Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ SILVOS LENGVINIENĖS IR MONIKOS OŠMIANSKIENĖS 2021 M. GEGUŽĖS 20 D. PASIŪLYMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 14, 21 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-69 (2)
2021 m. birželio 21 d. Nr. 485
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-114 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių Silvos Lengvinienės ir Monikos Ošmianskienės 2021 m. gegužės 20 d. pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-69 (2) (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti jį pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Įstatymo projektu siekiama nustatyti išimtį, kad mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, galėtų mokytis iki mokslo metų pabaigos, kuriais jiems sueina 23 metai, jeigu jie dėl ligos negalėjo pradėti lankyti mokyklos tais kalendoriniais metais, kuriais pagal savo amžių privalėjo pradėti ją lankyti, arba kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikę tokią pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nėra numatyta galimybė dėl ligos pradėti lankyti mokyklą vėliau, todėl siūloma suderinti nuostatas ir 14 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos. Jeigu mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikę tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos.“
1.2. Pritarus Lietuvos Respublikos Seimo narių Silvos Lengvinienės ir Monikos Ošmianskienės 2021 m. gegužės 20 d. pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-69 (2), be Įstatymo projektu keičiamo Švietimo įstatymo, taip pat reikėtų keisti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 straipsnį bei Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 39 punkto nuostatas, susijusias su mokinių, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymu ir koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimu iki 21 metų amžiaus, o Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti žodžių „iki 21 metų“, nes vaiko minimalios priežiūros ir vaiko vidutinės priežiūros priemonės, vadovaujantis minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir 8 straipsnio 2 dalimi, gali būti skiriamos iki vaikui sueis 18 metų.
2. Priėmus Įstatymo projektą, jam įgyvendinti, tikėtina, papildomai reikės mokymo lėšų 200 mokinių (skaičiuojant po 6,9 tūkst. eurų mokiniui metams): 2021 metų rugsėjo–gruodžio mėnesiams – 460 tūkst. eurų, 2022 metams ir kitiems metams – po 1 380 tūkst. eurų. Taip pat tikėtina, kad papildomai reikės ūkio lėšų minėtiems 200 mokinių (skaičiuojant po 6,8 tūkst. eurų mokiniui metams): 2021 metų rugsėjo–gruodžio mėnesiams 455 tūkst. eurų, 2022 metams ir kitiems metams – po 1 360 tūkst. eurų), nes savivaldybių mokykloms ir savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ūkio lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto. Iš viso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose 2021 metų rugsėjo–gruodžio mėnesiams reikėtų numatyti 915 tūkst. eurų, 2022 metams ir kitiems metams – po 2 740 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme siūlomoms Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti lėšos nenumatytos.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“), kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo praktiką ir į tai, kad Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme lėšos nenumatytos, siūlome Įstatymo projekto įsigaliojimo datą nustatyti 2022 m. rugsėjo 1 d.