![izx0pa366[2]](content_files/image001.jpg)
ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS MERAS
POTVARKIS
DĖL SPORTINIO RENGIMO ORGANIZAVIMO ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS SPORTININKŲ RENGIMO CENTRUOSE APRAŠO PATVIRTINIMO
2023 m. rugsėjo 28 d. Nr. M-932
Šiauliai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 ir 10 dalimis ir Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu:
1. Tvirtinu Sportinio rengimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybės sportininkų rengimo centruose aprašą (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. A-1165 „Dėl sportinio rengimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybės sportininkų rengimo centruose aprašo patvirtinimo“ su visais papildymais ir pakeitimais.
PATVIRTINTA
Šiaulių miesto savivaldybės mero
2023 m. rugsėjo 28 d. potvarkiu Nr. M-932
SPORTINIO RENGIMO ORGANIZAVIMO ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS SPORTININKŲ RENGIMO CENTRUOSE APRAŠAS
I SKYRIUS
BendroSIOS NUOSTATOs
1. Sportinio rengimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) sportininkų rengimo centruose aprašas (toliau – Aprašas) skirtas Savivaldybės biudžeto lėšomis visiškai arba dalinai finansuojamiems sportininkų rengimo centrams (toliau – Sportininkų rengimo centras).
2. Apraše apibrėžiamas sportinio rengimo grupių sudarymas ir sportininkų sportinių pasiekimų vertinimas, nurodoma sportinio rengimo trukmė ir apimtis, pateikiama sportinio rengimo plano rengimo ir derinimo tvarka, nurodomi kiti sportinio rengimo ypatumai.
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. Meistriškumo pakopa – sportininko sportinio meistriškumo lygį pagal sporto varžybose užimtą vietą arba pasiektą rezultatą apibrėžiančių rodiklių grupė.
3.2. Sportinio rengimo planas – vienų kalendorinių metų trukmės Sportininkų rengimo centre kultivuojamų sporto šakų sportinio rengimo aprašas, parengtas vadovaujantis sportą reglamentuojančiais teisės aktais.
II SKYRIUS
SPORTINIO RENGIMO GRUPIŲ SUDARYMAS
4. Sportinio rengimo grupės sudaromos pagal sportininko užimtą vietą arba pasiektą rezultatą varžybose vadovaujantis sporto šakos sportininkų meistriškumo pakopų rodikliais ir sportinio rengimo grupių sudarymo rodikliais, ir rengimui skiriamų rengimo valandų skaičiumi per savaitę pagal sporto šakas (disciplinas ir rungtis) (Aprašo 1 priedas) ir sportininkų su negalia meistriškumo pakopų rodikliais ir sportininkų su negalia sportinio rengimo grupių sudarymo rodikliais ir rengimui skiriamų rengimo valandų skaičiumi per savaitę pagal sporto šakas (Aprašo 2 priedas). Sportinio rengimo grupės komplektuojamos ir tvirtinamos atsižvelgiant į sporto šakų sezoniškumą:
4.2. Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijoje – nuo einamųjų metų lapkričio 1 dienos iki kitų metų spalio 30 d.;
4.3. Šiaulių sporto centre „Atžalynas“ – nuo einamųjų metų gruodžio 1–20 d. iki kitų metų gruodžio 1–20 d. (irklavimas, baidarių ir kanojų irklavimas, buriavimas / ledrogių sportas / vėjaračiai, tekvondo, graikų-romėnų imtynės, laisvosios imtynės, moterų imtynės, sambo ir dziudo);
4.4. Šiaulių plaukimo centre „Delfinas” – nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d.;
4.6. Viešojoje įstaigoje futbolo akademijoje „Šiauliai“:
4.6.1. pradinio rengimo 2–3 metų, meistriškumo ugdymo 1–5 metų ir meistriškumo tobulinimo 1–2 metų etapų grupės sudaromos vieniems varžybų periodo metams nuo einamųjų metų rugpjūčio 1 d. iki kitų metų liepos 31 d.;
4.7. Viešojoje įstaigoje krepšinio akademijoje „Saulė“ – nuo einamųjų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d.;
5. Meistriškumo rodikliai vertinami vadovaujantis sporto (šakų) federacijų (asociacijų, sąjungų) ir kitų organizacijų vykdomų varžybų tinkamai patvirtintų protokolų duomenimis.
6. Aprašo 1 ir 2 prieduose sportininkų skaičius grupėje nurodomas minimalus. Atsižvelgiant į sporto šakos specifiką, į pradinio rengimo grupės sąrašą gali būti papildomai įrašyti ne daugiau kaip 4 sportininkai, į meistriškumo ugdymo grupę – ne daugiau kaip 3 sportininkai, į meistriškumo tobulinimo grupę – ne daugiau kaip 2 sportininkai.
7. Sudarant sportinio rengimo atskirų sporto šakų meistriškumo ugdymo arba meistriškumo tobulinimo etapo rengimo grupę, vietoje vieno Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodyto sportininko į grupę gali būti įtraukti 2 viena pakopa žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys sportininkai, vietoj dviejų Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodytų žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkančių sportininkų gali būti įtrauktas 1 viena pakopa aukštesnio meistriškumo sportininkas.
8. Vietoj asmenų, išvykusių į kitą sportininkų rengimo įstaigą, sporto gimnaziją mokytis pagal specializuoto sportinio rengimo krypties programą, į sportinio rengimo grupę gali būti įtraukti Aprašo prieduose nurodyti žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys asmenys arba asmenys be meistriškumo pakopos rodiklių.
9. Jeigu jaunesnio amžiaus sportininkas atitinka Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodytos aukštesnės meistriškumo pakopos rodiklius, jis gali būti įtrauktas į vyresnio amžiaus sportinio rengimo grupę.
11. Sportinio rengimo grupės sudaromos sportiniam sezonui. Sportinio sezono pradžios ir pabaigos datas nustato atitinkama nacionalinė sporto šakos federacija pagal atitinkamos tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus. Naujos atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų sportinio rengimo grupės sudarymas gali trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Neformaliojo sportininkų sportinio ugdymo grupės sudarymo procesas gali vykti nuolat.
13. Sportinio rengimo grupė laikoma nesukomplektuota, jeigu pratybas lanko mažiau kaip 2/3 patvirtinto grupės sportininkų skaičiaus.
14. Jeigu sportinio rengimo grupės sportininkai metų laikotarpiu pasiekia aukštesnius meistriškumo rodiklius arba netenka turėtų, sportininkų rengimo centro vadovas gali teikti siūlymą dėl rengimo valandų skaičiaus per savaitę mažinimo arba didinimo.
III SKYRIUS
ASMENŲ SPORTINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS
16. Pagal sportinio rengimo programas rengiamų sportininkų pasiekimai vertinami sudarant sportinio rengimo grupes ir, esant poreikiui, bet kuriuo metu, vadovaujantis Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytais meistriškumo rodikliais.
17. Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodyti meistriškumo rodikliai, pasiekti olimpinėse žaidynėse, galioja 4 metus nuo pasiekimo dienos, pasaulio ir Europos čempionatuose – 3 metus nuo pasiekimo dienos, Lietuvos Respublikos suaugusiųjų, jaunimo, jaunių, jaunučių, vaikų amžiaus grupių čempionatuose ir kitose varžybose – 1 metus nuo pasiekimo dienos. Einamaisiais metais neįvykus olimpinėms žaidynėms, pasaulio ir Europos čempionatams, Lietuvos Respublikos suaugusiųjų, jaunimo, jaunių, jaunučių, vaikų amžiaus grupių čempionatams ir kitoms varžyboms, kuriose pasiektas rezultatas yra vertinamas, suteikiant meistriškumo rodiklį, laikoma, kad sportininkai turi esamą meistriškumo rodiklį iki artimiausių aukšto meistriškumo sporto varžybų, bet ne ilgiau kaip iki kitų metų rugpjūčio 31 d.
IV SKYRIUS
SPORTINIO RENGIMO TRUKMĖ IR APIMTIS
18. Sportinio rengimo grupių sportininkų treniruotėms skiriamų rengimo valandų skaičius per savaitę nurodytas Aprašo 1 priede.
19. Sportinio rengimo grupių sportininkų su negalia treniruotėms skiriamų rengimo valandų skaičius per savaitę nurodytas Aprašo 2 priede.
20. Sportininkų rengimo centrų sportinio rengimo programų trukmė per metus:
21. Sportinio rengimo centrų sportinio rengimo laikas:
21.1. trenerio 1 rengimo valandą sudaro 45 min. kontaktinis laikas ir 15 min. nekontaktinis laikas:
21.1.1. kontaktinio darbo su sportininkais valandos – valandomis išreikštas trenerio tiesioginio bendravimo su sportininkais formaliai suplanuotas darbo krūvis – treniruotės ir varžybinė veikla;
21.1.2. nekontaktinio darbo valandos – valandomis išreikšta trenerio pasirengimo kontaktiniam darbui su sportininkais ir su tuo susijusios veiklos trukmė – pasiruošimas treniruotei, treniruočių planavimas, rungtynių analizė, žaidėjų vertinimas, dabas su dokumentais, profesinio tobulinimo veikla, komunikavimas ir bendradarbiavimas su tėvais / globėjais.
21.2. Minimali pratybų trukmė – 45 min. Meistriškumo tobulinimo ir aukšto meistriškumo ugdymo etape maksimalus kontaktinių akademinių rengimo valandų skaičius per dieną:
21.2.1. ne daugiau kaip 3 akademinės rengimo valandos, jei treniruotė vykdoma vieną kartą per dieną ir ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę;
22. Sportininkų rengimo centrų sportinio rengimo grupių asmenims rekomenduojamas varžybų dienų skaičius per metus:
22.1. individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų sportininkams pradinio rengimo etape turėtų būti ne didesnis kaip 4 varžybų dienos, meistriškumo ugdymo etape turėtų būti ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų, meistriškumo tobulinimo etape turėtų būti ne mažesnis kaip 15 varžybų dienų, aukšto meistriškumo etape turėtų būti ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų;
22.2. sportinių žaidimų šakų sportininkams pradinio rengimo etape turėtų būti ne didesnis kaip 10 varžybų dienų, meistriškumo ugdymo etape – ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų; meistriškumo tobulinimo etape – ne mažesnis kaip 30 varžybų dienų; aukšto meistriškumo etape – ne mažesnis kaip 40 varžybų dienų.
23. Sportininkų rengimo centrų sportinio rengimo grupių sportininkams rekomenduojamas mokomųjų sporto stovyklų dienų skaičius per metus:
24. Lengvosios atletikos daugiakovės rungties sporto rengimo grupių pratyboms skiriama 50 proc. daugiau rengimo valandų per savaitę, o šiuolaikinės penkiakovės sporto šakos rengimo grupių pratyboms skiriama 50 proc. daugiau rengimo valandų per savaitę.
V SKYRIUS
SPORTINIO RENGIMO PLANO RENGIMAS IR DERINIMAS
26. Sportinio rengimo planas rengiamas vienam sportiniam sezonui, nurodant rengimo pradžią ir pabaigą, ir turi apimti visus įgyvendinamus sportinio rengimo etapus.
27. Sportinio rengimo planas rengiamas vadovaujantis sportą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į sporto mokslininkų, trenerių, sportininkų ir fiziniu aktyvumu užsiimančių asmenų rengimui skirtus metodinius ir mokslinius darbus.
28. Sportinio rengimo plane turi būti nurodyta:
28.1. Sportininkų rengimo centro tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;
28.2. sportinio rengimo (grupinio ir (arba) pavienio) organizavimo formos, veiklos (treniruotės, pratybos, užsiėmimai, stovyklos, varžybos, projektai ir kt.) ir veiklų trukmė, fizinė aplinka (pastatai, patalpos, teritorija, sporto salės, maniežai, aikštynai ir kt.), rengimo ir rengimosi priemonės (įranga, inventorius ir kt.);
28.3. sportinio rengimo programoms įgyvendinti (varžyboms, stovykloms ir kitoms rengimo veikloms) skiriamų rengimo valandų skaičius;
28.4. sportinio rengimo atskirų sporto šakų programoms įgyvendinti skiriamų papildomų rengimo valandų pasirengimui pratyboms skaičius konkrečioje rengimo grupėje ar rengiant individualiai;
29. Rengiant sportinio rengimo planą turi būti atsižvelgiama į:
29.4. sportinio rengimo programų įgyvendinimo laiką ir trukmę ir į tai, kad sportinio rengimo procesas gali vykti darbo dienomis po pamokų, poilsio ir švenčių dienomis ir per sportininkų atostogas;
29.5. sporto šakos (sporto šakų disciplinų ir rungčių), kurią kultivuojant vykdomas sportinis rengimas, sporto varžybų kalendorių, patvirtintą atitinkamos sporto šakos nacionalinės sporto (šakos) federacijos ir (ar) tarptautinės sporto šakos federacijos;
29.6. daugiametę konkrečios sporto šakos (sporto šakų disciplinų ir rungčių) sportininkų rengimo struktūrą, kurią sudaro ilgalaikė (8 ir daugiau metų) sportinio rengimo grandžių tvarka, nuoseklumas ir tarpusavio ryšys. Daugiametį sportinio rengimo procesą sudaro keturmečiai, dvimečiai ir metiniai ciklai (parengiamasis, varžybų, pereinamasis ir kt.), etapai (pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo ir kt.), mezociklai, mikrociklai, varžybos, darbingumo atgavimo dienos, pratybos, pratybų dalys, pratimai.
30. Sportininkų rengimo centro vadovas arba jo įgaliotas asmuo organizuoja sportinio rengimo plano rengimą. Sportinio rengimo plano projektas derinamas su Savivaldybės administracijos Sporto skyriumi. Sportinio rengimo planas įstaigos vadovo tūri būti patvirtintas iki sportinio rengimo proceso pradžios.
VI SKYRIUS
SPORTINIO RENGIMO YPATUMAI
31. Sportininkų rengimo centrai įgyvendina sportinio rengimo programas pagal plėtojamą sporto profilį.
32. Sportinio rengimo metu dėl traumos ar ligos (esant sveikatos priežiūros įstaigos pažymai) pradinio rengimo etapo grupėje sportininkų skaičius gali sumažėti 3 sportininkais, meistriškumo ugdymo etapo grupėje – 2 sportininkais, o meistriškumo tobulinimo etapo grupėje – 1 sportininku.
33. Buriavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, irklavimo ir šiuolaikinės penkiakovės sportinio rengimo grupių sportininkai pirmiausia privalo būti išmokyti plaukti.
34. Dviračių sporto šakos ir (arba) disciplinos sportinių grupių sportininkai privalo būti supažindinti su kelių eismo taisyklėmis.
35. Sportinio rengimo grupė miesto, regiono, šalies ir tarptautinėse varžybose turi atstovauti tik tam Sportininkų rengimo centrui, kuriame ji yra sudaryta. Treniruočių procesas turi vykti tik Savivaldybės teritorijoje (išskyrus mokomąsias sporto stovyklas, varžybas, esant poreikiui treniruotis specializuotose sporto bazėse).
36. Sporto pratybose, sporto varžybose, fizinio aktyvumo pratybose ar kituose sporto renginiuose dalyvaujantys sportininkai privalo periodiškai tikrintis sveikatą teisės aktuose nustatyta tvarka.