LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL PRITARIMO IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOMS

 

2017 m. birželio 29 d. Nr. T3-170

Prienai

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627 „Dėl Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“, Prienų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Pritarti pridedamoms šių švietimo įstaigų ikimokyklinio ugdymo programoms:

1.1. Prienų lopšelio-darželio „Pasaka“;

1.2. Prienų r. Išlaužo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus.

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. T3-195 „Dėl pritarimo Prienų rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ugdymo programoms“ 1.2 papunktį;

2.2. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T3-88 „Dėl pritarimo kai kurių Prienų r. bendrojo ugdymo mokyklų ikimokyklinio ugdymo programoms“ 1.2 papunktį.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                             Alvydas Vaicekauskas


 

PRITARTA

Prienų rajono savivaldybės tarybos

2017 m. birželio 29 d.

sprendimu Nr. T3-170

 

 

PRIENŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „PASAKA“ IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ikimokyklinio ugdymo programos „Augu, žaidžiu, pažįstu“ teikėjas – Prienų lopšelis-darželis „Pasaka“– neformaliojo švietimo savivaldybės institucija, įsteigta 1973 m.

2. Teisinė forma – Prienų rajono savivaldybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitą banke ir antspaudą. 

3. Mokykla vykdo neformaliojo švietimo programą.

4. Mokyklos grupė – ikimokyklinio ugdymo mokykla.

5. Adresas: F. Vaitkaus g. 2, Prienai, tel. (8 319) 52 667; el. p. pasaka@ prienai.lt.

6. Ikimokyklinio ugdymo paslaugos teikiamos vaikams nuo 1 iki 6 metų amžiaus.

Įstaiga dirba penkias darbo dienas per savaitę. Dienos darbo laikas – 10 val. 30 min. arba 24 valandos.

7. Mokymo (ugdymo) kalba – lietuvių.

8. Mokyklos steigėjas – Prienų rajono savivaldybė.

9. Mokymo forma – dieninė, savaitinė.

10. Veiklos rūšys priešmokyklinis, ikimokyklinis ir specialusis ugdymas.

11. Vaikų poreikiai:

11.1. saugumo jausmas;

11.2. pasitikėjimo jausmas;

11.3. individualybės ir savojo „aš“ išsaugojimas;

11.4. žaidimas ir aktyvi veikla;

11.5. bendravimas su bendraamžiais;

11.6. patirties kaupimas per stimuliavimą, tyrinėjimą, eksperimentavimą, saviraišką.

12. Pedagogų ir kitų specialistų pasirengimas:

12.1. Įstaigoje sukomplektuota specialistų komanda, reikalinga vaikų ugdymo(si) poreikiams tenkinti ir ankstyvajai pedagoginei ir fizinei korekcijai vykdyti:

- vaikus ugdo patyrusios auklėtojos, priešmokyklinio ugdymo pedagogė, papildomo-muzikinio ugdymo pedagogė;

- socialinė pedagogė tiria šeimos socialinę padėtį, bendradarbiauja su savivaldybės socialinės apsaugos bei sveikatos institucijomis, konsultuoja tėvus vaiko teisių klausimais;

- logopedė tiria vaikų kalbą ir šalina kalbos ir kalbėjimo sutrikimus;

- specialioji pedagogė tiria ir nustato vaikų pažintinių gebėjimų lygį, lavina dėmesį, atmintį, girdimąjį ir regimąjį suvokimus, smulkiąją motoriką;

- kineziterapeutė formuoja, grąžina sutrikusias judesio ir judėjimo funkcijas;

- gydytoja  stebi vaikų sveikatą, konsultuoja tėvus ir pedagogus, skiria sveikatinimo procedūras;

- masažuotoja atlieka masažus bei kitas sveikatą grąžinančias bei stiprinančias procedūras.

12.2. Veikia Vaiko gerovės komisija.

12.3. Pedagogai sistemingai tobulina savo profesines kompetencijas studijuodami, dalyvaudami rajono bei respublikos seminaruose, konferencijose. Sukaupta patirtimi dalijasi organizuodami ugdymo priemonių parodas, skaitydami pranešimus, rengdami seminarus-praktikumus.

12.4. Organizuojant ir užtikrinant kokybišką ugdymo(si) procesą, pedagogų ir kitų specialistų komanda siekia vaiko ugdymo(si) vienovės ir darnos su šeima.

13. Švietimo teikėjo savitumas:

13.1. Įstaigoje veikia 11 grupių: 2 ankstyvojo amžiaus grupės, 6 ikimokyklinio ugdymo grupės, 1 priešmokyklinio ugdymo grupė, 2 specialiojo ugdymo (visą parą veikiančios) grupės.

13.2. Įstaiga dalyvauja tarptautiniuose ir respublikiniuose projektuose:

- Atviros Lietuvos fondo Egmonto projektas (Danija) įkvėpė pedagogus nuolatinėms novatoriškoms paieškoms, mokė paprastumo, demokratiškumo.

- respublikinės sveikatą stiprinančių ikimokyklinių įstaigų asociacijos „Sveikatos želmenėliai“ projekto dėka įstaigoje parengta „Sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo“ programa.

13.3. Vykdoma ankstyvoji pedagoginė ir fizinė korekcija specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Specialiųjų poreikių vaikai ugdomi įstaigos darbuotojams veikiant komandiniu principu. Šiose grupėse naudojama kompensacinė technika ir specialios ugdymo priemonės.

13.4. Sudarytos sąlygos visapusiškam individualių ugdymosi poreikių turinčių vaikų lavinimui: įrengta kineziterapijos salė, masažo kabinetas su vandens procedūromis, sensomotorinio lavinimo kambarys.

14. Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai:

14.1. Tėvai (globėjai) ir vietos bendruomenė pageidauja, jog ugdytiniai lopšelyje-darželyje įgytų gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais įgūdžių, būtų plėtojama vaikų emocinė, socialinė, kultūrinė patirtis; įgytų savarankiškumo įgūdžių; jaustų saugumo jausmą; būtų mylimi; turiningai ir įdomiai praleistų laiką; būtų tinkamai prižiūrėti; ugdytųsi visapusiškus gebėjimus, teikiant papildomą muzikinį ugdymą; būtų atsižvelgiama į kiekvieno vaiko individualius ugdymo(si) poreikius ir laiku teikiama reikiama korekcinė pagalba; turėtų tinkamą motyvaciją tolimesniam ugdymui(si) mokykloje.

14.2. Organizuojant ugdymą atsižvelgiama į tėvų lūkesčius, pageidavimus ir laikomasi šių nuostatų:

- prioritetinis vaidmuo ugdant vaiką tenka šeimai;

- atsižvelgiama į šeimos tradicijas, įpročius, nuostatas;

- ugdymo procese siekiama išlaikyti namų dvasią;

- pedagogai gerbia tėvus, tėvai – pedagogus;

- nuolatos ieškoma naujų bendravimo ir bendradarbiavimo formų;

- išlaikomas konfidencialumas, vertinant vaikų fizinį ir psichinį išsivystymą;

- vadovaujamasi samprata, jog šeima ir įstaiga dalijasi vaiko gerovės užtikrinimo atsakomybe;

- ikimokyklinis ugdymas padeda šeimai atlikti vaiko ugdymo funkcijas, tenkina vaiko poreikius visose pakopose.

15. Regiono socialiniai-kultūriniai ypatumai:

15.1. Lopšelis-darželis „Pasaka“ įsikūręs palankioje geografinėje vietoje. Čia patogu atvykti viso rajono kaimo vietovėse gyvenantiems vaikams (arti autobusų stotis). Netoliese miesto parkas, Nemunas, Žvėrinčiaus miškas, Prienų krašto muziejus, Prienų „Revuonos“ pagrindinė, Prienų meno mokyklos.

15.2. Dauguma įstaigą lankančių vaikų auga palankioje socialinėje aplinkoje. Šeimų socialinė padėtis patenkinama.

15.3. Įstaiga atvira, demokratiška, bendradarbiaujanti su šalia esančiu Prienų krašto muziejumi, Prienų meno, „Revuonos“ pagrindine, „Saulutės“, „Gintarėlio“, Birštono m. „Vyturėlio“ vaikų lopšeliais-darželiais.

16. Teisinė bazė:

16.1. Lopšelyje-darželyje vaikas – pats svarbiausias asmuo ir priimamas kaip individuali asmenybė. Garantuojama teisė augti sveikam, gyventi saugioje aplinkoje, būti mylimam ir ugdomam pagal individualius poreikius ir gebėjimus. (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. (Žin., 19 Nr. 60 – 1501).

17. Filosofinė kryptis:

17.1. Pedagogės savo darbe vadovaujasi humanistinės filosofijos psichologų ir pedagogų C. Rogerso, A. Maslow, R. Steino, progresyvistinės – J. Dewey, W. H. Kilpatricko, kognityvinės – Ž. Pjaže, V. Vygotskio ugdymo krypties filosofinėmis, pedagoginėmis idėjomis arba pedagoginių metodinių sistemų elementais. Remiantis minėtų autorių teorijomis, siekiama ugdyti aktyvų ir sąmoningą savo šalies ir pasaulio pilietį – asmenį, pasirengusį profesinei veiklai, pasiryžusį ir gebantį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime.

 

II SKYRIUS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

 

18. Prienų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ vaikų ugdymas organizuojamas vadovaujantis šiais principais:

- humaniškumo (vaikas gerbiamas kaip asmenybė, gerbiama vaiko šeima, neatsižvelgiant į jos gebėjimą rūpintis vaiku, formuojama teisinga samprata apie neįgalius žmones);

- demokratiškumo (kiekvienas saugus ir orus dėl savo socialinės, rasinės, kultūrinės ir tautinės tapatybės, gerbiamos kiekvieno vaiko individualios prigimtinės savybės);

- tautiškumo;

- ugdymo lankstumo, tęstinumo ir perimamumo (nuolat palaikomas ryšys su šeima, pedagogai bendradarbiauja tarpusavyje, sekamas vaikų tolesnis ugdymasis ir adaptacija, palaikomi ryšiai su pradinių klasių mokytojais ir spec. pedagogais);

- ugdymo individualumo ir vienodų galimybių (ugdymo priemonės ir būdai parenkami atsižvelgiant į vaiko individualius gebėjimus; ypatingas dėmesys skiriamas vaikams, turintiems individualių ugdymo(si) poreikių: apleistiems, gyvenantiems atatolio bei socialinės atskirties šeimose – visiems sudaromos vienodos ugdymo(si) sąlygos);

- partnerystės su šeima (įstaiga padeda šeimai ugdyti ir rengti vaiką mokyklai, teikia metodinę pagalbą);

- integracijos (individualių ir specialiųjų poreikių turintys vaikai ugdomi kartu su visais, dalyvauja bendruose renginiuose, šventėse bei projektuose);

- funkcionalumo (siekiama vaikų savarankiškumo, formuojami įgūdžiai ir gebėjimai, padėsiantys prisitaikyti gyventi nuolat besikeičiančioje visuomenėje; specialiųjų poreikių vaikai mokomi savęs apsitarnavimo įgūdžių);

- konfidencialumo.

 

III SKYRIUS

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

19. Tikslas – šeimos ir ugdymo įstaigos pastangomis garantuoti visapusišką ir kokybišką vaiko ugdymą; sukurti sąlygas, padedančias tenkinti prigimtinius, kultūrinius, estetinius, socialinius bei pažintinius poreikius; teikti kvalifikuotą korekcinę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams.

20. Uždaviniai:

- padėti atsiskleisti kiekvieno vaiko gebėjimams ir privalumams;

- ugdyti teigiamą savęs vertinimą, pasitikėjimą savo jėgomis;

- sudaryti sąlygas įgyti žaidimų, veiklos greta kitų ir drauge gebėjimų, bendravimo, bendradarbiavimo ir problemų sprendimo bei sunkumų įveikimo patirtį;

- garantuoti vaikų sveikatos ir gyvybės apsaugą, sudaryti sąlygas įgyti poreikį sveikai gyventi, saugiai veikti ir judėti;

- padėti atrasti įvairius savęs, socialinės aplinkos ir gamtos pažinimo būdus: stebint, tyrinėjant, eksperimentuojant, savarankiškai ieškant informacijos;

- padėti vaikams išsaugoti ir gilinti ryšį su gimtine, atskleisti gimtojo Prienų krašto grožį, sudominti jo istorija ir žmonėmis;

- sudaryti sąlygas girdėti sakytinius pasakojimus, tautosaką, grožinės bei pažintinės literatūros kūrinius, plėtoti vaikų kalbą kaip saviraiškos, bendravimo ir pažinimo priemonę;

- skatinti vaiko iniciatyvą, savarankiškumą, saviraišką; padėti suvokti savo kūrybines galias;

- sukurti funkcionalią, estetišką aplinką, padedančią kokybiškai ugdyti vaikus, turinčius skirtingas socialines sąlygas, skirtingus gebėjimus bei specialiuosius ugdymo poreikius;

- kompensacinių ir korekcinių priemonių pagalba stiprinti specialiųjų poreikių vaikų fizinę ir psichinę sveikatą, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį, palengvinti socializaciją;

- suformuoti ir lavinti sutrikusios raidos vaikų pažinimo, kalbos bei motorines funkcijas;

- ugdymo procese taikyti metodus ir technologijas, padedančias atsiskleisti vaikui, skatinančias saviraišką ir individualios raidos plėtrą;

- formuoti teigiamą emocinį įstaigos mikroklimatą, ypač specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų grupėse;

- kurti partneriškus tėvų ir įstaigos bendruomenės santykius, formuoti demokratines tėvų nuostatas, teikti kvalifikuotą metodinę pagalbą.

 

IV SKYRIUS

UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

 

21. Programoje „Augu, žaidžiu, pažįstu“ ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo (2014 m.) rekomendacijas. Ugdydami vaiką siekiame, kad jis augtų:

- sveikas,

- orus,

- bendraujantis,

- smalsus,

- kuriantis,

- sėkmingai besiugdantis.

Vadovaujantis šiais ugdymo siekiais, ugdymosi pasiekimų sritys jungiamos į 6 grupes. 

22. Pasiekimų grupė „ sėkmingai besiugdantis“ :

- iniciatyvumas ir atkaklumas;

- tyrinėjimas;

- problemų sprendimas;

- kūrybiškumas;

- mokėjimas mokytis;

sujungia nuostatas ir gebėjimus, susijusius su visomis kitomis pasiekimų sritimis.

Išskirtos pasiekimų sričių grupės atitinka socialinę, pažinimo, komunikavimo, sveikatos saugojimo ir stiprinimo, meninę, mokėjimo mokytis kompetencijas. Kiekviena kompetencija ugdoma orientuojantis į esminius gebėjimus, nuostatas ir vaiko patirtį. Per jas atskleidžiama 18 vaiko ugdymo(si) sričių. Kompetencijos ugdomos kasdieninėje tikslingai organizuotoje ir savaiminėje spontaniškoje vaiko veikloje grupėje, lauke, išvykose, renginiuose, šeimoje. Į ugdymą žiūrima iš vaiko perspektyvos – vaikas pripažįstamas kaip savo poreikius, interesus bei patirtį turinti individualybė, gebanti autentiškai mokytis ir kaupti patirtį sąveikaudama su pedagogais ir kitais vaikais. Kiekvienas vaikas sėkmingai ugdosi pagal savo galias, savo gyvenimo patirtį ir to paties amžiaus vaikų pasiekimai gali skirtis. Orientuojamasi į vaiko vertybinių nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo visuminį ugdymąsi.

23. Vaiko gebėjimus, vertybines nuostatas ir veiksenas suskirstėme į 6 ugdymo sritis, kurias sudaro tam tikrų pagrindinių gebėjimų ugdymas bei į visas sritis integruojamų gebėjimų ugdymas:

-    Sveikatos ugdymo kryptis – sveiko vaiko ugdymas;

-    Socialinio ugdymo kryptis – oraus vaiko ugdymas;

-    Komunikavimo kryptis – bendraujančio vaiko ugdymas;

-    Pažinimo ugdymo kryptis – smalsaus vaiko ugdymas;

-    Meninio ugdymo kryptis – kuriančio vaiko ugdymas;

-    Mokančio mokytis kryptis – atkaklaus vaiko ugdymas.

24. Programoje išskirtos trys ugdymo turinio sudedamosios dalys:

- vertybinė nuostata, esminis gebėjimas;

- 1,5–3 m. vaikų veiksena;

- 4–6 m. vaikų veiksena.

25. Sveikatos ugdymo kryptis – sveiko vaiko ugdymas:

- kasdieniniai gyvenimo įgūdžiai;

- fizinis aktyvumas;

(iniciatyvumas ir atkaklumas; tyrinėjimas; problemų sprendimas; kūrybiškumas; mokėjimas mokytis)

 

Kasdieniniai gyvenimo įgūdžiai

 

Vaikų veiksenos

Vertybinė nuostata, esminis gebėjimas

1,5–3 metų vaikai

4–6 metų vaikai

Noriai ugdosi sveikam kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.

 

Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.

- Pratinasi nusakyti savo savijautą, norus.

- Paprašo arba parodo, kad nori į tualetą, padedamas suaugusio, susitvarko.

-Valgo ir geria padedamas arba savarankiškai.

- Padeda suaugusiesiems į vietą sudėti žaislus, priemones.

- Padedami auklėtojos, plaunasi, nusišluosto rankas, veidą.

- Bando segti sagas, varstyti raištelius, apsiauti, apsirengti, ir nusirengti padedami suaugusiojo.

- Žaisdamas prausia, rengia, valgydina lėles.

- Rengia, prižiūri lėles, jas prausia, šukuoja.

- Savarankiškai naudojasi tualetu.

- Savarankiškai apsirengia, nusirengia, apsiauna, nusiauna batus.

- Nusako savo savijautą.

- Realiai suvokia savo gebėjimus: kas sekasi geriau, kas prasčiau.

- Džiaugiasi savo laimėjimais.

- Dalyvauja probleminiuose pokalbiuose apie saugų elgesį.

- Valgo tvarkingai, geba naudotis stalo įrankiais, pasako, jog maistas mums reikalingas, kad augtume sveiki. Geba įvardinti sveiko maisto produktus.

- Išmoksta saugiai ir savarankiškai elgtis bei orientuotis naujoje aplinkoje.

 

Fizinis aktyvumas

 

Vaikų veiksenos

Vertybinė nuostata, esminis gebėjimas

1,5–3 metų vaikai

4-6 metų vaikai

Noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

 

Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.

- Ploja, ridena, meta, gaudo kamuolį.

- Veria ant virvutės sagas, tiksliau konstruoja.

- Įkerpa popieriaus kraštą.

- Geriau derina akies, rankos, abiejų rankų, kojų judesius.

- Meta, gaudo, spiria, vejasi kamuolį nurodyta kryptimi.

- Laikydamasis suaugusiojo rankos užlipa ir nulipa laiptais.

- Pralenda pro kliūtis keturpėsčias.

- Juda greičiau-lėčiau, bėga tiesiomis kojomis.

- Atsispirdamas abiejomis kojomis pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka kliūtį

- Supasi sūpynėse, nusileidžia čiuožykloje.

- Juda įvairiais būdais.

- Žaidžia gaudynes, slėpynes.

- Lipa aukštyn, žemyn, nesilaikydamas turėklų.

- Stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius judesius kojomis bei rankomis.

- Mina ir vairuoja triratuką.

- Bėga ant pirštų galų, greitėdamas, lėtėdamas, vingiais.

- Šokinėja per virvutę, peršoka žemas kliūtis, pašoka aukštyn.

- Žaidžia futbolą, gaudynes, dalyvauja sportinėse estafetėse, varžybose.

- Laipioja lauko įrengimais.

- Taisyklingai laiko pieštuką.

- Karpo paveikslėlius iš laikraščių, pripiešia elementus.

- Judesius atlieka tiksliau kaire arba dešine ranka, koja.

- Tiksliau valdo pieštuką ką nors piešdamas, kirpdamas.

- Tiksliai atlieka sudėtingus judesius pirštais ir ranka.

 

26. Socialinė ugdymo kryptis – oraus vaiko ugdymas:

- emocijų suvokimas ir raiška;

- savireguliacija ir savikontrolė;

- savivoka ir savigarba;

- santykiai su suaugusiaisiais ir bendraamžiais;

(iniciatyvumas ir atkaklumas; tyrinėjimas; problemų sprendimas; kūrybiškumas; mokėjimas mokytis)

 

Emocijų suvokimas ir raiška

 

Vaikų veiksenos

Vertybinė nuostata,

esminis gebėjimas

1,5–3 metų vaikai

4–6 metų vaikai

Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais.

 

Atpažįsta  bei įvardina savo ir kitų emocijas ar jausmus, išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atliepia kito jausmus (užjaučia, padeda)

- Rodo užuojautą draugui, kartu džiaugiasi.

- Pastebi kitų žmonių emocijų raišką, vartoja žodžius „linksmas“, „liūdnas“, „geras“, „piktas“ ir kt.

- parodo mimika savo būseną.

- Dalijasi savo išgyvenimais su draugais ir pedagogais.

- Pavadina pagrindines emocijas.

- Pradeda skirti, kad jo ir kitų emocijos gali skirtis.

- Atpažįsta ir pavadina savo jausmus.

- Pradeda kalbėtis apie savo jausmus su kitais.

- Iš veido mimikos, balso, kūno pozos nusako, kaip jaučiasi kitas, pastebi nuskriaustą ir nusiminusį, geranoriškai stengiasi jam padėti.

- Kuria taisykles, numato bendras veiklas.

Savireguliacija ir savikontrolė

 

Vaikų veiksenois

Vertybinė nuostata,

esminis gebėjimas

1,5–3 metų vaikai

46 metų vaikai

Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį.

 

Laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, taikiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito), įsiaudrinęs geba nusiraminti.

- Pradeda valdyti savo emocijų raišką, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, žodžius, intonaciją.

- Rodo pasitenkinimą kasdiene tvarka ir ritualais.

- Jeigu kas nors nepatinka, nueina šalin, atsisako veiklos.

- Žaisdamas kalba su savimi, nes kalba padeda sutelkti dėmesį ir kontroliuoti elgesį.

- Išbando įvairius konfliktų sprendimo, savo interesų gynimo būdus.

- Bando laikytis suaugusių prašymų ir susitarimų.

- Kartu su auklėtoja kuria bendrus susitarimus, taisykles ir sekdamas suaugusio, kitų vaikų pavyzdžiu bando jų laikytis.

- Nusiramina, atsipalaiduoja, pabuvęs vienas, kalbėdamas su kitais.

- Jausmus pradeda reikšti mimika ir žodžiais, o ne veiksmais.

- Stengiasi susitvardyti konfliktinėje situacijoje, suvaldyti savo pyktį.

- Lengvai priima dienos ritmo pasikeitimus.

- Supranta taisyklių ir susitarimų prasmę, naudingumą ir dažnai savarankiškai jų laikosi.

- Pratinasi savarankiškai spręsti problemas.

- Pratinasi klausytis ir girdėti kalbantįjį, pats klausia, pasakoja, paaiškina.

Savivoka ir savigarba

 

 

Vaikų veiksenos

Vertybinė nuostata,

Esminis gebėjimas

1,5–3 metų vaikai

4–6 metų vaikai

Save vertina teigiamai.

Supranta savo asmens tapatumą („aš esu, buvau, būsiu“).

 

 

Pasako, kad yra berniukas, mergaitė, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais.

- Parodo, kad atpažįsta save veidrodyje, neseniai darytose nuotraukose.

- Pavadina kelias kūno dalis.

- Pavadina savo jausmus, įvardija norus.

- Kalba pirmuoju asmeniu „aš noriu“, pasako, ką daro, ką turi.

- Reaguoja į pastabas, pagyrimus.

- Pasako, kas jis – berniukas, mergaitė, atskiria berniukus nuo mergaičių.

- Vadina save vardu.

- Pavadina 5–6 kūno dalis.

- Dalijasi savo išgyvenimais su draugais ir pedagogais.

- Domisi kitu, jo žaislais, sumanymais, nuomone.

- Žino, kas sudaro šeimą, pasakoja apie tėvų darbą.

- Pasako, kaip jaučiasi, ko nori, ką veikė.

- Žaidžia „šeimos“ žaidimus.

- Diskutuodamas įvertina poelgius.

- Siekia kitų dėmesio, palankaus vertinimo.

- Apibūdina savo išvaizdą.

- Vis geriau suvokia savo norus, jausmus, gebėjimus, šeimą, bendruomenę, Tėvynę.

- Gali pasakyti savo tautybę.

- Save vertina teigiamai, atpažįsta kitų palankumo ir nepalankumo jam ženklus.

 

Santykiai su suaugusiaisiais ir bendraamžiais

 

Vaikų veiksenos

Vertybinė nuostata,

esminis gebėjimas

1,5–3 metų vaikai

4–6 metų vaikai

Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti.

 

Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdieninėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi, žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais žmonėmis, supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalinasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusio padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.

- Sunkiau atsiskiria nuo mamos, tėčio, globėjo.

- Atpažįsta suaugusiojo emocijas, jausmus.

- Drąsiau veikia, rizikuoja, išbando ką nors nauja, kai šalia yra juo besirūpinantis suaugusysis.

- Nori veikti savarankiškai ir tikisi suaugusiojo palaikymo, pagyrimo.

- Ramiai stebi nepažįstamus žmones, kai auklėtojas šalia arba netoliese.

- Mėgsta žaisti greta kitų vaikų, stebėti jų veiklą.

- Bendrauja mimika, veiksmais, judesiais.

- Gali simpatizuoti kuriam nors vaikui.

- Kartu su kitais vaikai žaidžia bendrus žaidimus.

- Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus, supranta jų norus, tariasi dėl vaidmenų.

- Lengvai atsiskiria nuo tėvų ar globėjų.

- Grupėje jaučiasi saugus, pasitiki auklėtojais, supranta jų jausmus.

- Pasako savo nuomonę, mėgsta ką nors daryti kartu su suaugusiuoju.

- Drąsiau bendrauja su nepažįstamais žmonėmis.

- Tikrina suaugusio išsakytas leistino elgesio ribas, dažniausiai laikosi sutartų taisyklių.

- Sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir nuolat kartu žaidžia.

- Noriai žaidžia su vaikais iš kitos socialinės-kultūrinės aplinkos, natūraliai priima vaikų skirtumus.

- Pats randa konflikto sprendimo būdą arba prašo suaugusiojo pagalbos.

- Suvokia savo veiksmų pasekmes sau ir kitiems, supranta, koks elgesys yra geras ar blogas ir kodėl.

- Palaiko ilgalaikę draugystę mažiausiai su vienu vaiku.

- Taikiai diskutuoja, tariasi, derasi dėl žaidimų sumanymų.

- Gali padėti kitam draugui.

 

 

27. Komunikavimo ugdymo kryptis – bendraujančio vaiko ugdymas:

- sakytinė kalba;

- rašytinė kalba;

(iniciatyvumas ir atkaklumas; tyrinėjimas; problemų sprendimas; kūrybiškumas; mokėjimas mokytis)

 

Sakytinė kalba

 

Vaikų veiksenos

Vertybinė nuostata,

esminis gebėjimas

1,5–3 metų vaikai

4–6 metų vaikai

Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.

 

Klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais

natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.

- Klausosi ir kalba, gestais, mimika reaguoja į suaugusiųjų kalbą.

- Bendraudamas mėgdžioja suaugusiųjų kalbėseną.

- Atlieka nesudėtingus nurodymus.

- Varto, „skaito“ knygeles, klausosi skaitomų kūrinėlių

- Noriai dalyvauja pokalbiuose.

- 3–4 žodžių sakiniais kalba ir klausinėja, domisi animaciniais filmais, kalba apie juos.

- Žodžius derina pagal linksnį, giminę, skaičių.

- Kartu su suaugusiuoju deklamuoja eilėraščius, užbaigia žinomas pasakas.

 

- Pradeda išklausyti, suprasti ir reaguoti į tai, ką jam sako suaugęs ar vaikas.

- Stengiasi suprasti kita kalba kalbančių vaikų norus, pasiūlymus.

- Dalinasi patirtais įspūdžiais su draugais, auklėtojais.

- Žaidžia kūrybinius žaidimus, pasiskirstydami vaidmenimis.

- Deklamuoja eilėraščius, seka pasakas be galo.

- Kuria siužetinius žaidimus.

- Domisi aplinka, klausinėja „iš kur”, „kodėl”, „kaip auga” ir pan.

- Atkartoja trumpas pasakas, apsakymus, pridėdamas savo žodžių.

- Padedami atpažįsta žodyje kelis garsus.

- Klausosi įvairaus teksto kūrinių gyvai, įrašų.

- Laisvai kalba sudėtiniais sakiniais, žodžius jungia laikydamasis paprastų kalbos taisyklių.

- Išgirsta pirmą ir paskutinį garsą trumpuose žodžiuose.

-Vartoja pagrindines kalbos dalis.

- Kuria ir pasakoja įvairius tekstus.

- Supranta sudėtingesnio turinio tekstus.

- Laisvai kalba sudėtiniais sakiniais, supranta pokalbio, įvykių eigą.

Rašytinė kalba

 

Vaikų veiksenos

Vertybinė nuostata,

esminis gebėjimas

1,5–3 metų vaikai

4–6 metų vaikai

Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.

 

Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.

- Varto knygeles, žiūrinėja paveikslėlius.

- Pradeda atpažinti mėgstamas knygeles, nori, kad jas jam paskaitytų.

- Reaguoja į skaitomą tekstą.

- Kreipia dėmesį į esančias raides, žodžius, simbolius.

- Geba sieti paveikslėlius su konkrečiais daiktais, juos pavadina.

- Įvairiomis rašymo priemonėmis brauko popieriaus lape, džiaugiasi tuo, ką „parašė“.

- Domisi skaitymu.

- Pradeda manipuliuoti raidėmis įvairioje veikloje.

- Domisi abėcėlės raidėmis.

- Sugalvoja pavadinimus paveikslėliams, knygelėms.

- Supranta, kad raidės turi savo pavadinimą ir grafinę raišką.

- Domisi ne tik įvairiomis rašymo priemonėmis, bet ir galimybe rašyti (kompiuteriu ir kt.)

- Kopijuoja raides, žodžius, „iliustruoja“ pasakas, filmukus

- Kuria rankų darbo knygeles su nukopijuotais žodžiais.

- Bando rašyti raides, pradėdamas savo vardo raidėmis.

- Domisi knygomis, rašytiniais tekstais.

- Supranta, kad garsas siejamas su raide.

- Rašo savo vardą, spausdintomis raidėmis kopijuoja aplinkoje matomus žodžius, suvokia, kad, kas sakoma, gali būti užrašoma.

 

28. Pažinimo ugdymo kryptis – smalsaus vaiko ugdymas:

- aplinkos pažinimas;

- skaičiavimas ir matavimas.

(iniciatyvumas ir atkaklumas; tyrinėjimas; problemų sprendimas; kūrybiškumas; mokėjimas mokytis)

 

Aplinkos pažinimas

 

Vaikų veiksenos

Vertybinė nuostata,

esminis gebėjimas

1,5–3 metų vaikai

4–6 metų vaikai

Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.

 

Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.

- Žino ir atpažįsta savo artimiausią aplinką, orientuojasi joje.

- Pažįsta kai kuriuos gyvūnus, žmones, daiktus, jų atvaizdus.

- Žino kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudojasi.

- Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimoje aplinkoje esančių augalų, gyvūnų, daiktų, domisi jais.

- Skiria gamtos reiškinius.

- Pasako savo ir šeimos narių vardus.

- Pradeda žaisti vaizduotės žaidimus.

- Pasako savo adresą.

- Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje.

- Atpažįsta gamtoje ir paveikslėliuose sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves, grybus, pasako jų pavadinimus.

- Pasako metų laikų būdingus požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių.

- Pasakoja apie savo šeimą.

- Atranda buities prietaisų, skaitmeninių technologijų panaudojimo galimybes, mokosi jomis naudotis.

- Domisi daiktų įvairove, aiškinasi jų kilmę, suvokia jų paskirtį, naudą, pavojus.

- Samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų skirtumus.

- Domisi profesijomis.

- Skiria daržoves, vaisius, uogas, nusako, kaip juos naudoti maistui.

- Papasakoja apie tradicines šventes.

- Žino apie Lietuvos miestus, kultūros ir istorijos paminklus, praeities ir dabarties laikus.

- Domisi dangaus kūnais, gamtos reiškiniai.

- Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai.

 

Skaičiavimas ir matavimas

 

Vaikų veiksenos

Vertybinė nuostata,

esminis gebėjimas

1,5–3 metų vaikai

4–6 metų vaikai

 

Nusiteikęs pažinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas.

 

Geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, naudoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas.

Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą dydį, jaučia dydžių skirtumus, daikto padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę.

- Supranta, ką reiškia vienas, dar vienas, du, daug.

- Geba išrikiuoti daiktus į vieną eilę.

- Mokosi atrinkti ir grupuoti daiktus pagal vieną požymį.

- Piešinyje atpažįsta anksčiau matytą daiktą.

- Pratinasi sudaryti nuosekliai mažėjančių ar didėjančių daiktų sekas.

- Tapatina daiktus tiesiogiai: pamatuodamas, pridėdamas mintyse, apžiūrėjęs gali pasakyti, kur daikto vieta.

- Supranta ir pradeda vartoti daiktams lyginti skirtus žodžius: didelis-mažas ir pan.

- Pradeda skaičiuoti daiktus, lyginti daiktų grupes.

- Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius.

- Pradeda skirti geometrines figūras.

- Geba atsižvelgti į daikto dydį, formą, spalvą.

- Pradeda skirti savo kūno dešinę ir kairę pusę, priekį, nugarą.

- Žino paros dalis, metų laikus ir jiems būdingus požymius.

- Pastebi, kaip sudaryta daiktų seka, geba ją pratęsti.

- Skiria kelintinius skaitvardžius.

- Supranta, ką reiškia sudėlioti nuo mažiausio iki didžiausio.

- Juda nurodyta kryptimi.

- Supranta, kad knygos skaitomos iš kairės į dešinę, nuo viršaus į apačią.

- Pradeda suvokti praeitį, dabartį, ateitį, skiria sąvokas: šiandien, vakar, rytoj.

- Palygina mažai daiktų turinčias grupes pagal kiekį.

- Supranta ir vartoja žodžius: daugiau, mažiau, po lygiai ir pan.

 

29. Meninio ugdymo kryptis – kuriančio vaiko ugdymas:

- muzika, šokis, vaidyba, vizualinis suvokimas;

- estetinis suvokimas.

(iniciatyvumas ir atkaklumas; tyrinėjimas; problemų sprendimas; kūrybiškumas; mokėjimas mokytis)

 

Muzika, šokis, vaidyba, vizualinis suvokimas

 

Vaikų veiksenos

Vertybinė nuostata,

esminis gebėjimas

1,5–3 metų vaikai

4–6 metų vaikai

 

Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.

 

Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas, muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje.

- Kalbinamas, žaidinamas reiškia emocijas, norus įvairiomis balso intonacijomis, veido mimika ir pan.

- Mėgdžioja žaidimų judesius, muzikos garsus, ritmiškai ploja ir pan.

- Ritmuoja vaikiškais instrumentais.

- Dainuoja 2–4 garsų daineles.

- Mėgdžioja žaidinimų, gyvūnų, augalų judesius.

- Muzikiniuose rateliuose judesiais, veiksmais vaizduoja siužeto elementus, reiškia savaime kilusias emocijas.

- Domisi ir džiaugiasi dailės priemonėmis, jas liečia, apžiūrinėja.

- Tyrinėdamas dailės priemones, medžiagas, intuityviai atranda skirtingus veikimo jomis būdus.

- Spontaniškai reiškia emocijas, įspūdžius dailės priemonėmis ir medžiagomis.

- Bando ką nors pavaizduoti piešdamas.

- Labiau mėgaujasi procesu, ne rezultatu.

- Kartu su kitais dainuoja trumpas, aiškaus ritmo dainas.

- Jaučia ritmą, improvizuoja.

- Ritminiais instrumentais pritaria dainoms, šokiams.

- Žaidžia muzikinius žaidimus, ratelius, šokamuosius žaidimus.

- Klausosi įvairaus stiliaus, žanrų muzikos kūrinių,

- Dainuoja vaikiškas daineles.

- Groja vaikiškais melodiniais instrumentais.

- Šoka perteikdamas trumpą siužetą ar pasirinktą nuotaiką.

- Žaisdamas atkuria matytų situacijų fragmentus, panaudoja tam tikrus daiktus, reikmenis, drabužius.

- Eksperimentuoja dailės priemonėmis, medžiagomis, atrasdamas jų įvairovę.

- Turi mėgstamas spalvas.

- Kuria pagal išankstinį sumanymą, kuris procese gali kisti.

- Vaizdus papildo grafiniais ženklais (raidėmis, skaičiais ir kt.).

- Kartu su kitais kuria bendrus dailės darbus.

- Eksperimentuoja sudėtingesnėmis dailės technikomis, skaitmeninio piešimo ir kitomis kompiuterinėmis technologijomis.

Estetinis suvokimas

 

Vaikų veiksenos

Vertybinė nuostata,

esminis gebėjimas

1,5–3 metų vaikai

4–6 metų vaikai

 

Domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla.

 

Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia, ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais.

- Skirtingai reaguoja į balso intonacijas, muzikos garsus, matydamas gražius vaizdus, iliustracijas.

- Intuityviai mėgdžioja tai, kas jam patinka.

- Emocingai reaguoja į garsų, žodžių sąskambį, žiūrinėdamas spalvingas iliustracijas.

- Atpažįsta kai kuriuos girdėtus muzikinius kūrinius, vaidinimo veikėjus.

- Paklaustas pasako, ar patiko muzikos kūrinėlis, šokis, vaidinimas, dailės darbelis.

 

- Džiaugiasi menine veikla, nori kurti, vaidinti, dainuoti, pasipuošti, gražiai atrodyti.

- Skirtingai reaguoja klausydamas ir stebėdamas skirtingo pobūdžio, kontrastingus meno kūrinius, aplinką.

- Reaguoja į kitų nuomonę.

- Mėgaujasi muzikavimu, šokiu, vaidyba, dailės veikla.

- Dalijasi įspūdžiais po koncertų, spektaklių, parodų, renginių lankymo.

- Stengiasi kuo gražiau vaidinti, deklamuoti, groti, piešti ir kt.

- Geba įvardinti, kas jam gražu.

- Plačiau pasakoja, ką sukūrė ir kaip.

 

30. Mokančio mokytis ugdymo kryptis – atkaklaus vaiko ugdymas:

 

Mokėjimas mokytis

 

Vaikų veiksenos

Vertybinė nuostata,

esminis gebėjimas

1,5–3 metų vaikai

4–6 metų vaikai

 

Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ką išmoko.

 

Mokosi žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusius, klausinėdamas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą.

- Stebi, mėgdžioja, klausia.

- Veikia spontaniškai ir tikėdamasis tam tikro rezultato.

- Klausinėja, modeliuoja veiksmus ir siužetinio žaidimo epizodus.

- Džiaugiasi tuo, ką išmoko.

- Pasako, parodo, ką nori išmokti.

- Mėgsta kūrybiškai veikti, žaisti, imasi iniciatyvos veiklos idėjoms.

- Pasako, ką veikė, ko išmoko.

- Pasako, ko nežino.

- Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau, spėlioja.

- Ieško reikiamos informacijos.

- Ieško atsakymų į tam tikrus iškilusius klausimus.

 

31. Pedagogas ugdymo turinį pritaiko pagal kiekvieno vaiko ir bendrą grupės lygį. Ugdymo turinys visai grupei pritaikomas orientuojantis į bendrus grupę lankančių vaikų poreikius ir ypatumus.

32. Pagrindinė vaikų ugdymosi organizavimo forma – įvairi vaikų veikla (visos grupės, mažos vaikų grupės, individuali – vieno vaiko veikla). Pagrindine veikla išlieka žaidimas.

33. Ugdymo(si) metodai:

Programoje nurodyti ugdymo(si) metodai, būdai ir ugdymo(si) technologijos:

- ugdymosi skatinimas, sukuriant tinkamą aplinką;

- ugdymas pavyzdžiu;

- kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika;

- spontaniško situacinio ugdymo;

- terapinio ugdymo parinkimas leidžia ugdymo proceso dalyviams: vaikui ir pedagogui būti aktyviems ir ugdymą organizuoti taip, kad jis vaikams būtų įdomus, skatinantis pažinimo motyvaciją ir kūrybiškumą.

34. Ugdymo(si) priemonės:

Nurodytos ugdymo(si) priemonės skatina vaiko aktyvumą, saviraišką, naujos patirties kaupimą, atrandant naujas veiklos formas, perimant įvairius pasaulio pažinimo būdus, tenkinant prigimtinį judėjimo poreikį. Ugdymo(si) priemonės atrenkamos laikantis veiksmingumo, visybiškumo, ekonomiškumo, įvairovės ir kaitos principų.

35. Ugdymo(si) priemonių pavadinimai:

Sveiko vaiko ugdymui pasitelkiamos priemonės: įrengimai, esantys grupių aplinkoje ir lauke, batutai, virvutės, šokdynės, rogutės, paspirtukai, dviračiai, triračiai, krepšinio, futbolo teniso kamuoliai, suoliukai, smėlio dėžės, pavėsinės, čiužiniai, kilimėliai, estafečių priemonės, higienos priemonės, stalo serviravimo, maisto produktai patiekalų gamybai, garso, vaizdo įrašai, knygos, plakatai, didaktiniai ir stalo žaidimai, enciklopedijos, muliažai, edukaciniai filmukai, informacinės technologijos.

Oraus vaiko ugdymui pasitelkiamos priemonės: knygelės, stalo žaidimai, įvairūs kūrybiniai, konstrukciniai žaidimai, albumai, siužetinių, vaidybinių žaidimų atributika: lėlės, šešėlių teatro priemonės ir kt., veidrodžiai,  edukaciniai filmukai, informacinės technologijos, kuriamos uždaros erdvės.

Bendraujančio vaiko ugdymui pasitelkiamos priemonės: popierius, knygelės, pratybų knygelės, pieštukai, plakatai, raidynai, raidžių-žodžių kortelės, bibliotekėlės, stalo žaidimai su raidėmis, užrašai ant baldų, pasakų ir muzikos įrašai, kompiuteriniai žaidimai, edukaciniai filmai, dailės priemonės.

Smalsaus vaiko ugdymui pasitelkiamos priemonės: žemėlapiai, knygos apie Lietuvos ir vaiko gyvenamo regiono gamtą, Lietuvos Respublikos herbas, vėliava, gimtojo miesto herbas, tautodailės, reprodukcijų, vaikų dailės pavyzdžiai, lietuviškų pasakų, padavimų, smulkiosios tautosakos knygelės, rinkiniai, gaublys, gyvūnų, augalų nuotraukos, žmonių buities, profesijų atributai, didinamieji stiklai, veidrodžiai, laikrodžiai, kalendoriai, termometrai, skaičių kortelės, medžiagos įvairiems darbeliams, erdvinės ir plokštuminės figūros, pinigų pavyzdžiai, matavimo priemonės, grupės biblioteka, raidynai, pasakų, muzikos įrašai, kalbos žaidimai, teatro priemonės;

Kuriančio vaiko ugdymui pasitelkiamos priemonės: minkšti žaislai, siužetiniai žaislai, drabužiai persirenginėti žaidžiant, konstrukciniai žaislai, mozaikos, įvairios priemonės dailei ir darbeliams (tapymui, piešimui, lipdymui, kūrybiniams darbams), teatro (šešėlių, stalo, lėlių) priemonės, veidrodžiai, vaidybos drabužiai, širmos, muzikos įrašai, įvairūs ritminiai ir melodiniai muzikos instrumentai, muzikiniai žaidimai, muzikinis centras arba grotuvas, skarelės, kaspinai, kilimėliai, natų knygelės ir kt.

 

V SKYRIUS

UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

 

36. Vaiko pasiekimų vertinimas – neatsiejama kokybiško ugdymo(si) proceso dalis. Atlikdami vertinimą, gauname nuolatinę informaciją apie vaiko ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą atskirais amžiaus tarpsniais.

37. Lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo programa „Augu, žaidžiu, pažįstu“ siekiama atliepti ugdytinių poreikius, interesus ir pagal galimybes garantuoti kiekvieno vaiko sėkmę.

38. Vertinimo paskirtis:

- pažinti vaiką, jo gebėjimų lygį ir patirtį, individualumą;

- numatyti vaiko ugdymo(si) perspektyvas;

- pritaikyti ugdymo(si) procesą vaikų grupės ir kiekvieno vaiko poreikiams ir galimybėms;

Vertinimas – nuolatinis, nenutrūkstantis, lankstus, grįžtamasis procesas.

39. Įstaigoje naudojamo vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo ypatumai: pagal sukurtą įstaigos Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą (atnaujinta 2015 m.), vaikui pradėjus lankyti grupę, atliekamas jo pasiekimų vertinimas, remiantis  ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu (18 ugdymosi pasiekimų sričių). Kaupiamas vaiko pasiekimų aplankas, siekiant įvertinti jo ugdymosi pasiekimus ir daromą pažangą. Vertinant vaiką akcentuojama tai, ką vaikas žino, geba, gali. Vertinimas vyksta visus metus. Vertinimo rezultatai aptariami 2 kartus metuose, spalio–lapkričio mėn. ir balandžio–gegužės mėn. Vaikų pasiekimai fiksuojami nuolat ir pažymimi vaikų vertinimo aplankuose. Pavasarį atlikta vertinimo rezultatų analizė parodo vaikų pasiekimų pažangą, ugdymo metodų, formų veiksmingumą bei nurodo ugdymo tęstinumo galimybes. Vaiko pažangos ir pasiekimų vertinime dalyvauja ir tėvai (globėjai). Vaikai taip pat skatinami dalyvauti savo gebėjimų ir pasiekimų vertinime (lygina savo piešinius, įvardija, kas nepavykdavo, o dabar pavyksta ir pan.). Sukauptas aplankas, perkeliant vaiką į kitą grupę, perduodamas šios grupės pedagogams. Vaikui pereinant į priešmokyklinio ugdymo grupę, informacija apie vaiką perduodama priešmokyklinio ugdymo pedagogams, kurie tęsia vaiko vertinimą vadovaudamiesi priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa.

Spec. poreikių turinčių vaikų vertinimas vyksta adaptaciniu periodu ir du kartus per metus, dalyvaujant tėvams ir globėjams. Vertina kiekvienas komandos narys: gydytojas, logopedas, spec. pedagogas, kineziterapeutas, masažuotojas, auklėtoja. Ugdytojai stebi vaiką, nustato psichofizinį ir kalbinės raidos lygį, identifikuoja pažintinių gebėjimų galimybes, numato individualaus ugdymo(si) strategiją, parengia individualią ugdymo(si) programą, numato tinkamus ugdymo(si) metodus ir būdus. Tikslesniam sutrikimų įvertinimui arba pageidaujant tėvams, vaikai siunčiami į Pedagoginę psichologinę tarnybą ir Vaiko raidos centrus.

40. Ugdymo(si) pasiekimų vertinimo metodai ir būdai: pokalbis su vaiko tėvais, stebėjimas, vaiko veiklos analizė, garso, vaizdo įrašai.

41. Ugdymo(si) pasiekimų dokumentavimas: vaiko pasiekimų vertinimo  aplanke kaupiami vaiko raiškos darbeliai, žodinė kūryba, samprotavimai, išsakytos idėjos, nuotraukos, vaiko veiklos stebėjimų aprašai, vaikų kūrybos knygelės, „minčių lietus“, klausimai ir kt.

42. Ugdymo(si) pasiekimų vertinimo pateikimo formos: pedagogų ataskaitos pedagoginiuose pasitarimuose, posėdžiuose, individualūs pokalbiai su tėvais.

43. Vertinant vaiko pasiekimus laikomasi vertinimo ir jo pateikimo etikos reikalavimų (garantuojamas vertinimo konfidencialumas).

44. Ugdymo(si) pasiekimų vertinimo rezultatų panaudojimas: vaikų pažinimui, ugdymo(si) proceso individualizavimui, tolimesniam ugdančiosios veiklos planavimui, individualiam tėvų informavimui, rengiant metinį veiklos planą, atliekant įstaigos įsivertinimą.

 

VI SKYRIUS

NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

 

1.       Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853).

2.       Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115- 3228).

3.       Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“.

4.       Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-04-18 įsakymas Nr. ISAK- 627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“.

5.       Ankstyvojo ugdymo vadovas / O. Monkevičienė (sud.) – V.: Minklės leidyba, 2001.

6.       Atvirų visiems vaikams grupių kūrimas. Specialiųjų poreikių vaikų integravimas (2 – 6m.) / Step by step – Gera pradžia. – V.: Gimtasis žodis, 2000.

8.       Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-779 įsakymu patvirtinta Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa.

9.       Protinio vaikų brandinimo mokyklai programa / B. Grigaitė – Kaunas, 1996.

10.     Sutrikusios raidos vaikų ikimokyklinio ugdymo gairės / R. Ivoškuvienė – VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003.

11.     Padėkime vaikui pažinti save / D. Grigalienė – Druskininkai, 1998.

12.     Integruojamų ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių Dauno sindromą, ugdymo eksperimentinė programa / N. Lauciuvienė – Vilnius, 1998.

13.     Ikimokyklinio amžiaus vaikų neišsivysčiusios kalbos ugdymas / Šiauliai, 1996.

14.     Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. – V.: Leidybos centras, 1993.

15.     Sveikos gyvensenos ugdymo darželiuose programa – Klaipėda, 1999.

16.     Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Vilnius, 2004.

17.     Ikimokyklinio ugdymo turinio programų rengimo metodinės rekomendacijos. ŠMM, 2013.

18.     Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. ŠMM, 2014.

 

______________________


 

PRITARTA

Prienų rajono savivaldybės tarybos

2017 m. birželio 29 d.

sprendimu Nr. T3-170

 

 

PRIENŲ R. IŠLAUŽO PAGRINDINĖS MOKYKLOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO SKYRIAUS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1. Švietimo teikėjas: Prienų r. Išlaužo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius. Išlaužo vaikų lopšelis-darželis išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 53 reorganizuotas į Išlaužo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrių.

2. Mokymo forma – dieninė.

3. Adresas: Mokyklos g. 1, Išlaužo k., Išlaužo sen., LT-59037 Prienų rajono savivaldybė.

4. Pagrindinė veiklos sritis – ikimokyklinis ugdymas.

5. Išlaužo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius įsikūręs mokyklos patalpose. Mokykla pastatyta 2000 m., ikimokyklinio ugdymo grupių patalpoms yra skirta 281,78 kv. m. Vaikai naudojasi ir kitomis mokyklos patalpomis: aktų, choreografijos salėmis, biblioteka, valgykla.

6. Skyriuje veikia trys grupės, kuriose ugdomi 2–6 metų vaikai. Įstaigą pritaikius vaikų nuo 1 metų ugdymui pagal galiojančioje Higienos normoje nustatytus sveikatos saugos reikalavimus, gali būti priimami vaikai nuo 1 metų.

7. Ikimokyklinio ugdymo grupėje dirba ikimokyklinio ugdymo auklėtojai ir meninio ugdymo pedagogas, konsultuoja logopedas ir psichologas, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas.

8. Vaikų poreikiai. Visas ugdymo turinys orientuotas į 2–6 metų vaikų poreikių tenkinimą: žaidimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, daiktų ir aplinkos tyrinėjimą bei lyginimą, eksperimentavimą, patirties kaupimą, skatinant vaikų savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis, užtikrinant saugumą, individualybę ir savojo „aš“ išsaugojimą.

9. Regiono savitumas. Išlaužas yra pusiaukelėje tarp Kauno ir Prienų, prie Kauno rajono savivaldybės ribos. Pro šalį teka dvi upės: Jiesia ir Šventupė, netoli mokyklos yra Švietų miškas, aplink mokyklą yra daug tvenkinių, kuriuose auginamos žuvys. Miestelyje yra bažnyčia, paštas, seniūnija, ambulatorija, vaistinė, biblioteka, keletas parduotuvių ir stambesnių ūkių.

10. Gyventojų užimtumas – žemės ūkis: žuvivaisa, žemdirbystė.

11. Švietimo teikėjo savitumas. Ikimokyklinio ugdymo skyriaus tradicijos: šv. Kalėdų šventė, Jurginės (Piemenėlių šventė), Vaikų gynimo diena, Išleidimo į mokyklą šventė. Vyksta bendri renginiai su priešmokyklinio ugdymo grupės ir pradinių klasių mokiniais bei Išlaužo kaimo biblioteka: Derliaus šventė, Žemės diena, mokslo metų pabaigos renginys „Pasidžiaukime kartu“.

12. Išlaužo pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus veikla grindžiama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Jungtinių Tautų teisių konvencija, Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Ankstyvojo ugdymo vadovu, Ikimokyklinio ugdymo gairėmis, LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtinta higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos reikalavimai“, Išlaužo pagrindinės mokyklos nuostatais ir Prienų rajono savivaldybės dokumentais, Sveikos gyvensenos ugdymo mokyklose programa, „Ugdymo gairėmis: padagogams ir tėvams“, tarptautinių vaikų ugdymo projektų „Gera pradžia“, „Zippio draugai“ idėjomis ir ugdymo metodais.

13. Ugdymo tęstinumas: visi ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikai toliau turi galimybes lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę mokykloje.

14. Tėvų ryšiai su darželiu: bendri susirinkimai, pokalbiai, diskusijos, vaikų ir tėvelių darbelių parodos, auklėtojų laiškai tėvams. Bendra veikla: tėvų dalyvavimas ugdymo procese (tėvai supažindina su savo profesijomis, skaito knygas, šeimų tarpusavio pagalba). Kartu su tėvais vyksta diskusijos, kurių metu apsispręsta dėl tarpusavio pagalbos mažiau pasiturinčioms šeimoms teikimo, susitarta dėl tėvų finansinio parėmimo, pervedant 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, tiesioginio įsitraukimo į savo vaikų ugdymą, vykdant tėvų apklausas kasmet ištiriami vaikų tėvų poreikiai ugdymo programos turiniui.

 

II SKYRIUS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

 

15. Demokratiškumas. Atviri santykiai, pagarba ir dialogas ugdant įvairiapusišką asmenybę; priėmimas vaiko tokio, koks jis yra, rodant dėmesį jo jausmams; galimybės vaikui rinktis veiklą užtikrinimas, turint nuostatą, kad jis – aktyvus savo žinojimo kūrėjas, ir naujų auklėjimo metodų, grįstų demokratiniais principais, pasitelkimas. Ugdymo aplinka – žaidimų ir veiklos erdvės – griežtai neapibrėžta, ją lemia ugdymo uždaviniai ir turinys.

16. Indvidualizavimas, tenkinant vaiko/jo tėvų poreikius. Pasirengimas teikti indvidualią paramą įvairių poreikių vaikams. Darbe vadovaujamasi individualiosios psichologijos pradininko A. Adlerio nuostatomis: „žmogus negali deramai subręsti, jei jo bendrystės jausmas nepuoselėjamas“, „kūdikio, vėliau vaiko ir suaugusiojo laikyseną neišdildomai paveikia užplūstantys aplinkos įspūdžiai“, „žaidimas itin svarbus vaikui, per jį gali reikštis ir vaiko požiūris į gyvenimą, atsiskleidžia bendrumo(ystės) jausmas“.

17. Ugdymo integralumas ir tęstinumas siejamas su vaiko ugdymusi šeimoje. Programoje atsižvelgiama į jau įgytą patirties ir gebėjimų lygį bei tolimesnę ugdymosi perspektyvą priešmokyklinio ugdymo grupėje.

18. Humaniškumas. Vaikas gerbiamas kaip asmenybė, gerbiama vaiko šeima, neatsižvelgiant į jos gebėjimą rūpintis vaiku, formuojama teisinga samprata apie žmonių skirtingumus.

19. Tautiškumas. Pagalba vaikui perimti tautos kultūros tradicijas, papročius, siejant tai su bendra ugdymo kultūra, išlaikant harmoniją su žmogiškosiomis vertybėmis ir integruojant tai į kasdieninį vaiko gyvenimą.

 

III SKYRIUS

UGDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

20. Tikslas – atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, taip pat ir socialinius, pažintinius poreikius.

21. Uždaviniai:

21.1. leisti pasijusti darželio – mokyklos bendruomenės nariu, skatinant norą bendrauti;

21.2. atskleisti sveikos gyvensenos svarbą ir skatinti norą jos siekti;

21.3. įvairios veiklos ir priemonių pagalba skatinti vaiko psichinę ir fizinę raidą;

21.4. skatinti vaiko prigimtinį norą domėtis aplinka, eksperimentuoti, klausinėti, kūrybiškai mąstyti;

21.5. sudaryti palankias sąlygas vaiko individualumui atsiskleisti.

22. Ugdymo rezultatai. Vaikai:

22.1. suvoks bendravimo svarbą, drąsiai išsakys savo nuomonę, mokysis sutarti, ieškoti visiems priimtino sprendimo;

22.2. įvardins sveikai gyvensenai būdingus dalykus, padedančius augti stipriems ir sveikiems;

22.3. teigiamai vertins save, tuo pačiu gebės padrąsinti, paskatinti grupės draugą, artimą;

22.4. stebės, tyrinės, eksperimentuos, klausinės, kas jam įdomu, ko nesupranta;

22.5. pasitikės savimi, laisvai reikš įspūdžius, išgyvenimus, sumanymus.

 

IV SKYRIUS

UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

 

23. Ugdymo turinys įgyvendinamas nurodant pagrindinius siektinų kompetencijų tikslus ir uždavinius, vaikų veiksenas, ugdytojų veiklos nuostatas.

 

Komunikavimo kompetencija

Socialinė kompetencija

Sveikatos saugojimo kompetencija

Pažinimo kompetencija

Meninė kompetencija

Padėti pajusti kalbos grožį, skambumą, ritmą, vartant ir skaitant vaikui knygeles, dainuojant, sekant, deklamuojant.

Gėrėtis vaizdinga, turtinga, taisyklinga kalba, patiems bendrauti laikantis kalbinio bendravimo etikos. Taisyklingai, aiškiai, raiškiai dėstyti savo mintis.

Gerbti ir vertinti save. Elgtis savarankiškai, laikytis elgesio normų. Kultūringai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiais, jausti pagarbą ir pasitikėti jais.

Gebėti susivaldyti.

Prisitaikyti prie grupės dienotvarkės taisyklių, žaisti žaidimus, kuriuose visi laimi.

Atlikti įsipareigojimus ir konkrečias užduotis.

Kontroliuoti savo judesius ir emocijas, augti sveikam, judriam, nusiteikti būti tvarkingam,

švariam.

Saugiai elgtis buityje, gamtoje, su nepažįstamais žmonėmis.

Būti palankiam aplinkiniams,

netrukdyti šalia esantiems, neskaudinti kitų, toleruoti kitaip mąstančius, kitokios išvaizdos žmones.

Domėjimasis viskuo, kas supa vaiką: gamta ir jos reiškiniais; žmonėmis ir jų gyvenimo būdu, darbu, kūryba, veikla, daiktais, technika, meno kūriniais, lietuvių liaudies papročiais, šventėmis,

apeigomis, kultūra, miestelio istorija.

Tyrinėti ir pažinti supantį pasaulį.

Globoti gyvūnus,

gėrėtis ir jais džiaugtis.

Pajusti gimtinės augalijos grožį, įvairovę, savitumą, patiems kurti grožį.

Bendrauti vaizdų kalba, patirti dorovinius ir estetinius išgyvenimus regint dailės kūrinius, jausti

ir stebėti gamtos formų, spalvų, linijų įvairovę ir harmoniją, laisvai išreikšti save muzika, judesiu.

Kurti ir grožėtis, domėtis ir jausti pagarbą tautos menui, kultūrai, istorijai.

 

23.1. Komunikavimo kompetencija. Tikslas – kalbėti, klausytis, bendrauti, domėtis skaitymu, rašymu.

 

Vaikai nuo 1,5 iki 3 metų

Vaikai nuo 3 iki 6 metų

- pasako savo ir kitų vardus, atsiliepia, pašauktas vardu, mėgsta kalbėtis, klausinėti;

- išsako savo poreikius, informuoja apie buvusią patirtį, aiškina, planuoja, išreiškia santykius su vaikais, suaugusiais;

- įsijungia į pasakojimą, bando kartu dainuoti;

- dalyvauja Ryto rate, kur pratinasi ramiai sėdėti,

išklausyti draugą, pasisveikinti ir kt.;

- pradeda kalbėtis vienas su kitu: pavadina žaislus, veiksmus, siūlo, prašo, komentuoja;

- pamėgdžioja suaugusįjį: jo veiksmus, poelgius, kalbą;

- klausosi grožinės literatūros kūrinėlių, pasakų eilėraščių, mėgdžioja pasakų herojų balsus, domisi iliustracijomis;

- klausosi įrašų, pajunta intonacijų įvairovę, liūliuoja lopšines;

- bando dainuoti kartu, žaidžia lietuvių liaudies muzikinius žaidimus, ratelius, šokius;

- „žaidžia kalbą“, atranda, aiškinasi žodžių prasmes;

- žaidžia žaidimus liežuviui ir lūpoms (iškišti „siaurą“ arba „platų“ liežuvį, jį įvairiai judinti, lūpomis paimti uogų nuo lėkštutės);

- žaidžia kvėpavimo žaidimus: užpučia žvakę, per šiaudelį pučia vandens ar oro burbulus;

- skatinami kurti savo pasakojimą pagal paveikslėlius;

- pajunta kalbos ritmą, grožį, skambumą, vartydami ir skaitydami knygeles;

- stebi ir klausinėja apie artimiausią aplinką (vaiko akių lygyje pakabintus paveikslėlius, šeimos nuotraukas ir kt.);

- eksperimentuoja su daiktais, tyrinėja ir pavadina savo kūno dalis;

- domisi aplinkui esančiais užrašais.

- geba taisyklingai kalbėti, pasakoja apie patirtus įspūdžius, nutikimus draugams, pedagogui;

- kuria išgalvotas istorijas, pasakas, eilėraščius,

skaičiuotes, greitakalbes, žaidimus, inscenizuoja pasakas;

- pastebi draugų, pedagogo, kitų žmonių kalbos ir kalbėjimo skirtumus, geba palyginti savo kalbą su aplinkinių kalba;

- pratinasi suprasti bendravimo situaciją: laiką, vietą, tikslą, adresą;

- aktyviai dalyvauja dialoge su draugais, pedagogu, geba taktiškai išsakyti savo nuomonę;

- pratinasi išgirsti, įsiklausyti į draugų, suaugusiųjų siūlymus, pastabas, paskatinimus, reaguoja į juos;

- žaidžia teatrą: vaidina pasakas, žaidžia „tylos žaidimus“;

- susitinka su Išlaužo seniūnijos įdomiais žmonėmis, klausosi jų pasakojimų;

- pratinasi ilgesnį laiką susikaupti, atidžiai klausytis sekamų pasakų, padavimų, grožinės literatūros kūrinių, radijo, muzikos, savo ir draugų kalbos įrašų;

- žaisdami, dainuodami, deklamuodami pratinasi pajusti gimtosios kalbos skambumą, melodingumą;

-  kalba emocingai, gyvai, išraiškingai;

- vartinėja, žiūrinėja knygas, domisi iliustracijomis, aiškinasi, atpažįsta kai kuriuos simbolius, ženklus, bando kopijuoti, spalvinti, piešti, kurti;

- aptaria aplinkoje esančius užrašus, suvokia: kas sakoma, gali būti užrašoma;

- domisi raštu, stebi rašymo procesą (rašo pedagogas, tėveliai, vyresnieji broliai, seserys), bando kopijuoti, „keverzoti“ žodžius;

- piešia, karpo, raišioja, neria – ugdosi smulkiąją motoriką, ugdosi akių judesių ir rankos koordinaciją, pajunta rašymo kryptį;

- klausosi ir kuria aprašomojo tipo tekstus (gyvūno, žaislo ir kt. apibūdinimus), vaizduoja aprašomą objektą žodžiais, piešiniais, lipdiniais, kūno judesiais, mimika;

- žaidžia su tekstu – jį plečia, trumpina, keičia pradžią, pabaigą, įvykių eigą, veikėjus, fantazuoja, kuria spontaniškai;

- žaidžia garsais – iš garsų sudaro žodžius, keičia žodžio garsą, atspėja ir kuria šaradas,

dainuoja garsus, vaizduoja juos spalvomis, mimika;

- suvokia garso ir jo ženklo – raidės santykį, domisi garsų žymėjimu rašte, patys kuria garsų ženklus.

 

23.2. Socialinė kompetencija. Tikslas – mokėti gyventi kartu ir būti greta.

 

Vaikai nuo 1,5 iki 3 metų

Vaikai nuo 3 iki 6 metų

- įsitraukia į žaidimus;

- kasdieninio bendravimo metu pasisveikina, atsisveikina, pratinasi elgtis mandagiai („ačiū, prašau, atsiprašau“);

- kasdieninėje veikloje laisvai juda, veikia;

- įsitraukia į ritualus: „Ryto ratą“ ir kt.;

- kasdieninėje veikloje pratinasi pats valgyti, judėti, praustis, rengtis ir kt.;

- pratinasi atlikti nuobodžius darbus (žaislų tvarkymas), kitų savitvarkos įgūdžių ugdymas (pratinasi skirti savo asmeninius daiktus, žaislus nuo kitų, atpažinti savo drabužėlius nuo kitų);

- bando tyrinėti savo ir kitų žmonių panašumus bei skirtumus;

- žaidžia vardų žaidimus: save vadina vardu, pasako vardą kitam;

- žaidžia žaidimus su veidrodžiu („berniukas“,

„mergaitė“, mato save vieną su draugu, linksmą, liūdną, piktą ir kt.;

- laisvai juda, randa pakankamai funkcionalią

aplinką, skatinančią domėtis, pažinti;

- pratinasi nuraminti, paguosti kitą;

- žaidžia vaizduotės, emocinius žaidimus, stengiasi suprasti, kas gerai ir kas blogai;

- išreiškia savo norus, susidomėjimą, interesus;

- savo elgesį vertina, atsižvelgdamas į pritariančią ar nepritariančią suaugusiojo veido išraišką.

- pradeda siekti būti savarankiškas, nepriklausomas – spręsti, svarstyti.

- dalijasi savo išgyvenimais su draugais ir pedagogais;

- pratinasi pažinti save bei teigiamai vertinti;

- pratinasi savarankiškai spręsti problemas, ieško bendravimo, žaidimų, veikos su kitais;

- domisi kitu, jo žaislais, sumanymais, nuomone;

- pratinasi klausytis ir girdėti kalbantįjį, pats klausia, pasakoja, paaiškina;

- pratinasi padėti mažesniems, silpnesniems, jais rūpinasi;

- suvokia, jog visi žmonės skirtingi, pratinasi gerbti šiuos skirtumus;

- pratinasi spręsti konfliktus taikiai – susitarimų, diskusijų, dalijimosi būdu, stengiasi atsisakyti nepriimtino elgesio įpročių;

- dalijasi su kitais savo patirtimi, žaislais, derina savo ketinimus, veiksmus;

- kuria taisykles, bendrus darbus, tariasi, siūlo, kūrybiškai plėtoja sumanymus, jam pasiūlytas temas, idėjas;

- domisi įvairia informacija (apie gimtąjį kaimą ar miestą, pasaulį ir kt.), gerbia tradicijas ir papročius;

- pratinasi orientuotis naujoje socialinėje aplinkoje: poliklinikoje, bažnyčioje, teatre, svečiuose;

- pratinasi bendrauti su įvairiais žmonėmis.

 

 

23.3.  Sveikatos saugojimo kompetencija. Tikslas – sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti.

 

Vaikai nuo 1,5 iki 3 metų

Vaikai nuo 3 iki 6 metų

- pratinasi nusakyti savo savijautą, norus;

- skatinami šiltai bendrauti;

- pratinasi po įtampos ar didesnių išgyvenimų mažinti emocinę įtampą fizine iškrova, meninėmis priemonėmis (dainavimas, muzikos

klausymas, piešimas, imitaciniai žaidimai ir kt.);

- skatinami laikytis bendrų susitarimų, taisyklių, vengiant netinkamų būdų išlieti emocijas;

- sužino apie saugų elgesį grupėje, žaidimų aikštelėje;

- prireikus geba kreiptis pagalbos į suaugusįjį;

- ugdosi savarankiškumo, kultūrinių higieninių įgūdžių pradmenis;

- įgyja saugaus elgesio pradmenis, suvokia pavojų;

- laisvai juda, tenkindamas prigimtinį judėjimo poreikį;

- mokosi išreikšti save judesiu, žaidžia imitacinius žaidimus;

- įvairių žaislų, įtaisų, priemonių pagalba skatinamas judėti;

-. pratinasi judėti didelėje ir ribotoje erdvėje, tikslingai eiti ten, kur reikia ar nori, pastumti

mašinėlę, vežimėlį;

- užlipa, nulipa nuo lovos, lipa laiptais, į kalnelį, nusileidžia nuo jų, keturiomis užlipa nuožulniomis kopėtėlėmis;

- ropoja, šliaužia, bėga, šokinėja, judina liemenį, kojas, rankas, galvą, išbando lindimo būdus;

- pratinasi išvengti kliūčių, orientuotis erdvėje;

- pereina nuo ėjimo prie bėgimo, nuo bėgimo prie ėjimo, esant reikalui, keičia kryptį;

- nepargriūdamas spiria kamuolį;

- atlieka pedagogo pasiūlytus pratimus, dalyvauja rytinėje mankštoje, kūno kultūros

valandėlėse.

- sužino, kad kūno, proto ir sielos sveikata lemia žmogaus sveikatą;

- nusako savo savijautą: „Kada esu laimingas?“ „Kaip jaučiuosi, kai sergu?“ „Kaip jaučiuosi, kai šalia daug draugų?“, supranta, kada jaučiasi blogai ar yra pavargęs, pasako apie tai kitiems, eina pailsėti;

- realiai suvokia savo gebėjimus: kas sekasi gerai ir kas prasčiau. Džiaugiasi savo laimėjimais. Paslaugus, padeda kitiems;

-mokosi po įtampos ar didesnių išgyvenimų fizine iškrova mažinti emocinę įtampą arba pailsėti klausydamiesi ramios muzikos, ramiai žaisdami, vartydami knygeles;

- iškilus konfliktinei situacijai, sugeba mandagiai pasiaiškindamas apsiginti, paaiškinti vienokį ar kitokį savo elgesį;

- išmoksta saugiai ir savarankiškai elgtis bei orientuotis naujoje aplinkoje;

- sužino apie aplinkos poveikį sveikatai bei žmogaus poveikį gamtai;

- sužino apie saugų elgesį grupėje, žaidimų aikštelėje, gatvėje, prie vandens telkinių, bendruomenėje. Kartu sukuria saugaus elgesio grupėje, žaidimų aikštelėje taisykles;

- sužino apie pavojų, kurį gali kelti bendravimas su svetimais žmonėmis. Aptariami įvairūs būdai, kaip elgtis įvairiose situacijose;

- išmoksta, kaip elgtis su aštriais, smailais daiktais, cheminėmis medžiagomis, ugnimi, buitiniais – techniniais prietaisais. Sužino, kad augančiam organizmui kenkia narkotinės medžiagos, vaistai, alkoholis ir rūkymas. Susipažįsta su nuodų simboliu;

- ima pažinti savo kūną, jo fizines galimybes, mokosi išreikšti save judesiu;

- išmoksta prižiūrėti savo kūną: laikosi asmens higienos, tinkamo dienos ritmo, stengiasi sveikai maitintis, rengtis pagal orą, taisyklingai sėdėti, stovėti, daug judėti ir žaisti gryname ore;

- tobulina gebėjimą laisvai koordinuotai, įvairiais būdais vaikščioti, bėgioti, šliaužti, ropoti, lįsti, bėgti, šokinėti, judinti liemenį, kojas, rankas, galvą;

- pratinasi judėdami orientuotis erdvėje, išvengti kliūčių, keisti judėjimo greitį, kryptį;

- ugdosi vikrumą, lankstumą, stiprumą, valią, ištvermę, drąsą;

- ugdosi teisingą kvėpavimą, lavina rankos miklumą, tikslumą, akies ir rankos, didina jutiminį jautrumą;

- išmoksta saugiai naudotis fiziniam judėjimui skirta įranga, priemonėmis, žaislais.

 

23.4. Pažinimo kompetencija. Tikslas – atrasti ir tyrinėti mus supantį pasaulį.

 

Vaikai nuo 1,5 iki 3 metų

Vaikai nuo 3 iki 6 metų

- pratinasi pasakyti savo vardą, pavardę, adresą, metus;

- stengiasi įvardinti savo norus;

- pratinasi sėkmingai užbaigti pradėtą veiksmą;

- geba veikti ne tik praktiškai, bet ir mintyse: atgaminti, gretinti, nustatyti ryšį tarp to, ką atsimena ir mato;

- pradeda žaisti vaizduotės žaidimus, atkuria anksčiau matytus ar patirtus įvykius;

- žaisdamas mėgdžioja suaugusius, jų judesius,

veiksmus, balsą, bendravimo manieras, elgesį;

- pradeda naudoti daiktų pakaitalus, suteikdamas jiems tariamas prasmes;

- eksperimentuoja ir stebi savo veiksmų rezultatus;

- spaudžia mygtukus, atkabina kabliukus, bando ką nors išvynioti, išpakuoti;

- žiūrinėja knygeles, stebi spalvingas iliustracijas, klausinėja suaugusiojo;

- mokosi atrinkti ir grupuoti daiktus pagal vieną požymį;

- sugeba išskirti vieną formą iš kitų, atrinkti tos formos daiktus;

- pratinasi sudaryti nuosekliai mažėjančių ar didėjančių daiktų sekas;

- tapatina daiktus tiesiogiai: pamatuodamas, pridėdamas, mintyse; apžiūrėjęs gali pasakyti, kur daikto vieta;

- veria raištelį į batus, tiksliau stato, konstruoja, dėlioja dėliones;

- natūraliai veikdamas bei su grupėje esančiomis priemonėmis aktyviai tyrinėja aplinką;

- atidaro, uždaro, dėlioja daiktus prieš – už, ant – po;

- stebi gyvūnus, paukščius, augalus knygų iliustracijose. Noriai juos imituoja, pamėgdžioja, klausosi eilėraščių, grožinės literatūros kūrinėlių;

- pratinasi pasakyti savo vardą, pavardę, miesto pavadinimą, adresą.

- įvardija savo norus, domisi kitų žmonių panašumais ir skirtumais;

- domisi profesijomis;

- domisi žmonių grupėmis: savo šeima, vaikų grupe, žmonių gyvenimo istorijomis, gyvenimo vietomis, socialiniais vaidmenimis;

- domisi būdais, kuriais žmogus pažįsta pasaulį, jį keičia, kuria (visais pojūčiais tyrinėja tai, kas yra aplink );

- pratinasi klausinėti, vartyti knygas, enciklopedijas, žinynus, skatinami kurti autorines knygas;

- domisi daiktų įvairove, aiškinasi jų kilmę, suvokia paskirtį, naudą, pavojus;

- tyrinėja techninius atradimus (magnetas, mikroskopas, kompiuteris ir kt.), vandens ir smėlio savybes, oro buvimo faktą;

- vyksta į gamtos tyrinėjimo, stebėjimo išvykas, padeda tvarkyti aplinką;

- ugdosi laiko tėkmės pojūtį pagal savo gyvenimo ritmą, suvokia paros dalis, jų keitimąsi, savaitės laiko tėkmę (darbo, poilsio dienos), metų laikus, jų seką. Randa būdų matuoti, pažinti laiką;

- įgyja elementarių matematinių vaizdinių pradmenis natūraliai veikdamas su grupėje esančiomis ugdymo priemonėmis, aplinkos daiktais, žaisdamas, eksperimentuodamas, lygindamas;

sprendžiant užduotis: sudeda ir sudaro daiktų eiles, suvokia visumos ir dalies santykį, atlieka

loginius veiksmus, skiria daiktų padėtį erdvėje;

- žaidžia su įvairių formų daiktais, juos tyrinėja,

pavadina, modeliuoja, formuoja, konstruoja, suvokia daiktų dydį , eksperimentuodamas

atranda, kad daiktai palieka pėdsakus;

- stebi naminius ir laukinius gyvūnus, paukščius natūralioje aplinkoje, knygų iliustracijose, pagal galimybę jais rūpinasi, pasakoja apie augintinius namuose;

- domisi augmenija, augina kieme ir patalpoje gėles, daržoves, daigina augalų sėklas, stebi augalų augimą, sužino jų pavadinimus;

- domisi augmenijos ir gyvūnijos įvairove (gyvena ant žemės, po žeme, vandenyje, skraido), smalsauja apie kitų kraštų gyvūniją ir augmeniją;

- sužino apie gamtos reiškinius, dangaus šviesulius;

- domisi savo namais, miestu, kaimu, sužino apie savo gyvenamos vietos savitumą, kultūrines vertybes;

- sužino apie Lietuvos miestus, kultūros ir istorijos paminklus, praeities ir dabarties darbus, artimiausias gamtos įžymybes;

- domisi tautiniais simboliais, senoviniais buities daiktais, tautodailės tradicijomis, šventėmis ir papročiais;

- dalyvauja Išlaužo seniūnijos rengiamuose renginiuose „Margučių šventė“ ir kt. Ruošiasi ir švenčia tautines šventes grupėse.

 

23.5.  Meninė kompetencija. Tikslas – pajusti, kurti ir grožėtis.

 

Vaikai nuo 1,5 iki 3 metų

Vaikai nuo 3 iki 6 metų

- bando save išreikšti piešiniu, „keverzoja“, vaizduoja taškelius, brūkšnelius;

- bando piešti žmogų; didžiuojasi savo kūryba ir darbais;

- piešdamas ir tapydamas tyrinėja saviraiškos galimybes linija ir dėme;

- emocinę būseną reiškia kreidelėmis, spalvotais pieštukais, tapymo priemonėmis; savarankiškai renkasi priemones, spalvas;

- eksperimentuoja įvairiomis dailės priemonėmis, medžiagomis;

- minko, maigo, volioja, suploja, suspaudžia, ištempia, pjausto lipdymo medžiagas;

- pratinasi klijuoti, tvirtinti, lipinti, konstruoti, kirpti žirklėmis;

- piešia kreida ant asfalto, pagaliuku ant smėlio, žiemą ant sniego;

- pasitiki savo muzikinėmis galiomis, bando atkurti melodiją balsu;

- bando improvizuoti, „groti“ kokiu nors muzikiniu instrumentu;

- mėgsta muzikuoti kartu su kitais, derinasi prie suaugusiojo balso intonacijos;

- vaikšto pagal lėtesnį ar greitesnį muzikos tempą, ritmiškai barškina barškučiais, muša būgnelį;

- susikibę rankomis eina rateliu, juda vorele, imituoja reikiamus judesius;

- mėgdžioja gyvūnų, paukščių elgseną, imituoja balsus, improvizuoja, atkartoja pedagogo judesius.

- išbando įvairias piešimo, tapymo technikas (liejimas ant popieriaus ir kt.), derina keletą technikų;

- pažįsta spalvas bei jų atspalvius;

- kuria pačių įsivaizduojamą pasaulį savo ar pedagogo pasiūlyta technika;

- jaučia spalvų, formų, medžiagų struktūros ypatumus;

- aplikuoja, antspauduoja, lipdo, karpo, lanksto iš popieriaus, vielelės, naudoja gamtines medžiagas;

- komponuoja gyvų ar džiovintų lauko gėlių puokštes, bando rišti verbas;

- kuria meninius projektus bei grupinius kūrybos darbus, gamina kaukes, teatro personažus, dekoracijas;

- eksperimentuoja dailės priemonėmis, medžiagomis, tyrinėja jų savybes, išbando raiškos galimybes;

- grupės aplinką puošia savos gamybos darbeliais, rengia parodėles, iliustruoja piešiniais savo gamybos knygas;

- dainuoja, niūniuoja, imituoja garsus, mokosi pažinti savo balso ypatumus;

- groja savos gamybos muzikiniais instrumentais (žvangučiais, akmenėliais, pagaliukais ir kt.), kūno judesiais pritaria dainoms, šokiams, žaidimams;

- kuria, improvizuoja, sukuria muziką vardui, trumpam eiliuotam tekstui, judesius rateliams, šokiams;

- klausosi įvairios muzikos, garsais išreiškia nuotaiką, apibūdina muziką: greita – lėta, linksma – liūdna, tyli – garsi;

- mokosi elementarių šokio žingsnelių, šoka liaudies šokius, ratelius;

- laisvai juda erdvėje, improvizuoja judesius;

- stebi teatro vaidinimus grupėje, darželyje, kultūros centre;

- improvizuoja pačių sukurtas sceneles, siužetus; pasiskirsto vaidmenimis, juos atlieka;

- žaidžia lėlių, stalo, šešėlių savo pieštų piešinėlių  ir kt. teatre;

- vaidybą sieja su kita veikla – daile, muzika, kalba ir kt.

 

24. Pedagogas ugdymo turinį pritaiko individualiai pagal kiekvieno vaiko ir bendrą grupės lygį. Ugdymo turinys visai grupei pritaikomas orientuojantis į bendrus grupę lankančių vaikų poreikius ir ypatumus.

25. Pagrindinė vaikų ugdymo(si) organizavimo forma – įvairi vaikų veikla (visos grupės, mažos vaikų grupės, individuali – vieno vaiko veikla).

26. Ugdymo(si) metodai:

26.1. žaidimas – pagrindinis ugdymo(si) metodas, padedantis išdėstyti nagrinėjamą temą, ją plėtoti;

26.2. žodinis metodas – suteikia galimybę perduoti informaciją, panaudoti grožinę literatūrą;

26.3. vaizdinis metodas – stebėjimų metu, išvykų metu formuojami vaizdiniai apie supančio pasaulio objektus ir reiškinius;

26.4. praktinis metodas – įvairių priemonių panaudojimas vaikų veiklai, darbas, informacinės technologijos vaikams padeda pažinti ir suprasti juos supančią aplinką;

26.5. kūrybinis metodas – sudaro sąlygas vaikams kelti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimo būdų, ugdytis pastabumą;

26.6. projektinis metodas – padeda formuoti įvairesnį ugdymo procesą ir spręsti iškilusias problemas.

27. Programos įgyvendinimui reikalingos priemonės: ugdymo procesui reikalinga literatūra (programinė, informacinė, mokslo populiarioji, vaikų, klasikinė, metodinė, grožinė literatūra, kultūros, švietėjiški ir mokslo populiarinimo periodiniai leidiniai); specialiosios ugdymo priemonės, parengtos ir pritaikytos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (vaizdinės, techninės, demonstracinės, skaitmeninės mokymo priemonės, žaislai, daiktai, medžiagos, literatūra ir pratybų sąsiuviniai); daiktai, medžiagos ir įranga (darbo, kūrybos, vaizdinės priemonės, gaubliai, kompiuteriai, kompiuterių įranga, žaislai, stalo žaidimai, molbertai ir kita); kanceliarinės, fotografijos prekės, sporto inventorius, muzikos instrumentai, muzikiniai įrašai; vaikiški baldai; baldai, reikalingi mokymo priemonėms laikyti.

28. Ugdymosi technologijos:

28.1. ugdymosi skatinimas, sukuriant tinkamą aplinką. Pedagogas:

- parenka ir patogiai išdėsto vaiko ugdymąsi skatinančias priemones įvairioms ugdymosi sritims;

- parenka priemones, žaislus, su kuriais vaikas veikdamas lengvai pastebi savo klaidas, pats gali pasitikrinti, pasitaisyti;

- parenka vaizdžias priemones, padedančias vaikui atrasti realiame gyvenime egzistuojančius dėsnius (formos, dydžio, skaičių sekos, „metų rato“ ir kt.);

- parenka kūrybiškumą skatinančias medžiagas, žaislus, priemones; 

- parūpina priemonių, skirtų tyrinėti visais jutimais, eksperimentuoti;

- sukuria grupėje jaukius kampelius, centrus, erdves vaikų veiklai;

- pripažįsta vaiko teisę rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos veiklos zonos į kitą, transformuoti grupės aplinką;

28.2.  ugdymas pavyzdžiu. Pedagogas:

- žaismingai, išradingai ką nors veikia vaikų akivaizdoje ir taip skatina jį mėgdžioti;

- pradeda kokią nors veiklą, o po to susidomėję vaikai savarankiškai tęsia pradėtą darbą;

- kartu su vaikais šoka, dainuoja, vaidina, dalyvauja projektuose, turėdamas konkrečią užduotį, vaidmenį;

- skatina tėvus dalyvauti ugdomojoje veikloje, kad vaikas turėtų galimybę mokytis iš jų patirties;

28.3. kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika. Pedagogas:

- pastebi, gerbia, palaiko vaikų sumanymus, padeda juos išplėtoti, praturtinti;

- kuria situacijas, kuriose vaikai gauna naujų įspūdžių: išvykos, ekskursijos, tyrinėjimai, trumpalaikiai ir ilgalaikiai stebėjimai, susitikimai ir kt.;

- nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su vaikais. Pastebi vaikų interesus, norus, jų gebėjimo lygį, pateikia informacijos, praturtina vaikų patirtį;

- netiesiogiai vadovauja vaikų ieškojimams, užduodamas atvirus klausimus;

28.4.  spontaniškasis ugdymas. Pedagogas:

- pritaria bet kokiai vaiko veiklai, ją palaiko, gerbia, laiko vertinga patirtimi;

- emociškai palaiko vaiko veiklą: pagiria, pasidžiaugia;

- ugdymui panaudoja netikėtai susidariusias situacijas;

- plėtoja vaiko inicijuotą pokalbį, žaidimą, eksperimentą. Pasiūlo, parūpina priemonių, medžiagų vaiko poreikiams ir interesams tenkinti;

28.5.  ugdymo(si) situacijų modeliavimas. Pedagogas:

- kuria ugdymo(si) situacijas, žadina vaikų iniciatyvą, netiesiogiai vadovauja ugdymo(si) procesui;

- užduoda klausimus, kurie skatina vaikus kalbėti apie savo jausmus, patirtį, pagalvoti apie visai naujus, netikėtus dalykus, išbandyti naują veiklą, spręsti problemas;

- skatina vaikus klausinėti suaugusius, draugus, plėtoja dialogus;

- skatina vaikus išreikšti savo nuomonę, kartu su vaikais priimant bendrus sprendimus, susitarimus, kuriant grupės taisykles.

 

V SKYRIUS

UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

 

29. Vertinama tai, kas tapo vaiko savastimi: vertybinės nuostatos, įgyti gebėjimai, žinios, patirtis.

30. Kokybės rodiklis – kiekvieno vaiko gera savijauta, aktyvi veikla, pažanga visose ugdymo srityse, tėvų į(si)traukimas.

31. Kasdieninę veiklą vaikai apibendrina „uždarymo rate“. Veikla į(si)vertinama pasitelkiant padrąsinimus, skatinant.

32. Vertinimo dokumentas – Ikimokyklinuko darbelių aplankas, kuriame yra kaupiama vaiko aprašas, darbelių pavyzdžiai, vaiko mintys, auklėtojų, švietimo pagalbos specialistų komentarai, tėvų pastebėjimai, anketos.

33. Apraše vertinami pasiekti vaiko gebėjimai pagal sveikatos saugojimo, socialinę, pažinimo, komunikavimo ir meninę kompetencijas.

 

 

 

Ruduo

 

Kompetencijos

Kas gerai sekasi

Kas sunkiau pavyksta?

sveikatos saugojimo

 

 

socialinė

 

 

pažinimo

 

 

komunikavimo

 

 

meninė

 

 

 

Pavasaris

sveikatos saugojimo

 

 

socialinė

 

 

pažinimo

 

 

komunikavimo

 

 

meninė

 

 

Išvados. Rekomendacijos kitiems metams

 

 

 

 

34. Vaikas vertinamas du kartus per metus. Rudenį vaikas stebimas, nustatant jo pradinį išsivystymą. Pastebėjimai fiksuojami vaiko apraše (lapkričio–gruodžio mėnesiais), o pavasarį (balandžio–gegužės mėnesiais) apraše apibendrinami įvykę per mokslo metus pokyčiai.

35. Tėvai su grupės pasiekimais supažindinami grupės tėvų susirinkimų metu (rudenį ir pavasarį). Individualūs vaiko pasiekimai aptariami su tėvais asmeninių pokalbių metu. Apibendrinti duomenys aptariami Ikimokyklinio ugdymo-pradinių klasių metodinio būrelio pasitarime.

36. Vaiko pasiekimų rezultatais remiamasi planuojant tolesnį vaikų ugdymą(si).

37. Vertinimo rezultatais remiamasi planuojant pedagogų tobulinimą(si).

 

VI SKYRIUS

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

 

1.       Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa. V., 2014.

2.       Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Ikimokyklinis amžius. V., 2004.

3.       Ikimokyklinio ugdymo turinio programų rengimo metodinės rekomendacijos. ŠMM, 2013.

4.       Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. ŠMM, 2014.

5.       Į vaiką orientuotų grupių kūrimas. Knyga auklėtojai. L.,1997.

6.       Ugdymas ir demokratijos kultūra. Ikimokyklinis amžius. L.,1997.

7.       Į vaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki trejų metų. Knyga ugdytojams. L., 2001.

 

______________________