PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS ENERGINIO EFEKTYUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE V PROGRAMOS PATVIRTINIMO IR ADMINISTRATORIAUS SKYRIMO
2020 m. kovo 26 d. Nr. T-97
Pakruojis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, atsižvelgdama į viešosios įstaigos Pakruojo verslo informacijos centro 2020 m. vasario 10 d. raštą Nr. S-105 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose V programos patvirtinimo“, Pakruojo rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti pridedamą Pakruojo rajono savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose V programą (toliau – Programa).
2. Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti viešąją įstaigą Pakruojo verslo informacijos centrą.
3. Įpareigoti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorių įsakymu paskirti Programos įgyvendinimo administratoriaus veiklos koordinavimą atliksiantį asmenį.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka
Savivaldybės meras Saulius Margis
PATVIRTINTA
Pakruojo rajono savivaldybės tarybos
2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-97
PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE V PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pakruojo rajono savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose V programos (toliau – Programa) paskirtis – atkurti ar pagerinti Pakruojo rajone esančių daugiabučių namų technines ir energines normatyvines savybes, siekiant esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ir racionalaus energinių išteklių naudojimo, gyventojų išlaidų šildymui sumažinimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo.
2. Programa parengta Pakruojo rajono savivaldybei (toliau – Savivaldybė) vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu nustatytą statinių naudojimo priežiūros atlikimo funkciją bei įgyvendinant vieną iš Lietuvos būsto strategijos tikslų – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą (modernizavimą), racionalų energijos išteklių naudojimą, taip pat vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
3. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva dėl daugiabučių namų Lietuvos Respublikos savivaldybėse energijos taupymo priemonių įgyvendinimo, Pakruojo rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų iniciatyva, parengtais energinio efektyvumo didinimo investicijų planais bei investicijų planų rengėjų parengtomis pastatus ir jų energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimą apibendrinančiomis ataskaitomis, kurios yra neatskiriama šios Programos dalis.
II SKYRIUS
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
4. Pakruojo rajono savivaldybėje, 2020 m. sausio 1 d. duomenimis, registruoti 20 459 gyventojai. Pakruojo mieste registruoti 4 656, o Linkuvos mieste – 1 369 gyventojai. Pakruojo rajono savivaldybės statinių naudotojų sąraše įrašyti 366 daugiabučiai namai, kuriuose gyvena daugiau kaip 50 proc. visų rajono gyventojų. 263 daugiabučius namus administruoja daugiabučių namų savininkų bendrijos ir jungtinės veiklos sutarties dalyviai, 103 daugiabučius namus administruoja Savivaldybės paskirti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai.
Pastatai yra daugiaaukščiai, dominuoja raudonų plytų mūro pastatai. Daugiabučiai statyti 1960–1994 metais. Kaip ir dauguma kitų tuo pačiu metu statytų pastatų Lietuvoje, namai buvo pastatyti pagal žemus energinio efektyvumo standartus ir laikui bėgant jų būklė dėl nepakankamos techninės priežiūros vis prastėjo. Vidutinis buto plotas yra apie 53 m². Namuose 1 kv. m. šildymui šilumos energijos suvartojama nuo 186 iki 417 kWh/m² per metus.
5. Sovietmečiu ir iš karto po Nepriklausomybės atgavimo buvusios santykinai žemos šilumos kainos, valstybės mokesčių politika (mokestinės lengvatos nepasiturintiems gyventojams) neskatino gyventojų taupyti energijos. Gyventojai neturi efektyvaus energijos vartojimo patirties ir dėl nepakankamų ar nenuolatinių pajamų iki šiol retai savarankiškai investuodavo į energijos taupymo priemones savo būstuose.
6. Energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimas daugiabučiuose namuose parodė, kad sutaupoma apie 50 proc. energijos, lyginant su energijos sąnaudomis iki šių priemonių įgyvendinimo, o sutaupytos lėšos dėl sumažėjusių šildymo išlaidų dažniausiai nukreipiamos investicijoms padengti.
7. Toliau sparčiai brangstant energijos ištekliams, racionalaus energijos vartojimo problema rajono daugiabučiuose tampa ypatingai opi, todėl daugiabučių namų gyventojų iniciatyva buvo pradėta rengti ši Programa. Šios Programos įgyvendinimas sudarys prielaidas spręsti gyventojų socialines problemas mažinant jų sąskaitų už energinius resursus dydį, užtikrinti esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymą daugiabučiuose namuose, gerinti vidaus patalpų temperatūros režimo sąlygas, skatinti būsto savininkus racionaliai vartoti energiją, taip pat prisidėti prie klimato taršos mažinimo bei aplinkos tausojimo šalies mastu, gerinti pastatų techninę būklę ir estetinį miesto vaizdą, didinti nekilnojamojo turto vertę ir likvidumą.
8. Rengiant techninį ir energinį daugiabučių namų įvertinimą, buvo nustatyta, kad daugiabučiai namai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatytų esminių reikalavimų visumos (dažniausiai pasitaikančios problemos atsižvelgiant į konsultantų parengtas apibendrinančias ataskaitas yra dėl nepakankamos priežiūros ir klimatinio poveikio pažeistos atitvarų konstrukcijos, per kurias patiriami dideli šilumos nuostoliai: plytų mūro sienos vietomis ištrupėjusios, įskilusios, siūlės daugelyje vietų įskilusios; gelžbetonių panelių sienose matosi įtrūkimai, kai kur nuskilęs išorinis tinkas; pradeda irti piliastrų apdailos plytų mūras; balkonų g/b pado apsauginis sluoksnis ištrupėjęs, armatūra pažeista korozijos; stogas papildomai neapšiltintas, daugelyje vietų danga susiraukšlėjusi, kai kur susidariusios pūslės, vietomis bituminės dangos sluoksniai atlipę vienas nuo kito, nėra tinkamai įrengtas stogo parapeto nuolydis, vietomis blogai pritvirtinta skardos parapetų danga; dalis langų mediniai, suporinti, nesandarūs, senų langų kamša tarp sienos ir staktos nepakankama, langai prapučiami vėjo; cokolio tinkas vietomis tinko sluoksnyje įtrūkęs, siūlės sutrūkinėjusios; nuogrindos vietomis suskilinėjusios arba vietomis jų nėra įrengta; šildymo sistema išbalansuota; karšto vandens sistema be balansinių ventilių, be cirkuliacinio stovo; magistraliniai vamzdynai nepakeisti, izoliacija sena, neizoliuoti; elektros stovų magistraliniai kabeliai seni, nekeisti; kanalizacijos vamzdžiai nekeisti, sujungimai nesandarūs ir kt.).
III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
9. Programos įgyvendinimo tikslas – sumažinti Pakruojo rajono savivaldybės daugiabučiuose namuose suvartojamos šiluminės energijos sąnaudas, gerinti rajono estetinį vaizdą ir gyvenamąją aplinką.
10. Programos tikslui įgyvendinti numatomi uždaviniai:
10.1. sukurti organizacinę struktūrą, kuri būtų atsakinga už Programos įgyvendinimo koordinavimą, teiktų organizacinę, teisinę, techninę paramą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti, taip pat rengti ir įgyvendinti kitų savivaldybės daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo programas;
10.2. atnaujinti šiluminės energijos suvartojančius daugiabučius namus, užtikrinant, kad, įgyvendinus efektyvias energiją taupančias priemones, bus pasiekta ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos juose būtų sumažintos ne mažiau kaip 40 procentų;
10.3. nuolat informuoti visuomenę energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose klausimais.
IV SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLO IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
11. Programos tikslui ir uždaviniams vertinti nustatyti šie kriterijai:
11.1. atnaujintų namų skaičius;
11.2. skaičiuojamasis šiluminės energijos sutaupymas (vertinama pagal Investicijų planuose numatomą skaičiuojamąjį šiluminės energijos sutaupymą);
11.3 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas (vertinama pagal Investicijų planuose apskaičiuotą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą);
11.4. sukurta organizacinė struktūra.
V SKYRIUS
PRIEMONĖS, NUMATOMOS ĮGYVENDINTI DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE
12. Siekiant gerinti gyvenamąją aplinką, mažinti energinių išteklių sąnaudas ir užtikrinti daugiabučių namų atitiktį esminiams statinio reikalavimams, rajono daugiabučiuose namuose numatoma įgyvendinti energinį efektyvumą didinančias priemones (toliau – priemonės), būtinas statinių naudojimo ir priežiūros esminiams reikalavimams užtikrinti ir leisiančias sumažinti bendras visų daugiabučių namų energijos sąnaudas ne mažiau kaip 40 %, ir juose pasiekti ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę. Pagal Programą yra numatomas šių pagrindinių priemonių įgyvendinimas: šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas; ventiliacijos ar rekuperacinių sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas; stogo šiltinimas, taip pat ir naujos dangos ar naujo stogo įrengimas; fasado sienų (tai pat cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindų sutvarkymą; butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus ir balkonų įstiklinimas.
13. Investicijų planai rengiant Programą yra parengti taip, kad būsto savininkų bendros išlaidos šiluminės energijos sąnaudoms bei investicijų padengimui būtų ne mažesnės kaip 10 proc., lyginant su išlaidomis vien šiluminei energijai iki investicijų planuose numatytų priemonių įgyvendinimo.
VI SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
14. Programa įgyvendinama dviem etapais. Detalų kiekvieno etapo įgyvendinimo planą rengia ir jo įgyvendinimą organizuoja Programos įgyvendinimo administratorius. Pirmojo etapo įgyvendinimas skirtas parengiamiesiems investicijų planų įgyvendinimo darbams atlikti (investicijų planų aptarimui su būsto savininkais, galimoms investicijų planų korekcijoms, finansavimo užtikrinimui, reikalingų paslaugų ir darbų pirkimams).
15. Antrasis Programos įgyvendinimo etapas apima rangos darbų įgyvendinimą pagal patvirtintus investicijų projektus.
16. Savivaldybės administracija koordinuoja visos Programos įgyvendinimą.
17. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektų valdymui sudarytos jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius) (toliau – Programos vykdytojai) atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos įgyvendinimu.
18. Savivaldybės paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos įgyvendinimu: organizuoja investicijų planų parengimą; skolinasi lėšas iš kredito įstaigų; naudodamasis Centrinės perkančiosios organizacijos parengtu elektroniniu katalogu organizuoja techninio darbo projekto rengimo paslaugų, rangos darbų statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimus, organizuoja ir prižiūri statybos darbų atlikimą ir užtikrina jų įgyvendinimo kokybę.
19. Įgyvendinant pirmąjį Programos įgyvendinimo etapą, Programos administratorius išsamiai informuoja būsto savininkus apie Programą, būsto savininkams nusprendus įgyvendinti papildomas energinio efektyvumo didinimo priemones, neįtrauktas į investicijų planus, organizuoja šių investicijų planų pakeitimą, nebloginant planuojamų pasiekti energinio efektyvumo rezultatų.
20. Įgyvendinant antrąjį Programos įgyvendinimo etapą, Programos administratorius pagal patvirtintą Programos įgyvendinimo grafiką organizuoja ir atlieka investicijų planų įgyvendinimą.
21. Savivaldybės administracija koordinuoja Programos įgyvendinimo administratoriaus vykdomą veiklą. Tuo atveju, jei gaunama informacija iš Programos finansavimą suteikusių bankų ar kitų finansų įstaigų, kad Programos įgyvendinimo administratorius nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal kredito sutartis, Savivaldybės administracija nedelsiant imasi veiksmų užtikrinti, kad Programos įgyvendinimo administratorius laikytųsi įsipareigojimų.
VII SKYRIUS
PROGRAMOS FINANSAVIMAS
22. Programai įgyvendinti numatoma teisės aktų nustatyta tvarka gauti finansavimą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, Klimato kaitos specialiosios programos ir kitų teisėtų šaltinių:
22.1. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje numatytomis lėšomis galėtų būti teikiamas lengvatinis kreditas. Lengvatinio kredito bendroms metinėms palūkanoms viršijant 3 procentų palūkanų dydį, butų ir kitų patalpų savininkams teikiama valstybės parama penkerius metus nuo pirmosios lengvatinio kredito dalies išmokėjimo už projekto dalies (techninio darbo projekto) parengimą, įskaitant projekto vykdymo priežiūrą ir projekto ekspertizę, ir (ar) atliktus statybos rangos darbus dienos apmokant šio kredito bendrų metinių palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus (toliau – valstybės parama palūkanoms apmokėti).
22.2. Valstybės parama teikiama 100 procentų techninio darbo projekto parengimo, statybos techninės priežiūros ir administravimo išlaidoms apmokėti.
22.3. Valstybės parama, tenkanti Programos priede nurodytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, teikiama pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme numatytas teikimo sąlygas ir tvarką.
22.4. 100 % apmokamos investicijų padengimo įmokos nepasiturintiems gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
22.5. Valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikiama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jeigu pagal numatytas įgyvendinti priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo – taikoma daugiabučiams namams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nustatomi minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai; skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo – taikoma daugiabučiams namams, kuriems pagal Statybos įstatymą nenustatomi minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai.
22.6. Esant galimybei, galėtų būti panaudojamos ir iš kitų piniginių šaltinių gautos lėšos.
23. Visų šiame skyriuje nurodytų finansavimo šaltinių parama Programai įgyvendinti skiriama vadovaujantis paramą reglamentuojančiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir kitais teisės aktais).
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24. Programos stebėsena gali būti vykdoma vadovaujantis Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1055.