LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
2023 m. liepos 17 d. įsakymo nr. A1-469 „DĖL NACIONALINĖS JAUNIMO POLITIKOS 2023–2027 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ pakeitimo

2024 m. birželio 28 d. Nr. A1-438

Vilnius

1. P a k e i č i u Nacionalinės jaunimo politikos 2023–2027 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A1‑469 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2023–2027 metų veiksmų plano patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 7.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„7.7. Savanoriškos veiklos pasiūla tik iš dalies atitinka jaunimo poreikius, trūksta informacijos apie galimybes dalyvauti savanoriškoje veikloje. Remiantis „Social Breeze“ tyrimo rezultatais, veikiantis priimančiųjų organizacijų tinklas ir siūlomos sritys, kuriose jaunimas gali savanoriauti, tik iš dalies atitinka norinčio savanoriauti jaunimo poreikius ir interesus, todėl nemaža dalis norinčių dalyvauti savanoriškoje veikloje asmenų to nedaro. JRA turimais duomenimis, nors Jaunimo savanoriškos tarnybos programos (toliau – JST) dalyvių skaičius nuolat auga (nuo 460 savanorių 2020 m. iki 920 savanorių 2022 m.), tačiau iš maždaug 500 Lietuvoje veikiančių priimančiųjų organizacijų jau kelerius metus iš eilės aktyvios buvo (priėmė bent 1 savanorį) tik apie 50 proc., todėl galima teigti, jog savanorystės vietų pasiūla yra pakankama, nes dalis organizacijų neturi JST dalyvių. 3 savivaldybėse savanorių apskritai nėra. Daugiausia (73 proc.) mokinių savanoriškai dalyvauja aplinkos tvarkymo veiklose. Teikia pagalbą organizuojant kultūrinius projektus 30 proc. mokinių. Teikia pagalbą vyresnio amžiaus asmenims ir organizuojant bendruomenės veiklas 20 proc. mokinių. Iš nesavanoriaujančių mokinių 45 proc. neužsiima savanoriška veikla, nes neturi laiko, 25 proc. – dėl amžiaus, 15 proc. nemano, kad gali būti kuo nors naudingi. Asmenis, nedalyvaujančius savanoriškoje veikloje, labiausiai paskatintų tą daryti bendraminčių, aplinkos palaikymas (46 proc.), daugiau informacijos, kur galima dalyvauti savanoriškoje veikloje (38 proc.), didesnis savanoriškos veiklos pripažinimas (16 proc.). Iš asmenų, dar nedalyvavusių savanoriškoje veikloje, bet planuojančių tą daryti, 64 proc. norėtų rūpintis benamiais gyvūnais, 37 proc. – rūpintis gamta, tvarkyti aplinką, po 23 proc. – dalyvauti organizuojant bendruomenės veiklas, sporto renginius, prižiūrėti vienišus asmenis ar asmenis su negalia, 15 proc. – organizuoti kultūros renginius. Kad savanoriškos veiklos pripažinimas yra svarbus, ypač vyresniųjų klasių mokiniams, rodo ir savanorių, pasinaudojusių papildomu 0,25 balu stojant į aukštąsias mokyklas, dalis: 2020 m. šiuos papildomus balus gavo 197 jauni žmonės, 2021 m. – 337. Remiantis Savanoriškos veiklos tyrimo rezultatais, NVO ir savanorių nuomone, savanoriškos veiklos kultūra Lietuvoje vis dar silpna: ji nevertinama, ypač regionuose; mokyklose, biudžetinėse ar kitose įstaigose ir net verslo įmonėse savanoriškos veiklos samprata iškreipta, o priimančiųjų organizacijų darbuotojų kompetencijos šioje srityje žemos. Nepakankamas valstybės institucijų dėmesys savanoriškai veiklai: trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo nacionaliniu ir vietos lygmenimis, įvairių sričių projektų konkursuose nenumatomos galimos savanoriškos veiklos ir išlaidos darbui su savanoriais. Savanoriškos veiklos įstatymo nuostatos nepakankamai pritaikomos, nėra išsamių tyrimų, kokią naudą duoda ir kokį poveikį daro savanoriška veikla šalies socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, nėra bendros duomenų bazės, kur savanoriai galėtų rasti visą informaciją apie savanoriškos veiklos galimybes. Organizacijose trūksta žmogiškųjų ir finansinių išteklių savanoriams paruošti ir su jais dirbti, savanorių mokymams organizuoti; didžiausias iššūkis organizacijoms – ilgalaikė savanorystė.“

1.2. Pakeičiu 11.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„11.3. Sparti JRK kaita, kurią lemia darbo sąlygos ir priskirtų funkcijų įvairiapusiškumas. JRA turimais duomenimis, 2020 ir 2021 m. savivaldybėse pasikeitė po 17 JRK, panašios tendencijos buvo ir ankstesniais metais. Nuo 2019 m. daugelyje Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas pakeistas į Viešojo valdymo agentūrą) skelbiamų konkursų savivaldybių JRK pareigoms dalyvauja vos 1 kandidatas, tačiau bent keletą kartų konkursus teko skelbti pakartotinai, nes neatsirado norinčių eiti šias pareigas. Remiantis Tipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A1-68 „Dėl Tipinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (patarėjo) pareigybės aprašymo“ (toliau – JRK pareigybės aprašymas), JRK yra VIII pareigybės lygmens patarėjas, pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. JRK pareigybės aprašymo 3 punkte įvardyta pagrindinė šio valstybės tarnautojo specialioji veiklos sritis – administracinis reglamentavimas, o 4 punkte įvardyta papildoma sritis – teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra. Jaunimo politika – horizontalioji politika, todėl ja nesiekiama tam tikrų tikslų kokioje nors konkrečioje srityje. Jaunimo politika susijusi su beveik visomis jauno žmogaus gyvenimo sritimis, todėl stebimi procesai, identifikuojamos tendencijos, pokyčiai ir siūlomi sprendimai taip pat visose politikos srityse, o siekiant kokybiškai vykdyti JRK pareigybei priskirtas funkcijas, reikia įsigilinti tiek į paties jaunimo padėtį, tiek įsitraukti į planavimo, stebėsenos, analizės procesus kitose politikos srityse, taip pat inicijuoti ir stiprinti kitų politikos sričių atstovų į(si)traukimą sprendžiant jaunimui aktualius klausimus, interesų, siūlymų bei sprendimų derinimą su socialiniais ir tarpinstituciniais partneriais. Analizuojant JRK pareigybės aprašyme JRK priskirtas funkcijas, darytina išvada, kad JRK pareigybei priskirtos funkcijos apima daug veiklos sričių, todėl, siekiant jas kokybiškai vykdyti, reikia turėti įvairių kompetencijų. Darbo sudėtingumas ir nedidelis atlyginimas (atsižvelgiant ir į valstybės tarnautojo pavaldumą tiesiogiai administracijos direktoriui) lemia tiek nemažą darbuotojų kaitą, tiek mažą susidomėjimą JRK pareigybe.“

1.3. Pakeičiu 11.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„11.5. Skirtingas vietos lygmens sprendimų priėmėjų jaunimo politikos supratimas stabdo būtinų pokyčių ir inovacijų diegimą savivaldybėse. JRA kiekvienais metais organizuoja mokymus įvairioms tikslinėms asmenų, dirbančių savivaldybėse, grupėms: JRK, jaunimo darbuotojams, priimančiųjų organizacijų atstovams, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų atstovams, tačiau, mokymų dalyvių teigimu, didžiausias iššūkis yra pokyčių įdiegimas, grįžus į savo savivaldybes, kur sprendimų priėmėjai (savivaldybės taryba, administracija, biudžetinių įstaigų vadovai) tik iš dalies supranta jaunimo politiką ir siūlomų sprendimų, pokyčių, inovacijų būtinybę. Svarbu ir tai, kad, dėl politinių procesų, migracijos ir kitų priežasčių keičiantis vietos lygmens sprendimų priėmėjams, kol kas nepakankamai dėmesio skiriama jiems supažindinti su jaunimo politika. Todėl atkreiptinas dėmesys į būtinybę šviesti ir savivaldybių administracijų darbuotojus, įstaigų vadovus, vietos lygmens sprendimų, susijusių su jaunimo politika, priėmėjus, organizuoti mokymus, konferencijas, kurti, plėtoti ir įgyvendinti kitokius mechanizmus, užtikrinančius, kad politikai ir savivaldybių administracijos geriau suprastų, kaip jaunimą įtraukti dalyvauti priimant jam aktualius sprendimus ir įgyvendinant įrodymais bei bendradarbiavimu grįstą jaunimo politiką.“

1.4. Pakeičiu 13.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„13.2. Jaunimo su negalia poreikiai nėra žinomi, parama teikiama tik daliai jaunimo su negalia. Šiuo metu nėra atliktas jaunų asmenų su negalia padėties tyrimas ar analizė, kurie padėtų išsiaiškinti negalią turinčio jaunimo poreikius ir problemas. Remiantis surinkta informacija, darytina išvada, kad valstybė teikia paramą tam tikroms jaunuolių, turinčių negalią, grupėms pvz., studentams su negalia. ŠMSM duomenimis, studentams, kuriems nustatytas 45 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2024 m. sausio 1 d. – 45 proc. ar mažesnis darbingumo lygis) arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis, teikiama šešių rūšių valstybės parama: a) išmokos individualiesiems poreikiams tenkinti (134,89 Eur kas mėnesį, skiria Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ANTA); b) išmokos studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti (176 Eur per semestrą, skiria ANTA); c) tikslinės išmokos (184 Eur kas mėnesį, skiria ŠMSM); d) socialinės stipendijos (299 Eur kas mėnesį, sprendimą priima Valstybinis studijų fondas (toliau – VSF); e) atleidimas nuo valstybės remiamos paskolos grąžinimo (sprendimą priima VSF); f) atleidimas nuo studijų kainos grąžinimo (sprendimą priima VSF). Per 2023 m. ANTA (tuo metu – Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) gavo paraiškas skirti finansinę pagalbą iš 30 aukštųjų mokyklų. Per minėtą laikotarpį buvo paremti 472 studentai su negalia (iš viso tam panaudota 513,1 tūkst. Eur): išmokas individualiesiems poreikiams tenkinti gavo 472 studentai, tikslines išmokas studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti – 169 studentai. Aukštųjų mokyklų pateikta informacija apie 2021 m. finansinę paramą gavusius studentus su negalia (informacija pateikiama tik apie asmenis su negalia, kuriems, vadovaujantis Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo patvirtinimo“, buvo mokėtos išmokos): 311 (60 proc.) studentų su negalia studijavo universitetuose, 206 (40 proc.) – neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose.“

1.5. Pakeičiu IV skyriaus 1.1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.1.2.

Atrinkti ir finansuoti savanorišką veiklą koordinuojančias organizacijas, teikti joms metodinę pagalbą, organizuoti JST modelio įgyvendinimą, siekiant įtraukti jaunimą į savanorišką veiklą

179,5

201

190

JRA,

SPPD“.

1.6. Pakeičiu IV skyriaus 1.4.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.4.1.

Konkurso būdu finansuoti diasporos jaunimo organizacijų projektus, skirtus jų veiklai stiprinti, bendruomenėms telkti, naujoms organizacijoms kurti

51,5

JRA, SADM,

SPPD“.

1.7. Pakeičiu IV skyriaus 1.4.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.4.2.

Organizuoti mokymus, konsultacijas bei kitus renginius diasporos jaunimo organizacijoms ir bendruomenėms, siekiant stiprinti jų organizacinius ir tarpusavio bendradarbiavimo gebėjimus bei skatinti naujų organizacijų kūrimąsi

JRA“.

1.8. Pakeičiu IV skyriaus 2.2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.2.2.

Įgyvendinti priemones, stiprinančias jaunimo politiką regioniniu lygmeniu

152,6

118

111

JRA, SPPD“.

1.9. Pakeičiu V skyriaus 1.4.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.4.2.

Diasporos jaunimo organizacijų ar bendruomenių, dalyvavusių mokymuose ar konsultacijose, skaičius

JRA“.

2. Nustatau, kad šio įsakymo:

2.1. 1.1, 1.3, 1.5 papunkčiai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.;

2.2. 1.2 papunktis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas