LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. SPALIO 8 D. ĮSAKYMO NR. 1K-316 „DĖL PROJEKTŲ ADMINISTRAVIMO IR FINANSAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. lapkričio 10 d. Nr. 1K-366
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“:
1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„Vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“, 4.7.2 papunkčiu,“.
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Projektų administravimo ir finansavimo taisykles:
2.1. Pakeičiu 6.21 papunktį ir jį išdėstau taip:
„6.21. Projekto finansavimo pabaiga – patvirtintame galutiniame mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų apmokėjimo projekto vykdytojui data arba data, kai projekto vykdytojas arba partneris apmoka visas galutiniame mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui (kai galutiniame mokėjimo prašyme deklaruotos išlaidos apmokamos taikant sąskaitų apmokėjimo būdą), atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas atliekamas vėliau, arba galutinio mokėjimo prašymo patvirtinimo data, jei su galutiniu mokėjimo prašymu nėra apmokamos projekto išlaidos. Kai visuotinės dotacijos priemonės projekto vykdytojas neteikia mokėjimo prašymų, projekto finansavimo pabaiga laikoma paskutinio atlikto mokėjimo projekto vykdytojui data, jei projektų finansavimo sąlygų apraše nenustatyta kitaip. Projekto finansavimo pabaigos data nekeičiama, jeigu teismo sprendimu išlaidos apmokamos po projekto finansavimo pabaigos.“
2.2. Pakeičiu 6.34 papunktį ir jį išdėstau taip:
„6.34. Veiksmų programos įgyvendinimo teritorija – veiksmų programoje nustatyta teritorija, kurioje turi būti įgyvendinami projektai, taip pat teritorija, kurioje gali būti įgyvendinami projektai pagal reglamento (ES) Nr. 1303/2013 70 straipsnyje ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 su visais pakeitimais 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.“
2.3. Pakeičiu 51 punktą ir jį išdėstau taip:
„51. Regiono projektų sąraše nustatomas kiekvieno projekto paraiškos pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo regiono projektų sąrašo patvirtinimo dienos, išskyrus atvejus, kai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai suderinus su savivaldybės vykdomąja institucija ir pareiškėjui sutikus, tinkamai parengta paraiška gali būti pateikta per trumpesnį laikotarpį.“
2.4. Pakeičiu 52 punktą ir jį išdėstau taip:
„52. Regiono plėtros taryba, patvirtinusi regiono projektų sąrašą, per 5 dienas informuoja Vidaus reikalų ministeriją ir įgyvendinančiąją instituciją bei už veiksmų programos priemonę atsakingą ministeriją. Vidaus reikalų ministerija per 7 dienas jo duomenis suveda į SFMIS2014 bei paskelbia svetainėje www.esinvesticijos.lt.“
2.5. Pakeičiu 72 punktą ir jį išdėstau taip:
„72. Prieš tai, kai projektas įtraukiamas į valstybės arba regiono projektų sąrašą, ministerija, kai projektas atrenkamas valstybės projektų planavimo būdu, arba Vidaus reikalų ministerija, kai projektas atrenkamas regionų projektų planavimo būdu, įvertina, ar projektas atitinka reikalavimus, nustatytus atitinkamai Taisyklių 37 arba 49 punkte.“
2.6. Pakeičiu 81 punktą ir jį išdėstau taip:
„81. Ministerija, patvirtinusi projektų finansavimo sąlygų aprašą, informuoja apie tai įgyvendinančiąją instituciją, o kai planuojami regionų projektai, – ir Vidaus reikalų ministeriją ir nustato kvietimo sumą, taip pat, suderinusi su įgyvendinančiąja institucija, nustato projektų konkurso arba tęstinės projektų atrankos paraiškų pateikimo terminą (-us) (kvietimų teikti paraiškas skelbimo, projektų sąrašų ir finansavimo sutarčių sudarymo planą ministerija iš anksto skelbia svetainėje www.esinvesticijos.lt).“
2.7. Pakeičiu 1221.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„1221.1. kreipiasi į ministeriją (kai įgyvendinami valstybės projektai) arba Vidaus reikalų ministeriją (kai įgyvendinami regionų projektai) prašydama įvertinti projekto atitiktį Taisyklių 37 arba 49 punkte nustatytiems reikalavimams. Ministerija arba Vidaus reikalų ministerija, įvertinusios paraiškos pakeitimus, pateikia įgyvendinančiajai institucijai išvadą dėl projekto atitikties Taisyklių 37 arba 49 punkte nustatytiems reikalavimams. Prireikus ministerija arba regiono plėtros taryba pakeičia valstybės ar regiono projektų sąrašą. Jei projektas nebeatitinka Taisyklių 37 arba 49 punkto reikalavimų, ministerija arba Vidaus reikalų ministerija apie tai informuoja įgyvendinančiąją instituciją, kuri atmeta paraišką;“.
2.8. Pakeičiu 124 punktą ir jį išdėstau taip:
„124. Priėmusi sprendimą atmesti paraišką, įgyvendinančioji institucija per 3 darbo dienas per DMS pareiškėjui pateikia sprendimą dėl paraiškos atmetimo, kuriame nurodo paraiškos atmetimo priežastis, paraiškos atmetimo teisinį pagrindą ir šio sprendimo apskundimo tvarką, o jei priimtas sprendimas atmesti valstybės ar regiono projekto paraišką, apie tai taip pat per SFMIS2014 informuoja ministeriją, dėl regionų projektų – ir regiono plėtros tarybą bei Vidaus reikalų ministeriją. Jei priimtas sprendimas atmesti vietos plėtros projekto, kurio pareiškėju ar partneriu nėra vietos veiklos grupė, paraišką, apie tai įgyvendinančioji institucija per 7 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo informuoja vietos veiklos grupę jos elektroninio pašto adresu.“
2.9. Pakeičiu 157 punktą ir jį išdėstau taip:
„157. Ministerija pateikia įgyvendinančiajai institucijai, o dėl regionų projektų ir regiono plėtros tarybai bei Vidaus reikalų ministerijai sprendimą dėl projekto finansavimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, kartu nurodydama, iš kokių Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų priemonių lėšų yra finansuojamas projektas, t. y. nurodo priemonių pavadinimus ir kodus, taip pat ekonominės biudžeto pajamų ir asignavimų klasifikacijos (toliau – ekonominė klasifikacija) ir funkcinės asignavimų klasifikacijos (toliau – funkcinė klasifikacija) kodus. Vienam projektui nurodomas vienas ekonominės klasifikacijos kodas pagal didžiąją projekto numatomų patirti išlaidų dalį. Pasikeitus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programos priemonės, iš kurios lėšų yra finansuojamas projektas, kodui ar pavadinimui, ekonominės ir funkcinės klasifikacijos kodui, ministerija per 7 dienas apie pasikeitimus informuoja įgyvendinančiąją instituciją.“
2.10. Pakeičiu 168 punktą ir jį išdėstau taip:
„168. Jeigu pareiškėjas atsisako pasirašyti projekto sutartį ar per nustatytą terminą jos nepasirašo, įgyvendinančioji institucija per 7 dienas nuo šios informacijos gavimo dienos arba nustatyto termino pabaigos per SFMIS2014 apie tai informuoja ministeriją (jei tai regiono projektas, – ir regiono plėtros tarybą bei Vidaus reikalų ministeriją, jei tai vietos plėtros projektas, – ir vietos veiklos grupę jos elektroninio pašto adresu), o per DMS informuoja pareiškėją, kad pasiūlymas pasirašyti projekto sutartį neteko galios. Tokiu atveju ministerija priima sprendimą Taisyklių 159 punkte nustatyta tvarka.“
2.11. Pakeičiu 188 punktą ir jį išdėstau taip:
„188. Įgyvendinančioji institucija, priėmusi vienašalį sprendimą pakeisti projekto sutartį, jį per DMS siunčia projekto vykdytojui ir apie tai per SFMIS2014 informuoja ministeriją (įgyvendinant regionų projektus – ir regiono plėtros tarybą bei Vidaus reikalų ministeriją). Projekto vykdytojui nevykdant projekto sutarties sąlygų vienašališkai pakeitus projekto sutartį, projekto sutartis gali būti nutraukiama Taisyklių 190–192 punktuose nustatyta tvarka. Projekto sutartis negali būti nutraukta, jeigu Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ar Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas projekto vykdytojo skundas dėl įgyvendinančiosios institucijos priimto vienašalio sprendimo dėl projekto sutarties pakeitimo.“
2.12. Pakeičiu 193 punktą ir jį išdėstau taip:
„193. Projekto vykdytojas turi teisę atsisakyti vykdyti projekto sutartį apie tai informuodamas įgyvendinančiąją instituciją per DMS (jei projektas atrinktas valstybės ar regiono projektų planavimo būdu, įgyvendinančioji institucija apie tai informuoja ministeriją, o apie regiono projektą – ir regiono plėtros tarybą bei Vidaus reikalų ministeriją). Jeigu projekto vykdytojui buvo išmokėta projektui skirtų finansavimo lėšų, projekto sutartis gali būti nutraukta tik po to, kai išmokėtos projektui skirtos finansavimo lėšos susigrąžinamos iš projekto vykdytojo vadovaujantis Taisyklių 26 skirsniu. Šiame Taisyklių punkte nustatytu atveju sprendimą nutraukti projekto sutartį įgyvendinančioji institucija priima per 30 dienų (jei grąžinamos išmokėtos projektui skirtos finansavimo lėšos) ir per DMS informuoja projekto vykdytoją, kad projekto sutartis nustojo galioti.“
2.13. Pakeičiu 194 punktą ir jį išdėstau taip:
„194. Įgyvendinančioji institucija informuoja atsakingą ministeriją apie užbaigtas Taisyklių 192 ir 193 punktuose nustatytas projekto sutarties nutraukimo procedūras. Ministerija, gavusi informaciją apie nutrauktą projekto sutartį, pripažįsta sprendimą dėl projekto finansavimo netekusiu galios. Jei projektas yra įtrauktas į regiono projektų sąrašą, įgyvendinančioji institucija apie pradėtas ir užbaigtas projekto sutarties nutraukimo procedūras taip pat informuoja regiono plėtros tarybą ir Vidaus reikalų ministeriją. Regiono plėtros taryba, gavusi informaciją apie nutrauktą projekto sutartį, išbraukia projektą iš regionų projektų sąrašo.“
2.14. Pakeičiu 200 punktą ir jį išdėstau taip:
„200. Savivaldybės vykdomoji institucija dėl regiono projekto vykdytojo, siekiančio gauti papildomą finansavimą, raštu kreipiasi į regiono plėtros tarybą ir Vidaus reikalų ministeriją (pateikdama Taisyklių 202 punkte nurodytus dokumentus). Jei regiono plėtros taryba (Taisyklių 196.1 ir 196.5 papunkčiuose nurodytais atvejais užtikrindama, kad planuojamos papildomai finansuoti veiklos atitinka Taisyklių 37 punkto sąlygas (jei siekiamas gauti papildomas finansavimas sudaro iki 5 procentų projekto vertės, Taisyklių 37.2 papunktis netaikomas)) priima sprendimą tenkinti prašymą, ji, vadovaudamasi Taisyklių 56 punktu, pakeičia regiono projektų sąrašą, nustatydama didesnę projektui numatomų skirti finansavimo lėšų sumą, ir apie tai, vadovaudamasi Taisyklių 52 punktu, informuoja atsakingas institucijas ir raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ir projekto vykdytoją. Regiono plėtros tarybai pakeitus regiono projektų sąrašą, projekto vykdytojas per DMS teikia įgyvendinančiajai institucijai prašymą skirti papildomą finansavimą projektui.“
2.15. Pakeičiu 204 punktą ir jį išdėstau taip:
„204. Įgyvendinančioji institucija, atlikdama prašymų skirti papildomą finansavimą vertinimą, patikrina, ar tenkinamos projektų finansavimo sąlygos pagal su projektų finansavimo sąlygų aprašu patvirtintą projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelę (kuri rengiama pagal Taisyklių 2 priede nurodytus bendruosius reikalavimus, jų vertinimo aspektus ir paaiškinimus), t. y. Taisyklių 196.1 ir 196.5 papunkčiuose nurodytais atvejais patikrina atitiktį pagal visus projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelės bendrųjų reikalavimų vertinimo aspektus (išskyrus valstybės ir regionų projektų atitiktį tiems reikalavimams, kuriuos pagal Taisyklių 199 ir 200 punktus vertina ministerijos ar Vidaus reikalų ministerija), Taisyklių 196.2 ir 196.4 papunkčiuose nurodytais atvejais patikrina atitiktį pagal projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelės 4.5, 5.4, 6.1, 6.2 ir 7.4–7.8 papunkčiuose nurodytus vertinimo aspektus, Taisyklių 196.3 papunktyje nurodytu atveju patikrina atitiktį pagal projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelės 4.5 ir 5.4 papunkčiuose nurodytus vertinimo aspektus.“
2.16. Pakeičiu 216 punktą ir jį išdėstau taip:
„216. Projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu privalo užtikrinti tinkamą projekto finansinės apskaitos atskyrimą bendroje projekto vykdytojo finansinėje apskaitoje. Su projektu susiję finansinės apskaitos įrašai turi būti lengvai atskiriami nuo kitų projekto vykdytojo operacijų arba kitų projekto vykdytojo vykdomų projektų operacijų. Projekto operacijų apskaitai tvarkyti rekomenduojama naudoti atskiras sąskaitų plano subsąskaitas arba kitaip jas atskirti, pavyzdžiui, nurodant požymius. Šiame punkte nurodyti reikalavimai netaikomi išlaidoms, kurios apmokamos supaprastintai arba kaip palūkanų subsidijos, ir fiziniam asmeniui, kuris nevykdo ūkinės ir (arba) ekonominės veiklos.“
2.17. Pakeičiu 224 punktą ir jį išdėstau taip:
„224. Kartu su avanso mokėjimo prašymu projektų vykdytojai – privatūs juridiniai asmenys, privačių juridinių asmenų filialai ir atstovybės, fiziniai asmenys turi pateikti avanso draudimo dokumentą: Lietuvos banko prižiūrimos finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją ar laidavimo raštą arba laidavimo draudimo raštą dėl visos avanso sumos, viešieji juridiniai asmenys – avanso draudimo dokumentą dėl avanso sumos, kai ji didesnė kaip 30 000 eurų (trisdešimt tūkstančių eurų). Viešiesiems juridiniams asmenims gali būti netaikomas reikalavimas pateikti avanso draudimo dokumentą dėl avanso sumos, jeigu mokėjimo prašymai teikiami ne rečiau kaip kas mėnesį, per 2 mėnesius projekto vykdytojui pačiam vykdant projekto veiklas patiriamų ar planuojamų patirti tiesioginių išlaidų suma – daugiau nei 30 000 eurų (trisdešimt tūkstančių eurų) ir avanso suma neviršija 45 000 eurų (keturiasdešimt penkių tūkstančių eurų). Reikalavimas pateikti avanso draudimo dokumentą netaikomas biudžetinėms įstaigoms, taip pat viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė, valstybės valdomoms įmonėms, labdaros ir paramos fondams, kurių vienintelė dalininkė yra valstybės valdoma bendrovė, ir avanso daliai, skirtai vadovaujantis Taisyklių 220.3 papunkčiu. Avanso draudimo dokumente nurodytas draudėjas turi būti projekto vykdytojas, naudos gavėjas turi būti sprendimą dėl projekto finansavimo priėmusi institucija. Avanso draudimo dokumente turi būti nurodyta avanso draudimo suma ir galiojimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei mokėjimo prašymo, kuriame galutinai įvertinamas turimas avansas, patvirtinimo data.“
2.18. Papildau 2701 punktu:
„2701. Įgyvendinant projektą Nr. 08.4.1-ESFA-V-419-02-0001 projekto dalyviams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos Ukrainoje ir kurie gavę pagrindinius poreikius tenkinančią paramą, nereikia pateikti užpildytos dalyvio anketos. Informaciją apie ESF projekto dalyvius projekto vykdytojas arba partneris pateikia pažymoje, kurioje nurodoma užsieniečio vardas (vardai), pavardė (pavardės), gimimo data, interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU) ir dalyvio statusas darbo rinkoje (dirbantis, bedarbis, neaktyvus). Projekto vykdytojas arba partneris užtikrina ESF projekto dalyvio informavimą, kokiu tikslu renkami ir tvarkomi jo asmens duomenys.“
2.19. Papildau 2771 punktu:
„2771. Projektų veiklų, kurių faktinį įvykdymą galima patikrinti nevykstant į projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietą, patikrą vietoje galima atlikti nuotoliniu būdu – naudojant informacinių technologijų priemones („Zoom“, „Microsoft Teams“ platformas ir pan.) patikrinti dokumentus, vaizdo, garso įrašus ir (ar) kitus įrodymus.“
2.20. Papildau 2772 punktu:
„2772. Projektų, kurių patikros vietose dėl galiojusio režimo buvo atliktos nuotoliniu būdu nevykstant į projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietą, pasibaigus režimui, patikros vietose atliekamos pakartotinai vykstant į projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietą ir įsitikinant dėl tų aspektų, dėl kurių nebuvo įmanoma įsitikinti nuotoliniu būdu atliktos patikros vietoje, kai nevykstama į projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietą, metu.“
2.21. Pakeičiu 300 punktą ir jį išdėstau taip:
„300. Apie įtariamo pažeidimo ištaisymą ir jo ištaisymo būdą įgyvendinančioji institucija per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 297 punkte nurodytų veiksmų atlikimo dienos informuoja projekto vykdytoją per DMS ir apie nustatytus neatitikimus informuoja centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO), kai atliktas pirkimas iš CPO, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio nuostatomis (toliau – pirkimas iš CPO), o su įtariamu pažeidimu susiję veiksmai ir įgyvendinančiosios institucijos priimti sprendimai yra žymimi mokėjimo prašymų patikros lapuose, projektų patikros vietoje lapuose, ataskaitų po projekto finansavimo pabaigos patikros lapuose, susirašinėjimo su projekto vykdytoju dokumentuose ir kituose dokumentuose vadovaujantis įgyvendinančiosios institucijos vidaus procedūrų aprašais.“
2.22. Pakeičiu 303 punktą ir jį išdėstau taip:
„303. Įgyvendinančioji institucija ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pradėto įtariamo pažeidimo tyrimo dienos informuoja ministeriją (taip pat kitą (-as) įgyvendinančiąją (-iąsias) instituciją (-as), jei pažeidimas susijęs su kitos (-ų) įgyvendinančiosios (-iųjų) institucijos (-ų) administruojamo projekto pirkimu) per SFMIS2014, projekto vykdytoją per DMS ir CPO, kai atliktas pirkimas iš CPO, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojo ir (ar) CPO informavimas galėtų turėti neigiamos įtakos pažeidimo tyrimui.“
2.23. Pakeičiu 304 punktą ir jį išdėstau taip:
„304. Įtariamo pažeidimo tyrimo metu įgyvendinančioji institucija vertina projekto vykdytojo ir (ar) CPO, kai atliktas pirkimas iš CPO, ir (ar) kitų institucijų, ir (ar) įstaigų pateiktą informaciją, duomenis ir dokumentus, gali atlikti projekto patikras vietoje, prašyti paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes, kreiptis į kitas atsakingas institucijas (ministeriją, Viešųjų pirkimų tarnybą, Konkurencijos tarybą ir kt.) su prašymu pateikti išvadas, paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu, ir (ar) atlikti kitus veiksmus, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą. Įgyvendinančioji institucija įtariamo pažeidimo tyrimo metu privalo atlikti projekto patikrą (-as) vietoje, kai dokumentus, atliktus darbus, pristatytas prekes ir (ar) kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes galima įvertinti tik projekto patikros (-ų) vietoje metu.“
2.24. Pakeičiu 305 punktą ir jį išdėstau taip:
„305. Įgyvendinančioji institucija įtariamo pažeidimo tyrimą turi atlikti ir priimti sprendimą dėl pažeidimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įtarimo dėl pažeidimo užregistravimo SFMIS2014 dienos. Tais atvejais, kai reikia kreiptis į kitas institucijas ir (ar) projekto vykdytoją, ir (ar) CPO, kai atliktas pirkimas iš CPO, dėl papildomos informacijos ar sprendimas dėl sutarties nutraukimo, kaip nustatyta Taisyklių 190 punkte, turi būti suderintas su ministerija Taisyklių 191 punkte nustatyta tvarka, įtariamo pažeidimo tyrimas užbaigiamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo papildomos informacijos gavimo arba ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sprendimo suderinimo su ministerija dienos. Tais atvejais, kai įtariamo pažeidimo tyrimas yra susijęs su vykstančiu ikiteisminiu tyrimu ar teisminiu procesu dėl nusikalstamos veikos, įtariamo pažeidimo tyrimo ir nustatymo veiksmus įgyvendinančioji institucija atlieka nelaukdama ikiteisminio tyrimo pabaigos ir (ar) teismo nuosprendžio dėl nusikalstamos veikos. Jei atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą ir įvertinus visas su įtariamu pažeidimu susijusias aplinkybes įgyvendinančioji institucija neturi pagrindo nustatyti pažeidimo, pažeidimo tyrimas baigiamas ir pažeidimas nėra nustatomas. Pažeidimo tyrimas atnaujinamas, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, patvirtinantis nusikalstamą veiką.“
2.25. Pakeičiu 313 punktą ir jį išdėstau taip:
„313. Dėl šių Taisyklių 312 punkte numatytų veiksmų įgyvendinančioji institucija sprendžia atsižvelgdama į galimą pažeidimo finansinį poveikį, projekto įgyvendinimo laipsnį ir kitas svarbias aplinkybes bei turimą informaciją apie projektą ar projekto vykdytoją ir apie tokį sprendimą informuoja projekto vykdytoją per DMS ir CPO, kai atliktas pirkimas iš CPO, taip pat ministeriją.“
2.26. Pakeičiu 314 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
2.27. Pakeičiu 317 punktą ir jį išdėstau taip:
2.28. Pakeičiu 318 punktą ir jį išdėstau taip:
„318. Įgyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl nustatyto pažeidimo yra rengiamas užpildant darbo grupės formą „Sprendimas dėl pažeidimo“. Sprendimas dėl pažeidimo turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus. Sprendime taip pat nurodoma informacija apie projektą ir projekto vykdytoją, informacija apie nustatytą pažeidimą, nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma, grąžintinų lėšų suma bei jų grąžinimo tvarka ir kitos aplinkybės.“
2.29. Pakeičiu 321 punktą ir jį išdėstau taip:
„321. Apie priimtą sprendimą dėl pažeidimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įgyvendinančioji institucija per DMS informuoja projekto vykdytoją ir CPO, kai atliktas pirkimas iš CPO, pateikdama sprendimo kopiją, taip pat per SFMIS2014 informuoja ministeriją (ir kitą (-as) įgyvendinančiąją (-iąsias) instituciją (-as), jei pažeidimas susijęs su kitos (-ų) įgyvendinančiosios (-iųjų) institucijos (-ų) administruojamo projekto pirkimu).“
2.30. Pakeičiu 323 punktą ir jį išdėstau taip:
„323. Esant poreikiui (t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu, nustačius, kad netinkamai apskaičiuota netinkamų finansuoti išlaidų suma, ir kitais atvejais) pažeidimo tyrimas gali būti atliekamas iš naujo ir atsižvelgiant į jo rezultatus atitinkamai gali būti pakeistas sprendimas dėl pažeidimo. Atnaujintas pažeidimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas šiame Taisyklių skirsnyje nustatyta tvarka. Kai, atnaujinus pažeidimo tyrimą ir priėmus sprendimą dėl pažeidimo, sumažėja projekto vykdytojui nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų suma, įgyvendinančioji institucija apie tai informuoja vadovaujančiąją instituciją.“
2.31. Pakeičiu 392 punktą ir jį išdėstau taip:
„392. Vadovaujantis 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, 206 ir 207 straipsniais, apdovanojimas (-ai) projekto tikslų pasiekimui skatinti turi būti skiriamas (-i) tik konkurso būdu, vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais. Apdovanojimą (-us), jei jis (jie) numatytas (-i) projektų finansavimo sąlygų apraše ir projekto sutartyje, gali skirti projekto vykdytojas. Jei numatyta projektų finansavimo sąlygų apraše, apdovanojimą (-us) projekto vykdytojui (-ams) taip pat gali skirti ministerija arba, kai įgyvendinama visuotinės dotacijos priemonė, – įgyvendinančioji institucija.“
2.32. Pakeičiu 405.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„405.2. skirtos iš anksto sumokėti rangovui, prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui pagal su juo sudarytą sutartį ir vadovaujantis pateiktomis išankstinio apmokėjimo sąskaitomis (arba sutartimi, jeigu joje nustatyta išankstinio mokėjimo galimybė, didžiausias išankstinio mokėjimo dydis ir išmokėjimo terminai), jeigu projekto vykdytojas pateikia iš rangovo, prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo gautą kredito įstaigos išankstinio mokėjimo grąžinimo garantiją, laidavimo ar laidavimo draudimo dokumentą dėl ne mažesnės nei išankstinio mokėjimo lėšų sumos (išskyrus šiam mokėjimui naudojamas projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavas lėšas), kuriame naudos gavėju nurodytas projekto vykdytojas ar partneris, jei projektų finansavimo sąlygų apraše nenustatyta kitaip. Tuo atveju, jeigu rangovas, prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra biudžetinė įstaiga, taip pat viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė, valstybės valdoma įmonė arba labdaros ir paramos fondas, kurio vienintelė dalininkė yra valstybės valdoma bendrovė, reikalavimas projekto vykdytojui pateikti rangovo, prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo gautą kredito įstaigos išankstinio mokėjimo grąžinimo garantiją netaikomas;“.
2.33. Pakeičiu 406 punktą ir jį išdėstau taip:
„406. Išlaidos turi būti tinkamai dokumentuotos, t. y. visos įgyvendinant projektą patirtos išlaidos turi būti pagrįstos projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentais, kurių atsekamumas turi būti užtikrintas. Patirtos išlaidos turi būti įtrauktos į projekto vykdytojo, partnerio arba trečiųjų šalių (jei esama trečiųjų šalių, vadovaujantis Taisyklių 404 punktu) finansinę apskaitą.“
2.34. Papildau 4151 punktu:
„4151. Ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus turtą, nurodytą Taisyklių 422 punkte, pirkimo išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš ESF lėšų, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
4151.1. įgyvendinant projektą nurodytos šio turto pirkimo išlaidos yra mažesnės nei tokio paties turto nuomos išlaidos projekto (ar jo veiklos, kuriai vykdyti reikalingas turtas) įgyvendinimo laikotarpiu;
4151.2. finansuojama šio turto pirkimo išlaidų dalis, lygi įsigyto turto nusidėvėjimo vertei per laikotarpį nuo turto įsigijimo iki projekto įgyvendinimo pabaigos;
4151.3. užbaigus projektą šio turto likutinė vertė yra nereikšminga, t. y. sudaro ne daugiau kaip 250 eurų bendros šio turto vertės;
4151.4. užbaigus projektą šis turtas ne trumpiau kaip iki jo nusidėvėjimo arba bent 5 metus bus naudojamas tam pačiam tikslui, kurio buvo siekiama įgyvendinant projektą, ir šio turto naudojimas būtinas projekto tikslo tęstinumui užtikrinti;
2.35. Pakeičiu 423.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.36. Pakeičiu 433.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„433.6. projekto vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidas, kai fiksuotoji norma sudaro iki 20 proc. visų kitų tiesioginių išlaidų. Į kitas tiesiogines išlaidas negali būti įtraukiamos darbų įsigijimo taikant viešąjį pirkimą išlaidos, kaip tai numatyta reglamento (ES) Nr. 1303/2013 68a straipsnio 1 dalyje.“
2.37. Pakeičiu 446.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
„446.7. jeigu pagal reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnio 3 dalies a arba aa punktą ūkio sektoriui taikoma grynųjų pajamų fiksuotoji norma, išreikšta pajamų procentais. Grynųjų pajamų fiksuotosios normos nustatytos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 V priede ir 2015 m. birželio 10 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 2015/1516, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 nustatoma fiksuotoji norma, taikoma iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansuojamiems mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų sektoriaus veiksmams, arba nustatomos vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnio 3 dalies aa punktu. Ministerija, vadovaujančiajai institucijai pritarus, pajamų fiksuotąsias normas ūkio sektoriui nustato projektų finansavimo sąlygų apraše.“
2.38. Pakeičiu 4491 punktą ir jį išdėstau taip:
„4491. Vykdant komunikacijos ir ES struktūrinių fondų matomumo didinimo veiklą, kai pagrindinis informavimo ir komunikacijos priemonės turinys susijęs su pasirengimu įgyvendinti 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programą ar jos įgyvendinimu ir kai tokia veikla finansuojama veiksmų programos lėšomis, vietoj ženklo gali būti naudojama ES emblema taip, kaip nurodyta EK leidinyje „ES emblemos naudojimas vykdant 2021–2027 m. ES programas“ (leidinys skelbiamas adresu ec.europa.eu/info/sites/default/files/eu-emblem-rules_lt.pdf), ją papildant ES ir ES struktūrinio (-ių) fondo (-ų) nuoroda.“
2.39. Pakeičiu 450.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„450.6. kai įgyvendinamas iš ESF lėšų bendrai finansuojamas projektas ir kai organizuojami mokymai ar vykdomos kitos panašios iš ERPF arba Sanglaudos fondo lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklos, užtikrinti, kad projekto dalyviams (tikslinei grupei) būtų pranešta apie projekto finansavimą iš tam tikro (-ų) ES struktūrinio (-ių) fondo (-ų), ir (ar) REACT-EU prioriteto lėšų. Įgyvendinant projekto veiklas, pavyzdžiui, mokymų, konferencijų organizavimo ar panašias, projekto tikslinei grupei skirtuose dokumentuose, įskaitant dalyvavimo renginiuose patvirtinimo dokumentus ar kitus pažymėjimus, turi būti naudojamas ženklas ir informuojama apie projekto finansavimą iš tam tikro (-ų) ES struktūrinio (-ių) fondo (-ų) ir (ar) REACT-EU prioriteto lėšų. Projekto tos pačios veiklos dalyviai apie projekto finansavimo šaltinį gali būti informuojami vienu projekto tikslinei grupei skirtu dokumentu (pvz., seminaro organizavimo dokumentai: pasirinktinai darbotvarkė ir (ar) dalyvių registracijos sąrašas, ir (ar) pažymėjimas);“.
2.40. Pakeičiu 455.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„455.3. vertina, ar projekto finansavimas, kuris projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu buvo pripažintas suderinamu su ES bendrąja rinka, projekto įgyvendinimo metu, atliekant sutarties pakeitimus ar skiriant papildomai lėšų, nepažeis Sutarties dėl ES veikimo 108 straipsnio 3 dalies ir netaps neteisėta ar netinkamai taikoma pagalba, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles;“.
2.41. Pakeičiu 40 skirsnio poskirsnio „Pareiškėjo ir projekto vykdytojo, kuris nėra perkančioji organizacija, pirkimų reikalavimai“ pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.42. Pakeičiu 457 punktą ir jį išdėstau taip:
„457. Pareiškėjas ar projekto vykdytojas, partneris, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ar perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimus (toliau kartu – ne perkančioji organizacija), pirkimus vykdo vadovaudamiesi Sutarties dėl ES veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais, taip pat Taisyklių reikalavimais. Ne perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama atsižvelgti į EK Aiškinamojo komunikato dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (2006/C 179/02), nuostatas. Ne perkančiosios organizacijos pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir šiose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas.“
2.43. Pakeičiu 463 punktą ir jį išdėstau taip:
„463. Įgyvendinančioji institucija, atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Paskesnė pirkimų patikra atliekama tikrinant projektų vykdytojų pateiktus mokėjimo prašymus ir nustatant išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Pirkimų patikra neatliekama dėl tų projekto išlaidų, kurios apmokamos supaprastintai, išskyrus atvejus, kai kyla įtarimas, kad projekto išlaidos, kurios apmokėtos supaprastintai, patirtos nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatyme ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (kai turi būti taikomi) nustatytų procedūrų. Pirkimų patikra taip pat nėra atliekama dėl tų projekto išlaidų, kurios patirtos ir apmokėtos privataus sektoriaus partnerio, su kuriuo sudaryta viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis.“
2.44. Pakeičiu 464 punktą ir jį išdėstau taip:
„464. Kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ar perkantysis subjektas pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Ne perkančioji organizacija atsako už Sutarties dėl ES veikimo principų ir šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi.“
2.45. Pakeičiu 465 punktą ir jį išdėstau taip:
„465. Perkančioji organizacija pirkimus, išskyrus atvejus, kai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą apie pirkimą neskelbiama taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnio ar 72 straipsnio 3 dalies išimtis, pirkimas yra mažos vertės neskelbiamas pirkimas arba pirkimui Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas šiame įstatyme nustatytais atvejais, atlieka elektroniniu būdu, naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) arba CPO elektroninėmis priemonėmis pirkimų procedūroms atlikti. Kai pirkimas atliekamas ne CVP IS priemonėmis, perkančioji organizacija užtikrina, kad su pirkimu susiję ir perkančiojoje organizacijoje saugomi dokumentai (pvz., įvykdytos pirkimo sutartys, paraiškos, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų nagrinėjimo bei vertinimo ir kiti dokumentai), reikalingi pirkimo patikrai atlikti, būtų įdėti į CVP IS. Pirkimo patikrai atlikti reikalingi su pirkimu susiję dokumentai, kurie dėl techninių galimybių negali būti įdėti į CVP IS, įgyvendinančiajai institucijai teikiami per DMS arba raštu, kai projektų finansavimo sąlygų apraše nurodyta, kad pirkimo sutartis turi būti suderinta su įgyvendinančiąja institucija iki paraiškos pateikimo. Esant prieštaravimui tarp CVP IS esančios informacijos ir perkančiosios organizacijos saugomų su pirkimu susijusių dokumentų, įgyvendinančioji institucija atsižvelgia tik į CVP IS esančią informaciją.“
2.46. Pakeičiu 473 punktą ir jį išdėstau taip:
2.47. Pakeičiu 493 punktą ir jį išdėstau taip:
„493. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba ministerijai Taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais. Projektų vykdytojai ministerijos pagal Taisyklių 494 punktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtus sprendimus skundžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kai įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl pažeidimo atliekant pirkimą iš CPO, įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) gali skųsti ir CPO.“
2.48. Papildau 5141 punktu:
„5141. Kai patiriamos išlaidos įgyvendinant projektą Nr. J02-CPVA-V-11-0005 „Sveikatos priežiūros specialistų praktinis mokymas teikti pagalbą sergantiems koronaviruso infekcija (COVID-19 liga) asmenims“, projekto vykdytojas privalo pateikti įrodymus dėl atitikties tikslinei grupei, kad mokymai buvo skirti sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams, kurie mokėsi su COVID-19 liga susijusiomis temomis, taip užtikrindamas, kad visi mokymuose dalyvavę asmenys buvo dirbantys sveikatos priežiūros sektoriuje. Taip pat projekto vykdytojas privalo pateikti šią informaciją apie ESF projekto dalyvį: vardą, pavardę, gimimo datą, lytį ir dalyvavimo projekto veiklose pradžios datą. Tokiu atveju nereikia pateikti užpildytos ESF projekto dalyvio anketos.“
2.49. Pakeičiu 1 priedą:
2.49.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės), ir Techninės paramos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl Techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Techninės paramos administravimo taisyklės).“
2.49.2. Pakeičiu 101 punktą ir jį išdėstau taip:
„101. Projekto vykdytojas gali teikti Aprašo 100.1 ir 100.2 papunkčiuose nurodytus duomenis įkeldamas užpildytas ir įdiegtomis priemonėmis patikrintas formas XML formatu (duomenų apie projekto dalyvius įkėlimo XML formatu specifikacija skelbiama interneto svetainėje adresu https://esinvesticijos.lt//lt/DMS).“
2.50. Pakeičiu 2 priedą:
2.50.1. Pakeičiu 1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „1.1. Projekto tikslai ir uždaviniai atitinka bent vieną veiksmų programos prioriteto konkretų uždavinį ir siekiamą rezultatą. (Įgyvendinančioji institucija vertina atitiktį šiam vertinimo aspektui tik tais atvejais, jei projektas atrenkamas projektų konkurso būdu arba tęstinės projektų atrankos būdu, o įgyvendinant bandomąją iniciatyvą, kai tai nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše. Kitais atvejais atitiktį šiam vertinimo aspektui vertina ministerija arba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prieš tai, kai projektas įtraukiamas į valstybės arba regiono projektų sąrašą, arba vadovaujančioji institucija, kai įgyvendinami veiksmų programos techninės paramos prioritetai, išskyrus atvejus, kai veiksmų programos techninės paramos prioriteto priemonė įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu.) |
(Jei šį bendrojo reikalavimo vertinimo aspektą vertina ne įgyvendinančioji institucija, pildydama tinkamumo finansuoti vertinimo lentelę, ji perkelia ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ar vadovaujančiosios institucijos atlikto projektinio pasiūlymo dėl valstybės ar regiono projekto įgyvendinimo (toliau – projektinis pasiūlymas) vertinimo išvadą ir skiltyje „Komentarai“ nurodo šios išvados pavadinimą ir datą.) |
(Šiame stulpelyje pagrindžiamas kiekvieno bendrojo reikalavimo aspekto įvertinimas.)“. |
2.50.2. Pakeičiu 2.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „2.1. Paraiškos vertinimo metu projektas atitinka strateginio planavimo dokumentų nuostatas. (Ministerija projektų finansavimo sąlygų apraše nurodo, prie kurių strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo turi būti prisidedama projektais, t. y. nurodo specialųjį atrankos kriterijų, kuris turi būti patvirtintas Veiksmų programos stebėsenos komiteto. Įgyvendinančioji institucija vertina atitiktį šiam reikalavimui tik tais atvejais, jei projektas atrenkamas projektų konkurso būdu arba tęstinės projektų atrankos būdu, o įgyvendinant bandomąją iniciatyvą, kai tai nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše. Kitais atvejais atitiktį šiam reikalavimui vertina ministerija arba Vidaus reikalų ministerija prieš tai, kai projektas įtraukiamas į valstybės arba regiono projektų sąrašą, arba vadovaujančioji institucija, kai įgyvendinami veiksmų programos techninės paramos prioritetai, išskyrus atvejus, kai veiksmų programos techninės paramos prioriteto priemonė įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu.) |
(Jei šį bendrojo reikalavimo vertinimo aspektą vertina ne įgyvendinančioji institucija, pildydama tinkamumo finansuoti vertinimo lentelę, ji perkelia ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ar vadovaujančiosios institucijos atlikto projektinio pasiūlymo vertinimo išvadą ir skiltyje „Komentarai“ nurodo šios išvados pavadinimą ir datą.)“. |
|
2.50.3. Pakeičiu 4.5.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
|
|
„4.5.2. projektas finansuojamas pagal suderintą valstybės pagalbos schemą ar Europos Komisijos sprendimą arba pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius su visais pakeitimais, laikantis ten nustatytų reikalavimų (taikoma, jei projektas finansuojamas pagal suderintą valstybės pagalbos schemą ar Europos Komisijos sprendimą arba pagal reglamentą (ES) Nr. 651/2014. Pildomas projektų atitikties valstybės pagalbos taisyklėms patikros lapas);“. |
|
|
2.50.4. Pakeičiu 5.4.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
|
|
„5.4.3. paraiškos vertinimo metu pareiškėjas ir partneris (-iai), kurie yra fiziniai asmenys, arba pareiškėjo ir partnerio (-ių), kurie yra juridiniai asmenys, vadovas, pagrindinis akcininkas (turintis daugiau nei 50 proc. akcijų) ar savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys (-iai) ar mažosios bendrijos atstovas (-ai), turintis (-ys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar finansinę apskaitą tvarkantis asmuo (-enys), ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (-ys) teisę surašyti ir pasirašyti pareiškėjo apskaitos dokumentus, neturi neišnykusio arba nepanaikinto teistumo arba dėl pareiškėjo ir partnerio (-ių) per paskutinius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą bendrininkų grupėje, organizuotoje grupėje, nusikalstamame susivienijime, jų organizavimą ar vadovavimą jiems, teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus ar teroristų finansavimą, vaikų darbą ar kitas su prekyba žmonėmis susijusias nusikalstamas veikas, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, turtinės žalos padarymą apgaule, turto sunaikinimą ar sugadinimą, neteisėtą praturtėjimą, kontrabandą, muitinės apgaulę, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, neteisėtą juridinio asmens veiklą, svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, mokesčių nesumokėjimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, skolininko nesąžiningumą, nusikalstamą bankrotą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą ar aplaidų apskaitos tvarkymą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba realizavimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimą, dalyvavimą kokioje nors kitoje neteisėtoje veikloje, kenkiančioje Lietuvos Respublikos ir (arba) ES finansiniams interesams, nėra subjektas, kuriam taikomos sankcijos, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (šis apribojimas netaikomas, jei pareiškėjo arba partnerio (-ių) veikla yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų ir (arba) valstybės pinigų fondų, taip pat Europos investicijų fondo ir Europos investicijų banko);“.
|
|
|
2.50.5. Pakeičiu 5.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
|
|
„5.6. Projekto parengtumas atitinka projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus. (Jei projektų finansavimo sąlygų apraše numatyti projekto parengtumo reikalavimai, kuriuos pareiškėjas turi įvykdyti iki projektinio pasiūlymo pateikimo ministerijai ar Vidaus reikalų ministerijai, šį vertinimo aspektą vertina ministerija arba Vidaus reikalų ministerija prieš tai, kai projektas įtraukiamas į valstybės arba regiono projektų sąrašą. Jei projektų finansavimo sąlygų apraše, pagal kurį atrenkami valstybės arba regiono projektai, numatyti projekto parengtumo reikalavimai, kuriuos pareiškėjas turi įvykdyti iki paraiškos pateikimo, šį vertinimo aspektą vertina įgyvendinančioji institucija paraiškų vertinimo metu. Kai projektai atrenkami projektų konkurso arba tęstinės projektų atrankos būdu, šį vertinimo aspektą vertina įgyvendinančioji institucija. Vertinant techninės paramos projektus šis vertinimo aspektas netaikomas.) |
(Jei šį bendrojo reikalavimo vertinimo aspektą vertina ne įgyvendinančioji institucija, pildydama tinkamumo finansuoti vertinimo lentelę, ji perkelia ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos atlikto projektinio pasiūlymo vertinimo išvadą ir skiltyje „Komentarai“ nurodo šios išvados pavadinimą ir datą.)“. |
|
2.50.6. Pakeičiu 7.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
|
|
„7.1. Projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimas pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės (toliau – SNA) rezultatais:
(Šis vertinimo aspektas taikomas projektams, kuriems teikiamas investicijų projektas (pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 671 punktą) ir investicijų projekto skaičiuoklė ir kurių įgyvendinimo alternatyvų analizė ir palyginimas atlikti taikant SNA metodą. Įgyvendinančioji institucija vertina atitiktį šiam vertinimo aspektui tik tais atvejais, jei projektas atrenkamas projektų konkurso būdu arba tęstinės projektų atrankos būdu, o įgyvendinant bandomąją iniciatyvą, kai tai nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše. Kitais atvejais atitiktį šiam vertinimo aspektui vertina ministerija arba Vidaus reikalų ministerija. Kai projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos sprendimas priimamas atsižvelgiant į viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktą vertinimo išvadą dėl partnerystės ar koncesijos projekto socialinės ir ekonominės naudos. Visais atvejais vertinama vadovaujantis Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir /ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika (toliau – Investicijų projektų rengimo metodika) ir Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimo kokybės vertinimo metodika (toliau – Kokybės metodika), kurios skelbiamos svetainėje www.esinvesticijos.lt. Jei Investicijų projektų rengimo metodiką numatoma taikyti su išimtimis, tokios išimtys turi būti suderintos su vadovaujančiąja institucija ir numatytos projektų finansavimo sąlygų apraše. Šis vertinimo aspektas netaikomas techninės paramos projektams ir projekto įgyvendinimo metu, išskyrus atvejus, kai taikomi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 196.1 arba 196.5 papunkčio reikalavimai.)
|
(Jei šį bendrojo reikalavimo vertinimo aspektą vertina ne įgyvendinančioji institucija, pildydama tinkamumo finansuoti vertinimo lentelę, ji perkelia ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos atlikto projektinio pasiūlymo vertinimo išvadą ir skiltyje „Komentarai“ nurodo šios išvados pavadinimą ir datą.) |
|
|
|
7.1.1. projekto įgyvendinimo alternatyvai (-oms) įvertinti taikomos pajamų, sąnaudų, finansavimo šaltinių, sukuriamos naudos ir kitos prielaidos yra pagrįstos;
|
|
|
|
|
7.1.2. projekto įgyvendinimo alternatyvai (-oms) įvertinti taikomas vienodas pagrįstos trukmės analizės laikotarpis;
|
|
|
|
|
7.1.3. projekto įgyvendinimo alternatyvai (-oms) įvertinti taikoma vienoda pagrįsto dydžio diskonto norma;
|
|
|
|
|
7.1.4. optimali projekto įgyvendinimo alternatyva pasirinkta pagal projekto įgyvendinimo alternatyvų finansinių ir (arba) ekonominių rodiklių (grynosios dabartinės vertės, vidinės grąžos normos, sąnaudų ir naudos santykio) reikšmes;
|
|
|
|
|
7.1.5. pasirinktai projekto įgyvendinimo alternatyvai realizuoti nėra žinomų teisinių, techninių ir socialinių apribojimų.“
|
|
|
2.50.7. Pakeičiu 7.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
|
|
„7.2. Projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimas pagrįstas sąnaudų veiksmingumo analizės (toliau – SVA) rodikliu.
(Šis vertinimo aspektas taikomas projektams, kuriems įgyvendinti teikiamas investicijų projektas (pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 671 punktą) ir investicijų projektų skaičiuoklė ir kurių alternatyvų analizė ir palyginimas atlikti taikant SVA metodą.
Įgyvendinančioji institucija vertina atitiktį šiam vertinimo aspektui tik tais atvejais, jei projektas atrenkamas projektų konkurso būdu arba tęstinės projektų atrankos būdu, o įgyvendinant bandomąją iniciatyvą, kai tai nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše. Kitais atvejais atitiktį šiam vertinimo aspektui vertina ministerija arba Vidaus reikalų ministerija. Kai projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos sprendimas priimamas atsižvelgiant į viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktą vertinimo išvadą dėl partnerystės ar koncesijos projekto socialinės ir ekonominės naudos. Visais atvejais vertinama vadovaujantis Investicijų projektų rengimo metodika ir Kokybės metodika.
Šis vertinimo aspektas netaikomas techninės paramos projektams ir projekto įgyvendinimo metu, išskyrus atvejus, kai taikomi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 196.1 arba 196.5 papunkčio reikalavimai.) |
(Jei šį bendrojo reikalavimo vertinimo aspektą vertina ne įgyvendinančioji institucija, pildydama tinkamumo finansuoti vertinimo lentelę, ji perkelia ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos atlikto projektinio pasiūlymo vertinimo išvadą ir skiltyje „Komentarai“ nurodo šios išvados pavadinimą ir datą.)“. |
|
2.51. Pakeičiu 3 priedą:
2.51.1. Pakeičiu 5.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „5.4. Projekto įgyvendinimo rizikos ir jų valdymas |
||||||||||||
| Aprašant projektui tiesioginį poveikį galinčias turėti rizikas, toliau pateiktoje lentelėje iš išsiskleidžiančio sąrašo pasirenkama aktuali projekto rizika. Šios lentelės laukuose detalizuojama, kokį neigiamą poveikį ir pasekmes projekto įgyvendinimui bei siekiamiems rezultatams gali turėti minima rizika. Galima pasirinkti daugiau nei vieną riziką. Pateikiamas rizikų sąrašas yra preliminarus ir skirtas pareiškėjui palengvinti rizikų nustatymą, todėl nėra laikomas baigtiniu. Jei buvo rengtas investicijų projektas pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikos, kuri skelbiama svetainėje www.esinvesticijos.lt, nuostatas ir teiktas ministerijai ar Vidaus reikalų ministerijai kartu su projektiniu pasiūlymu (kai taikomas valstybės ar regionų projektų planavimo būdas (išskyrus valstybės projektų planavimą įgyvendinant bandomąją iniciatyvą) arba įgyvendinančiajai institucijai kartu su paraiška (kai taikomas konkurso ar tęstinės projektų atrankos būdas arba, įgyvendinant bandomąją iniciatyvą, – valstybės projektų planavimo būdas), rizikų ir jų valdymo priemonių įvertinimas gali būti perkeliamas iš investicijų projekto. Tokiu atveju perkeliamos tik tos rizikos, kurios yra vis dar aktualios teikiant paraišką.
Tuo atveju, jeigu išskleidžiamame sąraše nenurodyta pareiškėjui aktuali rizika, pareiškėjas iš sąrašo gali pasirinkti „Kita rizika“ ir šią riziką detalizuoti kituose lentelės laukuose.
- Projektavimo (planavimo) kokybės rizika (projekto valdymo komandos administracinių gebėjimų ir kompetencijos trūkumas, projekto veiklų vėlavimas dėl viešųjų pirkimų vykdymo ir (ar) dėl užsitęsusio statybos leidimo dokumentų išdavimo, būtinybės stabdyti, keisti ar pirkti papildomus darbus, papildomų finansavimo šaltinių pritraukimo padidėjusiai statybos darbų vertei finansuoti, netikslaus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklų plano rizika, patentavimo rizika, rodiklių nepasiekimas dėl netikslaus planavimo ir kt.). - Įsigyjamų (atliekamų) rangos darbų kokybės rizika (nepakankami paskirtų specialistų gebėjimai ir kompetencijos trūkumas, atsakingų asmenų nepaskyrimas, rangovų kompetencijos trūkumas ir (ar) nepakankama rangos darbų kokybė, dėl nekokybiškai atliekamų rangos darbų galimi Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimai, užsitęsusios rangos darbų užbaigimo procedūros, rangos darbų defektai, aplinkosauginė rizika, nepakankama MTEPI veiklų kokybė ir kt.). - Įsigyjamų (atliekamų) paslaugų kokybės rizika (nepakankamos įsigyjamų paslaugų kokybės rizika, nepakankamos projekto vykdymo veiklų kokybės rizika, nepakankamos įsigyjamų MTEPI paslaugų kokybės rizika, esamo ar naujai įdarbinamo MTEPI ar kito personalo patirties ir (ar) kompetencijos trūkumas ir kt.). - Įsigyjamos įrangos, pagaminamų įrenginių ir sukuriamų produktų ar kito turto kokybės rizika (įrangos, įrenginių ar kito turto defektai, netinkamumas naudoti produktų kūrimo procese, įrangos, įrenginių ar kito turto nepakankami ar neišnaudojami pajėgumai ir kt.) - Nepakankamo finansavimo rizika (finansinė rizika, politinė rizika, neteisėtos valstybės pagalbos rizika, netikslus projekto įgyvendinimo kaštų įvertinimas, klaidingas projekto veiklų trukmės įvertinimas, finansinių srautų trūkumas ir kt.). - Rinkai pateikiamų produktų (paslaugų, prekių) tinkamumo rizika (technologinė rizika, technologinio suderinamumo rizika, teisinė rizika, socialinė rizika, tiekėjų (teikėjų) sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo rizika, produktų neatitikties sutarties sąlygoms ir galiojantiems reikalavimams rizika, eksploatavimo kaštų padidėjimo rizika, padidėjusių rinkos kainų rizika, papildomų išlaidų rizika, MTEPI veiklos rezultatų komercinis nepritaikomumas ir kt.). - Rinkai pateikiamų produktų (paslaugų, prekių) paklausos rizika (makroekonominės rizikos, mikroekonominės rizikos, rodiklių nepasiekimas dėl nepakankamos paklausos ir kt.). - Turto likutinės vertės projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje rizika (neplanuoto turto vertės pasikeitimo rizika, numatytų reinvesticijų dydžio pasikeitimo rizika ir kt.). - Kita rizika.
|
2.51.2. Pakeičiu 21 punkto devintąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„7. Aš arba mano atstovaujamo pareiškėjo vadovas, pagrindinis akcininkas (turintis daugiau nei 50 proc. akcijų) ar savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis (-ieji) narys (-iai) ar mažosios bendrijos atstovas, turintis (-ys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar finansinę apskaitą tvarkantis asmuo (-enys), ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (-ys) teisę surašyti ir pasirašyti pareiškėjo apskaitos dokumentus, neturiu (-i) neišnykusio arba nepanaikinto teistumo arba dėl pareiškėjo per paskutinius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą bendrininkų grupėje, organizuotoje grupėje, nusikalstamame susivienijime, jų organizavimą ar vadovavimą jiems, teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus ar teroristų finansavimą, vaikų darbą ar kitas su prekyba žmonėmis susijusias nusikalstamas veikas, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, turtinės žalos padarymą apgaule, turto sunaikinimą ar sugadinimą, neteisėtą praturtėjimą, kontrabandą, muitinės apgaulę, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, neteisėtą juridinio asmens veiklą, svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, mokesčių nesumokėjimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, skolininko nesąžiningumą, nusikalstamą bankrotą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą ar aplaidų apskaitos tvarkymą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba realizavimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimą, dalyvavimą kokioje nors kitoje neteisėtoje veikloje, kenkiančioje Lietuvos Respublikos ir (arba) ES finansiniams interesams, nesu (nėra) subjektas, kuriam taikomos sankcijos, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (šis apribojimas netaikomas, jei pareiškėjo veikla yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų ir (arba) valstybės pinigų fondų, taip pat Europos investicijų fondo ir Europos investicijų banko).“
2.51.3. Pakeičiu priedo 4 punktą ir jį išdėstau taip:
„4. Aš arba mano atstovaujamo partnerio vadovas, pagrindinis akcininkas (turintis daugiau nei 50 proc. akcijų) ar savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis (-ieji) narys (-iai) ar mažosios bendrijos atstovas, turintis (-ys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar finansinę apskaitą tvarkantis asmuo (-enys), ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (-ys) teisę surašyti ir pasirašyti partnerio apskaitos dokumentus, neturiu (-i) neišnykusio arba nepanaikinto teistumo arba dėl partnerio per paskutinius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą bendrininkų grupėje, organizuotoje grupėje, nusikalstamame susivienijime, jų organizavimą ar vadovavimą jiems, teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus ar teroristų finansavimą, vaikų darbą ar kitas su prekyba žmonėmis susijusias nusikalstamas veikas, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, turtinės žalos padarymą apgaule, turto sunaikinimą ar sugadinimą, neteisėtą praturtėjimą, kontrabandą, muitinės apgaulę, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, neteisėtą juridinio asmens veiklą, svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, mokesčių nesumokėjimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, skolininko nesąžiningumą, nusikalstamą bankrotą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą ar aplaidų apskaitos tvarkymą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba realizavimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimą, dalyvavimą kokioje nors kitoje neteisėtoje veikloje, kenkiančioje Lietuvos Respublikos ir (arba) ES finansiniams interesams, nesu (nėra) subjektas, kuriam taikomos sankcijos, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (šis apribojimas netaikomas, jei partnerio veikla yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų ir (arba) valstybės pinigų fondų, taip pat Europos investicijų fondo ir Europos investicijų banko).“
2.52. Pakeičiu 6 priedo 7.1 papunkčio lentelę ir ją išdėstau taip:
|
|
2.53. Pakeičiu 7 priedo 6 punktą ir jį išdėstau taip:
„6. Nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą:
6.1. kai pažeidimas nustatytas subjektui, kuris nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, atliekant pirkimą, netinkamos finansuoti projekto išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – 2019 m. gairės);
6.2. kai pažeidimas nustatytas subjektui, kuris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, atliekant pirkimą, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba kuriam jis netaikomas šiame įstatyme nustatytais atvejais, atliekant pirkimą iš centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO), vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio nuostatomis, kai šie pirkimai atlikti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2017 m. liepos 1 d., taip pat nustačius draudžiamąjį pirkimo sutarties pakeitimą, atliktą galiojant Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoms nuo 2017 m. liepos 1 d., netinkamos finansuoti projekto išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis 2019 m. gairėmis;
6.3. kai pažeidimas nustatytas subjektui, kuris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, atliekant pirkimą, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba kuriam jis netaikomas šiame įstatyme nustatytais atvejais, atliekant pirkimą iš CPO, kai šie pirkimai atlikti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017 m. birželio 30 d., taip pat nustačius draudžiamąjį pirkimo sutarties pakeitimą, atliktą galiojant Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoms iki 2017 m. birželio 30 d., netinkamos finansuoti projekto išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527, kuriuo išdėstomos ir patvirtinamos finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo turi atlikti Komisija, nustatymo (toliau – 2013 m. gairės);