LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PEDAGOGINIŲ DARBUOTOJŲ (IŠSKYRUS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ DARBUOTOJUS) 2023–2025 METŲ prioritetINIŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SRIČIŲ PAtvirtinimo
2022 m. gruodžio 13 d. Nr. V-1942
Vilnius
1.T v i r t i n u Pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) 2023–2025 metų prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis (pridedama).
2. P a v e d u Nacionalinei švietimo agentūrai vykdyti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo stebėseną pagal 2023–2025 metų prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis.
3. R e k o m e n d u o j u pedagogų rengimo centrams, kitoms aukštosioms mokykloms ir akredituotoms kvalifikacijos tobulinimo įstaigoms, vykdančioms pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, planuoti pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimą atsižvelgiant į šiuo įsakymu patvirtintas Pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) 2023–2025 metų prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir
sporto ministro 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-1942
PEDAGOGINIŲ DARBUOTOJŲ (IŠSKYRUS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ DARBUOTOJUS) 2023–2025 METŲ PRIORITETINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SRITYS
1. Prioritetinė kvalifikacijos tobulinimo sritis – skaitmeninių kompetencijų stiprinimas. Skaitmeninių kompetencijų stiprinimas apima galimybę veiksmingiau siekti ugdymo(si) tikslų, efektyviau perteikti ugdymo turinį, panaudojant skaitmeninį ugdymo turinį, priemones ir įrankius. Naujų technologijų naudojimas įgalina efektyviai naudoti išmanias, virtualias, skaitmenines priemones ugdymo(si) procese, kritiškai vertinti informacijos turinį ir šaltinius, gebėti analizuoti ir vertinti duomenis.
2. Prioritetinė kvalifikacijos tobulinimo sritis – kompetencijų, reikalingų įtraukties principui įgyvendinti, tobulinimas. Kompetencijų, susijusių su įtraukia, atvira ir bendradarbiaujančia mokykla, tobulinimas apima nuostatų ir požiūrių kaitą, gebėjimą suvokti, atpažinti ir atliepti mokinių poreikius siekiant vaiko gerovės ir pažangos. Bendradarbiavimo, socialinės partnerystės gebėjimų stiprinimas įgalina dirbti daugiatautėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, padeda diferencijuoti ir individualizuoti, personalizuoti ir internalizuoti ugdymo turinį. Gebėjimas taikyti paramos priemones, padedančias mokiniui įveikti kliūtis mokymosi procese, įgalina kurti saugią ir palankią ugdymo(si) aplinką.
3. Prioritetinė kvalifikacijos tobulinimo sritis – pilietinio ugdymo kompetencijų stiprinimas. Pilietinio ugdymo kompetencijų stiprinimas apima galimybę integruoti pilietiškumo ir nacionalinio saugumo pagrindus, medijų raštingumą, kritinio mąstymo ugdymą įvairių dalykų ugdymo(si) procese ir mokyklos bendruomenės veikloje. Pilietinio ugdymo kompetencijos pagilina supratimą apie pagrindines demokratijos vertybes ir jų puoselėjimą, valdžios ir piliečių tarpusavio bendradarbiavimą, skatinant patriotiškumą, užtikrinant demokratiją ir nacionalinį saugumą.
4. Prioritetinė kvalifikacijos tobulinimo sritis – ugdymo praktikos ir didaktikos kompetencijų tobulinimas. Ugdymo praktikos ir didaktikos kompetencijų tobulinimas apima galimybę kokybiškai organizuoti ugdymo(si) procesą, taikyti ugdymo mokslo ir praktikos sintezę. Šių kompetencijų tobulinimas apima aktyvių ugdymo metodų taikymo stiprinimą, tyrimais grįstos ugdymo(si) praktikos plėtrą pedagogikoje ir andragogikoje, savireguliacinio mokymosi gebėjimų stiprinimą, mokinių vertinimo ir pažangos analizės stiprinimą, mokymo plano modeliavimo ir lankstumo tobulinimą.
5. Prioritetinė kvalifikacijos tobulinimo sritis – lyderystės ugdymui ir mokymuisi kompetencijų tobulinimas. Kompetencijų, reikalingų pedagoginių darbuotojų lyderystei ugdymui ir mokymuisi, tobulinimas apima lyderystę ir mentorystę siekiant modernių vadovavimo strategijų plėtros ir pokyčių valdymo gebėjimų stiprinimo, tvarios bendruomenės plėtrą ir dialogo kultūros kūrimą, ugdomosios veiklos kokybę, duomenimis grįstų sprendimų priėmimą, kolegialų grįžtamąjį ryšį, psichologinės gerovės stiprinimą, profesinę tapatybę ir asmeninę pažangą.