LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL NEFORMALIOJO ir saviŠvietos bŪdu ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ, SUSIJUSIŲ SU AUKŠTUOJU MOKSLU, VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE BENDRŲJŲ PRINCIPŲ PATVIRTINIMO

 

 

 

2017 m. balandžio 24 d. Nr. V-289

Vilnius

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo  57 straipsnio 3 dalimi:

1. T v i r t i n u Neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu,  vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus  (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u  netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2319 „Dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.

 

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                                 Jurgita Petrauskienė

 


 

PATVIRTINTA

 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2017 m. balandžio 24 d.

įsakymu Nr. V-289

 

NEFORMALIUOJU IR SAVIŠVIETOS BŪDU ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ, SUSIJUSIŲ SU AUKŠTUOJU MOKSLU, VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO BENDRIEJI PRINCIPAI

 

 

1. Siekiant užtikrinti asmenų teisę mokytis visą gyvenimą ir taip padidinti jų galimybes darbo rinkoje,  aukštosios mokyklos gali įvertinti ir pripažinti asmenų neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas (toliau – kompetencijos).

2. Šiame dokumente vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose. 

3. Aukštosios mokyklos atlieka asmenų įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą savo nustatyta tvarka, vadovaudamosi šiais bendraisiais principais:

3.1. Prieinamumo principas. Suinteresuoti asmenys gali siekti, kad jų įgytos kompetencijos būtų vertinamos ir pripažįstamos. Prieinamumas reiškia geografinį vertinimo vietos pasiekiamumą, lygių galimybių užtikrinimą, vertinimo procedūros esmės, specifikos išaiškinimą, galimų vertinimo rezultatų aptarimą.

3.2. Lankstumo principas. Taikoma vertinimo metodika leidžia įvertinti asmens įgytas kompetencijas neatsižvelgiant į tai, kur ir kaip jos buvo įgytos, sudaroma galimybė individualizuoti studijų kelius asmeniui, patenkančiam į aukštojo mokslo sistemą iš įvairios aplinkos: praktinės veiklos, institucijos, vykdančios neformalųjį švietimą, kitos valstybės ir t. t.

3.3. Skaidrumo ir objektyvumo principas. Asmens įgytos kompetencijos vertinamos derinant ir jungiant įvairius vertinimo metodus ir išvengiant vertintojo subjektyvaus požiūrio į vertinimo procedūras, kriterijus ar asmenį, kurio kompetencijos yra vertinamos. Asmeniui suteikiama grįžtamoji informacija apie priimtą sprendimą ir sudaroma galimybė teikti apeliaciją.

3.4. Palyginamumo principas. Asmens įgytos kompetencijos vertinamos pagal atitinkamoje studijų programoje aprašytus numatomus studijų rezultatus.

3.5. Savanoriškumo principas. Savanoriškai apsispręsdamas dalyvauti vertinimo procese, vertinimu suinteresuotas asmuo yra atsakingas už pateiktus vertinti įgytas kompetencijas patvirtinančius dokumentus ir papildomą informaciją, yra motyvuotas, pasirengęs vertinimo procedūrai ir, jei siekia įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją, sąmoningai planuoja tolesnes studijas aukštojoje mokykloje.

4. Aukštosioms mokykloms rekomenduotina asmens įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo procesą organizuoti etapais:

4.1. Informavimas. Asmuo supažindinamas su vertinimo principais, procedūra, vertinimo sąlygomis, galimais vertinimo rezultatais, individualius poreikius atitinkančiomis studijomis. Asmuo apsisprendžia dalyvauti įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo procedūroje.

4.2. Konsultavimas. Asmuo pasirengia vertinimo procedūrai konsultuojamas grupėje arba individualiai. Asmeniui išsamiai pristatoma kompetencijų vertinimo ir pripažinimo procedūra ir paaiškinama, kaip parengti įgytų kompetencijų įrodymų rinkinį (aplanką), kaip pasirengti vertinamajam pokalbiui ar kitais metodais atliekamam vertinimui.

4.3. Vertinimas. Analizuojami asmens įgytų kompetencijų įrodymai ir taikomais įvairiais vertinimo metodais nustatoma asmens įgytų kompetencijų ir atitinkamos studijų programoje nustatytų studijų rezultatų atitiktis bei šios atitikties apimtis.

4.4. Sprendimo priėmimas (įvertinimas). Nustatoma, ar pakanka asmens pateiktų įrodymų pagrįsti jo įgytas kompetencijas ir (arba) kurie studijų programos moduliai (dalykai) gali būti įskaityti. Sprendimą dėl pripažįstamų asmens kompetencijų ir (arba) įskaitomų studijų modulių (dalykų) priima vertintojas ar vertinimo komisija.

5. Aukštojoje mokykloje vertinamos įvairioje aplinkoje įgytos kompetencijos: dirbant, keliant kvalifikaciją, dalyvaujant įvairių organizacijų ir grupių veikloje, atliekant savanorišką veiklą, dirbant bendruomenei naudingą darbą, mokantis institucijose, vykdančiose neformalųjį švietimą, ar savarankiškai, savišvietos ar kitu būdu ir kurias asmuo gali pagrįsti ir įrodyti kaip lygiaverčius modulių (dalykų) studijų rezultatams.

6. Jei asmuo siekia įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įskaitomi atitinkamos studijų programos moduliai (dalykai), kurių studijų rezultatams pagrįsti pakanka asmens pateiktų kompetencijų įrodymų ir (arba) įvairiais vertinimo metodais nustatytų kandidato įgytų kompetencijų.

7. Įvertinus ir pripažinus asmens įgytas kompetencijas aukštoji mokykla patvirtina jas atitinkamu dokumentu, kuriame nurodomas įgytų studijų kreditų skaičius. Jei asmuo siekia įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją, studijų moduliai (dalykai) ir atitinkamas studijų kreditų skaičius įskaitomi kaip ketinamos studijuoti studijų programos dalis.

8. Trūkstant informacijos asmeniui suteikiama galimybė per nustatytą laiką pateikti papildomų įgytų kompetencijų įrodymų ir (arba) asmens kompetencijos įvertinamos papildomais metodais.

9. Nepateikus įrodymų arba nustačius asmens įgytų kompetencijų neatitikimą studijų programoje nustatytiems studijų rezultatams, asmens įgytos kompetencijos nepripažįstamos. Asmeniui turi būti suteikiama informacija apie galimybes tobulinti kompetencijas.

10. Asmeniui nesutinkant su sprendimu dėl įgytų kompetencijų įvertinimo ir pripažinimo, jis turi teisę pateikti apeliaciją aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

_________________