vALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

 

NUTARIMAS

DĖL valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo nr. o3-73 „dėl valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 M. liepos 8 D. NUTARIMO NR. O3-96 „Dėl ŠILUMOS kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ pakeitimo

 

2015 m. spalio 14 d. Nr. O3-542

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 29 dalimi ir atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2015 m. spalio 5 d. pažymą Nr. O5-338 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“, Komisija n u t a r i a:

1.  Pakeisti Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimą „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas):

1.1.    Išdėstyti 5 punktą taip:

5. Perskaičiuojant šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias), nustatytą pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusią Šilumos kainų nustatymo metodiką, vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC) skaičiuojama naudojant ūkio subjekto šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) ataskaitinio laikotarpio balanso skolinto ir nuosavo kapitalo rodiklius. Nustatant šilumos bazines kainas (kainos dedamąsias), kurių projektai pateikti iki 2016 m. liepos 1 d., vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC) ir investicijų grąža skaičiuojama naudojant ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio balanso (ne pagal atskirus verslo vienetus) rodiklius.“

1.2.    Išdėstyti 6 punktą taip:

6. Šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo projektams, pateiktiems iki
2016 m. liepos 1 d., investicijų grąža skaičiuojama nuo atitinkamo verslo vieneto reguliuojamo turto likutinės vertės (mažmeninio aptarnavimo paslaugai – nuo būtinųjų sąnaudų), taikant investicijų grąžos normą, apskaičiuotą pagal Metodikos 57.7.2 punktą.“

1.3.    Papildyti 7 punktu ir išdėstyti jį taip:

7. Perskaičiuojant šilumos bazinės kainos pastoviąją dedamąją, nustatytą vadovaujantis iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusia Šilumos kainų nustatymo metodika, dėl Metodikos 74.5 ir
74.9 punktuose nustatyto koregavimo, šilumos bazinėje kainoje nustatyta investicijų grąža apskaičiuojama įvertinus normatyvinį pelną ir palūkanų sąnaudas.“

2. Pakeisti Nutarimo 1 punkte išdėstytą Šilumos kainų nustatymo metodiką (toliau – Metodika):

2.1. Išdėstyti 20.3.7 papunktį taip:

20.3.7. ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos), sukurto įvykdžius investicinius projektus, ar jo dalies teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintus su atitinkamos savivaldybės taryba ir (arba) Komisija, vertę;“.

2.2. Išdėstyti 27 punktą taip:

27. Visos Ūkio subjekto patiriamos sąnaudos turi būti suskirstytos bent į šias sąnaudų grupes:

27.1. šilumos įsigijimo sąnaudos;

27.2. kuro sąnaudos energijai gaminti;

27.3. elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos;

27.4. vandens technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos;

27.41. kitos kintamosios sąnaudos;

27.5. apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos;

27.6. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;

27.7. einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos;

27.8. personalo sąnaudos;

27.9. mokesčių sąnaudos;

27.10. finansinės sąnaudos;

27.11. administracinės sąnaudos;

27.12. rinkodaros ir pardavimų sąnaudos;

27.13. šilumos ūkio turto nuomos ar koncesijos sąnaudos;

27.14. kitos paskirstomos sąnaudos;

27.15. nepaskirstomos sąnaudos.“

2.3. Išdėstyti 29 punktą taip:

29. Skaičiuodamas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, Ūkio subjektas privalo taikyti Komisijos nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį (Metodikos 6 priedas) ir tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą. Ilgalaikio turto vieneto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo šilumos kainos (kainos dedamųjų), į kurią įskaičiuotos to turto vieneto nusidėvėjimo sąnaudos, taikymo pradžios. Jei Ūkio subjektas koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos sutartį yra sudaręs iki 2008 m. kovo 15 d., Ūkio subjektas taiko koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos sutartyje numatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį ir nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą. Jei ilgalaikio turto vienetams Metodikos 6 priede nėra nustatyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpio, Ūkio subjektas turi pasirinkti ir taikyti ekonomiškai pagrįstą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį, suderinęs tai su Reguliuojančiąja institucija.“

2.4. Išdėstyti 39.2.11 papunktį taip:

39.2.11. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo ilgalaikio turto ar jo dalies vertės, sukurtos, įvykdžius investicinius projektus, teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintus su atitinkamos savivaldybės taryba ir (arba) Komisija;“.

2.5. Išdėstyti 40 punktą taip:

40. Ūkio subjekto apyvartinių taršos leidimų, skirtų šilumos gamybai, įsigijimo sąnaudos priskiriamos reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) sąnaudoms (šilumos gamybos sąnaudoms), įvertinus 2013–2020 metų laikotarpiui Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. D1-295/4-175, nurodytų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, ir mažinamos iki 2014 m. gruodžio 31 d. gautomis prekybos apyvartiniais taršos leidimais pajamomis, jeigu:

40.1. Ūkio subjektas neįgyvendino Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte, galiojusiame iki 2014 m. gruodžio 31 d., numatytų priemonių;

40.2. Ūkio subjektas neišnaudojo visų nuo prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos pradžios, t. y. nuo 2005 m. sausio 1 d., iki 2014 m. gruodžio 31 d. gautų prekybos apyvartiniais taršos leidimais pajamų Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo
5 straipsnio 6 dalyje, galiojusioje iki 2014 m. gruodžio 31 d., numatytoms priemonėms įgyvendinti arba trūkstamiems apyvartiniams taršos leidimams įsigyti.“

2.6. Išdėstyti 41 punktą taip:

41. Lėšas, gautas už nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. parduotus apyvartinius taršos leidimus, Ūkio subjektai privalo naudoti Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatytoms priemonėms įgyvendinti arba apyvartiniams taršos leidimams įsigyti.“

2.7. Išdėstyti 52 punktą taip:

52. Reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainos lygios reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą. Ūkio subjektas, teikdamas reguliuojamų kainų projektus, Reguliuojančiajai institucijai turi pateikti išsamią informaciją, reikalingą ir pakankamą Reguliuojančiajai institucijai įsitikinti sąnaudų pagrįstumu ir būtinumu. Jeigu Ūkio subjektas nepateikia reikiamos informacijos ir neįrodo sąnaudų pagrįstumo, laikoma, kad Ūkio subjekto sąnaudos yra nepagrįstos. Nepagrįstos sąnaudos neįtraukiamos nustatant reguliuojamas kainas.“

2.8. Išdėstyti 56.1 papunktį taip:

56.1. atitinkamiems verslo vienetams ir atitinkamoms paslaugoms (produktams) faktiškai priskirtų būtinųjų sąnaudų apimtį paskutiniais trejais metais;“.

2.9.    Išdėstyti 56.2 papunktį taip:

56.2. faktiškai suteiktų atitinkamų paslaugų (produktų) kiekius paskutiniais trejais metais;“.

2.10.  Papildyti 56.7 papunkčiu ir jį išdėstyti taip:

56.7. Komisijos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Komisijos patvirtintu Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatus.“

2.11.  Išdėstyti 57 punkto pirmąją pastraipą taip:

57. Pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis vieneriems reguliuojamo periodo metams nustatoma kaip Metodikos 57.1–57.7 punktuose nurodytų sąnaudų grupių, priskirtinų tai paslaugai (produktui), metinių apimčių suma, kaip nurodyta Metodikos 57.8 punkte. Pastoviųjų reguliuojamo periodo sąnaudų nustatymui taikomi Metodikos
39 punkte nustatyti apribojimai. Metodikos 57.3–57.4 punktų atvejais Ūkio subjektui efektyvumo užduotis nustato Reguliuojančioji institucija. Atitinkamos sąnaudų grupės, priskirtinos paslaugai (produktui), apimtis nustatoma:“.

2.12.  Išdėstyti 57.1.3 papunktį taip:

57.1.3. atsižvelgiant į Metodikos 39.2.5–39.2.14 punktuose nurodytus apribojimus;“.

2.13.  Išdėstyti 57.3 papunktį taip:

57.3. einamojo remonto ir aptarnavimo, administracinių, rinkodaros ir kitų reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) paskirstomų sąnaudų atveju atsižvelgiant į Metodikos
56.1–56.7 punktus;“.

2.14.  Išdėstyti 57.4.1 papunktį taip:

57.4.1. atsižvelgiant į Metodikos 56.1, 56.3–56.7 punktus;“.

2.15.  Išdėstyti 58.4.7 papunktį taip:

58.4.7. naudojant lyginamųjų kuro sąnaudų (kgne/MWh) rodiklius. Lyginamųjų kuro sąnaudų rodiklis laikomas sutartiniu kuro kiekiu, reikalingu 1 MWh šilumos pagaminti į centralizuoto šilumos tiekimo sistemos tinklą, atsižvelgiant į nustatytą veiklos efektyvumo padidinimo rodiklį atitinkamai kuro struktūrai. Jei atitinkamos Ūkio subjektų grupės lyginamųjų kuro sąnaudų rodiklis (kgne/MWh) yra didesnis už Ūkio subjekto faktinį lyginamųjų kuro sąnaudų dydį, taikomas faktinis lyginamųjų kuro sąnaudų dydis atitinkamai kuro struktūrai arba, jei Ūkio subjekto faktinis lyginamųjų kuro sąnaudų rodiklis yra didesnis už Ūkio subjektų grupės rodiklį, atsižvelgiant į lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes ir įvertinant Investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo efektą pirmaisiais bazinių šilumos kainų (kainų dedamųjų) galiojimo metais, taip pat į Komisijos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Komisijos patvirtintu Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatus;“.

2.16.  Išdėstyti 58.5.2 papunktį taip:

58.5.2. įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 56.2–56.7 punktus;“.

2.17.  Išdėstyti 58.6.2 papunktį taip:

58.6.2. įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 56.2–56.7 punktus.“

2.18.  Papildyti 58.61 papunkčiu ir jį išdėstyti taip:

58.61. kitų kintamųjų sąnaudų atveju:

58.61.1. atsižvelgiant į kitų kintamųjų sąnaudų (pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo), cheminių medžiagų technologijai, energijos išteklių biržos operatoriaus teikiamų paslaugų, laboratorinių tyrimų ir pan. sąnaudų) kiekio poreikį ir įsigijimo kainas atitinkamų laikotarpiu;

58.61.2. įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 56.2–56.6 punktus;“.

2.19.  Išdėstyti 58.8 papunktį taip:

58.8. kintamųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma:

 

 

kur:

VCi – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis, Eur;

CHP, i – šilumos įsigijimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CF, HG, i – kuro šilumai gaminti sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CE, i – elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CW, i – vandens technologinėms reikmėms sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CO,i – kitos kintamosios sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CATL, i – apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur.“

2.20.  Išdėstyti 62.1.1.3 papunktį taip:

62.1.1.3. kintamųjų sąnaudų suma per metus:

 

 

kur:

VCHG – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, apimtis, Eur/metams;

CF, HG – kintamosios sąnaudos kurui šilumos kiekiui QHG pagaminti Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, Eur;

CE, HG – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG pagaminti, Eur;

CW, HG – kintamosios vandens technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG pagaminti, Eur;

CO, HG – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHG pagaminti, Eur;

CATL, HG – kintamosios apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG pagaminti, Eur;

qHG, k – kuro rūšies k kiekis šilumos kiekiui QHG pagaminti, tne;

pHG, k – kuro rūšies k įsigijimo kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 58.4.5 punktą, Eur/tne;

k – kuro rūšis;

qE, HG – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, kWh;

pE – elektros energijos kaina, Eur/kWh;

qW, HG – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, m3;

pW – vandens kaina, Eur/m3;

qATL, HG – apyvartinių taršos leidimų kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, vnt.;

pATL– apyvartinių taršos leidimų kaina, Eur/vnt.“

2.21.  Išdėstyti 62.1.2.3 papunktį taip:

62.1.2.3. kintamųjų sąnaudų suma per metus:

 

 

kur:

VCH – kintamųjų sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Eur/metams;

CHP – kintamosios sąnaudos šilumos kiekiui QHP įsigyti iš nepriklausomų šilumos gamintojų, Eur/metams;

qHP, j – šilumos kiekis, įsigytinas iš nepriklausomo šilumos gamintojo j, kWh;

pHP, j – šilumos įsigijimo iš nepriklausomo šilumos gamintojo j sąnaudos, Eur/kWh;

j – nepriklausomas šilumos gamintojas;“.

2.22.  Išdėstyti 62.2.3 papunktį taip:

62.2.3. kintamųjų sąnaudų suma per metus:

 

 

kur:

VCHT – kintamųjų sąnaudų suma per metus šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur/metams;

CTL – papildomo šilumos kiekio QTL sąnaudų suma per metus, Eur/metams;

CE, HT – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHT centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur;

CW, HT – kintamosios vandens technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHT centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur;

CO, HT – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHT centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur;

SH, TTL – visų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti), euro ct/kWh;“.

2.23.  Išdėstyti 69.1 papunktį taip:

69.1. šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose atveju:

69.1.1. šilumos (produkto) gamybos Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose kainos atveju:

69.1.1.1. vienanarė kaina (kainos dedamosios):

 

 

kur:

 

THG – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), euro ct/kWh;

THG, PD – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarės kainos pastovioji dedamoji, euro ct/kWh;

THG, KD – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarės kainos kintamoji dedamoji, euro ct/kWh;

THG, PR – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), euro ct/kWh;

THG, CR – šilumos (produkto) gamybos vienanarė kaina už rezervinės galios užtikrinimą, euro ct/kWh;

69.1.1.1.1. vienanarė kaina (kainos dedamosios) Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose:

 

 

kur:

 

THG, PR – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), euro ct/kWh;

THG, PR, PD – šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, euro ct/kWh;

THG, KD – šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, euro ct/kWh;

69.1.1.1.2. vienanarė kaina už rezervinės galios užtikrinimo paslaugą:

 

 

kur:

 

THG, CR – šilumos (produkto) gamybos vienanarė kaina už rezervinės galios užtikrinimą, euro ct/kWh;

69.1.2. šilumos (produkto) gamybos Reguliuojamo nepriklausomo gamintojo gamybos šaltiniuose kainos atveju:

69.1.2.1. vienanarė šilumos gamybos (produkto) kaina (kainos dedamosios):

69.1.2.2. rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina:

 

 

kur:

T1HG, CR, MU – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;

QCR – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kiekis, nustatomas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, kW;“.

2.24.  Išdėstyti 69.2 papunktį taip:

69.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) atveju:

69.2.1. vienanarė kaina (kainos dedamosios):

 

 

kur:

TH – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), euro ct/kWh;

TH, PD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, euro ct/kWh;

TH, KD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, euro ct/kWh;

69.2.2. dvinarė kaina (kainos dedamosios):

 

 

kur:

TH, KD, dv – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos kintamoji dedamoji, euro ct/kWh;

T1H, MU – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;

T2H, MU – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn.;

FH – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos (produkto) gamybai (įsigijimams) pagal kiekį QH, apimtis, Eur/metus;

8760 – kalendorinių metų (12 mėnesių) trukmė valandomis;

12 – kalendorinių metų mėnesių skaičius;

l – konkurencinių vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;

m – nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;

n – savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;

z – centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.“

2.25.  Išdėstyti 70 punktą taip:

70. Šilumos perdavimo bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma:

70.1. vienanarė kaina (kainos dedamosios):

 

 

kur:

THT – šilumos perdavimo bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), euro ct/kWh;

THT, PD – šilumos perdavimo bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, euro ct/kWh;

THT, KD – šilumos perdavimo bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, euro ct/kWh;

70.2. dvinarė kaina (kainos dedamosios):

 

 

kur:

THT, KD, dv – šilumos perdavimo bazinės dvinarės kainos kintamoji dedamoji, euro ct/kWh;

T1HT, MU – šilumos perdavimo bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;

T2HT, MU – šilumos perdavimo bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn.;

FHT – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos perdavimui centralizuoto šilumos tiekimo tinklais pagal kiekį QH, apimtis, Eur/metus.“

2.26.  Išdėstyti 74.3 papunktį taip:

74.3. ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokytį dėl naujai pagal Investicijų planą faktiškai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų. Šiuo atveju nusidėvėjimo sąnaudos koreguojamos dėl naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudų, kurios skaičiuojamos atsižvelgus į Metodikos 20.3.7–20.3.11 punktų ribojimus, ir dėl nenaudojamo turto nusidėvėjimo sąnaudų, įvedus į eksploataciją naujus turto vienetus. Jei naujai pradėtas eksploatuoti ilgalaikio turto vienetas yra eksploatuojamas kogeneraciniais pagrindais, to ilgalaikio turto vieneto vertės, priskirtinos šilumos gamybos verslo vienetui, nustatymui taikoma Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje numatyta tvarka. Tokiu atveju kogeneracinių jėgainių ilgalaikio turto vertė, priskirta šilumos gamybos veiklos verslo vienetui, negali būti didesnė, nei pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos rodiklius apskaičiuota maksimali šilumos gamybos veiklos verslo vienetui turto vertė. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:

 

kur:

∆TINVDA, i, y – kainos pokytis metais y dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio, susijusio su faktiškai įvykdytais investiciniais projektais, euro ct/kWh, Eur/mėn./kW, Eur/mėn.;

CINVDA, i – faktiškai įvykdytų investicinių projektų per praėjusius kalendorinius metus nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, priskirtos paslaugai (produktui), metais y, Eur;

CNTDA, i – dėl per praėjusius kalendorinius metus pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nebenaudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, įskaičiuotos į galiojančią šilumos kainą, Eur;“.

2.27.  Išdėstyti 74.4 papunktį taip:

74.4. investicijų grąžos pokytį, išplaukiantį iš Ūkio subjekto įvykdytų investicinių projektų pobūdžio:

74.4.1. taikant investicijų grąžos normą, nustatytą pagal Metodikos 57.7.2 punktą, taikant Komisijos kasmet skelbiamą skolinto kapitalo kainą Rd bei nuosavo kapitalo grąžą Re. Šiuo atveju investicinių projektų vertei taikomi Metodikos 20.3.7–20.3.12 punktų ribojimai;

74.4.2. investicijų grąžos pokyčio (dėl faktiškai įvykdytų ir įvestų į eksploataciją investicinių projektų per praėjusius kalendorinius metus) įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

∆TINVJRi, y – kainos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, euro ct/kWh, Eur/mėn./kW, Eur/mėn.;

JRINVi, y – investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, apimtis, priskirta paslaugai (produktui), metais y, Eur;

JRNT i, y – dėl per praėjusius kalendorinius metus pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nebenaudojamo ilgalaikio turto investicijų grąža, įskaičiuota į galiojančią šilumos kainą, Eur;“.

2.28.  Išdėstyti 74.6 papunktį taip:

74.6. kogeneracinėse jėgainėse pagamintos elektros energijos pelno (nuostolių) rizikos koeficiento, apskaičiuoto pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką, įtaką, kuri perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

∆TPNK, HG i, y – kainos pokytis metais y dėl kogeneracinėse jėgainėse pagamintos elektros energijos pelno (nuostolių) rizikos koeficiento, apskaičiuoto pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką, euro ct/kWh, Eur/mėn./kW, Eur/mėn.;

CPNK, HG i, y – kogeneracinėse jėgainėse iš elektros energijos gamybos gauto pelno (nuostolių) metais y dalis, vadovaujantis Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika priskirta šilumos gamybai, Eur;“.

2.29.  Išdėstyti 74.9 papunktį taip:

74.9. paskutinių dvejų metų faktinės ir Ūkio subjektui nustatytos investicijų grąžos neatitiktį, jeigu Ūkio subjekto vidutinė faktinė dviejų paskutinių ataskaitinių laikotarpių (ataskaitinių metų), dėl kurių yra pateikta audito išvada, investicijų grąža viršija Reguliuojančiosios institucijos nustatytą vidutinę svertinę dviejų paskutinių kalendorinių metų investicijų grąžą daugiau kaip
1 procentiniu punktu. Šiuo atveju įtaka kainai nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

∆TRJR, i, y – kainos pokytis metais y dėl faktinės investicijų grąžos neatitikimo priskaitytajai, euro ct/kWh, Eur/mėn./kW, Eur/mėn.;“.

2.30.  Išdėstyti 74.10 papunktį taip:

74.10. apyvartinių taršos leidimų teigiamas prekybos rezultatas, gautas nuo 2015 m. sausio 1 d., laikomas pagrįstai didinančiu nustatytą Ūkio subjekto investicijų grąžą atitinkamu šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu, jeig