VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

 

NUTARIMAS

DĖL BENDRO TINKLO MODELIO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2018 m. lapkričio 29 d. Nr. O3E-407

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 76 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2016 m. rugsėjo 26 d. Europos Komisijos reglamento (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės (OL 2016 L 259, p. 42–68), 4 straipsnio 6 dalies b punktu bei atsižvelgdama į AB „Litgrid“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. SD-3648, 2018 m. gegužės 14 d. el. laišką (reg. Nr. R1-4417), 2018 m. birželio 11 d. visų nacionalinių reguliavimo institucijų susitarimą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Dujų ir elektros departamento Rinkos plėtros ir stebėsenos skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. pažymą Nr. O5E-313 „Dėl Bendro tinklo modelio metodikos patvirtinimo“, Komisija n u t a r i a:

Patvirtinti Bendro tinklo modelio metodiką, pateiktą visų elektros energijos perdavimo sistemų operatorių 2017 m. birželio 9 d. (su 2018 m. gegužės 14 d. pakeitimais) pasiūlymu, vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 26 d. Europos Komisijos reglamento (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės, 18 straipsniu (pridedama).

 

 

 

Komisijos pirmininkė                                                                                                           Inga Žilienė

 

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. lapkričio 29 d.

nutarimu Nr. O3E-407

 

 

Bendro tinklo modelio metodika, pateikta visų elektros energijos perdavimo sistemų operatorių 2017 m. birželio 9 d. (su 2018 m. gegužės 14 d. pakeitimais) pasiūlymu, vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 26 d. Europos Komisijos reglamento (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės, 18 straipsniu

 

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis dokumentas yra visų perdavimo sistemų operatorių (toliau – PSO) bendras pasiūlymas dėl bendro tinklo modelio metodikos (toliau – BTMM) sukūrimo.

2. Šis pasiūlymas (toliau – BTMM pasiūlymas) parengtas vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamento (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (toliau – Reglamentas 2016/1719), o taip pat 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 714/2009) bendraisiais principais ir tikslais. Reglamento 2016/1719 tikslas – koordinuoti ir derinti pralaidumo skaičiavimą ir paskirstymą ilgalaikėje tarpzoninėje prekyboje. Šiems tikslams įgyvendinti būtina, kad visi PSO naudotų bendro tinklo modelį. Bendro tinklo modelį galima sukurti tik turint bendrą tokio modelio kūrimo metodiką.

3. Pagal šiame BTMM pasiūlyme aprašytą BTMM galima sukurti bendro tinklo modelį, o gamybos ir apkrovų duomenų, kurių reikia bendro tinklo modeliui sukurti, teikimas vykdomas pagal gamybos ir apkrovų duomenų teikimo metodiką, aprašytą Reglamento 2016/1719 17 straipsnyje.

4. 2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės (toliau – Reglamentas 2015/1222), 17 straipsnis, minimas Reglamento 2016/1719 18 straipsnyje, išdėsto kelis konkrečius reikalavimus, į kuriuos reikia atsižvelgti teikiant BTMM pasiūlymą. 

„1. Per 10 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo visi PSO kartu parengia pasiūlymą dėl bendro tinklo modelio metodikos. Dėl pasiūlymo rengiamos konsultacijos, vadovaujantis 12 straipsniu.

1. Bendro tinklo modelio metodika suteikia galimybę sukurti bendro tinklo modelį. Joje turi būti bent šios sudedamosios dalys:

(a) scenarijų apibūdinimas pagal 18 straipsnį;

(b) atskiro tinklo modelių apibūdinimas pagal 19 straipsnį;

(c) atskiro tinklo modelių sujungimo į bendro tinklo modelį proceso aprašymas.“

5. Bendro tinklo modelio ilgalaikio pralaidumo skaičiavimo metodikos pasiūlymo teisinis pagrindas sukurtas Reglamento 2016/1719 18 straipsniu, kuriame išdėstyti keli papildomi reikalavimai:

„1. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius po Reglamento (ES) 2015/1222 9 straipsnio 6 dalyje nurodytos bendro tinklo modelio metodikos kitos paros ir einamosios paros pralaidumui skaičiuoti patvirtinimo, visi PSO bendrai parengia bendro tinklo modelio ilgalaikio pralaidumo skaičiavimo metodikos pasiūlymą. Dėl metodikos konsultuojamasi pagal 6 straipsnį.

2. Rengiant bendro tinklo modelio metodiką, atsižvelgiama į bendro tinklo modelio metodiką, parengtą pagal Reglamento (ES) 2015/1222 17 straipsnį, ir ji pastarąją metodiką papildo. Metodika turi užtikrinti galimybę nustatyti bendro tinklo modelį ilgalaikiam pralaidumui skaičiuoti pralaidumo skaičiavimo regionuose, kuriuose pagal 10 straipsnį taikoma keliais scenarijais grindžiama saugumo analizė.

3. Rengiant bendro tinklo modelio metodiką, taikomi Reglamento (ES) 2015/1222 17 straipsnyje nustatyti reikalavimai.“

6. Reglamento 2015/1222 2 straipsnio 2 dalyje pateikiama tokia bendro tinklo modelio apibrėžtis:

„įvairių PSO suderintas visos Sąjungos duomenų, kuriais apibūdinamos pagrindinės elektros energijos sistemos charakteristikos (gamyba, apkrovos ir tinklo topologija), rinkinys ir tų charakteristikų keitimo skaičiuojant pralaidumą taisyklės.“

7. Reglamento 2015/1222 2 straipsnio 4 dalyje pateikiama tokia bendro tinklo modelio apibrėžtis:

„numatoma elektros energijos sistemos būklė tam tikru laikotarpiu.“

8. Reglamento 2015/1222 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama tokia atskiro tinklo modelio apibrėžtis:

„atsakingų PSO parengtas duomenų, kuriais apibūdinamos elektros energijos sistemos charakteristikos (gamyba, apkrova ir tinklo topologija), rinkinys ir tų charakteristikų keitimo skaičiuojant pralaidumą taisyklės;

šis modelis skirtas sujungti su kitais atskiro tinklo modeliais, kad būtų sukurtas bendro tinklo modelis.“

9. 17 straipsnio reikalavimai išsamiau paaiškinami Reglamento 2015/1222 18 ir 19 straipsniuose. 18 straipsnyje scenarijai apibūdinami taip:

„1.Visi PSO drauge parengia bendrus kiekvieno 14 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyto pralaidumo skaičiavimo laikotarpio scenarijus. Bendruose scenarijuose aprašoma konkreti prognozuojama su gamyba, apkrova ir tinklo topologija susijusi perdavimo sistemos būklė bendro tinklo modelyje.

1. Parengiama po vieną kitos paros ir einamosios paros pralaidumo skaičiavimo laikotarpio scenarijų kiekvienam rinkos laiko vienetui.

2. Kiekvienam scenarijui visi PSO drauge parengia bendras taisykles dėl grynosios pozicijos kiekvienoje prekybos zonoje ir kiekvienos nuolatinės srovės linijos srauto nustatymo. Šios bendros taisyklės grindžiamos geriausia kiekvienos prekybos zonos grynosios pozicijos prognoze ir geriausia kiekvienos nuolatinės srovės linijos srautų prognoze kiekviename scenarijuje ir apima bendrą Sąjungos perdavimo sistemos apkrovos ir gamybos balansą. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 I priedo 1.7 punktu, sudarant scenarijus negalima nepagrįstai diskriminuoti vidaus ir tarpzoninių mainų.“

Reglamento (EB) Nr. 714/2009 I priedo 1.7 punkte išdėstyti šie pagrindiniai principai:

„PSO, nustatydami konkrečias tinklo vietas, kuriose ir tarp kurių turi būti taikomas perkrovos valdymas, vadovaujasi ekonomiškumo ir neigiamos įtakos sumažinimo elektros energijos vidaus rinkai principais. Konkrečiai, PSO neturi apriboti tinklų sujungimo pajėgumų siekdami išspręsti perkrovos problemą savo kontroliuojamoje teritorijoje, išskyrus esant pirmiau minėtoms priežastims ir eksploatavimo saugumo tikslais. Susidarius tokiai situacijai, PSO apibūdina ją ir skaidriai supažindina su ja visus sistemos naudotojus. Tokia situacija yra toleruojama tik iki tol, kol yra surandamas ilgalaikis sprendimas. PSO apibūdina metodiką ir projektus, kurie padėtų rasti ilgalaikį sprendimą, ir skaidriai supažindina su jais visus sistemos naudotojus.“

10. 19 straipsnyje pateikiami konkretesni reikalavimai dėl atskiro tinklo modelių, kurie yra pagrindiniai bendro tinklo modelio sukūrimo elementai:

„1. Kiekvienai prekybos zonai ir kiekvienam scenarijui:

(a) visi prekybos zonoje veikiantys PSO kartu pateikia vieną atskiro tinklo modelį, atitinkantį 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba

(b) kiekvienas prekybos zonoje veikiantis PSO pateikia atskiro tinklo modelį, skirtą savo kontrolės sričiai, įskaitant jungiamąsias linijas, jeigu prekybos zoną sudarančiose kontrolės srityse, įskaitant jungiamąsias linijas, grynųjų pozicijų suma atitinka 18 straipsnio 3 dalies nuostatas.

2. Kiekvienas atskiro tinklo modelis yra geriausia perdavimo sistemos sąlygų prognozė pagal kiekvieną PSO nurodytą scenarijų tuo metu, kai kuriamas atskiro tinklo modelis.

3. Atskiro tinklo modeliai apima visus perdavimo sistemos tinklo elementus, naudojamus analizuojant regioninį tinklo eksploatavimo saugumą tam tikru laikotarpiu.

4. Visi PSO kuo labiau suderina atskiro tinklo modelių kūrimo būdą.

5. Kiekvienas PSO atskiro tinklo modelyje pateikia visus būtinus duomenis, kad būtų galima atlikti aktyviosios ir reaktyviosios galios srautų ir įtampos analizes nusistovėjusioje būsenoje.

6. Prireikus ir visiems pralaidumo skaičiavimo regiono PSO sutarus, visi to pralaidumo skaičiavimo regiono PSO vieni su kitais keičiasi duomenimis, kad galėtų atlikti įtampos ir dinaminio stabilumo analizes.“

11. 18 straipsnio reikalavimai išsamiau paaiškinami Reglamento 2016/1719 19 ir 20 straipsniuose. 19 straipsnyje scenarijai apibūdinami taip:

„1. Pralaidumo skaičiavimo regionuose, kuriuose pagal 10 straipsnį taikoma keliais scenarijais grindžiama saugumo analizė, visi PSO bendrai parengia bendrą rinkinį scenarijų, naudotinų bendro tinklo modelyje skaičiuojant pralaidumą kiekvienu ilguoju laikotarpiu.

2. Rengiant bendrą scenarijų rinkinį taikomi atitinkami Reglamento (ES) 2015/1222 18 straipsnyje nustatyti reikalavimai.“

12. Reglamento 2016/1719 20 straipsnis numato:

„Pralaidumo skaičiavimo regionuose, kuriuose pagal 10 straipsnį taikoma keliais scenarijais grindžiama saugumo analizė, rengdamas atskiro tinklo modelį ilgalaikiam pralaidumui apskaičiuoti, kiekvienas PSO taiko Reglamento (ES) 2015/1222 19 straipsnyje nustatytus reikalavimus.“

13. Reglamento 2015/1222 27 straipsnio 1 dalyje suformuluoti reikalavimai dėl sujungimo proceso: „1. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo sprendimo dėl 16 straipsnyje nurodytos gamybos ir apkrovų duomenų teikimo metodikos ir 17 straipsnyje nurodytos bendro tinklo modelio metodikos priėmimo visi PSO organizuoja atskiro tinklo modelių sujungimo procesą.“

14. Reglamento 2016/1719 21 straipsnio 1 dalyje minimas Reglamento 2015/1222 27 straipsnis, kuriame suformuluoti reikalavimai dėl bendrų tinklo modelių nustatymo ilgalaikiam pralaidumui apskaičiuoti:

„1 Sujungiant atskirų tinklų modelius į bendro tinklo modelį, naudojamą pralaidumui kiekvienu ilguoju laikotarpiu apskaičiuoti, taikomas pagal Reglamento (ES) 2015/1222 27 straipsnį nustatytas atskirų tinklų modelių sujungimo procesas. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius po 17 straipsnyje nurodytos ilgųjų laikotarpių elektros energijos gamybos ir apkrovos duomenų teikimo metodikos ir 18 straipsnyje nurodytos ilgųjų laikotarpių bendro tinklo modelio metodikos patvirtinimo visi kiekvieno pralaidumo skaičiavimo regiono PSO bendrai parengia ilgalaikio pralaidumo skaičiavimo taisykles, kuriomis papildomos pagal Reglamento (ES) 2015/1222 27 straipsnį nustatytos atskirų tinklų modelių sujungimo taisyklės.“

15. Reglamento 2016/1719 22 straipsnyje išdėstyti tokie reikalavimai bendro tinklo modeliui ilgalaikiam pralaidumui apskaičiuoti:

„Kuriant bendro tinklo modelį ilgalaikiam pralaidumui skaičiuoti pralaidumo skaičiavimo regionuose, kuriuose pagal 10 straipsnį taikoma keliais scenarijais grindžiama saugumo analizė, taikomas Reglamento (ES) 2015/1222 28 straipsnyje nustatytas bendro tinklo modelio kūrimo procesas ir jame nustatyti reikalavimai.“

16. Reglamento 2016/1719 4 straipsnio 8 dalyje nustatomi kiti įsipareigojimai:

„Pasiūlyme dėl nuostatų ir sąlygų ar metodikų nurodomas siūlomas jų įgyvendinimo tvarkaraštis ir aprašomas numatomas jų poveikis šio reglamento tikslams.“

17. Reglamento 2015/1222 28 straipsnio 3–5 dalyse suformuluoti papildomi reikalavimai dėl BTMM pasiūlymo:

„3. Kiekvienas PSO, vadovaudamasis 19 straipsniu, parengia kiekvieno pralaidumo skaičiavimo laikotarpio atskiro tinklo modelį pagal kiekvieną scenarijų, kad atskiro tinklo modelius būtų galima sujungti į bendro tinklo modelį.

4. Kiekvienas PSO už atskiro tinklo modelių sujungimą į bendro tinklo modelį atsakingiems PSO pateikia patikimiausią tinkamų naudoti kiekvieno atskiro tinklo modelio įverčių rinkinį.

5. Apibendrinant pradinius duomenis, gautus iš visų PSO, kurie taiko šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pralaidumo skaičiavimo procesą, pagal kiekvieną 18 straipsnyje nurodytą scenarijų Sąjungos mastu sukuriamas vienas kiekvieno pralaidumo skaičiavimo laikotarpio bendro tinklo modelis.“

18. Reglamento 2016/1719 4 straipsnio 8 dalyje pateikiamas reikalavimas, kad būtų aprašytas numatomas BTMM pasiūlymo poveikis Reglamento 2016/1719 tikslams. Šio pasiūlymo poveikis aprašomas toliau šios prielaidų dalies 19–28 punktuose.

19. BTMM pasiūlymas prisideda ir jokiu būdu netrukdo pasiekti Reglamento 2016/1719 3 straipsnio tikslus. Ypač, BTMM pasiūlymas padeda siekti veiksmingos ilgalaikės tarpzoninės prekybos ir užtikrinti rinkos dalyviams ilgalaikio tarpzoninio rizikos draudimo galimybes (Reglamento 2016/1719 3 straipsnio a punktas), prisidedant prie koordinuoto pralaidumo skaičiavimo pagal bendrą metodiką kuriant atskiro tinklo modelius, kurie bus sujungti į bendrą visos Europos tinklo modelį ilgalaikiam pralaidumui skaičiuoti pralaidumo skaičiavimo regionuose, kuriuose pagal 2016/1719 reglamento 10 straipsnį taikoma keliais scenarijais grindžiama saugumo analizė,

20. Pagal Reglamento 2016/1719 3 straipsnio b punktą ir atsižvelgiant į pralaidumo apskaičiavimo metodikas, kurios bus parengtos pagal Reglamentą 2016/1719, bendro tinklo modelio sukūrimas ir jo naudojimas ilgalaikio pralaidumo apskaičiavimo procese tik pralaidumo skaičiavimo regionuose, kuriuose pagal reglamento 2016/1719 10 straipsnį taikoma keliais scenarijais grindžiama saugumo analizė, optimizuos tarpzoninio pralaidumo (įskaitant ilgalaikio tarpzoninio pralaidumo) skaičiavimus ir paskirstymą, užtikrinant, kad naudojant bendrą metodiką ir pradinius duomenis parengti atskiro tinklo modeliai bus sujungti į bendrą visos Europos tinklo modelį.

21. Bendro tinklo modelis ilgalaikiam pralaidumui apskaičiuoti, naudojamas tik pralaidumo skaičiavimo regionuose, kuriuose pagal reglamento 2016/1719 10 straipsnį taikoma keliais scenarijais grindžiama saugumo analizė, užtikrins, kad PSO, PEERO, agentūrai, reguliavimo institucijoms ir rinkos dalyviams būtų taikomos nešališkos ir nediskriminacinės sąlygos, jeigu bendro tinklo modelis bus sukurtas pagal bendrą visiems privalomą metodiką, parengtą konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais vadovaujantis Reglamentu 2016/1719, o reguliavimo institucijos patvirtins tokį modelį prieš pradedant jį naudoti Sąjungos mastu.

22. BTM metodika užtikrina ir padidina informacijos skaidrumą ir patikimumą pagal Reglamento 2016/1719 3 straipsnio f punktą, pateikdama stebėsenai pralaidumui skaičiuoti naudotos informacijos kokybės rodiklius bei paskelbdama rodiklius bei stebėsenos rezultatus pagal Reglamento 2016/1719 26 straipsnio 3 dalį.

23. BTMM pasiūlymas, apibūdinantis bendro tinklo modelį ilgalaikiam pralaidumui apskaičiuoti, naudojamą tik pralaidumo skaičiavimo regionuose, kuriuose pagal reglamento 2016/1719 10 straipsnį taikoma keliais scenarijais grindžiama saugumo analizė, grindžiamas bendra metodika dėl pradinių duomenų atskiro tinklo modeliams, kurie bus sujungti į bendrą visos Europos tinklo modelį, taip pat prisideda prie tikslo atsižvelgti į sąžiningo bei tinkamai organizuoto prognozuojamo pralaidumo skirstymo poreikį (Reglamento 2016/1719 3 straipsnio e punktas). 

24. BTMM pasiūlymas prisideda prie našaus ilgalaikio elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo ir plėtros bei veiksmingo Sąjungos elektros energijos rinkos veikimo naudojant bendrą visos Europos tinklą, kuris bus koordinuotai naudojamas visoje Sąjungoje (Reglamento 2016/1719 3 straipsnio g punktas).

25. Galiausiai, BTMM pasiūlymas dėl bendro tinklo modelio, parengto pagal visiems privalomą metodiką, naudojamą ilgalaikio pralaidumo skaičiavimo procese tik tuose pralaidumo skaičiavimo regionuose, kuriuose pagal reglamento 2016/1719 10 straipsnį taikoma keliais scenarijais grindžiama saugumo analizė, prisideda prie tikslo užtikrinti nediskriminacinę galimybę naudotis ilgalaikiu tarpzoniniu pralaidumu (Reglamento 2016/1719 3 straipsnio c punktas).

26. Apibendrinant, BTMM pasiūlymas prisideda prie Reglamento 2016/1719 bendrų tikslų ir yra naudingas visiems PSO, PEERO, agentūrai, reguliavimo institucijoms ir rinkos dalyviams.

 

PATEIKIAME ŠĮ BTMM PASIŪLYMĄ VISOMS REGULIAVIMO INSTITUCIJOMS:

 

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiame pasiūlyme yra aprašyta visų PSO bendro tinklo modelio metodika pagal Reglamento 20165/1719 18 straipsnį. 

2. Šią metodiką turi taikyti visi PSO, veikiantys Reglamento 2016/1719 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoje teritorijoje.

3. Kitose nei Reglamento 2015/1222 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose jurisdikcijose veikiantys PSO gali parengti atskirą savo sistemos tinklo modelį (toliau – ATM), duoti sutikimą sujungti jį į bendrą tinklo modelį (toliau – BTM) ir savanoriškai įsijungti į BTM kūrimo procesą su sąlyga, kad

a. tai yra techniškai įmanoma ir galima padaryti pagal Reglamento 2016/1719 reikalavimus;

b. BTM kūrimo procese jie sutinka turėti tokias pačias teises ir pareigas kaip ir pirmoje pastraipoje minėti PSO, o ypač sutinka, kad šią metodiką bei gamybos ir apkrovų duomenų teikimo metodiką, aprašytą Reglamento 2016/1719 17 straipsnyje, naudotų ir visos susijusios šalys jų kontroliuojamoje teritorijoje;

c. jie priima visas savanoriško dalyvavimo BTM procese sąlygas, kurias nustato pirmoje pastraipoje minimi PSO;

d. pirmoje pastraipoje minimi PSO su šioje pastraipoje minimais PSO yra sudarę sutartis, nustatančias savanoriško dalyvavimo sąlygas;

e. gavę realius įrodymus, kad BTM procese savanoriškai dalyvaujantys PSO laikosi a, b, c ir d punktuose išdėstytų reikalavimų, pirmoje pastraipoje minimi PSO, patikrinę, ar įvykdyti a, b, c ir d punktų kriterijai, patvirtina į BTM procesą norinčio įsijungti PSO prašymą Reglamento 2016/1719 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Pirmoje pastraipoje minimi PSO stebi, ar pagal trečios pastraipos sąlygas BTM procese savanoriškai dalyvaujantys PSO laikosi savo įsipareigojimų. Jei pagal trečios pastraipos sąlygas BTM procese savanoriškai dalyvaujantys PSO nesilaiko savo esminių įsipareigojimų ir taip reikšmingai trukdo įgyvendinti Reglamentą 2016/1719, pirmoje pastraipoje minimi PSO nutraukia savanorišką PSO dalyvavimą BTM procese Reglamento 2016/1719 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

 

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys ir jų aiškinimas

Šiame pasiūlyme naudojamos Reglamento 2016/1719 2 straipsnyje ir kituose čia minimuose teisės aktuose, taip pat Bendro tinklo modelio metodikos 2 straipsnyje pagal reglamento 2015/1222 17 straipsnį pateiktos sąvokų apibrėžtys. Kitų vartojamų sąvokų apibrėžtys.

 

3 straipsnis

Scenarijai

1. Kurdami atskiro tinklo modelius likus metams iki tiekimo metų kitų metų pralaidumo skaičiavimo laikotarpiui, visi PSO bendrai parengia bendrą naudotinų scenarijų rinkinį. Šie scenarijai turi atitikti 3 pastraipoje išdėstytus principus ir tinkamai įvertinti tiek didžiausios, tiek mažiausios apkrovos situacijas. Kol šie scenarijai nėra parengti, kiekvienas PSO naudoja toliau numatytus scenarijus:

a. Didžiausia apkrova žiemą: einamųjų metų sausio 3-asis trečiadienis, 10:30 (orientacinis tikslinis laikotarpis: pirmasis ketvirtis);

b. Mažiausia apkrova žiemą: einamųjų metų sausio 2-asis sekmadienis, 03:30 (orientacinis tikslinis laikotarpis: pirmasis ketvirtis);

c. Didžiausia apkrova pavasarį: einamųjų metų balandžio 3-asis trečiadienis, 10:30 (orientacinis tikslinis laikotarpis: antrasis ketvirtis);

d. Mažiausia apkrova pavasarį: einamųjų metų balandžio 2-asis sekmadienis, 03:30 (orientacinis tikslinis laikotarpis: antrasis ketvirtis);

e. Didžiausia apkrova vasarą: praėjusių metų liepos 3-asis trečiadienis, 10:30 (orientacinis tikslinis laikotarpis: trečiasis ketvirtis);

f. Mažiausia apkrova vasarą: praėjusių metų liepos 2-asis sekmadienis, 03:30 (orientacinis tikslinis laikotarpis: trečiasis ketvirtis);

g. Didžiausia apkrova rudenį: praėjusių metų spalio 3-asis trečiadienis, 10:30 (orientacinis tikslinis laikotarpis: ketvirtasis ketvirtis);

h. Mažiausia apkrova rudenį: praėjusių metų liepos 2-asis sekmadienis, 03:30 (orientacinis tikslinis laikotarpis: ketvirtasis ketvirtis); 

2. Kurdami atskiro tinklo modelius likus mėnesiui iki tiekimo mėnesio kito mėnesio pralaidumo skaičiavimo laikotarpiui, visi PSO bendrai parengia bendrą naudotinų scenarijų rinkinį. Šie scenarijai turi atitikti 3 pastraipoje išdėstytus principus ir tinkamai įvertinti tiek didžiausios, tiek mažiausios apkrovos situacijas. Kol šie scenarijai nėra parengti, kiekvienas PSO naudoja toliau numatytus scenarijus:

a. Didžiausia apkrova: to paties mėnesio praėjusiais metais 3-asis trečiadienis, 10:30;

b. Mažiausia apkrova: to paties mėnesio praėjusiais metais 2-asis sekmadienis, 03:30.

3. Toliau išvardinti principai taikomi visiems ilgalaikiams scenarijams, kuriuos rengia visi PSO pagal 1 ir 2 dalis:

a. prognozės tinklo topologijai

i. elektros energijos tiekimo nutraukimas, nepriklausomai nuo tiekimo nutraukimo priežasties, modeliuojamas tik jei tinklo elementas neveiks per visą kitų metų ir kito mėnesio pralaidumo skaičiavimo laikotarpį;

ii. įtraukiami įtampos valdymo tinkle elementai, nors eksploatacijos sumetimais jie gali būti išjungti;

iii. topologija turi atspindėti eksploatacijos sąlygas.

b. jei scenarijaus veikimo laikotarpiu atsiranda struktūrinių duomenų pakeitimų,

i. pridedami ar pašalinami tinklo elementai turi būti įtraukti į visą laikotarpį ir pašalinti iš ATM topologijos visuose scenarijuose, jeigu jų nėra bent dalyje laikotarpio;

ii. tinklo elementų charakteristikų pokyčiai sprendžiami įtraukiant konservatyviausiai eksploatacijos saugumo požiūriu naudojamas charakteristikas;

c. eksploatacijos ribos

i. kiekvienas PSO kiekvienam tinklo elementui naudoja reikiamas ribas, atitinkančias tikslinį sezoną;

ii. temperatūros riboms kiekvienas PSO naudoja PLPA ir LLPA.

d. dėl prognozuojamos gamybos

i. periodinės gamybos atveju kiekvienas PSO naudoja tinkamiausią periodinės gamybos prognozę;

ii. dispečerio kontroliuojamos gamybos atveju, kiekvienas PSO turi įvertinti tik žinomus elektros energijos tiekimo nutraukimus ir visais kitais atvejais laikyti, kad visa gamybos įranga veikia bei reguliuoti prognozuojamą gamybą, atsižvelgdamas į prognozuojamą periodinę gamybą, kad ji padengtų prognozuojamus apkrovos ir tinklo nuostolius bei grynąją poziciją;

e. dėl prognozuojamos apkrovos

i. kiekvienas PSO naudoja geriausią apkrovos prognozę;

f. dėl grynosios pozicijos kiekvienoje prekybos zonoje ir kiekvienos nuolatinės srovės linijos srauto nustatymo

i. kiekvienas PSO vadovaujasi 19 straipsnyje pateikta metodika.

4. Parengę 3 dalies principus atitinkančius ilgalaikius scenarijus pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį, visi PSO visuomenei laisvai prieinamoje svetainėje skelbia išsamius šių scenarijų aprašymus iki metų, einančių prieš scenarijų taikymo metus, liepos 15 d., jei scenarijus yra parengtas kitiems metams arba likus penkiolikai dienų iki scenarijaus taikymo mėnesio, jei scenarijus yra parengtas kitam mėnesiui. Skelbdami scenarijus, PSO nurodo per kurį laikotarpį jie bus naudojami. Visi PSO sukuria elektroninę pranešimų sistemą, kuri užtikrintų, kad visos reguliavimo agentūros būtų informuojamos apie scenarijų paskelbimą ne vėliau kaip paskelbimo metu.

5. Jei visi PSO nori parengti ilgalaikius scenarijus pagal atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalis, tačiau šie scenarijai neatitinka 3 dalyje išdėstytų principų, PSO prašo patvirtinti šiuos scenarijus prašymu iš dalies pakeisti dabartinę metodiką.

6. Jei Pralaidumo skaičiavimo regionuose, kuriuose pagal Reglamento 2016/1719 10 straipsnį taikoma keliais scenarijais grindžiama saugumo analizė, visi PSO bendrai parengia bendrą rinkinį scenarijų, naudotinų bendro tinklo modelyje skaičiuojant pralaidumą kiekvienu ilguoju laikotarpiu, pagal Reglamento 2016/1719 19 straipsnio 1 dalį ir šie scenarijai skiriasi nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų kitų PSO scenarijų, pralaidumo skaičiavimo regionui nepriklausantys PSO, kuriuose pagal 10 straipsnį taikoma keliais scenarijais grindžiama saugumo analizė, rengdamas atskiro tinklo modelį ilgalaikiam pralaidumui apskaičiuoti, neprivalo kurti savo atskirų tinklų modelių, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems scenarijams.

 

4 straipsnis

Atskiro tinklo modeliai

1. Vadovaujantis Reglamento 2016/1719 22 straipsniu, jei bent vienas pralaidumo skaičiavimo regionas nusprendžia kitų metų pralaidumo skaičiavime atlikti saugumo analizę pagal kelis scenarijus pagal Reglamento2016/1719 10 straipsnį, kiekvienas PSO turi sukurti atskirus tinklų modelius pagal kiekvieną 3 straipsnio 1 dalyje aprašytą visos Europos lygiu taikomą scenarijų, kuris gali būti arba visų PSO suderinto bendrų scenarijų rinkinio dalis arba, jei bendrų scenarijų nėra – numatytasis scenarijus. Pralaidumo skaičiavimo regiono PSO, norintys kitų metų pralaidumo skaičiavime atlikti saugumo analizę pagal kelis scenarijus, informuoja visus kitus PSO apie savo ketinimą iki prieš pirmuosius pralaidumo skaičiavimo metus einančių metų kovo 31 d.

2. Vadovaujantis Reglamento 2016/1719 22 straipsniu, jei bent vienas pralaidumo skaičiavimo regionas nusprendžia kito mėnesio pralaidumo skaičiavime atlikti saugumo analizę pagal kelis scenarijus pagal Reglamento2016/1719 10 straipsnį ir nėra sukurto bendro kitų metų tinklo modelio, kiekvienas PSO turi sukurti atskirus tinklų modelius pagal kiekvieną 3 straipsnio 1 dalyje aprašytą visos Europos lygiu taikomą scenarijų, kuris gali būti arba visų PSO suderinto bendrų scenarijų rinkinio dalis arba, jei bendrų scenarijų nėra – numatytasis scenarijus. Pralaidumo skaičiavimo regiono PSO, norintys kito mėnesio pralaidumo skaičiavime atlikti saugumo analizę pagal kelis scenarijus, informuoja visus kitus PSO apie savo ketinimą likus šešiems mėnesiams iki pirmojo pralaidumo skaičiavimo mėnesio.

3. Kurdamas ATK, kiekvienas PSO atlieka šiuos veiksmus:

a. sukuria naujausią įrangos modelį, apimantį 5–11 straipsniuose apibūdintus struktūrinius duomenis;

b. pagal 3 straipsnyje išdėstytus principus nustato ir įgyvendina struktūrinius pokyčius;

c. apjungia naujausias veiklos prielaidas, į modelį įtraukdamas 12–16 straipsniuose apibūdintus kintamus duomenis;

d. per 21 straipsnyje minimą informacinę platformą keičiasi 17 straipsnyje apibūdintais duomenimis su visais kitais PSO;

e. taiko bendras taisykles dėl grynosios pozicijos kiekvienoje prekybos zonoje ir kiekvienos nuolatinės srovės linijos srauto nustatymo pagal 18 ir 19 straipsnius;

f. užtikrina, kad modelis atitiktų grynąsias pozicijas ir srautus nuolatinės srovės linijose pagal 18 ir 19 straipsnius;

g. užtikrina, kad būtų galima aiškiai identifikuoti taisomuosius veiksmus (jei tokių būtų) ir kad jie būtų atliekami pagal Reglamento 2016/1719 14 straipsnyje pateiktą galimų taisomųjų veiksmų, į kuriuos reikia atsižvelgti skaičiuojant pralaidumą, metodiką bei atitiktų bendrą tikslą taikyti nešališkas ir nediskriminacines sąlygas pagal Reglamento 2016/1719 3 straipsnio d punktą;

h. įgyvendina apkrovos srauto sprendimą, kad būtų galima patikrinti

i. sprendimų konvergenciją;

ii. įtampos mazguose bei aktyviosios ir reaktyviosios galios srautų tinklo elementuose patikimumą;

iii. kiekvieno generatoriaus sukuriamos aktyviosios ir reaktyviosios galios patikimumą;

iv. reaktyviosios galios gavybos / lygiagrečiai sujungtų įrenginių reaktyvios galios sunaudojimo patikimumą; ir

v. atitikti taikomiems eksploatacijos saugumo standartams;

i. jei reikia, pakeičia įrangos modelį ir / arba prielaidas ir pakartoja h veiksmą;

j. jei būtina, supaprastina tinklą pagal 11 straipsnį;

k. pagal Reglamento 2016/1719 22 straipsnio nuostatas eksportuoja ATM, kad jį būtų galima sujungti į bendro tinklo modelį per 21 straipsnyje apibūdintą informacinę platformą;

l. užtikrina, kad ATM atitiks 24 straipsnyje išdėstytus kokybės kriterijus;

m. pakartoja reikiamus veiksmus pagal poreikį ir pagal kitus šioje metodikoje nurodytus įsipareigojimus.

4. Kiekvienas PSO laikosi 20 straipsnyje aprašyto ATM sujungimo į BTM proceso.

5. Kiekvienas PSO atnaujina savo ATM sutartomis priemonėmis jei pritaikoma.

6. Kiekvienas PSO laikosi 22 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Visais šiame BTMM pasiūlyme nurodytais atvejais vadovaujamasi Reglamento 2015/1222 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžtu rinkos laiku.

5 straipsnis

Į ATM įtraukiami duomenys

1. Atskiro tinklo modelyje turi būti aukštosios įtampos ir ypač aukštos įtampos tinklo elementai, jeigu jie naudojami regioninės eksploatacijos saugumo analizėje už atitinkamą laikotarpį.

2. Kiekvienam įtrauktam tinklo elementui turi būti skirtas unikalus identifikatorius.

3. Tais atvejais, kai pagal šią metodiką reikia detalizuoti pagal pirminės energijos šaltinius, atskirai nurodomi pirminių energijos šaltinių duomenys, atitinkantys centrinėje informacijos skaidrumo platformoje pateikiamus duomenis pagal Reglamentą 543/2013.

4. Jei PSO neturi kurių nors reikalaujamų duomenų, vietoj jų PSO naudoja tiksliausius įverčius.

 

6 straipsnis

Tinklo elementai

1. Į kiekvieną ATM įtraukiami šio straipsnio antroje pastraipoje aprašyti tinklo elementai, nepriklausomai nuo to, ar juos eksploatuoja PSO ar STO (įskaitant USTO), jeigu šių elementų įtampa yra

a. 220 kV arba aukštesnė;

b. žemesnės nei 220 kV įtampos įrenginiai ir regioninės eksploatacijos saugumo analizei naudojami tinklo elementai.

2. Svarbūs tinklo elementai, ir apie juos pateikiami duomenys:

a. pastotės: įtampa, šynų sekcijos ir, jei pagal PSO naudojamą modeliavimo metodiką reikalaujama, – komutaciniai aparatai, įskaitant komutacinių aparatų identifikatorių ir komutacinio aparato tipą, kuriuos sudaro skirtuvas, jungtuvas arba galios skyriklis;

b. elektros linijos arba kabeliai: elektrinės charakteristikos, pastotės, prie kurių jie prijungti;

c. galios transformatoriai, įskaitant fazės keitimo transformatorius: elektrinės charakteristikos, pastotės, prie kurių jie prijungti, transformatoriaus atšakų perjungiklio tipas ir, jei reikalinga, – reguliavimo tipas;

d. galios kompensatoriai ir lanksčios kintamos srovės perdavimo sistemos (toliau – LKSPS): tipas, elektrinės charakteristikos ir, jei reikalinga, – reguliavimo tipas.

3. Į ATM reikia įtraukti mažesne nei 220 kV įtampa eksploatuojamų tinklo dalių modelius arba lygiaverčius modelius, nepriklausomai nuo to, ar tas tinklo dalis eksploatuoja PSO ar STO (įskaitant USTO), jeigu

a. Toje tinklo dalyje yra elementų, naudojamų regioninės eksploatacijos saugumo analizėje arba

b. tų tinklo dalių svarbūs elementai jungia

i. elektros gamybos įrenginį arba apkrovą, pagal 8 ir 9 straipsnių reikalavimus sumodeliuotą 220 kV arba aukštesnei įtampai;

ii. du mazgus prie 220 kV arba aukštesnės įtampos,

4. Pagal trečią pastraipą modeliuose arba lygiaverčiuose modeliuose turi būti nurodyta visuminė apkrova atskirai nuo pagamintos energijos, o gamybos pajėgumai suskirstyti pagal pirminius energijos šaltinius ir pateikiami atskirai nuo apkrovos atitinkamose tinklo dalyse, išskaidytose į lygiaverčio modelio pastotes arba pastotes, prie kurių prijungtos atitinkamos tinklo dalys.

 

7 straipsnis

Kraštiniai taškai

1. Kiekvienai svarbiai ribai atitinkamas PSO turi nurodyti savo atsakomybę tinklo modeliavimo požiūriu, pateikdamas sutikimą dėl atitinkamų kraštinių taškų.

2. Kiekvienas PSO įtraukia jo pusėje nuo kraštinio taško esančius svarbius tinklo elementus į savo ATM.

3. Kiekvienas PSO į savo ATM įtraukia kiekvieną kraštinį tašką su fiktyviai kompensuojama energija.

 

8 straipsnis

Energijos gamyba

1. Generavimo šaltiniai, įskaitant sinchroninius kompensatorius ir siurblius, išsamiai modeliuojami, jeigu jie jungiami prie

a. 220 kV arba aukštesnės įtampos;

b. žemesnės nei 220 kV įtampos ir naudojami regioninės eksploatacijos saugumo analizei.

2. Kelis vienodus arba panašius generavimo šaltinius galima išsamiai modeliuoti kaip sudėtinį objektą, jei tokio modeliavimo būdo pakanka regioninės eksploatacijos saugumo analizei. Jei generavimo šaltiniai išsamiai modeliuojami kaip sudėtinis objektas, į ATM įtraukiamas lygiavertis modelis.

3. Išsamiai nemodeliuojamas gamybos pajėgumas įtraukiamas į ATM naudojant apibendrintus duomenis.

4. Į ATM įtraukiami šie duomenys apie išsamiai sumodeliuotus generavimo šaltinius ir apibendrintus gamybos pajėgumo duomenis, atskiriant juos pagal pirminius energijos šaltinius ir atskirai nuo apkrovos duomenų:

a. prijungimo vieta;

b. pirminis energijos šaltinis;

5. Į ATM įtraukiami šie duomenys apie išsamiai sumodeliuotus generavimo šaltinius:

a. Didžiausia aktyvioji galia ir mažiausia aktyvioji galia, apibrėžiant tas vertes, pagal kurias galima reguliuoti generavimo šaltinį. Hidroelektrinių akumuliacinių generavimo šaltinių atveju modeliuojami du ciklai ir pateikiami du įrašai (t.y. vienas generavimo ir vienas siurbimo režimui);

b. valdymo režimo tipas, kuris gali būti vienas iš: „neaktyvus“, „įtampos valdymas“, „galios koeficiento valdymas“, „reaktyviosios galios valdymas“, o įtampa valdomų generavimo šaltinių atveju – reguliuojamos šynos, jei įtampa įjungiama pagal grafiką; didžiausios ir mažiausios reaktyviosios galios vertės, kai tiekiama didžiausia ir mažiausia aktyvioji galia, o taip pat, jei to reikia regioninės eksploatacijos saugumo analizei, atitinkamų generatoriaus techninių galimybių kreivė;

c. generatoriaus savosios reikmės, parodanti generavimo šaltinio apkrovą, modeliuojama kaip neproporcingai bendrai apkrovai kintanti apkrova generavimo šaltinio prijungimo vietoje, jei to reikia regioninės eksploatacijos saugumo analizei.

6. Į ATM įtraukiami šie duomenys apie generavimo šaltinius, išsamiai sumodeliuotus naudojant apibendrintus duomenis:

a. apibendrinti gamybos pajėgumo duomenys, suskirstyti pagal pirminius energijos šaltinius ir pateikiami atskirai nuo apkrovos atitinkamose tinklo dalyse, išskaidytose į lygiaverčio modelio pastotes arba pastotes, prie kurių prijungtos atitinkamos tinklo dalys.

 

9 straipsnis

Apkrova

1. Apkrovos modeliuojamos atskirai, jeigu jos jungiamos prie

a. 220 kV arba aukštesnės įtampos;

b. žemesnės nei 220 kV įtampos ir naudojami regioninės eksploatacijos saugumo analizei.

2. Kelias vienodas arba panašias apkrovas galima išsamiai modeliuoti kaip sudėtinį objektą, jei tokio modeliavimo būdo pakanka regioninės eksploatacijos saugumo analizei. Jei apkrovos išsamiai modeliuojamos kaip sudėtinis objektas, į ATM įtraukiamas lygiavertis modelis.

3. Išsamiai nemodeliuojamas gamybos pajėgumas įtraukiamas į ATM naudojant apibendrintus duomenis.

4. Į ATM įtraukiami šie duomenys apie išsamiai sumodeliuotas apkrovas ir apibendrintas apkrovas atskirai nuo generavimo informacijos:

a. prijungimo vieta;

b. galios koeficientas arba reaktyvioji galia;

c. atitikties patvirtinimo vėliavėlė (vertė „teisinga“ reiškia, kad aktyviosios ir reaktyviosios galios suvartojimas perskaičiuojamas perskaičiuojant bendrą apkrovą).

5. Į ATM įtraukiami šie duomenys apie apkrovas, išsamiai sumodeliuotas naudojant apibendrintus duomenis:

a. apibendrinti apkrovos duomenys (atskirti nuo energijos generavimo duomenų) atitinkamose tinklo dalyse, išskaidytose į lygiaverčio modelio pastotes arba pastotes, prie kurių prijungtos atitinkamos tinklo dalys.

 

10 straipsnis

Aukštosios įtampos nuolatinės srovės perdavimo jungtys

1. Aukštosios įtampos nuolatinės srovės (AĮNS) perdavimo jungtys modeliuojamos nepriklausomai nuo to, ar jos yra vienoje prekybos zonoje, ar jungia dvi prekybos zonas.

2. PSO, kurio prekybos zonoje(-ose) yra AĮNS perdavimo jungtis arba PSO, kurių prekybos zonos sujungtos AĮNS perdavimo jungtimi, nusprendžia kaip išsamiai reikia modeliuoti AĮNS perdavimo jungtį. Savo sprendimą jie grindžia pagal funkcijas, kurioms AĮNS perdavimo jungtis naudojama. Pagal numatytąsias nuostatas AĮNS perdavimo jungtis modeliuojama išsamiai, o susiję PSO turi apsikeisti informacija apie AĮNS jungties KS/NS dalį, išskyrus tuos atvejus, kai to nereikia daryti dėl funkcijų, kurioms ji naudojama.

3. Apie išsamiai ir supaprastinta tvarka sumodeliuotas AĮNS perdavimo jungtis pateikiami šie duomenys:

a. prijungimo vietos.

4. Susiję PSO susitaria, kurias tarpzonines AĮNS perdavimo jungtis modeliuoti išsamiai, įtraukiant jas į ATM arba parengiant joms atskirą modelį. AĮNS perdavimo jungčių, jungiančių BTM teritoriją su prekybos zona, kuri neįeina į BTM teritoriją, atveju BTM teritorijoje esantis PSO įtraukia išsamų jungties modelį į savo ATM. AĮNS perdavimo jungčių išsamiuose modeliuose pateikiama šio informacija:

a. elektrinės charakteristikos;

b. Tipas ir palaikomų valdymo modelių charakteristikos.

5. Supaprastintai sumodeliuotos AĮNS perdavimo jungtys parodomos per lygiavertes energijos įterpimo atšakas prijungimo taškuose.

6. AĮNS perdavimo jungčių, jungiančių BTM teritoriją su prekybos zona, kuri neįeina į BTM teritoriją, atveju BTM teritorijoje esantis PSO siekia sudaryti sutartį su AĮNS jungčių savininkais, kuriems ši metodika nėra privaloma, kad užtikrintų jų bendradarbiavimą siekiant šio straipsnio tikslų.

 

11 straipsnis

Gretimų tinklų modeliavimas

1. Kiekvienas PSO modeliuoja AĮNS perdavimo jungtis su gretimais tinklais pagal 10 straipsnio nuostatas.

2. Kiekvienas PSO modeliuoja NS perdavimo jungtis su gretimais tinklais pagal šio straipsnio nuostatas.

3. 4 straipsnyje aprašyto proceso pradžioje kiekvienas PSO savo ATM naudoja gretimų tinklų lygiavertį modelį.

 

12 straipsnis

Topologija

1. Kurdamas savo ATM, kiekvienas PSO užtikrina, kad

a. kiekviename BTM būtų nurodoma visų sumodeliuotų komutavimo įtaisų įjungimo būsena – įjungta arba išjungta;

b. BTM nurodoma visų sumodeliuotų galios transformatorių su atšakų perjungikliais, įskaitant fazės keitimo transformatorius,  perjungiklio padėtis;

c. BTM topologija atspindi žinomą planuotą arba neplanuotą galimybių pasinaudoti sumodeliuotais įrenginiais nebuvimą pagal 3 straipsnyje aprašytus scenarijus;

d. BTM topologija atnaujinama po taisomųjų veiksmų pagal Reglamento 2016/1719 14 straipsnį, o taip pat atspindi sutartas topologijos priemones jei to reikia;

e. atsižvelgiant į c ir d punktus, BTM topologija atspindi eksploatacijos situaciją pagal geriausią prognozę;

jungiamųjų ir tiesioginių ryšio linijų su kitais PSO prijungimo būsena atitinka susijusių kaimyninių PSO bendro tinklo modelius;

 

13 straipsnis

Energijos kompensavimas ir apkrovos įrenginiai

1. Kurdamas savo ATM, kiekvienas PSO vadovaujasi šiais energijos kompensavimo ir apkrovos įrenginių bendraisiais principais:

a. Energijos kompensavimo modelyje

i. BTM nurodomas aktyviosios ir reaktyviosios galios kompensavimas kiekvienam eksploatuojamam generavimo šaltiniui, įskaitant sinchroninius kondensatorius ir siurblius. Tai taikoma kiekvienam generavimo šaltiniui, – sumodeliuotam išsamiai kaip atskiras ar sudėtinis objektas arba sumodeliuotam apibendrintai;

ii. nurodytas aktyviosios ir reaktyviosios galios kompensavimas kiekvienam sumodeliuotam generavimo šaltiniui atitinka didžiausią ir mažiausią aktyviąją ir reaktyviąją galią ir/arba į tinklą generuojamos reaktyviosios galios kreivę;

iii. aktyvioji galia įvedama į bendro tinklo modelyje generuojamą galią laikantis taisomųjų veiksmų pagal Reglamento 2016/1719 14 straipsnį ir kitų priemonių, užtikrinančių eksploatuojamos sistemos saugumą, įskaitant, bet ne tik pakankamą aktyviosios galios rezervą jos koregavimui į didėjimo ir į mažėjimo pusę pagal aktyviosios galios atsako į dažnio pokytį poreikį;

b. Apkrovos įrenginių modelyje

i. BTM nurodomas aktyviosios ir reaktyviosios galios suvartojimas kiekvienam sumodeliuotam eksploatuojamam apkrovos įrenginiui ir siurbliui;

ii. sumodeliuotų eksploatuojamų apkrovos įrenginių ir siurblių sumodeliuotos apkrovos aktyviosios energijos suvartojimo suma atitinka bendrą nagrinėjamo scenarijaus apkrovą.

2. Kurdamas savo ATM, kiekvienas PSO vadovaujasi šiais energijos kompensavimo principais:

a. Kompensavimo tvarkai atitinkamame scenarijuje nustatyti PSO perskaičiuoja arba kitaip atskirai pakeičia aktyviosios galios kompensavimą modeliuojamiems generavimo šaltiniams;

b. pagal 3 straipsnyje aprašytus scenarijus, į ATM įtraukiami šie duomenys apie išsamiai sumodeliuotus generavimo šaltinius:

i. planuojamus elektros energijos tiekimo nutraukimus;

ii. bandymų pobūdis;

iii. energijos negeneravimo grafikai;

iv. aktyviosios galios pajėgumo apribojimai;

c. išsamiai modeliuojamų operatyviai valdomų generavimo šaltinių valdymo modeliuose pagal 3 straipsnyje aprašytus scenarijus atsižvelgiama į:

i. visus scenarijus;

1. prieinamumą;

2. galiojančias prioritetinio apkrovos paskirstymo politikas ir sutartis;

ii. geriausia apkrovos paskirstymo prognozė sudaryta remiantis:

1. srove einamuoju laikotarpiu, istoriniais arba prognozuojamais komerciniais/prekybos duomenimis;

2. elektros gamybos generavimo šaltiniui dirbant baziniu režimu ir šalutinės elektros gamybos skirtumu;

3. nustatytais gamybos poslinkio koeficientais, rangavimu pagal ribines sąnaudas ar dalyvavimo veiksniais;

4. kita aktualia informacija;

iii. kitos paros pralaidumo skaičiavimo laikotarpiui

1. turimus naujausius prekybos grafikus;

d. apibendrintai modeliuojamų operatyviai valdomų generavimo šaltinių valdymo modeliuose atsižvelgiama į:

i. visuose scenarijuose – geriausią apkrovos paskirstymo prognozę, sudarytą remiantis:

1. srove einamuoju laikotarpiu, istoriniais arba prognozuojamais komerciniais/prekybos duomenimis;

2. elektros gamybos generavimo šaltiniui dirbant baziniu režimu ir šalutinės elektros gamybos skirtumu;

3. nustatytais elektros generavimo manipuliatoriais, rangavimu pagal ribines sąnaudas ar dalyvavimo veiksniais;

4. apibendrinti generavimo šaltinių gamybos pajėgumo duomenys, suskirstyti pagal pirminius energijos šaltinius ir pateikiami atskirai nuo apkrovos duomenų, valdomi elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjo, kurio duomenys naudojami regioninės eksploatacijos saugumo analizei, išskaidyti pagal lygiaverčio modelio pastotes arba pastotes, prie kurių prijungtos atitinkamos tinklo dalys.

5. kita aktualia informacija;

e. išsamiai modeliuojamų periodinės gamybos generavimo šaltinių valdymo modeliuose visuose scenarijuose atsižvelgiama į prieinamumą pagal 3 straipsnyje aprašytus scenarijus;

f. išsamiai arba apibendrintai modeliuojamų periodinės gamybos generavimo šaltinių valdymo modeliuose atsižvelgiama į 3 straipsnyje aprašytus scenarijus.

3. Kurdamas savo BTM, kiekvienas PSO vadovaujasi šiais apkrovos įrenginių principais:

a. apkrovos modeliui sukurti PSO perskaičiuoja arba kitaip pakeičia aktyviosios ir reaktyviosios galios tiekimą iš kiekvieno mazgo, susijusio su sumodeliuotais apkrovos įrenginiais ir siurbliais;

b. visuose scenarijuose tai atliekama pasirinkus:

i. reprezentatyvius atitinkamo sezono, dienos, laiko bazinius duomenis ir kitus aktualius duomenis;

ii. SCADA sistemos ir/arba išmatuotus duomenis;

iii. būklės vertinimo uždavinio suskaičiuotus rezultatus;

iv. statistinės analizės arba prognozės duomenis;

v. skirtumą tarp reikalavimus atitinkančios ir neatitinkančios apkrovos;

vi. planuojamus elektros energijos tiekimo nutraukimus bent išsamiai sumodeliuotiems apkrovos įrenginiams;

vii. išsamiai sumodeliuotiems apkrovos įrenginiams – aktyviosios galios suvartojimą ir reaktyviosios galios valdymo charakteristikas, o taip pat poreikio patenkinimui turimą didžiausią ir mažiausią aktyviąją galią bei ilgiausią ir trumpiausią galimo šios galios naudojimo trukmę poreikiui patenkinti;

viii. apibendrintai sumodeliuotiems galios įrenginiams, valdomiems elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjo, kurio duomenys naudojami regioninės eksploatacijos saugumo analizei – poreikio patenkinimui turimos didžiausios ir mažiausios aktyviosios galios apibendrintus duomenis, pateikiamus atskirai nuo elektros generavimo duomenų, bei ilgiausią ir trumpiausią galimo šios galios naudojimo trukmę poreikiui patenkinti, kurį valdo energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjas, atitinkamose tinklo dalyse, išskaidytose į lygiaverčio modelio pastotes arba pastotes, prie kurių prijungtos atitinkamos tinklo dalys;

ix. apibendrintai sumodeliuotiems galios įrenginiams, valdomiems elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjo, kurio duomenys naudojami regioninės eksploatacijos saugumo analizei – neribojamos aktyviosios galios poreikiui patenkinti prognoze ir planuojamu poreikio patenkinimu;

x. kita aktualia informacija;

 

14 straipsnis

Stebėsena

1. Kurdamas kiekvieną BTM, kiekvienas PSO laikosi šiame straipsnyje išdėstytų taisyklių dėl kontroliuojamų eksploatavimo parametrų ribinių verčių visiems sumodeliuoto tinklo elementams.

2. Kiekviename scenarijuje eksploatavimo parametrų ribinės vertės turi atitikti eksploatavimo sąlygas, įskaitant, bet ne tik sezoninius bei kitus aplinkos bei meteorologinius veiksnius.

3. Kiekviename scenarijuje kiekvienas PSO užtikrina, kad

a. kiekviename BTM kiekvienai aiškiai sumodeliuotai perdavimo linijai, kabeliui arba transformatoriui ir atitinkamam nuolatinės srovės įrenginio elementui nurodoma

i. LLPA, jeigu srovės stipris nepriklauso nuo meteorologinių sąlygų arba apkrovos iki elektros tiekimo nutrūkimo; arba

ii. geriausias prognozuojamas srovės stipris, jeigu jis priklauso nuo meteorologinių sąlygų arba apkrovos iki elektros tiekimo nutrūkimo;

b. atitinkamiems įrenginiams bendro tinklo modelyje nurodoma viena ar daugiau LLPA pagal atitinkamą sezoną ir grindžiama galiojančia PLPA kiekvienai aiškiai sumodeliuotai perdavimo linijai, kabeliui arba transformatoriui ir atitinkamam nuolatinės srovės įrenginio elementui; bendro tinklo modelyje nurodoma LLPA trukmė visiems perdavimo įrenginiams, kurių LLPA yra nurodyta, visiems nurodytiems LLPA;

c. bendro tinklo modelyje nurodoma kiekvieno aiškiai sumodeliuoto perdavimo įrenginio atkirtimo srovė, jei to reikia;

d. bendro tinklo modelyje tiksliai atspindima didžiausia ir mažiausia priimtina įtampa kiekviename vardinės įtampos lygmenyje pagal galiojančius vietos kodeksus, standartus, licencijas, politikas ir susitarimus;

e. jungiamųjų ir tiesioginių ryšio linijų su kitais PSO kontroliuojamų eksploatavimo parametrų ribinės vertės atitinka susijusių kaimyninių PSO bendro tinklo modeliuose nurodytas vertes;

f. bendro tinklo modelyje nurodytos kontroliuojamų eksploatavimo parametrų ribinės vertės atitinka eksploatavimo saugumo ribines vertes;

g. bendro tinklo modelyje nurodomos atitinkamų atskirų įtaisų arba sumodeliuotų perdavimo įrenginių įtaisų grupių PLPA ir LLPA ribinės vertės, kad būtų galima įtraukti vietos perdavimo apribojimus, nesusijusius su statiniu šiluminiu ar įtampos stabilumu, įskaitant su dinaminiu ar įtampos stabilumu susijusius apribojimus;

h. bendro tinklo modelyje nurodomos tikslios lygiavertės eksploatavimo parametrų ribinės vertės visiems perdavimo įrangos lygiaverčiams modeliams ir sumodeliuotiems įrangos įtaisams, kurių neeksploatuoja PSO, įskaitant skirstomuosius tinklus, svarbius eksploatacinio saugumo analizei ir tarpzoninio pralaidumo skaičiavimui.

 

15 straipsnis

Valdymo nuostatai

1. Sudarydamas BTM, kiekvienas PSO nurodo bent šių valdymo įrangos įtaisų atitinkamus valdymo nuostatus, kai jie yra modeliuojami ir svarbūs

a. galios transformatorių ir susijusių atšakų perjungiklių;

b. fazės keitimo transformatorių ir susijusių atšakų perjungiklių;

c. reaktyviosios galios kompensavimo įtaisų, įskaitant, bet ne tik

i. šuntinius kompensatorius, tarp jų šuntinius kondensatorius arba reaktorius arba atrankiųjų vidinių sujungimų kondensatorių arba reaktorių matricas;

ii. statinių reaktyviosios apkrovos kompensatorių;

iii. sinchroninių kompensatorių;

iv. statinių sinchroninių kompensatorių (STATKOM) ir kitų lanksčiųjų kintamosios srovės perdavimo įrenginių (LKSPĮ);

d. generatoriai su nustatyta įtampos reguliavimo funkcija

e. nuolatinės srovės įrenginių.

2. 1 pastraipos a, b, c ir d punktuose minimų įtaisų atveju į kiekvieną BTM įtraukiami toliau išvardinti duomenys, jei to reikia:

a. reguliavimo būsena – įjungta/išjungta;

b. reguliavimo režimas – įtampa, aktyvioji galia, reaktyvioji galia, galios koeficientas, srovė ar kitas taikomas režimas;

c. reguliavimo tikslinė vertė arba verčių diapazonas, išreikšti kV, MW, Mvar, santykiniais vienetais ar kitais atitinkamais vienetais;

d. reguliavimo tikslinės vertės nejautrumo sritis;

e. dalyvavimo reguliavime veiksnys;

f. reguliuojamas mazgas.

3. 1 pastraipos e punkte minimų įtaisų atveju į kiekvieną BTM įtraukiama visa toliau išvardinta svarbi informacija, jei to reikia:

a. veiksena – inverteris/lygintuvas

b. valdymo režimas – įtampa, aktyvioji galia, reaktyvioji galia, galios koeficientas, srovė ar kitas taikomas režimas;

c. aktyviosios galios tikslinės vertės;

d. įtampos tikslinės vertės;

e. reguliuojami mazgai.

4. Kai modeliuojamas nuolatinės srovės įrenginio elementas yra jungiamojo tinklo dalis, PSO užtikrina, kad atitinkamame scenarijuje elektros energijos srautai jungiamajame tinkle atitiktų sutartus srautus nuolatinės srovės linijose pagal 18 straipsnį.

5. Kiekvienas PSO užtikrina, kad įtampos tikslinės vertės ir tikslinių verčių diapazonai atspindėtų atitinkamą scenarijų ir atspindėtų galiojančias įtampos reguliavimo politikas bei eksploatavimo saugumo ribines vertes.

6. Kiekviename ATM kiekvienas PSO nurodo bent vieną balansuojantį mazgą, kad įgyvendinant apkrovos srautų paskirstymo sprendimus būtų galima valdyti bendros gamybos ir paklausos neatitikimus.

 

16 straipsnis

Prielaidos gretimuose tinkluose

1. Kiekvienas PSO, sudarydamas kiekvieną ATM, atnaujina eksploatacijos gretimuose tinkluose prielaidas, naudodamas patikimiausią tinkamų naudoti įverčių rinkinį.  Sėkmingai atlikus 4 straipsnio 3 dalies h punkte aprašytą patikrinimą, gretimų tinklų lygiaverčiai modeliai pašalinami ir pakeičiami lygiavertėmis injekcijomis atitinkamuose kraštiniuose taškuose.

2.  Kiekvieno ATM srautų suma per visus tarpsisteminius mazgus turi būti lygi atitinkamai grynajai pozicijai.

 

17 straipsnis

Susijusi informacija

1. 21 straipsnyje minimoje informacinėje platformoje kiekvienas PSO pateikia kitiems PSO toliau išvardintą informaciją, kad, skaičiuojant pralaidumą ir kituose susijusiuose verslo procesuose, pagal taisykles būtų galima pakeisti atskirų tinklo modelių charakteristikas:

a. gamybos pokyčio koeficientus.

 

18 straipsnis

Grynosios pozicijos ir nuolatinės srovės linijų srautai

1. Pagal 3 straipsnį kito mėnesio ir kitų metų pralaidumo skaičiavimo laikotarpio scenarijuose kiekvienas PSO laikosi 19 straipsnyje aprašytos BTM susiejimo tvarkos, kad nebūtų pažeistos Reglamento 2016/1719 19 straipsnio 2 dalies nuostatos.

2. Pagal 3 straipsnį ir laikantis Reglamento 2015/1222 18 straipsnio 3 dalies nuostatų, einamosios paros pralaidumo skaičiavimo laikotarpio scenarijuose

3. Pagal 3 straipsnį ir laikantis Reglamento 2016/1719 19 straipsnio 2 dalies nuostatų, jei prekybos zonos sujungtos daugiau nei viena nuolatinės srovės linija, atitinkami PSO visuose scenarijuose susitaria dėl pakankamų nuolatinės srovės linijų srautų verčių, kurias savo ATM naudoja kiekvienas PSO. PSO pateikia šias vertes visiems kitiems PSO.

 

19 straipsnis

BTM susiejimas

1. Pagal 3 straipsnį kiekvienam kito mėnesio ir kitų metų pralaidumo skaičiavimo laikotarpio scenarijui kiekvienas PSO parengia ir, laikydamasis 23 straipsnyje apibrėžtų BTM proceso reikalavimų, 21 straipsnyje minimoje informacinėje platformoje pateikia visiems kitiems PSO geriausias prognozes

a. savo prekybos zonos grynosios pozicijos, kaip preliminarios grynosios pozicijos;

b. kiekvienos prie jo prekybos zonos prijungtos nuolatinės srovės linijos srauto, kaip kiekvienos nuolatinės srovės linijos preliminarius srautus;

c. visų kitų algoritmui reikalingų įvesties duomenų pagal 2 pastraipą.

2. Visi PSO drauge apibrėžia algoritmą, kuris kiekviename scenarijuje ir visose prekybos zonose susieja preliminarias grynąsias pozicijas ir kiekvienos nuolatinės srovės linijos preliminarius srautus taip, kad, pakoregavus algoritmą

a. koreguotų grynųjų pozicijų suma visose prekybos zonose BTM teritorijoje subalansuotų grynosios pozicijos tikslinę vertę BTM teritorijoje;

b. visose prekybos zonose, sujungtose bent viena nuolatinės srovės linija, visų nuolatinės srovės linijų srautų suma abipusiai atitiktų abi susijusias prekybos zonas.

3. Algoritmas turi toliau išvardintas savybes arba funkcijas, kad pagal Reglamento 2016/1719 19 straipsnio 2 dalies nuostatas nebūtų nepagrįstai diskriminuojami vidaus ir tarpzoniniai mainai:

a. susietos preliminarios grynosios pozicijos ir preliminarūs srautai paskirstomi visoms prekybos zonoms, kad nei viena zona neturėtų lengvatinių sąlygų ar privilegijų dėl algoritmo naudojimo;

b. nustatant reikiamas korekcijas, algoritmo tikslas yra suteikti reikiamą svorį:

i. kiekvienai preliminariai grynajai pozicijai ir preliminariems kiekvienos nuolatinės srovės linijos srautams reikalingos korekcijos dydį, kuris turi būti minimalus;

ii. prekybos zonos galimybė koreguoti savo preliminarią grynąją poziciją ir preliminarius kiekvienos nuolatinės srovės linijos srautus remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais;

c. algoritmas nurodo objektyvius ir skaidrius nuoseklumo ir kokybės kriterijus, kuriuos turi atitikti kiekvieno PSO įvesties duomenys;

d. algoritmas yra pakankamai veiksmingas, kad visomis aplinkybėmis būtų gauti 2 pastraipoje nurodyti rezultatai, su sąlyga, kad įvesties duomenys tą užtikrina.

4. PSO susitaria dėl procedūrų, kaip

a. sumažinti visų prekybos zonų BTM teritorijoje preliminarių grynųjų pozicijų sumos absoliučią vertę;

b. pateikti atnaujintus įvesties duomenims, jei to reikia;

c. atsižvelgti į rezervinę galią ir stabilumo ribines vertes, kai reikia atnaujinti įvesties duomenis.

5. Perdavimo sistemų operatoriai reguliariai peržiūri ir, jei reikia, patobulina algoritmą.

6. Perdavimo sistemų operatoriai paskelbia algoritmą kartu su duomenimis, teikiamais pagal Reglamento 2016/1719 26 straipsnio 3 dalį. Jei algoritmas pakeistas ataskaitiniu laikotarpiu, perdavimo sistemų operatoriai aiškiai nurodo, kuris algoritmas buvo naudojamas kuriuo laikotarpiu ir paaiškina algoritmo keitimo priežastis.

7. Visi perdavimo sistemų operatoriai kartu užtikrina, kad algoritmas būtų prieinamas suinteresuotosioms šalims per 21 straipsnyje minimą informacinę platformą.

8. Pagal Reglamento 2016/1719 62 straipsnį kiekvienas PSO paskiria susiejimo atstovą, kuris, laikydamasis 23 straipsnyje nurodytų proceso reikalavimų, PSO vardu atlieka toliau nurodytas užduotis:

a. patikrina pagal pirmą pastraipą teikiamų įvesties duomenų išsamumą ir kokybę ir, jei reikia, pakeičia trūkstamus duomenis arba nepakankamai kokybiškus duomenis tinkamais duomenimis;

b. naudoja algoritmą kiekvieno scenarijaus ir kiekvienos prekybos zonos susietoms grynosioms pozicijoms ir susietiems visų nuolatinės srovės linijų srautams skaičiuoti pagal 2 pastraipos reikalavimus ir perduoti jas visiems perdavimo tinklų operatoriams per 21 straipsnyje minėtą informacinę platformą;

c. užtikrina, kad gauti rezultatai sutampa su kitų susiejimo atstovų (jei tokie paskirti) rezultatais.

9. Pagal 4 straipsnio 3 dalies f punktą kiekvienas PSO užtikrina kad jo ATM atitinka susiejimo atstovo pateiktą susietą grynąją poziciją ir susietus nuolatinės srovės linijos srautus.

 

20 straipsnis

Bendro tinklo modelis

1. Pagal Reglamento 2016/1719 62 straipsnį ir Reglamento 2016/1719 21 straipsnio 3 dalį, kiekvienas PSO paskiria sujungimo atstovą, kuris, laikydamasis 23 straipsnyje nurodytų proceso reikalavimų, PSO vardu atlieka toliau nurodytas užduotis:

a. patikrina PSO pateiktų atskiro tinklo modelių atitikimą 23 straipsnyje apibrėžtiems kokybės kriterijams;

b. jei ATM nepraeina a punkte paminėto kokybės patikrinimo, iš atsakingo PSO gauna naują pakankamos kokybės ATM arba pakeičia jį alternatyviu ATM pagal 4 pastraipoje išdėstytas pakeitimo taisykles ir pateikia šį patvirtintą ATM per 21 straipsnyje minimą informacinę platformą;

c. taiko 2 pastraipos reikalavimus visiems ATM sujungti į BTM pagal 2016/1719 22 straipsnį ir gautą BTM pateikia visiems PSO per 21 straipsnyje minimą informacinę platformą;

d. užtikrina, kad kiekvienas sukurtas BTM atitiktų kitų sujungimo atstovų (jei tokie paskirti) gautais tinklais;

e. bendro tinklo modelyje identifikuoja tinklo eksploatavimo saugumo ribų pažeidimus;

f. gauna iš susijusių PSO sutartomis priemonėmis atnaujintus BTM jei taikoma ir, jei reikia, pakartoja a–e punktuose išvardintus veiksmus;

g. jei reikia, patvirtina gautą BRM ir pateikia jį per 21 straipsnyje minimą informacinę platformą;

2. Visi PSO kartu apibrėžia reikalavimus sujungimo atstovams ir sujungimo procesui pagal 24 straipsnį.

3. Kiekvienas sujungimo atstovas turi atitikti 2 pastraipoje išdėstytus reikalavimus ir įgyvendina sujungimo procesui taikomus reikalavimus, išdėstytus 2 pastraipoje.

4. Visi PSO kartu apibrėžia atskiro tinklo modelių, kurie neatitinka 23 straipsnyje išdėstytų kokybės kriterijų, pakeitimo taisykles.

5. Kiekvienas PTO pateikia pagal 4 pastraipoje minimas pakeitimo taisykles reikalaujamus duomenis per 21 straipsnyje minimą informacinę platformą. 

 

21 straipsnis

Informacinė platforma

1. Visi PSO deleguoja užduotį įgyvendinimui ir administravimui  informacinei platformai, kuri teikia bent jau 2 pastraipoje nurodytas paslaugas pagal Reglamento  2016/1719 62 straipsnį

2. Informacinė platforma bent minimaliai padeda vykdyti BTM procesą toliau nurodytais būdais ir turi visas tam reikalingas funkcijas:

a. kiekvienas PSO turi galimybę naudoti informacinę platformą, kad, laikydamasis 23 straipsnyje nurodytų BTM proceso reikalavimų, informuotų kitus PSO apie geriausias prognozes

i. savo prekybos zonos grynosios pozicijos, apimančios preliminarią grynąją poziciją;

ii. kiekvienos prie jo prekybos zonos prijungtos nuolatinės srovės linijos srauto, apimančio nuolatinės srovės linijos preliminarius srautus;

iii. visus kitus algoritmui reikalingų įvesties duomenų pagal 19 straipsnio 2 dalį;

b. pagal 19 straipsnio 2 dalį algoritmas turi būti prieinamas per informacinę platformą;

c. susiejimo agentas(-ai) turi galimybę per informacinę platformą visiems PSO pateikti 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančias susietas grynąsias pozicijas ir susietus nuolatinės srovės linijos srautus;

d. kiekvienas PSO turi galimybę per informacinę platformą visiems PSO pateikti 17 straipsnyje nurodytą susijusią informaciją;

e. kiekvienas PSO turi galimybę per informacinę platformą visiems PSO pateikti visus savo ATM;

f. visi pagal 20 straipsnio 5 dalyje minimas pakeitimo taisykles reikalaujami pateikti duomenys kiekvienam PSO ir kiekvienam scenarijui yra prieinami per informacinę platformą;

g. informacinė platforma leidžia pateikti informaciją apie pateikto ATM kokybės būklę, įskaitant būtinus pakeitimus;

h. visi sujungimo atstovai turi galimybę per informacinę platformą visiems PSO pateikti visus bendro tinklo modelius;

i. informacinėje platformoje yra prieinama visa reikalinga informacija apie kritinius taškus pagal 7 straipsnį;

j. per informacinę platformą visiems PTO prieinama toliau nurodyta informacija ir/arba duomenys:

i. gamybos poslinkio koeficientai.

 

22 straipsnis

BTM proceso terminai

1. Rengdami BTM (naudojamą tik pralaidumo skaičiavimo regionuose, kuriuose pagal reglamento 2016/1719 10 straipsnį taikoma keliais scenarijais grindžiama saugumo analizė) kito mėnesio ar kitų metų pralaidumo skaičiavimo laikotarpiui, visi PSO, sujungimo atstovai ir susiejimo atstovai turi įvykdyti šiuos žingsnius:

a. kiekvienas PSO per 21 straipsnyje minimą informacinę platformą visiems PSO pateikia preliminarias grynąsias pozicijas, preliminarius nuolatinės srovės linijų srautus ir visus kitus BTM susiejimo procesui reikalingus įvesties duomenis;

b. susiejimo atstovas(-ai) patikrina pagal 19 straipsnio 1 dalį teikiamų įvesties duomenų išsamumą ir kokybę ir, jei reikia, pakeičia trūkstamus duomenis arba nepakankamai kokybiškus duomenis tinkamais duomenimis;

c. susiejimo atstovas(-ai) naudoja algoritmą kiekvieno scenarijaus ir kiekvienos prekybos zonos susietoms grynosioms pozicijoms ir susietiems visų nuolatinės srovės linijų srautams skaičiuoti pagal 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

d. susiejimo atstovas(-ai) per 21 straipsnyje minimą informacinę platformą visiems PSO pateikia susietas grynąsias pozicijas ir susietus nuolatinės srovės linijos srautus;

e. kiekvienas PSO per 21 straipsnyje minimą informacinę platformą pateikia savo ATM; pagal 4 straipsnio 3 dalies f punktą kiekvienas PSO užtikrina kad jo ATM atitinka susiejimo atstovo(-ų) pateiktą susietą grynąją poziciją ir susietus nuolatinės srovės linijos srautus;

f. PSO susiejimo atstovas

i. patikrina PSO pateiktų atskiro tinklo modelių atitikimą 23 straipsnyje apibrėžtiems kokybės kriterijams;

ii. jei ATM nepraeina i punkte paminėto kokybės patikrinimo, iš atsakingo PSO gauna naują pakankamos kokybės ATM arba pakeičia jį alternatyviu ATM pagal 20 straipsnio 4 dalyje išdėstytas pakeitimo taisykles ir pateikia šį patvirtintą ATM per 21 straipsnyje minimą informacinę platformą;

g. PSO susiejimo atstovas

i. taiko 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus visiems ATM sujungti į BTM pagal Reglamento 2016/1719 22 straipsnį ir per 21 straipsnyje minimą informacinę platformą pateikia gautus bendro tinklo modelius visiems PSO ir koordinuoto pralaidumo skaičiuotojams, kad jie apskaičiuotų pralaidumą;

ii. Patvirtina kiekvieną gautą BTM ir užtikrina, kad jis atitiktų kitų sujungimo atstovų (jei tokie paskirti) gautais tinklais.

2. Visi PSO turi užtikrinti kad  susiejimo procesas ir  BTM  atliktas laiku pagal kito mėnesio ir kitų metų terminus, nustatytus Reglamente 2016/1719 ir metodikose  pagal  reglamentą 2016/1719  ir pats  galimai tiksliausias modelis būtų pateiktas pralaidumų nustatymui visais laikotarpiais.

 

23 straipsnis

Kokybės kontrolė

1. Visi PSO drauge apibrėžia kokybės kriterijus atskiro tinklo modeliams, kad juos būtų galima sujungti į bendro tinklo modelį. Šių kokybės kriterijų neatitinkantis ATM keičiamas kitu ATM.

2. Visi PSO drauge apibrėžia kokybės kriterijus bendro tinklo modeliams, kad juos būtų galima pateikti per informacinę platformą.

3. Visi PSO drauge apibrėžia preliminarių grynųjų pozicijų, preliminarių nuolatinės srovės linijų srautų ir visų kitų BTM susiejimo procesui reikalingų įvesties duomenų kriterijus pagal 19 straipsnį. Šių kriterijų neatitinkantys duomenų rinkiniai keičiami kitais duomenimis.

4. Visi PSO drauge apibrėžia kokybės rodiklius, kad būtų galima įvertinti visus BTM rengimo proceso, įskaitant 19 straipsnyje apibrėžtą BTM susiejimo procesą, etapus. Jie kontroliuoja šiuos kokybės rodiklius ir paskelbia rodiklius bei rezultatus kartu su duomenimis, kuriuos reikia pateikti pagal Reglamento 2016/1719 26 straipsnio 3 dalies nuostatas.

 

24 straipsnis

Įgyvendinimo laikotarpis

1. Patvirtinus šią metodiką, kiekvienas PSO paskelbia ją internete pagal Reglamento 2016/1719 4 straipsnio 13 dalies nuostatas.

2. Visi PSO drauge prisideda, parengiant 21 straipsnyje minimos informacinės platformos valdymo mechanizmą, kuris spręstų bent nuosavybės, elektroninės informacijos prieglobos, sąnaudų paskirstymo, licencijavimo ir atsakomybės už veikla klausimus. Šis valdymo mechanizmas sukuriamas pakankamai anksti, kad visi PSO galėtų įvykdyti reikalavimus 3 pastraipoje pateiktais terminais, o taip pat šiame mechanizme atsižvelgiama į Reglamento 2016/1719 81 straipsnyje išdėstytas užduočių perdavimo nuostatas.

3. Praėjus šešiems mėnesiams nuo bendro tinklo modelio metodikos, pateiktos pagal Reglamento 2015/1222 17 straipsnį, patvirtinimo, visi PSO organizuoja atskiro tinklo modelių sujungimo procesą, atlikdami šias užduotis:

a. Visi PSO turi drauge parengti 2 pastraipoje minėtą valdymo mechanizmą. Jie taip pat laikosi Reglamento 2015/1222 81 straipsnyje ir Reglamento 2016/1719 62 straipsnyje išdėstytų užduočių perdavimo nuostatų;

b. kiekvienas PSO pasirašo užduočių perdavimo sutartį su 19 straipsnyje minimu susiejimo atstovu. Sudarydamas šią sutartį, kiekvienas PSO laikosi Reglamento 2015/1222 81 straipsnyje ir Reglamento 2016/1719 62 straipsnyje išdėstytų užduočių perdavimo nuostatų;

c. visi PSO drauge apibrėžia ir sukuria 19 straipsnyje minimą algoritmą, o taip pat apibrėžia minėto algoritmo naudojimo taisykles ir procesus. Visi PSO internete paskelbia 19 straipsnyje minimo algoritmo technines sąlygas, jo naudojimo taisykles ir procesus;

d. visi PSO drauge apibrėžia 23 straipsnyje minimus kokybės kriterijus ir kokybės rodiklius;

e. visi PSO drauge suformuluoja reikalavimus 20 straipsnio 2 dalyje minimiems sujungimo atstovams ir sujungimo procesams, o taip pat 20 straipsnio 4 dalyje minimas pakeitimo taisykles;

f. kiekvienas PSO pasirašo užduočių perdavimo sutartį su 20 straipsnyje minimu sujungimo atstovu. Sudarydamas šias sutartis, kiekvienas PSO laikosi Reglamento 2015/1222 81 straipsnyje ir Reglamento 2016/1719 62 straipsnyje išdėstytų užduočių perdavimo nuostatų.

4. Praėjus septyniems mėnesiams nuo bendro tinklo modelio metodikos, pateiktos pagal Reglamento 2015/1222 17 straipsnį, patvirtinimo arba iki 2017 m. liepos 14 d., pasirenkant vėlesnę datą, 21 straipsnyje minima informacinė platforma turi veikti. Visi PSO, visi susiejimo atstovai ir visi sujungimo atstovai prisijungia prie informacinės platformos ir turi galimybę naudotis visomis jos funkcijomis, kaip išdėstyta šioje metodikoje.

5. Praėjus trylikai mėnesių nuo bendro tinklo modelio metodikos, pateiktos pagal Reglamento 2015/1222 17 straipsnį, patvirtinimo arba iki 2018 m. sausio 14 d., pasirenkant vėlesnę datą, visi PSO drauge užtikrina, kad BTM procesas veiktų ir būtų prieinamas naudoti koordinuoto pralaidumo skaičiuotojams.

Visi PSO drauge parengia kokybės kontrolės duomenis ir pateikia juos pakankamai anksti, kad juos būtų galima įtraukti į Reglamento 2015/1222 31 straipsnyje minimą pirmąją ataskaitą, kurią reikia pateikti iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., ir Reglamento 2016/1719 26 straipsnyje minimą pirmąją ataskaitą, kurią reikia pateikti iki 2018 m. spalio 18 d. Šiuos duomenis jie pateikia ir kitais metais, kaip to reikalaujama.

 

25 straipsnis

Kalba

Šio BTMM pasiūlymo kalba yra anglų kalba. Siekiant išvengti abejonių, jei perdavimo sistemų operatoriai turi išversti šį pasiūlymą į savo nacionalinę kalbą(-as), atsiradus skirtumų ar neatitikimų tarp pagal Reglamento 2016/1719 4 straipsnio 13 dalies nuostatas PSO paskelbtos versijos anglų k. ir bet kuria kita kalba, atitinkamas PSO pagal nacionalinius įstatymus pateikia atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai atnaujintą pasiūlymo vertimą, kuris atitiktų anglišką BTMM pasiūlymo versiją.