LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
2018 M. BALANDŽIO 23 D. ĮSAKYMO NR. V-504 „DĖL TRIUKŠMO DIRGINAMŲ ŽMONIŲ SKAIČIAUS IR ŽMONIŲ, KURIŲ MIEGĄ TRIKDO TRIUKŠMAS, SKAIČIAUS APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. lapkričio 30 d. Nr. V-2724
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-504 „Dėl Triukšmo dirginamų žmonių skaičiaus ir žmonių, kurių miegą trikdo triukšmas, skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL TRIUKŠMO KENKSMINGO POVEIKIO ĮVERTINIMO METODŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymo ir patvirtinimo bei juose nustatytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 321 „Dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinimo“, 5.12 papunkčiu ir atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 4 d. Komisijos direktyvos (ES) 2020/367, kuria dėl aplinkos triukšmo kenksmingo poveikio įvertinimo metodų nustatymo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB III priedas, nuostatas,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-504
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. V-2724
redakcija)
TRIUKŠMO KENKSMINGO POVEIKIO ĮVERTINIMO METODŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Triukšmo kenksmingo poveikio įvertinimo metodų nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato triukšmo kenksmingo poveikio įvertinimo metodų tvarką, kuri taikoma sudarant Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytus triukšmo prevencijos veiksmų planus (toliau – veiksmų planai).
2. Tvarkos aprašas privalomas veiksmų planus sudarančioms ir (arba) patvirtinančioms Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 ir 18 straipsniuose nurodytoms institucijoms.
II SKYRIUS
KENKSMINGO POVEIKIO PADARINIAI
4. Padariniai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant kenksmingą poveikį:
4.1. išeminė širdies liga (toliau – IŠL), žymima Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) kodais I20–I25;
III SKYRIUS
KENKSMINGO POVEIKIO APSKAIČIAVIMAS
5. Kenksmingas poveikis apskaičiuojamas vienu iš šių būdų:
6. IŠL, kurios sergamumo rodiklis yra i, santykinei rizikai apskaičiuoti taikomas šis dozės ir pojūčio santykis:
kai Ldvn didesnis nei 53 dB
kai Ldvn ne didesnis kaip 53 dB (3 formulė)
vertinant kelių eismo triukšmą.
7. DD absoliučiajai rizikai apskaičiuoti taikomas šis dozės ir pojūčio santykis:
|
vertinant kelių eismo triukšmą; |
|
vertinant geležinkelių eismo triukšmą; |
|
vertinant oro eismo triukšmą. |
IV SKYRIUS
KENKSMINGO POVEIKIO ĮVERTINIMAS
9. Kiekvieno triukšmo šaltinio kiekvienas kenksmingas poveikis gyventojams vertinamas atskirai. Jeigu tie patys gyventojai vienu metu yra veikiami skirtingų triukšmo šaltinių, jų daromas kenksmingas poveikis iš principo negali būti sumuojamas. Tačiau tą jų poveikį galima palyginti, kad būtų įvertinta santykinė kiekvieno triukšmo šaltinio įtaka.
10. IŠL rizikos vertinimas:
10.1. Vertinant IŠL riziką dėl geležinkelių ir oro eismo triukšmo, laikoma, kad gyventojams, veikiamiems tam tikrą dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklį Ldvn viršijančio triukšmo, kyla didesnė IŠL rizika, tačiau tikslaus IŠL atvejų skaičiaus N apskaičiuoti negalima.
10.2. Vertinant IŠL riziką dėl kelių eismo triukšmo, aplinkos triukšmo daromo konkretaus kenksmingo poveikio atvejų dalis gyventojų, kuriems kyla santykinė rizika, populiacijoje pagal triukšmo šaltinį x (kelių eismas), kenksmingą poveikį y (IŠL) ir sergamumą i apskaičiuojama taip:
(10 formulė)
kai:
PGDx,y – priskiriama gyventojų dalis,
triukšmo intervalų j rinkinį sudaro atskiri ne didesni kaip 5 dB intervalai (pvz., 50–51 dB, 51–52 dB, 52–53 dB ir t. t. arba 50–54 dB, 55–59 dB, 60–64 dB ir t. t.),
pj – visų vertinamos teritorijos gyventojų P dalis, veikiama intervalo j, siejamo su konkretaus kenksmingo poveikio santykine rizika SRj,x,y . SRj,x,y apskaičiuojama pagal Tvarkos aprašo 5 punkte pateiktą formulę, imant vidurinę kiekvieno triukšmo intervalo vertę (priklausomai nuo turimų duomenų, pvz., 50–51 dB intervalo –50,5 dB, 50–54 dB intervalo – 52 dB).
10.3. Vertinant IŠL riziką dėl kelių eismo triukšmo, bendras IŠL atvejų skaičius N (gyventojai, kuriems daromas kenksmingas poveikis y; priskiriamų atvejų skaičius) dėl šaltinio x yra:
Nx,y = PGDx,y,i * Iy * P (11 formulė)
vertinant kelių eismo triukšmą;
kai:
PGDx,y,i apskaičiuota sergamumo rodikliui i,
Iy – sergamumo IŠL rodiklis vertinamoje teritorijoje, kurį galima gauti iš savivaldybės ar apskrities, kur yra ta teritorija, sveikatos statistikos duomenų,
P – visi vertinamos teritorijos gyventojai (skirtingų triukšmo intervalų veikiamų gyventojų visuma).
11. Vertinant DD ir DMT dėl kelių, geležinkelių ir oro eismo triukšmo, bendras gyventojų, kuriems šaltinis x daro kenksmingą poveikį y, skaičius N (priskiriamų atvejų skaičius) pagal kiekvieną triukšmo šaltinio x (kelių, geležinkelių arba oro eismas) ir kenksmingo poveikio y (DD, DMT) derinį yra:
(12 formulė)
kai:
ARx,y yra atitinkamo kenksmingo poveikio (DD, DMT) absoliučioji rizika, apskaičiuota pagal Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytą formulę, imant vidurinę kiekvieno triukšmo intervalo vertę (priklausomai nuo turimų duomenų, pvz., 50–51 dB intervalo –50,5 dB, 50–54 dB intervalo – 52 dB),
nj – gyventojų, veikiamų intervalo j, skaičius.