LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

 

2019 m. gruodžio 9 d. Nr. 1K-376

Vilnius

 

P a k e i č i u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1.    Pakeičiu II skyrių „Specialieji rezultato stebėsenos rodikliai“:

1.1. Pakeičiu rodiklio R.S.301 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.301

„Išorės vartotojai iš ūkio subjektų, pasinaudoję atnaujinta atviros prieigos MTEPI infrastruktūra“

Skaičius

MTEPI – moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos.

 

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“).

 

Atviros prieigos MTEPI infrastruktūra – atviros prieigos ištekliai ir paslaugos.

 

Atviros prieigos ištekliai – atvirai prieinama MTEPI laboratorinė ir kita įranga, su šia įranga dirbantys mokslininkai, kiti tyrėjai, įrangą prižiūrintis personalas, vykdantis jos eksploataciją, priežiūrą ir plėtrą, šios įrangos darbo laikas pagal Atviros prieigos centro reglamente (toliau – Reglamentas) ir atviros prieigos centrų veiklos taisyklėse (toliau – Taisyklės) nurodytas sąlygas.

 

Atviros prieigos paslaugos – atviros prieigos išteklių arba konkretaus tarp atviros prieigos išteklių ir paslaugų valdytojo ir vartotojo sutarto rezultato pateikimas (naudojant atviros prieigos išteklius) vartotojui Reglamento ir Taisyklių nustatyta tvarka.

 

Išorės vartotojas iš ūkio subjektų – fizinis arba juridinis asmuo iš kitos negu atviros prieigos išteklių ir paslaugų valdytojo institucijos, kuriam atviros prieigos išteklių ir paslaugų valdytojo nustatyta tvarka suteikta teisė naudotis atviros prieigos ištekliais ir paslaugomis.

Įvedamasis

Skaičiuojamas sumuojant išorės vartotojus iš ūkio subjektų, kurie pasinaudojo atnaujinta atviros prieigos MTEPI infrastruktūra (vartotojų skaičius).

 

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos mokslo tarybos pateikti duomenys apie atviros prieigos centrų veiklą praėjusias kalendoriniais metais.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi Lietuvos mokslo tarybos pateiktais duomenimis apie atviros prieigos centrų veiklą praėjusias kalendoriniais metais, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“

 

1.2. Pakeičiu rodiklio R.S.312 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.312

„MVĮ lietuviškos kilmės prekių eksporto dalis nuo BVP“

Procentai

MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

 

Lietuviškos kilmės prekė – prekė, pagaminta Lietuvoje. Prekės kilmės įrodymo dokumentas yra prekės kilmės sertifikatas.

 

Prekės kilmės sertifikatas – tarptautinis prekės kilmės patvirtinimo dokumentas, kurio išdavimas pagrįstas kilmės įrodymo dokumentų ar gamybinių operacijų atlikimo analize ir medžiagų sąnaudomis, darbo ir kt. išlaidų tikrumu.

 

Eksportas – lietuviškos kilmės prekių eksportas, laikinai įvežtų perdirbti prekių ir iš jų pagamintų kompensacinių produktų eksportas, laisvai cirkuliuojančių anksčiau importuotų prekių reeksportas ir prekių eksportas iš muitinės sandėlių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento 2014 m. išleistas leidinys „Mažų, vidutinių ir didelių įmonių rodikliai 2012“ http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3508).

 

BVP – bendrasis vidaus produktas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas?publication=3508.

 

Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: skaičiuojamas iš bendro eksporto išskaičiuojant MVĮ ir lietuviškos kilmės prekių eksportą.

 

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys, teikiami pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atskirą užklausą.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas pagal atskirą užklausą pateikia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.“

 

1.3. Pakeičiu rodiklio R.S.313 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.313

„Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, sukurta MVĮ, tenkanti vienam darbuotojui“

Eur per metus

Pridėtinė vertė (gamybos sąnaudomis) – produkcijos vertės ir tarpinio vartojimo skirtumas, pridėjus subsidijas ir atėmus gamybos mokesčius.

 

Produkcijos vertė – faktiškai pagamintos produkcijos kiekis, atsižvelgiant į pardavimą, įskaitant atsargų pokyčius ir prekių bei paslaugų perpardavimą.

 

Tarpinis vartojimas – prekės ir paslaugos, naudojamos gamyboje kaip gamybos priemonės (išskyrus pagrindines priemones).

 

Subsidijos – iš valdžios institucijų arba Europos Sąjungos institucijų gautos ir ataskaitiniu laikotarpiu panaudotos veiklai subsidijos.

 

Gamybos mokestis – pinigų suma, kuri mokama nuo gamybos veiklos rezultatų.

 

MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Skaičiuojamos visos MVĮ, išskyrus finansų ir draudimo srities įmones.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įvedamasis

Rodiklio reikšmė apskaičiuojama pagal tų metų, kurių rodiklis yra skaičiuojamas, kainas remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostato metodika, skelbiama interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/sbs_esms.htm.

 

Analogiška metodika taip pat skelbiama Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/975940/Pridetine_verte_gamybos_sanaudomis_RKA_2011.pdf/7d661db4-6920-461f-8dca-0df5444d1c4e.

 

 

Pirminiai šaltiniai: Eurostato duomenys, skelbiami interneto svetainėje:

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.“

 

1.4. Pakeičiu rodiklio R.S.315 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.315

„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“

Procentai

Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas).

 

Galutinis energijos balansas suprantamas kaip bendrasis galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiamų energijos produktų suvartojimas, įskaitant elektros ir šilumos energijos, kurią elektros ir šilumos energijos gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir elektros bei šilumos energijos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal

Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos

statistikos departamento generalinio

direktoriaus

2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento interneto svetainė

http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=5821&status=A.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas oficialiai paskelbia stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.“

 

1.5. Pakeičiu rodiklio R.S.317 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.317

„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“

Tūkst. tne

Galutinė energija – energija, patiekta galutiniams vartotojams: pramonės, statybos, žemės ūkio, kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėms ir namų ūkiams. Kuras taip pat laikomas energija.

Galutinės energijos suvartojimas – visas galutinės energijos, išskyrus tiekiamai energijai transformuoti ir energetikos veiklai skirtą energiją, kiekis.

 

Sunaudota paslaugų sektoriuje – kuras ir energija, sunaudoti švietimo, sveikatos įstaigų, prekybos, komunalinių, komercinių, administracinių ir kitų įmonių patalpoms šildyti ir apšviesti (šaltinis: Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf).

Sunaudota namų ūkiuose – kuras ir energija, tiekiami gyventojams šildymo, apšvietimo, maisto gaminimo reikmėms (šaltinis: Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodika).

Įvedamasis

Skaičiuojamas sumuojant paslaugų ir namų ūkių sektoriuose sunaudotos galutinės energijos kiekį, tūkst. tne (tūkst. tonų naftos ekvivalentu), kuris skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.

 

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos statistikos departamento oficialus leidinys „Kuro ir energijos balansas“, kuris skelbiamas interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia oficialų leidinį „Kuro ir energijos balansas“, kuriame pateikiama informacija apie iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektas stebėsenos rodikliui apskaičiuoti reikalingas sudedamąsias dalis.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose uždavinio lygmeniu yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; priemonių lygmeniu – Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pagal administruojamas priemones.“

 

1.6. Pakeičiu rodiklio R.S.318 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.318

„Transportavimo bei paskirstymo nuostoliai šilumos tinkluose“

Tūkst. tne

Šilumos tinklas – šilumos tiekimo tinklas, kuris suprantamas kaip įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (šaltinis: Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas).

 

Transportavimo ir paskirstymo nuostoliai suprantami kaip šilumos nuostoliai, kurie apibrėžiami kaip šiluma, iš šilumos tiekimo vamzdynais tekančio šilumnešio arba karšto vandens buitinėms reikmėms patekusi į tuos vamzdynus supančią aplinką, kai ji tam specialiai neskirta. (šaltinis: Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1-26 „Dėl šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio

direktoriaus

2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.

 

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.“

 

1.7. Pakeičiu rodiklio R.S.330 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.330

„Gerai informuotų apie aplinkos išteklius šalies gyventojų dalis“

Procentai

Aplinkos ištekliai suprantami kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir jai priklausantys gamtos ištekliai.

 

Aplinka – gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).

 

Gamtos ištekliai – gyvosios ir negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvūnija, įskaitant augalų ir gyvūnų buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės), kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).

 

Informacija apie aplinką – bet kokia rašytinė, vaizdo, garso, elektroninė ar kitokia materialia forma saugoma informacija apie: aplinkos elementų būklę, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę (įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus) bei jų tarpusavio sąveiką; veiksnius, tokius kaip: medžiagos, energija, triukšmas ir radiacija, bei veiklą arba priemones (įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkosaugos srityje, politiką, įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikio aplinkos elementams, kraštovaizdžio ar biologinei įvairovei, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kitą ekonominę analizę ir prielaidas, susijusias su priimamais sprendimais aplinkosaugos srityje); žmonių sveikatos ir saugos būklę, gyvenimo sąlygas, kultūros objektų ir statinių būklę tais atvejais, kai tam turi arba gali turėti įtakos aplinkos elementai, kraštovaizdžio ar biologinė įvairovė arba per šiuos elementus šiame punkte išvardyti veiksniai, veikla arba priemonės (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai atliekant tyrimą. Imami tyrimo duomenys apie respondentų, teigiamai atsakiusių į klausimą „Kaip Jūs esate informuotas (-a) apie dalykus, susijusius su aplinka?“, dalį: t. y. atsakiusiųjų „gerai informuotas“, „labai gerai informuotas“ ir „gana gerai informuotas“ suminė reikšmė, išreikšta procentais nuo visos apklausoje dalyvavusios respondentų dalies.

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tyrimo ataskaita „Lietuvos gyventojų apklausa apie visuomenės informuotumą aplinkos klausimais“, skelbiama interneto svetainėje: www.am.lrv.lt.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai ne rečiau kaip kartą per dvejus metus parengiama tyrimo ataskaita „Lietuvos gyventojų apklausa apie visuomenės informuotumą aplinkos klausimais“.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.“

 

1.8. Pakeičiu rodiklio R.S.332 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.332

„Turistų (užsienio ir vietos) skaičius prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose“

Skaičius

Turistų (užsienio ir vietos) skaičius – asmenų, kurie kelionės Lietuvoje metu apsistoja bent vienai nakčiai, savivaldybėse, patenkančiose į prioritetinius turizmo plėtros regionus, skaičius.

 

Prioritetiniai turizmo plėtros regionai – daugiausia turistinių išteklių turinčios Lietuvos teritorijos, palankiausios plėtoti prioritetiniams turizmo produktams, kurie yra nustatyti Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 238 „Dėl Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą rodiklį „Turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose“.

 

Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: skaičiuojamas iš turistų skaičiaus apgyvendinimo įstaigose išskaičiuojant turistų (užsienio ir vietos) skaičių apgyvendinimo įstaigose prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento interneto svetainė.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus einamiesiems kalendoriniams metams Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.“

 

1.9. Papildau specialiuoju rezultato rodikliu R.S.413:

„R.S.413

„Automatizuotų valdymo prijunginių kiekis (dalis) elektros

perdavimo sistemoje“

Procentai

Automatizuotas valdymas – perdavimo ir skirstomųjų tinklų elektros įrenginių (linijų, transformatorių, šynų, relinės apsaugos ir automatikos grandinių ir t. t.) aparatų komutavimas nuotoliniu būdu iš atitinkamo perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriaus dispečerinio valdymo sistemos, kurioje pagal perjungimų lapelius suprogramuota atskirų tinklo elementų komutacinių aparatų (jungtuvų, skyriklių ir įžemiklių) ir antrinių grandinių perjungimo veiksmų seka (šaltinis: Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d.  įsakymu Nr. 1-100 „Dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“).

 

Prijunginys – tarp elektros linijos arba galios transformatoriaus ir šynų ar tarp skirtingų šynų sistemų prijungtas komutacinis elektros įrenginys, turintis technologinio valdymo įtaisus (šaltinis: Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 1186 punktas).

 

Valdymo prijunginys – elektros įrenginys arba jų grupė, kuriuos naudojant galima operatyviai valdyti perdavimo sistemą, jos parametrus. Valdymo prijunginiu laikomas jungtuvas. Nesant grandinėje jungtuvo, valdymo prijunginiu laikomas skirtuvas ir skyriklis arba  tik skyriklis, kuriuo išdalijamas galios srautas. Valdymo prijunginiu laikomi ir kondensatorių baterijų, valdomų šuntinių reaktorių, keitiklių, šuntinių reaktorių ir perdavimo tinklo 10 kV savųjų reikmių jungtuvai, taip pat – autotransformatorių atšakų perjungikliai.

 

Perdavimas – elektros energijos persiuntimas perdavimo tinklais, įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, išskyrus tiekimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).

 

Elektros linija – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai persiųsti (šaltinis: Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Perdavimo sistemos operatorius – asmuo, nuosavybės teise, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje, ar kitais teisėtais pagrindais valdantis perdavimo tinklus, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinantis perdavimo tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atliekantis nacionalinę balansavimo, dispečerinio valdymo ir sisteminių paslaugų teikimo funkcijas ir turintis atitinkamą veiklos licenciją (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).

 

Rekonstravimas suprantamas kaip elektros linijos veikimo atkūrimas ar modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines rekonstruojamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

Įvedamasis

 

 

Skaičiuojamas pagal Perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB automatizuotų valdymo prijunginių kiekio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto „Litgrid“, AB, direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. IS-27 „Dėl LITGRID AB automatizuotų valdymo prijunginių kiekio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 punktą:

 

NV = (∑Automatizuotų valdomų prijunginių kiekis / ∑Valdymo prijunginių kiekis) X 100 %

 

kur:

NV – automatizuotų valdymo prijunginių kiekis elektros perdavimo sistemoje, %

∑Automatizuotų valdomų_prijunginių kiekis – bendras (suminis) automatizuotų (nuotoliniu būdu) valdymo prijunginių kiekis perdavimo sistemoje, vnt.

∑Valdymo_prijunginių kiekis – bendras (suminis) perdavimo sistemoje esančių valdymo prijunginių kiekis, vnt.

 

Pirminiai šaltiniai: Perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, AB, (https://www.litgrid.eu/).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais perdavimo sistemų operatorė „Litgrid“, AB, savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę (informacija skelbiama „Litgrid“, AB, metinėje finansinėje ataskaitoje ir „Litgrid“, AB, 10 metų perdavimo tinklų plėtros plane), pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.“

 

1.10.  Papildau specialiuoju rezultato rodikliu R.S.414:

„R.S.414

„Nuotoliniu būdu valdomų magistralinio dujotiekio uždarymo įtaisų dalis“

Procentai

Nuotolinis valdymas suprantamas kaip automatinio valdymo sistema – įrenginių kompleksas, automatiškai be žmogaus keičiantis vieną arba kelis valdomo objekto parametrus, kad palaikytų nustatytą jo darbo režimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas http://terminai.vlkk.lt/paieska?search=automatinio+valdymo+sistema+&limit=15).

 

Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas).

 

Uždarymo ir reguliavimo įtaisas – vamzdyno sudedamoji dalis, kuri veikia skysčio ir (arba) dujų srautą atidarant, uždarant arba iš dalies uždarant jo kanalą, be to, ji nukreipia arba sumaišo skysčio ir (arba) dujų srautą (šaltinis: Lietuvos standartas LST EN 736-1:2007).

Įvedamasis

Skaičiuojamas santykis tarp nuotoliniu būdu valdomų uždarymo įtaisų ir bendro pagrindinių uždarymo įtaisų skaičiaus iš viso (procentais)  

 

X = y / n * 100

 

x – nuotoliniu būdu valdomų magistralinio dujotiekio pagrindinių uždarymo įtaisų dalis, %

y – nuotoliniu būdu valdomų magistralinio dujotiekio pagrindinių uždarymo įtaisų skaičius, vnt.

n – pagrindinių uždarymo įtaisų  magistraliniuose dujotiekiuose skaičius iš viso, vnt.

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo, atliktų darbų ir (arba) ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.“

 

2.  Pakeičiu III skyrių „Bendrieji produkto stebėsenos rodikliai“:

2.1. Pakeičiu rodiklio P.B.232 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.232

„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“

kWh/metai

Pirminė energija – gamtinių išteklių energija: organiniame kure (naftoje, durpėse, biomasėje ir kt.) sukaupta energija, branduolinė energija, vandens potencinė energija, vėjo, saulės, geoterminė, cheminių procesų energija.

 

Pirminės energijos suvartojimas – bendrosios energijos vidaus sąnaudos, išskyrus suvartojimą ne energetikos reikmėms.

 

Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

 

Viešasis pastatas – visuomeninės paskirties pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui (šaltinis: Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“).

 

Stebėsenos rodiklis skaičiuojamas tais atvejais, kai viešųjų pastatų bendras naudojamas plotas viršija 250 m2.

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas per metus suvartojamos pirminės energijos kiekio skirtumas, palyginti prieš viešojo pastato atnaujinimą ir po jo.

 

Metinis pirminės suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal pastatų energinio naudingumo sertifikatų, išduotų prieš pastato atnaujinimą ir po atnaujinimo, duomenis, sumuojant neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudas (kWh /(m2 x metai)) ir atsinaujinančias pirminės energijos sąnaudas (kWh /(m2 x metai)) ir gautą suminį rezultatą padauginus iš pastato (jo dalies) šildomo ploto.

 

Pirminė energija skaičiuojama pagal statybos techninį reglamentą

STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“.

Pirminiai šaltiniai:

energinio naudingumo sertifikatai, išduoti prieš ir po pastato atnaujinimo (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai;

kai įgyvendinamos finansinės priemonės – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje remiantis po pastato atnaujinimo licencijuotos įmonės išduotu pastato energinio naudingumo sertifikatu yra apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

2.2. Pakeičiu rodiklio P.B.233 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.233

„Papildomai prie pažangiųjų tinklų prijungtų vartotojų skaičius“

Vartotojai

Vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).

 

Pažangusis tinklas – išmanusis elektros tinklas – elektros tinklas, gebantis visų elektros energetikos sistemos dalyvių (gaminančių ir vartojančių) veiklą valdyti taip, kad užtikrintų ekonominį efektyvumą, elektros energetikos sistemos ilgalaikes funkcines galimybes su minimaliais nuostoliais bei aukštą elektros kokybę, jos tiekimo patikimumą ir saugą (šaltinis: Elektros tinklų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptys nustatytos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. 1-221 „Dėl Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptys).

 

Projekto vykdytojas turi atitikti Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių 7 punkte nustatytas sąlygas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant vartotojus, prijungtus prie pažangiojo tinklo, įgyvendinant pažangiųjų tinklų projektą.

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo sudaromas elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai

projekto veiklų įgyvendinimo metu sudaromas ir kartu su mokėjimo prašymu pateikiamas elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

3. Pakeičiu IV skyrių „Specialieji produkto stebėsenos rodikliai“:

3.1. Pripažįstu netekusiu galios P.S.316 rodiklį.

3.2. Pakeičiu rodiklio P.S.346 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.346

„Panaudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo ir apskaitos stotys“

Skaičius

Dujų skirstymo stotis yra laikoma dujų apskaitos tašku, kuris suprantamas kaip visuma įrenginių, kurių paskirtis užtikrinti nepertraukiamą nustatyto slėgio, išvalytų, įtrauktų į apskaitą, odoruotų, sutartyse numatytų kiekių gamtinių dujų perdavimą į dujų skirstymo sistemas arba į vartotojų dujų sistemas (šaltinis: Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Modernizavimas – turto modernizavimas, kuris suprantamas kaip investicija į ilgalaikį turtą, siekiant pailginti jo tarnavimo laiką ir (arba) pagerinanti jo kokybines savybes, pritaikant (įdiegiant) naujas technologijas (šaltinis: Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).

 

Apskaitos stotis suprantama kaip matavimo stotis. 

 

Matavimo stotis – įrenginys, kurį sudaro visa įranga, įskaitant įvadinę ir išvadinę vamzdžių sistemas iki atskiriamųjų sklendžių,bei bet koks statinys, kurio viduje yra įranga, naudojama dujoms matuoti, vykstant nuosavybės perdavimui (šaltinis: Lietuvos standartas LST EN ISO 1776:2002).

 

Naudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo stotys – pažangios dujų infrastruktūros dalis. Pažangi dujų infrastruktūra suprantama taip, kaip ji apibrėžta Europos Komisijos gairėse dėl ex-ante sąlygų, skirtų Europos struktūriniams ir investicijų fondams (II dalis) (žr. 186 psl.): http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/2014/eac_guidance_esif_part2_en.pdf.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas panaudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo ir apskaitos stotys.

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

3.3. Pakeičiu rodiklio P.S.347 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.347

„Nutiestų ir (ar) modernizuotų magistralinių dujotiekių ilgis“

km

Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas).

 

Modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas (pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“.

 

Magistralinio dujotiekio tiesimas suprantamas kaip magistralinio dujotiekio statyba ar įrengimas, įdiegiant pažangias nuotolinio valdymo sistemas, elektrocheminės apsaugos sistemas, kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kameras ir kitą technologinę įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiestų ir (ar) modernizuotų

magistralinių dujotiekių ilgį (kilometrais).

 

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo

metu pasirašomas statybos užbaigimo aktas, atliktų darbų ir (arba) ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktas.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą

stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

3.4. Pakeičiu rodiklio P.S.428 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.428

„ES fondus administruojantys darbuotojai“

Skaičius

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojantys darbuotojai – institucijų, kurios yra techninės paramos gavėjos, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurie atlieka Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo funkcijas.

 

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimas – veiksmų programos administravimo projekto, kaip jis apibrėžtas Techninės paramos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl Techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“, veiklos.

 

Skaičiuojamos užimtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių darbuotojų pareigybės, kurių funkcijos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu yra susietos 100 proc. Darbuotojų, kurių pareigybių funkcijos iš dalies susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu, funkcijų susiejimas sumuojamas iki 100 proc. (kaip visos pareigybės). Pavyzdžiui, 2 darbuotojų pareigybės, kurių funkcijos susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu po 50 proc., perskaičiavus kaip visos pareigybės (iki 100 proc. susietų funkcijų), atitinka   1 darbuotoją.

 

Pareigybė nelaikoma užimta, jeigu gruodžio 31 d. pareigybė, kurios funkcijos yra susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu, buvo visiškai laisva arba laikinai laisva, kai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojantis darbuotojas buvo atostogose vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, arba atliko karinę tarnybą (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekse) ir į minėto darbuotojo pareigas nebuvo laikinai (t. y. iki kol darbuotojas sugrįš) priimtas kitas darbuotojas. Jeigu į minėto darbuotojo pareigas buvo laikinai (t. y. iki kol darbuotojas sugrįš) priimtas kitas darbuotojas, tokia pareigybė laikoma užimta. Kitais atvejais, kurie nėra nurodyti kaip atvejai, kai pareigybė nelaikoma užimta, laikoma, kad pareigybė yra užimta (pvz., gruodžio 31 d. darbuotojui esant kasmetinėse atostogose, nemokamose atostogose ir t. t.).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant ataskaitinių (kalendorinių) metų gruodžio 31 d. institucijoje dirbančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių darbuotojų pareigybes.

 

Apskaičiuojant stebėsenos rodiklį turi būti susumuoti visi ankstesnių metų pasiekimai (nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos). Pavyzdžiui, kadangi 2016 m. gruodžio 31 d. šio rodiklio pasiekimas buvo 31,5 pareigybė, 2017 m. – 32, tai 2018 m., atsiskaitant už pasiektus rodiklius iki 2017-12-31, nurodoma reikšmė – 63,5).

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama ir pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu, pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams, projekto vykdytojas nustato ataskaitinių (kalendorinių) metų gruodžio 31 d. institucijoje dirbančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių darbuotojų pareigybių skaičių.

 

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę

atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

3.5. Papildau specialiuoju produkto rodikliu P.S.435:

„P.S.435

„Įdiegus pažangius infrastruktūros elementus modernizuoti arba įrengti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai“

Skaičius

Modernizavimas suprantamas kaip turto modernizavimas.

 

Turto modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas (pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).

 

Gamtinių dujų perdavimo sistema – aukšto slėgio vamzdynai ir įrenginiai, įskaitant gamtinių dujų skirstymo stotis, dujoms iš įmonių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. Perdavimo sistema taip pat vadinama magistraliniu dujotiekiu (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą).

 

Technologinis priklausinys suprantamas kaip energetikos įrenginys.

 

Energetikos įrenginiai suprantami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, išskyrus dujų skirstymo stotis.

 

Pažangieji infrastruktūros elementai suprantami kaip įrenginiai, duomenų surinkimo, apdorojimo, valdymo informacinės sistemos, kuriuos naudojant užtikrinamas efektyvus gamtinių dujų perdavimas, vykdomas operatyvus gamtinių dujų perdavimo sistemos valdymas ir mažinamas bendras poveikis klimatui ir aplinkai.

Įvedamasis

Reikšmės bus imamos iš nacionalinio rodiklio P.N.103

Pirminiai šaltiniai:
statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą) (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:
mokėjimo prašymai ir (ar) galutinis mokėjimo prašymas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), kuriuo patvirtinama, kad gamtinių dujų perdavimo sistemos technologinis priklausinys yra naujai įrengtas arba modernizuotas.

Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.“

 

3.6. Papildau specialiuoju produkto rodikliu P.S.436:

„P.S.436

„Modernizuotų šviestuvų skaičius“

Šviestuvai

Modernizavimas – turto modernizavimas, kuris suprantamas kaip investicija į ilgalaikį turtą, siekiant pailginti jo tarnavimo laiką ir (arba) pagerinanti jo kokybines savybes, pritaikant (įdiegiant) naujas technologijas (šaltinis: Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).

 

Šviestuvas – dirbtinės šviesos šaltinis.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant modernizuotus šviestuvus

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros, darbų perdavimo–priėmimo aktai ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad miesto apšvietimas buvo modernizuotas (atnaujintas).

 

Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra modernizuotas (atnaujintas) šviestuvas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

 

 

Finansų ministras                                                                                                                                                                                                  Vilius Šapoka