LIETUVOS RESPUBLIKOS

2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

 

2019 m. gruodžio 17 d. Nr. XIII-2695

Vilnius

 

 

 

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – fiskalinę drausmę reglamentuojančias nuostatas, kurias vykdant valdomas valdžios sektoriaus struktūrinis balansas ir ribojamas valdžios sektoriaus išlaidų didėjimas, ir į tai, kad fiskalinę drausmę reglamentuojančių nuostatų nesilaikymas keltų riziką ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų ir ekonomikos augimo tvarumui;

įvertindamas tai, kad Lietuva 2018 metais nenukrypo nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) valdžios sektoriaus struktūrinio deficito) ir vidutiniu laikotarpiu numatoma nuo jo nenukrypti;

įvertindamas nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėtas įgyvendinti naujas struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos, šešėlinės ekonomikos mažinimo, inovacijų, socialinio draudimo (pensijų) bei mokestinio reguliavimo srityse ir atsižvelgdamas į tai, kad reformų įgyvendinimo kaštai vidutiniu laikotarpiu turės įtakos valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų, balanso rodikliams;

atsižvelgdamas į valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus išlieka, į poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;

įgyvendindamas 2019 m. birželio 5 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos, kurioje, be kita ko, nurodoma mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį;

įvertindamas tai, kad pagal šio įstatymo, taip pat įstatymų, reglamentuojančių Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinius rodiklius, rengimo metu turimus duomenis formuojami valdžios sektoriaus finansų rodikliai 2020 metais turi atitikti nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles,

p r i i m a šį įstatymą.

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžetas – 11 530 292 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 1 982 356 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 12 778 539 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 2 235 621 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 1 248 247 tūkst. eurų) (šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 priedai).

 

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2020 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas

1. Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2020 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 46,21 procento, iš kurios pastovioji dalis – 42,84 procento, kintamoji dalis – 3,1 procento;

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 6 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

a) Vilniaus miesto savivaldybei – 60,88 procento;

b) Kauno miesto savivaldybei – 86,32 procento;

c) Klaipėdos miesto savivaldybei – 96,21 procento;

d) Neringos savivaldybei – 25,21 procento;

e) Kauno rajono savivaldybei – 85,09 procento;

f) Klaipėdos rajono savivaldybei – 55,22 procento;

g) Trakų rajono savivaldybei – 98,87 procento;

h) Vilniaus rajono savivaldybei – 86,65 procento;

i) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 005 604 tūkst. eurų (šio įstatymo 5 priedas).

2. Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (šio įstatymo 6 priedas).

3. Šiuo įstatymu savivaldybės priskiriamos grupėms pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus (šio įstatymo 7 priedas). Savivaldybės šio įstatymo 6 priede nurodytas sumas verslo plėtros sąlygoms gerinti naudoja su infrastruktūros plėtra, žmogiškaisiais ištekliais, prekėmis ir paslaugomis, turto įsigijimu susijusioms priemonėms, kurios prisideda prie geresnių sąlygų plėtoti verslą. Savivaldybės šių priemonių sąrašą, joms skiriamas sumas ir tikslinės naudos gavėjus bei informaciją apie jų panaudojimą skelbia savo interneto svetainėse.

4. Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o likusių savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

 

3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1. Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, nustatytas šio įstatymo 5 priede:

1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, išskyrus specialias tikslines dotacijas, skirtas mokytojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., kurias paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša iki 2020 m. spalio 1 d., taip pat iki 2020 m. sausio 15 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2020 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijus;

2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.

2. Asignavimų valdytojai paskirsto savo asignavimų dalį, kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.

3. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

4. Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį.

 

4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

1. Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:

1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

 

5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

2020 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 47 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) vidurkio ir sudaro 438 eurus už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

 

6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2020 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 1 918 527 tūkst. eurų, iš jų 7 862 tūkst. eurų – 2018 metų įsiskolinimui padengti.

 

7 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus

2020 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, padauginto iš 1,289, ir sudaro 18,02 euro per mėnesį. 2020 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 0,6 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, padauginto iš 1,289, ir sudaro 7,21 euro per mėnesį.

 

8 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2020 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 900 166 tūkst. eurų (šio įstatymo 3 priedas).

 

9 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2020 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 267 770 tūkst. eurų. Į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch Ratings;

2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 370 500 tūkst. eurų;

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 95 000 tūkst. eurų, iš jų per 2020 metus prisiimtų naujų įsipareigojimų suma negali viršyti 16 000 tūkst. eurų.

 

10 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2020 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 904 602 tūkst. eurų, iš jų 1 099 368 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2021 metais išpirkti.

 

11 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai

2020 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 8 500 tūkst. eurų. 2020 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2020 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 10 500 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.

 

12 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas

1. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:

1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų;

2) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, yra ne daugiau kaip 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o visų savivaldybių bendra metinio grynojo skolinimosi suma šiems projektams yra ne daugiau kaip 0,5 procento šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų visų savivaldybių biudžetų pajamų. Kiekvienos savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradedama naudoti metinio grynojo skolinimosi suma;

3) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų.

2. Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3. Savivaldybės 2021 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2020 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).

 

13 straipsnis.  Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą

1. Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:

1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2020–2022 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas; esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2020–2022 metų programoje asignavimų valdytojui paskirstytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas tarp jo investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;

2) paskirstyti Finansų ministerijos vykdomai Finansų politikos formavimo ir įgyvendinimo programai skirtus asignavimus, numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms) ir projektams įgyvendinti, pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2020 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir fondams finansuoti;

3) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir fondams valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

4) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;

5) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;

6) perskirstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos asignavimus turtui įsigyti, išskyrus asignavimus investicijų projektams, ir juos naudoti išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti tiekiant reikiamas prekes, teikiant paslaugas ar atliekant darbus pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (toliau – priimančiosios šalies parama);

7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;

8) Teisėjų tarybos teikimu vieną kartą per metus perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus, numatytus šio įstatymo 4 priede, tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;

9) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją įgyvendinančių veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti.

2. Valstybės institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms šio įstatymo 5 priede, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 5 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

3. Finansų ministerijai suteikiama teisė:

1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,02 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti;

2) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamų programoms finansuoti, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, įmokėtos biudžetinių įstaigų pajamos, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, iš valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku;

3) savivaldybių grąžintas (nepanaudotas) valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios buvo išmokėtos savivaldybėms nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti iš lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialių asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), panaudoti tai pačiai paskirčiai, t. y. valstybės biudžeto dotacijoms savivaldybėms pagal 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų projektų nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti;

4) kompensuoti nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

5) kompensuoti nustatyta tvarka 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

6) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė:

1) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2020 metais priimamų studijuoti pagal pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms;

2) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu, apmokėti;

3) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas neformaliajam vaikų švietimui, kurias savivaldybės perskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra mokykla, teikianti bendrąjį ugdymą;

4) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių pareigybėms išlaikyti;

5) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklo optimizavimui įgyvendinti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu;

6) skirti Lietuvos krepšinio federacijai 1 000 tūkst. eurų teisės organizuoti olimpinį krepšinio atrankos turnyrą Kaune 2020 m. birželio 23–28 d. mokesčio daliai sumokėti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.

5. Krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė:

1) perskirstyti asignavimus išlaidoms ir juos naudoti turtui įsigyti ir investicijų projektams, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

2) perskirstyti asignavimus turtui įsigyti ir juos naudoti investicijų projektams, taip pat perskirstyti asignavimus investicijų projektams ir juos naudoti turtui įsigyti, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

3) naudoti paliekamus 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamuosius 2019 metų lėšų likučius, esančius tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

4) naudoti 2019 metais planuotas, bet nepanaudotas valstybės biudžeto asignavimų sumas pagal su užsienio tiekėjais sudarytas sutartis dėl investicijų projektų, ginklų ir karinės įrangos bei karinių atsargų įsigijimo, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas toms sutartims vykdyti;

5) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2019 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 19 straipsnio nuostatos.

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai suteikiama teisė įgalioti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą vykdyti lėšų susigrąžinimą pagal įgyvendintas asignavimų valdytojo programas, kuriose buvo numatytos lėšos 2004–2006 metų Sanglaudos fondo projektams.

7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 145 000 tūkst. eurų šiems projektams ar programoms ir kitiems svarbiems projektams finansuoti: valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai, investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimas“, investicijų projekto „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“ ir investicijų projekto „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ vykdymo priežiūrai ir darbams atlikti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų procentinių dydžių.

8. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti ir infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.

9. Kultūros ministerijai suteikiama teisė:

1) skirti 500 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti iš Kultūros ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;

2) suderinus su Finansų ministerija, naudoti ankstesniais metais nepanaudotus kino valstybiniam finansavimui skirtų lėšų likučius, esančius Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos sąskaitoje, numatytiems kino valstybinio finansavimo projektams finansuoti, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

10. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė:

1) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;

2) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą.

11. Užsienio reikalų ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė naudoti paliekamus vieno mėnesio išlaidų dydžio pereinamuosius 2019 metų lėšų likučius, esančius Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

12. Energetikos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2019 metų lėšų likutį naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

13. Asignavimų valdytojams, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

 

14 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas

1. Susisiekimo ministerija 2020 metų mokėjimams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gali naudoti 142 034 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2020 metais į valstybės biudžetą įmokėta lėšų šiai programai finansuoti. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Susisiekimo ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos.

2. Aplinkos ministerija 2020 metų mokėjimams iš Klimato kaitos programos gali naudoti 18 000 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2020 metais ir (arba) ankstesniais metais į valstybės biudžetą įmokėtų lėšų bendra suma, kuri negali viršyti 2020 metais į valstybės biudžetą įmokėtų šios programos pajamų sumos. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Aplinkos ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos.

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2020 metų mokėjimams iš Sporto rėmimo fondo gali naudoti 2 700 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2020 metais suplanuota lėšų šiam fondui finansuoti. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos.

4. Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2020 metų mokėjimams gali naudoti 1 300 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2020 metais suplanuota lėšų šiai įstaigai. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos.

5. Nacionalinė teismų administracija iš jai skirtų asignavimų 400 tūkst. eurų, teismai iš jiems skirtų asignavimų 400 tūkst. eurų ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras iš jam skirtų asignavimų 1 000 tūkst. eurų turi naudoti įsiskolinimams kreditoriams padengti taip, kad šių asignavimų valdytojų 2021 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos) šioje dalyje nurodytomis sumomis būtų mažesnis už jų 2020 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas). Teisingumo ministerija iš jai skirtų asignavimų 13 000 tūkst. eurų turi naudoti taip, kad 2021 m. sausio 1 d. nebūtų įsiskolinimų kreditoriams (mokėtinų sumų).

6. Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2020 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.

 

15 straipsnis. Valstybės investicijų 2020–2022 metų programos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2020–2022 metų programa (šio įstatymo 8 priedas).

 

16 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2020 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 9 priedas).

 

17 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2020 metų Garantinio fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 10 priedas).

 

18 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2020 metų Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 11 priedas).

 

19 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys

1. Nustatomas ne blogesnis negu 0,2 procento BVP 2020 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.

2. Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama perteklinio valdžios sektoriaus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda

 

 

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

1 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS

 

Tūkst. Eur

Pajamos

Iš viso

PAJAMOS

9 406 360

MOKESČIAI

8 835 785

Pajamų ir pelno mokesčiai

2 859 184

Gyventojų pajamų mokestis

1 997 875

Pelno mokestis

861 309

Turto mokesčiai

5 400

Nekilnojamojo turto mokestis

5 400

Prekių ir paslaugų mokesčiai

5 848 201

Pridėtinės vertės mokestis

4 148 827

Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą

28 000

Akcizai

1 610 804

Loterijų ir lošimų mokesčiai

22 000

Transporto priemonių mokesčiai

31 826

Mokesčiai už aplinkos teršimą

6 744

Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai

123 000

KITOS PAJAMOS

570 575

Turto pajamos

268 865

Palūkanos už paskolas

9 178

Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius

252

Lietuvos banko pelno įmokos

12 700

Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos

217 833

Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius

21 665

Angliavandenilių išteklių mokestis

2 753

Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise

4 484

Pajamos už prekes ir paslaugas

237 681

Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas

94 830

Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą

3 897

Konsulinis mokestis

26 900

Žyminis mokestis

10 189

Rinkliavos

45 811

Kitos pajamos

56 054

Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų

53 537

Kitos neišvardytos pajamos

10 492

SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS

141 576

Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

134 276

Žemės realizavimo pajamos

38 076

Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

96 200

Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos)

7 300

Akcijos ir kitos gautinos sumos

7 300

IŠ VISO

9 547 936

Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

1 982 356

IŠ VISO

11 530 292

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

2 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

 

Tūkst. Eur

 

Valstybės institucijos ir įstaigos

Iš viso

iš jų

 

asignavimai išlaidoms

asignavimai turtui įsigyti

 

iš viso

iš jų darbo užmokesčiui

 

I. RESPUBLIKOS PREZIDENTUI, SEIMUI, VYRIAUSYBEI ATSKAITINGOS INSTITUCIJOS

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

7 208

6 617

4 567

591

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

35 994

34 976

25 338

1 018

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

19 795

19 763

1 135

32

iš jų: asignavimai politinėms partijoms

6 000

6 000

0

0

iš jų: politinėms partijoms pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį

498

498

0

0

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga

1 270

1 260

1 072

10

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

9 645

9 492

8 327

153

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

930

930

363

0

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

2 507

2 427

1 848

80

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

222

222

171

0

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

1 237

1 117

812

120

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

369

369

319

0

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

900

876

700

24

Nacionalinė sveikatos taryba

64

64

62

0

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

570

570

485

0

Nacionalinė šeimos taryba

62

62

58

0

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

438

438

365

0

Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija

294

294

254

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

16 202

15 882

7 268

320

iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą

3 620

3 620

0

0

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

7 200

7 028

5 200

172

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

1 870

1 867

1 723

3

Etninės kultūros globos taryba

265

265

211

0

Viešųjų pirkimų tarnyba

3 008

2 800

2 293

208

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

36 207

31 963

26 148

4 244

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

13 025

12 279

9 053

746

II. MINISTERIJOS

Aplinkos ministerija

365 858

362 987

45 788

2 871

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

274 835

272 073

17 914

2 762

Energetikos ministerija

220 318

206 425

3 390

13 893

Finansų ministerija

1 282 608

1 270 216

121 120

12 392

iš jų:

Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti

118 369

118 369

0

0

Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas

1 448

1 448

0

0

Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms

1 197

1 197

0

0

Krašto apsaugos ministerija

1 017 068

637 641

327 354

379 427

Kultūros ministerija

213 916

201 696

54 504

12 220

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

3 596 506

3 591 049

103 620

5 457

Susisiekimo ministerija

873 032

665 373

19 291

207 659

Sveikatos apsaugos ministerija

865 505

853 062

37 353

12 443

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

1 332 452

1 325 707

155 082

6 745

Teisingumo ministerija

124 859

120 954

79 205

3 905

Užsienio reikalų ministerija

85 714

81 525

25 973

4 189

Vidaus reikalų ministerija

809 865

784 862

392 267

25 003

Žemės ūkio ministerija

958 170

952 829

44 297

5 341

III. MINISTRŲ VALDYMO SRIČIŲ INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS

FINANSŲ MINISTRO VALDYMO SRITIS

Lietuvos statistikos departamentas

9 910

9 139

7 490

771

KULTŪROS MINISTRO VALDYMO SRITIS

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

8 603

7 408

6 327

1 195

Lietuvos nacionalinis muziejus

7 641

4 941

3 996

2 700

Lietuvos dailės muziejus

6 824

6 454

5 331

370

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

3 848

3 003

2 469

845

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

14 351

12 637

9 851

1 714

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

6 961

3 361

2 923

3 600

Nacionalinis Kauno dramos teatras

2 567

2 467

1 980

100

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

5 604

5 560

4 331

44

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

3 420

3 320

2 357

100

Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

2 736

2 736

107

0

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“

46 306

40 673

14 600

5 633

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

8 916

8 513

5 767

403

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1 164

1 164

314

0

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO VALDYMO SRITIS

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

840

840

721

0

TEISINGUMO MINISTRO VALDYMO SRITIS

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

1 201

1 191

919

10

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO VALDYMO SRITIS

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

30 158

29 078

21 019

1 080

IV. KITOS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

2 290

2 275

1 905

15

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

36 839

36 661

32 796

178

Nacionalinė teismų administracija

11 823

8 875

1 751

2 948

Teismai

83 444

83 380

75 746

64

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

2 895

2 865

1 997

30

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas

145

145

93

0

Lietuvos administracinių ginčų komisija

1 543

1 523

1 348

20

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

603

594

529

9

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

9 129

6 699

4 915

2 430

V. ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO ORGANIZACIJOS (INSTITUTAI)

Vilniaus universitetas

72 394

72 090

0

304

iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti

2 955

2 651

0

304

Vytauto Didžiojo universitetas

24 875

23 680

0

1 195

Kauno technologijos universitetas

33 396

33 365

0

31

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

26 929

25 858

0

1 071

Klaipėdos universitetas

6 556

6 556

0

0

Mykolo Romerio universitetas

6 190

5 805

0

385

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

27 567

26 840

0

727

Vilniaus dailės akademija

8 084

7 791

0

293

Lietuvos sporto universitetas

3 421

3 421

0

0

Šiaulių universitetas

2 733

2 733

0

0

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

7 908

7 908

0

0

Lietuvos energetikos institutas

5 156

5 111

3 995

45

Nacionalinis vėžio institutas

1 640

1 491

982

149

Lietuvos kultūros tyrimų institutas

1 613

1 613

1 316

0

Lietuvos istorijos institutas

2 571

2 571

2 161

0

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

1 682

1 682

1 472

0

Lietuvių kalbos institutas

1 349

1 349

1 168

0

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

478

478

429

0

Lietuvos teisės institutas

362

362

346

0

Lietuvos socialinių tyrimų centras

800

800

594

0

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

1 349

1 344

1 030

5

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

8 172

7 997

6 238

175

Gamtos tyrimų centras

4 977

4 917

3 913

60

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras

11 587

11 487

8 703

100

Lietuvos mokslų akademija

4 461

3 303

2 727

1 158

Lietuvos mokslo taryba

22 270

22 265

2 283

5

Kauno kunigų seminarija

112

112

0

0

Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija

37

37

0

0

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija

121

121

0

0

IŠ VISO:

12 778 539

12 046 549

1 773 869

731 990

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

3 priedas

 

2020 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMŲ ĮMOKOS Į VALSTYBĖS BIUDŽETĄ, VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ IŠ MOKESČIŲ DALIS IR KITOS LĖŠOS, ĮSTATYMAIS, NUTARIMAIS IR KITAIS TEISĖS AKTAIS SKIRIAMOS PROGRAMOMS FINANSUOTI, PAGAL ASIGNAVIMŲ VALDYTOJUS

 

Tūkst. Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas

Iš viso

iš jų:

valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti

biudžetinių įstaigų pajamų įmokos

iš viso

iš jų pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

1

1

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

100

100

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

150

150

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

900

900

900

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

13

13

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

7 200

7 200

7 200

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

30

30

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

5

5

Aplinkos ministerija

113 076

110 972

2 104

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

1 162

675

487

Finansų ministerija

125 869

122 480

3 389

Krašto apsaugos ministerija

512

512

Kultūros ministerija

31 898

20 695

11 203

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

27 519

815

26 704

Susisiekimo ministerija

525 153

524 451

702

Sveikatos apsaugos ministerija

8 360

3 248

5 112

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

22 884

17 533

5 351

Teisingumo ministerija

2 016

500

1 516

Vidaus reikalų ministerija

7 983

7 983

Žemės ūkio ministerija

605

70

535

Lietuvos statistikos departamentas

10

10

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

220

220

Lietuvos nacionalinis muziejus

550

550

Lietuvos dailės muziejus

330

330

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

150

150

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

1 800

1 800

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

500

500

Nacionalinis Kauno dramos teatras

521

521

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

700

700

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

425

425

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

558

558

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

2 500

2 500

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

2

2

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

12

12

Nacionalinė teismų administracija

36

36

Teismai

76

76

iš jų:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

5

5

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1

1

Lietuvos apeliacinis teismas

13

13

Vilniaus apygardos teismas

3

3

Kauno apygardos teismas

1

1

Klaipėdos apygardos teismas

7

7

Šiaulių apygardos teismas

1

1

Panevėžio apygardos teismas

1

1

Vilniaus miesto apylinkės teismas

7

7

Kauno apylinkės teismas

9

9

Klaipėdos apylinkės teismas

3

3

Šiaulių apylinkės teismas

1

1

Panevėžio apylinkės teismas

2

2

Alytaus apylinkės teismas

2

2

Marijampolės apylinkės teismas

1

1

Tauragės apylinkės teismas

1

1

Utenos apylinkės teismas

1

1

Vilniaus regiono apylinkės teismas

1

1

Vilniaus apygardos administracinis teismas

15

15

Regionų apygardos administracinis teismas

1

1

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

200

200

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

7 741

7 741

7 734

Lietuvos energetikos institutas

1 150

1 150

Nacionalinis vėžio institutas

570

570

Lietuvos kultūros tyrimų institutas

25

25

Lietuvos istorijos institutas

23

23

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

30

30

Lietuvių kalbos institutas

29

29

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

43

43

Lietuvos teisės institutas

15

15

Lietuvos socialinių tyrimų centras

29

29

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

270

270

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

3 583

3 583

Gamtos tyrimų centras

600

600

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras

2 000

2 000

Lietuvos mokslų akademija

32

32

IŠ VISO

900 166

801 439

98 727

15 834

 

 

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

4 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI TEISMAMS

 

Tūkst.Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos

Iš viso

iš jų

asignavimai išlaidoms

asignavimai turtui įsigyti

iš viso

iš jų darbo užmokesčiui

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

4 625

4 622

4 252

3

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

2 828

2 826

2 617

2

Lietuvos apeliacinis teismas

4 249

4 234

3 974

15

Vilniaus apygardos teismas

5 881

5 875

5 415

6

Kauno apygardos teismas

4 537

4 535

4 189

2

Klaipėdos apygardos teismas

2 795

2 791

2 609

4

Šiaulių apygardos teismas

2 075

2 074

1 920

1

Panevėžio apygardos teismas

2 063

2 062

1 922

1

Vilniaus miesto apylinkės teismas

9 671

9 668

8 764

3

Kauno apylinkės teismas

8 109

8 106

7 352

3

Klaipėdos apylinkės teismas

3 960

3 955

3 618

5

Šiaulių apylinkės teismas

5 153

5 151

4 378

2

Panevėžio apylinkės teismas

3 913

3 911

3 543

2

Alytaus apylinkės teismas

3 033

3 032

2 727

1

Marijampolės apylinkės teismas

2 759

2 758

2 492

1

Plungės apylinkės teismas

1 775

1 774

1 593

1

Tauragės apylinkės teismas

1 970

1 969

1 781

1

Telšių apylinkės teismas

1 877

1 876

1 700

1

Utenos apylinkės teismas

2 778

2 777

2 520

1

Vilniaus regiono apylinkės teismas

4 061

4 059

3 468

2

Vilniaus apygardos administracinis teismas

2 662

2 656

2 473

6

Regionų apygardos administracinis teismas

2 670

2 669

2 439

1

IŠ VISO

83 444

83 380

75 746

64

 

 

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

5 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS

Tūkst. Eur

Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas

Dotacijos paskirties pavadinimas

Iš viso

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti

35

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

59

iš jų:

piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti

30

valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti

29

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą

633

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei

571

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

112 162

iš jų:

socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti

14 936

būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti

1 770

socialinei paramai mokiniams

24 555

socialinėms paslaugoms

57 973

jaunimo teisių apsaugai

1 080

savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti

9 698

pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

2 150

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

23 519

 

 

iš jų:

visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti

23 269

neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti

250

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

809 925

iš jų:

ugdymo reikmėms finansuoti

788 209

 

iš jų:

mokytojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.

31 454

savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

21 716

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2 650

iš jų:

civilinės būklės aktams registruoti

2 054

valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti

549

Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti

47

Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerija

 

32 675

 

iš jų:

 

 

civilinei saugai

1 542

 

priešgaisrinei saugai

30 459

 

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti

674

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministerija

21 815

iš jų:

savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti

32

žemės ūkio funkcijoms atlikti

8 715

valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti

 

11 568

 

savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti

1 500

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti

1 560

IŠ VISO

 

1 005 604

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

6 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2020 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI

 

Tūkst. Eur

Savivaldybės pavadinimas

Prognozuojamos pajamos

iš jų

Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)

Apskaičiuotos sumos Seimo ar Vyriausybės priimtiems sprendimams įgyvendinti

gyventojų pajamų mokestis

iš jo:

pagal teisės aktus darbo užmokesčiui padidinti

pagal teisės aktus perduotos lėšos funkcijoms vykdyti

pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

verslo plėtros sąlygoms gerinti

2018 ir 2019 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

2020 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti

savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų mažėjimui kompensuoti

Vilniaus miesto

384 686

330 861

11 119

 

174

 

 

19,2804

6 160

–57

 

Alytaus miesto

34 064

32 266

4 686

 

77

 

162

1,8803

717

–8

 

Birštono

5 939

5 712

2 901

 

26

 

25

0,3329

172

–5

 

Druskininkų

13 164

12 060

932

 

34

 

78

0,7028

286

–6

 

Kauno miesto

200 342

178 537

5 752

 

292

 

 

10,4039

3 547

–39

 

Klaipėdos miesto

109 873

97 137

4 384

 

140

 

 

5,6604

2 382

–28

 

Marijampolės

33 363

30 193

1 806

 

121

 

262

1,7595

795

–27

 

Neringos

6 787

6 263

199

138

27

174

23

0,3650

148

–10

 

Palangos miesto

16 169

12 814

1 005

 

83

 

85

0,7467

367

–6

 

Panevėžio miesto

55 545

50 655

2 039

163

198

 

546

2,9519

1 356

–25

 

Šiaulių miesto

64 891

59 044

3 050

424

141

 

924

3,4406

1 390

–33

370

Visagino

16 070

15 814

3 264

477

40

1 019

115

0,9215

483

–6

 

Akmenės rajono

14 714

13 913

3 285

 

54

 

138

0,8108

346

–20

 

Alytaus rajono

15 549

15 063

741

 

62

 

187

0,8778

229

–23

 

Anykščių rajono

16 957

16 132

2 640

 

102

 

112

0,9401

401

–29

 

Biržų rajono

15 020

14 038

902

 

98

 

55

0,8180

457

–26

 

Ignalinos rajono

10 894

10 343

1 711

 

55

 

 

0,6027

309

–32

 

Jonavos rajono

27 742

26 458

3 538

 

79

 

123

1,5418

644

–18

 

Joniškio rajono

14 791

12 981

1 484

 

64

 

50

0,7565

327

–30

 

Jurbarko rajono

17 102

16 059

1 647

 

72

 

400

0,9358

446

–26

 

Kaišiadorių rajono

18 681

16 674

1 274

 

74

 

136

0,9717

438

–20

 

Kauno rajono

61 949

59 344

1 656

 

106

 

751

3,4582

1 069

–61

 

Kėdainių rajono

28 828

26 827

1 283

 

108

 

462

1,5633

776

–31

 

Kelmės rajono

18 111

17 453

2 785

 

93

 

115

1,0171

416

–28

 

Klaipėdos rajono

39 227

36 561

1 376

 

104

 

363

2,1305

860

–20

 

Kretingos rajono

21 796

20 304

848

 

94

 

86

1,1832

518

–25

 

Kupiškio rajono

11 018

10 361

1 128

 

66

 

58

0,6038

299

–18

 

Lazdijų rajono

12 358

11 895

1 481

 

66

 

63

0,6932

245

–34

 

Mažeikių rajono

32 028

30 408

2 363

 

98

 

274

1,7720

942

–23

 

Molėtų rajono

11 359

10 917

947

 

64

 

62

0,6362

292

–24

 

Pakruojo rajono

13 529

11 853

1 332

 

63

 

139

0,6907

386

–19

 

Panevėžio rajono

21 953

20 894

918

 

102

 

228

1,2176

584

–27

 

Pasvalio rajono

15 694

14 322

1 175

 

96

 

189

0,8346

431

–26

 

Plungės rajono

20 083

19 038

830

 

77

 

231

1,1094

509

–28

 

Prienų rajono

15 607

14 706

940

 

68

 

96

0,8570

405

–24

 

Radviliškio rajono

23 136

21 402

2 397

 

104

 

59

1,2472

634

–29

 

Raseinių rajono

19 044

17 939

1 043

 

87

 

144

1,0454

410

–35

 

Rokiškio rajono

18 660

17 508

1 562

 

100

 

118

1,0203

564

–25

 

Skuodo rajono

11 032

10 454

1 171

 

45

 

59

0,6092

253

–29

 

Šakių rajono

17 413

15 898

923

 

81

 

93

0,9264

525

–32

 

Šalčininkų rajono

19 362

18 826

1 949

 

78

 

103

1,0971

559

–32

 

Šiaulių rajono

24 223

22 868

1 071

 

77

 

134

1,3326

616

–23

 

Šilalės rajono

14 750

14 027

1 482

 

77

 

163

0,8174

403

–36

 

Šilutės rajono

24 102

22 792

1 025

 

76

 

147

1,3282

595

–32

 

Širvintų rajono

9 800

9 160

449

 

56

 

129

0,5338

244

–23

 

Švenčionių rajono

14 947

13 890

558

 

81

 

202

0,8094

336

–25

338

Tauragės rajono

22 976

21 570

850

 

97

 

152

1,2570

484

–24

 

Telšių rajono

24 280

23 562

1 610

 

91

 

135

1,3730

652

–34

 

Trakų rajono

22 610

21 392

790

 

64

 

286

1,2466

464

–21

 

Ukmergės rajono

21 339

19 974

1 650

 

92

 

115

1,1640

539

–33

 

Utenos rajono

22 881

21 241

1 386

 

91

 

162

1,2378

620

–26

 

Varėnos rajono

14 250

13 846

1 567

 

88

 

 

0,8069

387

–25

 

Vilkaviškio rajono

22 217

21 050

2 037

 

90

 

178

1,2267

526

–33

 

Vilniaus rajono

66 425

62 400

2 222

 

155

 

709

3,6363

1 444

–22

 

Zarasų rajono

11 320

10 888

1 966

 

66

 

37

0,6345

262

–25

 

Elektrėnų

17 018

15 273

692

 

70

 

124

0,8900

415

–23

 

Kalvarijos

6 464

6 276

756

 

17

 

62

0,3657

165

–14

 

Kazlų Rūdos

6 842

6 377

265

 

26

 

143

0,3716

149

–22

 

Pagėgių

5 786

4 969

425

 

22

 

 

0,2896

178

–9

 

Rietavo

4 761

4 555

319

 

21

 

48

0,2654

147

–17

 

IŠ VISO

1 881 521

1 716 037

107 586

1 202

5 070

1 193

10 040

100

40 703

–1 511

708

 

 

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

7 priedas

 

SAVIVALDYBIŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL TERITORIJOMS KELIAMUS EKONOMINIO AUGIMO TIKSLUS

 

Savaiminio ekonominio augimo požymių turinčios savivaldybės

I grupė. Ekonominių centrų savivaldybės

II grupė. Ekonominių centrų funkcinių zonų savivaldybės

III grupė. Savivaldybės, kuriose nėra ekonominių centrų ir lengvai pasiekiamų darbo vietų (nutolusios savivaldybės)

 

 

 

Vilniaus miesto

Alytaus miesto

Alytaus rajono

Visagino

 

Kauno miesto

Birštono

Kelmės rajono

Akmenės rajono

 

Klaipėdos miesto

Druskininkų

Kretingos rajono

Anykščių rajono

 

 

Marijampolės

Molėtų rajono

Biržų rajono

 

 

Neringos

Pakruojo rajono

Ignalinos rajono

 

 

Palangos miesto

Panevėžio rajono

Joniškio rajono

 

 

Panevėžio miesto

Prienų rajono

Jurbarko rajono

 

 

Šiaulių miesto

Šiaulių rajono

Kaišiadorių rajono

 

 

Jonavos rajono

Širvintų rajono

Kėdainių rajono

 

 

Kauno rajono

Trakų rajono

Kupiškio rajono

 

 

Klaipėdos rajono

Vilkaviškio rajono

Lazdijų rajono

 

 

Mažeikių rajono

Kalvarijos

Pasvalio rajono

 

 

Plungės rajono

Kazlų Rūdos

Raseinių rajono

 

 

Radviliškio rajono

Pagėgių

Rokiškio rajono

 

 

Šilutės rajono

Rietavo

Skuodo rajono

 

 

Tauragės rajono

 

Šakių rajono

 

 

Telšių rajono

 

Šalčininkų rajono

 

 

Ukmergės rajono

 

Šilalės rajono

 

 

Utenos rajono

 

Švenčionių rajono

 

 

Vilniaus rajono

 

Varėnos rajono

 

 

Elektrėnų

 

Zarasų rajono

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

8 priedas

 

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2020–2022 METŲ PROGRAMA

(PAGAL INVESTAVIMO SRITIS)

 

Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti 2020–2022 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos:

 

 

 

Tūkst. Eur

Sritis

2020

metams

2021

metams

2022

metams

Valstybės valdymas

21 458

38 174

26 873

Krašto apsauga

101 302

136 884

183 531

Viešoji tvarka

6 791

8 222

8 222

Švietimas

121 453

107 890

146 806

Sveikatos apsauga

47 704

33 412

27 232

Socialinė apsauga

19 319

16 496

19 653

Aplinkos apsauga

115 811

111 385

48 719

Kultūra

84 190

60 163

40 986

Žemės ūkis

38 471

20 411

13 741

Visuomenės apsauga

161 119

139 333

78 805

Transportas ir ryšiai

417 558

465 915

372 758

Kita veikla

25 611

24 511

25 226

IŠ VISO

1 160 787

1 162 796

992 552

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

9 priedas

 

2020 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

 

Tūkst. Eur

1.

Numatomas lėšų likutis 2020 m. sausio 1 d.

328 403

 

iš jo:

 

 

1.1.

Radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti (25 procentai į valstybės biudžetą pervestų dividendų)

2.

Įplaukos 2020 metais

118 369

2.1.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus

3 250

2.2.

50 procentų gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą dividendų

90 497

 

iš jų:

 

2.2.1.

Radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti (25 procentai į valstybės biudžetą pervestų dividendų)

 

45 249

2.3.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus

5 584

2.4.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus

19 038

3.

Išlaidos 2020 metais

1 938

iš jų:

Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos

1 938

4.

Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2022 m. gruodžio 31 d.

300 000

5.

Numatomas lėšų likutis 2021 m. sausio 1 d. (1 + 2 – 3)

444 834

 

iš jo:

Radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

 

45 249

 

 

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

10 priedas

 

2020 METŲ GARANTINIO FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

 

 

 

Tūkst. Eur

1.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2020 M. SAUSIO 1 D.

76 621

2.

PAJAMOS IR ĮPLAUKOS

 

2.1.

Darbdavių įmokos

26 260

2.2.

Lėšos, gautos iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti

1 000

2.3.

Pajamos už investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas

0

2.4.

Kitos teisėtai gautos lėšos

 

200

3.

Iš viso pajamų ir įplaukų

27 460

4.

IŠLAIDOS

 

4.1.

Išmokos darbuotojams

8 519

4.2.

Apmokėjimas už paraiškų parengimą ir banko operacijas

60

4.3.

Garantinio fondo administravimo išlaidos

286

4.4.

Laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidos

60

5.

IŠ VISO IŠLAIDŲ

8 925

6.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2021 M. SAUSIO 1 D.

95 156

 

 

 

Lietuvos Respublikos

2020 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių

rodiklių patvirtinimo įstatymo

11 priedas

 

2020 METŲ ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 

 

 

 

Tūkst. Eur

1.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2020 M. SAUSIO 1 D.

80 147

2.

PAJAMOS IR ĮPLAUKOS

 

2.1.

Darbdavių įmokos

 

26 260

 

2.2.

Pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas

0

2.3.

Kitos teisėtai gautos lėšos

0

3.

Iš viso pajamų ir įplaukų

26 260

4.

IŠLAIDOS

 

4.1.

Išmokos darbuotojams

10 700

4.2.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidos

171

4.3.

Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidos

25

 

5.

Iš viso išlaidų

10 896

6.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2021 M. SAUSIO 1 D.

95 511