LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO NR. VIII-375 12, 26, 30, 36 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2015 m. gegužės 7 d. Nr. XII-1687

Vilnius

 

 

1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Krašto apsaugos ministras šio įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą, taip pat LŠS vado teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus arba įgalioja LŠS vadą skirti į pareigas, atleisti iš jų ir nušalinti nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus, taip pat apdovanoja piniginėmis premijomis LŠS vadą, jo pavaduotojus ir rinktinių vadus. Jeigu LŠS vadas, jo pavaduotojas ar rinktinės vadas nėra profesinės karo tarnybos karys, įstatymų ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija.“

2. Papildyti 12 straipsnį nauja 4 dalimi:

4. Pagrindinis darbo užmokestis, piniginės premijos LŠS vadui, jo pavaduotojams, rinktinių vadams ir rinktinių vadų pavaduotojams, taip pat pagrindinis darbo užmokestis, priedai ir priemokos kitas nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, einantiems šauliams mokami iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, neviršijant LŠS darbo užmokesčiui skirtų lėšų.“

3. Papildyti 12 straipsnį nauja 5 dalimi:

5. LŠS ar Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, susijusios su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, pilietinio ugdymo veikla krašto gynybos srityje, šaulių parengimo ginkluotai valstybės gynybai išlaidos, LŠS veiklai naudojamų pastatų išlaikymo išlaidos (mokesčiai už suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, gamtines dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas), transporto ir kitos su pagalba LŠS veiklai administruoti susijusios išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Krašto apsaugos ministerija gali perduoti LŠS valdyti ir naudoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį LŠS vykdomai pilietinio ir tautinio ugdymo veiklai įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, taip pat pilietinio ugdymo veiklai krašto gynybos srityje reikalingą Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą.“

4. Buvusias 12 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 6 ir 7 dalimis.

 

2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys LŠS narys.“

2. Pakeisti 26 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

10. Jeigu LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys, jam mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą iš eilės į LŠS vado pareigas paskirtam asmeniui mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui.“

3. Papildyti 26 straipsnį nauja 11 dalimi:

11. Krašto apsaugos ministras LŠS Centro valdybos teikimu gali apdovanoti LŠS vadą pinigine premija už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje. Ši premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti LŠS vadui nustatyto pagrindinio darbo užmokesčio dydžio.“

4. Buvusias 26 straipsnio 11, 12, 13, 14, 15 ir 16 dalis laikyti atitinkamai 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 dalimis.

5. Pakeisti 26 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

7) LŠS statute nustatytais atvejais ir tvarka skatina šaulius ir skiria jiems drausmines nuobaudas, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka apdovanoja piniginėmis premijomis rinktinių vadų pavaduotojus;“.

 

3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Šauliais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys valstybinę kalbą. Asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra nustatyta bent viena iš šio straipsnio 3 dalies 3, 4, 5, 6, 7 ar 8 punktuose nurodytų sąlygų.“

2. Papildyti 30 straipsnio 3 dalį 8 punktu:

8) teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas padaręs teisės pažeidimą, kuris gali diskredituoti LŠS ar žeminti  šaulio vardą, jei nuo administracinės  ar drausminės nuobaudos skyrimo už tokį pažeidimą arba bausmės už baudžiamąjį nusižengimą skyrimo  nepraėjo vieneri  metai ar  įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“

3. Papildyti 30 straipsnio 5 dalį 7 punktu:

7) LŠS statuto nustatyta tvarka pripažinus padariusiu teisės pažeidimą, diskredituojantį LŠS arba žeminantį šaulio vardą.“ 

 

4 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

36 straipsnis. LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų ir kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einančių šaulių statuso ypatybės

1. LŠS vado pavaduotojais 3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai, o rinktinių vadais 3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip kapitono (kapitono leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai. LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais gali būti skiriami asmenys, turintys šiame straipsnyje nustatytą išsilavinimą ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą, bet kurie nėra profesinės karo  tarnybos kariai. Rinktinės vado pavaduotojais 3 metams skiriami šauliai, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą.

2. Skiriant į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas šaulį, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, būtinas krašto apsaugos ministro įsakymas LŠS vado prašymu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkelti profesinės karo tarnybos karį į šias pareigas. Pasibaigus įgaliojimų laikui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų nutraukus su juo profesinės karo tarnybos sutartį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą. Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui, bet jo profesinės karo tarnybos sutartis nenutraukiama, jis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

3. Jeigu skiriamas į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas šaulys nėra profesinės karo tarnybos karys, įgaliojimų terminui jis sudaro darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vado pavaduotoju ar rinktinės vadu nutraukiama ir jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų Krašto apsaugos ministerijai nutraukus su juo darbo sutartį Darbo kodekse nustatytais pagrindais. LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, taip pat atleidžiamas iš pareigų ir Krašto apsaugos ministerija nutraukia su juo darbo sutartį nesibaigus įgaliojimų terminui jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą.

4. LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas įstatymų numatytais atvejais gali būti nušalinamas nuo pareigų krašto apsaugos ministro sprendimu.

5. LŠS vado pavaduotojui, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Rinktinės vadui, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas paskirtam asmeniui mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus atitinkamai majoro (komandoro leitenanto) ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, trečią ir kitus kartus paskirtam į šias pareigas asmeniui – atitinkamai majoro (komandoro leitenanto) ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui trečiaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui.

6. Šaulys eiti rinktinės vado pavaduotojo pareigas skiriamas LŠS vado įsakymu, LŠS su juo sudaro darbo sutartį. Rinktinės vado pavaduotojui mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą į rinktinės vado pavaduotojo pareigas paskirtam asmeniui mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, trečią ir kitus kartus paskirtam į šias pareigas asmeniui – leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui trečiaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui.

7. Krašto apsaugos ministras LŠS vado teikimu, LŠS Centro valdybos pritarimu gali apdovanoti piniginėmis premijomis už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus, LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru, – rinktinių vadų pavaduotojus. Premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti apdovanojamam asmeniui nustatyto pagrindinio darbo užmokesčio dydžio.

8. LŠS vado pavaduotojai ir rinktinių vadai yra tiesiogiai pavaldūs LŠS vadui, taip pat atskaitingi LŠS vadui ir krašto apsaugos ministrui.

9. Kitoms, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo nuolatinės šaulio tarnybos pareigoms eiti šauliai gali būti skiriami LŠS vado įsakymu, LŠS su jais sudaro darbo sutartis. Šias pareigas einantiems šauliams mokamo pagrindinio darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka ir krašto apsaugos ministro nustatytais jo valdymo srities biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomais tarnybinio atlyginimo koeficientais. Nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras LŠS vado teikimu, kuriam pritarė LŠS Centro valdyba. Kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas ne iš valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą LŠS Centro valdybos pritarimu nustato LŠS vadas.

10. LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru, gali skirti priedus ir priemokas kitiems, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams, kuriems darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Priedų ir priemokų skyrimo atvejai ir dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka.

11. LŠS statute ir LŠS vidaus teisės aktuose gali būti nustatyti LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių šaulio tarnybos ypatumai, susiję su darbo laiko struktūra, trukme ir režimu. Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti ar jiems vadovauti, kasdienė LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių darbo laiko trukmė gali viršyti aštuonias darbo valandas.“

 

5 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju sprendimą perduoti turtą LŠS valdyti ir naudoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį priima krašto apsaugos ministras, o 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalyje nustatytais atvejais – kariuomenės vadas, suderinęs su krašto apsaugos ministru. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, LŠS privalo grąžinti turtą patikėtojui, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita.“

 

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2015 m. birželio 1 d.

2. Jeigu pagal šį įstatymą perskaičiuotas LŠS vado, vado pavaduotojų ar rinktinių vadų pagrindinio darbo užmokesčio dydis būtų mažesnis už nustatytą darbo užmokesčio dydį, jiems iki terminuotos darbo sutarties pabaigos mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto dydžio darbo užmokestis.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo su rinktinių vadų pavaduotojais sudarytos neterminuotos darbo sutartys laikomos terminuotomis darbo sutartimis, sudarytomis 3 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

4. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai dėl turimo kario laipsnio taikomi šauliams, į atitinkamas pareigas skiriamiems po šio įstatymo įsigaliojimo.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentė                                                                                        Dalia Grybauskaitė