Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL MINISTERIJŲ IR JŲ ADMINISTRUOJAMŲ NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI FINANSAVIMO PRIEMONIŲ, ĮTRAUKIAMų Į iNDIVIDUALIŲ MOKYMOSI PASKYRŲ SISTEMĄ, SĄRAŠO, PRIORITETINIŲ iNDIVIDUALIŲ MOKYMOSI PASKYRŲ SISTEMOJE TEIKIAMŲ VALSTYBĖS FINANSUOJAMŲ PROGRAMŲ SRIČIŲ SĄRAŠO IR PRIORITETINių INDIVIDUALIŲ MOKYMOSI PASKYRŲ SISTEMOJE DALYVAUJANČIŲ ASMENŲ GRUPių PATVIRTINIMO
2023 m. spalio 25 d. Nr. 819
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 91 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdama į 2018 m.
gegužės 22 d. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos Nr. 2018/C 189/01 Dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų priede „Bendrosios mokymosi visą gyvenimą kompetencijos. Europos orientaciniai metmenys“ įvardytas kompetencijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Ministerijų ir jų administruojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi priemonių, įtraukiamų į Individualių mokymosi paskyrų sistemą, sąrašą;
1.2. Prioritetinių Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sričių sąrašą;
2. Nustatyti, kad:
2.1. šio nutarimo 1.2 papunkčiu patvirtinto sąrašo 1 punkte nurodytai prioritetinei Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sričiai skiriama 50 proc. numatytojo finansavimo;
2.2. šio nutarimo 1.2 papunkčiu patvirtinto sąrašo 2–8 punktuose nurodytoms prioritetinėms Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sritims kartu skiriama 50 proc. numatytojo finansavimo;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2023 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 819
MINISTERIJų IR Jų ADMINISTRUOJAMų NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI FINANSAVIMO PRIEMONių, ĮTRAUKIAMų Į iNDIVIDUALIŲ MOKYMOSI PASKYRŲ SISTEMĄ, SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Ministerijos pavadinimas |
Finansavimo priemonė |
Finansavimo priemonės veiklų įgyvendinimo pradžia |
| 1. |
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija |
Priemonė Nr. 12-003-03-05-01 „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ |
2023 m. lapkričio 23 d. |
| 2. |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Priemonė Nr. 09-001-02-03-02 (PP) „Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą“ |
2024 m. vasario 1 d. |
| 3. |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Priemonė Nr. 09-001-02-03-06 (TP) „Remti negalią turinčių asmenų užimtumą“ |
2024 m. vasario 1 d. |
| 4. |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Priemonė Nr. 09-001-02-03-08 (TP) „Derinant darbo pasiūlą ir paklausą remti bedarbių integraciją į darbo rinką“ |
2024 m. vasario 1 d. |
_________________________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2023 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 819
PRIORITETINIŲ iNDIVIDUALIŲ MOKYMOSI PASKYRŲ SISTEMOJE TEIKIAMŲ VALSTYBĖS FINANSUOJAMŲ PROGRAMŲ SRIČIŲ SĄRAŠAS
1. Skaitmeninės kompetencijos stiprinimo sritis. Skaitmeninė kompetencija apima patikimą, kritišką ir atsakingą skaitmeninių technologijų naudojimą mokymosi, darbo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime tikslais ir jų išmanymą. Ji apima gebėjimą naudotis informacija ir duomenimis, bendravimą ir bendradarbiavimą, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, skaitmeninio turinio kūrimą (įskaitant programavimą), saugumą (įskaitant skaitmeninę gerovę ir su kibernetiniu saugumu susijusias kompetencijas), su intelektine nuosavybe susijusius klausimus, problemų sprendimą ir kritinį mąstymą.
2. Matematinės kompetencijos ir gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencijos stiprinimo sritis. Matematinė kompetencija – gebėjimas vystyti ir taikyti matematinį mąstymą ir įžvalgą sprendžiant įvairias kasdienes problemas. Ugdant gebėjimą gerai skaičiuoti, pabrėžiamas procesas, veikla ir žinios. Matematinė kompetencija skirtingu mastu apima gebėjimą ir norą naudoti matematinius mąstymo ir išraiškos būdus (formules, modelius, konstruktus, diagramas, schemas). Gamtos mokslų kompetencija – gebėjimas ir noras gamtos pasaulį aiškinti naudojantis taikomomis žiniomis ir metodika, įskaitant stebėjimą ir eksperimentavimą, siekiant iškelti klausimus ir daryti įrodymais grindžiamas išvadas. Technologijų ir inžinerijos kompetencijos suvokiamos kaip šių žinių ir metodų taikymas atsižvelgiant į suvoktus žmogaus norus ar poreikius. Gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencijos apima žmogaus veiklos sukeltų pokyčių suvokimą ir piliečio asmeninę atsakomybę.
3. Verslumo kompetencijos stiprinimo sritis. Verslumo kompetencija – tai gebėjimas imtis veiksmų, iškilus galimybėms ir remiantis idėjomis, ir paversti juos kitiems svarbiomis vertybėmis. Ji grindžiama kūrybiškumu, kritiniu mąstymu ir problemų sprendimu, iniciatyvumu, atkaklumu ir gebėjimu dirbti bendradarbiaujant siekiant planuoti ir valdyti projektus, turinčius kultūrinę, socialinę ar finansinę vertę.
4. Daugiakalbystės kompetencijos stiprinimo sritis. Šia kompetencija apibrėžiamas gebėjimas bendraujant tinkamai ir veiksmingai vartoti įvairias kalbas. Ją ir raštingumą sudarančių įgūdžių aspektai labai panašūs: ji yra grindžiama gebėjimu suprasti, reikšti ir aiškinti sąvokas, mintis, jausmus, faktus ir nuomones tiek žodine, tiek rašto forma (klausant, kalbant, skaitant ir rašant) atitinkamoje visuomenės ir kultūros kontekstų skalėje pagal kiekvieno asmens norus ar poreikius. Kalbų kompetencija apima istorinį aspektą ir tarpkultūrines kompetencijas. Ji priklauso nuo gebėjimo atlikti tarpininko vaidmenį skirtingų kalbų ir medijų atveju, kaip nurodyta Bendroje Europos orientacinėje sistemoje. Daugiakalbystės kompetencija plėtojama mokantis oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų.
5. Asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencijos stiprinimo sritis. Asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija – tai gebėjimas apmąstyti savo elgesį, veiksmingai valdyti laiką ir informaciją, konstruktyviai dirbti su kitais, išlikti atspariam ir valdyti savo mokymąsi ir karjerą. Ji apima gebėjimą įveikti netikrumą ir sudėtingumą, išmokti mokytis, palaikyti savo fizinę ir emocinę gerovę, išlaikyti fizinę ir emocinę sveikatą, gebėti rūpintis sveikata ir gyventi į ateitį orientuotą gyvenimą, būti empatiškam ir valdyti konfliktus įtraukiame ir palaikymo kontekste.
6. Raštingumo kompetencijos stiprinimo sritis. Raštingumas – tai gebėjimas nustatyti, suprasti, reikšti, kurti ir aiškinti sąvokas, jausmus, faktus ir nuomones tiek žodine, tiek rašto forma, naudojantis įvairių dalykų ir kontekstų vaizdo, garso ir skaitmenine medžiaga. Tai gebėjimas veiksmingai, tinkamai ir kūrybiškai bendrauti ir užmegzti ryšį su kitais. Raštingumo ugdymas yra tolesnio mokymosi ir kalbinio bendravimo pagrindas.
7. Pilietiškumo kompetencijos stiprinimo sritis. Pilietiškumo kompetencija – tai gebėjimas veikti kaip atsakingam piliečiui ir visapusiškai dalyvauti pilietiniame ir visuomenės gyvenime suprantant socialines, ekonomines, teisines ir politines sąvokas ir struktūras, įvykius pasaulyje ir tvarumo aspektus.
8. Kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencijos stiprinimo sritis. Kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencija – supratimas ir atsižvelgimas į tai, kaip įvairiose kultūrose įvairiomis meno ir kitomis kultūros formomis kūrybiškai išreiškiamos ir perteikiamos idėjos ir prasmės. Tai susiję su siekiu suprasti, kurti ir išreikšti savo idėjas ir mintis apie savo vietą ar vaidmenį visuomenėje įvairiais būdais ir įvairiuose kontekstuose.
_________________________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2023 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 819
PRIORITETInėS iNDIVIDUALIŲ MOKYMOSI PASKYRŲ SISTEMOJE dalyvaujančių asmenų grupėS
Prioritetine Individualių mokymosi paskyrų sistemoje dalyvaujančių asmenų grupe laikomi asmenys, atitinkantys visus žemiau nurodytus kriterijus:
1. Užimti asmenys, atitinkantys bent vieną iš Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų kriterijų.
2. Asmenys, įgiję kvalifikaciją, aukštąjį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, ir (arba) užsieniečiai, turintys aukštą profesinę kvalifikaciją liudijančius dokumentus. Šio punkto sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
3. 18–65 metų amžiaus asmenys, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba užsieniečiai, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą. Šio punkto sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
_________________________________