vandenų naudojimo ir apsaugos galimybes. Nusako Baltijos jūros ir Kuršių marių geografines ypatybes.

Analizuoja ir lygina Lietuvos gyventojų sudėtį, demografinę (pagal lytį ir amžių) ir socialinę (pagal profesiją ir darbingą amžių) grupių struktūrą.

Savo veikla ir kūriniais prisideda prie Lietuvos kultūros išeivijoje kūrimo.

Nurodo 1–2 ryškiausius savo gyvenamosios vietos Lietuvių kultūros kūrėjus ir puoselėtojus.

Analizuoja globalizacijos poveikio tautiniam tapatumui pavyzdžius.

Brangina Lietuvos Nepriklausomybę, stengiasi didinti Lietuvos žinomumą.

Nurodo 1–2 svarbiausias šiandienos Lietuvai kylančias problemas ir iššūkius, kurie aktualūs Europoje ir pasaulyje.

Analizuoja ir vertina Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose (ES, NATO) prasmę.

Nustato Lietuvos istorijos ryšius su dabartimi. Pateikia pavyzdžių, atskleidžiančių istorijos ryšius su dabartimi.

Lygina svarbiausias Lietuvos istorines asmenybes su panašiai veikusia gyvenamosios šalies asmenybe, vertina jų veiklą.

Nurodo svarbiausius XX a. Lietuvos istorijos įvykius (Didysis Vilniaus Seimas, Nepriklausomybės paskelbimas, Steigiamasis Seimas ir kovos už Nepriklausomybę, 1926 m. perversmas, sovietinė ir nacistinė okupacija, holokaustas ir tremtys, Sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, įstojimas į NATO ir ES), jų priežastis, raidą, svarbiausius dalyvius ir padarinius.

Lietuviškai paaiškina, kaip būtų galima surasti reikiamą objektą nepažįstamoje vietovėje.

Lygina ir analizuoja priežastis, lemiančias hidrografinio tinklo sudėtį. Paaiškina hidrografinio tinklo sudėtį ir jo susidarymo ypatumus. Paaiškina vidaus vandenų naudojimo ir apsaugos galimybes.

Nusako Baltijos jūros ir Kuršių marių geografines ypatybes, ūkinę reikšmę ir ekologinę būklę.

Analizuoja ir lygina Lietuvos gyventojų sudėtį, demografinę (pagal lytį ir amžių) ir socialinę (pagal profesiją ir darbingą amžių) grupių struktūrą.

Savo veikla ir kūriniais prisideda prie Lietuvos kultūros išeivijoje kūrimo.

Nurodo ryškiausius savo gyvenamosios vietos Lietuvių kultūros kūrėjus ir puoselėtojus.

Analizuoja globalizacijos poveikio tautiniam tapatumui pavyzdžius ir Lietuvos piliečių emigracijos pasekmes tautiškumui išsaugoti.

Brangina Lietuvos Nepriklausomybę, stengiasi didinti Lietuvos žinomumą.

Paaiškina keletą svarbiausių šiandienos Lietuvai kylančių problemų ir iššūkių, geba juos matyti Europos ir pasaulio kontekste.

Analizuoja ir vertina Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose (JT, ES, NATO) prasmę.

Gerai

Iš dalies nusako Lietuvos istorijos ryšius su dabartimi. Pateikia pavyzdį, atskleidžiantį istorijos ryšį su dabartimi.

Iš dalies nurodo bent vieną svarbiausią Lietuvos istorinę asmenybę, kurios veikla panaši į gyvenamosios šalies asmenybės veiklą, apibūdiną jų veiklą.

Iš dalies nurodo 1–2 svarbiausius XX a. Lietuvos istorijos įvykius (Didysis Vilniaus Seimas, Nepriklausomybės paskelbimas, Steigiamasis Seimas ir kovos už Nepriklausomybę, 1926 m. perversmas, sovietinė ir nacistinė okupacija, holokaustas ir tremtys, Sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, įstojimas į NATO ir ES) ir pasako jų priežastis, raidą, svarbiausius dalyvius ir / ar padarinius.

Skatinamas Lietuviškai paaiškina, kaip būtų galima surasti reikiamą objektą nepažįstamoje vietovėje.

Paaiškina Lietuvos paviršiaus susidarymo priežastis ir Lietuvos erozinio, karstinio bei eolinio Žemės paviršiaus susidarymo priežastis, nurodo jų paplitimo rajonus.

Skatinamas paaiškina priežastis, lemiančias hidrografinio tinklo sudėtį. Paaiškina vidaus vandenų naudojimo ir apsaugos galimybes.

Padedamas mokytojo analizuoja Lietuvos gyventojų sudėtį, demografinę (pagal lytį ir amžių) ir socialinę (pagal profesiją ir darbingą amžių) grupių struktūrą.

Savo veikla ir kūriniais prisideda prie Lietuvos kultūros išeivijoje kūrimo.

Iš dalies nurodo bent vieną ryškiausią savo gyvenamosios vietos Lietuvių kultūros kūrėją ir puoselėtoją.

Brangina Lietuvos Nepriklausomybę, stengiasi didinti Lietuvos žinomumą.

Iš dalies pasako bent vieną svarbiausią šiandienos Lietuvai kylančią problemą ir iššūkį.

Padedamas mokytojo analizuoja Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose (JT, ES, NATO) prasmę.

Iš dalies nustato Lietuvos istorijos ryšius su dabartimi. Pateikia 1–2 pavyzdžius, atskleidžiančius istorijos ryšius su dabartimi.

Iš dalies išskiria 2–3 svarbiausias Lietuvos istorines asmenybes, kurių veikla panaši į gyvenamosios šalies asmenybės veiklą, apibūdina jų veiklą.

Iš dalies nurodo 2–3 svarbiausius XX a. Lietuvos istorijos įvykius (Didysis Vilniaus Seimas, Nepriklausomybės paskelbimas, Steigiamasis Seimas ir kovos už Nepriklausomybę, 1926 m. perversmas, sovietinė ir nacistinė okupacija, holokaustas ir tremtys, Sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, įstojimas į NATO ir ES), jų priežastis, raidą, svarbiausius dalyvius ir / ar padarinius.

Skatinamas Lietuviškai paaiškina, kaip būtų galima surasti reikiamą objektą nepažįstamoje vietovėje.

Skatinamas lygina ir analizuoja ryšius tarp Žemės paviršiaus formavimosi raidos ir dabartinio Lietuvos reljefo. Paaiškina Lietuvos paviršiaus susidarymo priežastis ir Lietuvos erozinio, karstinio bei eolinio Žemės paviršiaus susidarymo priežastis, nurodo jų paplitimo rajonus.

Skatinamas paaiškina priežastis, lemiančias hidrografinio tinklo sudėtį. Paaiškina hidrografinio tinklo sudėtį ir jo susidarymo ypatumus. Paaiškina vidaus vandenų naudojimo ir apsaugos galimybes. Nusako Baltijos jūros ir Kuršių marių geografines ypatybes.

Padedamas mokytojo analizuoja Lietuvos gyventojų sudėtį, demografinę (pagal lytį ir amžių) ir socialinę (pagal profesiją ir darbingą amžių) grupių struktūrą.

Savo veikla ir kūriniais prisideda prie Lietuvos kultūros išeivijoje kūrimo.

Iš dalies nurodo 1–2 ryškiausius savo gyvenamosios vietos Lietuvių kultūros kūrėjus ir puoselėtojus.

Padedamas mokytojo analizuoja globalizacijos poveikio tautiniam tapatumui pavyzdžius.

Brangina Lietuvos Nepriklausomybę, stengiasi didinti Lietuvos žinomumą.

Iš dalies nurodo 1–2 svarbiausias šiandienos Lietuvai kylančias problemas ir iššūkius, kurie aktualūs Europoje ir pasaulyje.

Padedamas mokytojo analizuoja ir vertina Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose (ES, NATO) prasmę.

Nustato Lietuvos istorijos ryšius su dabartimi. Iš dalies pateikia pavyzdžių, atskleidžiančių istorijos ryšius su dabartimi.

Iš dalies lygina svarbiausias Lietuvos istorines asmenybes su panašiai veikusia gyvenamosios šalies asmenybe, vertina jų veiklą.

Konsultuodamasis nurodo svarbiausius XX a. Lietuvos istorijos įvykius (Didysis Vilniaus Seimas, Nepriklausomybės paskelbimas, Steigiamasis Seimas ir kovos už Nepriklausomybę, 1926 m. perversmas, sovietinė ir nacistinė okupacija, holokaustas ir tremtys, Sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, įstojimas į NATO ir ES), jų priežastis, raidą, svarbiausius dalyvius ir padarinius.

Skatinamas Lietuviškai paaiškina, kaip būtų galima surasti reikiamą objektą nepažįstamoje vietovėje.

Skatinamas lygina ir analizuoja priežastis, lemiančias hidrografinio tinklo sudėtį. Paaiškina hidrografinio tinklo sudėtį ir jo susidarymo ypatumus. Paaiškina vidaus vandenų naudojimo ir apsaugos galimybes.

Nusako Baltijos jūros ir Kuršių marių geografines ypatybes, ūkinę reikšmę ir ekologinę būklę.

Padedamas mokytojo analizuoja Lietuvos gyventojų sudėtį, demografinę (pagal lytį ir amžių) ir socialinę (pagal profesiją ir darbingą amžių) grupių struktūrą.

Savo veikla ir kūriniais prisideda prie Lietuvos kultūros išeivijoje kūrimo.

Iš dalies nurodo ryškiausius savo gyvenamosios vietos Lietuvių kultūros kūrėjus ir puoselėtojus.

Padedamas mokytojo analizuoja globalizacijos poveikio tautiniam tapatumui pavyzdžius ir Lietuvos piliečių emigracijos pasekmes tautiškumui išsaugoti.

Brangina Lietuvos Nepriklausomybę, stengiasi didinti Lietuvos žinomumą.

Iš dalies paaiškina keletą svarbiausių šiandienos Lietuvai kylančių problemų ir iššūkių, geba juos matyti Europos ir pasaulio kontekste.

Padedamas mokytojo analizuoja ir vertina Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose (JT, ES, NATO) prasmę.

Pakankamai

Padedamas nusako Lietuvos istorijos ryšį su dabartimi. Fragmentiškai pateikia pavyzdį, atskleidžiantį istorijos ryšį su dabartimi.

Padedamas nurodo bent vieną svarbiausią Lietuvos istorinę asmenybę, kurios veikla panaši į gyvenamosios šalies asmenybės veiklą, fragmentiškai apibūdina jos veiklą.

Padedamas ir pagal pateiktą medžiagą nurodo 1–2 svarbiausius XX a. Lietuvos istorijos įvykius (Didysis Vilniaus Seimas, Nepriklausomybės paskelbimas, Steigiamasis Seimas ir kovos už Nepriklausomybę, 1926 m. perversmas, sovietinė ir nacistinė okupacija, holokaustas ir tremtys, Sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, įstojimas į NATO ir ES) ir fragmentiškai pasako jų priežastis, raidą, svarbiausius dalyvius ir / ar padarinius.

Padedamas mokytojo Lietuviškai paaiškina, kaip būtų galima surasti reikiamą objektą nepažįstamoje vietovėje.

Padedamas paaiškina Lietuvos paviršiaus susidarymo priežastis ir Lietuvos erozinio, karstinio bei eolinio Žemės paviršiaus susidarymo priežastis, nurodo jų paplitimo rajonus.

Padedamas mokytojo paaiškina priežastis, lemiančias hidrografinio tinklo sudėtį. Paaiškina vidaus vandenų naudojimo ir apsaugos galimybes.

Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja Lietuvos gyventojų sudėtį, demografinę (pagal lytį ir amžių) ir socialinę (pagal profesiją ir darbingą amžių) grupių struktūrą.

Savo veikla ir kūriniais prisideda prie Lietuvos kultūros išeivijoje kūrimo.

Padedamas ir pagal pareiktą medžiagą nurodo bent vieną ryškiausią savo gyvenamosios vietos Lietuvių kultūros kūrėją ir puoselėtoją.

Brangina Lietuvos Nepriklausomybę, stengiasi didinti Lietuvos žinomumą.

Padedamas pasako bent vieną svarbiausią šiandienos Lietuvai kylančią problemą ir iššūkį.

Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose (JT, ES, NATO) prasmę.

Padedamas nustato Lietuvos istorijos ryšius su dabartimi. Remdamasis pateikia medžiaga, fragmentiškai nurodo 1–2 pavyzdžius, atskleidžiančius istorijos ryšius su dabartimi.

Padedamas ir pagal pateiktą medžiagą išskiria 2–3 svarbiausias Lietuvos istorines asmenybes, kurių veikla panaši į gyvenamosios šalies asmenybės veiklą, fragmentiškai apibūdina jų veiklą.

Padedamas nurodo 2–3 svarbiausius XX a. Lietuvos istorijos įvykius (Didysis Vilniaus Seimas, Nepriklausomybės paskelbimas, Steigiamasis Seimas ir kovos už Nepriklausomybę, 1926 m. perversmas, sovietinė ir nacistinė okupacija, holokaustas ir tremtys, Sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, įstojimas į NATO ir ES), jų priežastis, raidą, svarbiausius dalyvius ir / ar padarinius apibūdina fragmentiškai.

Padedamas mokytojo Lietuviškai paaiškina, kaip būtų galima surasti reikiamą objektą nepažįstamoje vietovėje.

Padedamas randa ryšius tarp Žemės paviršiaus formavimosi raidos ir dabartinio Lietuvos reljefo. Paaiškina Lietuvos paviršiaus susidarymo priežastis ir Lietuvos erozinio, karstinio bei eolinio Žemės paviršiaus susidarymo priežastis, nurodo jų paplitimo rajonus.

Padedamas mokytojo paaiškina priežastis, lemiančias hidrografinio tinklo sudėtį. Paaiškina hidrografinio tinklo sudėtį ir jo susidarymo ypatumus. Paaiškina vidaus vandenų naudojimo ir apsaugos galimybes.

Nusako Baltijos jūros ir Kuršių marių geografines ypatybes.

Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja Lietuvos gyventojų sudėtį, demografinę (pagal lytį ir amžių) ir socialinę (pagal profesiją ir darbingą amžių) grupių struktūrą.

Savo veikla ir kūriniais prisideda prie Lietuvos kultūros išeivijoje kūrimo.

Padedamas nurodo 1–2 ryškiausius savo gyvenamosios vietos Lietuvių kultūros kūrėjus ir puoselėtojus.

Padedamas mokytojo analizuoja globalizacijos poveikio tautiniam tapatumui pavyzdžius.

Brangina Lietuvos Nepriklausomybę, stengiasi didinti Lietuvos žinomumą.

Padedamas nurodo 1–2 svarbiausias šiandienos Lietuvai kylančias problemas ir iššūkius, kurie aktualūs Europoje ir pasaulyje.

Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja ir vertina Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose (ES, NATO) prasmę.

Nustato Lietuvos istorijos ryšius su dabartimi. Fragmentiškai pateikia pavyzdžių, atskleidžiančių istorijos ryšius su dabartimi.

Padedamas lygina svarbiausias Lietuvos istorines asmenybes su panašiai veikusia gyvenamosios šalies asmenybe, vertina jų veiklą.

Padedamas ir pagal pateiktą medžiagą nurodo svarbiausius XX a. Lietuvos istorijos įvykius (Didysis Vilniaus Seimas, Nepriklausomybės paskelbimas, Steigiamasis Seimas ir kovos už Nepriklausomybę, 1926 m. perversmas, sovietinė ir nacistinė okupacija, holokaustas ir tremtys, Sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, įstojimas į NATO ir ES), jų priežastis, raidą, svarbiausius dalyvius ir padarinius.

Padedamas mokytojo Lietuviškai paaiškina, kaip būtų galima surasti reikiamą objektą nepažįstamoje vietovėje.

Padedamas mokytojo nusako ryšius tarp Žemės paviršiaus formavimosi raidos ir dabartinio Lietuvos reljefo. Paaiškina Lietuvos paviršiaus susidarymo priežastis ir Lietuvos erozinio, karstinio bei eolinio Žemės paviršiaus susidarymo priežastis, nurodo jų paplitimo rajonus.

Padedamas mokytojo nusako priežastis, lemiančias hidrografinio tinklo sudėtį. Paaiškina hidrografinio tinklo sudėtį ir jo susidarymo ypatumus. Paaiškina vidaus vandenų naudojimo ir apsaugos galimybes.

Nusako Baltijos jūros ir Kuršių marių geografines ypatybes, ūkinę reikšmę ir ekologinę būklę.

Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja Lietuvos gyventojų sudėtį, demografinę (pagal lytį ir amžių) ir socialinę (pagal profesiją ir darbingą amžių) grupių struktūrą.

Savo veikla ir kūriniais prisideda prie Lietuvos kultūros išeivijoje kūrimo.

Padedamas nurodo ryškiausius savo gyvenamosios vietos Lietuvių kultūros kūrėjus ir puoselėtojus.

Padedamas mokytojo analizuoja globalizacijos poveikio tautiniam tapatumui pavyzdžius ir Lietuvos piliečių emigracijos pasekmes tautiškumui išsaugoti.

Brangina Lietuvos Nepriklausomybę, stengiasi didinti Lietuvos žinomumą.

Padedamas paaiškina keletą svarbiausių šiandienos Lietuvai kylančių problemų ir iššūkių, geba juos matyti Europos ir pasaulio kontekste.

Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja ir vertina Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose (JT, ES, NATO) prasmę.“

18. Papildau 58 punktu:

„58. 10 klasės mokinio Lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai

Puikiai

30–34 val. kursui

60–68 val. kursui

90–102 val. kursui

Klausymas. Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba įvairia tematika.

Skiria bendrinę kalbą nuo tarminio kalbėjimo, atpažįsta įvairias intonacijas.

Atpažįsta įvairias neoficialaus ir oficialaus bendravimo situacijas ir tinkamai reaguoja.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba įvairia tematika.

Skiria bendrinę kalbą nuo tarminio kalbėjimo, atpažįsta įvairias intonacijas.

Atpažįsta įvairias neoficialaus ir oficialaus bendravimo situacijas ir tinkamai reaguoja.

Klausydamas tikslingai ir tiksliai atsirenka informaciją iš įvairaus sudėtingumo tekstų.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba įvairia tematika.

Skiria bendrinę kalbą nuo tarminio kalbėjimo, atpažįsta įvairias intonacijas.

Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra žinomos ir naujos informacijos, eigą, atpažįsta emocijas, požiūrius, nuomones, daro išvadas, komentuoja.

Atpažįsta įvairias neoficialaus ir oficialaus bendravimo situacijas ir tinkamai reaguoja.

Klausydamas tikslingai ir tiksliai atsirenka informaciją iš įvairaus sudėtingumo tekstų.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą; be pasirengimo kalba B2 lygio tematika.

Kalbėdamas vartoja tinkamas gramatines formas ir struktūras.

Beveik visada aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, intonacija ir balsu geba perteikti reikšmių niuansus.

Gana spontaniškai ir laisvai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį.

Raiškiai atmintinai skaito poeziją ir prozos ar dramos ištrauką. Pristato perskaitytą knygą, pateikia klasės draugams rekomendacijas ją skaityti, pasitelkdamas pavyzdžius iš kūrinio.

Įvertina, analizuoja ir koreguoja komunikavimo situaciją, pasirinkdamas pagal kontekstą tinkamą žodyną, kalbėjimo tempą, intonaciją ir neverbalines išraiškos priemones.

Laisvai keičia kalbos registrą, laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja išplėtotą bendrinę kalbą; be pasirengimo kalba B2 lygio tematika.

Kalbėdamas vartoja tinkamas gramatines formas ir struktūras.

Beveik visada aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, intonacija ir balsu geba perteikti reikšmių niuansus.

Gana spontaniškai ir laisvai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį.

Spontaniškai kuria aiškų, detalų tekstą daugeliu temų ir išsako savo požiūrį svarstomais klausimais.

Raiškiai atmintinai skaito poeziją ir prozos ar dramos ištraukas. Pristato perskaitytą knygą, pateikia klasės draugams rekomendacijas ją skaityti, pasitelkdamas pavyzdžius iš kūrinio.

Įvertina, analizuoja ir koreguoja komunikavimo situaciją, pasirinkdamas pagal kontekstą tinkamą žodyną, kalbėjimo tempą, intonaciją ir neverbalines išraiškos priemones.

Laisvai keičia kalbos registrą, laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Laisvai reiškia mintis, vartoja išplėtotą bendrinę kalbą; be pasirengimo kalba B2 lygio tematika.

Kalbėdamas vartoja tinkamas gramatines formas ir struktūras.

Beveik visada aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, intonacija ir balsu geba perteikti reikšmių niuansus.

Gana spontaniškai ir laisvai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, be ypatingų pastangų inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį.

Aktyviai diskutuoja įvairiomis temomis, pateikia alternatyvių teiginių, argumentų; apibendrina kitų nuomones, požiūrius, diskusijos rezultatus.

Ekspromtu pateikia informacinį tekstą, kalbinės išraiškos priemonėmis ir intonacija išryškindamas svarbiausias detales.

Spontaniškai kuria aiškų, detalų tekstą daugeliu temų ir išsako savo požiūrį svarstomais klausimais.

Pristato, aptaria ir analizuoja medijos laidas, perskaitytą straipsnį, grožinį kūrinį.

Raiškiai atmintinai skaito poeziją ir prozos ar dramos ištraukas.

Savarankiškai parengia pranešimą su vaizdine medžiaga iš tiriamųjų darbų.

Laisvai kalba žinomomis temomis; pristato perskaitytą knygą, pateikia klasės draugams rekomendacijas ją skaityti, pasitelkdamas pavyzdžius iš kūrinio.

Įvertina, analizuoja ir koreguoja komunikavimo situaciją, pasirinkdamas pagal kontekstą tinkamą žodyną, kalbėjimo tempą, intonaciją ir neverbalines išraiškos priemones.

Laisvai keičia kalbos registrą, laikosi bendravimo etiketo.

Skaitymas. Skaito 10 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 15 min. siekdamas įvairių tikslų. Tikslingai plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Supranta skaitomus įvairios paskirties tekstus ir geba juos kritiškai įvertinti; skiria svarbiausią informaciją nuo antraeilės.

Aptaria negrožinio teksto tikslus ir reiškiamas vertybes; komentuoja, prieštarauja, susieja tekstus su savo patirtimi ir nuostatomis.

Aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetą, konfliktą, apibūdina veikėjus, aptaria jų santykius, paaiškina jų veiksmus ir poelgius.

Savarankiškai atlieka pateiktas užduotis.

Skaitymas. Skaito 10 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 15 min. siekdamas įvairių tikslų; paaiškina skaitymo reikšmę ir motyvus. Tikslingai plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Supranta skaitomus ar girdimus ir stebimus įvairios paskirties tekstus ir geba juos kritiškai įvertinti; skiria svarbiausią informaciją nuo antraeilės, teiginius, argumentus nuo pavyzdžių.

Aptaria negrožinio teksto tikslus ir reiškiamas vertybes; komentuoja, prieštarauja, kuria interpretacijas, susieja tekstus su savo patirtimi ir nuostatomis.

Aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetines linijas, konfliktą, apibūdina veikėjus, aptaria jų santykius, paaiškina jų veiksmus ir poelgius.

Savarankiškai atlieka pateiktas užduotis.

Skaitymas. Skaito 10 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 15 min. siekdamas įvairių tikslų; išsamiai paaiškina skaitymo reikšmę ir motyvus. Tikslingai plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Atpažįsta pagrindinius tekstų tipus, jų savybes ir paskirtį; supranta skaitomus ar girdimus ir stebimus įvairios paskirties tekstus ir geba juos kritiškai įvertinti.

Diskusinio pobūdžio tekstuose atpažįsta įvairius požiūrius ir nuomones, skiria svarbiausią informaciją nuo antraeilės, teiginius, argumentus nuo pavyzdžių.

Susieja kalbos, pranešimo, prisistatymo ir kitų negrožinių tekstų idėjas su anksčiau skaitytais tekstais, kelia pagrįstus klausimus, formuluoja ir argumentuoja savo įžvalgas.

Aptaria negrožinio teksto tikslus ir reiškiamas vertybes; komentuoja, prieštarauja, kuria interpretacijas, susieja tekstus su savo patirtimi ir nuostatomis.

Aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetines linijas, konfliktą, apibūdina veikėjus, aptaria jų santykius, paaiškina jų veiksmus ir poelgius.

Paaiškina, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui.

Savarankiškai atlieka pateiktas užduotis.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai kuria pasirinkto žanro tekstą, atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą.

Rašydamas daugeliu atvejų laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai kuria pasirinktų tipų ir žanrų tekstus, atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą.

Rašydamas daugeliu atvejų laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 85–100 proc. taškų.

Savarankiškai kuria įvairių tipų ir žanrų tekstus, atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą.

Kuria įtikinamojo pobūdžio tekstą, nuosekliai plėtodamas pagrindinę mintį, tinkamai argumentuoja, remdamasis įvairaus pobūdžio šaltiniais.

Rašydamas daugeliu atvejų laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Gerai

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba įvairia tematika.

Skiria bendrinę kalbą nuo tarminio kalbėjimo, iš esmės atpažįsta įvairias intonacijas.

Atpažįsta įvairias neoficialaus ir oficialaus bendravimo situacijas ir iš esmės tinkamai reaguoja.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba įvairia tematika.

Skiria bendrinę kalbą nuo tarminio kalbėjimo, iš esmės atpažįsta įvairias intonacijas.

Atpažįsta įvairias neoficialaus ir oficialaus bendravimo situacijas ir iš esmės tinkamai reaguoja.

Klausydamas tikslingai atsirenka informaciją iš įvairaus sudėtingumo tekstų.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį ir adresanto tikslus, kai kalbama bendrine kalba įvairia tematika.

Skiria bendrinę kalbą nuo tarminio kalbėjimo, iš esmės atpažįsta įvairias intonacijas.

Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra žinomos ir naujos informacijos, eigą, atpažįsta požiūrius, nuomones, komentuoja.

Atpažįsta įvairias neoficialaus ir oficialaus bendravimo situacijas ir iš esmės tinkamai reaguoja.

Klausydamas tikslingai atsirenka informaciją iš įvairaus sudėtingumo tekstų.

Kalbėjimas. Vartoja išplėtotą bendrinę kalbą; pasirengęs kalba B2 lygio tematika.

Kalbėdamas vartoja iš esmės tinkamas gramatines formas ir struktūras.

Daugeliu atvejų aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, intonacija ir balsu iš esmės geba perteikti reikšmių niuansus.

Gana spontaniškai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį.

Raiškiai skaito poeziją ir prozos ar dramos ištraukas. Pristato perskaitytą knygą, pateikia klasės draugams rekomendacijas ją skaityti.

Įvertina ir koreguoja komunikavimo situaciją, pasirinkdamas pagal kontekstą iš esmės tinkamą žodyną, kalbėjimo tempą, intonaciją ir neverbalines išraiškos priemones.

Iš esmės laisvai keičia kalbos registrą, laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja išplėtotą bendrinę kalbą; pasirengęs kalba B2 lygio tematika.

Kalbėdamas vartoja iš esmės tinkamas gramatines formas ir struktūras.

Daugeliu atvejų aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, intonacija ir balsu iš esmės geba perteikti reikšmių niuansus.

Gana spontaniškai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį.

Spontaniškai kuria trumpą tekstą daugeliu temų ir išsako savo požiūrį svarstomais klausimais.

Raiškiai skaito poeziją ir prozos ar dramos ištraukas. Pristato perskaitytą knygą, pateikia klasės draugams rekomendacijas ją skaityti.

Įvertina ir koreguoja komunikavimo situaciją, pasirinkdamas pagal kontekstą iš esmės tinkamą žodyną, kalbėjimo tempą, intonaciją ir neverbalines išraiškos priemones.

Iš esmės laisvai keičia kalbos registrą, laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš esmės laisvai reiškia mintis, vartoja išplėtotą bendrinę kalbą; pasirengęs kalba B2 lygio tematika. Kalbėdamas vartoja iš esmės tinkamas gramatines formas ir struktūras.

Daugeliu atvejų aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, intonacija ir balsu iš esmės geba perteikti reikšmių niuansus.

Gana spontaniškai bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį.

Dalyvauja diskusijose įvairiomis temomis, pateikia argumentų.

Ekspromtu pateikia informacinį tekstą.

Spontaniškai kuria trumpą tekstą daugeliu temų ir išsako savo požiūrį svarstomais klausimais.

Pristato ir aptaria medijos laidas, perskaitytą straipsnį, grožinį kūrinį.

Raiškiai skaito poeziją ir prozos ar dramos ištraukas.

Iš esmės savarankiškai parengia pranešimą su vaizdine medžiaga iš tiriamųjų darbų. Iš esmės laisvai kalba žinomomis temomis; pristato perskaitytą knygą, pateikia klasės draugams rekomendacijas ją skaityti.

Įvertina ir koreguoja komunikavimo situaciją, pasirinkdamas pagal kontekstą iš esmės tinkamą žodyną, kalbėjimo tempą, intonaciją ir neverbalines išraiškos priemones.

Iš esmės laisvai keičia kalbos registrą, laikosi bendravimo etiketo.

Skaitymas. Skaito 10 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 10 min. siekdamas įvairių tikslų. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš esmės supranta skaitomus įvairios paskirties tekstus; skiria svarbiausią informaciją nuo antraeilės.

Aptaria negrožinio teksto tikslus ir reiškiamas vertybes; komentuoja, susieja tekstus su savo patirtimi ir nuostatomis.

Aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetą, konfliktą, apibūdina veikėjus, aptaria jų santykius.

Iš esmės savarankiškai atlieka pateiktas užduotis.

Skaitymas. Skaito 10 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 10 min. siekdamas įvairių tikslų; paaiškina skaitymo motyvus. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš esmės supranta skaitomus ar girdimus ir stebimus įvairios paskirties tekstus; skiria svarbiausią informaciją nuo antraeilės.

Aptaria negrožinio teksto tikslus ir reiškiamas vertybes; komentuoja, susieja tekstus su savo patirtimi ir nuostatomis.

Aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetines linijas, konfliktą, apibūdina veikėjus, aptaria jų santykius.

Iš esmės savarankiškai atlieka pateiktas užduotis.

Skaitymas. Skaito 10 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 10 min. siekdamas įvairių tikslų; paaiškina skaitymo reikšmę ir motyvus. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Atpažįsta pagrindinius tekstų tipus, jų savybes ir paskirtį; iš esmės supranta skaitomus ar girdimus ir stebimus įvairios paskirties tekstus.

Diskusinio pobūdžio tekstuose atpažįsta požiūrius ir nuomones, skiria svarbiausią informaciją nuo antraeilės.

Susieja kalbos, pranešimo, prisistatymo ir kitų negrožinių tekstų idėjas su anksčiau skaitytais tekstais, kelia pagrįstus klausimus.

Aptaria negrožinio teksto tikslus ir reiškiamas vertybes; komentuoja, susieja tekstus su savo patirtimi ir nuostatomis.

Aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetines linijas, konfliktą, apibūdina veikėjus, aptaria jų santykius. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui.

Iš esmės savarankiškai atlieka pateiktas užduotis.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Iš esmės savarankiškai kuria pasirinkto žanro tekstą, atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą.

Rašydamas bent pusėje teksto laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Iš esmės savarankiškai kuria pasirinktų tipų ir žanrų tekstus, atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą.

Rašydamas bent pusėje teksto laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 65–84 proc. taškų.

Iš esmės savarankiškai kuria įvairių tipų ir žanrų tekstus, atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą.

Kuria įtikinamojo pobūdžio tekstą, iš esmės nuosekliai plėtodamas pagrindinę mintį, tinkamai argumentuoja.

Rašydamas bent pusėje teksto laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Pakankamai

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, kai kalbama bendrine kalba įvairia tematika.

Skiria bendrinę kalbą nuo tarminio kalbėjimo, iš dalies atpažįsta įvairias intonacijas.

Atpažįsta įvairias neoficialaus ir oficialaus bendravimo situacijas ir iš dalies tinkamai reaguoja.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, kai kalbama bendrine kalba įvairia tematika.

Skiria bendrinę kalbą nuo tarminio kalbėjimo, iš dalies atpažįsta įvairias intonacijas.

Atpažįsta įvairias neoficialaus ir oficialaus bendravimo situacijas ir iš dalies tinkamai reaguoja.

Klausydamas atsirenka informaciją iš įvairaus sudėtingumo tekstų.

Klausymas. Supranta komunikacijos paskirtį, kai kalbama bendrine kalba įvairia tematika.

Skiria bendrinę kalbą nuo tarminio kalbėjimo, iš dalies atpažįsta įvairias intonacijas.

Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra žinomos ir naujos informacijos, eigą, atpažįsta nuomones, komentuoja.

Atpažįsta įvairias neoficialaus ir oficialaus bendravimo situacijas ir iš dalies tinkamai reaguoja.

Klausydamas atsirenka informaciją iš įvairaus sudėtingumo tekstų.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą; pasirengęs trumpai kalba B2 lygio tematika.

Kalbėdamas vartoja iš dalies tinkamas gramatines formas ir struktūras.

Daugeliu atvejų aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, intonacija ir balsu iš dalies geba perteikti reikšmių niuansus.

Bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį.

Raiškiai skaito poeziją ir prozos ar dramos ištraukas. Pristato perskaitytą knygą.

Įvertina komunikavimo situaciją, pasirinkdamas pagal kontekstą iš dalies tinkamą žodyną, kalbėjimo tempą, intonaciją ir neverbalines išraiškos priemones.

Iš dalies laisvai keičia kalbos registrą, laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Vartoja bendrinę kalbą; pasirengęs trumpai kalba B2 lygio tematika.

Kalbėdamas vartoja iš dalies tinkamas gramatines formas ir struktūras.

Daugeliu atvejų aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, intonacija ir balsu iš dalies geba perteikti reikšmių niuansus.

Bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį.

Pasirengęs kuria tekstą daugeliu temų ir išsako savo požiūrį svarstomais klausimais.

Raiškiai skaito poeziją ir prozos ar dramos ištraukas. Pristato perskaitytą knygą.

Įvertina komunikavimo situaciją, pasirinkdamas pagal kontekstą iš dalies tinkamą žodyną, kalbėjimo tempą, intonaciją ir neverbalines išraiškos priemones.

Iš dalies laisvai keičia kalbos registrą, laikosi bendravimo etiketo.

Kalbėjimas. Iš dalies laisvai reiškia mintis, vartoja išplėtotą bendrinę kalbą; pasirengęs kalba B2 lygio tematika. Kalbėdamas vartoja iš dalies tinkamas gramatines formas ir struktūras.

Daugeliu atvejų aiškiai, taisyklingai taria ir kirčiuoja, intonacija ir balsu iš dalies geba perteikti reikšmių niuansus.

Bendrauja įvairiose gyvenimo situacijose, inicijuoja, palaiko, užbaigia pokalbį. Dalyvauja diskusijose įvairiomis temomis, tinkamai reaguoja.

Pasirengęs pateikia informacinį tekstą.

Pasirengęs kuria tekstą daugeliu temų ir išsako savo požiūrį svarstomais klausimais.

Trumpai pristato medijos laidas, perskaitytą straipsnį, grožinį kūrinį.

Raiškiai skaito poeziją ir prozos ar dramos ištraukas.

Iš dalies savarankiškai parengia pranešimą su vaizdine medžiaga iš tiriamųjų darbų.

Iš dalies laisvai kalba žinomomis temomis; pristato perskaitytą knygą.

Įvertina komunikavimo situaciją, pasirinkdamas pagal kontekstą iš dalies tinkamą žodyną, kalbėjimo tempą, intonaciją ir neverbalines išraiškos priemones.

Iš dalies laisvai keičia kalbos registrą, laikosi bendravimo etiketo.

Skaitymas. Skaito 10 klasei rekomenduojamus grožinius ir negrožinius tekstus. Kasdien skaitymui skiria bent 5 min. siekdamas įvairių tikslų. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš dalies supranta skaitomus įvairios paskirties tekstus; skiria svarbiausią informaciją nuo antraeilės.

Aptaria negrožinio teksto tikslus ir reiškiamas vertybes; susieja tekstus su savo patirtimi.

Aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetą, konfliktą, apibūdina veikėjus.

Iš dalies savarankiškai atlieka pateiktas užduotis.

Skaitymas. Skaito 10 klasei rekomenduojamus tekstus (grožinius ir negrožinius). Kasdien skaitymui skiria bent 5 min. siekdamas įvairių tikslų; įvardija skaitymo motyvus. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Iš dalies supranta skaitomus ar girdimus ir stebimus įvairios paskirties tekstus; skiria svarbiausią informaciją nuo antraeilės.

Aptaria negrožinio teksto tikslus ir reiškiamas vertybes, susieja tekstus su savo patirtimi.

Aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetą, konfliktą, apibūdina veikėjus.

Iš dalies savarankiškai atlieka pateiktas užduotis.

Skaitymas. Skaito 10 klasei rekomenduojamus tekstus (grožinius ir negrožinius). Kasdien skaitymui skiria bent 5 min. siekdamas įvairių tikslų; įvardija skaitymo reikšmę ir motyvus. Plečia savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (pildo skaitymo sąsiuvinį).

Atpažįsta pagrindinius tekstų tipus, jų savybes ir paskirtį; iš dalies supranta skaitomus ar girdimus ir stebimus įvairios paskirties tekstus.

Diskusinio pobūdžio tekstuose atpažįsta aiškiai išreikštus požiūrius ir nuomones, iš esmės skiria svarbiausią informaciją nuo antraeilės.

Susieja kalbos, pranešimo, prisistatymo ir kitų negrožinių tekstų idėjas su anksčiau skaitytais tekstais.

Aptaria negrožinio teksto tikslus ir reiškiamas vertybes, susieja tekstus su savo patirtimi.

Aptaria grožinio kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus: erdvę, laiką, siužetą, konfliktą, apibūdina veikėjus.

Paaiškina, kokiomis kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio.

Iš dalies savarankiškai atlieka pateiktas užduotis.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Iš dalies savarankiškai kuria pasirinkto žanro tekstą, atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą.

Rašydamas minimaliai laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Iš dalies savarankiškai kuria pasirinktų tipų ir žanrų tekstus, atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą.

Rašydamas minimaliai laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.

Rašymas. Atlikdamas Programos reikalavimus atitinkančią kalbos pažinimo (gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos) užduotį, surenka 45–64 proc. taškų.

Iš dalies savarankiškai kuria įvairių tipų ir žanrų tekstus, atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą.

Kuria įtikinamojo pobūdžio tekstą, iš dalies nuosekliai plėtodamas pagrindinę mintį, tinkamai argumentuoja.

Rašydamas minimaliai laikosi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos reikalavimų, sakinių sudarymo bei siejimo normų.“

19. Papildau 59 punktu:

„59. 10 klasės mokinio Socialinio ugdymo mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai:

Mokymosi pasiekimų lygmenų aprašai

Puikiai

30–34 val. kursui

60–68 val. kursui

90–102 val. kursui

Nurodo 1–2 atskirus Lietuvos ir gyvenamosios valstybės istorijos laikotarpius, bendrais bruožais nusako valstybių istorinę raidą.

Sieja istorinius pokyčius su žmogaus kasdienybe. Nurodo kasdienio žmonių gyvenimo pokyčių bent vieną priežastį Lietuvoje modernybės laikotarpiu.

Nurodo Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos bent vieną priežastį ir pasekmę Lietuvai.

Nurodo priverstinės Lietuvos gyventojų emigracijos bent vieną bruožą antrosios sovietų okupacijos metais.

Aptaria lietuvių išeivijos veiklą siekiant atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Pateikia lietuvių išeivių veiklos, siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, bent vieną pavyzdį.

Įvardija ir parodo Lietuvos gamtiniame ir administraciniame žemėlapyje: visų Lietuvos apskričių administracinius centrus, Medininkus, Visaginą, Elektrėnus, Mosėdį, Šiluvą, Varnius, Birštoną; Lietuvos paviršius – aukštumas: Sūduvos, Dzūkų, Aukštaičių, Medininkų, Švenčionių; Pietryčių lygumą, Pajūrio žemumą; kalvas – Medvėgalį, Šatriją; upes – Mūšą, Miniją, Nemunėlį; ežerus – Dysnus, Dusią, Vištytį, Sartus, Metelį, Platelių ežerą, Antalieptės marias, Elektrėnų marias; pelkes – Čepkelių raistą, Kamanas; Rusnės salą.

Išvardija gamtos sudedamąsias dalis (paviršius, dirvožemis, augalija ir gyvūnija), paaiškina jų tarpusavio ryšius Lietuvoje.

Analizuoja ir lygina klimato žemėlapius, klimatogramas ir paveikslus.

Analizuoja ūkio šakų (bioprodukcinio ūkio, pramonės, paslaugų) plėtojimąsi Lietuvoje. Vertinta urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Vertina Lietuvos politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo aktualijas.

Sprendžia lietuvių bendruomenei kylančias problemas ir kitaip dalyvauja jos veikloje.

Nagrinėja piliečio teises ir pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Nurodo 1–2 atskirus Lietuvos ir gyvenamosios valstybės istorijos laikotarpius, bendrais bruožais apibūdina valstybių istorinę raidą ir nusako panašumus bei skirtumus.

Sieja istorinius pokyčius su žmogaus kasdienybe.

Paaiškina kasdienio žmonių gyvenimo pokyčių 1–2 priežastis Lietuvoje modernybės laikotarpiu.

Nurodo Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos 1–2 priežastis ir pasekmes Lietuvai.

Nurodo priverstinės Lietuvos gyventojų emigracijos 1–2 esminius bruožus antrosios sovietų okupacijos metais.

Apibūdina lietuvių išeivijos veiklą siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Pateikia lietuvių išeivių veiklos, siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, 1–2 pavyzdžius.

Tikslingai naudodamasis žemėlapiu nustato Lietuvos gamtinę, politinę ir ekonominę geografinę padėtį.

Orientuojasi Lietuvos gamtiniame ir administraciniame žemėlapyje: įvardija ir parodo jame visų Lietuvos apskričių administracinius centrus, Medininkus, Visaginą, Elektrėnus, Mosėdį, Šiluvą, Varnius, Birštoną; Lietuvos paviršius – aukštumas: Sūduvos, Dzūkų, Aukštaičių, Medininkų, Švenčionių; Pietryčių lygumą, Pajūrio žemumą; kalvas – Medvėgalį, Šatriją; upes – Mūšą, Miniją, Nemunėlį; ežerus – Dysnus, Dusią, Vištytį, Sartus, Metelį, Platelių ežerą, Antalieptės marias, Elektrėnų marias; pelkes – Čepkelių raistą, Kamanas; Rusnės salą.

Išvardija gamtos sudedamąsias dalis (paviršius, dirvožemis, augalija ir gyvūnija), paaiškina jų tarpusavio ryšius Lietuvoje.

Analizuoja ir lygina klimato žemėlapius, klimatogramas ir paveikslus.

Diskutuoja ir argumentuotai išsako savo nuomonę apie Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo problemas.

Analizuoja ūkio šakų (bioprodukcinio ūkio, pramonės, paslaugų) plėtojimąsi Lietuvoje. Nagrinėja statistikos duomenis (socialinius ir ekonominius rodiklius), pateikia duomenimis grįstas išvadas.

Vertinta urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Vertina Lietuvos politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo aktualijas, savarankiškai moka ieškoti apie tai patikimos informacijos.

Sprendžia lietuvių bendruomenei kylančias problemas ir kitaip dalyvauja jos veikloje.

Nagrinėja piliečio teises ir pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir nurodo jos principus.

Lygina atskirus Lietuvos ir gyvenamosios valstybės istorijos laikotarpius, bendrais bruožais apibūdina valstybių istorinę raidą ir nusako panašumus bei skirtumus.

Sieja istorinius pokyčius su žmogaus kasdienybe. Paaiškina kasdienio žmonių gyvenimo pokyčių priežastis Lietuvoje modernybės laikotarpiu.

Nurodo Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos priežastis ir pasekmes Lietuvai.

Nurodo priverstinės Lietuvos gyventojų emigracijos bruožus antrosios sovietų okupacijos metais.

Analizuoja lietuvių išeivijos veiklą siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Pateikia lietuvių išeivių veiklos, siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, pavyzdžių.

Tikslingai naudodamasis žemėlapiu nustato Lietuvos gamtinę, politinę ir ekonominę geografinę padėtį

Gerai orientuojasi Lietuvos gamtiniame ir administraciniame žemėlapyje: įvardija ir parodo jame visų Lietuvos apskričių administracinius centrus, Medininkus, Visaginą, Elektrėnus, Mosėdį, Šiluvą, Varnius, Birštoną; Lietuvos paviršius – aukštumas: Sūduvos, Dzūkų, Aukštaičių, Medininkų, Švenčionių; Pietryčių lygumą, Pajūrio žemumą; kalvas – Medvėgalį, Šatriją; upes – Mūšą, Miniją, Nemunėlį; ežerus – Dysnus, Dusią, Vištytį, Sartus, Metelį, Platelių ežerą, Antalieptės marias, Elektrėnų marias; pelkes – Čepkelių raistą, Kamanas; Rusnės salą.

Išvardija gamtos sudedamąsias dalis (paviršius, dirvožemis, augalija ir gyvūnija), paaiškina jų tarpusavio ryšius Lietuvoje.

Analizuoja ir lygina klimato žemėlapius, klimatogramas ir paveikslus, nusako klimatą lemiančių veiksnių (saulės spinduliuotės, geografinės padėties, oro masių judėjimo, Atlanto vandenyno, Žemės paviršiaus formų) įtaką Lietuvos klimatui.

Diskutuoja ir argumentuotai išsako savo nuomonę apie Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo problemas.

Nurodo Lietuvos padėtį bendroje pasaulio ūkio sistemoje. Analizuoja ūkio šakų (bioprodukcinio ūkio, pramonės, paslaugų) plėtojimąsi Lietuvoje. Nagrinėja statistikos duomenis (socialinius ir ekonominius rodiklius), pateikia duomenimis grįstas išvadas.

Vertinta urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Vertina Lietuvos politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo aktualijas, savarankiškai moka ieškoti apie tai patikimos informacijos bei geba ją analizuoti.

Sprendžia lietuvių bendruomenei kylančias problemas ir kitaip dalyvauja jos veikloje.

Nagrinėja piliečio teises ir pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir palygina jos principus su gyvenamosios šalies Konstitucija.

Gerai

Iš dalies nurodo 1–2 atskirus Lietuvos ir gyvenamosios valstybės istorijos laikotarpius, bendrais bruožais nusako valstybių istorinę raidą.

Sieja istorinius pokyčius su žmogaus kasdienybe. Iš dalies nurodo kasdienio žmonių gyvenimo pokyčių bent vieną priežastį Lietuvoje modernybės laikotarpiu.

Iš dalies nurodo Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos bent vieną priežastį ir pasekmę Lietuvai.

Iš dalies nurodo priverstinės Lietuvos gyventojų emigracijos bent vieną bruožą antrosios sovietų okupacijos metais.

Aptaria lietuvių išeivijos veiklą siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Iš dalies pateikia lietuvių išeivių veiklos, siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, bent vieną pavyzdį.

Padedamas mokytojo įvardija ir parodo Lietuvos gamtiniame ir administraciniame žemėlapyje: visų Lietuvos apskričių administracinius centrus, Medininkus, Visaginą, Elektrėnus, Mosėdį, Šiluvą, Varnius, Birštoną; Lietuvos paviršius – aukštumas: Sūduvos, Dzūkų, Aukštaičių, Medininkų, Švenčionių; Pietryčių lygumą, Pajūrio žemumą; kalvas – Medvėgalį, Šatriją; upes – Mūšą, Miniją, Nemunėlį; ežerus – Dysnus, Dusią, Vištytį, Sartus, Metelį, Platelių ežerą, Antalieptės marias, Elektrėnų marias; pelkes – Čepkelių raistą, Kamanas; Rusnės salą.

Išvardija gamtos sudedamąsias dalis (paviršius, dirvožemis, augalija ir gyvūnija), paaiškina jų tarpusavio ryšius Lietuvoje.

Padedamas mokytojo analizuoja ir lygina klimato žemėlapius, klimatogramas ir paveikslus.

Padedamas mokytojo analizuoja ūkio šakų (bioprodukcinio ūkio, pramonės, paslaugų) plėtojimąsi Lietuvoje. Padedamas mokytojo vertinta urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Padedamas mokytojo vertina Lietuvos politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo aktualijas.

Sprendžia lietuvių bendruomenei kylančias problemas ir kitaip dalyvauja jos veikloje.

Nagrinėja piliečio teises ir pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Iš dalies nurodo 1–2 atskirus Lietuvos ir gyvenamosios valstybės istorijos laikotarpius, bendrais bruožais apibūdina valstybių istorinę raidą ir nusako panašumus bei skirtumus.

Sieja istorinius pokyčius su žmogaus kasdienybe. Iš dalies paaiškina kasdienio žmonių gyvenimo pokyčių 1–2 priežastis Lietuvoje modernybės laikotarpiu.

Iš dalies nurodo Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos 1–2 priežastis ir pasekmes Lietuvai.

Iš dalies nurodo priverstinės Lietuvos gyventojų emigracijos 1–2 esminius bruožus antrosios sovietų okupacijos metais. Iš dalies apibūdina lietuvių išeivijos veiklą siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Pateikia lietuvių išeivių veiklos, siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, 1–2 pavyzdžius.

Padedamas ir naudodamasis žemėlapiu nustato Lietuvos gamtinę, politinę ir ekonominę geografinę padėtį.

Išvardija gamtos sudedamąsias dalis (paviršius, dirvožemis, augalija ir gyvūnija), paaiškina jų tarpusavio ryšius Lietuvoje. Padedamas mokytojo analizuoja ir lygina klimato žemėlapius, klimatogramas ir paveikslus.

Diskutuoja ir argumentuotai išsako savo nuomonę apie Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo problemas.

Padedamas mokytojo analizuoja ūkio šakų (bioprodukcinio ūkio, pramonės, paslaugų) plėtojimąsi Lietuvoje. Nagrinėja statistikos duomenis (socialinius ir ekonominius rodiklius), pateikia duomenimis grįstas išvadas.

Padedamas mokytojo vertinta urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Padedamas mokytojo vertina Lietuvos politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo aktualijas, savarankiškai moka ieškoti apie tai patikimos informacijos.

Sprendžia lietuvių bendruomenei kylančias problemas ir kitaip dalyvauja jos veikloje.

Nagrinėja piliečio teises ir pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir iš dalies nurodo jos principus.

Iš dalies lygina atskirus Lietuvos ir gyvenamosios valstybės istorijos laikotarpius, bendrais bruožais apibūdina valstybių istorinę raidą ir nusako panašumus bei skirtumus.

Sieja istorinius pokyčius su žmogaus kasdienybe. Iš dalies paaiškina kasdienio žmonių gyvenimo pokyčių priežastis Lietuvoje modernybės laikotarpiu.

Iš dalies nurodo Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos priežastis ir pasekmes Lietuvai.

Iš dalies nurodo priverstinės Lietuvos gyventojų emigracijos bruožus antrosios sovietų okupacijos metais.

Iš dalies analizuoja lietuvių išeivijos veiklą siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Pateikia lietuvių išeivių veiklos, siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, keletą pavyzdžių.

Padedamas ir naudodamasis žemėlapiu nustato Lietuvos gamtinę, politinę ir ekonominę geografinę padėtį.

Išvardija gamtos sudedamąsias dalis (paviršius, dirvožemis, augalija ir gyvūnija), paaiškina jų tarpusavio ryšius Lietuvoje.

Padedamas mokytojo analizuoja ir lygina klimato žemėlapius, klimatogramas ir paveikslus, nusako klimatą lemiančių veiksnių (saulės spinduliuotės, geografinės padėties, oro masių judėjimo, Atlanto vandenyno, Žemės paviršiaus formų) įtaką Lietuvos klimatui.

Diskutuoja ir argumentuotai išsako savo nuomonę apie Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo problemas.

Nurodo Lietuvos padėtį bendroje pasaulio ūkio sistemoje. Padedamas mokytojo analizuoja ūkio šakų (bioprodukcinio ūkio, pramonės, paslaugų) plėtojimąsi Lietuvoje. Nagrinėja statistikos duomenis (socialinius ir ekonominius rodiklius), pateikia duomenimis grįstas išvadas.

Padedamas mokytojo vertinta urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Padedamas mokytojo vertina Lietuvos politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo aktualijas, savarankiškai moka ieškoti apie tai patikimos informacijos bei geba ją analizuoti.

Sprendžia lietuvių bendruomenei kylančias problemas ir kitaip dalyvauja jos veikloje.

Nagrinėja piliečio teises ir pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir iš dalies palygina jos principus su gyvenamosios šalies Konstitucija.

Pakankamai

Padedamas nurodo 1–2 atskirus Lietuvos ir gyvenamosios valstybės istorijos laikotarpius, fragmentiškai nusako valstybių istorinę raidą.

Sieja istorinius pokyčius su žmogaus kasdienybe. Fragmentiškai nurodo kasdienio žmonių gyvenimo pokyčių bent vieną priežastį Lietuvoje modernybės laikotarpiu.

Padedamas nurodo Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos bent vieną priežastį ir pasekmę Lietuvai.

Padedamas ir remdamasis pateikta medžiaga nurodo priverstinės Lietuvos gyventojų emigracijos bent vieną bruožą antrosios sovietų okupacijos metais.

Padedamas aptaria lietuvių išeivijos veiklą siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Fragmentiškai pateikia lietuvių išeivių veiklos, siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, bent vieną pavyzdį.

Žino objektus: Lietuvos apskričių administracinius centrus, Medininkus, Visaginą, Elektrėnus, Mosėdį, Šiluvą, Varnius, Birštoną; Lietuvos paviršius – aukštumas: Sūduvos, Dzūkų, Aukštaičių, Medininkų, Švenčionių; Pietryčių lygumą, Pajūrio žemumą; kalvas – Medvėgalį, Šatriją; upes – Mūšą, Miniją, Nemunėlį; ežerus – Dysnus, Dusią, Vištytį, Sartus, Metelį, Platelių ežerą, Antalieptės marias, Elektrėnų marias; pelkes – Čepkelių raistą, Kamanas; Rusnės salą.

Išvardija gamtos sudedamąsias dalis (paviršius, dirvožemis, augalija ir gyvūnija), paaiškina jų tarpusavio ryšius Lietuvoje.

Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja ir lygina klimato žemėlapius, klimatogramas ir paveikslus.

Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja ūkio šakų (bioprodukcinio ūkio, pramonės, paslaugų) plėtojimąsi Lietuvoje.

Padedamas mokytojo vertinta urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Pagal pateiktą pavyzdį vertina Lietuvos politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo aktualijas.

Sprendžia lietuvių bendruomenei kylančias problemas ir kitaip dalyvauja jos veikloje.

Nagrinėja piliečio teises ir pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Padedamas ir pagal pateiktą medžiagą nurodo 1–2 atskirus Lietuvos ir gyvenamosios valstybės istorijos laikotarpius, bendrais bruožais apibūdina valstybių istorinę raidą ir nusako panašumus bei skirtumus.

Sieja istorinius pokyčius su žmogaus kasdienybe. Padedamas fragmentiškai paaiškina kasdienio žmonių gyvenimo pokyčių 1–2 priežastis Lietuvoje modernybės laikotarpiu.

Padedamas nurodo Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos 1–2 priežastis ir pasekmes Lietuvai.

Fragmentiškai nurodo priverstinės Lietuvos gyventojų emigracijos 1–2 esminius bruožus antrosios sovietų okupacijos metais.

Padedamas apibūdina lietuvių išeivijos veiklą siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Fragmentiškai pateikia lietuvių išeivių veiklos, siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, 1–2 pavyzdžius.

Išvardija gamtos sudedamąsias dalis (paviršius, dirvožemis, augalija ir gyvūnija), paaiškina jų tarpusavio ryšius Lietuvoje.

Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja ir lygina klimato žemėlapius, klimatogramas ir paveikslus.

Diskutuoja ir argumentuotai išsako savo nuomonę apie Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo problemas.

Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja ūkio šakų (bioprodukcinio ūkio, pramonės, paslaugų) plėtojimąsi Lietuvoje ir statistikos duomenis (socialinius ir ekonominius rodiklius).

Padedamas mokytojo vertinta urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Vertina Lietuvos politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo aktualijas, savarankiškai moka ieškoti apie tai patikimos informacijos.

Sprendžia lietuvių bendruomenei kylančias problemas ir kitaip dalyvauja jos veikloje.

Nagrinėja piliečio teises ir pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir padedamas nurodo jos principus.

Padedamas ir pagal pateiktą medžiagą lygina atskirus Lietuvos ir gyvenamosios valstybės istorijos laikotarpius, bendrais bruožais apibūdina valstybių istorinę raidą ir nusako panašumus bei skirtumus.

Sieja istorinius pokyčius su žmogaus kasdienybe. Fragmentiškai paaiškina kasdienio žmonių gyvenimo pokyčių priežastis Lietuvoje modernybės laikotarpiu.

Padedamas nurodo Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos priežastis ir pasekmes Lietuvai.

Fragmentiškai nurodo priverstinės Lietuvos gyventojų emigracijos bruožus antrosios sovietų okupacijos metais.

Padedamas analizuoja lietuvių išeivijos veiklą siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Padedamas pateikia lietuvių išeivių veiklos, siekiant atkurti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, pavyzdžių.

Išvardija gamtos sudedamąsias dalis (paviršius, dirvožemis, augalija ir gyvūnija), paaiškina jų tarpusavio ryšius Lietuvoje.

Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja ir lygina klimato žemėlapius, klimatogramas ir paveikslus, nusako klimatą lemiančių veiksnių (saulės spinduliuotės, geografinės padėties, oro masių judėjimo, Atlanto vandenyno, Žemės paviršiaus formų) įtaką Lietuvos klimatui.

Diskutuoja ir argumentuotai išsako savo nuomonę apie Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo problemas.

Nurodo Lietuvos padėtį bendroje pasaulio ūkio sistemoje. Pagal pateiktą pavyzdį analizuoja ūkio šakų (bioprodukcinio ūkio, pramonės, paslaugų) plėtojimąsi Lietuvoje ir statistikos duomenis (socialinius ir ekonominius rodiklius).

Padedamas mokytojo vertinta urbanizacijos procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Pagal pateiktą pavyzdį vertina Lietuvos politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo aktualijas, savarankiškai moka ieškoti apie tai patikimos informacijos bei geba ją analizuoti.

Sprendžia lietuvių bendruomenei kylančias problemas ir kitaip dalyvauja jos veikloje.

Nagrinėja piliečio teises ir pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir padedamas palygina jos principus su gyvenamosios šalies Konstitucija.“

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė