Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO IR ŽALOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ PRIEINAMUMO IR KOKYBĖS GERINIMO 2021–2024 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-1855

Vilnius

Įgyvendindamas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 103.4 ir 113.2 papunkčius ir siekdamas užtikrinti, kad priklausomybės ligomis sergantiems asmenims būtų laiku suteiktos jų poreikius atitinkančios gydymo paslaugos, ir sumažinti žalą asmeniui ir visuomenei:

1. T v i r t i n u Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų planą (pridedama).

2. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2021 m. rugpjūčio 13 d.

įsakymu Nr. V-1855

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO IR ŽALOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ PRIEINAMUMO IR KOKYBĖS GERINIMO 2021–2024 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų plano (toliau – planas) paskirtis – suplanuoti ir įgyvendinti priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (toliau – priklausomybės ligos ) bei patologinį potraukį azartiniams lošimams ir (ar) internetui turintiems asmenims laiku būtų suteiktos jų poreikius atitinkančios gydymo paslaugos, sumažinti šių ligų žalą asmeniui ir visuomenei.

2. Plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakyme Nr. V-861 „Dėl Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakyme Nr. V-788 „Dėl Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų psichikos sutrikimų turintiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 5 d. įsakyme Nr. V-584 „Dėl Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. Planas parengtas įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 103.4 ir 113.2 papunkčiams bei Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII‑1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“, 47 ir 119 punktams įgyvendinti.

II SKYRIUS

ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

PIRMASIS SKIRSNIS

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS IR PATOLOGINIAI ELGESIO POTRAUKIAI

4. Priklausomybės ligos – didelė problema daugelyje šalių. Jos veikia ne tik žalingai psichoaktyviąsias medžiagas vartojančio asmens sveikatą, bet ir jo šeimos narius bei visuomenę. Moksliškai įrodyta, kad kai kurių vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų junginiai gali sukelti neuropsichiatrinius sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas, neretai priklausomybės ligos siejamos su nelaimingais atsitikimais, savižudybėmis ir (ar) smurtu.

5. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, kasmet alkoholio vartojimas lemia 3 milijonus mirčių. Alkoholio vartojimas yra laikomas pagrindiniu ankstyvo mirštamumo ir neįgalumo rizikos veiksniu tarp 15–49 metų amžiaus asmenų. Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“, 2019 m. Lietuvoje bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 858 sergantys asmenys (2018 m. – 863). Lietuvoje 2019 m. 544 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2018 m. – 581). Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (41,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (27 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).

6. PSO duomenimis, kiekvienais metais skaičiuojama apie pusė milijono mirčių, susijusių su neteisėtu narkotikų vartojimu, manoma, kad pasaulyje net 35 milijonai žmonių kenčia nuo narkotikų vartojimo sukeltų sutrikimų. Apie 147 milijonus žmonių, t. y. 2,5 proc. pasaulio gyventojų, vartoja kanapes, 96 mln. suaugusiųjų, arba 29 proc., 15–64 m. amžiaus Europos Sąjungos (toliau – ES) gyventojų nors kartą gyvenime yra bandę neteisėtų narkotikų. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) duomenimis, 2016 m. palyginti su 2012 m., narkotikų vartojimo nors kartą gyvenime ir nors kartą per paskutinius 12 mėnesių rodikliai išliko statistiškai reikšmingai nepakitę. Kita vertus, vartojusiųjų per paskutinį mėnesį dalis padidėjo nuo 0,8 proc. iki 1,3 proc. Dažniausiai vartojami narkotikai Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, išlieka kanapės ir amfetamino tipo stimuliuojančios medžiagos. 2018 m. apsinuodijimų stimuliantais dalis siekė 15 proc., 2019 m. – 14 proc. nuo visų apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Asmenų, kurie kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, stebėsenos informacinės sistemos (toliau – ASIS) duomenimis, 2019 m. asmenų, besikreipusių į gydymo įstaigą dėl opioidų vartojimo buvo 81 proc., dėl kanapių – 6 proc., ir dėl stimuliuojančių medžiagų – 5 proc.

7. Tabako vartojimas yra įvardijamas kaip viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai – pasaulyje dėl tabako vartojimo per metus miršta daugiau kaip 8 milijonai žmonių. Daugiau kaip 7 milijonai šių mirčių įvyksta dėl tiesioginio tabako vartojimo, o apie 1,2 milijono – dėl pasyvaus rūkymo (nerūkantieji, kurie patiria pasyvų rūkymą). PSO skelbia, kad tabako vartojimas yra pagrindinė išvengtina mirties priežastis pasaulyje. Europos Komisijos duomenimis, maždaug 50 proc. rūkančiųjų miršta per anksti, rūkantysis vidutiniškai dėl to praranda 14 gyvenimo metų. Tabako gaminiuose ir su tabako gaminiais susijusiuose gaminiuose esantis nikotinas – psichiką veikianti ir stiprią priklausomybę sukelianti medžiaga. Tabako vartojimas yra šešių iš aštuonių pagrindinių mirties priežasčių rizikos veiksnys pasaulyje (išeminės širdies ligos, smegenų kraujagyslių ligų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, trachėjos, bronchų, plaučių vėžio, tuberkuliozės, apatinių kvėpavimo takų infekcijų). Rūkymas lemia apie 15 proc. bendro Lietuvos mirtingumo, taigi nuo rūkymo sukeltų ligų Lietuvoje kasmet miršta apie 6 000 Lietuvos gyventojų. Higienos instituto duomenimis, pastebima sergamumo ir mirtingumo nuo rūkymo sąlygojamų ligų didėjimo tendencija, o NTAKD duomenimis, nors tradicinių tabako gaminių vartojimas per pastaruosius ketverius metus mažėja, tačiau gyventojams rečiau rūkant tradicinius tabako gaminius jų rinkos vietą užima elektroninės cigaretės ir naujoviški bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai, kurių vartojimas populiarėja ir jaunų asmenų populiacijoje. Naujausias Eurobarometro tyrimas (2020 m.) atskleidė, kad Lietuvoje, palyginti su ES, rūkančiųjų tradicinius tabako gaminius dalis didesnė – 28 proc. populiacijos, ir žmonės šio įpročio atsisako rečiau. Dabartinių elektroninių cigarečių vartotojų ir naujoviškų bedūmių kaitinamojo tabako gaminių vartotojų Lietuvoje, palyginti su ES, taip pat yra daugiau.

8. Azartiniai lošimai daugelyje šalių yra laikomi pramogų forma, kuriai būdinga lažybų ir pajamų gavimo funkcijos. PSO duomenimis, pasaulyje skaičiuojama daugiau nei 350 milijonų asmenų, turinčių patologinį potraukį azartiniams lošimams. Praėjusių 12 mėnesių laikotarpiu patologinio potraukio azartiniams lošimams paplitimas varijavo nuo 0,1 proc. iki 5,8 proc. Lietuvoje asmenų, pateikusių prašymus apriboti savo galimybę lošti, 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 11 532, 2020 m. gruodžio 31 d. – 17 348. Azartinių lošimų problema aktuali ir tarp jaunimo: Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų tyrimo projekto Europos mokyklose (toliau – ESPAD) duomenimis, Lietuvoje azartinius lošimus iš pinigų tiek internetu, tiek tradicinėse vietose per pastaruosius 12 mėn. iki apklausos kartą ar dažniau lošė daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) 15–16 metų amžiaus mokinių. Kaip problemiška grupė identifikuoti labai dažnai (2–3 kartus per savaitę) lošiantys mokiniai iš pinigų – jų yra 1,9 proc., daugiausia vaikinų (3,6 proc.), merginų – 0,2 proc.

9. Nacionalinio narkotikų vartojimo instituto (angl. National institute on drug abuse) duomenimis, 2019 m. 16 proc. mirčių nuo opioidų perdozavimo taip pat buvo susijusios su benzodiazepinų vartojimu, kurie yra receptiniai raminamieji vaistai, dažniausiai skiriami nerimui ar nemigai gydyti. Tarp įprastų benzodiazepinų yra diazepamas (Valium), alprazolamas (Xanax) ir klonazepamas (Klonopinas). Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) duomenimis, kompensuojamiesiems benzodiazepinams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto 2017 m buvo išleista 597 545 eurai (2,69 proc. iš 22 175 364 eurų, skirtų nervų sistemą veikiantiems vaistams kompensuoti), bendras 2017 m. PSDF biudžetas siekė 1 mlrd. 574 mln. Eur), o gyventojų priemokos už šiuos vaistus siekė net 673 373 eurus.

10. Net 61 proc. interneto naudotojų laikomi priklausomais nuo interneto. Priklausomybės paplitimas pastebimas visose amžiaus grupėse: 18–29 metų amžiaus grupėje net 48 proc. naudotojų yra laikomi priklausomais. ESPAD tyrimo duomenimis, bendravimo socialinėse medijose paplitimas tarp 15–16 metų mokinių buvo gana didelis – 2015 m. siekė 92 proc. ir iki 2019 m. padidėjo iki 94 proc., merginų ir vaikinų santykis beveik vienodas.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO IR ŽALOS MAŽINIMO PASLAUGOS

11. NTAKD 2016 m. atliktas Bendrosios populiacijos tyrimas atskleidė, kad 72,9 proc. rūkiusių ar rūkančių tyrimo dalyvių teigia mėginę mesti rūkyti: iš jų 26,4 proc. pavyko; 46,5 proc. mėgino nesėkmingai; 11,8 proc. pripažino, kad norėtų pamėginti mesti rūkyti, nors to niekada nėra bandę. Naujausiais Eurobarometro (2020 m.) tyrimo duomenimis, net 84 proc. Lietuvos respondentų pažymėjo, kad bandė mesti rūkyti ar metė rūkyti be pagalbos (ES vidurkis – 76 proc.), ir tik 1 proc. lietuvių respondentų nurodė, kad naudojosi medicinine pagalba arba telefoninio konsultavimo paslaugomis. Šie duomenys rodo didelį asmenų motyvavimo bei pagalbos jiems mesti rūkyti poreikį. Apie poreikį plėtoti ankstyvojo tabako vartojimo rizikos atpažinimo ir trumposios intervencijos įrankio taikymą bei pagalbos metantiems rūkyti asmenims paslaugas (įskaitant ir nacionalinės telefoninės metimo rūkyti konsultavimo linijos steigimą) pažymėjo ir PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato misijos Lietuvoje ekspertai. PSO priklausomybei nuo nikotino gydyti rekomenduoja taikyti medikamentinį gydymą ir psichologinę pagalbą (konsultavimą).

12. VLK duomenimis, Lietuvoje 2020 m. 27 607 asmenys gavo priklausomybės ligų gydymo paslaugas, finansuojamas PSDF lėšomis, 22 270 asmenų šias paslaugas gavo Respublikiniame priklausomybės ligų centre (toliau – RPLC).

13. Išlaidos psichikos ir elgesio sutrikimams dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo gydyti 2020 m. siekė 4,394 mln. eurų, iš šios sumos 3,261 mln. (74 proc.) buvo skirta psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio, 877 tūkst. (20 proc.) – dėl opioidų vartojimo gydymui. O paslaugoms dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo – 52 tūkst. eurų, nors vien penkių populiariausių pavadinimų benzodiazepinų grupės vaistų suvartojimas per mėnesį siekia 140 tūkst. pakuočių (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 2020 m.). Likusi 18 tūkst. eurų suma panaudota priklausomybės nuo tabako gydymui.

14. Lietuvoje dominuoja stacionarinio gydymo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paslaugos, daugiau nei pusei (54,5 proc.) visų besigydžiusių dėl šių sutrikimų asmenų buvo taikytas aktyvus stacionarinis gydymas. Iš skiriamų lėšų net 3,097 mln. eurų (70 proc.) buvo skirta stacionarinio aktyvaus gydymo paslaugoms, kurių didžiąją dalį sudaro trumpalaikis abstinencijos gydymas, finansuoti, kur kas mažiau lėšų naudojama ilgesnės trukmės stacionariniam psichosocialiniam gydymui. O priklausomybės sindromui gydyti iš PSDF lėšų daugiausia apmokamos ambulatorinės konsultacijos, net 90 proc. jų suteikia RPLC.

15. 2020 m. RPLC iš PSDF gautas apmokėjimas už paslaugas sudarė 14 proc. viso RPLC metinio biudžeto, todėl paslaugų bazinių kainų balo vertės padidinimas neleidžia nuosekliai darbuotojams didinti atlyginimų ir konkuruoti rinkoje dėl medicinos specialistų. Nors PSDF lėšomis finansuojamų paslaugų dalis RPLC nuosekliai didėja – nuo 588 tūkst. eurų 2018 m. iki 1010 tūkst. eurų 2020 m., vis dėlto pastebima, kad ne visada efektyviai naudojamos biudžeto lėšos, RPLC priskiriant funkcijas, nesusijusias su sveikatinimo ar gydymo veikla. Pavyzdžiui, RPLC Vilniaus filiale ambulatoriniame skyriuje veikiančiame medicininių apžiūrių kabinete šiuo metu yra organizuojamas budinčių gydytojų darbas naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis, nors tokių paslaugų poreikis yra labai nedidelis.

16. Būtinoji pagalba apsinuodijimų psichoaktyviosiomis medžiagomis ir sunkios abstinencijos atvejais teikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) pagal būtinosios medicinos pagalbos indikacijas, tačiau abstinencijos gydymo paslaugos dažnai yra mažai susijusios su priklausomybės ligų gydymo tęstinumu. Asmeniui dėl užsitęsusio alkoholio vartojimo, jeigu asmens būklė neatitinka būtinosios pagalbos teikimo indikacijų, gydymas dažnai tampa sunkiai prieinamas. Lengvos ir vidutinės abstinencijos gydymas, kompensuojamas iš PSDF tik planine tvarka, gali būti prieinamas kaip mokama paslauga valstybinėse ASPĮ arba teikiamas privačiose ASPĮ, o tai apsunkina pirmojo gydymo etapo prieinamumą asmeniui.

17. Nesant sistemingo abstinencijos gydymo paslaugų reglamentavimo, neužtikrinama šių paslaugų įvairovė ir integravimas su kitomis priklausomybės ligomis sergantiems asmenims skirtomis paslaugomis. Identifikuota, kad pagal nustatytus reikalavimus ASPĮ apmokama suma už gydymą nepriklauso nuo ASPĮ praleistų dienų skaičiaus, o tai apsunkina galimybę teikti kompleksines abstinencijos gydymo paslaugas.

18. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų stacionarinio psichosocialinio gydymo paslaugų (iki 15 lovadienių) mastas išlieka menkas: RPLC duomenimis, 2017 m. tokių atvejų skaičius siekė 527 psichosocialinės reabilitacijos gydymo epizodus, o 2020 m. – 640. Kaip viena priežasčių įvardijama tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. V-788 „Dėl Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų psichikos sutrikimų turintiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra skirtas kitų psichikos sutrikimų gydymui reglamentuoti ir dažnu atveju priklausomybės ligų gydymui jis nėra tinkamas. Kita priežastis – iki šiol nepatvirtintas psichosocialinio (Minesotos) gydymo paslaugų finansavimas PSDF lėšomis.

19. Priklausomybės ligų gydymo paslaugų, apmokamų iš PSDF, yra labai mažai (ypač stacionarinių): psichosocialinio (Minesotos) gydymo paslauga, stacionarinės ir ambulatorinės psichosocialinės reabilitacijos (motyvacinės terapijos) paslaugos vis dar apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų arba iš dalies apmokamos privačiomis lėšomis, dėl šios priežasties jų teikimas dažniausiai apsiriboja tik RPLC teikiamomis paslaugomis. Šių specializuotų stacionarinių paslaugų teikimo ir finansavimo PSDF lėšomis tvarkos aprašų patvirtinimas sudarytų prielaidas plėsti šių paslaugų teikimą ir kitose ASPĮ, turinčiose licenciją teikti stacionarines priklausomybės ligų gydymo paslaugas bei užtikrintų didesnį prieinamumą.

20. Asmenims, kurie gydosi dėl priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, dažnai nėra kompensuojamas įrodymais pagrįstas ambulatorinis gydymas medikamentais, tokiais kaip naltreksonas, disulfiramas, vareniklinas, nikotino pakaitinės terapijos pleistrai ar kiti medikamentai, reikalingais gydyti priklausomybę nuo alkoholio ir nikotino. Nuo 2016 m. kompensuojama tik pakaitinės terapijos metadonu paslauga priklausomybės nuo opioidų vartojimo gydymui.

21. Psichikos sveikatos centruose (toliau – PSC) priklausomybės ligomis sergantiems asmenims teikiama nedaug paslaugų: 2020 m. dėl šios priežasties fiksuota tik 22 170 apsilankymų (2,5 proc. nuo visų apsilankymų PSC), nors asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, sudaro apie 9 proc. nuo visų sergančiųjų psichikos ir elgesio sutrikimais.

22. 2020 m. RPLC statistikoje nurodoma, kad ambulatoriškai besigydžiusių asmenų skaičius – 17 814, stacionare – 4 456. Tai rodo reikšmingą pirminių ambulatorinių psichikos sveikatos paslaugų trūkumą bendroje teikiamų paslaugų struktūroje. 2020 m. RPLC filialuose teikiančiuose pirminio lygio paslaugas (PSC) buvo užfiksuoti 905 gydymo epizodai. Pagrindinis iššūkis, siekiant didesnės paslaugų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims aprėpties, yra maži paslaugų įkainiai ir dideli gydytojų ir jų komandų darbo krūviai, nes šios tikslinės grupės asmenys išsiskiria tuo, kad jų problemos paprastai būna kompleksinės ir darbui su jais reikia skirti daugiau pastangų bei laiko.

23. Siekiant didinti ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, nuo 2009 m. prie PSC pradėti steigti psichiatrijos dienos stacionarai. VLK duomenimis, 2020 m. psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas gavusių asmenų skaičius buvo 4 746, tai sudaro tik 1,29 proc. visų psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų. RPLC 2020 m. psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas suteikė tik 46 asmenims. Viena iš nedidelio suteiktų paslaugų skaičiaus priežasčių yra tai, kad priklausomybės ligomis sergantiems asmenims dėl ligos specifiškumo reikalingas atskiras dienos stacionaro paslaugos profilis.

24. Kaip ir daugumai lėtinių ligų, priklausomybės ligoms būdinga didelė atkryčio tikimybė, todėl gali tekti kartoti gydymo epizodus ir po vieno gydymo epizodo tęsti kitą. 2019 m. pirmą kartą ambulatoriškai dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas gydėsi 8 565, o gydymą kartojo 9 249 pacientai (stacionare atitinkamai pirmą kartą gydėsi 3 940, o gydymą kartojo 516 pacientų) (RPLC, 2019 m.). Po gana trumpo planinio aktyvaus stacionarinio gydymo, kuris paprastai trunka nuo savaitės iki mėnesio, priklausomybės ligomis sergantiems asmenims grįžus į savo gyvenamąją vietą ne visada užtikrinamas tolesnės pagalbos teikimas.

25. Lietuvoje vis dar nepakankamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumas po išrašymo iš stacionaro. VLK duomenimis, tik 25 proc. pacientų gavo pirminės asmens psichikos sveikatos priežiūros, dienos stacionaro ar psichosocialinės reabilitacijos paslaugas per 7 dienas po išrašymo iš stacionaro, net 50 proc. asmenų tokias paslaugas gavo per 30 dienų. PSC ir savivaldybių atvejo vadybos specialistų funkcijos, užtikrinant, kad priklausomas asmuo gautų tęstines paslaugas ir pereitų iš stacionarinės į ambulatorinę priežiūrą, yra nepakankamai apibrėžtos, neužtikrinami pakankami žmogiškieji ištekliai paslaugoms teikti, PSC nėra finansiškai suinteresuoti užtikrinti tęstinę priežiūrą. Dėl šios priežasties mažėja tęstinio gydymo apimtys ir veiksmingumas, didėja atkryčio ir pakartotinio hospitalizavimo tikimybė.

26. Asmenims, turintiems priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą ar patologinį potraukį į azartinius lošimus, nuo 2019 m. pailginus laikino nedarbingumo trukmę iki 28 kalendorinių dienų per metus (vietoj buvusių 14 dienų), atsirado galimybė gauti visos apimties stacionarinį gydymą (Minesotos programoje). Vis dėlto tais atvejais, kai asmeniui reikia suteikti abstinencijos gydymo paslaugas stacionare ir tik po to tęsti gydymą pagal Minesotos programą, nedarbingumo už abu gydymo epizodus laikotarpis negali viršyti 28 dienų. Dar vienas iššūkis yra tai, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, gydymo epizodas turėtų būti nepertraukiamas norint gauti nedarbingumą, tačiau ne visada tai yra įmanoma dėl eilių gauti planines paslaugas. Pažymėtina, kad šiuo metu išduoti nedarbingumo pažymėjimą galima tik besigydantiems stacionare, nors individualiais atvejais ir ambulatorinis gydymas gali būti veiksmingas.

27. Šalies mastu naujai besiformuojančioms ir kai kurioms esamoms priklausomybės ligoms bei žalingam vartojimui, susijusiems su kanabinoidų, stimuliantų, raminamųjų ir migdomųjų vaistų, naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų, naujų tabako gaminių vartojimu, patologiniu potraukiu į azartinius lošimus, priklausomybe nuo interneto ir kompiuterinių žaidimų, teikiant gydymo paslaugas nėra teikiama pakankamai dėmesio. Nors minėtos psichoaktyviosios medžiagos ir patologiniai elgesio potraukiai reikalauja specialių asmens sveikatos priežiūros specialistų žinių, vis dar stokojama aktualių priklausomybės diagnostikos ir gydymo metodikų bei specialistų mokymų ir kompetencijų šiose srityse užtikrinimo.

28. Net 6 iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų sukelia neblaivūs asmenys, o 9 iš 10 globoje esančių vaikų augo piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų šeimose. Alkoholio vartojimas aplinkiniams, o ypač šeimos nariams, stiprina lėtinio ir ūmaus streso apraiškas, stiprius nepageidaujamus išgyvenimus ir sukelia kitas neigiamas pasekmes. Skaičiuojama, kad kiekvienas priklausomas asmuo savo aplinkoje paveikia bent 4–5 žmones. Šiuo metu Lietuvoje stokojama priklausomų asmenų šeimos nariams ir artimiesiems skirtos kompleksinės pagalbos – specializuoto konsultavimo, tarpininkavimo, psichologinės ir psichoterapinės pagalbos, atvejo vadybos ir kitų paslaugų.

29. 2018 m. atlikta visų Lietuvos savivaldybių socialinių paslaugų planų analizė parodė, kad savivaldybių padėtis planuojant ir teikiant paslaugas vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas ir (ar) nuo jų priklausomiems asmenims yra skirtinga. Dažniausiai savivaldybės problema yra ne pagalbos trūkumas, o tai, kad paslaugos nėra koordinuojamos ir specialistai neturi reikiamos kvalifikacijos ar žinių. Priklausomiems asmenims siūlomos bendrosios paslaugos (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, motyvavimas kreiptis pagalbos), rečiau – savivaldybių apmokamos gydymo ir (ar) psichologinės socialinės reabilitacijos bei apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos, rečiausiai – pagalba šios tikslinės grupės asmenims integruojantis į darbo rinką.

30. RPLC ir tarptautinių partnerių 2018 m. atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje aukštos rizikos žmonių, vartojančių opioidinius narkotikus, vidutiniškai yra 7503, o bendras žmonių, vartojančių narkotikus švirkščiamuoju būdu, skaičius 2016 m. vidutiniškai buvo 8868. 2007 m., kai tyrimas buvo atliktas pirmą kartą, tokių asmenų buvo beveik perpus mažiau – buvo nustatyta 5 700 asmenų, vartojančių narkotikus švirkščiamuoju būdu.

31. 2015 m. narkotikų žalos mažinimo paslaugų plėtros ir kokybės gerinimo Lietuvoje rekomendacijose nurodyta, kad norint teikti optimalias žemo slenksčio paslaugas, vienam klientui turėtų būti skiriamas 331 euras per metus. Be to, pagal galiojantį reglamentavimą žemo slenksčio paslaugų kabinetai gali vykdyti naloksono išdavimą ir mirčių nuo perdozavimo prevenciją, tačiau šiai prevencinei priemonei įgyvendinti nėra numatyta valstybės biudžeto lėšų, o žemo slenksčio paslaugų kabinetai jai įgyvendinti neturi finansinių išteklių. Dėl šios priežasties paslaugos yra ne visada prieinamos ar tenkinančios realius besikreipiančių asmenų poreikius.

32. Siekiant aukštesnės paslaugų kokybės, koordinuotos veiklos ir stebėsenos, tinkamos specialistų kvalifikacijos užtikrinimo šioje srityje, itin svarbu, kad būtų paskirta už metodinį vadovavimą žemo slenksčio paslaugų teikėjams atsakinga institucija, kuri užtikrintų vienodą šalies praktiką bei inovatyvių, užsienio šalių praktikų taikymą šioje srityje. Ne mažiau svarbu yra išspręsti duomenų stebėsenos iššūkius, aiškiai apibrėžti žemo slenksčio paslaugų gavėjus.

33. Lietuvoje 1 000 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų tenka 3,45 pakaitinio gydymo paslaugų teikėjo. 2018 m. pakaitinį gydymą metadonu gavo 778 asmenys, o buprenorfinu – 497 asmenys. NTAKD duomenimis, 2019 m. Lietuvoje pakaitinis gydymas buvo teikiamas 22 ASPĮ, 7 iš jų yra įsikūrusios Vilniuje, jose lankėsi 455 asmenys. Nepaisant iki 2019 m. fiksuoto augimo, Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, pakaitinio gydymo teikimo aprėptis išliko maža, jis prieinamas mažiau nei 20 proc. visų didelės rizikos opioidų vartotojų. Vadovaujantis PSO rekomendacijomis, vidutinės pakaitinio gydymo teikimo aprėpties apatinė riba turėtų siekti bent 40 proc.

34. Kompensuojamos tik pakaitinio gydymo metadonu paslaugos, šis gydymas pasaulyje pradėtas taikyti 1964 m. ir turi daug pašalinių reiškinių, nepatogus naudoti medicinos personalui. Nekompensuojami kiti generiniai vaistai, taip pat nenaudojami moderniausi inovatyvūs ES registruoti vaistai, kurie leidžia pacientui sumažinti lankymąsi pakaitinės terapijos medikamentų išdavimo vietose nuo 1 karto per savaitę iki 1 karto per mėnesį ir užkerta kelią vaistų vartojimui ne pagal paskirtį.

TREČIASIS SKIRSNIS

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ IR TEIKIAMŲ PASLAUGŲ STEBĖSENA

35. Šiuo metu Lietuvoje nėra bendros gydymą gaunančių asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, stebėsenos, kuri leistų vertinti asmenų gydymo eigą ir sudarytų galimybę gauti kitus aktualius duomenis. Nors nuo 2012 m. Lietuvoje įdiegta ASIS, tačiau gaunami duomenys yra netikslūs, duomenis į šią sistemą veda ne visos ASPĮ, teikiančios paslaugas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, nėra numatytas kontrolės mechanizmas ir nėra duomenų teisingumo patikros mechanizmo, nes nėra teisinio pagrindo, leidžiančio daryti duomenų auditus. ASIS duomenų rinkimas ir analizė reikalauja modernizavimo, atitinkančio dabartinius Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenų rinkimo poreikius. Šioje sistemoje taip pat nėra duomenų apie priklausomybę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų ar patologinių elgesio potraukių turinčius asmenis.

36. Tikslesnius duomenis renka Higienos institutas, kuris sveikatos statistiniams rodikliams skaičiuoti naudoja ASPĮ duomenis, teikiamus Privalomojo sveikatos draudimo informacinei sistemai „Sveidra“, tačiau joje nėra kaupiami duomenys apie paslaugas, suteiktas iš kitų finansavimo šaltinių. Esamų informacinių sistemų integravimas į vieną duomenų rinkimo sistemą, kuri apimtų visus asmens sveikatos paslaugų teikėjus, nepriklausomai nuo jų statuso, teikiamų paslaugų apimties ar finansavimo šaltinio, išlieka aktuali problema.

37. Lietuvoje yra sukurta priklausomybės ligų gydymo sistema, tačiau iki šiol nėra atlikta tyrimų ir (ar) kasmetinių ar kas dvejus metus atliekamų vertinimų dėl priklausomybės ligų gydymo paslaugų poreikio Lietuvoje. Informacija apie gydymo įstaigų administracines ypatybes, teikiamas paslaugas priklausomiems asmenims ir teikiamų paslaugų kokybę nacionaliniu ir regioniniu mastu yra reikalinga planavimui, intervencijų poreikiui įvertinti ir sprendimams dėl investicijų poreikio pagrįsti. Be to, Lietuvoje trūksta priklausomiems asmenims teikiamos pagalbos ir taikomų gydymo metodų efektyvumo tyrimų.

38. Sveikatos, socialinių paslaugų, teisėsaugos institucijų teikiamų paslaugų priklausomiems asmenims stebėsena vykdoma, tačiau jos aprėptis ir integralumas yra nepakankami. Tai suponuoja ribotą esamos situacijos bei valstybės tikslų ir uždavinių šioje srityje įgyvendinimo vertinimą tiek savivaldybių, tiek nacionaliniu lygmenimis. Trūksta veiklos vykdymo veiksmingumo vertinimo kokybinių rodiklių, kol kas retai matuojamas atskirai vykdomų priemonių efektyvumas.

III SKYRIUS

PLANO TIKSLAI

39. Bendrasis plano tikslas – užtikrinti prieinamą, kokybišką ir asmens poreikius atitinkančią priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo paslaugų sistemą asmenims, žalingai vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas ir nuo jų priklausomiems bei turintiems patologinių elgesio potraukių.

40. Siekiant bendrojo plano tikslo, numatomi įgyvendinti šie tikslai:

40.1. plėsti priklausomybės ligomis sergančių asmenų poreikius atitinkančias paslaugas savivaldybėse vadovaujantis „paciento kelio“ modeliu;

40.2. užtikrinti kompleksinę pagalbą priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems;

40.3. didinti specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims prieinamumą;

40.4. užtikrinti tolygų kokybiškų paslaugų prieinamumą visuose Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose;

40.5. gerinti priklausomybės ligų gydymo paslaugų kokybę, keliant specialistų kvalifikaciją bei parengiant diagnostikos ir gydymo metodikas.;

40.6. sukurti palankias sąlygas narkotikus vartojantiems asmenims įgyvendinti teisę į sveikatą ir sumažinti sveikatos, socialines ir ekonomines narkotikų vartojimo pasekmes;

40.7. užtikrinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės ligų paplitimo bei teikiamų paslaugų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims stebėseną ir vertinimą.

41. Rengiant šį planą buvo nustatyti kiti su priklausomybės ligomis sergančių asmenų gydymu susiję tikslai, kurie reikalingi užtikrinant reintegracijos paslaugų inicijavimą bei vykdymą ir įgyvendinant būtinas priemones nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose. Šie tikslai laikomi integralios pagalbos sistemos dalimi, jų vykdymą koordinuoja ministerijos pagal kompetenciją.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42. Plano tikslų, krypčių bei uždavinių konkrečios priemonės ir priemonių konkrečios veiklos nurodytos plano 1 priede, vertinimo kriterijai nurodyti plano 2 priede. Priemonių įgyvendinimą koordinuoja, pagal poreikį atnaujina ir priemonių įgyvendinimo bei vertinimo kriterijų nustatytų reikšmių pasiekimo nuolatinę stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (koordinuojančioji institucija), prireikus pasitelkusi kitus specialistus ir ekspertus.

43. Plano finansavimo šaltinius sudaro valstybės, savivaldybių biudžeto lėšos, PSDF ir ES struktūrinių fondų paramos lėšos.

44. Už plano priemonių įgyvendinimą ir vertinimo kriterijų pasiekimą atsakingos institucijos (nurodytos plano 1, 2 ir 3 prieduose) kasmet iki vasario 15 d. Sveikatos apsaugos ministerijai pateikia informaciją apie plano priemonių įgyvendinimo eigą ir rezultatus bei vertinimo kriterijų pasiekimą. Informacija apie vertinimo kriterijus, kurių neįmanoma pateikti iki šiame punkte nurodyto termino, teikiama atsižvelgiant į duomenų gavimo terminus.

45. Už plano priemonių įgyvendinimą ir vertinimo kriterijų pasiekimą atsakingos institucijos koordinuojančiosios institucijos prašymu teikia informaciją apie plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus ir kitais nei šio plano 44 punkte nurodytais terminais.

_____________________

Priklausomybės ligų gydymo ir žalos

mažinimo priemonių prieinamumo ir

kokybės gerinimo 2021–2024 metų

veiksmų plano

1 priedas

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO IR ŽALOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ PRIEINAMUMO IR KOKYBĖS GERINIMO

2021–2024 METŲ VEIKSMŲ PLANO UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

Uždavinys		Priemonė	Įgyvendinimo laikotarpis	Atsakinga (-os) institucija (-os)
1. Tikslas. Plėsti priklausomybės ligomis sergančių asmenų poreikius atitinkančias paslaugas vadovaujantis „paciento kelio“ modeliu.
1.1. Užtikrinti integruotų gydymo, reabilitacijos, žalos mažinimo ir kitų paslaugų teikimą priklausomybės ligomis sergantiems asmenims valstybės, savivaldybės ir bendruomeniniu lygmenimis.		1.1.1. Patvirtinti priklausomybės ligomis sergantiems asmenims skirtų paslaugų organizavimo ir teikimo koncepcinį modelį valstybės, savivaldybės ir bendruomeniniu lygmenimis, integruojant pirminės asmens psichikos sveikatos priežiūros, specializuotų paslaugų, atvejo vadybos, konsultavimo dėl priklausomybės, socialines, pakaitinio gydymo, žemo slenksčio kabinetų ir kitas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims skirtas paslaugas.	2022 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Respublikinis priklausomybės ligų centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
		1.1.2. Patvirtinti teisės aktus ir (ar) rekomendacijas, užtikrinančius operatyvios, tęstinės, prieinamos ir integruotos pagalbos organizavimą valstybės, savivaldybės ir bendruomeniniu lygmenimis, vadovaujantis teisės aktų peržiūros grupės pateiktais pasiūlymais ir išvadomis.	2022–2024 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Respublikinis priklausomybės ligų centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
		1.1.3. Parengti ir patvirtinti rūkymo rizikos įvertinimo, trumposios intervencijos ir metimo rūkyti pagalbos paslaugų teikimo tvarkos aprašą.	2021–2022 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
		1.1.4. Inicijuoti nacionalinės telefoninės pagalbos metantiems rūkyti linijos bandomojo projekto įgyvendinimą.	2021–2022 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
		1.1.5. Parengti ir patvirtinti priklausomybės konsultantų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, užtikrinant paslaugų teikimo tęstinumą, įvairovę bei integravimą į bendrą priklausomybės ligomis sergančių asmenų sveikatos priežiūros paslaugų sistemą.	2021–2022 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
1.2. Stiprinti tęstinę priklausomybės ligomis sergančių asmenų priežiūrą bei šių asmenų įtraukimą į gydymą, plėtojant atvejo vadybą psichikos sveikatos centruose.		1.2.1. Inicijuoti inovatyvios ir paciento poreikius atitinkančios atvejo vadybos teikimo psichikos sveikatos centruose bandomąjį projektą.	2021 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
		1.2.2. Įvertinus bandomojo projekto rezultatus, patvirtinti teisės aktus, kuriais būtų tobulinama atvejo vadybos organizavimo tvarka bei nustatoma didesnė pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos metinė bazinė kaina iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo už atvejo vadybos taikymą.	2023 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
1.3. Didinti paslaugų, teikiamų priklausomybės ligomis sergantiems bei žalingai psichoaktyviąsias medžiagas vartojantiems asmenims psichikos sveikatos centruose, aprėptį.		1.3.1. Reglamentuoti priklausomybės ligomis sergantiems asmenims teikiamų paslaugų turinį bei apimtį psichikos sveikatos centruose ir prireikus numatyti finansines paskatas (gerų darbo rezultatų rodiklį (-ius), prieš tai įvertinus ir atlikus organizacinius pakeitimus dėl tokių paslaugų planavimo, įgyvendinimo ir (ar) vertinimo.	2022 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinis psichikos sveikatos centras
		1.3.2. Plėtoti vaikams ir paaugliams teikiamos priežiūros psichikos sveikatos centruose prieinamumą, nustatant gerų darbo rezultatų rodiklį už vaikų ir paauglių psichiatro teikiamas paslaugas.	2022 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
		1.3.3. Atlikti priklausomybės ligomis sergantiems asmenims teikiamų išplėstinių paslaugų pirminėje ambulatorinėje psichikos sveikatos priežiūros srityje turinio bei jų organizavimo analizę, teikti išvadas bei rekomendacijas ministerijoms, pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoms bei savivaldybių administracijoms.	2023 m.	Valstybinis psichikos sveikatos centras
		1.3.4. Įvertinti pirminių ir specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo infrastruktūros plėtros ir (ar) modernizavimo poreikius, inicijuoti ir organizuoti projektų finansavimo programą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.	2022–2024 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinis priklausomybės ligų centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras
1.4. Didinti veiksmingų medikamentinio gydymo priemonių, atitinkančių pacientų poreikius, prieinamumą.		1.4.1. Atlikti PSDF lėšomis kompensuojamų įrodymais grįstų medikamentų poreikio ir prieinamumo analizę ir nustatyti medikamentus, kurių kompensavimas leistų veiksmingiau gydyti priklausomybes nuo nikotino, alkoholio ir opioidų.	2021 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras
		1.4.2. Inicijuoti ir skatinti paraiškų dėl analizėje įvardytų vaistų kompensavimo PSDF lėšomis teikimą Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijai.	2022–2024 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinis priklausomybės ligų centras, gydytojų profesinės draugijos ir vaistų gamintojai
2. Tikslas. Užtikrinti kompleksinę pagalbą priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems.
2.1. Plėsti pagalbos galimybes priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems.		2.1.1. Įgyvendinti Bendruomenės stiprinimo ir šeimos mokymų (angl. Community reinforcement and family training – CRAFT) metodo diegimo Vilniaus regione bandomąjį projektą.	2021–2022 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
		2.1.2. Įvertinus bandomojo projekto rezultatus, diegti CRAFT metodą nacionaliniu mastu.	2022–2023 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2.2. Vykdyti tikslinės informacijos sklaidą priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems.		2.2.1. Nacionalinėje svetainėje psichikos sveikatos tema pagalbasau.lt teikti aktualią informaciją priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems.	2021–2024 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
		2.2.2. Vykdyti viešąją komunikaciją priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems.	2021–2024 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
3. Tikslas. Didinti specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims prieinamumą.
3.1. Didinti galimybes priklausomybės ligomis sergantiems asmenims laiku gauti psichosocialinio (Minesotos) gydymo paslaugas.		3.1.1. Parengti psichosocialinio (Minesotos) gydymo paslaugas reglamentuojančio teisės akto projektą, apskaičiuoti paslaugos įkainį ir patvirtinti paslaugų organizavimo ir finansavimo PSDF lėšomis tvarkos aprašą.	2021 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Respublikinis priklausomybės ligų centras
3.2. Pritaikyti stacionarinės ir ambulatorinės psichosocialinės reabilitacijos (motyvacinės terapijos) paslaugų teikimo sąlygas priklausomybės ligomis sergančių asmenų poreikiams ir plėsti šių paslaugų teikimo apimtis.		3.2.1. Parengti ir patvirtinti Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų psichikos sutrikimų turintiems asmenims teikimo tvarkos aprašo pakeitimą, pritaikant paslaugų organizavimo tvarką priklausomybės ligomis sergančių asmenų poreikiams.	2021 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
3.3. Didinti dienos stacionaro paslaugų prieinamumą priklausomybės ligomis sergantiems asmenims.		3.3.1. Pakeisti Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimus nustatančius teisės aktus, numatant atskirą paslaugos organizavimo tvarką asmenims, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.	2022 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Respublikinis priklausomybės ligų centras
		3.3.2. Parengti ir patvirtinti teisės akto, reglamentuojančio dienos stacionaro paslaugų, skirtų vaikams ir paaugliams, turintiems sveikatos sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, organizavimo ir finansavimo PSDF lėšomis tvarką, projektą.	2022 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Respublikinis priklausomybės ligų centras
3.4. Užtikrinti pacientų poreikius atitinkantį abstinencijos gydymo paslaugų teikimą ir integravimą su kitomis priklausomybės ligų gydymo paslaugomis.		3.4.1. Pakeisti teisės aktą, reglamentuojantį abstinencijos gydymo paslaugų organizavimo ir finansavimo PSDF lėšomis tvarką.	2022 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
3.5. Padidinti galimo išduoti nedarbingumo pažymėjimo dėl priklausomybės ligų stacionarinio gydymo ir ligos išmokos mokėjimo trukmę bei sudaryti galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą ir skirti bei mokėti ligos išmoką, jei asmeniui taikomas dienos stacionaro gydymas.		3.5.1. Atlikti kaštų ir naudos analizę dėl galimybės padidinti galimo išduoti nedarbingumo pažymėjimo dėl priklausomybės ligų stacionarinio gydymo ir ligos išmokos mokėjimo trukmę bei galimybės gauti nedarbingumo pažymėjimą ir skirti bei mokėti ligos išmoką, jei asmeniui taikomas dienos stacionaro gydymas.	2022 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
		3.5.2. Įvertinus kaštų ir naudos analizės rezultatus, prireikus parengti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 „Dėl Teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.	2022 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
4. Tikslas. Užtikrinti tolygų kokybiškų paslaugų prieinamumą visuose Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose.
4.1. Sukurti teisines ir finansines prielaidas RPLC užtikrinti aukštos kvalifikacijos specialistų darbą.		4.1.1. Atlikti RPLC paslaugų teikimo ir jų finansavimo analizę, siekiant įvertinti RPLC juridinio statuso pakeitimo į viešąją įstaigą pasekmes ir tikslingumą, ir pateikti išvadas.	2021 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras
		4.1.2. Vadovaujantis atliktos analizės išvadomis, įgyvendinti būtinus darbo organizavimo bei paslaugų apmokėjimo tvarkos pakeitimus ir (ar) didinti darbo užmokesčio fondą.	2022–2023 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinis priklausomybės ligų centras
4.2. Plėsti RPLC veiklą, gerinti paslaugų teikimo sąlygas, atsisakant nebūdingų funkcijų vykdymo.		4.2.1. Peržiūrėti RPLC sutartinius įsipareigojimus Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neblaivumo nustatymo.	2021–2022 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
		4.2.2. Atidaryti kompleksinės (dienos stacionaro, ambulatorinės) priežiūros centrą vaikams ir paaugliams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų šeimos nariams RPLC Klaipėdos filiale.	2022–2023 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
		4.2.3. Atidaryti kompleksinės (stacionaro ir dienos stacionaro) pagalbos centrą vaikams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų šeimos nariams Vilniaus mieste.	2022–2024 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras
4.3. Didinti RPLC paslaugų prieinamumą bei savalaikį jų teikimą.		4.3.1. Atnaujinti RPLC vidinius tvarkos aprašus, susijusius su pacientų priėmimu ir priežiūra, diagnostika, būtinųjų tyrimų skyrimu, gydymu, medikamentų naudojimo tvarka, bei priimti sprendimus dėl paslaugų organizavimo ir vadybos.	2021–2022 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
5. Tikslas. Gerinti priklausomybės ligų gydymo paslaugų kokybę, keliant specialistų kvalifikaciją bei parengiant diagnostikos ir gydymo metodikas.
5.1. Stiprinti specialistų kompetencijas atpažinti priklausomybės ligomis sergančius asmenis, juos motyvuoti bei informuoti apie galimą pagalbą.		5.1.1. Stebėti ir vertinti sveikatos priežiūros paslaugas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims teikiančių specialistų kompetencijų stiprinimo poreikius.	2021–2024 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras
		5.1.2. Stiprinti specialistų kompetencijas, ypatingą dėmesį skiriant vaikų ir paauglių bei asmenų, susiduriančių su naujai besiformuojančiomis ar esamomis nepakankamai gydomomis priklausomybėmis, priežiūrai.	2021–2024 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
		5.1.3. Organizuoti specializuotus mokymus atvejo vadybininkams ir kitiems socialiniams darbuotojams, gilinant jų žinias apie pagalbos teikimo priklausomybės ligomis sergantiems asmenims ir jų artimiesiems ypatumus, tobulinant priklausomybės ligomis sergančių asmenų ir jų artimųjų motyvavimo ir skatinimo priimti pagalbą kompetencijas bei įgūdžius.	2022–2024 m.	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
		5.1.4. Parengti rūkymo rizikos įvertinimo, trumposios intervencijos ir pagalbos metantiems rūkyti paslaugų (medikamentinio gydymo ir psichologinės pagalbos) teikimo metodines rekomendacijas ir apmokyti sveikatos priežiūros specialistus teikti šias paslaugas.	2021–2023 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
5.2. Didinti diagnostikos ir gydymo proceso kokybę ir standartizavimą.		5.2.1. Parengti ir įdiegti mokslo ir (ar) praktikos įrodymais grįstas diagnostikos ir gydymo metodikas, ypatingą dėmesį skiriant specializuotų paslaugų teikimui vaikams ir paaugliams bei asmenims, susiduriantiems su naujai besiformuojančiomis ar esamomis nepakankamai gydomomis priklausomybėmis.	2021–2024 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
	6. Tikslas. Sukurti palankias sąlygas narkotikus vartojantiems asmenims įgyvendinti teisę į sveikatą ir sumažinti sveikatos, socialines ir ekonomines narkotikų vartojimo pasekmes.
	6.1. Užtikrinti žemo slenksčio paslaugų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu.	6.1.1. Užtikrinti žemo slenksčio paslaugų aprėpties bei kokybės stebėseną ir kontrolę.	2021–2022 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
		6.1.2. Užtikrinti nepertraukiamos metodinės pagalbos teikimą savivaldybių administracijoms ir žemo slenksčio paslaugų teikėjams.	2021 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinis priklausomybės ligų centras
	6.2. Didinti žemo slenksčio bei pakaitinio gydymo paslaugų aprėptį, įvairovę ir kokybę savivaldybėse.	6.2.1. Parengti ir priimti teisės aktų, reglamentuojančių žemo slenksčio paslaugų teikimo turinį, formas ir eigą, pakeitimus.	2021 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
		6.2.2. Skirti papildomą finansavimą žemo slenksčio paslaugų plėtrai savivaldybėse.	2022–2023 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinis priklausomybės ligų centras
		6.2.3. Didinti pakaitinio gydymo paslaugų teikimo aprėptis savivaldybėse bei įtraukti socialinių paslaugų įstaigas į kompleksinių paslaugų organizavimą.	2022–2023 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinis priklausomybės ligų centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
		6.2.4. Atlikti reikalingus veiksmus, siekiant įtraukti Europos Sąjungoje registruotus vaistus, į kurių sudėtį įeina veiklioji medžiaga buprenorfinas, į PSDF lėšomis kompensuojamųjų vaistų sąrašą priklausomybei nuo opioidų gydyti ir užtikrinti pakankamą šių medikamentų kompensavimo apimtį ir prieinamumą.	2021–2022 m.	Respublikinis priklausomybės ligų centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
	7. Tikslas. Užtikrinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės ligų paplitimo bei teikiamų paslaugų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims stebėseną ir vertinimą.
	7.1. Parengti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei priklausomybės ligų priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės stebėsenos įrankius.	7.1.1. Atnaujinti ir integruoti į ESPBI IS asmenų, kurie kreipėsi į ASPĮ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotikus, stebėsenos informacinę sistemą (ASIS).	2023 m.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
		7.1.2. Organizuoti priklausomybės ligų paplitimo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikio (paklausos) tyrimą (-us).	2022–2024 m.	Valstybinis psichikos sveikatos centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinis priklausomybės ligų centras
		7.1.3. Atlikti priklausomybės ligų priežiūros paslaugų teikimo sistemos vertinimą.	2023–2024 m.	Valstybinis psichikos sveikatos centras, Respublikinis priklausomybės ligų centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

___________________________

Priklausomybės ligų gydymo ir žalos

mažinimo priemonių prieinamumo ir

kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų

plano

2 priedas

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO IR ŽALOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ PRIEINAMUMO IR KOKYBĖS GERINIMO 2021–2024 METŲ VEIKSMŲ PLANO RODIKLIAI

Rodiklis	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	Atsakinga institucija
1. Tikslas. Plėsti priklausomybės ligomis sergančių asmenų poreikius atitinkančias paslaugas vadovaujantis „paciento kelio“ modeliu.
1.1. Pacientų, per 14 dienų po stacionarinio gydymo pabaigos apsilankiusių psichikos sveikatos centre, dalis nuo visų psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10–F19) bei patologinį potraukį azartiniams lošimams (F63) turinčių pacientų. (Pradinė reikšmė 2020 m. – 14,03 proc.)	14,03 proc.	20 proc.	40 proc.	60 proc.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinis priklausomybės ligų centras
1.2. Pacientų, sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10–F19) bei patologiniu potraukiu azartiniams lošimams (F63), apsilankymų pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose dalis nuo visų apsilankymų pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. (Pradinė reikšmė 2020 m. – 1,95 proc.)	1,95 proc.	3,63 proc.	5,31 proc.	7 proc.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
1.3. Suteiktų priklausomybės konsultantų paslaugų skaičius. (Pradinė reikšmė 2020 m. – 17 067)	15 500	18 044	19 021	20 000	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2. Tikslas. Užtikrinti kompleksinę pagalbą priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems.
2.1. Apmokytų specialistų, teikiančių paslaugas pagal CRAFT metodiką, skaičius.	25	25	50	50	Respublikinis priklausomybės ligų centras
3. Tikslas. Didinti specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims prieinamumą.
3.1. Pacientų, priimtų į stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją (motyvacinę terapiją) ir (ar) psichosocialinio (Minesotos) gydymo programą per 14 dienų po abstinencijos gydymo pabaigos arba gydytojo psichiatro išrašyto siuntimo, dalis (pradinė reikšmė 2020 m. – 20 proc.).	20 proc.	22 proc.	26 proc.	30 proc.	Respublikinis priklausomybės ligų centras
3.2. Stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją (motyvacinę terapiją) ir (ar) psichosocialinį (Minesotos) gydymą gavusių asmenų skaičius (pradinė reikšmė 2020 m. – 1082).	1082	1190	1298	1406	Respublikinis priklausomybės ligų centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
3.3. Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10–F19) bei patologinio potraukio azartiniams lošimams (F63) gavusių asmenų skaičius (pradinė reikšmė 2020 m. – 64).	64	100	400	700	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
4. Tikslas. Užtikrinti tolygų kokybiškų paslaugų prieinamumą visuose Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose.
4.1. Stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos (motyvacinės terapijos) ir (ar) psichosocialinio (Minesotos) gydymo stacionarinių lovų užimtumas (pradinės reikšmės 2020 m. – Minesota (54,27 proc.), motyvacinė terapija (73,15 proc.), vidutiniškai – 63,71 proc.).	63,71 proc.	65,81 proc.	67,91 proc.	70 proc.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinis priklausomybės ligų centras
4.2. Pacientų bendro pasitenkinimo RPLC ambulatorinių skyrių ir stacionarinių skyrių teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis.	80 proc.	82 proc.	84 proc.	86 proc.	Respublikinis priklausomybės ligų centras
5. Tikslas. Gerinti priklausomybės ligų gydymo paslaugų kokybę, keliant specialistų kvalifikaciją bei parengiant diagnostikos ir gydymo metodikas.
5.1. Specialistų, apmokytų teikti rūkymo rizikos įvertinimo, trumposios intervencijos ir pagalbos metantiems rūkyti (medikamentinio gydymo ir psichologinės pagalbos) paslaugas, skaičius.	-	-	1125	-	Respublikinis priklausomybės ligų centras
5.2. Specialistų, tobulinusių kvalifikaciją priklausomybės ligomis sergančių asmenų priežiūros srityje iš ES struktūrinių fondų projektinių lėšų, skaičius.	670	558	-	-	Respublikinis priklausomybės ligų centras
5.3. Specialistų, apmokytų taikyti AUDIT metodiką, skaičius.	-	-	2000	-	Respublikinis priklausomybės ligų centras
6. Tikslas. Sukurti palankias sąlygas narkotikus vartojantiems asmenims įgyvendinti teisę į sveikatą ir sumažinti sveikatos, socialines ir ekonomines narkotikų vartojimo pasekmes.
6.1. Visų apsilankymų žemo slenksčio kabinetuose skaičius (pradinė reikšmė 2020 m. – 49 766).	55 821	67 668	79 335	90 821	Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
6.2. Švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, kurie ataskaitiniais metais nuolat lankėsi žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, dalis (pradinė reikšmė 2020 m. – 23,09 proc.)	23,09 proc.	35,39 proc.	47,69 proc.	60 proc.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
7. Tikslas. Užtikrinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės ligų paplitimo bei teikiamų paslaugų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims stebėseną ir vertinimą.
7.1. Atliktų priklausomybės ligų paplitimo bei asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikio (paklausos) tyrimų skaičius.	-	1	1	1	Valstybinis psichikos sveikatos centras

¹ Kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“.

___________________________

Priklausomybės ligų gydymo ir žalos

mažinimo priemonių prieinamumo ir

kokybės gerinimo 2021–2024 metų

veiksmų plano

3 priedas

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO IR ŽALOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ PRIEINAMUMO IR KOKYBĖS GERINIMO 2021–2024 METŲ VEIKSMŲ PLANO RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO METODIKA

Rodiklis	Rodiklio skaičiavimo metodika	Duomenų šaltinis
1. Tikslas. Plėsti priklausomybės ligomis sergančių asmenų poreikius atitinkančias paslaugas vadovaujantis „paciento kelio“ modeliu.
1.1. Pacientų, per 14 dienų po stacionarinio gydymo pabaigos apsilankiusių psichikos sveikatos centre, dalis nuo visų psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10–F19) bei patologinį potraukį azartiniams lošimams (F63) turinčių pacientų. (Pradinė reikšmė 2020 m. – 14,03 proc.)	Skaičiavimas: Pacientų (atvejų), kurie po gulėjimo stacionare (bet kuri stacionarinio gydymo rūšis, bet kuri psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10–F19) bei patologinio potraukio azartiniams lošimams (F63) diagnozė (pagrindinė ar gretutinė), per 14 kalendorinių dienų po išrašymo gavo nurodytas paslaugas, dalis nuo visų asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10–F19) bei patologinio potraukio azartiniams lošimams (F63) diagnozę, tais metais. Paslaugų kodai: pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų paslaugos: - Kontaktiniai apsilankymai: - 249 Suaugusiųjų psichiatras (psichikos sveikatos centras) - 250 Vaikų ir paauglių psichiatras (psichikos sveikatos centras) - 252 Psichologas (psichikos sveikatos centras) - 253 Psichikos sveikatos slaugytojas (psichikos sveikatos centras) - 254 Socialinis darbuotojas (psichikos sveikatos centras) Nuotoliniai apsilankymai: - 3674 Nuotolinė gydytojo suaugusiųjų psichiatro sveikatos priežiūros paslauga - 3675 Nuotolinė gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro sveikatos priežiūros paslauga - 3676 Nuotolinė medicinos psichologo sveikatos priežiūros paslauga - 3677 Nuotolinė socialinio darbuotojo sveikatos priežiūros paslauga Paslaugų, už kurias mokamas skatinamasis priedas, kodai: - 3453 Asmenų, kuriems taikomas pakaitinis gydymas metadonu, priežiūra - 3540 Pirminės psichologinės-psichoterapinės intervencijos, individuali - 3541 Pirminės psichologinės-psichoterapinės intervencijos, grupinė - 3542 Pirminės psichologinės-psichoterapinės intervencijos: šeimos	Skaičiuoja  Higienos institutas
1.2. Pacientų, sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10–F19) bei patologiniu potraukiu azartiniams lošimams (F63), apsilankymų pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose dalis nuo visų apsilankymų pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose (pradinė reikšmė 2020 m. – 1,95 proc.).	Skaičiavimas: Pacientų, kuriems per metus nustatytos psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10–F19) bei patologinio potraukio azartiniams lošimams (F63) diagnozės, apsilankymų dėl sutrikimų, žymimų nurodytais paslaugų kodais, dalis nuo visų apsilankymų dėl sutrikimų, žymimų nurodytais paslaugų kodais. Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kodai: Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų paslaugos: Kontaktiniai apsilankymai: - 249 Suaugusiųjų psichiatras (psichikos sveikatos centras) - 250 Vaikų ir paauglių psichiatras (psichikos sveikatos centras) - 252 Psichologas (psichikos sveikatos centras) - 253 Psichikos sveikatos slaugytojas (psichikos sveikatos centras) - 254 Socialinis darbuotojas (psichikos sveikatos centras) Nuotoliniai apsilankymai: - 3674 Nuotolinė gydytojo suaugusiųjų psichiatro sveikatos priežiūros paslauga - 3675 Nuotolinė gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro sveikatos priežiūros paslauga - 3676 Nuotolinė medicinos psichologo sveikatos priežiūros paslauga - 3677 Nuotolinė socialinio darbuotojo sveikatos priežiūros paslauga Paslaugų, už kurias mokamas skatinamasis priedas, kodai: - 3185 Asmenų, kuriems taikomas pakaitinis palaikomasis gydymas metadonu ar buprenorfinu, RPR testas - 3186 Asmenų, kuriems taikomas pakaitinis palaikomasis gydymas metadonu ar buprenorfinu, TPHA testas (jei RPR testas teigiamas) - 3187 Asmenų, kuriems taikomas pakaitinis palaikomasis gydymas metadonu ar buprenorfinu, ŽIV serologinis antikūnų testas (testas neatliekamas, jei pacientui buvo diagnozuota ŽIV liga) - 3188 Asmenų, kuriems taikomas pakaitinis palaikomasis gydymas metadonu ar buprenorfinu, anti-HCV testas (testas neatliekamas, jei pacientui jau buvo nustatytas teigiamas anti-HCV testas) - 3282 Neįgaliųjų sveikatos priežiūra: gydytojo psichiatro vizitas į namus (mieste) - 3283 Neįgaliųjų sveikatos priežiūra: gydytojo psichiatro vizitas į namus (kaime) - 3284 Neįgaliųjų sveikatos priežiūra: psichikos sveikatos slaugytojo vizitas į namus (mieste) - 3285 Neįgaliųjų sveikatos priežiūra: psichikos sveikatos slaugytojo vizitas į namus (kaime) - 3453 Asmenų, kuriems taikomas pakaitinis gydymas metadonu, priežiūra - 3539 Savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinis vertinimas - 3540 Pirminės psichologinės-psichoterapinės intervencijos: individuali - 3541 Pirminės psichologinės-psichoterapinės intervencijos: grupinė - 3542 Pirminės psichologinės-psichoterapinės intervencijos: šeimos	Skaičiuoja  Higienos institutas
1.3. Suteiktų priklausomybės konsultantų paslaugų skaičius (pradinė reikšmė 2020 m. – 17 067).	Suteiktų paslaugų skaičius per metus.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
2. Tikslas. Užtikrinti kompleksinę pagalbą priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems.
2.1. Apmokytų specialistų, teikiančių paslaugas pagal CRAFT metodiką, skaičius.	Skaičius specialistų, baigusių CRAFT programą ir gavusių mokymų baigimą patvirtinantį sertifikatą, kuris užregistruotas RPLC.	Respublikinis priklausomybės ligų centras
3. Tikslas. Didinti specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims prieinamumą.
3.1. Pacientų, priimtų į stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją (motyvacinę terapiją) ir (ar) psichosocialinio (Minesotos) gydymo programą per 14 dienų po abstinencijos gydymo pabaigos arba gydytojo psichiatro išrašyto siuntimo, dalis (pradinė reikšmė 2020 m. – 20 proc.).	D (%) = a x 100 proc./b. D – pacientų, priimtų į RPLC stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją (motyvacinę terapiją) ir (ar) psichosocialinio (Minesotos) gydymo programą per 14 dienų po abstinencijos gydymo pabaigos arba gydytojo psichiatro išrašyto siuntimo, dalis. a – pacientų, priimtų į stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją (motyvacinę terapiją) ir (ar) psichosocialinio (Minesotos) gydymo programą per 14 dienų po abstinencijos gydymo pabaigos arba gydytojo psichiatro išrašyto siuntimo, skaičius. b – hospitalizuotų pacientų, kuriems taikoma stacionarinė psichosocialinė reabilitacija (motyvacinė terapija) ir (ar) psichosocialinis (Minesotos) gydymas po abstinencijos gydymo, kurie atvyko su gydytojo psichiatro siuntimu.	Respublikinis priklausomybės ligų centras
3.2. Stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją (motyvacinę terapiją) ir (ar) psichosocialinį (Minesotos) gydymą gavusių asmenų skaičius (pradinė reikšmė 2020 m. – 1082).	Asmenų, gavusių stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją (motyvacinę terapiją) ir (ar) psichosocialinį (Minesotos) gydymą, skaičius einamaisiais metais.	Respublikinis priklausomybės ligų centras (kai paslaugos bus apmokomos iš PSDF – Higienos institutas)
3.3. Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas gavusių asmenų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10–F19) bei patologinio potraukio azartiniams lošimams (F63) skaičius (pradinė reikšmė 2020 m. – 64).	Skaičiavimas: Asmenų, gavusių bent vieną paslaugą, žymimą kodais 338 arba 1497, per metus, skaičius. Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų kodai: 338 Suaugusiųjų psichiatrija 1497 Vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos	Skaičiuoja  Higienos institutas
4. Tikslas. Užtikrinti tolygų kokybiškų paslaugų prieinamumą visuose Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose.
4.1. Stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos (motyvacinės terapijos) ir (ar) psichosocialinio (Minesotos) gydymo stacionarinių lovų užimtumas. (Pradinės reikšmės 2020 m. – Minesota (54,27 proc.), motyvacinė terapija (73,15 proc.), vidutiniškai – 63,71 proc.)	A = b/c x 100 A – stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos (motyvacinės terapijos) ir (ar) psichosocialinio (Minesotos) gydymo stacionarinių lovų užimtumas b – panaudotų lovadienių stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos (motyvacinės terapijos) ir (ar) psichosocialinio (Minesotos) gydymo programose skaičius (panaudotų lovadienių skaičius apskaičiuojamas taip: išrašytų ligonių sk. x vidutinis gydymo laikas) c – lovadienių skaičius (lovadienių skaičius apskaičiuojamas: lovų sk. x 365 (t. y. dienų sk. per metus).	Respublikinis priklausomybės ligų centras (kai paslaugos bus apmokomos iš PSDF – Higienos institutas)
4.2. Pacientų bendro pasitenkinimo RPLC ambulatorinių skyrių ir stacionarinių skyrių teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis.	A = b/c A – Pacientų bendro pasitenkinimo RPLC ambulatorinių ir stacionarinių skyrių teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis. b – teigiamo įvertinimo anketų skaičius c – visų apklausoje dalyvavusių tinkamų anketų skaičius	Respublikinis priklausomybės ligų centras
5. Tikslas. Gerinti priklausomybės ligų gydymo paslaugų kokybę, keliant specialistų kvalifikaciją bei parengiant diagnostikos ir gydymo metodikas.
5.1. Specialistų, apmokytų taikyti rūkymo rizikos įvertinimo, trumposios intervencijos ir pagalbos metantiems rūkyti (medikamentinio gydymo ir psichologinės pagalbos) paslaugas, skaičius.	Baigusių mokymus dalyvių skaičius	Respublikinis priklausomybės ligų centras
5.2. Specialistų, tobulinusių kvalifikaciją priklausomybės ligomis sergančių asmenų priežiūros srityje iš ES struktūrinių fondų projektinių lėšų, skaičius.	Baigusių mokymus dalyvių skaičius	Respublikinis priklausomybės ligų centras
5.3. Specialistų, apmokytų taikyti AUDIT metodiką, skaičius.	Baigusių mokymus dalyvių skaičius	Respublikinis priklausomybės ligų centras
6. Tikslas. Sukurti palankias sąlygas narkotikus vartojantiems asmenims įgyvendinti teisę į sveikatą ir sumažinti sveikatos, socialines ir ekonomines narkotikų vartojimo pasekmes.
6.1. Visų apsilankymų žemo slenksčio kabinetuose skaičius (pradinė reikšmė 2020 m. – 49 766).	Bendras apsilankymų žemo slenksčio kabinetuose skaičius	Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
6.2. Švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, kurie ataskaitiniais metais nuolat lankėsi žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, dalis (pradinė reikšmė 2020 m. – 23,09 proc.).	D(%) = nuolatinių žemo slenksčio paslaugų gavėjų dalis D(%) = a x 100 proc./b a – nuolatinių žemo slenksčio paslaugų gavėjų skaičius b – švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų skaičius	Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
7. Tikslas. Užtikrinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės ligų paplitimo bei teikiamų paslaugų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims stebėseną ir vertinimą.
7.1. Atliktų priklausomybės ligų paplitimo bei asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikio (paklausos) tyrimų skaičius.	Atliktų tyrimų skaičius.	Valstybinis psichikos sveikatos centras / Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija / Respublikinis priklausomybės ligų centras

___________________________