LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ARCHITEKTŪROS KOKYBĖS VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2024 m. balandžio 8 d. Nr. D1-112
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2024 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-112
ARCHITEKTŪROS KOKYBĖS VERTINIMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Architektūros kokybės vertinimo metodika (toliau – Metodika) nustato architektūros kokybės vertinimo būdą ir priemones pagal Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje išvardytus architektūros kokybės kriterijus (toliau – kriterijai), atsižvelgus į kiekvieno kriterijaus vertinimo aspektus.
2. Metodika rekomenduojama vadovautis kolegialiai vertinant architektūros objektų (statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio objektų) (toliau – objektas) kokybę regioninėse architektūros tarybose (toliau – RAT), architektūriniuose konkursuose ir kitais atvejais, norint įvertinti architektūros objektų kokybę. Kiekvienos savivaldybės įgaliota institucija ar įstaiga, atsižvelgdama į savivaldybės teritorijų ar jų dalių būdingus urbanistinių struktūrų ypatumus, architektūros objektų savitumus, laikydamasi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir teisės aktų reikalavimų, pagal Metodiką parengia jos taikymo gairių projektą (toliau – gairių projektas).
II SKYRIUS
ARCHITEKTŪROS KOKYBĖS VERTINIMO TIKSLAS, KRITERIJAI IR VERTINIMO BŪDAI
5. Architektūros kokybės vertinimo tikslas – pagal Metodikoje pateiktus vertinimo būdus ir priemones nustatyti objekto atitiktį kriterijams, įvertinant kiekvieno kriterijaus aspektus.
6. Kriterijai ir jų reikšmės:
6.1. Atitiktis darnaus vystymosi principams. Kokybiška architektūra, prisidedanti prie darnios valstybės ir žmonių aplinkos kūrimo, yra svarbi ekonomikos ir socialinių santykių raidai, atsižvelgiant į darnaus ir tvaraus vystymosi iššūkius.
6.2. Urbanistinis integralumas. Statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto darna su esama urbanistine struktūra ir poveikis kultūriniam kraštovaizdžiui.
6.3. Santykis su paveldėtomis vertėmis. Kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių saugojimas, statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto santykis su urbanistinės vietovės ar objekto istorine urbanistine ir (ar) architektūrine raida, kraštovaizdžio vertybėmis.
6.5. Sprendinių ekonomiškumas. Planuojamų sprendinių atitiktis ilgalaikėms investicijoms, jų racionalumas užtikrinant efektyvų statinio gyvavimo ciklą, siekiant optimalaus kokybės ir kainos santykio.
6.6. Inovatyvumas. Naujos originalios architektūrinių ir urbanistinių sprendimų idėjos siekiant tvarios statybos ir statinio gyvavimo ciklo, naudojant pažangias technologijas ir medžiagas, skatinant žiedinę ekonomiką, klimatą ir energiją tausojančias priemones, kuriant kokybišką aplinką visiems.
6.7. Funkcionali struktūra. Statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto atitiktis planuojamai funkcijai ir galimybė pritaikyti kintant funkcijoms.
7. Kriterijų taikymo vertinant objektų architektūros kokybę proceso eiga pateikta Metodikos 1 priede.
8. Kriterijai, atsižvelgiant į jų vertinimo aspektus, skirstomi į dvi grupes:
8.1. objekto santykio su aplinka (atitiktis darnaus vystymosi principams; urbanistinis integralumas; santykis su paveldėtomis vertėmis; aplinka visiems);
9. Metodikos 2 priede pateiktas architektūros kokybės kriterijų sąrašas, jų reikšmės, kriterijų vertinimo aspektai ir klausimai kriterijų aspektams įvertinti. Vertinant objekto atitiktį konkrečiam architektūros kokybės kriterijui, įvertinamas kiekvienas architektūros kokybės kriterijaus aspektas pagal atsakymus į jam įvertinti skirtus klausimus.
10. Vertinant objektų architektūros kokybę, taikomi visi išvardyti kriterijai. Klausimai kriterijaus aspektams įvertinti taikomi atsižvelgus į vertinamojo objekto specifiką, kontekstą, jį lemiančias aplinkybes. Kriterijaus vertinimo aspektai ir siūlomų klausimų kriterijaus aspektams įvertinti sąrašas gali būti papildomas ir (ar) patikslinamas.
11. Vertinant konkretų objektą, sprendimą dėl kriterijų vertinimo aspektų ir siūlomų klausimų šiems aspektams įvertinti sąrašo papildymo ir (ar) patikslinimo priima architektūros kokybės vertintojai (RAT nariai, architektūros srities ekspertai, profesionalai, akademinės bendruomenės atstovai ir kt.) bendru sutarimu.
12. Atsakymai į Metodikos 2 priede pateiktus klausimus parodo atitikties kiekvienam kriterijui lygį.
13. Vertinant kiekvieno kriterijaus pasiekimo lygį, spindulinėje atitikties architektūros kokybei diagramoje (toliau – diagrama), kurios pavyzdys pateiktas Metodikos 3 priede, pažymima, kiek procentų kriterijaus įgyvendinta. Visų kriterijų įgyvendinimo rezultatai parodo, kaip atsižvelgta į kiekvieną kriterijų.
14. Mažesnė kriterijaus įgyvendinimo reikšmė diagramoje reiškia, kad šiam kriterijui reikia skirti daugiau dėmesio, didesnė – kad į tą kriterijų atsižvelgta pakankamai, visapusiškai. Galutinis atsakymų į klausimus rezultatas parodo pasiektą architektūros kokybės lygį.
15. Galutinis rezultatas turi būti motyvuotai pagrįstas (t. y. vertinimai gali būti grindžiami mokslinėmis doktrinomis, teisės aktų, normų reikalavimais, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais šias sritis nagrinėjančiais dokumentais (studijomis, moksliniais tyrimais, architektūros mokslo teorijomis ir kt.).
III SKYRIUS
GAIRIŲ PROJEKTO RENGIMAS IR TEIKIMAS VISUOMENEI SUSIPAŽINTI
17. Rengiant gairių projektą, vadovaujamasi Metodikoje pateiktais kriterijais, jų reikšmėmis, kriterijų aspektais ir siūlomais klausimais kriterijų aspektams įvertinti.
18. Gairių projektas rengiamas kaip atskiras dokumentas Metodikai konkrečios savivaldybės teritorijoje taikyti.
19. Gairių projekte, Metodikoje pateikti kriterijų vertinimo aspektai ir klausimai kriterijų aspektams įvertinti gali būti detalizuojami atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės teritorijų ar jų dalių, miestų ar jų dalių urbanistinių struktūrų ypatumus, architektūros objektų savitumus.
20. Gairių projekte detalizuojant pateiktus kriterijų vertinimo aspektus ir klausimus kriterijų aspektams įvertinti gali būti įvardijami konkrečios savivaldybės teritorijai ar jos dalims, miestams ar jų dalims būdingi urbanistinių struktūrų bruožai, formuojančio užstatymo (konteksto), architektūros objektų savitumo elementai, pateikiami architektūrinės išraiškos (medžiagiškumo, spalvų, inžinerinių sistemų ir įrangos pastato išorėje išdėstymo, balkonų, lodžijų įstiklinimo, stoglangių įrengimo, reklamos išdėstymo, kt.) aspektų pavyzdiniai rinkiniai, taikytini konkrečiai vietovei ir (ar) objektui (kompleksui, kvartalui, sklypui, statiniams, renovuojamiems pastatams), kurie negali prieštarauti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ir statybos techniniams reglamentams, kitiems teisės aktų, reglamentuojančių šias sritis, reikalavimams.
21. Gairių projekte negali būti nustatyta papildomų teritorijų planavimo ir statinio projektavimo procesus reglamentuojančių procedūrų, nei nustatyta teisės aktuose.
22. Gairių projektą rekomenduojama rengti pagal Metodikoje pateiktą struktūrą. Savivaldybės įgaliota institucija ar įstaiga priima sprendimą dėl gairių projekto turinio.
23. Savivaldybės įgaliota institucija ar įstaiga, siekdama supažindinti visuomenę su parengtu gairių projektu, apie tai praneša ne mažiau kaip dviem būdais, vienas jų – paskelbia informaciją savivaldybės interneto svetainėje.
24. Skelbime nurodoma, iki kada galima teikti pasiūlymus dėl gairių projekto. Susipažinti su gairių projektu skiriama ne mažiau kaip 20 darbo dienų nuo jo paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje ir kitomis pasirinktomis informavimo priemonėmis.
25. Visuomenei susipažinti teikiamu gairių projektu siekiama pristatyti jame siūlomas nuostatas, informuoti apie numatomą gairių taikymą vertinant savivaldybės teritorijoje esančius objektus, vykdant statinių naudojimo priežiūrą, sudaryti galimybę savivaldybės gyventojams pateikti savo nuomonę dėl gairių projekto nuostatų ir klausimų kriterijų aspektams įvertinti.
26. Savivaldybės įgaliota institucija ar įstaiga, įvertinusi viešinimo metu gautus motyvuotus visuomenės pasiūlymus, priima sprendimą, į kuriuos pasiūlymus bus atsižvelgta. Motyvai, kaip atsižvelgta į visuomenės pasiūlymus, paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Tai atliekama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo gairių projekto viešinimo termino pabaigos.
27. Atsižvelgdama į pasiūlymus, kuriems pritarė, savivaldybės įgaliota institucija ar įstaiga per 10 darbo dienų nuo gairių projekto viešinimo termino pabaigos šį projektą patikslina ir parengia visuomenės pasiūlymų apibendrinimą.
28. Gairių projektas kartu su visuomenės pasiūlymų apibendrinimu per 5 darbo dienas pateikiamas RAT rekomendacijai gauti Regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatyta tvarka.
29. Savivaldybės interneto puslapyje paskelbiamas viešo RAT posėdžio, kuriame numatoma svarstyti gairių projektą, data ir laikas.
30. Gavusi RAT rekomendaciją dėl gairių projekto, savivaldybės įgaliota institucija ar įstaiga įvertina RAT rekomendacijoje nurodytas pastabas ir pasiūlymus ir parengia galutinį gairių projektą.
31. Metodikos taikymo gairės, nustatyta tvarka įvertinus visuomenės pasiūlymus ir RAT rekomendaciją, tvirtinamos savivaldybės tarybos sprendimu.