VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
VIRŠININKAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL valstybinės mokesčių inspekcijos prie lietuvos respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. LAPKRIČIO 19 d. įsakymo

Nr. VA-82 „dėl METINĖS NENUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJOS gpM309 FORMOS, JOS UŽPILDYMO IR PATEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

 

2018 m. rugpjūčio 24 d. Nr. VA-65

Vilnius

 

 

Pakeičiu Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formos užpildymo ir pateikimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. VA-82 „Dėl Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:

19. Deklaracijos 15 laukelyje turi būti įrašoma nenuolatinio Lietuvos gyventojo per mokestinį laikotarpį iš šaltinio Lietuvoje gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikytino MNPD suma:

19.1. nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam nėra nustatytas ribotas darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių lygis (t. y. kuris neturi teisės į didesnį mėnesio NPD), taikytino MNPD sumą apskaičiuoja pagal formulę:

19.1.1. kai su darbo santykiais susijusios pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, gautos 2018 metais:

MNPD = 4560 (Eur) – 0,5 x (GMP (Eur) – dvylika minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojusios 2018 metų sausio 1 dieną, dydžių (Eur))

MMA 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur,

GMP – gyventojo metinių pajamų suma, nurodyta deklaracijos 14 laukelyje;

19.1.2. kai su darbo santykiais susijusios pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, gautos 2017 metais:

MNPD = 3720 (Eur) – 0,5 x (GMP (Eur) – dvylika MMA, galiojusios 2017 metų sausio 1 dieną, dydžių (Eur))

MMA 2017 m. sausio 1 d. – 380 Eur,

GMP – gyventojo metinių pajamų suma, nurodyta deklaracijos 14 laukelyje;

19.1.3. kai su darbo santykiais susijusios pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, gautos 2016 metais:

MNPD = 2400 (Eur) – 0,34 x (GMP (Eur) – dvylika MMA, galiojusios 2016 metų sausio 1 dieną, dydžių (Eur))

MMA 2016 m. sausio 1 d. – 350 Eur,

GMP – gyventojo metinių pajamų suma, nurodyta deklaracijos 14 laukelyje;

19.1.4. kai su darbo santykiais susijusios pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, gautos 2015 metais:

MNPD = 1992(Eur) – 0,26 x (GMP (Eur) – 3480 (Eur)),

GMP – gyventojo metinių pajamų suma, nurodyta deklaracijos 14 laukelyje;

19.1.5. kai su darbo santykiais susijusios pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, gautos 2014 metais:

MNPD = 6840 ( Lt) – 0,26 x (GMP (Lt) – 12000 (Lt))

GMP – gyventojo metinių pajamų suma, nurodyta deklaracijos 14 laukelyje.

19.2. nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 6 dalį teisę į didesnį mėnesio NPD turėjo per visą mokestinį laikotarpį, taikytiną MNPD sumą apskaičiuoja, deklaracijos 16 arba 17 laukelyje įrašytą mėnesių skaičių „12“ padauginęs iš:

- 390 eurų arba 450 eurų sumos, kai taikytinas MNPD apskaičiuojamas 2018 metais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms;

- 320 Eur arba 380 Eur sumos, kai taikytinas MNPD apskaičiuojamas 2017 metais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms;  

- 210 Eur arba 270 Eur sumos, kai taikytinas MNPD apskaičiuojamas 2016 metais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms;

- 175 Eur arba 235 Eur sumos, kai taikytinas MNPD apskaičiuojamas 2015 metais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms;

- 600 Lt arba 800 Lt sumos, kai taikytinas MNPD apskaičiuojamas 2014 metais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms;

19.3. nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam riboto darbingumo, specialiųjų poreikių ar neįgalumo lygis buvo nustatytas mokestiniu laikotarpiu, taikytiną MNPD sumą apskaičiuoja taip:

19.3.1. remdamasis Taisyklių 9.1.1–9.1.5 papunkčiuose pateikta formule, apskaičiuoja taikytino MNPD sumą, kurią padalina iš 12 ir daugina iš tų mėnesių, kuriais jis neturėjo teisės į didesnį mėnesio NPD, skaičiaus;

19.3.2. mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jis turėjo teisę į didesnį mėnesio NPD, skaičių (nurodytą deklaracijos 16 ar 17 laukelyje) padaugina iš:

- 390 arba 450 Eur sumos, kai taikytinas MNPD apskaičiuojamas 2018 metais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms;

- 320 arba 380 Eur sumos, kai taikytinas MNPD apskaičiuojamas 2017 metais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms;

- 210 Eur arba 270 Eur sumos, kai taikytinas MNPD apskaičiuojamas 2016 metais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms;

- 175 Eur ar 235 Eur sumos, kai taikytinas MNPD apskaičiuojamas 2015 metais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms;

- 600 Lt arba 800 Lt sumos, kai taikytinas MNPD apskaičiuojamas 2014 metais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms.

Taip apskaičiuotas sumas sudeda.

Pavyzdys

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas dirbti į Lietuvos įmonę atvyko 2018 m. liepos 20 d. ir dirbo Lietuvoje iki metų pabaigos. 2018 m. rugsėjo mėnesį šiam gyventojui buvo nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis.

Lietuvos įmonė už darbą Lietuvoje nenuolatiniam Lietuvos gyventojui apskaičiavo 4000 Eur darbo užmokesčio, nuo kurio išskaičiavo ir į Lietuvos Respublikos biudžetą pervedė 600 Eur pajamų mokesčio sumą.

Tarkime, kad gyventojo metinės pajamos (GMP), kurių sumą jis nurodė deklaracijos 14 laukelyje, lygios 6000 Eur.

Deklaracijos 16 laukelyje gyventojas turi įrašyti skaičių „3“, kadangi teisę į didesnį mėnesio NPD jis turėjo tik nuo 2018 m. spalio mėnesio (mėnuo, per kurį toks darbingumo lygis buvo nustatytas, neįtraukiamas į mėnesių skaičių).

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas deklaracijos 15 laukelyje įrašytiną taikytino MNPD sumą apskaičiuoja taip:

1) pagal formulę apskaičiuoja taikytiną MNPD sumą:

4560 – 0,5 x (6000 – (400 x 12) = 3960 (Eur), (minimali mėnesinė alga 2018-01-01 – 400 Eur);

2) apskaičiuoja MNPD dalį, tenkančią 2018 m. sausio–rugsėjo mėnesiams (t. y. mėnesiams, kuriais gyventojas neturėjo teisės į 390 Eur mėnesio NPD): (3960 x 9/12) = 2970 (Eur);

3) apskaičiuoja už 2018 m. spalio–gruodžio mėnesius (t. y. už 3 mėnesius) taikytiną NPD:

390 x 3 = 1170 (Eur);

4) apskaičiuoja taikytiną MNPD sumą:

2970 + 1170 = 4140 (Eur).

Deklaracijos 15 laukelyje nenuolatinis Lietuvos gyventojas įrašo 4140 Eur MNPD sumą.

Kadangi nenuolatiniam Lietuvos gyventojui apskaičiuota darbo užmokesčio suma (4000 Eur) yra mažesnė negu jam taikytina MNPD suma (4140 Eur), gyventojui grąžintina Lietuvos įmonės nuo darbo užmokesčio išskaičiuota 600 Eur pajamų mokesčio suma.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

“.

 

2. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:

„20. Deklaracijos 16 laukelyje turi būti įrašomas mėnesių skaičius, kuriais per mokestinį laikotarpį nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas 390 Eur, kai su darbo santykiais susijusios pajamos gautos 2018 metais (320 Eur – kai pajamos gautos 2017 metais, 210 Eur – kai pajamos gautos 2016 metais, 175 Eur – kai pajamos gautos 2015 metais, 600 Lt – kai pajamos gautos 2014 metais), mėnesio NPD.

Kai nenuolatiniam Lietuvos gyventojui nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, gyventojas sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir jam nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis arba gyventojui nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 6 dalį tokio gyventojo gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas 390 Eur, kai su darbo santykiais susijusios pajamos gautos 2018 metais (320 Eur – kai pajamos gautos 2017 metais, 210 Eur – kai pajamos gautos 2016 metais, 175 Eur – kai pajamos gautos 2015 metais, 600 Lt – kai pajamos gautos 2014 metais), mėnesio NPD.

Jeigu teisę į didesnį mėnesio NPD nenuolatinis Lietuvos gyventojas turėjo visą mokestinį laikotarpį, deklaracijos 16 laukelyje jis turi įrašyti mėnesių skaičių „12“.

Pavyzdys

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis (toks darbingumo lygis jam buvo nustatytas 2009 metais), 2018 metais dirbo Lietuvos įmonėje (darbą atliko Lietuvoje). Neatsižvelgdamas į tai, kiek mėnesių nenuolatinis Lietuvos gyventojas dirbo Lietuvoje, deklaracijos 16 laukelyje jis įrašo skaičių „12“, kadangi teisę į didesnį MNPD jis turėjo per visus 2018 metus. Deklaracijos 15 laukelyje nurodo taikytino MNPD sumą – 4680 Eur (390 x 12).

Kai toks riboto darbingumo lygis, specialiųjų poreikių ar neįgalumo lygis nenuolatiniam Lietuvos gyventojui buvo nustatytas per tą mokestinį laikotarpį, kurio deklaracija teikiama, mėnuo, per kurį toks darbingumo, specialiųjų poreikių ar neįgalumo lygis buvo nustatytas, į 16 laukelyje nurodomą mėnesių skaičių neįskaičiuojamas.

Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį neturėjo teisės į didesnį mėnesio NPD, deklaracijos 16 laukelyje turi būti įrašomas nulis.“

3. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

21. Deklaracijos 17 laukelyje turi būti įrašomas mėnesių skaičius, kuriais per mokestinį laikotarpį nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas 450 Eur, kai su darbo santykiais susijusios pajamos gautos 2018 metais (380 Eur – kai pajamos gautos 2017 metais, 270 Eur – kai pajamos gautos 2016 metais, 235 Eur – kai pajamos gautos 2015 metais, 800 Lt – kai pajamos gautos 2014 metais), mėnesio NPD.

Kai nenuolatiniam Lietuvos gyventojui nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, gyventojas sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba jam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ar gyventojui nustatytas sunkus neįgalumo lygis, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 6 dalį tokio gyventojo gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas 450 Eur, kai su darbo santykiais susijusios pajamos gautos 2018 metais (380 Eur – kai pajamos gautos 2017 metais, 270 Eur – kai pajamos gautos 2016 metais, 235 Eur – kai pajamos gautos 2015 metais, 800 Lt – kai pajamos gautos 2014 metais), mėnesio NPD.

Jeigu teisę į didesnį mėnesio NPD nenuolatinis Lietuvos gyventojas turėjo visą mokestinį laikotarpį, deklaracijos 17 laukelyje jis turi įrašyti mėnesių skaičių „12“.

Kai toks darbingumo lygis, specialiųjų poreikių ar neįgalumo lygis nenuolatiniam Lietuvos gyventojui buvo nustatytas per tą mokestinį laikotarpį, kurio deklaracija teikiama, mėnuo, per kurį toks darbingumo, specialiųjų poreikių ar neįgalumo lygis buvo nustatytas, į 17 laukelyje nurodomą mėnesių skaičių neįskaičiuojamas.

Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį neturėjo teisės į didesnį mėnesio NPD, deklaracijos 17 laukelyje turi būti įrašomas nulis.“

4. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:

25. Deklaracijos II skyrius („Dėl pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms taikymo“) užpildomas tik tuo atveju, kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas:

25.1. iš Lietuvos komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų gavo palūkanų už indėlius, jeigu sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 dienos ir nuo tokių palūkanų išskaičiuotas pajamų mokestis, ir / arba

25.2. iš Lietuvos vienetų gavo palūkanų (išskyrus palūkanas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius) už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu tokie vertybiniai popieriai įsigyti nuo 2014 m. sausio 1 dienos ir nuo tokių palūkanų buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, ir / arba

25.3. iš Lietuvos vienetų 2018 metais gavo palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatyta tvarka, bei palūkanų už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme nustatyta tvarka, jeigu nuo tokių palūkanų buvo išskaičiuotas pajamų mokestis.

Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, palūkanų gavimo momentu laikomas momentas, kai gyventojas įgyja teisę laisvai disponuoti palūkanų suma.“

5. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:

26. Deklaracijos 21 laukelyje turi būti įrašoma nenuolatinio Lietuvos gyventojo iš Lietuvos komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų mokestiniu laikotarpiu gautų palūkanų už indėlius suma, jeigu indėlių sutartys sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 dienos.

2018 metų mokestinio laikotarpio deklaracijos 21 laukelyje turi būti įrašoma ir palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius suma, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas iš Lietuvos vienetų tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu gavo ir palūkanų per tarpusavio skolinimo platformą ar sutelktinio finansavimo platformą, kai toks kreditas ar lėšos suteikti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme nustatyta tvarka.

Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį negavo tokių palūkanų, 21 laukelyje turi būti įrašomas nulis.“

6. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:

27. Deklaracijos 22 laukelyje turi būti įrašoma nuo deklaracijos 21 laukelyje nurodytų palūkanų sumos Lietuvos vienetų išskaičiuota ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėta pajamų mokesčio suma. 

Tokią pajamų mokesčio sumą deklaracijos 22 laukelyje nenuolatinis Lietuvos gyventojas gali įrašyti iš Lietuvos vienetų išduotų pažymų apie per mokestinį laikotarpį apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas ir nuo jų išskaičiuotą ir į biudžetą sumokėtą pajamų mokestį arba iš gyventojo kitų turimų dokumentų.

Jeigu deklaracijos 21 laukelyje įrašytas nulis, 22 laukelyje taip pat turi būti įrašomas nulis.“

7. Pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:

28. Deklaracijos 23 laukelyje turi būti įrašoma nenuolatinio Lietuvos gyventojo iš Lietuvos vienetų mokestiniu laikotarpiu gautų palūkanų (išskyrus palūkanas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius) už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams) suma, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti nuo 2014 m. sausio 1 dienos ir jeigu tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu nebuvo gautos palūkanos už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą, ir / arba palūkanos už suteiktas lėšas per sutelktinio finansavimo platformą, kai toks kreditas ar lėšos suteikti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme nustatyta tvarka.

2018 metų mokestinio laikotarpio deklaracijos 23 laukelyje turi būti įrašoma nenuolatinio Lietuvos gyventojo iš Lietuvos vienetų mokestiniu laikotarpiu gautų palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą, ir / arba palūkanų už suteiktas lėšas per sutelktinio finansavimo platformą, kai toks kreditas ar lėšos suteikti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme nustatyta tvarka.

Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį negavo tokių palūkanų, 23 laukelyje turi būti įrašomas nulis.“

8. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:

29. Deklaracijos 24 laukelyje turi būti įrašoma nuo deklaracijos 23 laukelyje nurodytų palūkanų sumos Lietuvos vienetų išskaičiuota ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėta pajamų mokesčio suma. Tokią pajamų mokesčio sumą deklaracijos 24 laukelyje nenuolatinis Lietuvos gyventojas gali įrašyti iš palūkanas išmokėjusių Lietuvos vienetų išduotų pažymų apie per mokestinį laikotarpį apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas ir nuo jų išskaičiuotą ir į biudžetą sumokėtą pajamų mokestį arba iš gyventojo kitų turimų dokumentų.  

Jeigu deklaracijos 23 laukelyje įrašytas nulis, 24 laukelyje taip pat turi būti įrašomas nulis.“

9. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:

30. Kai deklaracijoje deklaruojamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje gautos palūkanos už indėlius ir / arba palūkanos už vertybinius popierius (t. y. kai nenurodyta per tarpusavio skolinimo platformas ar sutelktinio finansavimo platformas gautų palūkanų suma), deklaracijos 25 laukelyje turi būti įrašoma nenuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautų palūkanų už užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose turimus indėlius, iš užsienio vienetų gautų palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius bendra suma, jeigu indėlių sutartys sudarytos ar ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti nuo 2014 m. sausio 1 dienos. Prie šios bendros palūkanų sumos nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi pridėti ir per mokestinį laikotarpį gautų palūkanų už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius sumą (jeigu gavo tokių palūkanų).

Kai 2018 metų mokestinio laikotarpio deklaracijoje deklaruojama tik per tarpusavio skolinimo platformas ar sutelktinio finansavimo platformas iš Lietuvos vienetų gautų palūkanų suma, deklaracijos 25 laukelyje turi būti įrašoma mokestiniu laikotarpiu iš užsienio vienetų gautų palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą, ir / arba palūkanų už suteiktas lėšas per sutelktinio finansavimo platformą, kai toks kreditas ar lėšos suteikti Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybės įstatymuose, analogiškuose Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymui ar Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymui, nustatyta tvarka, suma.

Kai 2018 metų mokestinio laikotarpio deklaracijoje nurodomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu iš Lietuvos vienetų gautos palūkanos už indėlius ir / arba palūkanos už vertybinius popierius ir per tarpusavio skolinimo platformas ar sutelktinio finansavimo platformas gautos palūkanos, deklaracijos 25 laukelyje turi būti įrašoma iš užsienio vienetų gautų palūkanų už indėlius ir / arba vertybinius popierius suma (t. y. neturi būti nurodoma iš užsienio vienetų per tarpusavio skolinimo platformas ar sutelktinio finansavimo platformas gautų palūkanų suma).

Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį iš užsienio valstybių negavo tokių palūkanų, deklaracijos 25 laukelyje turi būti įrašomas nulis.“

10. Pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:

31. Deklaracijos 26 laukelyje turi būti įrašoma nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, pritaikius Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme palūkanoms nustatytą mokesčio lengvatą, iš Lietuvos Respublikos biudžeto grąžintina pajamų mokesčio suma:

31.1. Deklaracijos 26 laukelyje įrašytina grąžintina pajamų mokesčio nuo gyventojo 2017 metais ir ankstesniais mokestiniais laikotarpiais gautų palūkanų suma, pritaikius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20 punkte palūkanoms nustatytą mokesčio lengvatą, apskaičiuojama tokiu būdu:

31.1.1. jeigu deklaracijos 21, 23 ir 25 laukeliuose nurodytų palūkanų bendra suma neviršija 500 Eur (kai palūkanos gautos 2016 metais ir 2017 metais) arba 3000 Eur (kai palūkanos gautos 2015 metais) arba 10 000 Lt (kai palūkanos gautos 2014 metais), 26 laukelyje įrašytina grąžintina pajamų mokesčio suma lygi 22 ir 24 laukeliuose nurodyto pajamų mokesčio bendrai sumai;

31.1.2. jeigu deklaracijos 21, 23 ir 25 laukeliuose nurodytų palūkanų bendra suma didesnė nei 500 Eur (kai palūkanos gautos 2016 metais ir 2017 metais) arba 3000 Eur (kai palūkanos gautos 2015 metais) arba 10 000 Lt (kai palūkanos gautos 2014 metais), 26 laukelyje įrašytina grąžintina pajamų mokesčio suma apskaičiuojama taip:

31.1.2.1. nustatoma, kokia deklaracijos 21 ir 23 laukeliuose nurodytų palūkanų suma tenka neapmokestinamosioms pajamoms: kiekviena 21 ir 23 laukelyje nurodyta palūkanų suma padalijama iš bendros 21, 23 ir 25 laukeliuose nurodytų palūkanų sumos; tokiu būdu apskaičiuotos dalys padauginamos iš 500 Eur (kai palūkanos gautos 2016 metais ir 2017 metais) arba 3000 Eur (kai palūkanos gautos 2015 metais) arba 10 000 Lt (kai palūkanos gautos 2014 metais);

31.1.2.2. apskaičiuojama neapmokestinamųjų palūkanų sumai tenkanti pajamų mokesčio suma, neapmokestinamųjų palūkanų bendrą sumą padauginus iš 0,15. Jeigu ši pajamų mokesčio suma yra mažesnė už deklaracijos 22 ir 24 laukeliuose nurodytą pajamų mokesčio bendrą sumą ar jai lygi, ji įrašoma deklaracijos 26 laukelyje kaip grąžintina pajamų mokesčio suma. Jeigu ši pajamų mokesčio suma yra didesnė už deklaracijos 22 ir 24 laukeliuose nurodytą bendrą pajamų mokesčio sumą, deklaracijos 26 laukelyje kaip grąžintina pajamų mokesčio suma įrašoma 22 ir 24 laukelių bendra suma.

Pavyzdys

2017 metų deklaracijoje nenuolatinis Lietuvos gyventojas 21 laukelyje nurodė 100 Eur palūkanų, 22 laukelyje nurodė 15 Eur išskaičiuotą pajamų mokestį, 23 laukelyje nurodė 700 Eur palūkanų, 24 laukelyje įrašė 105 Eur išskaičiuotą pajamų mokestį, 25 laukelyje nurodė 500 Eur iš užsienio gautų palūkanų.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo 2016 metais gautų palūkanų bendra suma:

1300 Eur (100 + 700 + 500).    

Neapmokestinamosioms palūkanoms priskiriamos palūkanų sumos apskaičiuojamos taip:

Nustatoma deklaracijos 21 laukelyje nurodytų palūkanų dalis tarp visų deklaracijoje nurodytų palūkanų – 0,077 (100 : 1300). Apskaičiuojama deklaracijos 21 laukelyje nurodytų palūkanų sumai tenkanti neapmokestinamųjų palūkanų suma – 38,5 Eur (0,077 x 500).    

Nustatoma deklaracijos 23 laukelyje nurodytų palūkanų dalis tarp visų deklaracijoje nurodytų palūkanų – 0,54 (700 : 1300). Apskaičiuojama deklaracijos 23 laukelyje nurodytų palūkanų sumai tenkanti neapmokestinamųjų palūkanų suma – 270 Eur (0,54 x 500).   

Apskaičiuojama neapmokestinamosioms pajamoms tenkanti pajamų mokesčio suma:

46 Eur (( 38,5 + 270) x 0,15).

Deklaracijos 26 laukelyje nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi įrašyti 46 Eur grąžintiną pajamų mokesčio sumą.

31.2. Deklaracijos 26 laukelyje įrašytina grąžintina pajamų mokesčio nuo gyventojo 2018 metais gautų palūkanų suma, pritaikius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20 punkte ir 202 punkte palūkanoms nustatytas mokesčio lengvatas, apskaičiuojama tokiu būdu:

31.2.1. jeigu deklaracijos 21 laukelyje nurodyta tik palūkanų už indėlius suma, 23 laukelyje nurodyta palūkanų už vertybinius popierius suma ir deklaracijos 21, 23 bei 25 laukeliuose nurodytų palūkanų bendra suma neviršija 500 Eur, 26 laukelyje įrašytina grąžintina pajamų mokesčio suma lygi 22 ir 24 laukeliuose nurodyto pajamų mokesčio bendrai sumai.

Jeigu deklaracijos 21 laukelyje nurodyta palūkanų už indėlius suma ir / arba palūkanų už vertybinius popierius suma, 23 laukelyje nurodyta per tarpusavio skolinimo platformas ar sutelktinio finansavimo platformas gautų palūkanų suma ir deklaracijos 21, 23 bei 25 laukeliuose nurodytų palūkanų bendra suma neviršija 1000 Eur, o deklaracijos 21 ir 25 laukelių suma neviršija 500 Eur bei deklaracijos 23 laukelio suma neviršija 500 Eur, 26 laukelyje įrašytina grąžintina pajamų mokesčio suma lygi 22 ir 24 laukeliuose nurodyto pajamų mokesčio bendrai sumai;

31.2.2. jeigu deklaracijos 21 laukelyje nurodyta tik palūkanų už indėlius suma ir / arba 23 laukelyje nurodyta palūkanų už vertybinius popierius suma ir deklaracijos 21, 23 ir 25 laukeliuose nurodytų palūkanų bendra suma didesnė nei 500 Eur arba jeigu deklaracijos 21 laukelyje nurodyta palūkanų už indėlius suma ir / arba palūkanų už vertybinius popierius suma ir deklaracijos 23 laukelyje nurodyta per tarpusavio skolinimo platformas ar sutelktinio finansavimo platformas gautų palūkanų suma, kai deklaracijos 21, 23 bei 25 laukeliuose nurodytų palūkanų bendra suma didesnė nei 1000 Eur, deklaracijos 21 ir 25 laukelių suma didesnė nei 500 Eur bei deklaracijos 23 laukelio suma didesnė nei 500 Eur, 26 laukelyje įrašytina grąžintina pajamų mokesčio suma apskaičiuojama taip:

31.2.2.1. nustatoma, kokia deklaracijos 21 ir 23 laukeliuose nurodytų palūkanų suma tenka neapmokestinamosioms pajamoms: kiekviena 21 ir 23 laukelyje nurodyta palūkanų suma padalijama iš 21, 23 ir 25 laukeliuose nurodytų palūkanų bendros sumos; tokiu būdu apskaičiuotos dalys padauginamos iš 500 Eur;

31.2.2.2. apskaičiuojama neapmokestinamųjų palūkanų sumai tenkanti pajamų mokesčio suma, neapmokestinamųjų palūkanų bendrą sumą padauginus iš 0,15. Jeigu ši pajamų mokesčio suma yra mažesnė už deklaracijos 22 ir 24 laukeliuose nurodytą pajamų mokesčio bendrą sumą ar jai lygi, ji įrašoma deklaracijos 26 laukelyje kaip grąžintina pajamų mokesčio suma. Jeigu ši pajamų mokesčio suma yra didesnė už deklaracijos 22 ir 24 laukeliuose nurodytą bendrą pajamų mokesčio sumą, deklaracijos 26 laukelyje kaip grąžintina pajamų mokesčio suma įrašoma 22 ir 24 laukelių bendra suma;

31.2.3. jeigu deklaracijos 21 laukelyje palūkanų suma nenurodyta (t. y. laukelyje įrašytas nulis) ir deklaracijos 23 laukelyje nurodyta per tarpusavio skolinimo platformas ar sutelktinio finansavimo platformas gautų palūkanų suma, ir deklaracijos 23 ir 25 laukelių suma didesnė nei 500 Eur, 26 laukelyje įrašytina grąžintina pajamų mokesčio suma apskaičiuojama taip:

31.2.3.1. nustatoma, kokia deklaracijos 23 laukelyje nurodytų palūkanų suma tenka neapmokestinamosioms pajamoms: 23 laukelyje nurodyta palūkanų suma padalijama iš 23 ir 25 laukeliuose nurodytų palūkanų bendros sumos; tokiu būdu apskaičiuotos dalys padauginamos iš 500 Eur;

31.2.3.2. apskaičiuojama neapmokestinamųjų palūkanų sumai tenkanti pajamų mokesčio suma, neapmokestinamųjų palūkanų sumą padauginus iš 0,15. Jeigu ši pajamų mokesčio suma yra mažesnė už deklaracijos 24 laukelyje nurodytą pajamų mokesčio sumą ar jai lygi, ji įrašoma deklaracijos 26 laukelyje kaip grąžintina pajamų mokesčio suma. Jeigu ši pajamų mokesčio suma yra didesnė už deklaracijos 24 laukelyje nurodytą pajamų mokesčio sumą, deklaracijos 26 laukelyje kaip grąžintina pajamų mokesčio suma įrašoma 24 laukelio suma.“

 

 

 

 

Viršininkė                                                                                                                     Edita Janušienė