|
PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA |
|
|
| SPRENDIMAS |
| DĖL PRITARIMO PAKRUOJO R. PAŠVITINIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO GRUPĖS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAI |
|
|
| 2017 m. rugpjūčio 24 d. Nr. T-248 |
| Pakruojis |
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627 „Dėl Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ patvirtinto Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo 3 punktu, Pakruojo rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
Pritarti Pakruojo r. Pašvitinio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės ikimokyklinio ugdymo programai (pridedama).
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PRITARTA
Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-248
PAKRUOJO RAJONO PAŠVITINIO PAGRINDINĖ MOKYKLA
TVIRTINU
Pakruojo r. Pašvitinio pagrindinės mokyklos
direktorė
Ilona Meiliūnienė
TURINYS
I skyrius. Bendrosios nuostatos.......................................................................................................3
1. Informacija apie švietimo tiekėją.................................................................................... 3
2. Vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų), bendruomenės poreikiai............................................. 3
3. Požiūris į vaiką ir jo ugdymą.......................................................................................... 5
4. Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas.......................................................................6
II skyrius. Ugdymo principai ...........................................................................................................6
III skyrius. Ugdymo tikslas ir uždaviniai...........................................................................................7
6. Tikslas.............................................................................................................................7
IV skyrius. Ugdymo turinys, metodai ir priemonės...........................................................................8
V skyrius. Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas..............................................................................19
1 priedas. Ikimokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų vertinimas.............................................................22
2 priedas. Ikimokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų vertinimo diagrama...............................................24
Naudota literatūra ir informacijos šaltiniai .....................................................................................25
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Informacija apie švietimo tiekėją
Švietimo tiekėjo pavadinimas: Pakruojo r. Pašvitinio pagrindinė mokykla.
Teisinė forma: Pakruojo rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga.
Grupė: ikimokyklinio ugdymo.
Veiklos pradžia: 2017 m. rugsėjo 1 d.
Teikiamos paslaugos: ikimokyklinis ugdymas.
Ugdymo(si) kalba: lietuvių.
Įstaigos kodas: 190067099.
Adresas: A.Vainausko g. Pašvitinys, 83342 Pašvitinio sen., Pakruojo r. sav.
Tel. (8 421) 49 622.
El. paštas pasvitinys.mokykla@gmail.com.
2.Vaiko, tėvų (globėjų), bendruomenės poreikiai
Programa orientuota į vaiko poreikių tenkinimą. Vaiko poreikis turėti geras socialines, edukacines vystymo(si ) sąlygas yra vienas pagrindinių ir su vaiko amžiumi nesikeičiančių interesų. Atsižvelgiant į individualius, specialiuosius poreikius, siekiame tenkinti pagrindinius vaiko poreikius: saugumo, aktyvumo, žaidimo, bendravimo, bendradarbiavimo, pažinimo, saviraiškos.
· Poreikis jaustis saugiai. Vaikas gali jaustis saugus, pradžioje būdamas suaugusiųjų globoje, palaipsniui ir pats mokosi saugoti save.
· Poreikis judėti. Vaikas nuolat juda, bėgioja, sportuoja, aktyviai veiklai skirtose zonose, mankštos kambaryje, lauko aikštelėse.
· Poreikis žaisti. Kiekviena vaikas turi galimybę žaisti su jam patinkančiais žaislais, pasirinkti žaidimo vietą, draugus. Žaisdamas jis išreiškia savo socialinę patirtį, bendrauja.
· Poreikis bendrauti. Vaikas nori būti gerbiamas, kitų pripažintas, kaip turintis savitų gabumų, vertingų savybių, išlikti savitu, skirtingu nuo kitų.
· Poreikis patenkinti savo smalsumą. Tenkindamas savo smalsumą, vaikas kaupia žinias, tikslina turimus daiktų vaizdinius, veikia aplinkoje su įvairiais daiktais, kartu plečia savo žodyną. Vaikas nori viską paliesti, pajausti todėl, kad jo saviti ugdymo(si ) metodai.
· Poreikis būti savarankiškam. Vaikas nori pats savarankiškai valgyti, rengtis, pasirinkti veiklą, priemones, žaislus.
· Poreikis produktyviai ir kūrybingai veiklai. Šiuolaikinėje žinių ir technologijų visuomenėje augantis vaikas domisi, nori žaisti kompiuterinius ir kt. žaidimus. Vaikas beveik visada nori ką nors veikti: piešti, lipdyti, konstruoti. Tam, kad vaikas nuolat galėtų įgyvendinti savo sumanymus, jam sudaromos palankios sąlygos tai atlikti, sukuriant lanksčią ir mobilią ugdymo(si) aplinką.
Tėvų lūkesčiai susiję su vaiko ugdymu: jiems labai svarbu, kad būtų sudarytos geros visapusiško ugdymo(si) sąlygos, kad būtų tenkinami specialieji ir išskirtinių gebėjimų turinčių vaikų poreikiai, teikiama specialistų pagalba. Tėvų lūkesčiai: tinkama vaikų priežiūra ir maitinimas, vaiko saugumo ir sveikatos užtikrinimas, vaiko mokėjimas bendrauti su bendraamžiais ir su suaugusiais, savarankiškumas, pasirengimo priešmokyklinei grupei svarba ir pan.
Šiuo metu įstaigą lanko 10 vaikų. Puoselėjamos visos vaikų galios, lemiančios asmenybės vystymąsi ir integracijos į visuomenę sėkmę, tikslingai ugdomos vaikų vertybinės nuostatos, tenkinami svarbiausieji jų poreikiai: pažinimo, bendravimo, asmeninio vertingumo, saviraiškos, judėjimo, saugumo. Siekiant patenkinti įstaigą lankančių vaikų poreikius, taikomas visapusiškas vaikų ugdymas, atsižvelgiant į vaikų amžių, raidos ypatumus, specialiuosius poreikius. Įstaigą lankantiems vaikams teikiama logopedo pagalba.
Ugdymas ikimokyklinio ugdymo grupėje organizuojamas atsižvelgiant į šiuos dokumentus:
1. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I – 983. Ikimokyklinio ugdymo grupė, organizuodama ugdymą, stengiasi suteikti šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei, pagalbą auginant vaiką. Be to, siekiame sudaryti sąlygas vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, laisvai reikšti savo nuomonę visais jį liečiančiais klausimais. Vaiko pažiūroms taip pat skiriame ypatingą dėmesį. Kaip teigiama šio dokumento 16 straipsnyje „Nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo <...> asmeninį gyvenimą“, Ikimokyklinio ugdymo grupėje akcentuojame konfidencialumo svarbą bendraujant su vaiku ir jo artimaisiais.
2. Vaiko gerovės valstybės politikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. nutarimu Nr. 184. Ikimokyklinio ugdymo grupė, kaip nurodoma ir šiame dokumente, siekia užtikrinti vaiko teisę veikti, išreikšti savo nuomonę ir daryti įtaką sprendimams, susijusiems su jo gerove. Mes rūpinamės, kad vaikams trumpai atsiskyrus nuo tėvų, būtų Ikimokyklinio ugdymo grupėje gera ir saugu. Stengiamės, kad būtų patenkinti ir visi svarbiausi vaiko poreikiai.
3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2014 m., kuris padeda ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems ugdytojams atpažinti vaikų ugdymosi pasiekimus ir poreikius, padeda tikslingai rengti ir atnaujinti įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą, padeda įgyvendinti ugdymo turinį, jį pritaikant kiekvienam vaikui ir vaikų grupei, leidžia stebėti ir fiksuoti vaikų pažangą ir tikslingai ugdyti kiekvieną vaiką.
4. Švietimo aprūpinimo standartai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-2368, kuriais vadovaujantis kuriame ir turtiname materialiąją mokyklos aplinką, tinkamą siekti ikimokyklinio ugdymo programose numatytų tikslų. Naudojamos ikimokyklinio ugdymo priemonės, kurios padeda plėtoti ikimokyklinio amžiaus vaikų fizines, socialines-emocines, pažintines, kūrybines galias.
Pasikeitus teisės aktams, keičiasi ir programos atitinkami punktai (dalys).
3. Požiūris į vaiką ir jo ugdymą
Ugdymo filosofija programoje apibrėžta ieškant įžvalgų klasikinėje ir šiuolaikinėje filosofijoje, kuri nušviečia, kaip apibrėžti, suvokti ir integruoti vertybiškai pozityvų ugdymą. Pedagogai puikiai išmano naujausias ugdymo tendencijas ir vadovaujasi šiuolaikine ugdymo filosofija: vaiko ugdymas – jo prigimtinių poreikių tenkinimas per kūrybingą vaiko ir pedagogo sąveiką, sėkmingai modeliuojant ir veiksmingai įgyvendinant vaikų ugdymo turinį. Dėmesio centre – vaikas, jo poreikiai, saviraiška.
Ikimokyklinio ugdymo grupėje įgyvendinamos humanistinės psichologijos idėjos. Humanistiniu požiūriu vaikas yra savo tobulėjimo, saviugdos proceso subjektas. Humanistinės krypties atstovai siūlo sudaryti tokias sąlygas, kad ugdantis nebūtų bijomasi suklysti. Į vaiko interesus nukreipta visa ugdymo(si) aplinka. Ugdytojas nėra tik informacijos skleidėjas, bet, turėdamas daugiau žinių ir didesnę patirtį, padeda ugdytiniams ugdytis patiems. Sistemos pagrindas – nuolatinė veiklos laisvės garantija, pagarba vaiko asmenybei.
Ikimokyklinio ugdymo grupė vaikus ugdo remdamasis egzistencializmo ir fenomenologine filosofine ugdymo kryptimi. Šios krypties atstovai M. Buberis, K. Jaspersas, J. P. Sartre‘as ir kt. Remiantis šia kryptimi, dėmesys sutelkiamas į individualią žmogaus (vaiko) tikrovę. Pirmas ugdymo žingsnis – savęs supratimas. Anot H. A. Ozmon, S. M. Craver (1996), ugdytinis skatinamas kelti sau klausimus: kas aš esu, kur aš esu, kaip aš veikiu kitus. Kiekvienas ugdytojas turi būti ir ugdytinis, o kiekvienas ugdytinis – ugdytojas. Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami. Ugdymo tikslas čia – padėti kiekvienam vaikui pamatyti save ir savo baimes, viltis, taip pat ir tai, kam – gėriui ar blogiui tarnauja mūsų protas. Šios filosofinės krypties atstovai teigia, kad „tikrasis ugdymas yra tas, kuris nieko nedangsto, ir vaikai sužino apie įvairias gyvenimo puses – tiek geras, tiek blogas, ir racionalias, ir iracionalias.“ (H. A. Ozmon, S. M. Craver, 1996, p. 313).
Mums artimos Vakarų Europos šalių teoretikų pedagoginės idėjos, kaip F. Frebelio (žaidimas – pagrindinis ugdymo metodas), O. Dekrolio (gamtos ir natūralios aplinkos įtaka vaiko ugdymui). Pasirinktų filosofijos krypčių, teoretikų pedagoginės idėjos padeda sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikui atsiskleisti, tobulėti, skatina bendrauti, padeda integruotis į visuomenę.
Ikimokyklinio ugdymo grupės vizija. Ikimokyklinio ugdymo grupė demokratiška, efektyviai valdoma, nuolat besimokanti organizacija, sveikos gyvensenos vertybių puoselėtoja ir skatintoja, orientuota į vaiko gebėjimų aktyvią raišką ir visuomenės poreikių tenkinimą.
Ikimokyklinio ugdymo grupės misija. Teikti kokybiškas ikimokyklinio ugdymo paslaugas, užtikrinant aktyvią vaiko saviraišką ugdymo procese. Užtikrinti įstaigos konkurencingumą, aktyvumą, patrauklumą klientams, kuriant besimokančią ir efektyviai bendradarbiaujančią bendruomenę.
Filosofija. Vaikas – tai bręstanti asmenybė, turinti savo individualius poreikius, trokštanti įvairios veiklos, kad pažintų aplinką ir kartu save. Vaiko ugdymas grindžiamas pagarba ir meile.
4. Mokytojai ir kiti specialistai
Įstaigoje dirba 2 auklėtojos ir 1 auklėtojų padėjėja. Pedagogai nuolat kelia savo kvalifikaciją kursuose ir seminaruose. Įstaigos pedagogai dalijasi gerąja darbo patirtimi su mokyklos pedagogais. Glaudžiai bendradarbiauja su bendruomenės nariais, mokykla.
5. Įstaigos savitumas
Ikimokyklinio ugdymo grupė kultūrą, jo savitumą nusako visos bendruomenės vertybės, įsitikinimai, bendri siekiai, tradicijos. Pagrindiniai ugdymo uždaviniai – ugdyti doras, savarankiškas, sąmoningas, laisvai mąstančias asmenybes, gebančias kūrybingai veikti. Sukurta saugi, jauki aplinka, leidžianti pasireikšti visiems vaikų gebėjimams. Vaikai ikimokyklinio ugdymo grupėje jaučiasi laukiami, saugūs, reikalingi ir mylimi. Ikimokyklinio ugdymo grupė – atvira, sudaryta estetiška, vaiko kūrybingumą skatinanti aplinka.
Ikimokyklinio ugdymo grupėje sudarytos sąlygos sportinei ir kultūrinei veiklai. Lauko teritorija ir įrenginiai leidžia vaikams saugiai ir kūrybingai žaisti, tyrinėti. Ikimokyklinio ugdymo grupė gali dalyvauti ir stebėti mokyklos organizuojamą sportinę, meninę, kultūrinę bei kitą veiklą. Siekdama padėti šeimai pažinti ir perimti tautos kultūros tradicijas ir papročius. Ikimokyklinio ugdymo grupės bendruomenė organizuoja ir dalyvauja bendrose seniūnijos tradicinėse, valstybinėse ir kalendorinėse šventėse. Ikimokyklinio ugdymo grupė įsikūrusi strategiškai patogioje vietoje: netoli yra mokykla, biblioteka, seniūnija. Jos bendruomenė yra atvira pokyčiams ir inovacijoms, nuolat dalyvauja ir įsijungia į naujus švietimo projektus ir veiklas.
Dalindamiesi metodine medžiaga, gerąja patirtimi vaikų ugdymo klausimais, organizuodami bendrus renginius, projektus tikimės, kad ikimokyklinio ugdymo grupėje vaikams bus gera ir jauku.
II SKYRIUS
UGDYMO PRINCIPAI
Planuodamas ugdymo turinį, parinkdamas metodus, priemones, kurdamas ugdymo aplinką, organizuodamas ugdymo procesą, numatydamas pedagoginės sąveikos būdus, bendradarbiavimo su tėvais (globėjais), vietos bendruomene ikimokyklinio ugdymo grupė vadovaujasi šiais principais:
Demokratiškumo principas – vaikas gerbiamas ir pripažįstamas kaip asmenybė, jam suteikiama galimybė ir laisvė rinktis (veiklą, partnerius ir pan.), naudotis šiuolaikinėmis ugdymo(si) galimybėmis įgyjant žinių ir įgūdžių, skatinamas aktyvumas.
Sveikatingumo principas – vaikas ugdosi nuostatą savarankiškai laikytis asmens higienos, aktyvios veiklos, poilsio ir maitinimosi ritmo, pratinasi saugoti savo ir kitų fizinę ir psichinę sveikatą, švarinti aplinką, saugiai jaustis ir elgtis artimiausioje aplinkoje.
Visuminio integralaus ugdymo principas – ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į vaiko visuminio pasaulio suvokimą ir mąstymo bei veiklos konkretumą. Ugdomojo proceso metu siekiama vertybinių nuostatų, jausmų, mąstymo ir veiksnių dermės, vaiko vidinio ir išorinio pasaulio vienovės, visų ugdymo sričių integralumo.
Diferencijavimo (individualizavimo) principas – ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į vaikų amžiaus tarpsnio ypatumus, vaiko ar vaikų grupės ugdymo(si) poreikius, išsivystymo lygį, tėvų lūkesčius. Sudaromos ugdymo(si) sąlygos vaikams, turintiems ypatingų poreikių ( gabiems, turintiems specialiųjų poreikių, iš šeimų, priklausančių rizikos grupei).
Tęstinumo principas – glaudžiai bendradarbiaujant su šeima siekiame, kad vaikai sėkmingai pereitų nuo ugdymo(si) šeimoje prie ugdymo(si) ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus grupėse, atsižvelgiant į vaikų įgytą patirtį ir gebėjimus bei jo ugdymo(si) perspektyvą.
Konfidencialumo principas – garantuoja, kad apie vaikų pasiekimus ir jų vertinimą informacija nebus viešinama. Apie vaiko ugdymą(si) ir jo vystymą(si) tėvams ir su vaiku dirbantiems specialistams informacija teikiama individualiai.
III SKYRIUS
UGDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
6. Tikslas
Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius.
7. Uždaviniai
· Padėti atsiskleisti individualiems vaikų poreikiams ir gebėjimams pritaikant ir įgyvendinant ugdymo(si) turinį.
· Saugoti ir stiprinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, ugdyti sveikos ir saugios gyvensenos įgūdžius, tenkinti judėjimo poreikį.
· Priimti vaiką tokį, koks jis yra, gerbti ir palaikyti vaiko žaidimą, sudaryti sąlygas jo plėtotei, garantuojant vaiko saugumą, turiningą, džiugų ir kūrybišką ugdymą.
· Bendradarbiaujant su šeima, visuomene padėti vaikui suprasti jį supantį pasaulį įvairiais pasaulio pažinimo būdais, sudaryti sąlygas pačiam tyrinėti, atrasti.
· Ugdyti vaiko bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius bendraujant su bendraamžiais ir suaugusiais, skatinti laikytis bendravimo etikos, dorovinių elgesio normų, keistis pažintine informacija, padėti perimti įvairias komunikavimo priemones.
· Ugdyti vaiko kūrybiškumą, saviraiškos, gebėjimus, padėti vaikui suvokti meno kūrinių vertę, ugdyti pagarbą Lietuvių tautos tradiciniam menui, skatinti vaikus save išreikšti įvairiomis meno priemonėmis ir būdais.
IV SKYRIUS
UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS
Programos ugdymo turinys – aktualus, prasmingas, naudingas, susietas su realaus gyvenimo problemomis, prieinamas vaikui, orientuotas į jo visapusišką kūrybinę sklaidą, atliepiantis amžiaus tarpsnio ypatybes bei individualius poreikius, pasirinkimo galimybes:
· gebėjimą komunikuoti, suprasti ir būti suprastam, kalbėti, bendrauti ir bendradarbiauti tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais – t. y., įgyti komunikavimo kompetenciją;
· informacinius gebėjimus – gebėjimą savarankiškai susirasti, vertinti, naudotis įvairiomis priemonėmis, naujomis informacinėmis technologijomis, žaislais, stebėti, pažinti, tyrinėti, atrasti save ir supantį pasaulį – t. y., plėtoti pažinimo kompetenciją;
· gebėjimą žaisti šalia, grupelėje, dalyvauti bendrame gyvenime, gyventi ir veikti kartu su kitais, gebėjimą mąstyti, spręsti iškilusias problemas, daryti savarankiškus sprendimus, ugdytis atsakomybės jausmą ir savitvardą – t. y., įgyti socialinę kompetenciją;
· gebėjimą būtį kūrybingam, laisvam, norą piešti, vaidinti, dainuoti ir kurti – t. y., ugdytis meninę kompetenciją;
· sugebėjimą gyventi darnoje su savo jausmais ir kūnu – t. y., puoselėti sveikatos kompetenciją.
Ugdymo turinys sudarytas remiantis šiais principais: aktualumo, vertybinių nuostatų ugdymo, prieinamumo, integralumo, tęstinumo bei partnerystės.
Vaikų ugdymo programos turinys apjungtas į ugdytinas grupes pagal ikimokyklinio ugdymo(si) lūkesčius: ugdydami vaiką siekiame, kad jis augtų „Sveikas“, „Orus“, „Bendraujantis“, „Smalsus“, „Kuriantis“, „Sėkmingai besiugdantis“. Šie ikimokyklinio ugdymo(si) lūkesčiai atitinka tokias kompetencijas: pažinimo, sveikatos saugojimo, meninę, socialinę, komunikavimo.
Ikimokyklinis amžius (3-6 m.)
| Pažinimo kompetencija |
||
| Vertybinės nuostatos ir gebėjimai |
Esminės veiksenos |
|
| 3-5 m. |
5-6 m. |
|
| Suvokti save kaip savarankišką, atskirą asmenį, domėtis, kitataučiais, žmonių grupėmis: šeima (jos svarba žmogui), kaimynais, bendruomene ir žmonių ryšiais joje. Domėtis tėvų profesijomis, įvairiais darbais. Pažinti savo kūną, jo galimybes. Suvokti pojūčius ir jausmus. Žinoti sveikos gyvensenos pradmenis (maistas, sportas, higiena ir pan.). Tyrinėti ir bandymais pažinti supančią daiktinę aplinką bei augaliją, gyvūniją ir reiškinius. Skirti metų laikus, suvokti jų kaitą. Domėtis žeme kaip planeta ir dangaus kūnais. Domėtis savo gimta šalimi, miestu, kuriame gyvena. |
Pasako savo vardą, kitų vardus, žino pavardę, miestą ir gatvę. Laisvai naudojasi savo asmeniniais daiktais. Savarankiškai nueina į sporto salę. Išvardija šeimos narius, žiūrinėja šeimos albumą ir komentuoja. Apsitarnauja save ir padeda draugui, auklėtojai. Klausinėja apie žmonių darbus, atpažįsta paveikslėlyje dirbantį žmogų. Pasako, kuo dirba tėtis, mama. Išvardija ir tyrinėja kūno dalis. Pasako esminius berniukų ir mergaičių skirtumus. Įvardija pojūčius: šilta, šalta, kvepia, skanu ir pan. Klausosi įvairių garsų, mėgdžioja. Žino, kaip pereiti gatvę. Tyrinėja ir įvardija daiktus, kurie gali sužeisti, apnuodyti, žino, kad su jais negalima žaisti. Laikosi kūno higienos reikalavimų (prausia rankas, skalauja burną, valosi servetėle, rankšluosčiu ir pan.) Tyrinėja ir pastebi pasikeitimus grupėje, įvardija grupėje esančius daiktus veikdamas, žaisdamas (liečia, čiupinėja, įgydamas supratimą apie dydį, formą, paviršiaus savybes, kiekį, skaičių). Atpažįsta daiktus pagal formą, pradeda skirti dešinę, kairę. Skiria tarp kitų daiktų savo asmeninius, atpažįsta namų apyvokos daiktus, bando jais naudotis, žino jų pavadinimus. Eksperimentuoja su mažiau įprastais daiktais (padidinamuoju stiklu, veidrodžiu, magnetu). Skiria spalvas ir teisingai jas pavadina. Stebi, tyrinėja ir atpažįsta augalus artimiausioje aplinkoje (grupėje, kieme, miške, pievoje). Stebėdamas ir bandydamas sužino, kokių sąlygų reikia augalams augti. Žino ir vartoja sąvokas „daržovės“, „vaisiai“, „uogos“, nusako kaip juos panaudoti maistui. Žino, kaip reikia elgtis gamtoje (nelaužyti medelių, nepalikti laužo ir kt.). Atpažįsta gamtoje ir paveiksluose gyvūnus, medžius, gėles, grybus, pasako jų pavadinimus, artimiausios aplinkos gyvūnus (auginamus namuose, pas močiutę kaime, pas kaimynus); paaiškina gyvūnų naudą žmogui, mokosi juos pamėgdžioti. Stebi vabalus, roplius, laukinius paukščius ir gyvūnus, atpažįsta juos, supranta naminių ir laukinių gyvūnų skirtumus. Išvardina metų laikų pavadinimus, esminius jų požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių. Žaidžia su smėliu ir vandeniu ir taip susipažįsta su jų savybėmis ( vanduo skystas, skaidrus, smėlis sausas/drėgnas, birus ir pan.). Atpažįsta ir pavadina dangaus šviesulius: saulę, mėnulį, žvaigždes, domisi reiškiniais kurių negali pamatyti (ugnikalniais, žemės drebėjimais, smėlio audra). Žino paros dalis, savaitės dienas. Žino, kad Lietuva – šalis, kurioje jie gyvena, žiūrinėja Lietuvos miestų, kaimų nuotraukas, albumus. Atpažįsta tautinius simbolius (herbą, vėliavą). Žino savo gimtojo miesto, kaimo pavadinimą. Keliauja po žymias miestelio vietas. Žiūrinėja savo miestelio, kaimo albumus, atvirukus, atpažįsta aplankytas ir matytas vietas. |
Atpažįsta savo vardą knygoje, žurnale. Vardus suteikia gyvūnams, augalams. Lygina save su kitais šeimos nariais, pasakoja apie savo šeimą. Bando sudaryti šeimos medį, aiškinasi, kas buvo seneliai, proseneliai, prisimena mirusius šeimos narius, jaučia netektį. Pasako tėvų ir kitas profesijas (mokytojo, pardavėjo, gaisrininko, policininko, bibliotekininko, gydytojo). Kokių savybių žmogui reikia darbe. Apibūdina žmogaus kūno dalis, lygina save su kitais, save praeityje ir dabartyje. Aiškinasi apie poreikius – maitinimosi, kvėpavimo, judėjimo, suvokia savo ir kitų ketinimus. Įvardija savo džiaugsmo, pykčio, liūdesio priežastį. Moka pereiti gatvę, pažįsta pagrindinius kelio ženklus. Mokosi elgtis su stikliniais, aštriais, elektriniais daiktais. Domisi daiktais kuriuos naudojo mūsų seneliai, proseneliai, kaip jie pasikeitė, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis. Vartoja apibendrinančius žodžius: žaislai, drabužiai, baldai, indai ir kt. Lygina daiktus, įvardija skirtumus ar panašumus (storas-plonas, aukštas-žemas, ilgas-trumpas ir pan.), paskirtį. Supranta, kad skaičius nepriklauso nuo daikto formos dydžio. Skaičiuoja, grupuoja daiktus pagal dydį, formą, spalvą, apibūdina daiktų vietą ir padėtį erdvėje. Skiria spalvas ir atspalvius. Pažįsta skaitmenis (iki 10 ir daugiau, supranta pridėti ir atimti ženklus), vartoja kelintinius skaitvardžius. Skiria geometrines formas ir figūras. Skiria kairę ir dešinę puses. Supranta, kad knyga skaitoma iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią. Moka prižiūrėti grupėje augančius augalus. Aiškinasi, kaip elgtis gamtoje, kuria taisykles. Mokosi rūšiuoti šiukšles, taupyti elektrą, vandenį ir šilumą. Įvardija mūsų kraštui ir miestui charakteringų medžių, krūmų , vandens telkinių augalijos, grybų pavadinimus, atpažįsta juos paveikslėlyje. Aiškinasi augalų gydomąjį poveikį žmogaus organizmui (liepžiedžiai, čiobreliai, mėtos, pelynai ir kt.), geria vaistažolių arbatas. Nusako gyvūnų ir paukščių panašumus ir skirtumus, kuo minta, atpažįsta balsus, mėgdžioja juos. Tyrinėdamas ir eksperimentuodamas sužino apie vandens, dirvožemio, šviesos ir oro savybes, jų reikšmę gyvajai gamtai, domisi daiktų sandara. Pastebi ir komentuoja augalų, gyvūnų, žmogaus veiklos keitimąsi įvairiais metų laikais. Tyrinėja gaublį (Žemės modelis). Pradeda suprasti mokymosi procesą. Nuosekliai išvardija metų laikų, paros dalių, savaitės dienų pavadinimus. Mokosi pažinti laikrodį. Pasako Lietuvos sostinės vardą, kitų didesnių miestų, upių, ežerų, jūros pavadinimus. Klausosi pasakojimų apie Lietuvos praeitį (pilis, senovės laikų gyvenimą ir žmones), Pasakoja apie tradicijas šeimoje. Domisi žymiais šalies žmonėmis (Prezidentu, menininkais, sportininkais). Domisi visuomeninio gyvenimo įvykiais. Klausosi Lietuvos himno, bando jį giedoti pagal fonogramą.
|
| Ugdymo formos, būdai ir priemonės: |
||
| Eksperimentai ir bandymai, projektai. Pokalbiai. Informacijos ieškojimai. Pasakojimai, skaitymas. Stebėjimai. Išvykos – atradimai ( į mišką , prie upelio, ekskursijos pas ūkininkus, biblioteką, mokyklą, tėvų darbovietes ir kt.). Dalyvavimas darželio ir miestelio šventėse, renginiuose, parodose. Įvairūs daiktai (senoviniai ir nauji), buities reikmenys. Knygos, plakatai, enciklopedijos, nuotraukų albumai. Padidinami stiklai, įvairios priemonės matavimui ir eksperimentavimui. Stalo žaidimai, priemonės grupavimui, rūšiavimui, daiktų modeliai, konstruktoriai, dėlionės. Sėklų pavyzdžiai, džiovinti augalai. Kompaktinės plokštelės su gamtos garsų įrašais (paukščių ir gyvūnų balsų, lietaus, jūros ir kt.); su tarmiška kalba ir dainomis. Tautinė atributika (herbas, vėliavėlės, himno įrašas, tautinės juostos), žemėlapiai, gaublys.
|
||
| Sveikatos saugojimo kompetencija |
||
| Vertybinės nuostatos ir gebėjimai |
Esminės veiksenos |
|
| 3-5 m. |
5-6 m. |
|
| Rūpintis savimi ir savo asmeniniu saugumu. Suvokti, kas padeda augti sveikam, stipriam, ištvermingam. Saugoti savo sveikatą ir saugiai elgtis gamtoje. Pažinti savo kūną ir pajusti jo galimybes. Tobulinti judesių koordinaciją. Sugebėti išreikšti save judesiu, suprasti judesio „kalbą“. Įgyti savikontrolės įgūdžių (kontroliuoti judesius ir emocijas). Išmokti sportinių pratimų ir žaidimų. Grūdintis oru, vandeniu, pasinaudojant supančios aplinkos, gamtos sąlygomis. |
Priima pagalbą, aiškinasi, kad ją gali suteikti ne tik pažįstami, bet ir nepažįstami žmonės (policininkai, gaisrininkai, gydytojai). Pasiklydus ar pasimetus pasako savo pavardę, vardą, adresą. Žino, kaip elgtis kelyje; kad negalima gatvėje žaisti. Apsitarnauja savarankiškai, moka paprašyti pagalbos. Pasitiki savo jėgomis, atlikdamas užduotį, savarankiškai veikdamas. Laikosi asmens higienos taisyklių ;savarankiškai naudojasi tualetu. Teisingai naudoja stalo įrankius, tvarkingai valgo. Aiškinasi, kad negalima valgyti nežinomo maisto (nepažįstamų uogų, sėklų ir kt.). Domisi, koks maistas sveikas ir visavertis. Patenkina judėjimo ir grūdinimosi saule ir oru poreikį pasivaikščiojimų miško takeliais, pievomis, judrių žaidimų išnaudojant darželio teritorijas ir kitas aplinkas, jaučia judėjimo džiaugsmą. Šiltu metų laiku grūdinasi vandeniu, vaikšto basi po žolę, smėlį, akmenis ir kt. Aiškinasi, kaip išvengti traumų ir sužalojimų (neliesti degtukų, įvairių elektros prietaisų, aštrių daiktų, vaistų ir pan.). Juda apribotoje erdvėje, lauke, keičia judėjimo kryptį, kūno padėtį; išlaiko pusiausvyrą. Atlieka koordinuotus judesius rankomis ir kojomis (laipioja, šokinėja, ropoja, šliaužia, pralenda). Geba naudotis įvairiomis priemonėmis (dviratukai, rogutės). Savo nuotaiką, mintis, girdimą muziką išreiškia kūnu: mimika, plastine improvizacija. Juda šalia kitų ir drauge su kitais (randa vietą voroje, poroje, rate). Atlieka sportinius pratimus ir žaidžia judrius žaidimus su ėjimo, bėgimo, ridenimo, mėtymo, pralindimo, laipiojimo užduotimis. Įsidėmi užduotis, pratinasi paklusti taisyklėms. Reaguoja į sutartinius ženklus ir garsus. Stebi sportuojančius žmones, komentuoja. |
Kreipiasi į aplinkinius, kai reikia pagalbos. Aiškinasi saugaus eismo taisykles, atpažįsta svarbiausius kelio ženklus, sugeba saugiai elgtis gatvėje. Kontroliuoja savo elgesį žaisdamas, veikdamas. Taisyklingai naudojasi stalo įrankiais (peiliu ir šakute), asmens higienos priemonėmis, taisyklingai sėdi. Aiškinasi vaistažolių svarbą sveikatai, atpažįsta pagrindines (ramunėlės, liepžiedžiai, gyslotis, avietė), renka jas pasivaikščiojimų metu. Skirtingu metų laiku renkasi tinkamą aprangą. Aiškinasi, kas pavojinga ir kas naudinga sveikatai, tinkamai elgiasi su žirklėmis, įvairiais buities daiktais, prietaisais, priemonėmis. Atranda kuo įvairesnių kūno ir jo dalių judėjimo būdų (staigus-laipsniškas judėjimas, judėjimas vingiais, zigzagais ir t.t.). Pratimų ir žaidimų metu tobulina fizines galias: jėgą, vikrumą, taiklumą, greitumą, ištvermę. Mintis, idėjas reiškia veido (mimika) ir kūno judesiais, improvizuoja pagal įvairią muziką, garsus. Atlieka judesius keičiant padėtį erdvėje (bėgti keturpėsčia, ropoti nuožulnia plokštuma, laipioti keičiant laipiojimo tempą). Kūno dalių judesius atlieka įvairiose padėtyse, naudojant įvairius įrankius, imituoja mechanizmų judėjimą, gamtos reiškinius, darbo veiksmus. Rikiuojasi, persirikiuoja pagal komandą, išlaiko rimties pozą. Mokosi sportinių žaidimų–krepšinio, futbolo, badmintono – elementų. Važinėja riedučiais, dviratukais. Laikosi žaidimo taisyklių, kaip susitarimo, kuris privalomas visiems žaidimo dalyviams. Greitai sureaguoja į įvairias komandas ir signalus. Dalyvauja bendruomenės sporto renginiuose, pramogose. |
| Ugdymo formos, būdai ir priemonės: |
||
| Ryto mankšta. Savaiminė judri vaikų veikla, aplinkos (dirbtinės ir gamtinės) ir priemonių skatinamas judėjimas. Sporto ir kt. šventės ir pramogos, projektai. Grūdinimo procedūros akmenukų takelyje. Pokalbiai, inscenizacijos. Atviri klausimai, situacijų maketai. Diskusijos, minčių lietus. Sportuojančių, aktyviai judančių žmonių stebėjimas. Paveikslėliai, knygelės, didaktinės priemonės, stalo žaidimai. Buities daiktai. Sportinis inventorius. Asmens higienos priemonės.
|
||
| Meninė kompetencija |
||
| Vertybinės nuostatos ir gebėjimai |
Esminės veiksenos |
|
| 3-5 m. |
5-6 m. |
|
| Dailė |
||
| Patirti dorovinius ir estetinius išgyvenimus supančioje aplinkoje ir gamtoje; stebėti ir jausti gamtos ir aplinkos formų, spalvų, linijų įvairovę ir harmoniją. Per spalvas, faktūras, komponavimą išreikšti patirtus įspūdžius (literatūros, muzikos kūrinio sukeltus, pamatytus ir išgyventus), nuotaiką. Siūlyti naujas netikėtas kūrybines idėjas ir savitai jas įgyvendina. Grožėtis savo ir kitų kūryba, gerbti kito savitumą. Eksperimentuoti įvairiomis dailės priemonėmis, medžiagomis ir technikomis. Jausti spalvų derinių, skirtingų faktūrų įtaką darbelio nuotaikai, kūrybinę laisvę. Pažinti liaudies kūrybą, tautodailę; pajausti liaudies kūrybos savitumą. Pažinti savo bendruomenės, regiono menininkus. |
Stebi, tyrinėja daiktus, žmones, aplinką, gamtą, pastebi formas, spalvas, išsidėstymą; komentuoja. Eksperimentuoja ant didelių popieriaus lapų, lentos, asfalto, smėlio, sniego anglimi, kreida, pagaliukais, teptukais, pirštais, vaško kreidelėmis; ant baltų ir spalvotų įvairaus dydžio popieriaus (sauso ir šlapio) lapų; atranda įvairias linijas, dėmes, potėpius, skirtingas faktūras. Dėlioja „piešinius“ iš įvairios gamtinės medžiagos, papildo ja tapytą darbelį; bando daryti nesudėtingus koliažus. Išbando popieriaus savybes. Pažįsta pagrindines spalvas bei atspalvius. Bando maišyti dvi spalvas, kad gautų trečią. Plėšo, karpo ir klijuoja iš įvairaus popieriaus geometrines formas, siluetus (paruoštus ir pačių nupieštus), juos komponuoja. Derina spalvas ir formas. Eksperimentuoja su moliu, plastilinu, smėliu, sniegu; lipdo geometrines ir netaisyklingas formas, jas jungia. Suteikia lipdomam paviršiui faktūrą, komponuoja su gamtine medžiaga, kt. daiktais. Konstruoja formas ir erdvinius darinius iš medinių, plastmasinių detalių, popieriaus, buitinių atliekų, gamtinės medžiagos. Gėrisi savo ir draugų savitu veikimo procesu ir darbelių rezultatu, komentuoja. Domisi dailininkų darbais, žiūrinėja reprodukcijas, iliustracijas, komentuoja. Pamato ir atpažįsta puošybos elementus ant skirtingų tautodailės, dekoratyvinės dailės darbų (audinių, keramikos, medžio darbų, margučių ir kt.). |
Pastebi gamtos spalvų ir formų harmoniją, jų kaitą atskirais metų laikais. Piešia, tapo žmones, gamtą, gyvūnus; įspūdžius, sukeltus literatūros, muzikos kūrinio. Derina įvairias technikas (tapymą su štampavimu, kreideles su tapymu ir pan.). Atranda ir pavadina įvairius atspalvius. Karpo karpinius. Bando monotipijos techniką. Lipdo reljefinius paveikslus iš plastilino (ant plokštumos). Dekoruoja, kuria ornamentus. Įvairiai kaitalioja formų ir erdvės derinius iš minkšto popieriaus, virvelių. Panaudoja juos žaidimuose. Atlieka grupinius darbus (piešinius, aplikacijas, lipdinius, koliažus). Atpažįsta ir naudoja tautinės simbolikos spalvas ir formas. Grožisi liaudies meno darbais (medžio drožiniais, tautiniais kostiumais, gintaro, odos, lino, molio dirbiniais, margučiais); pritaiko tautinės puošybos elementus savo darbeliuose. Domisi dailininkų, skulptorių, tautodailininkų darbais, juos aptaria. |
| Ugdymo formos, būdai ir priemonės: |
||
| Pasivaikščiojimai ir stebėjimai miestelyje, gamtoje (Išvykos į muziejus ). Dalyvavimas savivaldybės, respublikinėse piešinių parodose. Pokalbiai. Kūrybinės vakaronės su menininkais, tautodailininkais, šeimos nariais. Eksperimentai ir veikla su dailės priemonėmis. Kalendorinių švenčių renginiai. Įstaigos aplinka (teritorija, interjeras). Meno albumai, nuotraukos, reprodukcijos. Akvarelė, guašas, pieštukai kreidelės, teptukai, gamtinė medžiaga, įvairus popierius, įvairūs klijai. |
||
| Vaidyba |
||
| Atpažinti vaidybinę veiklą aplinkoje. Vaidybą naudoti saviraiškos, socialinės patirties įspūdžiams perteikti. Pajusti kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos galią, aktyvaus dalyvio ir žiūrovo jausmą. Kreipti dėmesį į veikėjo išgyvenimus, emocijas, elgesio, judėjimo, intonacijos ypatybes. Dalintis įspūdžiais apie savo ir kitų vaidybą. |
Stebi vaidinimą grupėje, salėje; įvardija, kokie veikėjai dalyvavo, ką veikė. Pasirenka vaidmens reikmenis, pritaiko tam aplinkos daiktus. Derina veiksmus su žaidimo draugais. Gamina priemones stalo teatrui (piešia, lipdo, karpo, spalvina). Pratinasi elementariai valdyti lėlę. Improvizuoja pagal muziką, pagal pasiūlytą personažą, išreikšdamas ryškiausius bruožus (eiseną, judesius, kalbą, manierą, ritmą). Klausosi dainų, deklamavimo, vertina. Vartoja garsažodžius, pamėgdžiojimus žaidimų ir kt. veiklos metu. Deklamuoja, dainuoja žaidimų, švenčių, pasirodymų tėveliams metu, perteikdamas teksto ritmą ir nuotaiką; džiaugiasi išreikšdamas save. |
Aptaria su draugais matytą vaidinimą, įvardija vaidinimo sukeltą nuotaiką. Skiria ir įvardija lėlių, draminės vaidybos savitumus. Laisvai ir noriai vaidina spontaniškose ir pasiūlytose scenelėse, išreiškia savo norus, jausmus, mintis ir baimes. Savarankiškai kuria žaidimo siužetą, kostiumus, dekoracijas, garsinį foną. Vaidina su stalo teatro, šešėlių teatro atributika, su kaukėmis, gamina pats. Supranta, ką veikia artistai, dailininkas, autorius; išbando šias pareigas. Kuria plastiškus žaidimus, improvizuoja pagal muziką. |
| Ugdymo formos, būdai ir priemonės: |
||
| Spektaklių ( profesionalių kolektyvų ir bendraamžių) žiūrėjimas, aptarimas. Sekamų pasakų, skaitomų tekstų klausymas, vaidinimas. Stebėjimas (supančių žmonių judesių, mimikos). Vaidybiniai žaidimai, inscenizacijos. Šventės darželyje ir miestelyje. Kūrybiška aplinka: stalo, lėlių teatro atributika, priemonės jiems gamintis, knygelės, kaukės, kostiumai. |
||
| Muzika |
||
| Atrasti ir domėtis muzikiniais ir nemuzikiniais, gamtos garsais, skirti juos. Pajusti muzikos intonacijas, žaidimų, ratelių, šokių judesių ritmą. Teisingai, taisyklingai dainuoti, išmėginti savo balsą. Išreikšti save spontanišku dainavimu, šokiu (judesiu); jausti malonumą dainuojant, klausantis muzikos. Groti žaisliniais muzikos instrumentais bei gamtinėmis ir buities priemonėmis. Susipažinti su liaudies muzikos instrumentais. |
Įsiklauso ir atkartoja paukščių, gyvūnų balsus, negyvosios gamtos garsus, aplinkos triukšmo (automobilių ir kt.) garsus. Klausosi muzikinių kūrinių, muzikos įrašų, atpažįsta girdėtą kūrinį pagal tempą, muzikinę nuotaiką. Įvardija žinomus muzikos instrumentus. Dainuoja garsažodžius, liaudies daineles po vieną ir drauge pritariant instrumentui ir be jo. Dainuojant atlieka judesius, garsus (sukiojasi, žingsniuoja, ploja, trepsi, stuksena), spontaniškai kuria ritminius judesius. Šoka liaudies, ritminius šokius, ratelius, žaidžia muzikinius žaidimus. „Groja“ elementariais instrumentais, išgauna ritmą. |
Skiria kūrinio tembrą, tempą, ilgį (maršas, polka, lopšinė), muzikos nuotaiką, žanrus (daina, ratelis, šokis), atlikėjų sudėtį (choras, solistas, orkestras). Atskiria muzikos instrumentų skambėjimą, įvardija. Dainuoja vienbalses ir dvibalses, dialogines daineles; pritaiko daineles, ratelius savarankiškoje veikloje. Eksperimentuoja su savo balsu (garsu, tempu). Melodijai išgauti naudoja žaislinius instrumentus, parankines priemones (pagaliukus, akmenėlius, medinius šaukštus ir kt.), pritaria jais bei kūno judesiais, šokiams, rateliams, žaidimams. Kuria melodiją vardui, patarlei, mįslei, atsakymą muzikiniam klausymui. |
| Ugdymo formos, būdai ir priemonės: |
||
| Pasivaikščiojimai gamtoje, savo miestelyje (klausantis garsų). Muzikos valandėlės salėje, pramogos, šventės darželyje, miestelyje. Gyvos muzikos klausymas . Vaikiški muzikos instrumentai, „instrumentai‘ iš gamtinės medžiagos ir kt. Priemonės judesių improvizacijoms (skarelės, juostelės ir pan.). Muzikos (klasikinės, liaudies, ritminės), gamtos garsų įrašai. Kaukės, atributika muzikiniams žaidimams, rateliams. |
||
| Socialinė kompetencija |
||
| Vertybinės nuostatos ir gebėjimai |
Esminės veiksenos |
|
| 3-5 m. |
5-6 m. |
|
| Suvokti save kaip savitą ir ypatingą. Teigiamai save vertinti. Gebėti asmeninę informaciją perteikti kitiems. Jausti pagarbą šalia esantiems draugams ir suaugusiems, jų poreikiams. Atpažinti rizikingas situacijas ir blogus ketinimus. Derinti su kitais savo norus, veiksmus, būti atsakingam už bendrą veiklą (jaustis grupės nariu), įgyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių. Suvokti kito žmogaus jausmus ir emocines nuotaikas, užjausti, padėti. Laikytis susitarimų ir taisyklių. Pasitikėti savimi ir savo gebėjimais. Gerbti kitų (skirtingo amžiaus, kitakalbių, neįgalių) poreikius ir teises. Jausti save šeimos nariu, didžiuotis savo šeima. Gerbti ir vertinti darbą. Laikytis bendruomenės tradicijų ir papročių. |
Žino savo vardą, pavardę, gyvenamosios vietovės pavadinimą. Atpažįsta liūdesį, džiaugsmą, pyktį bendraujant, klausantis skaitomo kūrinio ir pan. Padeda kitam (užjaučia, globoja, pralinksmina, paduoda, pakviečia, ir pan.). Stebi, tyrinėja savo ir draugų, suaugusiųjų elgesį, aiškinasi jo pasekmes. Laikosi grupės taisyklių, tvarkos, mandagumo normų. Aiškinasi, kaip elgtis su svetimais žmonėmis. Kartu žaidžia ir veikia; renkasi draugus. Bendrauja su įvairiais žmonėmis (darželyje, kieme, parduotuvėje, poliklinikoje ir pan.). Išsiaiškina, kad yra žmonių, kurie rūpinasi visų sveikata (gydytojai), kelionėmis (vairuotojai), namų gerove (elektrikai, šiukšlių vežėjai). Atpažįsta nesaugius žaislus (sulūžę, aštrūs) ir daiktus. Kreipiasi pagalbos į draugą, suaugusįjį. Išsako savo nuomonę, pasitiki savimi. Globoja augalą, gyvūnėlį. Rūpinasi savo išvaizda, apranga, asmeniniais daiktais. Žino ir pasako savo šeimos narių vardus, kitų giminaičių vardus; išsiaiškina, kad yra vaikų, neturinčių mamos ar tėčio. Pasakoja, ką dirba tėveliai, seneliai, kuo tai naudinga kitiems. |
Pasako savo adresą, telefono numerį, mamos ir tėčio darbovietę. Nurodo ikimokyklinės grupės pavadinimą. Aiškinasi ir aptaria vaikų ir suaugusiųjų teises ir pareigas. Atpažįsta savo ir kitų žmonių emocijas, nuotaikas, bando keisti jas bendraujant. Sako vienas kitam komplimentus, pagiria draugą, suaugusįjį. Derina su kitais savo norus ir veiksmus kartu veikiant, žaidžiant; išklauso ir gerbia kito nuomonę; sprendžia konfliktus. Tariasi dėl bendros veiklos taisyklių, jų laikosi. Atpažįsta rizikingas situacijas ir elgesį. Padeda draugui jas atpažinti. Pasirenka saugius žaislus ir saugias žaidimo vietas. Žino telefono numerius, kuriais galima kviestis pagalbos, pakliuvus į bėdą. Pamoko mažiau patyrusį, globoja mažesnįjį. Prisiima atsakomybę už bendros užduoties, pramogos, šventės sėkmę. Kontroliuoja savo išvaizdą, laikyseną. Prižiūri savo daiktus; apsitarnauja save. Aiškinasi, kaip išvengti traumų. Atpažįsta fizinių trūkumų turinčius žmones, bando jiems padėti. Aiškinasi, kad skirtingų šeimų gali būti skirtingas gyvenimo būdas, papročiai, tradicijos, kalba. Bando kurti giminės medžio schemą, didžiuojasi savo šeima, seneliais, protėviais. Aiškinasi darbo prasmę ir naudingumą; apibūdina tėvų darbus. Pažįsta pinigus, žino jų reikšmę. Susipažįsta su daugeliu profesijų (žurnalisto, policininko, ugniagesio, mokytojo). Dalyvauja savo šeimos, darželio, miestelio šventėse ir renginiuose, dalijasi įspūdžiais. |
| Ugdymo formos, būdai ir priemonės: |
||
| Įvairių elgesio, bendravimo, literatūros kūrinių, saugios gyvensenos situacijų inscenizavimas ir aptarimas. Patirtų situacijų, skaitytų kūrinių iliustravimas meninėmis priemonėmis. Pratybos ir pratimai gyvenimo įgūdžių ugdymui, projektai. Kūno kultūros valandėlės, sporto šventės ir pramogos; projektai. Šventinių renginių, parodų lankymas. Ekskursijos ir išvykos į tėvų darbovietes, biblioteką ir pan. Asmeniniai daiktai, nuotraukos. Siužetiniai žaislai, stalo žaidimai, didaktinės priemonės. Priemonės lėlių teatrui, inscenizacijoms. |
||
| Komunikavimo kompetencija |
||
| Vertybinės nuostatos ir gebėjimai |
Esminės veiksenos |
|
| 3-5 m. |
5-6 m. |
|
| Bendrauti su suaugusiais ir bendraamžiais. Dalintis su kitais turima informacija, įvardinti veiksmus, poreikius, mintis. Pratintis klausytis, girdėti, išklausyti. Naudoti įvairias komunikacines priemones jausmams, emocijoms, vidinei būsenai reikšti. Jausti teksto ir vaizdo, vaizdo ir muzikos, muzikos ir judesio ryšį. Pajusti gimtosios kalbos grožį (ritmą, melodingumą, vaizdingumą), tautosakos ypatumus. Susipažinti su tarmėmis. Lavinti teisingą ir taisyklingą tartį. Domėtis parašytu žodžiu, grafiniu simboliu, juos atpažinti. Jausti meilę ir pagarbą knygai. |
Žino ir pasako savo ir kitų vardus. Klausosi bendraamžių ir suaugusiųjų pokalbio, atsako į klausimus, klausinėja. Monologą keičia dialogu. Įvardija artimiausios aplinkos daiktus, reiškinius, įvykius. Paprašo pagalbos, paaiškinimo, pakartojimo. Nusako, ką veikia ar veiks. Pasakoja vienas kitam įvykius, fantazijas; imituoja veikėjų elgesio ir kalbos manierą, intonaciją. Išgirsta ir atpažįsta aplinkos garsus, juos atkartoja, apibūdina. Atskiria ir vartoja skirtingą kalbos toną (pokalbyje, klausantis, veikiant, žaidžiant). Taisyklingai ir aiškiai taria daugumą gimtosios kalbos garsų, intuityviai junta kalbos grožį. Kalba sakiniais, vartoja vaizdingesnius žodžius; „žaidžia“ žodžiais. Klausosi liaudies pasakų, dainų, žaidimų, pamėgdžiojimų, tarmiškų pokalbių ar dainų. Varto knygeles, „skaito“ iliustracijas. Sugeba pažymėti daiktą grafiniu simboliu. Pažįsta savo vardo pirmą raidę, geba ją nupiešti. Kopijuoja spausdintus simbolius. |
Bendrauja su mažiau pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis namuose, grupėje, darželyje, gatvėje, išvykoje ir pan. Pasakoja įspūdžius visai grupei. Išsako savo nuomonę tariantis dėl veiklos ir taisyklių, aiškinantis su bendraamžiais ir suaugusiais. Pradeda ar užbaigia kito pasakojimą. Atpažįsta ir įvardija savo ir kito vaiko emocijas, derina jas bendraujant. Pasakojimams naudoja gestus, mimiką; vaidina charakterinius personažus. Kreipia dėmesį į tarties taisyklingumą ir gramatines normas, taisyklingai taria visus gimtosios kalbos garsus. Bendrauja dialogu. Nusako įvairių tekstų stiliaus skirtumus (tekstas iš enciklopedijos, laikraščio, pasakojimas, eilėraštis, laiškas, programėlė). Laisvai pasakoja, seka, fantazuoja; atpažįsta ir nusako perkeltinę prasmę, absurdą, humorą, fantaziją. Susipažįsta su tarmėmis, bando pajusti tarmės ypatumus (taria, įsimena tarmiškus žodžius, vartoja žaidimuose, veikloje). Atpažįsta grafinius simbolius aplinkoje, pažymi daiktus kortele su užrašu. „Užrašo“ savo vardą spausdintomis raidėmis, randa vardo raides tekste. Imituoja skaitymą vartydamas knygeles. |
| Ugdymo formos, būdai ir priemonės: |
||
| Žaidimai: siužetiniai – vaidmenų, statybiniai-konstrukciniai, judrieji-sportiniai, žaidimai su taisyklėmis, kalbiniai, stalo. Pokalbiai, „minčių lietus“, taisyklių kūrimas. Pasakų, tekstų klausymas ir inscenizavimas. Šventiniai renginiai grupėje ir už jo ribų. Kūrybiniai projektai, skatinantys bendravimą su vaikais ir suaugusiais. Išvykos, kelionės, ekskursijos, paminklai, biblioteka, parduotuvės, turgus). Kalbinė aplinka: kalbos zonos grupėse (knygos, žurnalai, laikraščiai, nuotraukos, reprodukcijos, stalo žaidimai, loto, raidžių kortelės). Įvairūs žaislai, meninės veiklos priemonės, audio įrašai. |
||
Ugdymo metodai parenkami taip, kad atitiktų vaikų amžių ir galimybes, individualius ugdymo(si) poreikius. Planuodami ugdomąją veiklą, auklėtojos ir specialistai kūrybingai naudojasi metodine medžiaga ir įvairiomis priemonėmis.
Įvairių metodų paskirtis: padėti vaikui atsiskleisti; paskatinti jo saviraišką; siekti, kad ugdymo turinys vaikui taptų savas ir reikalingas.
· Žaidimas – vaiko gyvenimo ir ugdymosi būdas. Palankios vaiko žaidimui aplinkos sudarymas, ugdančiųjų priemonių keitimas, vaiko sumanyto žaidimo palaikymas, plėtojimas, naujų sumanymų skatinimas, auklėtojų bendravimas su vaiku. Žaisdamas vaikas patenkina poreikį "būti kaip visi", "būti suaugusiu", t. y. pratinasi gyventi ir elgtis žmogiškai, veikti pagal visuotinai priimtas taisykles. Imituodami suaugusiųjų gyvenimą, vaikai savarankiškai atskleidžia ribą tarp galimo ir negalimo, t. y. mokosi save apriboti. Taigi, žaidimas yra saviugdos ikimokykliniame amžiuje forma.
· Teigiamos atmosferos sukūrimas, kur kiekvienas vaikas jaučiasi gabus, reikšmingas, mylimas.
· Ugdymas kuriant ir keičiant aplinką. Įrengiamos vaiko veiklai patogios erdvės, parenkamos ugdymą(si), kūrybiškumą, eksperimentavimą, saviraišką skatinančios priemonės, žaislai, informacijos gavimo šaltiniai, simboliai, užrašai, ženklai ir kt. Naujos priemonės pristatomos originaliai, įdomiai, parodomi veikimo su jomis būdai. Aplinka keičiama pagal vaikų sumanymus ir norus.
· Ugdymas pavyzdžiu. Auklėtojas žaismingai, išraiškingai ką nors veikia vaikų akivaizdoje ir skatina jį mėgdžioti. Pradeda kokią veiklą ir perleidžia savarankiškai tęsti vaikams. Auklėtojas veikia drauge su vaikais kaip žaidimo ar veiklos partneris, mimika, elgesiu, veiksmais, daiktais modeliuoja tai, ką tikisi perduoti vaikams. Mažesni mokosi iš vyresnių.
· Kūrybinė auklėtojo – vaiko sąveika. Auklėtojas įtraukia vaikus į veiklą gera idėja, tema, probleminiu klausimu, įdomia informacija, netikėtomis medžiagomis ir kt. Nuolat bendrauja su vaikais, pastebi jų interesus, norus, gebėjimų lygį, pateikia patarimų, informacijos, praturtina vaikų patirtį, siekia vaiko kūrybos, interpretacijos, atradimų, bandymų.
· Situacinis – spontaniškas ugdymas. Auklėtojas keičia numatytą veiklą pagal iškilusią vaiko idėją, problemą, sumanymą. Pritaria vaiko veiklai, ją gerbia, laiko vertinga patirtimi, emociškai palaiko, išplėtoja vaiko inicijuotus pokalbius, žaidimus, reaguoja į vaiko klausimus, interesus, atsiskleidusią patirtį.
· Ugdymo ir ugdymosi situacijų susidarymo skatinimas bendrais susitarimais ir sprendimais, probleminiais klausimais, diskusijomis.
· Vaikų, tėvų, auklėtojų projektų įgyvendinimas.
· Vaikų žaidimų ir kūrybinės raiškos savaičių, švenčių organizavimas, išvykų planavimas ir kt.
Netradiciniai ugdymo būdai:
Smegenų šturmas, minčių lietus, bendri grupės susitarimai, taisyklės, ritualai (muzikiniai, garsiniai signalai, gimtadienio tradicijos, naujienų, žaislo, daikto pristatymas ir kt.), keliaujantis žaislas, autoriaus kėdė, ryto, laiko ratas ir kt.
Bendradarbiavimo su šeima būdai, formos.
Vaiko – šeimos – pedagogo partnerystė
Tikslas – siekti aktyvios partnerystės, užtikrinant kokybiško vaiko ugdymo sėkmę.
Uždaviniai:
· susipažinti su šeimos socialine, kultūrine aplinka, ugdymo tradicijomis, vaiko vystymosi ypatumais;
· vertinti ir gerbti šeimos vaidmenį vaiko ugdyme;
· atskleisti šeimai vaiko gyvenimo raidos ypatumus;
· planuoti ir iš anksto aptarti tėvų lankymosi grupėje galimybę (adaptacijos ir tolimesnio ugdymo metu);
· leisti šeimai pačiai pasirinkti jai priimtinus dalyvavimo grupės veikloje būdus;
· kartu su šeima priimti bendrus sprendimus nutariant, kokios paslaugos bus teikiamos vaikui ir kokios paramos šeima pageidautų;
· kartu su šeima aptarti vaiko poreikius, pasiekimų lygį, ugdymo būdus, pasiektą pažangą;
· išlaikyti konfidencialumą – bendrauti su šeima labai taktiškai ir subtiliai.
Bendraudamas ir bendradarbiaudamas auklėtojas su šeima, taiko formalius, neformalius, netradicinius būdus ir formas. Auklėtojas juos renkasi atsižvelgdamas į šeimos kultūrą, grupės bendruomenės poreikius.
Formalios sąveikos būdai: tėvų susirinkimai, diskusijos, edukacinis tėvų švietimas (konsultacijos, rekomendacijos, seminarai, paskaitos ir kt.),tėvų lankymasis grupėje, dalyvavimas ugdymo procese, bendrų projektų kūrimas ir įgyvendinimas (išvykos, ekskursijos, žaidimų savaitės, sportiniai, šventiniai renginiai).
Neformalios sąveikos būdai: individualūs pokalbiai, skelbimų lentos, informacija, žinutės, tėvų knyga, užrašai, grupės, tėvų parama vieni kitiems ir kt.
Ugdymo(si) priemonės.
Ugdymo(si) priemonės parenkamos pagal šiuos principus:
Tikslingumo – padedančios siekti ugdymo(si) tikslų ir uždavinių, pažinti ir įvertinti vaiką visose ugdymo srityse bei identifikuoti problemines ugdymo(si) sritis, formuojančios 18-os esminių nuostatų ir gebėjimų apjungimo į kompetencijas lankstumą.
Konstruktyvumo, pozityvumo – atliekančios ugdantį, skatinantį, motyvaciją žadinantį, į pažangą orientuojantį vaidmenį.
Veiksmingumo – apimančios įvairių nuostatų, gebėjimų ugdymą, įvairių sričių patirties kaupimą.
Ekonomiškumo – sąlygojančios tai, ar daug vaikų gali jomis naudotis, kiek laiko jos tarnauja.
Įvairovės ir kaitos – atitinkančios minimalius ir optimalius, įprastus ir specialiuosius vaikų ugdymo(si) poreikius bei veiklos organizavimo modelį .
Siekiamybė, kad ugdymo(si) priemonės:
· tenkintų vaiko poreikį žaisti, bendrauti, judėti;
· skatintų norą puoselėti ir saugoti savo ir kitų sveikatą;
· skatintų vaiko savarankiškumą, saviraišką, kūrybingumą, meninių gebėjimų ugdymą(si).
Priemonių grupės.
· Aplinkos kūrimas - auklėtojai kartu su vaikais ir jų tėvais, bendruomenės kuria jaukią, patogią, vaikų amžių ir poreikius atitinkančią bei įvairiapusį ugdymą skatinančią aplinką. Siekiama, kad aplinka skatintų vaiko poreikį judėti, veikti, pažinti, kurtų jaukumą, būtų funkcionali.
· Mokymo priemonės (daiktai, žaislai, knygos, įvairios medžiagos ir kt.) – auklėtojai siekia, kad mokymo priemonės atitiktų vaikų amžių, individualius esamus gebėjimus, žadintų norą pažinti, lavintų loginį mąstymą, aktyvų kūrybingumą, norą žaisti drauge.
· Pažintinės - edukacinės išvykos, renginiai, akcijos, popietės, tradicinės šventės – vaikų veikla, papildanti ugdymo turinį.
V SKYRIUS
UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS
Ikimokyklinio amžiaus ugdytinių pažangos vertinimas – sudėtinė, nedaloma ugdymo proceso dalis.
Vertinimas atliekamas taip, kad:
· padėtų vaikui išgyventi sėkmės jausmą;
· paskatintų vaiką apmąstyti turimus gebėjimus;
· padėtų suvokti vaikui, kaip kinta gebėjimai per tam tikrą laiką;
· motyvuotų vaiką ugdytis, įveikti kliūtis, prasmingai veikti, tobulėti, didintų savivertę.
Vertinimas – tai visuminės informacijos apie vaiką, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas.
Vertinimo tikslas – atsižvelgiant į vaiko patirtį, nustatyti pasiekimų lygį ir numatyti ugdymo(si) būdus siekiant pritaikyti ugdymo(si) procesą vaiko poreikiams ir galimybėms. Vertinimo rezultatai panaudojami ugdymo proceso planavimui, ugdomosios veiklos individualizavimui, tėvų informavimui ir konsultavimui.
Vertinimo paskirtis – padėti vaikui tobulėti. Pedagogas, stebėdamas vaiko pažangą, išsiaiškina, ko gali pasiekti vaikas atitinkamame amžiaus tarpsnyje, bei nusistato ugdymo tikslus, uždavinius ir numato ugdymo(si) rezultatus. Vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimas padeda tėvams kelti reikalavimus, kurie atitiktų vaiko pasiekimų žingsnius, priderinti savo lūkesčius prie galimybių, gebėjimų, jei reikia – keisti ugdymo šeimoje sampratą.
Įstaigoje ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si) pasiekimų vertinimui naudojamas individualios pažangos vertinimas. Individuali vaiko pažanga vertinama, akcentuojant kiekvieno vaiko individualumą, nelyginant su kitais vaikais.
Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas Įstaigoje atliekamas pagal aštuoniolika vaiko ugdymo(si) sričių, vadovaujantis kiekvienos srities išskirta esmine nuostata ir esminiu gebėjimu, kuriuos vaikas turėtų įgyti iki 6-erių metų, t. y. per visą ikimokyklinio ugdymo(si) laikotarpį. Vaiko ugdymo(si) pažangos vertinimą atlieka tėvai, grupės pedagogai, vaikai: tėvai aprašo savo lūkesčius, vaiko gebėjimus, vertina vaiko „augimą“ grupėje; pedagogai vertina kiekvieno vaiko pasiekimus, pažangą; vaikai įsivertina savo pokyčius ( kiek aš paaugau? ką aš galiu?).
Vaikų ugdymo(si) pasiekimai žymimi „Vaiko aplanke“, kurį sudaro:
„Ikimokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų vertinimo“ forma (priedas Nr.1), kurią pildo tėvai, auklėtojai, (reikalui esant kiti specialistai) du kartus per mokslo metus (mokslo metų pradžioje (rudenį) ir mokslo metų pabaigoje (pavasarį);
„Ikimokyklino amžiaus vaiko pasiekimų vertinimo diagramos“ forma (priedas Nr. 2), pildo auklėtojai;
vaiko meninės raiškos darbai (dailės darbeliai, žodinė kūryba, užrašytos vaiko mintys);
vaiko veiklos stebėjimo užrašai (įvairios užduotėlės, pratybų knygelės, vaiko mintys, nuomonė);
vaiko elgesio faktų analizė (atskirų situacijų pavyzdžiai);
vaiko įsivertinimas (vaikas skatinamas įsivertinti, siekiant formuoti supratimą apie jo paties ugdymą(si).
Tėvų informavimas apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus. Tėvai apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus supažindinami individualiai, pokalbių metu (nuolat, metų eigoje). Apibendrinta informacija apie grupės ugdymo (si) pasiekimus teikiama 2 kartus per mokslo metus grupių tėvų susirinkimų metu lapkričio - gruodžio ir gegužės mėnesiais.
Vaiko pasiekimų vertinimo metodai: vaiko stebėjimas natūralioje kasdieninėje veikloje, vaiko veiklos ir kūrybinės raiškos darbelių analizė (meninės, žodinės kūrybos darbai, pratybos, nuotraukos, vaiko veiklos stebėjimo užrašai), vaiko kalbos užrašai, pokalbiai su vaiku ir vaiko tėvais (kasdieniniai ir individualūs pokalbiai), specialistų pokalbiai: logopedo, psichologo.
Vertinimo informacijos panaudojimas. Vaiko pasiekimų informacija naudojama kiekvieno vaiko pažinimui, nustatant individualų ugdymosi tempą, išsiaiškinant ugdymosi poreikius, ugdymo individualizavimui.Vertinimo informacija svarbi ugdymo proceso koregavimui (planavimui, atrenkant tinkamesnį ugdymo turinį, būdus, priemones, aplinką ir kt.). Vaiko aplanko medžiaga, pasiekimo sričių vertinimo aktuali informacija pateikiama tėvams. Objektyvi, sisteminta informacija apie vaiko ar vaikų grupės ugdymąsi pateikiama kitiems pagal poreikį suinteresuotiems specialistams, įstaigos administracijai.
Vertinimo vykdytojai. Vertinimo procese dalyvauja auklėtojos, tėvai, įstaigos logopedė, administracija ir visa bendruomenė.
_______________________
SUDERINTA
Pakruojo r. Pašvitinio pagrindinės mokyklos tarybos
2017 m. birželio 5 d. nutarimu
(protokolas Nr. 3 )
Vaiko vardas, pavardė ______________________________
Vaiko amžius ______________
Metai ____________________
Tėvų lūkesčiai:___________________________________________________________________
Tėvai apie vaiko individualumą:
1. Vaiko stipriosios pusės______________________________________________________
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
| Sritys
|
Rugsėjis - spalis |
Balandis - gegužė |
|
||
| Žingsnis |
Komentaras |
Žingsnis |
Komentaras |
||
| 1. Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai |
|
|
|
|
|
| 2. Fizinis aktyvumas |
|
|
|
|
|
| 3. Emocijų suvokimas ir raiška |
|
|
|
|
|
| 4. Savireguliacija ir savikontrolė
|
|
|
|
|
|
| 5. Savivoka ir savigarba |
|
|
|
|
|
| 6. Santykiai su suaugusiais |
|
|
|
|
|
| 7. Santykiai su bendraamžiais
|
|
|
|
|
|
| 8. Sakytinė kalba
|
|
|
|
|
|
| 9. Rašytinė kalba
|
|
|
|
|
|
| 10. Aplinkos pažinimas |
|
|
|
|
|
| 11. Skaičiavimas, matavimas |
|
|
|
|
|
| 12. Meninė raiška
|
|
|
|
|
|
| 13. Estetinis suvokimas
|
|
|
|
|
|
| 14. Iniciatyvumas ir atkaklumas
|
|
|
|
|
|
| 15. Tyrinėjimas
|
|
|
|
|
|
| 16. Problemų sprendimas
|
|
|
|
|
|
| 17. Kūrybingumas |
|
|
|
|
|
| 18. Mokėjimo mokytis |
|
|
|
|
|
2 priedas
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKO PASIEKIMŲ VERTINIMO DIAGRAMA
Vaiko vardas, pavardė ______________________________
Vaiko amžius ______________
Metai ____________________
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 7 žingsnis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6 žingsnis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5 žingsnis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4žingsnis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3 žingsnis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2 žingsnis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1 žingsnis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai |
Fizinis aktyvumas |
Emocijų suvokimas ir raiška |
Savireguliacija ir savikontrolė |
Savivoka ir savigarba |
Santykiai su suaugusiais |
Santykiai su bendraamžiais |
Sakytinė kalba |
Rašytinė kalba |
Aplinkos pažinimas |
Skaičiavimas, matavimas |
Meninė raiška |
Estetinis suvokimas |
Iniciatyvumas ir atkaklumas |
Tyrinėjimas |
Problemų sprendimas |
Kūrybingumas |
Mokėjimo mokytis |
NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio gydymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo (Žin., 2010-04-30 Nr.50-2454) www.smm.lt
2. Dodge D.T., Colker L.J., Heroman C. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Vilnius. 2007.
5. „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2014.
6. Ikimokyklinio ugdymo kokybė. Švietimo problemos analizė. ŠMM, 2012, rugsėjis Nr. 13 (77), ISSN 1822-4156.
7. Ikimokyklinis ugdymas: ką apie jo poveikį vaiko raidai sako tyrimų duomenys? Švietimo problemos analizė. ŠMM, 2011, birželis Nr. 4 (54), ISSN 1822-4156.
8. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. ISAK-1557
11. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 nutarimas Nr. IX – 1700 „Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų“ (Žin., 2003, Nr. 71-3216).
12. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-12-12 įsakymas Nr. V-2368 „Dėl švietimo aprūpinimo standartų patvirtinimo“.
13. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-04-18 įsakymas Nr. ISAK –627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ (Žin.,2005, Nr. 52-1752; 2011,Nr. 71-3448).
19. Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija. 2013. Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentld=b1fb6cc089