Administracinė byla Nr. A-2998-492/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02317-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 18.6.1.5.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja L. N. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. balandžio 22 d. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 46S-342 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo gyvenamojoje vietovėje pilietei“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja paaiškino, kad Sprendimu nuspręsta pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,60 ha žemės, atlyginant kitu būdu – pinigais, nes buvusios savininkės E. (A.) G. nuosavybės teise valdyta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Pareiškėja nesutiko su tokiu sprendimu, akcentuodama, kad 2007 m. vasario 9 d. prašyme ji išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tvirtino, kad ginčo žemė nėra priskirtina valstybės išperkamai žemei, nes 2002–2003 m. nuosavybės teisės buvo atkuriamos į minėtoje vietovėje esančią žemę. Nuosavybės teisės pareiškėjai gali būti atkurtos natūra, nes likusi žemės dalis yra laisva, neužstatyta, tačiau yra nuomojama juridiniam asmeniui, kas akivaizdžiai pažeidžia jos teises ir teisėtus lūkesčius.
3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo teigimu, pareiškėja, 2006 metais jai atnaujinus terminą dokumentams paduoti, jau žinojo, kad pageidaujama susigrąžinti žemė yra priskirta valstybės išperkamai ir jos susigrąžinti natūra nėra galimybės, tačiau pareiškėja iki 2014 m. vasario 27 d. nepakeitė savo valios ir nepateikė kito prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitu būdu iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2012 m. vasario 1 d., t. y. pareiškėja nepasirinko Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies nustatyto atlyginimo būdo, kai žemė yra valstybės išperkama. Iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2012 m. vasario 1 d.) Tarnybos
Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 13 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.45.)-538 siūlė pareiškėjai atkurti nuosavybės teises kitu būdu, pareiškėja galėjo pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tačiau to nepadarė.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos L. N. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5058-5/2006 atnaujino pareiškėjai terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į E. G. nuosavybės teise valdytą žemę paduoti, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėja 2007 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateiktame prašyme nurodė savo valią: „Prašau grąžinti man mano senelei E. G. priklausančią žemę, kuri yra (duomenys neskelbtini), 2,6 ha“, t. y. pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. gegužės 22 d. pažymoje Nr. 17649 patvirtino, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į E. G. nuosavybės teisėmis valdyta 2,6 ha žemę (duomenys neskelbtini). Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus Kariotiškėse vyresnioji specialistė 2007 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Nr. 07-01 nurodė, kad 2,6 ha žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės išperkama žemė.
7. Pareiškėja 2011 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Tarnybos Trakų ir Elektrėnų skyrių, prašydama paruošti išvadą dėl žemės perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Pareiškėja 2011 m. birželio 2 d. prašymu prašė anuliuoti ankstesnį – 2011 m. gegužės 23 d. – prašymą dėl žemės perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, o dar viename 2011 m. birželio 2 d. prašyme prašė pranešti apie 2007 m. vasario 9 d. prašymo vykdymą. Tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 13 d. raštu Nr. 46SS-(14.46.45.)-538 pareiškėjai nurodė negalintis tenkinti jos 2007 m. vasario 9 d. prašymo jos pasirinktu būdu, t. y. atkurti nuosavybės teises natūra, ir jai pasiūlė pateikti prašymą parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu kitoje kadastrinėje vietovėje.
8. Tarnybos Trakų skyrius 2012 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 46SD-770 pakvietė pareiškėją 2012 m. gegužės 14 d. atvykti į Tarnybos Trakų skyriaus organizuojamą Kariotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą. Pareiškėja
2012 m. vasario 21 d. dalyvavo Tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 1-os ir 5-os eilės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Kariotiškių kadastro vietovėje susirinkime, iš kurio protokolo Nr. 46PRT-14 matyti, kad jai buvo paaiškinta, jog (duomenys neskelbtini) vienkiemyje nėra galimybės grąžinti 2,60 ha žemės natūra, nes nėra laisvos žemės.
9. Pareiškėjos atstovas advokatas 2014 m. vasario 27 d. pateikė prašymą parengti ir patvirtinti išvadą dėl 2,60 ha žemės perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę. Tarnybos Trakų skyrius 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104.)-1153 pranešė pareiškėjos atstovui, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių pirminiame prašyme nurodytu būdu, t. y. natūra, nes buvusi žemėvalda yra valstybės išperkama. Pareiškėjos atstovas 2014 m. balandžio 20 d. prašyme Tarnybos prašė pateikti informaciją, susijusią su 2,60 ha žemės (duomenys neskelbtini): nurodyti priskyrimo valstybės išperkamai žemei teisinį pagrindą, kada ši žemė buvo priskirta valstybės išperkamai žemei, kam ir kada ji buvo perleista nuosavybės teise, kokia šios žemės dalis yra valstybės išperkama ir kokiai valstybės išperkamos žemės kategorijai priklauso. Tarnybos Trakų skyrius 2014 m. birželio 20 d. rašte Nr. 46SD-(14.46.104.)-2217 pareiškėjai paaiškino, kodėl ir kuri buvusios žemėvaldos vieta yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 19 d. prašyme prašė „už mano turimą žemę (duomenys neskelbtini) 2,6 ha suskaičiuoti išvadas“. Tarnybos Trakų skyrius 2014 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104.)-3513 pranešė pareiškėjai, kad jos analogiškas prašymas, kurį pateikė jos atstovas, buvo išnagrinėtas 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104.)-1153, ir pateikė šio rašto kopiją. Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 19 d. Tarnybos prašė pripažinti, kad valia dėl išvadų parengimo buvo pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, ir įpareigoti kompetentingas institucijas parengti senelės žemės grąžinimui reikalingą išvadą ir kitus dokumentus. Tarnyba 2014 m. spalio 28 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-2714 pareiškėjai nurodė, kad jos prašymas yra nepagrįstas. Tarnybos Trakų skyrius 2014 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104.)-4823 pranešė pareiškėjai apie 2014 m. gruodžio 30 d. 11.00 val. įvyksiantį posėdį, kuriame bus svarstomas sprendimo atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. G. iki nacionalizacijos turėtą žemę priėmimo klausimas, išaiškino, kad sprendimas bus priimtas pareiškėjai nedalyvaujant, ir nurodė sprendimo apskundimo tvarką. Ginčijamu 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,60 ha žemės, atlyginant pinigais – 1 156,63 Eur. Sprendimas pareiškėjai išsiųstas kartu su 2015 m. kovo 20 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104.)-851.
10. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti
nuosavybės teises, yra Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 865 pripažintas valstybiniu ekonominės svarbos projektu ir išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB)
„Iron Wolf Development“. Teismo vertinimu, pareiškėjos atstovo teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja inicijuoja Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 865 pripažinimą netekusiu galios ir su UAB „Iron Wolf Development“ sudarytos 2000 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 702 panaikinimo procedūras, nėra svarbi nagrinėjamu atveju, nes
šiuo metu nėra ginčo, kad žemės sklypas, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl nuosavybės teisės į jį negali būti atkurtos. Pareiškėjai lygiaverčio sklypo kitoje vietovėje nepageidaujant (ji buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises perduodant lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tačiau šio prašymo atsisakė), laikytina, kad nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. G.
iki nacionalizacijos turėtą žemę pareiškėjai buvo pagrįstai atkurtos atlyginant pinigais, kaip tai numatyta Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5 punkte. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes
ir į tai, kad, teismo vertinimu, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, Sprendimas laikytas teisėtu ir pagrįstu.
III.
11. Pareiškėja L. N. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
12. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad nėra galimybės ginčo žemę jai grąžinti natūra. Jos teigimu, dar 2002–2003 m. nuosavybės teisės buvo atkurtos piliečiams perduodant žemę neatlygintinai pretenduojamoje atkurti nuosavybės teises žemėje. Galimybė atkurti nuosavybės teises natūra yra likusi ir tas klausimas iki galo nėra išspręstas kitose institucijose – pareiškėja yra inicijavusi procedūrą dėl Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 865 pripažinimo netekusiu galios ir dėl 2000 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 702, sudarytos su
UAB „Iron Wolf Development“, panaikinimo. Jos prašymas šiuo metu yra priimtas ir svarstomas. Pareiškėjos nuomone, atsakovas turėjo nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki tol, kol baigsis jos inicijuotas procesas dėl žemės, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises natūra, pripažinimo ne valstybės išperkama.
13. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Atsakovas tvirtina negalintis vadovautis tik pareiškėjos teiginiais, jog Vyriausybės
2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 ateityje bus panaikintas. Neįsigaliojęs teisės aktas negali sukelti teisinės pareigos vykdyti jame nustatytas prievoles, nes tai pažeistų įstatymo negaliojimo atgal bei asmenų teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus. Be to, institucija neturi prievolės vadovautis galbūt būsimu teisiniu reglamentavimu, o privalo remtis galiojančiomis aktualių teisės aktų redakcijomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo
Nr. 46S-342 (I t., b. l. 5), kuriuo pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos kitu nei jos pasirinktas būdu – atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2003 m. kovo 4 d. redakcija) nurodyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (2014 m. rugsėjo 25 d. straipsnio redakcija) nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2009 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-643/2009, 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2240/2014) laikomasi nuostatos, jog teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atsiranda tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. apskritai nepareiškė jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
18. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. G. iki nacionalizacijos valdytą turtą – 2,60 ha žemės. 2007 m. vasario 9 d. prašyme Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriui (I t., b. l. 33) pareiškėja nurodė pageidaujanti susigrąžinti jos senelei E. G. priklausiusią žemę (2,60 ha), kuri yra (duomenys neskelbtini), t. y. prašė nuosavybės teises atkurti natūra. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais būtų pakeitusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. būtų patenkintas jos prašymas nuosavybės teises atkurti kitu nei nurodytasis 2007 m. vasario 9 d. prašyme būdu. Nepaisant to, atsakovas Sprendimu nuosavybės teises pareiškėjai atkūrė kitu nei nurodytasis 2007 m. vasario 9 d. prašyme būdu – atlyginant pinigais (už 2,60 ha – 1 156,63 Eur). Tarnybos Trakų skyrius 2015 m. kovo 20 d. rašte Nr. 46SD-(14.46.104)-851 (I t., b. l. 16–17), su kuriuo pareiškėjai buvo atsiųstas Sprendimas, pareiškėjai paaiškino, jog nuosavybės teisės jai buvo atkurtos atlyginant pinigais, nes buvusios savininkės E. G. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini), yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir nėra galimybės ją grąžinti natūra.
19. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas, į kurį pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises natūra, Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimu
Nr. 865 buvo pripažintas valstybiniu ekonominės svarbos projektu ir išnuomotas UAB „Iron Wolf Development“, todėl nuosavybės teisės į jį negali būti atkurtos natūra. Remdamasis pastarąja aplinkybe bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nepageidavo gauti lygiavertį sklypą kitoje vietovėje, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nuosavybės teises pareiškėjai atkūrė kitu nei jos pasirinktasis būdu – atlyginant pinigais.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Nr. 07-01 (I t., b. l. 54) nurodė, jog žemė, į kurią pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises, yra valstybės išperkama žemė. Po to, kai Tarnybos Trakų skyrius 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104)1153 netenkino pareiškėjos prašymo nuosavybės teises jai atkurti suteikiant lygiavertį žemės sklypą
(duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kaip pateikto praleidus Atkūrimo įstatyme įtvirtintus terminus, pareiškėja (jos atstovas) 2014 m. gegužės 20 d. Tarnybos Trakų skyriui pateikė prašymą suteikti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu ir kada žemės sklypas, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei, kam ir kada buvo perleista nuosavybės teisė į šį žemės sklypą, taip pat pateikti šios žemės kartografiją, grafiškai nurodant, kokia šios žemės dalis yra valstybės išperkama ir kokiai valstybės išperkamos žemės kategorijai ji priklauso. Tarnybos Trakų skyrius 2014 m. birželio 20 d. rašte Nr. 46SD-(14.46.7.)-2217
(I t., b. l. 72–73) pareiškėją informavo, kad žemę, į kurią ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises, užima žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra priskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes į šį žemės sklypą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 27 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės J. L.. Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra priskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, nes teritorija, į kurią patenka šis žemės sklypas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 865 „Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ buvo skirta ekonominiam valstybinės svarbos projektui įgyvendinti, be to, šis žemės sklypas 2000 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 702 buvo išnuomotas UAB „Iron Wolf Development“. Į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 79-10897 buvo atkurtos nuosavybės teisės A. M.. Iš kartu su Tarnybos Trakų skyrius 2014 m. birželio 20 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.7.)-2217 pateiktų žemėlapių (I t., b. l. 74–75) matyti, kad didžioji dalis sklypo, į kurį pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises, patenka į žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teritoriją.
21. Iš byloje esančių Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2015 m. liepos 31 d. rašto
Nr. (23.6-71)-3-3978 (I t., b. l. 91) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 10 d. rašto Nr. 3IN-N-887-783 (I t., b. l. 101–102) matyti, kad pareiškėja kreipėsi į atitinkamas institucijas, siekdama, kad Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 būtų pripažintas netekusiu galios, o 2000 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 702, sudaryta su UAB „Iron Wolf Development“, būtų panaikinta. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nesulaukęs pareiškėjos inicijuotų procedūrų pabaigos.
22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje akcentavo, jog teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, tais atvejais, kai grąžintini žemės sklypai patenka į valstybės išperkamą žemę, esant ginčui dėl žemės sklypo grąžinimo natūra, turi patikrinti asmens, siekiančio atkurti nuosavybės teises, nurodomus argumentus dėl žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrįstumo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu fakto, kad ekonominis projektas Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo pripažintas valstybinės svarbos projektu, konstatavimu ir nenagrinėjo pareiškėjos argumentų, kad projektas realiai nėra vykdomas, kad žemės yra laisva, kad pareiškėja yra inicijavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 19 nutarimo Nr. 865 pripažinimą netekusiu galios. Pažymėta, kad teismo sprendimas turi atitikti ne tik formalaus teisėtumo, bet ir teisingumo kriterijus. Tokie reikalavimai teismo sprendimui reiškia, kad turi būti nustatytos visos ginčui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, patikrintas visų su nagrinėjamo ginčo dalyku susijusių šalių pateiktų argumentų pagrįstumas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlyti pateikti į bylą papildomus duomenis šalims bei išreikalauti juos iš kitų subjektų, įrodančius žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei objektyvų būtinumą ir pagrįstumą.
23. Trakų rajono savivaldybės meras 2016 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. MP3-376
(I t., b. l. 167) pateikė turimą informaciją apie projekto „Visuomeninis, rekreacinis ir gyvenamasis kompleksas Moluvėnų kaime, Trakų rajone, Vilniaus apskrityje“ įgyvendinimą ir su tuo susijusias procedūras. Nurodė, kad Trakų rajono valdybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 88 buvo aprobuota Projekto raidos programa ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai perduotos detaliojo plano organizatoriaus funkcijos. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1371 patvirtintas Projekto detalusis planas. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 59 patvirtintas Projekto detalusis planas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 865 Projektas pripažintas valstybinės svarbos projektu. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. S1-102 pritarta Projekto detaliojo plano keitimui, kurio tikslas – galiojančiame detaliajame plane numatytas iškelti magistralines dujotiekio linijas palikti planuojamoje teritorijoje. Trakų savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 31 d. įsakymu sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis su UAB „Iron Wolf Development“ (sutartis galiojo 3 metus). 2007 m. rugsėjo 10 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 07-040 (sąlygos galiojo
3 metus). Trakų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 51-217 buvo pakartotinai pritarta Projekto detaliojo plano keitimui, kurio tikslai: planuojamos teritorijos ribų ir ploto tikslinimas, pastatų išdėstymo bei paskirties patikslinimas, įvertinant dvi magistralines dujotiekių linijas, paliekamas planuojamoje teritorijoje (nauja detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis sudaryta nebuvo, planavimo sąlygų galiojimas nepratęstas, naujas Projekto detalusis planas Trakų rajono savivaldybės administracijai nei derinimui, nei tvirtinimui nebuvo pateiktas).
24. Pareiškėja 2017 m. kovo 1 d. papildomuose paaiškinimuose (II t., b. l. 1–2) tvirtino, kad Projektas per 17 metų nėra įgyvendintas ir net nėra pradėtas įgyvendinti, o UAB „Iron Wolf Development“ jokios veiklos nebevykdo ir neturi finansinių galimybių Projektui įgyvendinti. Jos tvirtinimu, iš kartu su paaiškinimais pateiktų UAB „Iron Wolf Development“ finansinės atskaitomybės paaiškinamojo rašto bei Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė
2015 metais finansinės veiklos nevykdė, pajamų negavo, bendrovė faktiškai yra bankroto padėtyje.
25. Įvertinus institucijų ir ginčo šalių dokumentus ir paaiškinimus, kurie Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateikti vykdant reikalavimus, suformuluotus 2016 m. gruodžio 8 d. ir 2017 m. balandžio 11 d. nutartyse, teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar Vyriausybės 2000 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 865 priėmimo metu egzistavo akivaizdžios aplinkybės, patvirtinančios, kad Projektas neprieštarauja visuomenės gerovei ir interesams. Pastebėtina, kad šis nutarimas galioja iki šiol, tačiau Projektas, kuris šiuo poįstatyminiu aktu buvo pripažintas svarbiu valstybei (valstybinės svarbos), iš esmės net nebuvo ir nėra pradėtas įgyvendinti. Pagal Vyriausybės 2000 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 865 travaux preparatores, Projektas turėjo būti įgyvendintas (Projekte numatytų statinių statyba turėjo būti užbaigta) dar 2003 metais. Tačiau, praėjus daugiau kaip 16 metų nuo nutarimo priėmimo, jokie (statybos) darbai net nebuvo pradėti, o privačiam Projekto vykdytojui – UAB „Iron Wolf Development“ – iki šiol ne aukciono būdu yra išnuomoti Projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai. Be to, nagrinėjamoje byloje būtent Vyriausybės 2000 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. 865 iš esmės lėmė Sprendimą ginčo žemę priskirti valstybės išperkamai bei šios žemės vertinimą (pripažinimą) kaip reikalingos visuomenės (valstybės) poreikiams tenkinti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija 2017 m. birželio 14 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 865 „Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ (Žin., 2000, Nr. 61-1865) 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
7 straipsnio 2 daliai, 23 straipsniui, 46 straipsnio 2 ir 3 dalims, teisinės valstybės principui.
26. Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 „Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ (Žin., 2000, Nr. 61-1865) prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 7 straipsnio
2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams. Konstitucinis Teismas nustatė, kad esminės Kariotiškių kadastrinėje vietovėje Trakų rajone, Moluvėnų kaime, vykdytino valstybei svarbaus ekonominio projekto sąlygos, kaip antai tikslas, objektas, įgyvendinimo terminas ir kt., buvo nurodytos tik Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimo projektą lydinčiuose dokumentuose; pačiame Vyriausybės nutarime esminės šio projekto sąlygos nebuvo nurodytos, taigi ir nebuvo paskelbtos. Projekto esminės sąlygos nebuvo nustatytos ir oficialiai paskelbtos jokiame kitame teisės akte. Taigi ginčijamame Vyriausybės nutarime buvo nesilaikyta Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, taip pat iš Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalių ir konstitucinio atsakingo valdymo principo kylančio viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos skaidrumo principo, kurie suponuoja Vyriausybei reikalavimą, pripažįstant ekonominius, socialinius, kultūrinius ar kitus projektus valstybei svarbiais, Vyriausybės nutarime ne tik išreikšti formalų sprendimą pripažinti tam tikrą projektą valstybei svarbiu, bet ir šiame nutarime (arba jo sudedamosiose dalyse) arba kitame viešai paskelbtame teisės akte nustatyti esmines valstybei svarbaus projekto vykdymo sąlygas, kaip antai tikslą, objektą, įgyvendinimo terminus, finansavimo šaltinius, esminius projekto vykdytojo (vykdytojų) įsipareigojimus ir kt.
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 789 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 865 „Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ pripažino netekusiu galios.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teritorija, kurioje yra žemės sklypas, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo
12 straipsnio 3 dalį buvo priskirta Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto – Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 865 – pagrindu. Todėl šios teritorijos priskyrimas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį yra neteisėtas ir neatitinka teisingumo kriterijų. Nesant teisėto pagrindo visiškai atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2007 m. vasario 9 d. prašymą atkurti nuosavybės teises natūra, juolab kad Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 šiuo metu yra pripažintas netekusiu galios, Sprendimas nuosavybės teises į visą žemės plotą, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises – 2,60 ha žemės, kuri yra (duomenys neskelbtini), – pareiškėjai atkurti kitu nei nurodytasis 2007 m. vasario 9 d. prašyme būdu, t. y. atlyginant pinigais, yra pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu (98 str. 1 d. 1 p.). Taigi, Sprendimas yra naikintinas, o nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai klausimas spręstinas iš naujo.
29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nebuvo pakankamai aktyvus, neišsiaiškino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, tai lėmė ir netinkamą materialiųjų Atkūrimo įstatymo normų taikymą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (ABTĮ 142 str. 1 d., 143 str.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas patenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos L. N. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos L. N. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 46S-342 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo gyvenamojoje vietovėje pilietei“.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Stasys Gagys
Dainius Raižys
Virginija Volskienė