LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL EMBRIONŲ DONORYSTĖS 2022–2023 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

2022 m. lapkričio 24 d. Nr. V-1742

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1270 „Dėl Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo įgyvendinimo“ 1.2 papunkčiu ir vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2022−2024 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-438 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2022−2024 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, 11-002-02-11-06 priemonę:

1. Tvirtinu Embrionų donorystės 2022–2023 metų veiksmų planą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. ligoninės ataskaitas apie Embriono donorystės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 302 „Dėl Embriono donorystės programos patvirtinimo“, įgyvendinimą (įskaitant gautų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą) 2022 m. I pusmetį Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikia iki 2023 m. sausio 1 d.;

2.2. vykdant Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-763 „Dėl Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“, ligoninių pradėtos viešųjų pirkimų procedūros tęsiamos pagal šiuo įsakymu patvirtintą Embrionų donorystės 2022–2023 metų veiksmų planą.

3. Pavedu viceministrui pagal veiklos sritį kontroliuoti įsakymo vykdymą.

4. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. V-763 „Dėl Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2022 m. lapkričio 24  d.

įsakymu Nr. V-1742

EMBRIONŲ DONORYSTĖS 2022–2023 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Embrionų donorystės 2022–2023 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas)  paskirtis – detaliai suplanuoti veiksmus, skirtus sklandžiam žmogaus embrionų (toliau – embrionas) donorystės procesui užtikrinti, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nevaisingiems, įstatymų nustatyta tvarka santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims (toliau – sutuoktiniai ar partneriai), teisės aktų, reguliuojančių pagalbinį apvaisinimą, nustatyta tvarka galintiems tapti embrionų recipientais, susilaukti vaikų pasinaudojant embrionais, dėl kurių panaudojimo donorystei Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta tvarka sutikimą yra davę kiti sutuoktiniai ir partneriai (toliau – donuoti embrionai).

2. Veiksmų plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatyme.

II SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

3. Vadovaujantis Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos sudarytos specialistų darbo grupės parengta „Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodika“, su nevaisingumo problema susiduria apie 10–15 proc. porų, arba maždaug kas šešta pora. Higienos instituto duomenimis, 2019  m. buvo registruoti 644 vyrų ir 6 744 moterų nevaisingumo atvejai, 2020 m.  – 709 vyrų,  5560 moterų, 2021 m. – 944 vyrų,  6 631 moterų atvejis.

4. Nuo 2017 m. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo (toliau – įstatymas) nuostatų iki 2021 m. pagalbinio apvaisinimo paslaugas Lietuvoje gavo 3 375 moterys ir 3  146 vyrai.

1 pav. Bendras 2021 m. Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius pagal ketvirčius.

2 pav. 2021 m. Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius pagal ketvirčius bei pagal šias paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Vertinant bendrą 2019–2021 m. laikotarpiu atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičių, matyti, kad kasmet šių procedūrų skaičius auga (3 pav.).   

3 pav. Bendras 2019–2021 m. Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius.

1 000 000 gyventojų 2021 m. vidutiniškai teko 823,4, 2020 m. – 817,2, o 2019 m. – 807,2 pagalbinio apvaisinimo procedūros.

4 pav. Bendras 2019–2021 m. laikotarpiu Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų.

5. Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, į moters gimdą vienos pagalbinio apvaisinimo procedūros metu perkeliama nuo vieno iki trijų embrionų. Sutuoktinių ar partnerių pagalbiniam apvaisinimui sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai yra užšaldomi ir specialiomis sąlygomis saugomi žmogaus lytinių ląstelių banke (toliau – lytinių ląstelių bankas). Jei  sutuoktiniai arba partneriai, kuriems taikomas pagalbinis apvaisinimas, daugiau vaikų neplanuoja, jų embrionai gali būti donuojami kitų sutuoktinių ar partnerių  pagalbiniam apvaisinimui.

Embrionus donuojantys sutuoktiniai ar partneriai yra vadinami embrionų donorais, o sutuoktiniai ar partneriai, kurių pagalbiniam apvaisinimui naudojami donuoti embrionai, – embrionų recipientais. Donuoti embrionus kitiems sutuoktiniams ar partneriams galima ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Donuotų embrionų panaudojimas pagalbiniam apvaisinimui kai kuriems nevaisingiems arba rizikuojantiems perduoti didelę negalią sukeliančią ligą sutuoktiniams ar partneriams yra vienintelė galimybė tapti tėvais.

6. Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15-1 straipsniu įstatymo (toliau – pakeitimo įstatymas) 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktiniai ar partneriai savo valią dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino pagal pakeitimo įstatymo 9 straipsnyje išdėstytame  įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus (į šį terminą įskaičiuojamas ir embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke  laikas iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2022 m. liepos 1 d.) ir saugomo (-ų) embriono (-ų) panaudojimo donorystei atvejais, nurodytais pakeitimo įstatymo  9  straipsnyje išdėstyto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 3 punktuose (t. y. embrionų saugojimo termino pasibaigimo arba santuokos ar registruotos partnerystės pasibaigimo  atvejais), raštu pareiškia ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. Sutuoktiniams ar partneriams iki 2023 m. sausio 1 d. raštu nepareiškus valios dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino, laikoma, kad abu sutuoktiniai ar partneriai sutinka dėl embrionų panaudojimo donorystei, ir embriono (embrionų) laikymas sveikatos apsaugos ministro nustatytais pagrindais ir tvarka tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embriono (embrionų) saugojimo lytinių ląstelių banke pradžios.

Taigi jei sutuoktiniai ar partneriai iki 2023 m. sausio 1 d. raštu nepareikš valios dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino, jų embrionai bus laikomi donuotais ir šio (šių) donuoto (-ų) embriono (-ų) laikymas sveikatos apsaugos ministro nustatytais pagrindais ir tvarka bus tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis.

7. Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, Lietuvoje 2019 m. buvo užšaldyta 1077, 2020 m. – 358, 2021 m. – 605 embrionai.

Remiantis lytinių ląstelių bankų pateiktais duomenimis, daugiausia embrionų 2019 m. ir 2020  m. buvo padėta saugoti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose , 2021 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (5 pav.).

5 pav. 2019–2021 m. laikotarpiu naujai pradėtų saugoti lytinių ląstelių bankuose mėgintuvėlių su embrionais skaičius.

* 2021 m. UAB Vaisingumo klinika duomenų nepateikė.

8. Šiuo metu Lietuvoje donuotų embrionų nėra. Įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2022 m. liepos 1 d., buvo nustatyta, kad embrionus naikinti draudžiama, tačiau sutuoktiniai ar partneriai po 2 metų turėjo (ir turi įsigaliojus pakeitimo įstatymui) galimybę donuoti embrionus kitų porų pagalbiniam apvaisinimui. Tai psichologiškai ir emociškai itin jautrus veiksmas, todėl kai kurie sutuoktiniai ar partneriai, nenorintys donuoti savo embrionų ar nebegalintys toliau mokėti už embrionų saugojimą, šiuo metu nebemoka už embrionų saugojimą ir yra nepasiekiami sutartyje dėl embrionų saugojimo nurodytais kontaktiniais duomenimis, todėl šiais atvejais embrionai saugomi lytinių ląstelių banko lėšomis. Tai jiems sudaro finansinę naštą.   

Siekiant skatinti embrionų donorystę, ji turi būti aktyviau viešinama: organizuojamos paskaitos apie embrionų donorystę ir jos sąlygas, organizuojami susitikimai su visuomene šia tema.

9. Įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, kad valstybė įgyvendina Embriono donorystės programą (toliau – Prenatalinio įvaikinimo programa) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia Prenatalinio įvaikinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis. Prenatalinio įvaikinimo programą vykdo universiteto ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. Embriono donorystės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 302 „Dėl Embriono donorystės programos patvirtinimo“, buvo numatyti šie uždaviniai: užtikrinti donuotų embrionų pervežimui reikalingų priemonių ir įrangos įsigijimą, donuotų embrionų saugojimui reikalingos įrangos ir priemonių įsigijimą bei asmens sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimą, tinkamą universiteto ligoninių infrastruktūrą, siekiant teikti kokybiškas embrionų donorystės paslaugas, skleisti informaciją visuomenei apie embrionų donorystę, formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į ją bei užtikrinti asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos, konsultuojančios potencialius embrionų donorus bei donuotus embrionus priimančius partnerius, darbą. Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-763 „Dėl Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų planas), buvo numatytos priemonės, skirtos šiems uždaviniams įgyvendinti.

Įstatymo 10 straipsnio 8 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 1 d.) Vyriausybę ar jos įgaliotą institucija įpareigoja planavimo dokumentuose numatyti valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embrionų donorystės palaikymo priemones, kurias įgyvendina universitetų ligoninės, įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1270 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymą“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija įgaliota planavimo dokumentuose numatyti valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embrionų donorystės palaikymo priemones, kurias įgyvendina universitetų ligoninės. Siekiant nuoseklios embrionų donorystės valstybės politikos įgyvendinimo, tikslinga tęsti Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų plane numatytus veiksmus.

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

10. Veiksmų plano tikslas – užtikrinti sklandų donuojamų embrionų donorystės procesą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas susilaukti vaikų pasinaudojant donuotais embrionais nevaisingiems bei rizikuojantiems savo vaikams perduoti didelę negalią sukeliančią ligą sutuoktiniams ar partneriams.

11. Veiksmų plano uždaviniai:

11.1. užtikrinti donuotų embrionų pervežimui reikalingų priemonių ir įrangos įsigijimą;

11.2. užtikrinti donuotų embrionų saugojimui reikalingos įrangos ir priemonių įsigijimą bei asmens sveikatos priežiūros specialistų, dalyvaujančių vykdant Veiksmų planą, kvalifikacijos tobulinimą;

11.3. užtikrinti tinkamą universiteto ligoninių infrastruktūrą, siekiant teikti kokybiškas embrionų donorystės paslaugas;

11.4. skleisti informaciją visuomenei apie embrionų donorystę, formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į ją;

11.5. užtikrinti asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos, konsultuojančios potencialius embrionų donorus bei donuotus embrionus priimančius sutuoktinius ar partnerius, darbą. 

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

12. Veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpis – 2022 m. II pusmetis – 2023 m.

13. Veiksmų plano veiksmai, veiksmų vertinimo kriterijai ir jų reikšmės bei atsakingi vykdytojai numatyti Veiksmų plano priede.

14. Veiksmų plano įgyvendinimo stebėseną atlieka Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( toliau – NTB). Veiksmų plano priede nurodyti atsakingi vykdytojai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki sausio 20 d. pateikia NTB Veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitas, kuriose nurodo pasiektus rezultatus. NTB iki atitinkamų metų sausio 30 d. teikia suvestinę ataskaitą Sveikatos apsaugos ministerijai. Suvestinė ataskaita viešai skelbiama NTB interneto svetainėje.

15. Veiksmų plano veiksmai finansuojami iš atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamų metų strateginio veiklos plano programos priemonei įgyvendinti.

–––––––––––––––––––––––

Embrionų donorystės

2022–2023 metų veiksmų plano

priedas

EMBRIONŲ DONORYSTĖS 2022–2023 METŲ VEIKSMŲ PLANO VEIKSMAI, VEIKSMŲ VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS BEI ATSAKINGI VYKDYTOJAI

Embrionų donorystės 2022–2023 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) uždavinio pavadinimas	Veiksmo pavadinimas	Lėšų poreikis (tūkst. eurų)		Veiksmo vertinimo kriterijus ir matavimo vienetas	Vertinimo kriterijaus reikšmė		Atsakingi vykdytojai
		2022 m.	2023 m.		2022 m.	2023 m.
1. Užtikrinti donuotų embrionų pervežimui reikalingų priemonių ir įrangos įsigijimą	1.1. Donuotų embionų pervežimo išlaidų apmokėjimas	0,30	0,6	Donuotų embrionų pervežimų skaičius.	2	2	LSMUL KK VUL SK
	1.2. Skysto azoto donuotų embrionų pervežimo diuarui įsigijimas	0,05	0,05	Skysto azoto donuotų embrionų pervežimo diuarui užpildyti kiekis, litrai	4	4	LSMUL KK VUL SK
	1.3. Kasečių donuotiems embrionams perkelti ir perkoduoti ir kodų lipdukų įsigijimas	0,05	0,05	Kasečių su lipdukais skaičius, vnt.	25	25	LSMUL KK VUL SK
2. Užtikrinti donuotų embrionų saugojimui reikalingos įrangos ir priemonių įsigijimą bei asmens sveikatos priežiūros specialistų, dalyvaujančių vykdant Veiksmų planą, kvalifikacijos tobulinimą	2.1. Dėkliukų donuotų embrionų šiaudeliams saugojimo diuare įsigijimas	-	0,05	Dėkliukų donuotų embrionų šiaudeliams diuare saugoti skaičius, vnt.	-	1	LSMUL KK VUL SK
	2.2. Skysto azoto donuotų embrionų saugojimo diuarui pildyti įsigijimas	0,15	0,15	Skysto azoto donuotų embrionų saugojimo diuarui užpildyti kiekis, litrai	600	600	LSMUL KK VUL SK
	2.3. Inkubatoriaus su realiojo laiko embrionų stebėjimo sistema („Time-lapse“ technologija), skirto naudoti laboratorijoje, įsigijimas	106,4	-	Inkubatorių su realiojo laiko embrionų stebėjimo sistema („Time-lapse“ technologija), skirto naudoti laboratorijoje, skaičius, vnt.	1	-	VUL SK
	2.4. Asmens sveikatos priežiūros specialistų, dalyvaujančių vykdant Veiksmų planą, kvalifikacijos tobulinimas	5,20	4	Specialistų, tobulinusių kvalifikaciją, skaičius, vnt.	6	6	LSMUL KK VUL SK
	2.5. Vamzdelių, skirtų kriogeniniams šiaudeliams su donuotais embrionais sudėti ir laikyti, ir šių vamzdelių laikymo taurelių įsigijimas	0,25	-	Taurelių su vamzdeliais komplektų skaičius, vnt.	20	-	VUL SK
3. Užtikrinti tinkamą universiteto ligoninių infrastruktūrą, siekiant teikti kokybiškas embrionų donorystės paslaugas	3.1. Aplinkos temperatūros ir deguonies monitoravimo įrangos atnaujinimas	-	2	Aplinkos temperatūros ir deguonies monitoravimo įrangos skaičius, vnt.	-	2	LSMUL KK VUL SK
4. Skleisti informaciją visuomenei apie embrionų donorystę, formuoti	4.1. Susitikimų ir paskaitų apie embrionų donorystę organizavimas	1	1	Susitikimų ir paskaitų apie embrionų donorystę skaičius, vnt.	6	6	NTB
teigiamą visuomenės požiūrį į ją	4.2. Veiksmų plano koordinavimas ir administravimas	9	9	Specialisto pareigybės krūvis, etatų skaičius, vnt.	1	1	NTB
5. Užtikrinti asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos, konsultuojančios potencialius embrionų donorus ir donuotus embrionus priimančius sutuoktinius ar  partnerius, darbą	5.1. Potencialių embrionų donorų ir donuotus embrionus priimančių sutuoktinių ar partnerių konsultavimas	7,52	8,6	Konsultacijų potencialiems embrionų donorams ir donuotus embrionus priimantiems sutuoktiniams ar partneriams skaičius.	500	500	LSMUL KK VUL SK
	5.2. Žmogiškųjų išteklių išlaikymas	11,08	9,5	Darbuotojo pareigybės krūvis, etatų skaičius, vnt.	0,5	0,5	LSMUL KK VUL SK
Iš viso		141,0	35,0

Sutrumpinimai:

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

VUL SK – viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos

NTB – Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

______________