LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1019

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2023 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. V-744 redakcija)

LIETUVOS MEDICINOS NORMA 161:2023

GYDYTOJAS vaikų ALERGOLOGAS

I skyrius

bendrosios nuostatos

1. Lietuvos medicinos norma MN 161:2023 „Gydytojas vaikų alergologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato gydytojo vaikų alergologo teises, pareigas ir kompetenciją.

2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams vaikų alergologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1. Gydytojas vaikų alergologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją.

3.2. Gydytojo vaikų alergologo praktika – teisės aktų reglamentuojama gydytojo vaikų alergologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją vykdoma asmens sveikatos priežiūra, apimanti vaikų alerginių ir imuninių ligų diagnostiką, gydymą, medicininę reabilitaciją ir profilaktiką.

3.3. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Gydytojo vaikų alergologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir vaikų ligų ir vaikų alergologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo vaikų alergologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Teisę verstis gydytojo vaikų alergologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją.

6. Gydytojas vaikų alergologas verčiasi gydytojo vaikų alergologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų alergologijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias, pagal teisės aktų reikalavimus, kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir gydytojas vaikų alergologas.

7. Gydytojas vaikų alergologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

8. Gydytojas vaikų alergologas vadovaujasi gydytojo vaikų alergologo praktiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

II SKYRIUS

TEISĖS

9. Gydytojas vaikų alergologas turi teisę:

9.1. verstis gydytojo vaikų alergologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;

9.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

9.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

9.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis;

9.5. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

9.6. nustatyti vaiko gimimo momentą Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nustatyta tvarka;

9.7. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

9.8. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų;

9.9. vykdydamas Lietuvos medicinos normoje nurodytą veiklą, tvarkyti paciento asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka.

10. Gydytojas vaikų alergologas turi ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

iii skyrius

PAREIGOS

11. Gydytojas vaikų alergologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje verčiasi praktika, licenciją, kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

11.4. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

11.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

11.6. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.7. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka;

11.8. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

11.9. laikytis licencijuojamos gydytojo vaikų alergologo veiklos sąlygų;

11.10. tvarkyti gydytojo vaikų alergologo praktikos dokumentus;

11.11. paaiškinti gydytojo vaikų alergologo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

11.12. taikyti tik medicinos mokslo įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

11.13. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus. Užtikrinti, kad medicinos priemonės būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone pateikiama informacija;

11.14. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikti statistinius ir kitus atskaitomybės duomenis;

11.15. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;

11.16. informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą ar policiją apie vaikų nepriežiūrą, smurtą prieš vaikus ir globojamus asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.17. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

iv skyrius

KOMPETENCIJA

12. Gydytojo vaikų alergologo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo vaikų alergologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas vaikų alergologas turi žinoti:

13.1. sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;

13.2. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

13.3. medicinos statistikos pagrindus;

13.4. sveikatos draudimo pagrindus;

13.5. sveikatos teisės pagrindus;

13.6. asmens duomenų apsaugos principus;

13.7. naudojimosi informacinėmis ir ryšio technologijomis būdus ir mokėti jais naudotis.

14. Gydytojas vaikų alergologas turi išmanyti:

14.1. medicinos etikos ir deontologijos pagrindus;

14.2. bendruosius vaikų sveikatos priežiūros organizavimo principus;

14.3. alergologinės pagalbos organizavimo principus;

14.4. vaikų psichikos sutrikimus, sveikų ir sergančių vaikų bei jų artimųjų psichologiją;

14.5. socialinių veiksnių įtaką vaikams;

14.6. vaikų organų sistemų anatominius ir fiziologinius ypatumus;

14.7. alerginių ligų rizikos veiksnius, priežastis, patogenezę, kliniką, diagnostikos ir gydymo metodus, jų profilaktiką;

14.8. alerginėms ligoms gydyti taikomų įvairių diagnostikos ir gydymo metodų galimybes, indikacijas, kontraindikacijas ir komplikacijas;

14.9. skiriamų vaistinių preparatų veikimą, jų šalutinį poveikį, sukeliamas komplikacijas;

14.10. alerginėmis ligomis sergančių vaikų dietinės mitybos, hipoalerginių mišinių taikymo, žindomų kūdikių motinų dietos ypatumus;

14.11. sveikų vaikų mitybos ypatumus;

14.12. kūdikių papildomą maitinimą;

14.13. vaikų imuninės sistemos struktūrą, imuninio atsako mechanizmus bei ypatybes;

14.14. alerginių ir imuninių ligų genetinius, ląstelinius ir biocheminius mechanizmus;

14.15. vaikų alerginių ir imuninių ligų klasifikaciją, epidemiologiją bei svarbiausių ligų

etiologiją ir patogenezę, klinikinius požymius, jų ypatybes;

14.16. imuninės sistemos terapiją (supresiją, stimuliaciją) cheminiais, biologiniais ir rekombinantiniais preparatais;

14.17. alergenui specifinės imunoterapijos (ASIT) indikacijas, kontraindikacijas, nepageidaujamą poveikį;

14.18. pakaitinės imunoterapijos, esant imunodeficitui, indikacijas, kontraindikacijas, nepageidaujamą poveikį;

14.19. aktyviosios ir pasyviosios imunizacijos nuo užkrečiamųjų ligų principus;

14.20. dietoterapijos principus;

14.21. gydomosios aferezės principus;

14.22. alergiškų vaikų skiepijimo ypatumus;

14.23. alerginėmis ligomis sergančių pacientų medicininės reabilitacijos principus;

14.24. įrodymais pagrįstos medicinos principus, mokslinės literatūros, metodinių rekomendacijų ir gairių pritaikymą praktikoje.

15. Gydytojas vaikų alergologas turi gebėti:

15.1. bendrauti su vaikais ir jų artimaisiais;

15.2. rinkti ligos, gyvenimo, socialinę ir šeiminę anamnezę;

15.3. interpretuoti ir (ar) įvertinti alerginėmis ligomis sergančių vaikų laboratorinių tyrimų duomenis, žinoti jų ypatumus ir dinamiką pagal vaiko amžių;

15.4. gaivinti klinikinės mirties atveju;

15.5. kliniškai interpretuoti veido daubų radiologinių tyrimų (rentgenodiagnostinio, kompiuterinės tomografijos, ultragarsinio) rezultatus;

15.6. kliniškai interpretuoti krūtinės ląstos radiologinių tyrimų (rentgenodiagnostinio, kompiuterinės tomografijos ir kt.) rezultatus;

15.7. įvertinti nosies gleivinės biopsinės medžiagos histologinio ir imunologinio tyrimo rezultatus;

15.8. kliniškai interpretuoti nosies sekreto, akių junginės, bronchų sekreto, skreplių citologinius tepinėlių rezultatus;

15.9. skirti alergologinius ir imunologinius laboratorinius tyrimus ir vertinti jų rezultatus;

15.10. įvertinti imunosupresinių vaistų koncentracijos tyrimo kraujyje rezultatus;

15.11. įvertinti odos bioptato histologinio, imunologinio tyrimo rezultatus;

15.12. sudaryti paciento tyrimų bei gydymo planą ir jį vykdyti;

15.13. suteikti būtinąją pagalbą alerginių ligų ūminių komplikacijų atvejais;

15.14. atlikti faringoskopiją;

15.15. atlikti priekinę rinoskopiją;

15.16. atlikti otoskopiją;

15.17. paimti medžiagą pasėliui iš ryklės, nosies ertmės, nuo odos;

15.18. atlikti odos funkcijos tyrimus (dermografizmo, Nikolskio simptomo, fizinius mėginius);

15.19. atlikti odos biopsiją;

15.20. atlikti vokų junginės apžiūrą;

15.21. atlikti kvėpavimo sistemos funkcijos tyrimus ir įvertinti jų rezultatus;

15.22. atlikti ir įvertinti odos alerginius mėginius: dūrio, įodinius, aplikacinius su standartiniais ir ex tempore paruoštais alergenais bei natyviniais maisto produktais, autologinio serumo mėginį;

15.23. paruošti alergeno tirpalo skiedinius;

15.24. atlikti ir įvertinti provokacinius mėginius su alergenu: nosies, akių junginės, paliežuvio srities, bronchų, peroralinį (su maistu, maisto priedais, atvirą, abipusiškai slaptą placebu kontroliuojamą), įodinį;

15.25. atlikti ir įvertinti provokacinius fizinių veiksnių (šalčio, vibracijos, spaudimo, ultravioletinių spindulių, fizinio krūvio) mėginius;

15.26. paimti medžiagą citologiniam nosies sekreto, akių junginės, skreplių tyrimui (įskaitant indukuotus skreplius);

15.27. paimti medžiagą mikroskopiniam Demodex ir niežų erkių, odos grybelių tyrimui;

15.28. taikyti eliminacines dietas;

15.29. taikyti specifinę imunoterapiją alergenais;

15.30. taikyti desensibilizaciją;

15.31. taikyti imunoterapiją imunoglobulinais;

15.32. taikyti biologinę terapiją;

15.33. vertinti gydymo efektyvumą;

15.34. dirbti savarankiškai ir komandoje su kitais specialistais.

16. Gydytojas vaikų alergologas pagal savo kompetenciją turi įtarti, diagnozuoti ir gydyti šias ligas:

16.1. tam tikrus sutrikimus, susijusius su imuniniais mechanizmais:

16.1.1. funkcinius segmentuotų neutrofilų sutrikimus;

16.1.2. eozinofiliją;

16.1.3. imunodeficitą su vyraujančiais antikūnų defektais (paveldėtą hipoglobulinemiją; nešeiminę hipoglobulinemiją; išskirtinį imunoglobulino A (IgA) deficitą; išskirtinį imunoglobulino G (IgG) poklasių deficitą; išskirtinį imunoglobulino M (IgM) deficitą; imunodeficitą su imunoglobulino M (IgM) padidėjimu; kitus deficitus su normaliais imunoglobulinais ar su hiperglobulinemija; praeinančią kūdikių hipoglobulinemiją; kitus imunodeficitus su vyraujančiais antikūnų defektais; imunodeficitą su vyraujančiais antikūnų defektais, neklasifikuojamą kitaip);

16.1.4. kombinuotą imunodeficitą (įvairiai kombinuotą imunodeficitą (SCID) su retikuline disgeneze; įvairiai kombinuotą imunodeficitą (SCID) su mažu T-ląstelių ir B-ląstelių skaičiumi; įvairiai kombinuotą imunodeficitą (SCID) su mažu ar normaliu B ląstelių skaičiumi; adenozino diaminazės (ADA) deficitą; Nezelofo sindromą; purininės nukleininės fosforidazės (PNP) deficitą; pagrindinio audinių suderinamumo komplekso I klasės antigenų nepakankamumą; pagrindinio audinių suderinamumo komplekso II klasės antigenų nepakankamumą; kitą kombinuotą imunodeficitą; kombinuotą imunodeficitą, nepatikslintą);

16.1.5. imunodeficitą kartu su kitais pagrindiniais defektais (Wiskott-Aldricho sindromą; Di George sindromą; imunodeficitą su trumpų galūnių sindromu; imunodeficitą su įgimta defektyvia reakcija į Epstein-Baro virusą; hiperimunoglobulino E (IgE) sindromą; imunodeficitą, susijusį su kitais patikslintais pagrindiniais defektais; imunodeficitą, susijusį su pagrindiniais defektais, nepatikslintais);

16.1.6. įprastinį kintamą imunodeficitą (įprastinį kintamą imunodeficitą su dominuojančiais B-ląstelių kiekio ir funkcijos sutrikimais; įprastinį kintamą imunodeficitą su dominuojančiais imunoreguliacinių T-ląstelių sutrikimais; įprastinį kintamą imunodeficitą su autoantikūnais B-ląstelėms ir T-ląstelėms; kitus įprastus kintamus imunodeficitus; įprastinį kintamą imunodeficitą, nepatikslintą);

16.1.7. kitą imunodeficitą (limfocitų funkcinio antigeno-1 (LFA-1) defektą; defektą komplemento sistemoje; nepatikslintą imunodeficitą);

16.1.8. kitus imuninio mechanizmo pakenkimus, neklasifikuojamus kitur (kitus patikslintus imuninio mechanizmo pakenkimus, neklasifikuojamus kitaip; imuninio mechanizmo pakenkimus, nepatikslintus);

16.2. alergines akių ligas (ūminį atopinį konjunktyvitą);

16.3. alergines ausų, nosies, gerklės ir kitų kvėpavimo organų ligas:

16.3.1. vazomotorinį ir alerginį rinitą;

16.3.2. astmą;

16.3.3. astminę būklę;

16.3.4. alerginį alveolitą ir pneumonitą;

16.3.5. plaučių eozinofiliją, neklasifikuojamą kitur;

16.4. alergines virškinimo trakto ligas (alerginį ir diatezinį gastroenteritą ir kolitą);

16.5. alergines odos ir gleivinių ligas ir jų komplikacijas:

16.5.1. alerginę purpurą;

16.5.2. grįžtamąją burnos aftą;

16.5.3. cheilitą;

16.5.4. herpinę egzemą;

16.5.5. mastocitozę;

16.5.6. piodermiją;

16.5.7. vaistų sukeltą pūslinę;

16.5.8. folikulinę keratozę;

16.5.9. herpiškąjį dermatitą;

16.5.10. atopinį dermatitą;

16.5.11. seborėjinį dermatitą;

16.5.12. dermatitą nuo vystyklų;

16.5.13. alerginį kontaktinį dermatitą;

16.5.14. dermatitą, sukeltą į vidų patekusių medžiagų;

16.5.15. suvalgyto maisto sukeltą dermatitą;

16.5.16. mazgelinę dilgėlinę;

16.5.17. dilgėlinę;

16.5.18. daugiaformę raudonę (erythema multiforme);

16.5.19. mazginę raudonę (erythema nodosum);

16.5.20. nepatikslintą eriteminę būklę;

16.5.21. fototoksinę reakciją į vaistus;

16.5.22. fotoalerginę reakciją į vaistus;

16.5.23. saulės sukeltą dilgėlinę;

16.5.24. kitus ūminius odos pažeidimus;

16.5.25. odos vaskulitą, neklasifikuojamą kitur;

16.6. nepageidaujamas alergines reakcijas ir ūmias grėsmingas būkles:

16.6.1. Stivenso-Džonsono sindromą;

16.6.2. Lyell’o sindromą;

16.6.3. kontakto su nuodingaisiais gyvūnais toksinį poveikį;

16.6.4. nepageidaujamus poveikius, neklasifikuojamus kitur;

16.6.5. anafilaksinį šoką dėl nepageidaujamos reakcijos į maistą;

16.6.6. anafilaksinį šoką, nepatikslintą;

16.6.7. angioneurozinę edemą;

16.6.8. alergiją, nepatikslintą;

16.6.9. komplikacijas po infuzijų, transfuzijų ir gydomųjų injekcijų;

16.6.10. anafilaksinį serumo sukeltą šoką;

16.6.11. kitas reakcijas į serumą;

16.6.12. anafilaksinį šoką dėl žalingo tinkamai skirtų vaistų poveikio;

16.6.13. nepatikslintą vaistų žalingą poveikį;

16.6.14. sąlytį su širšėmis, vapsvomis ir bitėmis;

16.6.15. buvusią alergiją vaistams, narkotikams ir biologinėms medžiagoms.

17. Gydytojas vaikų alergologas, pagal savo kompetenciją, turi įtarti toliau išvardytas ligas ir sveikatos sutrikimus, o nepriskirtais jo kompetencijai atvejais, siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą:

17.1. ausų, nosies, gerklės ir kitų kvėpavimo organų ligas:

17.1.1. tuberkuliozę;

17.1.2. lėtinį rinitą, nazofaringitą ir faringitą;

17.1.3. lėtinį sinusitą;

17.1.4. nosies polipus;

17.1.5. kitus nosies ir prienosinių ančių pažeidimus;

17.1.6. tonzilių ir adenoidų lėtines ligas;

17.1.7. peritonzilinį abscesą;

17.1.8. lėtinį laringitą ir tracheitą;

17.1.9. balso klosčių ir gerklų ligas;

17.1.10. bronchitą, nepatikslintą kaip ūminį ar lėtinį;

17.1.11. bronchektazes;

17.2. odos ligas:

17.2.1. dermatofitijas;

17.2.2. įvairiaspalvę dedervinę;

17.2.3. rožinę dedervinę;

17.2.4. odos abscesą;

17.2.5. celiulitą;

17.2.6. psoriazę;

17.2.7. plokščiąją kerpligę;

17.2.8. spuogus;

17.2.9. baltmę;

17.3. virškinimo trakto ligas:

17.3.1. Krono (Crohn) ligą;

17.3.2. opinį kolitą;

17.3.3. funkcinį viduriavimą;

17.3.4. naujagimių viduriavimą;

17.3.5. celiakiją;

17.4. akių ligas:

17.4.1. gleivinį pūlinį konjunktyvitą;

17.4.2. blefarokonjunktyvitą;

17.5. reumatologines ligas:

17.5.1. raudonąją vilkligę;

17.5.2. kitas nekrozuojančias vaskulopatijas;

17.5.3. vaistų sukeltą sisteminę raudonąją vilkligę.

_______________________