LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2008 M. GEGUŽĖS 8 D. ĮSAKYMO NR. 1K-174 „DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 12-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2014 m. gruodžio 2 d. Nr. 1K-413

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u 12-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-174 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12-ojo standarto patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6. Šiame standarte vartojama sąvoka „turtas“ atitinka sąvoką „ilgalaikis materialusis turtas“. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir kituose VSAFAS.

1.2. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:

26. Šio standarto 25 punkte nurodytu atveju faktiškai sumokėtos arba mokėtinos sumos ir tikrosios turto vertės įsigijimo dieną skirtumas, jei turtas įsigytas už simbolinį atlygį, arba visa tikroji turto vertė įsigijimo dieną, jei turtas gautas neatlygintinai, apskaitoje registruojami kaip finansavimo sumos vadovaujantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatomis. Tuo atveju, kai tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, neatlygintinai gautas turtas apskaitoje registruojamas simboline vieno euro verte, o už simbolinį atlygį įsigytas turtas apskaitoje registruojamas to simbolinio atlygio verte.

1 pavyzdys. Mokykla iš ne viešojo sektoriaus subjekto gavo kompiuterių. Kompiuteriai atiduoti už simbolinę kainą, kuri dengia tik ne viešojo sektoriaus subjekto transporto sąnaudas. Šiuo atveju mokykla, gavusi kompiuterius, apskaitoje juos registruoja tikrąja verte. Tikrosios vertės ir simbolinio atlygio skirtumas apskaitoje registruojamas kaip finansavimo sumos.

2 pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas pasirašė 2 metų sutartį su mobiliojo ryšio bendrove. Pasirašęs sutartį viešojo sektoriaus subjektas gavo iš mobiliojo ryšio bendrovės telefoną už simbolinę 1 euro kainą, nors tikroji telefono vertė yra 500 eurų. Šiuo atveju viešojo sektoriaus subjektas apskaitoje telefoną registruoja tikrąja verte. Tikrosios vertės ir simbolinio atlygio skirtumas apskaitoje registruojamas kaip finansavimo sumos.“

1.3. Pakeičiu 32.1 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

32.1. esminio turto pagerinimo išlaidos apskaitoje registruojamos didinant atitinkamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą. Prie statinio esminio pagerinimo darbų priskirtini ne tik statinio rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai, bet ir tie paprastojo remonto darbai, kurie skirti statiniui atnaujinti (modernizuoti):“.

1.4. Pakeičiu 36 punktą ir jį išdėstau taip:

36. Kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo bei nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos padaromos.“

1.5. Pakeičiu VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

VII. IŠNUOMOTO IR IŠSINUOMOTO (GAUTO PANAUDAI) ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO VĖLESNĖS IŠLAIDOS.

1.6. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

39. Jei nekilnojamojo turto nuomotojas (panaudos davėjas) nekompensuoja nuomininko (panaudos gavėjo) padarytų esminio turto pagerinimo išlaidų, šias išlaidas nuomininkas (panaudos gavėjas) registruoja taip:

39.1. jei atlikti esminio pagerinimo darbai yra tokie, dėl kurių nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą turi būti keičiami, jų verte registruoja finansavimo sąnaudas arba finansavimo sumų perdavimą, kaip nustatyta 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“;

39.2. kitais atvejais, negu nustatyta šio standarto 39.1 papunktyje, pavyzdžiui, kai atlikti tam tikrų patalpų esminio pagerinimo darbai, kurie nepagerina viso pastato ar statinio funkcijų apimties arba reikšmingai nepailgina viso pastato ar statinio nustatyto naudingo tarnavimo laiko ir (arba) nepagerina jo naudingųjų savybių ir kurie būtini siekiant pritaikyti patalpas naudoti savo veikloje, tokių esminio pagerinimo darbų išlaidas registruoja kaip kito ilgalaikio turto vienetą ir pripažįsta jas sąnaudomis proporcingai per likusį nuomos (panaudos) laikotarpį.“

1.7. Pakeičiu 62 punktą ir jį išdėstau taip:

62. Žemės tikroji vertė yra nustatoma vadovaujantis Nekilnojamojo turto registrą tvarkančio subjekto atliekamo masinio vertinimo duomenimis, panaudojant žemės verčių žemėlapį, išskyrus:

62.1. kai nustatoma nesuformuotos ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos laisvos valstybinės žemės (toliau – Laisva valstybinė žemė) vertė, kuri  apskaičiuojama savivaldybės teritorijoje esančios Laisvos valstybinės žemės plotą padauginus iš subjekto patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų toje savivaldybės teritorijoje vidutinės 1 ha rinkos vertės, apskaičiuotos pagal Nekilnojamojo turto registrą tvarkančio subjekto (valstybės įmonės Registrų centro) atliekamo masinio vertinimo duomenis;

62.2. kai viešojo sektoriaus subjektas turi kitų patikimų duomenų žemės tikrajai vertei nustatyti, pavyzdžiui, nepriklausomų turto vertintojų nustatytą tam tikro žemės ploto rinkos vertę.“

1.8. Pakeičiu 64.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

64.3. simboline vieno euro verte (jei įsigijimo savikaina yra lygi nuliui arba negali būti patikimai nustatyta).“

1.9. Pakeičiu 65 punktą ir jį išdėstau taip:

65. Viešojo sektoriaus subjektas patikslina turto tikrąją vertę kiekvienų finansinių metų pabaigoje, prieš rengdamas metines finansines ataskaitas. Turto tikroji vertė taip pat turi būti koreguojama per ataskaitinį laikotarpį, viešojo sektoriaus subjektui gavus naujos informacijos, kuria vadovaujantis tikrosios vertės pasikeitimas yra reikšmingas, ir (arba) atsiradus naujų aplinkybių (pavyzdžiui, atlikus turto esminio pagerinimo darbus). Turto tikrosios vertės pokytis (padidėjimas ir sumažėjimas) apskaitoje registruojamas tiesiogiai grynojo turto, tikrosios vertės rezervo sąskaitoje. Tikrosios vertės sumažėjimo sumos dalis, viršijanti tikrosios vertės rezervo sąskaitoje užregistruotą sumą, pripažįstama turto nuvertėjimo sąnaudomis. Vėlesnių vertinimų metu turto tikrajai vertei padidėjus, tikrosios vertės rezervas registruojamas tik tada, kai padengiama anksčiau pripažinta turto nuvertėjimo suma. Nurašant ar parduodant tokį turtą, tikrosios vertės rezervo dalis, susijusi su šiuo turtu, turi būti perkeliama į einamųjų metų perviršio ar deficito sąskaitą.“

1.10. Pakeičiu 75 punktą ir jį išdėstau taip:

75. Viešojo sektoriaus subjektas žemesniojo ar aukštesniojo lygio aiškinamajame rašte taip pat turi pateikti informaciją apie ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės pagal ilgalaikio materialiojo turto grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pagal šio standarto 1 priede nustatytą formą. Viešojo sektoriaus subjektai informaciją apie turtą, perduotą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise valdyti ir priežiūros paslaugoms teikti, pateikia šio standarto 1 priede nustatytos formos 3.3 eilutėje „nurašyto“, o apie turtą, perduotą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui atnaujinti, – šios formos 4 eilutėje „Pergrupavimai“. Viešojo sektoriaus subjektai, kurių apskaitoje nėra turto nuvertėjimo, gali praleisti šio standarto 1 priede nustatytos formos 12–18 eilutes, o tie viešojo sektoriaus subjektai, kurių apskaitoje nėra turto, vertinamo tikrąja verte, – nurodytos formos 19–23 eilutes.“

1.11. Pakeičiu 76.8 papunktį ir jį išdėstau taip:

76.8. turto pergrupavimo iš vienos turto grupės į kitą (išskyrus perkėlimą iš nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų grupės) priežastis, išskyrus aukštesniojo lygio aiškinamąjį raštą.“

1.12. Pakeičiu 77.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

77.3. kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų vertybių, apskaitoje užregistruotų simboline vieno euro verte, balansinę vertę.“

1.13. Pripažįstu netekusiu galios 78 punktą.

1.14. Pakeičiu 82 punktą ir jį išdėstau taip:

82. Jei perėjimo prie VSAFAS dieną vertinant ilgalaikio materialiojo turto vienetus trūksta duomenų ir dėl to ilgalaikio materialiojo turto vienetų neįmanoma įvertinti pagal šio standarto reikalavimus, tie turto vienetai, kurie pagal šio standarto nuostatas po pirminio pripažinimo vertinami taikant įsigijimo savikainos metodą, apskaitoje registruojami tikrąja verte, kaip nustatyta šio standarto 25 punkte, o tie turto vienetai, kurie pagal šio standarto nuostatas po pirminio pripažinimo vertinami taikant tikrosios vertės metodą, – tikrąja verte, kaip nustatyta šio standarto 62–64 punktuose, arba, jei tikrosios vertės nustatyti neįmanoma, simboline vieno euro verte ir šis faktas pažymimas aiškinamajame rašte.“

1.15. Papildau 86 punktu:

86. Skirtumas dėl ilgalaikio materialiojo turto, rodomo tikrosios vertės metodu, simbolinės vieno lito vertės pakeitimo į simbolinę vieno euro vertę šio standarto 64.3 papunktyje nurodytu atveju, registruojamas tikrosios vertės rezervo sąskaitoje.

2. N u s t a t a u, kad:

2.1 šiuo įsakymu keičiamo 12-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 26 punkte nustatytais atvejais iki 2015 m. sausio 1 d. įsigyto (gauto) ilgalaikio materialiojo turto, apskaitos registruose nurodyta simbolinė turto vertė nekeičiama.

2.2. šio įsakymo 1.2, 1.8, 1.12, 1.14 ir 1.15 papunkčiai įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

 

 

 

Finansų ministras                                                                                               Rimantas Šadžius