PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL LAUKO GAISRINIO VANDENTIEKIO TINKLŲ IR STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2024 m. rugsėjo 20 d. Nr. 1-547 /2024 (1.4 E)
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ 5 punktą:
1. T v i r t i n u Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisykles (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 1997 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 151 „Dėl Priešgaisrinių vandens šaltinių ir gaisrinių hidrantų patikrinimo bei eksploatavimo instrukcijos patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2024 m. rugsėjo 20 d
įsakymu Nr. 1-547 /2024 (1.4 E)
LAUKO GAISRINIO VANDENTIEKIO TINKLŲ IR STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu [7.1], statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“ [7.4], ir Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ [7.16].
2. Taisyklių reikalavimai privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams, statinių savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas [7.1].
3. Be šių Taisyklių, būtina vadovautis teisės aktais, nustatančiais esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimais ir lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių įrenginių gamintojo pateikta technine informacija.
4. Taisyklių reikalavimai taikomi:
4.3. remontuojamoms statinių dalims, jei remontuojant statinius keičiamas ar kitaip daromas poveikis lauko gaisrinio vandentiekio sistemos išdėstymui ar mastui;
5. Taisyklės netaikomos statiniams, kuriuose gaminamos, naudojamos arba laikomos sprogiosios medžiagos, naftos ir dujų gavybos, naftos perdirbimo statiniams.
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [7.1], Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, patvirtintuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ [7.16], Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme [7.3], Lietuvos standarte LST EN ISO 13943 „Gaisrinė sauga. Aiškinamasis žodynas (ISO 13943:2017)“ [7.13], Lietuvos standarte LST EN 14339 „Požeminiai gaisriniai hidrantai“ [7.14] ir Lietuvos standarte LST EN 14384 „Antžeminiai gaisriniai hidrantai“ [7.15] apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
NUORODOS
7. Taisyklėse pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
7.4. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“;
7.5. statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“;
7.6. statybos techninį reglamentą STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“;
7.7. statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“;
7.8. statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.06.04:2014);
7.9. statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“;
7.10. Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, priemonių ir įrenginių, gaisrų gesinimo medžiagų, gaisrinės saugos ženklų privalomuosius saugos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1V-535 „Dėl Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, priemonių ir įrenginių, gaisrų gesinimo medžiagų, gaisrinės saugos ženklų privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – privalomieji produktų saugos reikalavimai);
7.11. Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-15 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“;
7.12. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1-303 „Dėl Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“;
7.16. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai);
7.17. Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės);
7.18. Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“;
7.19. Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1-404 „Dėl Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatai).
III SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
9. Lauko gaisrinio vandentiekio naudojimo metu, siekiant per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę išlaikyti technines savybes, kurios lemia statinio atitiktį esminiam gaisrinės saugos reikalavimui [7.4], turi būti vadovaujamasi gaisrinės įrangos gamintojo pateikta technine informacija ir vykdomi įrangos naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
10. Lauko gaisrinis vandentiekis, reikalingas tiekti vandeniui gaisrams gesinti, Taisyklėse suprantamas kaip:
10.1. gaisrinis vandentiekis – vandentiekio inžineriniai statiniai (gaisrinės siurblinės, talpyklos, vandentiekio tinklai, vamzdynas su gaisriniais hidrantais);
10.2. natūralūs ir (ar) dirbtiniai vandens telkiniai (toliau – vandens šaltiniai) – natūraliomis sąlygomis atsiradę arba techninėmis priemonėmis įrengti paviršiniai vandens telkiniai, kuriuose visais metų laikais gaisrams gesinti reikalingas vandens kiekis užtikrinamas natūraliai – iš gruntinio ir (ar) paviršinio vandens;
11. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių, jų sudedamųjų dalių atitiktis vertinama pagal galiojančius statybos produktų, kitų gaminių ir įrenginių atitiktį reglamentuojančius teisės aktus [7.1; 7.11].
12. Lauko gaisrinis vandentiekis turi būti išbandomas. Lauko gaisrinio vandentiekio išbandymo–patikrinimo aktas (toliau – Aktas) surašomas vadovaujantis galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir taisyklių, reglamentuojančių lauko gaisrinio vandentiekio patikrinimą, reikalavimais [7.6]. Dalyvaujant statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vadovui, įgaliotam rangovo atstovui, įgaliotam subrangovo atstovui, surašomas Aktas. Prie statinio gaisrinės saugos inžinerinių sistemų aktų [7.6] turi būti pateikta informacija apie gaisrinius hidrantus, nurodyta Taisyklių 1 priede, ir informacija apie vandens šaltinius ir vandens talpyklas, nurodyta Taisyklių 2 priede.
13. Inžinerinių tinklų užsakovas apie atiduotą eksploatuoti lauko gaisrinį vandentiekį turi informuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritorinį struktūrinį padalinį, esantį padalinio prižiūrimoje zonoje.
14. Taisyklėse nurodomas pastato aukštis (m) skaičiuojamas nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie pastato žemiausios paviršiaus altitudės, o kai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo įrengti nebūtina – nuo nešiojamųjų gaisrinių kopėčių pastatymo žemiausios paviršiaus altitudės iki pastato aukščiausio aukšto (įskaitant mansardinį) grindų altitudės.
IV SKYRIUS
VANDENS SĄNAUDOS GAISRAMS GESINTI
15. Lauko gaisrinis vandentiekis turi būti numatytas visiems statiniams pagal reikalingą vandens kiekį, ne mažesnį, kaip nurodyta gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatams ir inžineriniams statiniams Taisyklių 2, 3 ir 4 lentelėse, išskyrus atvejus, nurodytus 17 punkte.
16. Gaisras turi būti gesinamas vandens kiekiu, apskaičiuotu didžiausio vandens sunaudojimo kitoms reikmėms metu. Be to, neįskaitomas vandens kiekis teritorijai laistyti, dušams, grindims ir technologiniams įrenginiams plauti pramonės įmonėse, taip pat augalams laistyti šiltnamiuose.
17. Lauko gaisrinio vandentiekio leidžiama nenumatyti:
17.1. gyvenamosioms vietovėms, turinčioms iki 50 gyventojų, ir atskiriems už miestų gyvenamųjų vietovių ribų statomiems gyvenamiesiems namams;
17.2. iki 1 000 kub. m tūrio I atsparumo ugniai laipsnio visuomeniniams pastatams [7.16], statomiems miesteliuose, kaimuose, viensėdžiuose [7.3] ir gyvenamosiose vietovėse, turinčiose iki 50 gyventojų;
17.4. iki 1 000 kub. m tūrio I atsparumo ugniai laipsnio, taip pat iki 250 kub. m tūrio II arba III atsparumo ugniai laipsnio gamybos, pramonės, energetikos, sandėliavimo, žemės ūkio produkcijai tvarkyti paskirties pastatams, pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskirtiems Eg kategorijai;
17.6. iki 500 kub. m tūrio I atsparumo ugniai laipsnio, taip pat iki 200 kub. m tūrio II arba III atsparumo ugniai laipsnio gamybos, pramonės, energetikos, sandėliavimo, žemės ūkio produkcijai tvarkyti paskirties pastatams, pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskirtiems Cg kategorijai, taip pat iki šiame papunktyje nurodyto tūrio ir atsparumo ugniai laipsnio garažų paskirties pastatams;
18. Projektuojant vandentiekio magistralinius tinklus [7.9] (magistrales), vandens kiekis vienam gaisrui gesinti iš lauko ir vienu metu gyvenamojoje vietovėje kilusių gaisrų skaičius nustatomas pagal Taisyklių 1 lentelę.
1 lentelė
| Gyventojų skaičius gyvenamojoje vietovėje N (tūkst. žm.) |
Vienu metu kilusių gaisrų skaičius |
Vandens kiekis vienam gaisrui gesinti (l/s) |
|
| teritorija, užstatyta iki 9 m aukščio pastatais |
teritorija, užstatyta 9 m aukščio ir aukštesniais pastatais |
||
| N < 5 |
1 |
10 |
10 |
| 6 ≤ N < 10 |
1 |
10 |
15 |
| 11 ≤ N < 25 |
2 |
10 |
15 |
| 26 ≤ N < 50 |
2 |
20 |
25 |
| 51 ≤ N < 100 |
2 |
25 |
35 |
| 101 ≤ N < 200 |
3 |
25 |
40 |
| 201 ≤ N < 300 |
3 |
25 |
55 |
| 301 ≤ N < 400 |
3 |
25 |
70 |
| 401 ≤ N < 500 |
3 |
25 |
80 |
| 501 ≤ N < 600 |
3 |
25 |
85 |
| 601 ≤ N < 700 |
3 |
25 |
90 |
| 701 ≤ N < 800 |
3 |
25 |
95 |
| 801 ≤ N < 1000 |
3 |
25 |
100 |
19. Vandens kiekis gaisrui gyvenamuosiuose pastatuose ir visuomeniniuose pastatuose gesinti nustatomas pagal Taisyklių 2 lentelę.
2 lentelė
| Eil. Nr. |
Statinio naudojimo paskirtis [7.7]
|
Vandens kiekis gaisrui gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose gesinti (l/s), kai pastatų tūris V (tūkst. kub. m) (1–3 pastabos) |
||||
| V ≤ 5 |
V≤ 25 |
V≤ 50 |
V≤ 150 |
V> 150 |
||
| 1. |
Vienbučių, dvibučių, daugiabučių ir įvairių socialinių grupių, mėgėjų sodų pastatai |
10 |
15 |
20 |
25 |
30 |
| 2. |
Viešbučių, bendro gyvenimo namų, viešojo poilsio, administracinė, prekybos, paslaugų, specialiųjų paslaugų, maitinimo, transporto, |
10 |
15 |
25 |
30 |
35 |
Pastabos:
1. Parenkant vandens kiekį gaisrui gesinti, vertinami visi vienoje eilutėje nurodyti rodikliai: pastato paskirtis, tūris.
2. Gyvenamosios paskirties (vienbučių ir dvibučių), pagalbinio ūkio, mėgėjų sodų paskirties pastatams, kurių tūris neviršija 1 tūkst. kub. m, leidžiama numatyti vieną, ne mažesnę kaip 10 kub. m dydžio vandens talpyklą gaisrui gesinti (vandens talpyklos pavyzdys pateiktas
1 paveiksle, talpyklos 1–6 dalių išdėstymas ir jų vietos parenkamos įvertinant ir numatant visus būtinus parametrus (talpyklos 1–6 dalių aukštis, ilgis ir kt.) ilgalaikiam talpyklos eksploatavimui užtikrinti).
3. Vandens kiekis pastatui gesinti turi būti didinamas pagal vieną iš 3.1–3.2 papunkčiuose nurodytų pastato rodiklių, išskyrus atvejus, kai visame pastate įrengiamos stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos:
3. 1. 5 l/s, kai pastatas priskiriamas III atsparumo ugniai laipsniui arba pastato aukščiausio aukšto (įskaitant mansardinį) grindų altitudė viršija 26,5 m;
3. 2. 10 l/s, kai pastato aukščiausio aukšto (įskaitant mansardinį) grindų altitudė viršija 54 m.
1 paveikslas. Vandens talpyklos pavyzdys: 1 – sausvamzdis su B(75) dydžio jungiamąja mova PN16 dydžio [7.10]; 2 – rakinamas apžiūros dangtis; 3 – vėdinimo anga; 4 – vamzdis, kurio skersmuo 100 mm; 5 – atbulinis vožtuvas; 6 – B(75) dydžio jungiamoji mova PN16 [7.10] vandeniui papildyti
20. Vandens kiekis gaisrams negyvenamuosiuose pastatuose ir automatizuotų sandėliavimo sistemų inžineriniuose statiniuose gesinti nustatomas pagal Taisyklių 3 lentelę.
3 lentelė
| Statinio naudojimo paskirtis [7.7]
|
Statinio atsparumo ugniai laipsnis |
Statinio kategorija pagal sprogimo ir gaisro kilimo pavojų |
Vandens kiekis (l/s) iki 60 m pločio arba ilgio statiniams gesinti, kai statinio tūris V (tūkst. kub. m) (1 pastaba) |
|||||||||||
| ≤ 3 |
≤ 5 |
≤ 20 |
≤ 50 |
≤ 100 |
≤ 200 |
≤ 300 |
≤ 400 |
≤ 500 |
≤ 600 |
≤ 700 |
≤ 800 |
|||
| Garažų, gamybos, pramonės,
|
I |
Asg, Bsg arba Cg (2 pastaba) |
10 |
10 |
15 |
20 |
30 |
30 |
35 |
40 |
40 |
40 |
50 |
50 |
| Dg ir Eg (3 pastaba) |
10 |
10 |
10 |
15 |
15 |
20 |
20 |
25 |
25 |
25 |
25 |
30 |
||
| II ir III |
Asg, Bsg arba Cg (2 pastaba) |
15 |
20 |
25 |
40 |
40 |
50 |
60 |
60 |
70 |
80 |
90 |
100 |
|
| Dg ir Eg (3 pastaba) |
10 |
15 |
20 |
30 |
40 |
40 |
50 |
50 |
50 |
50 |
60 |
70 |
||
|
|
Vandens kiekis 60 m ir didesnio pločio arba ilgio statiniams gesinti (l/s) |
|||||||||||||
| I |
Asg, Bsg arba Cg (2 pastaba) |
20 |
20 |
20 |
20 |
30 |
40 |
50 |
60 |
70 |
80 |
90 |
100 |
|
| Dg ir Eg (3 pastaba) |
10 |
10 |
10 |
10 |
15 |
20 |
25 |
30 |
35 |
40 |
45 |
50 |
||
| II ir III |
Asg, Bsg arba Cg (2 pastaba) |
30 |
30 |
30 |
30 |
40 |
50 |
60 |
60 |
70 |
80 |
90 |
100 |
|
| Dg ir Eg (3 pastaba) |
25 |
25 |
25 |
35 |
45 |
45 |
50 |
50 |
60 |
60 |
70 |
80 |
||
Pastabos:
1. Parenkant vandens kiekį gaisrui gesinti, vertinami visi vienoje eilutėje nurodyti rodikliai: statinio paskirtis, statinio kategorija pagal sprogimo ir gaisro kilimo pavojų, statinio plotis ir jo tūris.
2. Taikoma projektuojant garažų paskirties pastatus.
3. Taikoma projektuojant pagalbinio ūkio, gyvūnams auginti, kitos pagalbinės paskirties pastatus.
21. Vandens kiekis inžineriniams statiniams gesinti turi būti numatytas pagal Taisyklių 4 lentelę.
4 lentelė
| Eil. Nr. |
Inžineriniai statiniai, statinio požymiai ir kiti parametrai [7.7] |
Vandens kiekis inžineriniams statiniams gesinti (l/s) (2 pastaba) |
|
|
| 1. |
Keliai ir gatvės tuneliuose, kai jų ilgis viršija 1 000 m |
20 |
||
| 2. |
Geležinkelio keliai tuneliuose, kai jų ilgis viršija 1 000 m |
20 |
||
| 3. |
110 kV įtampos pastotės su 63 MVA ir didesnės galios transformatoriais bei 330 kV ir didesnės įtampos pastotės (1 pastaba) |
15 |
||
| 4. |
Fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai |
10 |
||
| 5. |
Stoginės (skirtos degioms medžiagoms laikyti), kai jų plotas vertinamas pagal užstatymo arba stogo projekcijos į žemės paviršių plotą, viršijus 250 kv. m |
10 |
Pastabos:
1. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginiams taikomi ir kiti atitinkamų institucijų parengti normatyviniai dokumentai [7.12].
2. Automatizuotų sandėliavimo sistemų inžineriniams statiniams gesinti vandens kiekis turi būti toks, koks nurodytas Taisyklių 3 lentelėje.
22. Gyvenamosiose vietovėse, kuriose yra iki 5 tūkst. gyventojų, taip pat sodininkų bendrijose, kai pastatų išorės gaisrui gesinti vandens poreikis neviršija 10 l/s, leidžiama:
22.1. šakotiniame vandentiekio tinkle įrengti gaisrinius hidrantus, kad būtų užtikrintas iš gaisrinio hidranto gaunamas minimalus, ne mažesnis kaip 10 l/s, vandens debitas;
22.3. kai nėra techninių galimybių įrengti gaisrinių hidrantų ar nėra užtikrinamas iš gaisrinio hidranto gaunamas minimalus vandens debitas – 10 l/s, vandens tiekimą gaisrui gesinti leidžiama numatyti iš vandens talpyklų ir (arba) vandens šaltinių, atitinkančių VI skyriuje jiems nustatytus reikalavimus, kitų veikiančių ir tinkamų naudoti gaisrinių hidrantų. Atstumas nuo vandens talpyklos ir (arba) vandens šaltinio, nuo kito veikiančio ir tinkamo naudoti gaisrinio hidranto iki jo saugomo pastato išorinio perimetro tolimiausio taško turi būti ne didesnis kaip 1 000 m. Šis atstumas skaičiuojamas automobilių važiavimo keliais, tinkamais gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti.
23. Vandentiekio tinklai ir gaisriniai hidrantai turi užtikrinti ne mažesnį kaip 10 l/s vandens debitą.
24. Teritorijoms, kurios skirtos padangų ir gumos atliekų, medienos pjuvenų, skiedrų, biokuro, sąvartynų sandėliavimui, gesinti vandens kiekis turi būti toks, koks nurodytas Taisyklių 3 lentelėje, apskaičiuotą degių medžiagų tūrį prilyginant III atsparumo ugniai laipsnio pastatams, pagal gaisro kilimo pavojų priskirtiems Cg kategorijai, tačiau jis turi būti ne mažesnis kaip 15 l/s.
25. Statiniams gesinti reikalingas vandens kiekis nustatomas tarp gaisrinių skyrių atskyrimo sienų, priešgaisrinių sienų (ekranų), atsižvelgiant į statinio atsparumo ugniai laipsnį ir gaisro apkrovos kategoriją. Statiniams, kai jie neatskirti pirmiau minėtomis sienomis ir kai tarp jų yra neišlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai, rodikliai sumuojami pagal bendrąjį pastato (-ų) tūrį ir pavojingiausią kategoriją pagal sprogimo ir gaisro pavojų.
26. 24 m ir didesnio pločio ne žemesnių kaip 10 m aukščio prekybos, gamybos, pramonės, energetikos, sandėliavimo pastatų (išskyrus sandėliavimo pastatus, kurie priskiriami pagalbinio ūkio pastatų naudojimo paskirčiai, taip pat išskyrus žemės ūkio produkcijai tvarkyti paskirties pastatus, skirtus žemės ūkiui tvarkyti (daržinė, svirnas, garažas ir kiti pastatai, skirti žemės ūkio reikmėms) išorinių gaisrinių kopėčių arba išorinių 3 tipo laiptų, skirtų ugniagesiams gelbėtojams patekti ant stogo, įrengimo vietose turi būti įrengti sausvamzdžiai, kurių apatinėse ir viršutinėse dalyse yra B(75) dydžio jungiamosios movos PN 16, atitinkančios privalomuosius produktų saugos reikalavimus [7.10], skirtos B(75) dydžio gaisrinių slėginių žarnų movoms prijungti. Sausvamzdžio apatinėje dalyje jungiamoji mova turi būti įrengiama nuo 1 m iki 1,5 m aukštyje nuo žemės paviršiaus.
27. Sausvamzdžio statybos produktai turi būti parinkti iš tokių medžiagų ir suprojektuoti taip, kad būtų atsparūs galimiems išoriniams ir vidiniams mechaniniams poveikiams.
28. Konteineriams, skirtiems kroviniams, komunalinėms ir kitoms degioms medžiagoms vežti, gesinti vandens kiekis nustatomas atsižvelgiant į konteinerių skaičių:
29. Statiniams, kuriuose įrengiamas vidaus gaisrinis vandentiekis, stacionariosioms gaisrų gesinimo sistemoms reikalingas bendras vandens poreikis turi būti skaičiuojamas atskirai, sumuojant išvardytoms sistemoms ir lauko gaisriniam vandentiekiui reikalingą vandens poreikį, atsižvelgiant į nustatytą laiką gaisrui gesinti.
30. Kai gaisrui gesinti galima panaudoti gamyboje naudojamą vandenį, gamybinio vandentiekio tinkle reikia įrengti gaisrinius hidrantus.
31. Gaisro gesinimo trukmė, skaičiuojant gaisrui gesinti reikalingą vandens kiekį:
32. Gaisrui gesinti panaudotos vandens atsargos vandens talpykloje ar vandens šaltinyje turi būti sukaupiamos:
V SKYRIUS
GAISRINIS VANDENTIEKIS
34. Vandentiekio tinklai, kuriuose įrengiami gaisriniai hidrantai, turi būti žiediniai, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 22 punkte. Ne ilgesnėje kaip 200 m ilgio vandentiekio tinklo atšakoje, prijungtoje prie žiedinio vandentiekio tinklo, leidžiama įrengti ne daugiau kaip vieną gaisrinį hidrantą.
35. Gaisrinis vandentiekis projektuojamas ir sklendės išdėstomos taip, kad remonto metu atjungtame vandentiekio ruože būtų atjungti ne daugiau kaip 5 gaisriniai hidrantai.
36. Pastatų išorės gaisrams gesinti turi būti naudojami tušti antžeminiai gaisriniai hidrantai, atitinkantys LST EN 14384 standarto [7.15] reikalavimus, su atskiriamaisiais įtaisais (C tipas). Antžeminiai gaisriniai hidrantai privalo turėti ne mažiau kaip du atvamzdžius, ant kurių turi būti įrengiamos B(75) dydžio jungiamosios movos PN 16, atitinkančios privalomuosius produktų saugos reikalavimus [7.10], skirtos B(75) dydžio gaisrinių slėginių žarnų movoms prijungti. Šių antžeminių gaisrinių hidrantų vandens srauto koeficientas Kv turi būti ne mažesnis kaip 140.
37. Antžeminių gaisrinių hidrantų antžeminės dalies aukštis nuo žemės iki išleidžiamojo atvamzdžio centro turi būti ne mažesnis kaip 600 mm ir ne didesnis kaip 1 500 mm. Antžeminio gaisrinio hidranto atskiriamasis (nulaužimo) įtaisas turi būti įrengtas pagal gamintojo nurodytus techninius dokumentus.
39. Rekomenduotina sudaryti galimybę atidaryti gaisrinį hidrantą vienodu raktu, skirtu vandeniui paleisti (raktų pavyzdžiai pateikti 2 ir 3 paveiksluose).
2 paveikslas. Antžeminio gaisrinio hidranto raktas
3 paveikslas. Požeminio gaisrinio hidranto raktas
40. Požeminius gaisrinius hidrantus, atitinkančius LST EN 14339 standarto [7.14] reikalavimus, galima projektuoti ir įrengti tik tada, kai nėra techninių galimybių (gaisrinis hidrantas projektuojamas pėsčiųjų ar važiuojamojoje kelio (gatvės) dalyje) įrengti tuščius antžeminius gaisrinius hidrantus.
41. Požeminio gaisrinio hidranto šulinys turi būti uždengiamas lengvai atidaromu ir paženklintu (nudažytas raudona spalva, su užrašu ar kt.) dangčiu. Draudžiama požeminio gaisrinio hidranto šulinio dangtį užsukti veržlėmis, rakinti ar kitaip apsunkinti jo atidarymą (naudojant atsukimo strypus, kai atsukama atskirais raktais).
42. Keliai, skirti privažiuoti prie gaisrinių hidrantų, turi būti visada laisvi. Prie gaisrinio hidranto turi būti užtikrintas ne siauresnis kaip 3,5 m važiuojamosios dalies pločio [7.16] kelias. Jungiamųjų movų aukštyje, 1 m spinduliu neturi būti jokių kliūčių, tam įrengiami apsauginiai atitvarai, automobilius statyti draudžiantys kelio ženklai ir (arba) pažymėtas geltonos spalvos zigzagas, žymintis kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti. Atitvarai turi būti nuo 10 iki 20 cm aukščio arba lengvai pašalinami (nulenkiami arba pakeliami rankomis).
43. Gaisriniai hidrantai turi būti įrengiami ne toliau kaip 2,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto, bet ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo pastatų sienų ir degių medžiagų laikymo vietų, ir ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kitų įrenginių ir statinių (stoginių, tvorų, stulpų, kelio ženklų ir kt.). Antžeminius gaisrinius hidrantus draudžiama įrengti arčiau kaip 1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto, transporto priemonių stovėjimo aikštelėse, išskyrus atvejus, kai antžeminiai gaisriniai hidrantai aptveriami ir apsaugomi nuo nulaužimo.
44. Kai lauko gaisrinio vandentiekio sistema tiekia vandenį vartotojams ir gaisrams gesinti, tinklo atšakos į gaisrinius hidrantus neturi būti ilgesnės kaip 200 m, o atšakos mažiausias skersmuo turi būti 100 mm, jei nenumatyta kitaip.
45. Gaisriniai hidrantai vandentiekio tinkluose turi būti įrengiami ne didesniu kaip
150–200 m atstumu, skaičiuojant atstumą pagal ugniagesių tiesiamų gaisrinių žarnų liniją. Nuo gaisrinio hidranto iki projektuojamo pastato išorinio perimetro tolimiausio taško turi būti ne didesnis kaip 200 m atstumas, išskyrus atvejus, numatytus 22 punkte. Šį atstumą leidžiama padidinti iki
300 m kultūros paveldo objekto teritorijose [7.2] esantiems pastatams, kurie yra kultūros paveldo objektai, kai visame pastate įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema [7.18].
46. Kai vandens poreikis gaisrui gesinti iš išorės yra iki 15 l/s, vandens debitas turi būti užtikrinamas iš vieno gaisrinio hidranto. Kai vandens poreikis gaisrui gesinti iš išorės yra 15 l/s ir didesnis, vandens debitas turi būti numatytas iš ne mažiau kaip dviejų gaisrinių hidrantų.
47. Parenkant vandentiekio tinklų skersmenis, turi būti techniškai pagrįsti sprendiniai, kuriais įvertinamos vandentiekio tinklų veikimo sąlygos atjungus atskirus jų ruožus, kai įvyksta avarija tinkluose. Vandentiekio tinklų, kuriuose gali būti įrengiami gaisriniai hidrantai, skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, išskyrus atvejus, numatytus 22 punkte.
48. Gaisriniai hidrantai įrengiami vertikaliai. Požeminio gaisrinio hidranto ašis turi būti ne arčiau kaip 0,15 m ir ne toliau kaip 0,18 m atstumu nuo vidinio šulinio dangčio krašto, atstumą matuojant horizontalioje projekcijoje, o požeminio gaisrinio hidranto viršus – nuo 0,2 m iki 0,4 m atstumu nuo šulinio dangčio.
49. Prie gaisrinių hidrantų ir kitų vandens telkinių, esančių elektros stočių ir pastočių teritorijoje, turi būti įrengti įžemikliai, kurių įžeminimo varža ne didesnė kaip 4 Ω.
50. Požeminiai gaisriniai hidrantai žymimi ženklais, kurie yra tvirtinami prie pastatų, kito pagrindo ir (arba) įrengiami ant specialių stovų ar stulpelių. Ženklai įrengiami ne toliau kaip 20 m nuo požeminio gaisrinio hidranto, tvirtinami ant pastatų sienų ar kito pagrindo 1,5–2 m aukštyje, ant specialių stovų (stulpelių), kurių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. Kai nėra techninių galimybių (kai gaisriniai hidrantai įrengiami važiuojamojoje kelio dalyje ir pan.), įrengti ženklą reglamentuojamu 20 m atstumu nuo požeminio gaisrinio hidranto iki jį žyminčio ženklo, požeminio gaisrinio hidranto dangtis turi būti nudažytas raudona spalva ir (arba) ties įvažiavimais į įmonių ir įstaigų teritorijas įrengiamos schemos su gaisrinių hidrantų išdėstymu.
51. Požeminio gaisrinio hidranto įrengimo vieta nurodoma Taisyklių 3 priede pateiktame Gaisrinio hidranto ženklo pavyzdyje.
52. Prie vandens talpyklų, vandens šaltinių, ties vandens paėmimo vieta įrengiami gaisrinės saugos ženklai, kurie turi atitikti Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatų [7.19] reikalavimus.
53. Vandens kiekis, reikalingas gaisrams gesinti, nustatomas pagal Taisyklių 2, 3, 4 lenteles, 24, 25, 28, 29 punktų nuostatas ir gaisro gesinimo trukmę (Taisyklių 31 punktas).
54. Gaisrinės siurblinės (toliau – siurblinės) įrengiamos taip, kad gaisrinius siurblius būtų galima paleisti iš pačios siurblinės ir nuotoliniu būdu. Gaisriniai siurbliai parenkami vadovaujantis LST EN 12845 serijos standartu.
55. Neatsižvelgiant į įrengtų siurblinių skaičių, turi būti ne mažiau kaip du įsiurbiamieji vamzdžiai.
56. Siurblinės, jų valdymo skydai, automatiniai įrenginiai, kuriais valdomi gaisriniai siurbliai, turi būti įrengiami patalpose, kurių priešgaisrinių užtvarų minimalus atsparumas ugniai ne mažesnis kaip REI 60. Siurblinėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 4 °C. Gaisrinių siurblių su vidaus degimo varikliais patalpose turi būti įrengtas atitinkamas vėdinimas, laikantis gamintojo rekomendacijų.
VI SKYRIUS
VANDENS ŠALTINIAI, VANDENS TALPYKLOS
57. Vandens kiekis talpyklose turi būti toks, kad tilptų tiek vandens, kiek reikia bendram suvartojimui ir gaisrams gesinti.
58. Vandens atsargos gaisrui gesinti vandens talpyklose turi būti numatomos tais atvejais, kai gaisrui gesinti reikalingo vandens kiekio negalima paimti iš vandens šaltinio.
59. Vandens tiekimo įmonė teisės aktų nustatyta tvarka [7.1] turi nustatyti vandens tiekimo sąlygas (prisijungimo sąlygas) dėl gaisrui gesinti reikalingo vandens tiekimo užtikrinimo.
60. Vandens talpyklų ir vandens šaltinių talpa, vandens kiekis, reikalingas gaisrams gesinti, nustatomi pagal Taisyklių 2, 3, 4 lenteles, 24, 25, 28, 29 punktų nuostatas, vandens kiekį dauginant iš gaisro gesinimo trukmės (Taisyklių 31 punktas).
62. Vandentiekio bokštas turi turėti įrenginį automobilinėms cisternoms ir gaisriniams automobiliams pripildyti.
63. Vandens talpyklų, kurios įrengiamos iš betono, sandarumas išbandomas tada, kai betonas įgyja projektinį stiprumą.
64. Hidraulinio bandymo metu rezervuaras pripildomas vandens dviem etapais:
65. Vandens talpykla pripažįstama tinkama naudoti, jei vandens nuotėkis iš jos per parą neviršija 3 litrų 1 kv. m vandens pripildytos talpyklos sienelių ploto. Bandymų rezultatai turi būti pažymėti Taisyklių 2 priede.
66. Skaičiuojant atvirų vandens šaltinių talpą būtina įvertinti galimą vandens išgaravimą ir ledo susidarymą.
67. Susisiekimo sistema turi užtikrinti gaisrinių automobilių privažiavimą prie vandens talpyklų, vandens šaltinių ir kitų vandens paėmimo vietų.
68. Vandens paėmimo vieta šiose Taisyklėse suprantama taip:
68.1. vandens paėmimas gaisrine įsiurbiamąja žarna iš šulinio, vandens talpyklos, vandens šaltinio – vandens gylis, užtikrinantis reikalingą gaisrams gesinti vandens kiekį;
68.2. vandens paėmimas iš požeminių rezervuarų jungiamąja mova ir sausvamzdžiu – iš vandens šaltinių ar vandens talpyklų, kaip parodyta 4 paveiksle;
69. Kai nėra projektuojama ir įrengiama automobilių apsisukimo aikštelė, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 [7.8] 6 paveikslo nuostatomis, prie vandens talpyklų ir vandens šaltinių ties vandens paėmimo vieta – akligatviu turi būti įrengiama 12x12 automobilių apsisukimo aikštelė.
70. Atstumas nuo gaisrinio automobilio sustojimo vietos arba nuo gaisrinio automobilio siurblio jungiamosios movos prijungimo vietos iki vandens paėmimo vietos turi būti ne didesnis kaip 7 m, vertinant galimų kliūčių visumą, vandens telkinio kranto liniją, nuožulnumą ir kt.
71. Kai reikalingas vandens kiekis užtikrinamas iš vandens talpyklų, turi būti projektuojamos ne mažiau kaip dvi vandens talpyklos. Kiekvienoje vandens talpykloje (arba kiekvienoje vandens talpyklos sandariai izoliuotoje dalyje) turi tilpti ne mažiau kaip 50 proc. vandens kiekio gaisrui gesinti. Kai reikalingas vandens kiekis užtikrinamas iš vandens šaltinio, turi būti ne mažiau kaip 100 proc. vandens kiekio gaisrui gesinti.
73. Vandens talpyklos arba vandens šaltiniai turi būti nutolę nuo pastatų, kuriuos numatoma gesinti naudojant šių telkinių vandenį, ne didesniu kaip 200 m atstumu. Atstumas, skaičiuojant jį pagal tiesiamą gaisrinių žarnų liniją, nuo vandens paėmimo iš vandens talpyklos arba vandens šaltinio vietos iki saugomo pastato perimetro išorės tolimiausio taško, turi būti ne didesnis kaip 200 m.
74. Atstumas nuo vandens paėmimo iš vandens talpyklų arba vandens šaltinių vietos iki II ir III atsparumo ugniai laipsnių pastatų ir atvirų naudotų padangų ir gumos atliekų, medienos pjuvenų, skiedrų, biokuro, sąvartynų, kitų degių medžiagų saugojimo aikštelių ir (ar) sandėlių turi būti ne mažesnis kaip 30 m, iki I atsparumo ugniai laipsnio pastatų – ne mažesnis kaip 10 m. Draudžiama įrengti automobilių apsisukimo aikšteles tarp vandens paėmimo iš vandens talpyklų arba vandens šaltinių vietos ir pastato kai: atstumas iki II ir III atsparumo ugniai laipsnių pastatų ir atvirų naudotų padangų ir gumos atliekų, medienos, pjuvenų, skiedrų, biokuro, sąvartynų, kitų degių medžiagų saugojimo aikštelių ir (ar) sandėlių yra mažesnis kaip 30 m, atstumas iki I atsparumo ugniai laipsnio pastatų yra mažesnis kaip 10 m. Jeigu šiame punkte nurodytas atstumas nuo vandens paėmimo vietos talpyklų arba vandens šaltinių vietos iki pastatų ir atvirų degių medžiagų sandėlių yra mažesnis už reikalaujamą, reikia numatyti gaisrinius skyrius atskyrimo sienomis ir perdangomis, kurios parenkamos pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus [7.16].
75. Vandens talpyklų ir vandens šaltinių papildymą gaisrinėmis žarnomis leidžiama numatyti iki 250 m atstumu.
76. Kai tiesiogiai paimti vandenį iš vandens talpyklos arba vandens šaltinio gaisrine įsiurbiamąja žarna yra sudėtinga, reikia numatyti ne mažesnius kaip 3–5 kub. m talpos šulinius, skirtus vandeniui paimti. Vamzdžių, jungiančių vandens talpyklą arba vandens šaltinį su šuliniu, skirtu vandeniui paimti, skersmuo turi būti toks, kad praleistų skaičiuojamąjį vandens kiekį gaisrui gesinti, bet ne mažesnis kaip 200 mm.
77. Jungiamajame vamzdyne (kuris jungia vandens šaltinį arba vandens talpyklą su šuliniu, skirtu vandeniui paimti), prieš vandens šulinį, atskirame šulinyje turi būti įrengta ne mažesnio kaip 200 mm skersmens sklendė su uždarymo įrenginiu, įrengtu po liuko dangčiu. Šulinys, kuriame bus įrengta sklendė su uždarymo įrenginiu, turi būti pažymėtas užrašu „ATIDARYMO SKLENDĖ“, kad žiemos metu būtų galima lengvai surasti. Tokių šulinių dangčiai turi būti įrengti be užraktų ir lengvai atidaromi bet kuriuo metų laiku (nerakinami, neužsukami veržlėmis ir pan.).
78. Prie vandens talpyklų ir vandens šaltinių, ties vandens paėmimo vieta, turi būti fluorescencinės arba nakties metu apšviečiamos rodyklės. Ant rodyklių turi būti nurodyta vandens talpyklos ir (arba) vandens šaltinio talpa.
79. Jungiamajame vamzdyne iš vandens šaltinio pusės turi būti įrengtos grotelės šiukšlėms ir kitiems pašaliniams daiktams sulaikyti. Tam naudojami tinkleliai, kurių akutės ne didesnės kaip 10x10 mm arba ne didesnės kaip 10 mm skersmens.
80. Siurblinėse turi būti įtaisas, neleidžiantis naudoti gaisrui gesinti skirto vandens ir (ar) avarinio vandens kiekio rezervuare, išnaudojus vandens kiekį, numatytą bendram naudojimui.
81. Lauko gaisrinio vandentiekio siurblių valdymas turi būti automatinis. Kai yra stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, įsijungus jos gaisriniams siurbliams, turi išsijungti visi kitai paskirčiai naudojami siurbliai, kurie neskirti gaisrams gesinti.
82. Požeminių vandens talpyklų degumas nenormuojamas, o antžeminės talpyklos turi būti pagamintos iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų.
83. Prie įrengtų arba pritaikytų gaisrams gesinti vandens telkinių (gaisrinių rezervuarų, natūralių arba dirbtinių vandens telkinių, gaisrinių hidrantų ir pan.) įrengiami gaisrinės saugos ženklai, kurie turi atitikti Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatų [7.19] reikalavimus.
Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių
projektavimo ir įrengimo taisyklių
1 priedas
(Gaisrinio hidranto bandymo–patikrinimo akto pavyzdys)
GAISRINIO HIDRANTO BANDYMO–PATIKRINIMO AKTAS
__________________________________________
(data)
__________________________________________
(gyvenamosios vietovės pavadinimas)
Dalyviai:
Statytojo (užsakovo) atstovas_________________________________________________
(įmonės pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė)
Statinio statybos techninės priežiūros vadovas_____________________________________
(vardas ir pavardė)
Rangovo atstovas___________________________________________________________
(įmonės pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė)
Subrangovo atstovas_________________________________________________________
(įmonės pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė)
atliko ____________________________________________________________________
(darbų pavadinimas)
ir nustatė:
| Eil. Nr. |
Gaisrinio hidranto charakteristikos |
Duomenys |
| 1 |
Adresas (gyvenvietė, gatvė, pastato Nr.) |
|
| Koordinatės (ilguma / platuma) (1 pastaba) |
|
|
| 3 |
Tipas (antžeminis, požeminis) |
|
| 5 |
Ženklinimas (ženklo vieta) (YRA / NĖRA) |
|
| 6 |
Magistralinio vandentiekio tinklas (žiedinis / atšakoje, skersmuo, mm) |
|
| Atstumas nuo važiuojamosios kelio (gatvės) dalies krašto iki gaisrinio hidranto (m) |
||
| 8 |
Atstumas nuo ženklo iki gaisrinio hidranto (m) |
|
| 9 |
Atstumas nuo artimiausio pastato iki gaisrinio hidranto (m) |
|
| 1 |
Gaisrinio hidranto tiekiamo vandens debitas (l/s) |
|
| 1 |
Eksploatuoti tinkamas (TAIP / NE) (2 pastaba) |
|
| 1 |
Kitos pastabos |
|
Pastabos:
1. Koordinatės renkamos WGS84 formatu.
2. Aplinkos sąlygos, turinčios įtakos vandens talpykloms, vandens šaltiniams (augmenija, dumblas, šiukšlės, sniegas, ledas ir kt.).
SPRENDIMAS: Gaisrinis hidrantas eksploatuoti tinkamas / netinkamas.
Statytojo (užsakovo) atstovas _______________ _______________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Statinio techninės priežiūros vadovas _______________ _______________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Rangovo atstovas _______________ _______________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Subrangovo atstovas _______________ _______________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir
statinių projektavimo ir įrengimo taisyklių
2 priedas
(Vandens talpyklų ir (arba) vandens šaltinių bandymo–patikrinimo akto pavyzdys)
VANDENS TALPYKLŲ IR (ARBA) VANDENS ŠALTINIŲ
BANDYMO–PATIKRINIMO AKTAS
__________________________________________
(data)
______________________________________________
(gyvenamosios vietovės pavadinimas)
Dalyviai:
Statytojo (užsakovo) atstovas_________________________________________________
(įmonės pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė)
statinio statybos techninės priežiūros vadovas_____________________________________
(vardas ir pavardė)
rangovo atstovas___________________________________________________________
(įmonės pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė)
subrangovo atstovas_________________________________________________________
(įmonės pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė)
atliko ____________________________________________________________________
(darbų pavadinimas)
ir nustatė:
| Eil. Nr. |
Vandens talpyklos, vandens šaltinio charakteristikos |
Duomenys |
| 1 |
Adresas (gyvenvietė, gatvė, pastato Nr.) |
|
| 2 |
Koordinatės (vandens paėmimo vietos) (1 pastaba) |
|
| 3 |
Tipas (rezervuaras, kūdra, baseinas, natūralus arba dirbtinis vandens šaltinis ir kt.) |
|
| 4 |
Talpa / tūris (m3) |
|
| 5 |
Ženklinimas (YRA / NĖRA) |
|
| 6 |
Atstumas nuo gaisrinio automobilio sustojimo vietos arba nuo gaisrinio automobilio siurblio jungiamosios movos iki vandens paėmimo vietos (m) |
|
| 7 |
Privažiavimo kelias (YRA / NĖRA) |
|
| 8 |
Eksploatuoti tinkamas (TAIP / NE) (2 pastaba) |
|
| 9 |
Kitos pastabos |
Pastabos:
1. Koordinatės renkamos WGS84 formatu.
2. Aplinkos sąlygos, turinčios įtakos vandens talpykloms, vandens šaltiniams (augmenija, dumblas, šiukšlės, sniegas, ledas ir kt.).
SPRENDIMAS: Vandens talpykla ir (arba) vandens šaltinis eksploatuoti tinkama (- as) / netinkama (-as).
Statytojo (užsakovo) atstovas _______________ _______________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Statinio techninės priežiūros vadovas _______________ _______________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Rangovo atstovas _______________ _______________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Subrangovo atstovas _______________ _______________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir
statinių projektavimo ir įrengimo taisyklių
3 priedas
(Gaisrinio hidranto ženklo pavyzdys)
GAISRINIO HIDRANTO ŽENKLAS
Pastabos:
1. Gaisrinio hidranto ženklo (toliau – ženklas) forma kvadratinė, ženklo matmenys yra ne mažesni kaip 200x200 mm. Didinant ženklo matmenis, būtina padidinti visų ženklo žymenų ir duomenų matmenis taikant vienodą santykį.
2. Ženklo spalva – balta piktograma raudoname fone.
3. Ženklo žymenų ir duomenų aukštis yra ne mažesnis kaip 20 mm, plotis ne mažesnis kaip 10 mm.
4. Ženklas turi būti pagamintas iš smūgiams ir atmosferos veiksniams atsparių medžiagų, tinkamų aplinkai, kurioje jis naudojamas.