herbas2

 

Molėtų rajono savivaldybės taryba

 

 

 

SPRENDIMAS

 

DĖL MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2025 m. sausio 30 d. Nr. B1-6

Molėtai

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, 15 straipsnio 2 dalies 28 punktu, 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, įgyvendindama Molėtų rajono savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano, patvirtinto Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. B1-198 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano patvirtinimo“ 2.1.10.1 priemonę „Savivaldybių Atliekų tvarkymo taisyklių atnaujinimas, atsižvelgiant į naujus teisės aktų reikalavimus Molėtų rajono savivaldybėje“, atsižvelgdama į Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse 2024 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. S3-83-(5.14E) „Dėl Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo įgyvendinimo“,

Molėtų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1.      Patvirtinti Molėtų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (pridedama).

2.      Pripažinti netekusiu galios Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. B1-50 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo plano ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ su visais  pakeitimais ir papildymais.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                              Saulius Jauneika

 

 

PATVIRTINTA

Molėtų rajono savivaldybės tarybos

2025 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. B1-6

 

 

MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.      Molėtų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planu, patvirtintu 2022 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 573 „ Dėl valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų plano patvirtinimo“, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais (toliau – Paslaugos kokybės reikalavimai), patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „ Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“.

2.      Taisyklių paskirtis – Savivaldybės teritorijoje nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo reikalavimus, kurie užtikrintų, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus bei savivaldybės ir regiono atliekų tvarkymo m, planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.

3.      Taisyklės reglamentuoja Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos (toliau – paslauga) teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, komunalinių atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei šių Taisyklių reikalavimų laikymosi priežiūros ir kontrolės mechanizmus bei tvarką.

4.      Taisyklės nustato reikalavimus šioms savivaldybės teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti:

4.1. biologiškai skaidžioms (maisto ir virtuvės) atliekoms;

4.2. žaliosioms atliekoms;

4.3. pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms bei tekstilės atliekoms;

4.4. buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms;

4.5. elektros ir elektroninės įrangos atliekoms;

4.6. didelių gabaritų atliekoms ir naudotoms padangoms;

4.7. statybos ir griovimo atliekoms;

4.8. mišrioms (likusioms po pirminio rūšiavimo) komunalinėms atliekoms;

4.9. gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavoms.

4.10. šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma;

4.11. kitų atliekų, kurios išskiriamos pagal poreikį teisės aktais, įskaitant savivaldybės priimtus teisės aktus.

5.      Atliekų turėtojai skirstomi į šias grupes:

5.1. gyventojai (fiziniai asmenys);

5.2. juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės, kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir šių atliekų tvarkymas nėra apibrėžtas minėtiems asmenims išduotame taršos leidime, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba šie leidimai jiems yra neprivalomi;

5.3. juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės, kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir šių atliekų tvarkymas yra apibrėžtas minėtiems asmenims išduotame taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba taršos leidime.

6.      Komunalinės atliekos ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos  (toliau - komunalinės atliekos)  privalo būti tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytų prevencijos ir atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo (paruošimas naudoti pakartotinai, perdirbimas, kitoks naudojimas, šalinimas).

7.      Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos naudoti mišrios komunalinės atliekos tvarkomos regioniniame mechaninio biologinio apdorojimo įrenginyje, esančiame Utenos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje. 

8.      Taisyklės yra privalomos visiems savivaldybės teritorijoje esantiems ir (ar) veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams bei atstovybėms.

 

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

9.       Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

9.1. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – Administratorius) – Savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, Savivaldybės pavedimu Savivaldybės teritorijoje atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.

9.2. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka savivaldybės ar savivaldybės pavedimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nurodyto juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą lėšų surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Įstatymas).

9.3. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos – fizinių asmenų kasdienėje buities veikloje (išskyrus jų vykdomą ūkinę komercinę veiklą, verslą ir profesinę veiklą) susidarančios ir savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose tvarkomos atliekos, neįskaitant buityje susidarančių atliekų, kurios pagal šį Įstatymą priskiriamos komunalinėms atliekoms, ir atliekų, už kurių tvarkymą pagal gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą atsakingi gamintojai ir (ar) importuotojai

9.4. Komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

9.5. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

9.6. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.

9.7. Komunalinių atliekų tvarkytojas – komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikianti įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka sudariusi komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su Savivaldybės administracija.

9.8. Mišrios komunalinės atliekos – buityje susidarančios įvairios, sumaišytos atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo, neatskirtos pagal rūšį ir pobūdį atliekų susidarymo vietoje, įskaitant atliekas, surinktas iš kitų šaltinių, kai šios atliekos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

9.9. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos – buityje susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir/ar atitinka atliekų pavojingumo kriterijus: baterijos, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektronikos įrangos, dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio.

9.10. Didelių gabaritų atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingosios, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos.

9.11. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.

9.12. Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (pavyzdžiui, šakos, lapai, žolė), maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Prie jų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.

9.13. Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos).

9.14. Gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos – smulkios medžių šakos, lapai, pumpurai, žiedai, smulkios komunalinės atliekos, dulkės, žemės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios medžiagos, kurios susidaro valant gatves, šaligatvius ir kitas teritorijas.

9.15. Vietinės rinkliava už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kita įmoka už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (toliau – Įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą)– Savivaldybės tarybos patvirtinti vietinės įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą dydžiai, apskaičiuoti atsižvelgiant į atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, patvirtintą regioninę kainą, UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ nustatytus atliekų priėmimo mokesčių dydžius, atliekų surinkimo ir įmokos administravimo sąnaudas.

9.16. Didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikštelė – aikštelė, įrengta Verslo g. 1, Molėtuose, kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

9.17. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė – aikštelė, įrengta Ažušilių viensėdyje, Luokesos seniūnijoje, kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

9.18. Naudojamas nekilnojamasis turtas – Savivaldybės teritorijoje esantis nekilnojamojo turto objektas, kuriame nėra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinio naudojimo nesustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, arba nekilnojamojo turto objektas, registruotas Nekilnojamojo turto registre, kurio savininkai ar jų įgalioti asmenys gali naudotis nekilnojamojo turto objektu dėl įstatymų arba teismo sprendimu nėra apribotos nuosavybės teisės į šį nekilnojamojo turto objektą.

9.19. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau − Papildanti atliekų surinkimo sistema) − atliekoms, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, supakuotus gaminius), tvarkyti ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diegiama papildanti atliekų surinkimo sistema, kurioje taikomi gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo būdai ir priemonės, papildantys savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

9.20. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.

 

III SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

 

10.     Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šiame punkte išvardintų komunalinių atliekų, kurių neapima gamybos atliekų tvarkymo sistemos, tvarkymą:

10.1. biologiškai skaidžių (maisto ir virtuvės) atliekų;

10.2. žaliųjų atliekų

10.3. pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų, esančių komunalinėse atliekose;

10.4. tekstilės atliekų;

10.5. buityje susidarančių pavojingųjų atliekų;

10.6. elektros ir elektroninės įrangos atliekų;

10.7. didelių gabaritų atliekų ir naudotų padangų;

10.8 statybos ir griovimo atliekų;

10.9. mišrių (likusių po pirminio rūšiavimo) komunalinių atliekų;

10.10. gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavų;

10.11. šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma;

10.12. kitų atliekų, kurios išskiriamos pagal poreikį teisės aktais, įskaitant savivaldybės priimtus teisės aktus.

11.     Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:

11.1. atliekų, kurių tvarkymo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;

11.2. juridinių asmenų, kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;

11.3. atliekų, už kurias surenkantys ar priimantys asmenys, sumoka atliekų turėtojams;

11.4. netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių, išskyrus naudotas padangas;

11.5. medicininių atliekų;

11.6. pakartotinio naudojimo ir kitų pakuočių, įtrauktų į užstato sistemą;

11.7. fekalijų, srutų, nuotekų, kitų skystų atliekų;

11.8. atliekų, kurios surenkamos savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančiose atliekų surinkimo sistemose.

 

IV SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS

 

12.     Molėtų rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė administracija) organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti ir užtikrina šios sistemos funkcionavimą.

13.     Dalį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijų įstatymų nustatyta tvarka Savivaldybė yra pavedusi Administratoriui.

14.     Administratoriaus pareigos atlikti jam pavestas sistemos organizavimo funkcijas nustatytos Savivaldybės tarybos sprendimu.

15.     Administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.

16.     Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama ir plėtojama vadovaujantis regioniniu ir savivaldybės atliekų tvarkymo planu.

17.     Daliai atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdyti Savivaldybės taryba kartu su kitomis Utenos regiono savivaldybėmis yra įsteigusi UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Utenos RATC), kurios veikla apibrėžta šios įmonės įstatuose ir kituose šios įmonės steigėjų sudarytuose dokumentuose. Komunalinių atliekų tvarkymo funkcijų pasidalinimas yra nustatytas Savivaldybės administracijos ir Utenos RATC sutartyje.

18.     Utenos RATC organizuoja Utenos regiono atliekų tvarkymo įrenginių (regioninio sąvartyno bei kitos infrastruktūros) veiklą, nustato šių įrenginių eksploatavimo tvarką (techninius reglamentus ir kitas sąlygas) bei tvirtina regioninio sąvartyno vartų mokestį.

19.     Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą organizuoja ir (ar) dalyvauja organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – Organizacijos).

20.     Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti Organizacijos, neįtraukiamos į gyventojų ir kitų atliekų turėtojų mokamą Įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą.

21.     Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, Savivaldybės teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau – Papildanti atliekų surinkimo sistema). Atliekų turėtojai gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekas perduoti Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja atliekų turėtojus Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.

22.     Savivaldybės administracija ir Administratorius organizuoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad būtų įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, t.y., kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

23.     Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžiai nustatomi taip, kad surenkamomis lėšomis būtų apmokėtos visos Savivaldybės ir Savivaldybei tenkančios regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos.

24.     Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžius tvirtina Savivaldybės taryba.

25.     Komunalinių atliekų turėtojams Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydis nustatomas vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtinta Molėtų rajono savivaldybės vietinės įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika.

26.     Administratorius sudaro komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis su komunalinių atliekų turėtojais ir administruoja Įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą.

27.     Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas taip pat gali būti finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.

28.     Savivaldybės teritorijoje susidariusių atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja (šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma), tvarkymą organizuoja Savivaldybės administracija. Tokiomis atliekomis užterštos teritorijos išvalymo ir sutvarkymo bei atliekų surinkimo, transportavimo darbai finansuojami Savivaldybės biudžeto lėšomis.

29.     Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal teisės aktų ir sudarytų atliekų tvarkymo paslaugų sutarčių reikalavimus užtikrina komunalinių atliekų tvarkytojai.

30.     Savivaldybės administracija atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

31.     Už komunalinių atliekų tvarkytojų teikiamų paslaugų kokybės priežiūrą bei kontrolę pagal pasirašytas sutartis atsako Savivaldybės administracija.

32.     Atliekų turėtojų registrą tvarko Administratorius teisės aktų nustatyta tvarka.

33.     Tais atvejais, kai atliekų surinkimui naudojami individualūs konteineriai, konteinerių priėmimo-perdavimo faktas fiksuojamas pasirašytinai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartyje. Atliekų turėtojui atsisakius priimti konteinerius ir (ar) pasirašyti priėmimo-perdavimo dokumentus, Administratorius gali sudaryti komisiją, kuri patvirtintų konteinerio perdavimo arba atsisakymo priimti faktą. Atliekų surinkimui naudojant kolektyvinius (bendrus) konteinerius, atliekų turėtojai informuojami apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą.

34.     Rengiant gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų projektus, būtina numatyti ir įrengti mišrių komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles (laikino atliekų laikymo vietas (patalpas)), vadovaujantis šių Taisyklių, bei statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ ir statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties pastatai“ nuostatomis ir Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857.

 

V SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

35.     Komunalinių atliekų turėtojai privalo naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų paslaugomis, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra parinkti Savivaldybės administracijos. Apie šiuos komunalinių atliekų tvarkytojus atliekų turėtojams teikiama informacija skelbimais viešose vietose ir žiniasklaidos priemonėse.

36.     Kiekvieno žemės sklypo, esančio Savivaldybės teritorijoje, savininkas (nuomininkas, naudotojas ar valdytojas) yra atsakingas už tinkamą sklype esančių atliekų surinkimą ir jų išvežimą iš savo žemės sklypo, vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, nesvarbu, ar tas sklypas yra įregistruotas VĮ Registrų centras ar ne.

37.     Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:

37.1. gauti šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;

37.2.  gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu (t. y. informaciją apie savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, teikiamas paslaugas, paslaugų kainas ir kt.);

37.3. pasikeisti mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį į tokio dydžio konteinerį, kuris atitinka realų susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekį;

37.4. teikti pasiūlymus komunalinių atliekų tvarkytojui, Administratoriui, Savivaldybės administracijai ir Organizacijoms dėl atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo;

37.5. informuoti komunalinių atliekų tvarkytojus, Administratorių, Savivaldybės administraciją ir Organizacijas apie šių Taisyklių reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

38.     Komunalinių atliekų turėtojai privalo:

38.1. naudotis Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema;

38.2. sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su Administratoriumi ir laiku sumokėti Savivaldybės tarybos patvirtintą Įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą;

38.3. rūšiuoti susidarančias atliekas jų susidarymo vietoje į šias frakcijas:

38.3.1. pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas (popierių ir kartoną, stiklą, plastikus, metalus, įskaitant iš šių medžiagų pagamintų pakuočių atliekas, kombinuotųjų pakuočių ir kitų pakuočių atliekas bei tekstilės atliekas);

38.3.2 biologiškai skaidžias (virtuvės/ maisto) atliekas

38.3.3. pavojingąsias atliekas;

38.3.4. elektros ir elektroninės įrangos atliekas;

38.3.5. didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas;

38.3.6. statybos ir griovimo atliekas;

38.3.7. žaliąsias atliekas.

38.4. naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį, laikytis konteinerių naudojimosi ir rūšiavimo instrukcijų ir dėti į konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti, uždaryti konteinerių dangčius po atliekų išmetimo į konteinerius;

38.5. neperpildyti mišrių komunalinių atliekų konteinerių, t.y., konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo). Esant konteinerių perpildymui daugiau kaip penkis kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką) atliekų turėtojai privalo apmokėti papildomai pastatomo konteinerio tuštinimo išlaidas;

38.6. užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių (privažiavimai prie konteinerių stovėjimo vietų ar aikštelių turi būti neužstatyti transporto priemonėmis) tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės administracijos suderintą ir viešai paskelbtą grafiką; Komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi į su komunalinių atliekų tvarkytoju suderintas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti specialieji automobiliai;

38.7. plauti individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius pagal poreikį;

38.8. tarp atliekų išvežimų palaikyti individualių atliekų konteinerių stovėjimo vietos švarą ir tvarką;

38.9. nedelsiant pašalinti nurodytus pažeidimus, atsižvelgdami į registruotu laišku gautus atliekų tvarkytojo pranešimus apie netinkamą atliekų išrūšiavimą į skirtingus konteinerius, trukdančias ištuštinti konteinerį kliūtis ir kitus pažeidimus.

39.     Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro gamybos atliekos, privalo jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis.

40.     Komunalinių atliekų turėtojai, daugiabučių namų savininkų bendrijos bei būsto eksploatavimo įmonės (daugiabučių namų administratoriai) privalo, Savivaldybės administracijai, Administratoriui bei komunalinių atliekų tvarkytojui pareikalavus, pateikti informaciją apie gyventojų skaičių ir butų skaičių (būsto plotą), o juridiniai asmenys - parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams įvertinti.

41.     Komunalinių atliekų turėtojams draudžiama:

41.1. maišyti komunalines atliekas su gamybinės ir kitos ūkinės veiklos atliekomis;

41.2. savavališkai pakeisti konteinerio stovėjimo vietą (išskyrus individualius konteinerius);

41.3. užstatyti transporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;

41.4. presuoti ar grūsti atliekas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius;

41.5. išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitose vietose bei palikti atliekas šalia konteinerių;

41.6. atliekas užkasti, vežti į laukus, miškus bei kitas tam neskirtas vietas;

41.7. į konteinerius mesti gruntą, degančias ar karštas atliekas, farmacines, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, srutas, nuotekas bei skystas atliekas; mesti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didelių gabaritų, statybos ir griovimo bei žaliąsias atliekas;

41.8. mesti į bendro naudojimo teritorijas privačiose teritorijose susidariusias žaliąsias atliekas;

41.9. gadinti ir laužyti konteinerius;

41.10. raustis konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) antrines žaliavas, įskaitant pakuočių atliekas;

41.11. mišrias komunalines atliekas mesti į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus mišrių komunalinių atliekų konteinerius (pvz. atvežti mišrias komunalines atliekas iš individualių valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų konteinerius ir pan.);

41.12. deginti atliekas, išskyrus sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas ne miestų ir miestelių teritorijose, kaip tai numato Aplinkos ministro patvirtinti Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.

42.     Jei atliekų surinkimo priemonė tampa netinkama naudoti dėl atliekų turėtojo kaltės, ji keičiama atlygintinai.

43.     Žemės sklypų savininkai, valdytojai, naudotojai, komunalinių atliekų tvarkytojai yra atsakingi už atliekų konteinerių stovėjimo vietos/aikštelės priežiūrą ir tvarką.

 

VI SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

44.     Komunalinių atliekų tvarkytojai vykdo Savivaldybės nustatytus reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti.

45.     Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę patikrinti aptarnaujamų komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę.

46.     Komunalinių atliekų tvarkytojai privalo:

46.1. teikti paslaugas pagal Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų ir kitų teisės aktų nuostatas bei sutarties su Savivaldybės administracija sąlygas;

46.2. neimant papildomo mokesčio pateikti atliekų turėtojams mišrių komunalinių atliekų konteinerius;

46.3. pagal komunalinių atliekų turėtojo motyvuotą kreipimąsi raštu per 15 kalendorinių dienų pakeisti anksčiau skirtą mišrių komunalinių atliekų konteinerį kito dydžio konteineriu, naudojamu Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Duomenis apie pakeistus konteinerius komunalinių atliekų tvarkytojas pateikia Administratoriui, kuris atitinkamai patikslina Atliekų turėtojų registrą.

46.4. tinkamai paženklinti konteinerius – ant konteinerių priekinės dalies turi būti pateikta informacija apie konteinerio paskirtį, informacija apie komunalinių atliekų tvarkytoją (įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris), RIFD kodas bei informacija, kokioms atliekoms šie konteineriai yra skirti;

46.5. komunalinių atliekų surinkimui naudoti saugius žmonių sveikatai ir aplinkai konteinerius, atitinkančius teisės aktų ir Savivaldybės nustatytus reikalavimus;

46.6. mišrias komunalines atliekas surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių ir vežimo metu nemaišyti su pakuočių atliekomis, antrinėmis žaliavomis ar kitomis atskirai surenkamomis atliekomis;

46.7. konteinerius tuštinti pagal sudarytą ir su Savivaldybės administracija suderintą grafiką, kuris skelbiamas savivaldybės bei atliekų tvarkytojų interneto tinklalapiuose, spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose (toliau – grafikas). Grafikas gali būti keičiamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų, apie tai įspėjus atliekų turėtoją savivaldybės interneto tinklalapyje, spaudoje bei kituose atliekų turėtojams prieinamuose informavimo šaltiniuose per penkias (5) darbo dienas;

46.8. ištuštintus kolektyvinius (bendrus) konteinerius grąžinti į jų nuolatinę stovėjimo vietą, o individualius konteinerius pastatyti į tą pačią vietą, iš kurios buvo paimti, po ištuštinimo uždaryti konteinerių dangčius;

46.9. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą (5 m skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės);

46.10. plauti ir (ar) dezinfekuoti kolektyvinius (bendrus) mišrių komunalinių atliekų konteinerius ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku ar kitu dažnumu, kuris numatytas sutarties su Savivaldybės administracija sąlygose;

46.11. pavogtus, sugadintus ir techniškai netvarkingus konteinerius be papildomo mokesčio suremontuoti ar pakeisti kitais to paties dydžio ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais, suderinus su Administratoriumi nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos; jei surinkimo priemonė netinkama naudoti tapo dėl atliekų turėtojo kaltės, priemonė keičiama atlygintinai;

46.12. didelių gabaritų, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas rinkti apvažiuojant atliekų turėtojus pagal su Savivaldybės administracija suderintą grafiką tokiu dažnumu, kuris numatytas šiose Taisyklėse ir sutarties su Savivaldybės administracija sąlygose;

46.13. laikytis atliekų surinkimo ir išvežimo grafikų ir, esant mišrių komunalinių atliekų konteinerių perpildymui daugiau kaip penkis kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką), kaip numatyta 38.5 papunktyje, pastatyti papildomą konteinerį, kurio ištuštinimo išlaidas apmoka atliekų turėtojai;

46.14. periodiškai skelbti spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose konteineriais surenkamų mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų išvežimo grafikus, konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikus;

46.15. įspėti atliekų turėtojus, kurie nesilaiko šių Taisyklių reikalavimų;

46.16. Savivaldybės administracijai ir (ar) Administratoriui pareikalavus, teikti duomenis apie gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurie naudojasi komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis bei duomenis, reikalingus susidarančių komunalinių atliekų kiekiui ir teikiamų atliekų surinkimo paslaugų apimčiai nustatyti, tarp jų – duomenis apie darbuotojų, tarnautojų, studentų, moksleivių skaičių, gamybos ar teikiamų paslaugų apimtį ir pan.

47.     Komunalinių atliekų tvarkytojas, surenkantis mišrias komunalines atliekas iš individualių konteinerių, išveža tik į konteinerį supiltas atliekas. Papildomi ryšuliai, maišai ar maišeliai, šiukšlės, esančios krūvoje ir kitos atliekos, esančios šalia individualaus mišrių komunalinių atliekų konteinerio, neišvežamos. Papildomos šiukšlės, kurios nebetelpa į pastatytus individualius konteinerius, išvežamos tik atliekų turėtojui(-ams) atskirai paprašius ir už tai papildomai apmokant.

48.     Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę reikalauti apmokėjimo už papildomų konteinerių išvežimą, kaip nustatyta sutartyje tarp komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės administracijos.

49.     Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:

49.1. jei atliekų turėtojai nepastato (neišstumia) individualių konteinerių ar patalpose bei uždarose teritorijose esančių kolektyvinių (bendrų) konteinerių nustatytu jų ištuštinimo laiku į nurodytas vietas;

49.2. yra kliūčių ar grėsmių komunalinių atliekų tvarkytojo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą (pvz.: jei konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės užstatytos transporto priemonėmis ir pan.);

49.3. jei atliekų surinkimo priemonėse yra daiktai ir (ar) atliekos, kurių buvimas juose neleistinas pagal šias Taisykles ir (ar) kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai;

49.4. jei komunalinių atliekų turėtojai, kurie naudojasi individualiais konteineriais, nemoka už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą.

50.     Jei komunalinių atliekų tvarkytojas dėl šių Taisyklių 49 punkte nurodytų priežasčių negali ištuštinti konteinerio (-ių), komunalinių atliekų tvarkytojas šį faktą užregistruoja ir apie tai informuoja Administratorių ir atliekų turėtoją.

 

VII SKYRIUS

ŽALIŲJŲ IR BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ (MAISTO IR VIRTUVĖS) ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

51.     Komunalinių atliekų turėtojai žaliąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje:

51.1. komunalinių atliekų turėtojai, kurie turi galimybes ir pageidauja žaliąsias atliekas kompostuoti, turi tai daryti kompostavimo dėžėje, savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje;

51.2. komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių ar nepageidauja kompostuoti atliekų privačioje valdoje, atskirtas žaliąsias atliekas gali pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

52.     Rekomenduojamų kompostuoti namų ūkio sąlygomis atliekų sąrašas pateiktas šių Taisyklių 1 priede.

53.     žaliąsias atliekas  draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.

54.     Miesto daugiabučių namų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros metu susidarančias žaliąsias atliekas miestą tvarkančios įmonės pristato į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

55.     Žaliąsias atliekas, kurios susidaro tvarkant kapaviečių ir kapinių teritorijas, gyventojai privalo atskirti nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje ir išmesti į tam skirtus surinkimo konteinerius arba nurodytas vietas.

56.     Komunalinių atliekų tvarkytojas iš kapinių surinktas žaliąsias atliekas turi pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

57.     Biologiškai skaidžios (maisto ir virtuvės) atliekos iš gyventojų surenkamos požeminiais konteineriais ir rudos spalvos individualiais konteineriais su užrašu „Biologiškai skaidžios maisto/virtuvės atliekos“. Daugiabučių namų gyventojai biologiškai skaidžias (maisto ir virtuvės) atliekas renka specialiais kibirėliais, kurie ištuštinami pagal poreikį kolektyviniuose konteineriuose. Rekomenduojamų rūšiuoti  virtuvės ir maisto  atliekų sąrašas pateiktas šių Taisyklių 3 priede

58.     Biologiškai skaidžias (maisto ir virtuvės)  atliekas, prieš jas išmetant į maisto atliekų surinkimo konteinerius, būtina sudėti į maišelį ir jį sandariai užrišti. Į konteinerius ir į maišelius negali būti pilamos skystos maisto atliekos. Biologiškai skaidžios (maisto ir virtuvės)  atliekos iš gyventojų renkamos pagal atliekų tvarkytojo parengtus ir su Administratoriumi suderintus atliekų surinkimo ir išvežimo grafikus. Atliekų surinkimo ir išvežimo grafikai nuolat skelbiami atliekų surinkėjų ir Administratoriaus interneto svetainėse.

59.     Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekos (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), prekybos centrai, parduotuvės) susidariusias ir išrūšiuotas biologiškai skaidžias  (maisto ir virtuvės) atliekas  teisės aktų nustatyta tvarka turi perdirbti (pvz., kompostuojant kompostavimo įrenginiuose), kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas tvarkyti sutartiniais pagrindais šių atliekų tvarkytojams. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų ar į kitus konteinerius. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.

 

VIII SKYRIUS

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ BEI TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

60.     Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

61.     Atliekų, kurias galima mesti į atitinkamus pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (toliau – pakuočių atliekos), surinkimo konteinerius, sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 2 priede.

62.     Pakuočių atliekos (išskyrus stiklo atliekas) individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus individualius 0,24 m3 talpos pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.

63.     Taisyklių 62 punkte nurodyti konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

64.     Stiklo atliekos individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus individualius 0,12 m3 talpos stiklo pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.

65.     Taisyklių 64 punkte nurodyti konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius.

66.     Individualių namų ūkiai gali papildomai naudotis pakuočių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių aikštelėmis, didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikštele ir Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.

67.     Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į pakuočių atliekų kolektyvinius (bendrus) surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikštele bei Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.

68.     Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekoms surinkti naudojami kolektyviniai (bendri) 0,66, 1,8 m3 ir 2,5 m3 talpos konteineriai.

69.     Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos pakuočių atliekų surinkimo konteineriai ar kitos surinkimo priemonės. Jeigu pakuočių atliekų gabaritai netinka pakuočių atliekų surinkimo konteineriams, jas reikia susmulkinti arba tvarkyti kaip didelių gabaritų atliekas.

70.     Kolektyviniai (bendri) pakuočių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip:

70.1. skirti stiklinių pakuočių ir stiklo atliekoms surinkti „STIKLAS” – 1 kartą per mėnesį;

70.2. skirti popierinių ir kartoninių pakuočių bei popieriaus ir kartono atliekoms surinkti „POPIERIUS” – 1 kartą per mėnesį;

70.3. skirti plastikinių, metalinių, kombinuotų ir kitų pakuočių atliekoms surinkti „PLASTIKAS” – 2 kartus per mėnesį.

71.     Surūšiuotos ir į pakuočių atliekų surinkimo konteinerius metamos pakuočių atliekos turi būti be priemaišų (pvz., maisto, skysčio, kitų medžiagų likučių).

72.     Surenkamos ir vežamos skirtingų rūšių, atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos pakuočių atliekos negali būti maišomos tarpusavyje ir (ar) su mišriomis komunalinėmis atliekomis.

73.     Draudžiama kolektyviniuose (bendruose) pakuočių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas, mesti atliekas, kurios negali būti šalinamos šiuose konteineriuose.

74.     Draudžiama šalia kolektyvinių (bendrų) pakuočių atliekų surinkimo konteinerių palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti.

75.     Šių Taisyklių 49 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti individualius pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.

76.     Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio, jeigu tuštinimo metu nustatyta, jog konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti. Komunalinių atliekų tvarkytojas apie tai raštu turi pranešti komunalinių atliekų turėtojui ir Administratoriui.

77.     Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas pakuočių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų šių Taisyklių 49 punkte, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir pakuočių atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o pakuočių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.

78.     Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas gali pristatyti į didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikštelę.

79.     Įmonės, įstaigos ar organizacijos gali naudotis Savivaldybės sukurta pakuočių atliekų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal dvišales sutartis su atliekų tvarkytojais.

80.     Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti ne tik mišrioms komunalinėms atliekoms, bet ir pakuočių atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

81.     Komunalinių atliekų turėtojai surūšiuotas tekstilės atliekas (senus drabužius, kilimus, patalynę ir pan.) pristato į didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikštelę arba šalina į artimiausius antžeminius tekstilės atliekoms skirtus kolektyvinius konteinerius.

 

IX SKYRIUS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

82.     Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

83.     Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 papunktyje, buityje susidarančias pavojingąsias atliekas pristato į didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

84.     Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, pavojingąsias atliekas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

85.     Komunalinių atliekų turėtojai nurodyti Taisyklių 5.1 punkte buityje susidarančias pavojingąsias atliekas gali perduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką.

86.     Komunalinių atliekų turėtojai susidariusius nereikalingus vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

87.     Komunalinių atliekų turėtojai nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas gali pristatyti į nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose, degalinėse ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Organizacijų interneto tinklalapiuose, arba perduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojams, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi priimti šias atliekas nemokamai ir nereikalaudami pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.

88.     Buityje susidarančias pavojingąsias atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų konteinerius ar palikti šalia jų.

 

X SKYRIUS

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

89.     Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

90.     Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 papunktyje, elektros ir elektroninės įrangos atliekas:

90.1. pristato į didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka;

90.2. perduoda komunalinių atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką;

90.3. teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektroninės įrangos gamintojams, importuotojams ar platintojams, turintiems pareigą priimti minėtas atliekas.

91.     Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, elektros ir elektroninės įrangos atliekas teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektroninės įrangos gamintojams, importuotojams, platintojams ar atliekų tvarkytojams.

92.     Komunalinių atliekų turėtojai nurodyti Taisyklių 5.1 punkte į didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikštelę gali pristatyti pakartotiniam naudojimui tinkamas elektros ir elektroninės įrangos atliekas, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

93.     Komunalinių atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Organizacijų interneto tinklalapiuose.

 

XI SKYRIUS

DIDELIŲ GABARITŲ IR NAUDOTŲ PADANGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

94.     Didelių gabaritų atliekos iš atliekų turėtojų yra surenkamos apvažiavimo būdu pagal grafiką ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

95.     Komunalinių atliekų tvarkytojas ir (ar) Savivaldybės administracija reguliariai informuoja atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų atliekos.

96.     Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.1 papunktyje, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas pristato į didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

97.     Komunalinių atliekų turėtojai nurodyti Taisyklių 5.1 punkte į didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikštelę gali pristatyti ir pakartotiniam naudojimui tinkamas gaminių ir kitas atliekas (senus baldus, statybines medžiagas, dėvėtus drabužius ir pan.), kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

98.     Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

99.     Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.

100.   Komunalinių atliekų turėtojai nemokamai gali atiduoti naudotas padangas padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių.

101.   Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių didelių gabaritų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo  kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį atliekų turėtoją.

102.   Draudžiama didelių gabaritų atliekas, naudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

 

 

 

 

 

XII SKYRIUS

STATYBINIŲ IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

103.   Taisyklės reglamentuoja tik statybinių ir griovimo atliekų, susidarančių pas atliekų turėtojus, nurodytus Taisyklių 5.1 papunktyje, atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.

104.   Atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, savo statybos ir griovimo atliekas tvarko patys arba perduoda tvarkyti statybos ir griovimo atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

105.   Atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 5.1 papunktyje, statybines ir griovimo atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis, pvz., asbesto turinčias atliekas) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, išrūšiuoti (metalas, mediena, gruntas, šiferis, putų polistirolas ir kt.), sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

106.   Atliekų turėtojai, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, nei yra leidžiama pristatyti į didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikšteles, perduoda šias atliekas tvarkančiai (apdorojančiai) įmonei patys arba per atliekų vežėją sutartiniais pagrindais. 

107.   Statybinės ir griovimo atliekos, kad neužterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir iki jų perdavimo statybos ir griovimo atliekų tvarkytojui saugomos apvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje.

108.   Statybines ir griovimo atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

 

XIII SKYRIUS

MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ (LIKUSIŲ PO RŪŠIAVIMO) ATLIEKŲ TVARKYMAS

 

109.   Savivaldybės teritorijoje mišrias komunalines atliekas surenka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės administracijos parinkti komunalinių atliekų tvarkytojai.

110.   Mišrios komunalinės atliekos surenkamos visoje Savivaldybės teritorijoje iš visų atliekų turėtojų.

111.   Komunalinių atliekų turėtojai mišrias komunalines, t. y. po rūšiavimo likusias atliekas, turi išmesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

112.   Prieš išmetant mišrias komunalines atliekas į konteinerį, komunalinių atliekų turėtojams rekomenduojama jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti.

113.   Savivaldybės teritorijoje susidariusios mišrios komunalinės atliekos daugiabučių namų kvartaluose surenkamos 1,1 m³ ir 0,75 m3, bei požeminiais 3 ir 5 m3 talpos konteineriais iš įmonių, organizacijų ir individualių namų 1,1, 0,75, 0,24, 0,12 m³ talpos Lietuvos Respublikos standartus atitinkančiais konteineriais, kurių skaičius nustatomas pagal poreikį ir mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas. Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai.

114.   Konteineriais aprūpina ir juos keičia komunalinių atliekų tvarkytojai pagal jų su Savivaldybės administracija sudarytose sutartyse numatytas sąlygas. Netinkamą naudoti ir (ar) sugadintą surinkimo konteinerį komunalinių atliekų tvarkytojas turi pakeisti ar suremontuoti šių Taisyklių 46.11 papunktyje nustatyta tvarka.

115.   Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal grafiką Savivaldybės Tarybos sprendimu nustatytu dažnumu.

116.   Šių Taisyklių 49 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų Taisyklių 49 punkte, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir mišrios komunalinės atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o mišrių komunalinių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.

117.   Konteineriai turi stovėti atliekų turėtojo teritorijoje. Jei atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo ar jam priskirtos tvarkyti teritorijos, konteineriai gali stovėti savivaldybės nustatytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar aikštelėje.

118.   Bendro naudojimo konteinerių stovėjimo aikštelės įrengiamos Savivaldybės lėšomis pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Konteinerių stovėjimo vietas ar aikšteles, remiantis nustatyta aikštelių vietos parinkimo tvarka (reglamentu), atsižvelgusi į komunalinių atliekų tvarkytojo ir Administratoriaus pasiūlymus, nustato Savivaldybės administracija.

119.   Aikštelėse kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais statomi ir konteineriai pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms surinkti; nesant įrengtų aikštelių, parenkamos gyventojams patogios ir su Savivaldybės administracijos seniūnijos seniūnu bei komunalinių atliekų tvarkytoju suderintos konteinerių pastatymo vietos.

120.   Konteinerių stovėjimo aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones.

121.   Atliekų surinkimui, esant reikalui, Savivaldybės administracijai priėmus atitinkamą sprendimą, gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs maišai ir pan.

122.   Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

123.   Mišrių komunalinių atliekų konteineriai negali būti perpildyti, konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius.

124.   Už individualių konteinerių sanitarinę higieninę būklę atsako komunalinių atliekų turėtojas, už kolektyvinių (bendrų) – komunalinių atliekų tvarkytojas, kuris privalo plauti ir dezinfekuoti mišrių komunalinių atliekų konteinerius šių Taisyklių 46.10 papunktyje nustatytu dažniu.

 

XIV SKYRIUS

GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS

 

125.   Už gatvėse, šaligatviuose ir kitose teritorijose (viešosiose erdvėse) susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai.

126.   Gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos gali būti šalinamos Utenos regiono nepavojingų atliekų sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne turi mokėti įmonė, kuri vykdo teritorijos priežiūrą ir pristato šias atliekas į sąvartyną.

127.   Draudžiama gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavas pilti į komunalinių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų.

 

XV SKYRIUS

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

 

128.   Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios Taisyklės skelbiamos Teisės aktų registre , Savivaldybės ir Administratoriaus interneto tinklalapyje.

129.   Atliekų turėtojai informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, paslaugų kainas ir pan Paslaugos kokybės reikalavimuose nustatyta tvarka. Ši informacija teikiama Savivaldybės, Administratoriaus ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto tinklalapiuose, buveinėse raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai.

130.   Komunalinių atliekų tvarkytojas, pasinaudodamas įvairiais jam prieinamais būdais, privalo periodiškai informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo būdus ir ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas, atliekų pavojingumą, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo galimybes ir kt.

131.   Gamintojai (importuotojai) ar jų įsteigta organizacija nustatyta tvarka pateikia išsamią ataskaitą apie pakuočių ir kitų apmokestinamųjų gaminių tvarkymą Savivaldybės teritorijoje ir skiria lėšas visuomenės švietimo ir informavimo veiklai, teisės aktų nustatyta tvarka.

132.   Savivaldybė kartu su Administratoriumi ir UAB Utenos RATC įgyvendina visuomenės švietimo ir informavimo priemones, numatytas Savivaldybės atliekų tvarkymo plane.

 

XVI SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS KOKYBĖS STEBĖSENA

 

133.   Komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantys komunalinių atliekų tvarkytojai, Administratorius ir Savivaldybės administracija.

134.   Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai privalo įdiegti ir palaikyti kokybės užtikrinimo ir ataskaitų teikimo apie teikiamą paslaugą sistemą, vykdyti teikiamų paslaugų kokybės stebėseną pagal sutartyje su Savivaldybės administracija nustatytus reikalavimus.

135.   Komunalinių atliekų tvarkytojų įdiegta kokybės užtikrinimo sistema turi garantuoti, kad:

135.1. komunalinių atliekų turėtojų skundai bus registruojami ir apie juos bus pranešama Savivaldybės administracijai;

135.2. esant pagrįstiems skundams trūkumai bus pašalinti;

135.3. bus teikiama kokybiška komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.

136.   Savivaldybės teritorijoje veikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai, pasibaigus metams, per 30 kalendorinių dienų Savivaldybės administracijai turi pateikti duomenis apie Savivaldybės teritorijoje įvairiuose šaltiniuose surinktų ir perduotų apdoroti visų komunalinių atliekų, įskaitant rūšiuojamuoju būdu ir apvažiavimo būdu surinktų komunalinių atliekų, kiekį pagal atliekų rūšis ir atskiras atliekų turėtojų grupes raštu ir elektroninėje laikmenoje.

137.   Atliekų turėtojas turi teisę raštiškai kreiptis tiesiai į Savivaldybę arba Administratorių su skundu dėl komunalinių atliekų tvarkytojo neveikimo ar netinkamo veikimo.

138.   Savivaldybės administracija teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę vertina pagal šiuos paslaugos kokybės rodiklius:

138.1. konteinerių ištuštinimas laiku pagal grafiką;

138.2. visų sutartyje numatytų komunalinių atliekų turėtojų 100 % aptarnavimas;

138.3. pagarbus elgesys su komunalinių atliekų turėtojais, visų trūkumų pagal gautus skundus pašalinimas laiku;

138.4. reguliari ir savalaikė konteinerių būklės priežiūra (plovimas, dezinfekavimas, remontas);

138.5. trūkstamų, pavogtų ir sugadintų konteinerių pateikimas, pakeitimas ir/ar sutvarkymas nustatytu terminu;

138.6. švaros užtikrinimas aplink konteinerius; 

138.7. ataskaitų ir informacijos perdavimas Savivaldybės administracijai nustatytu laiku;

1.8. savalaikis ir teisingas ataskaitų apie kontrolinius apvažiavimus pateikimas.

139.   Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės rodiklių stebėsenos metu nustačius neatitiktis, Savivaldybės administracija privalo nedelsiant imtis priemonių pagerinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę.

 

XVII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

 

140.   Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti pareigūnai ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyti pareigūnai.

141.   Komunalinių atliekų tvarkymo kontrolę vykdo Savivaldybės administracija ir seniūnijos.

142.   Asmenims, pažeidusiems šių taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas.

143.   Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

_____________________

Norėdami įvesti tekstą, spustelėkite arba bakstelėkite čia.

 

Molėtų rajono savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

1 priedas

 

REKOMENDUOJAMŲ KOMPOSTUOTI NAMŲ ŪKIO SĄLYGOMIS BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SĄRAŠAS

 

Biologiškai skaidžios atliekos, kurias komunalinių atliekų turėtojai privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje

Virtuvės ir kitos buitinės atliekos

Sodo atliekos

Augalinės kilmės maisto atliekos:

·    vaisių ir daržovių liekanos;

·    vaisių ir daržovių žievės;

·    arbatžolės, arbatos pakeliai;

·    kavos tirščiai bei jų filtrai.

·    Maisto atliekomis neužterštas popierius

·    Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių ir kt.) natūralūs pakratai.

Sodo ir daržo atliekos:

·    netinkami naudoti vaisiai, daržovės;

·    augalų lapai;

·    nupjauta žolė;

·    smulkios šakos;

·    jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų);

·    šiaudai ir šienas;

·    velėna;

·    pjuvenos.

·    Sena vazonų žemė, kambariniai augalai, gėlės.

_____________________

 

 

Molėtų rajono savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

2 priedas

 

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ, KURIAS GALIMA MESTI Į ATITINKAMUS PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, SĄRAŠAS*

 

Atskirai surenkamų komunalinių atliekų rūšys

Priemonių paskirtis ir tipas

Pakuočių atliekos

 

(neužterštos maisto bei kitų medžiagų likučiais)

Kitos antrinės žaliavos

Individualūs ir kolektyviniai konteineriai**

Skirti stiklinių pakuočių ir stiklo atliekoms surinkti (STIKLAS)

Skirti popierinių ir kartoninių pakuočių bei popieriaus atliekoms surinkti (POPIERIUS)

Skirti plastikinių, metalinių, kombinuotų ir kitų pakuočių atliekoms surinkti (PLASTIKAS)

Stiklinių pakuočių atliekos, iš jų:

 

+

 

 

a) visų dydžių ir spalvų stikliniai buteliai ir buteliukai (be kamščių);

 

+

 

 

b) stiklainiai (be dangtelių);

 

+

 

 

c) kitos stiklinės pakuotės ir jų duženos.

 

+

 

 

 

d) stikliniai indai, vazos ir kiti stiklo gaminiai;

+

 

 

 

e) skaidrus lakštinis (langinis) stiklas.

+

 

 

Popierinių ir kartoninių pakuočių atliekos,

 

iš jų:

 

 

+

 

a) visų rūšių kartonas, jo lakštai, gofruoto kartono dėžės ir kartono dėžutės;

 

 

+

 

b) popieriniai krepšiai, maišeliai, pakavimo popierius;

 

 

+

 

c) kitos kartoninės ir popierinės pakuotės;

 

 

+

 

 

d) laikraščiai, žurnalai, vokai, lankstinukai, skrajutės ir kiti reklaminiai spaudiniai;

 

+

 

 

e) bloknotai ir knygos

 

(be kietų viršelių);

 

+

 

 

f) kitas spaudos ir rašomasis popierius.

 

+

 

Plastikinių ir PET (polietileno tereftalato) pakuočių atliekos, iš jų:

 

 

 

+

a) plastikiniai buteliai, indeliai, dėžutės bei kitos talpos nuo gėrimų ir kitų maisto produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių;

 

 

 

+

b) plastikiniai dangteliai ir kamšteliai;

 

 

 

+

c) plastikiniai maišeliai ir plėvelės;

 

 

 

+

d) PET ir PP tvirtinimo juostos;

 

 

 

+

e) kita plastikinė pakuotė (su įspaustais PET, HDPE, PE, LPPE, PP, PS ženklais);

 

 

 

+

 

f) polietileno plėvelė;

 

 

+

 

g) plastikiniai indai.

 

 

+

Kombinuotų (vyraujanti medžiaga popierinius ir kartonas) pakuočių atliekos, iš jų:

 

 

 

+

a) kartoninės gėrimų pakuotės nuo sulčių ir pieno produktų (Tetra Pak, Pure-Pak ir kt.);

 

 

 

+

b) laminuoto popieriaus ir kartono pakuotės.

 

 

 

+

Metalinių pakuočių atliekos, iš jų:

 

 

 

+

a) skardinės nuo gėrimų ir kitų maistų produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių;

 

 

 

+

b) konservų ir kitos dėžutės;

 

 

 

+

c) metaliniai dangteliai ir kamšteliai;

 

 

 

+

d) metalinės tvirtinimo juostos;

 

 

 

+

 

e) metaliniai indai ir įrankiai, kepimo skardos bei kitos metalinės atliekos.

 

 

+

Kombinuotų (kitų) pakuočių atliekos, iš jų:

 

 

 

+

a) traškučių pakeliai;

 

 

 

+

b) kavos, ledų pakeliai.

 

 

 

+

Medinių pakuočių atliekos, iš jų:

 

 

 

+

a) medinės dėžės ir dėžutės;

 

 

 

+

b) medinės pakuotės ir jų sudėtinės dalys prekių tvirtinimui ir transportavimui.

 

 

 

+

Kitos pakuočių atliekos, iš jų:

 

 

 

+

a) džiuto maišai ir kitos medžiaginės pakuotės;

 

 

 

+

b) keraminiai buteliai ir dėžutės.

 

 

 

+

 

* Antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

 

** Individualaus naudojimo konteineriais, skirtais visų rūšių pakuočių atliekų (išskyrus stiklinių) bei kitų tinkamų perdirbti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo atliekų surinkimui iš individualių gyvenamųjų namų valdų turi būti surenkamos visos aukščiau nurodytos komunalinių atliekų rūšys, išskyrus nurodytas stiklinių pakuočių ir kitas stiklo atliekas (kai pastarųjų atliekų surinkimui naudojami atskiri individualaus naudojimo konteineriai). Iki tol, kol stiklinių pakuočių ir kitų stiklo atliekų surinkimui nenaudojami atskiri individualaus naudojimo konteineriai, individualaus naudojimo konteineriais iš individualių gyvenamųjų namų valdų surenkamos visų rūšių pakuočių atliekos bei kitos tinkamos perdirbti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo atliekos, išskyrus stiklo atliekas.

_________________

 

 

Molėtų rajono savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

3 priedas

 

 

 

REKOMENDUOJAMŲ ATSKIRAI RINKTI BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ (MAISTO IR VIRTUVĖS) ATLIEKŲ SĄRAŠAS

 

Biologiškai skaidžios (maisto ir virtuvės) atliekos, kurias komunalinių atliekų turėtojai privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje

Maisto ir virtuvės atliekos

Draudžiama kartu  su maisto ir virtuvės atliekomis šalinti

·    Vartoti nebetinkami išpakuoti maisto produktai;

·    Vartoti nebetinkami išpakuoti gyvūnų maisto produktai;

·    vaisių ir daržovių liekanos;

·    vaisių ir daržovių žievės;

·    arbatžolės, arbatos pakeliai;

·    kavos tirščiai bei jų filtrai.

·    Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių ir kt.) natūralūs pakratai.

·    Virtuvėje naudoti popieriniai rankšluosčiai ir servetėles

·    Vartoti nebetinkami maisto papildai

·    Kitas organinės kilmės ar maisto bioskaidžias atliekas

·    Plastiką, stiklą, metalą, keramiką

·    Plastikines, stiklines ir metalines pakuotes

·    Virtuvines kempinėles ir šluostes

·    Žurnalų, laikraščių ir kitaip chemiškai apdoroto popieriaus (kepimo popieriaus)

·    Tabako gaminius

·    Vaistus

·    Pavojingas atliekas 

 

__________________