Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR apsaugos įstatymo Nr. viii-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo
projekto nr. xivp-861
2022 m. gegužės 11 d. Nr. 490
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-861 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
1. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad kol nėra baigtas tyrimas ar nėra įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui arba perduotas naujam gyvūno savininkui, gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ir kitos būtinos paslaugos yra apmokamos Vyriausybės arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, tačiau nėra aišku, koks subjektas būtų atitinkamos paskirties biudžeto asignavimų valdytojas bei mokėtojas (ar tai būtų tas pats, ar skirtingi subjektai). Atsižvelgiant į tai, kad pagal GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatas užtikrinti tinkamą paimto gyvūno laikymą, kol vyksta teisminiai procesai, privalo savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, manome, kad būtų tikslinga šias funkcijas pavesti vykdyti savivaldybių administracijoms, numatant ir skiriant tam papildomų biudžeto lėšų.
2. Pažymėtina, kad keičiamoje GGAĮ 4 straipsnio 5 dalyje nuostatos, kuriose įtvirtinami nauji sprendimai dėl gyvūno grąžinimo savininkui ar gyvūno perdavimo naujam gyvūno savininkui, derintinos su keičiamos 5 dalies pirmo sakinio nuostatomis, kuriose yra numatomas galimas sprendimas tik dėl gyvūno konfiskavimo, t. y. siūlytina Įstatymo projekto pirmą sakinį papildyti nuostatomis „< dėl gyvūno konfiskavimo, ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui arba perduotas naujam gyvūno savininkui, > “.
3. Pažymėtina, kad dabartinė Įstatymo projekto formuluotė dėl paimtų gyvūnų išlaikymo išlaidų apmokėjimo, kol įsiteisės teismo arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas, nėra aiški, todėl siekiant, kad įstatymo pataisa užtikrintų aiškų apmokėjimo reglamentavimą už gyvūnų globėjų suteiktas paslaugas, kol institucijos atlieka veiksmus dėl gyvūno konfiskavimo, siūlytina iš Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies išbraukti nuostatą „ Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu.“ ir papildyti nuostata, kad „gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka savivaldybės iš savivaldybėms tam tikslui skirtų biudžeto lėšų, o patirtos išlaidos regreso tvarka susigrąžinamos iš gyvūno laikytojo ar savininko“.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu sukuriamas papildomų biudžeto lėšų poreikis, kuris sudaro apytikriai 150 tūkst. Eur per metus. Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas priimtas, valstybės biudžeto asignavimai paskirstyti asignavimų valdytojams, o Finansų ministerija nedisponuoja jokiais kitais šaltiniais, iš kurių galima būtų skirti papildomų lėšų, todėl turės būti skiriamos papildomos tikslinės dotacijos savivaldybėms įstatymo projektu deleguojamoms funkcijoms vykdyti. Papildomos lėšos savivaldybėms galėtų būti skiriamos tik nuo 2023 m.
5. Pažymėtina, kad įvertinant Įstatymo projekto įgyvendinamajam teisės aktui parengti ir patvirtinti būtiną laiką bei papildomų biudžeto lėšų numatymo ir skyrimo galimybę, realus Įstatymo projekto įsigaliojimo terminas galėtų būti 2023 m. sausio 1 d.