LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2022 M. LAPKRIČIO 23 D. ĮSAKYMO NR. A1-776 „DĖL PREVENCINIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2026 m. liepos 2 d. Nr. A1-408
Vilnius
Pakeičiu Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-776 „Dėl Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 23 d.
įsakymu Nr. A1-776
(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministro 2026 m. liepos 2 d.
įsakymo Nr. A1-408
redakcija)
PREVENCINIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojamas prevencinių socialinių paslaugų organizavimas ir teikimas savivaldybės teritorijoje.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Koordinuojanti institucija – institucija, koordinuojanti kompleksinių paslaugų šeimai teikimą, 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-004-02-05-01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A1-393 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-004-02-05-01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ aprašo patvirtinimo“, III skyriaus 8 ir 9 punktuose nurodytų veiklų projektų vykdytoja.
2.2. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, (toliau – Socialinių paslaugų katalogas), Priklausomybių konsultavimo paslaugų teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V‑989 „Dėl Priklausomybių konsultavimo paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Darbo su jaunimu gatvėje tvarkos apraše, Mobiliojo darbo su jaunimu tvarkos apraše, Atvirojo darbo su jaunimu tvarkos apraše, Jaunimo informavimo ir konsultavimo tvarkos apraše, Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo tvarkos apraše, Darbo su jaunimu mokyklose tvarkos apraše, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-614 „Dėl darbo su jaunimu tvarkos aprašų patvirtinimo“.
II SKYRIUS
KREIPIMASIS DĖL PREVENCINIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO
4. Prevencinės socialinės paslaugos gali būti inicijuojamos:
4.2. socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios prevencines socialines paslaugas, iniciatyva savivaldybės mero nustatyta tvarka;
5. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, suinteresuotas asmuo dėl prevencinės socialinės paslaugos teikimo tiesiogiai žodžiu ar raštu, paštu ar elektroniniu paštu, ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ar socialinių paslaugų įstaigą, teikiančią ir (ar) organizuojančią prevencines socialines paslaugas.
6. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, besikreipiantis dėl prevencinės socialinės paslaugos teikimo sau ir (ar) šeimai, nurodo savo ir (ar) šeimos narių vardus, pavardes, dėl kokios problemos kreipiasi į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, teikiančią ir (ar) organizuojančią prevencines socialines paslaugas, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ar elektroninio pašto adresą).
Pagal Socialinių paslaugų įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, siekdami išvengti socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei, kreiptis dėl prevencinių socialinių paslaugų teikimo kitam asmeniui (šeimai) gali bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti fiziniai asmenys, nurodę savo vardus, pavardes, asmens ar vieno iš suaugusių šeimos narių, dėl kurių interesų kreipiasi, vardą, pavardę, kontaktinę informaciją (gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ar elektroninio pašto adresą (jeigu žinoma)) ir priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas to negali padaryti pats. Šiuo atveju Aprašo 8 punkte nustatyta tvarka susisiekiama su asmeniu (šeima) ir pasiūloma prevencinė socialinė paslauga arba asmuo (šeima) informuojamas (-a) apie galimybę gauti kitas socialines paslaugas.
7. Apie tai, kad asmeniui (šeimai) reikia prevencinių socialinių paslaugų, Socialinių paslaugų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų (organizacijų) darbuotojai privalo pranešti asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai, pateikdami laisvos formos raštą, kuriame nurodoma asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) vardas, pavardė, kontaktinė informacija (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris ar elektroninio pašto adresas (jeigu žinoma). Socialinių paslaugų įstaiga, teikianti ir (ar) organizuojanti prevencines socialines paslaugas, gavusi iš savivaldybės administracijos informaciją apie prevencinių paslaugų reikalingumą asmeniui (šeimai), Aprašo 8 punkte nustatyta tvarka susisiekia su asmeniu (šeima), jo globėju, rūpintoju, aprūpintoju ir pasiūlo prevencines socialines paslaugas arba asmuo (šeima), jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas informuojamas (-a) apie galimybę gauti kitas socialines paslaugas.
III SKYRIUS
PREVENCINIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS IR TEIKIMAS
8. Atsižvelgdamas į asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), jo globėjo, rūpintojo, aprūpintojo, suinteresuoto asmens nurodytą problemą ar priežastį, dėl kurios kreipiamasi dėl prevencinių socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) teikimo, socialinių paslaugų įstaigos darbuotojas, organizuojantis ir (ar) teikiantis prevencines socialines paslaugas (pvz., socialinis darbuotojas, psichologas) (toliau – specialistas), iš karto (jei asmuo kreipiasi tiesiogiai) arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dienos (jei asmuo kreipiasi paštu ar elektroniniu paštu, ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba jei dėl prevencinių socialinių paslaugų teikimo kreipiasi suinteresuotas asmuo), susisiekęs su asmeniu (šeima), aptaria asmens (šeimos) situaciją, galimų prevencinių socialinių paslaugų turinį, asmens (šeimos) poreikius labiausiai atitinkančias prevencines socialines paslaugas, siekiamus rezultatus ir, asmeniui (šeimai) prireikus, susitaria dėl labiausiai asmens (šeimos) poreikius atitinkančių prevencinių socialinių paslaugų, kurias teikia ši įstaiga, organizavimo ir (ar) jam (jai) pasiūlo kreiptis į konkrečią prevencinę socialinę paslaugą teikiančią socialinių paslaugų įstaigą (nurodo jos pavadinimą, veiklos adresą, kontaktinį telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą). Jeigu dėl objektyvių aplinkybių su asmeniu (šeima) nėra galimybės susisiekti per 5 darbo dienas (pvz., asmuo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje, nurodomi netikslūs asmens (šeimos) kontaktiniai duomenys ar kt.), specialistas susisiekia su asmeniu (šeima) iš karto išnykus šioms aplinkybėms.
9. Jeigu dėl prevencinių socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) teikimo kreipėsi ne pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, prevencinės socialinės paslaugos teikiamos esant asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), jo globėjo, rūpintojo, aprūpintojo sutikimui, duotam socialinių paslaugų įstaigos nustatyta tvarka.
10. Jei dėl prevencinių socialinių paslaugų teikimo kitam asmeniui (šeimai) kreipiasi suinteresuotas asmuo, bet asmuo (šeima), dėl kurio (-ios) buvo kreiptasi, jų atsisako, socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios ir (ar) organizuojančios prevencines socialines paslaugas, specialistas po 10 darbo dienų pakartotinai susisiekia su asmeniu (šeima) ir dar kartą pasiūlo galimybę gauti prevencinę socialinę paslaugą arba asmuo (šeima) informuojamas (-a) apie galimybę gauti kitas socialines paslaugas. Jei asmuo (šeima) dar kartą atsisako siūlomų socialinių paslaugų, asmeniui (šeimai), esant galimybei, pagal turimus kontaktinius duomenis (paštu arba elektroniniu paštu) išsiunčiama informacija apie savivaldybėje teikiamas prevencines socialines paslaugas (paslaugų rūšis ir jas teikiančias įstaigas, nurodant juridinio asmens pavadinimą, veiklos adresą, kontaktinį telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą).
11. Specialistas socialinių paslaugų įstaigos nustatyta tvarka fiksuoja informaciją, reikalingą paslaugų tęstinumui, kokybės užtikrinimui ir (ar) asmens (šeimos) nukreipimui į kitas paslaugas, apie prevencinių socialinių paslaugų teikimo faktą ir (ar) eigą, priklausomai nuo šių paslaugų pobūdžio, netvarkant perteklinių asmens duomenų (pvz., fiksuojama kontaktavimo data, būdas, rezultatas, siūlomų socialinių paslaugų atsisakymo faktas, asmens (šeimos) nukreipimas į kitas (ne socialines) paslaugas), taip pat atvejus, kai su asmeniu (šeima) nepavyksta susisiekti ilgiau nei 5 darbo dienas, taip pat kai, susisiekus su asmeniu (šeima), jis (ji) atsisako siūlomos pagalbos.
12. Jei prevencines socialines paslaugas gaunančiam asmeniui (šeimai) jų nepakanka, kitų socialinių paslaugų teikimo asmeniui (šeimai) poreikis nustatomas ir jos skiriamos vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašo, Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos ir Socialinės globos poreikio vaikui su negalia nustatymo metodikos patvirtinimo“.
13. Jei specialistas mato, kad asmeniui (šeimai) reikia kitų (ne socialinių) paslaugų (pvz., sveikatos, švietimo paslaugų), jis informuoja asmenį (šeimą) apie galimybę gauti kitas (ne socialines) paslaugas ir pasiūlo jam (jai) kreiptis į šias paslaugas teikiančias ir (ar) organizuojančias įstaigas (nurodo jų pavadinimus, veiklos adresus, kontaktinius telefono ryšio numerius ir elektroninio pašto adresus).
14. Prevencinės socialinės paslaugos teikiamos pagal Socialinių paslaugų kataloge numatytą šių paslaugų teikimo trukmę, dažnumą, vietą ir kitas sąlygas.
15. Specialistas, teikiantis prevencines socialines paslaugas asmens gyvenamojoje vietoje, esant galimybei, vizualiai įvertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos saugumo būklę (ar įrengti autonominiai dūmų jutikliai, ar tvarkinga šildymo sistema, elektros instaliacija) ir prireikus informuoja asmenį apie savivaldybėje vykdomas gaisrų prevencijos priemones ir (ar) savivaldybės administraciją – dėl asmens (šeimos) įtraukimo į vienišų, senyvo amžiaus, asmenų su negalia ir nepilnamečius vaikus auginančių asmenų, turinčių specialiųjų poreikių ir gyvenančių riziką keliančiuose individualiuose gyvenamuosiuose būstuose, sąrašus pagal vidaus reikalų ministro tvirtinamą gaisrų prevencijos veiksmų planą ar dėl kitų gaisrų prevencijos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme, taikymo.
16. Prevencinės socialinės paslaugos kiekvienoje savivaldybėje planuojamos ir organizuojamos savivaldybės mero nustatyta tvarka, vadovaujantis Aprašu.
17. Socialinių paslaugų įstaiga Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje informuoja savivaldybės administraciją apie asmenims (šeimoms) suteiktas prevencines socialines paslaugas. Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje teikiami šie duomenys (už einamąjį mėnesį – ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos) apie suteiktas prevencines socialines paslaugas:
17.1. duomenys apie asmenų, su kuriais buvo kontaktuota, skaičių renkami teikiant potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugą (suminis gavėjų skaičius);
17.2. duomenys apie konsultacijų, suteiktų asmenims, kurie kreipėsi į bendruomeninius šeimos namus, skaičių renkami organizuojant kompleksines paslaugas šeimai;
17.3. duomenys apie kompleksinių paslaugų šeimai gavėjus (paslaugų gavėjų bendrą skaičių ir suteiktų kompleksinių paslaugų šeimai sudėtyje esančių paslaugų skaičių) renkami teikiant kompleksines paslaugas šeimai;
17.4. duomenys apie suteiktų darbo su bendruomene paslaugų skaičių renkami teikiant darbo su bendruomene paslaugą;
17.5. duomenys apie šeimų (gavėjų) skaičių renkami teikiant šeimos konferencijos paslaugą (suminis gavėjų skaičius);
17.6. duomenys apie bendrą gavėjų (unikalių fizinių asmenų) skaičių renkami teikiant atvirojo darbo su jaunimu paslaugą;
17.7. duomenys apie bendrą gavėjų (unikalių fizinių asmenų) skaičių renkami teikiant mobiliojo darbo su jaunimu paslaugą;
IV SKYRIUS
POTENCIALIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ PAIEŠKOS PASLAUGA IR JOS TEIKIMO ATVEJAI
18. Potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugos tikslas – sudaryti galimybę asmeniui (šeimai) gauti reikalingą informaciją apie socialines paslaugas, padėsiančias spręsti galimus asmens (šeimos) sunkumus, užmegzti santykį, palaikyti ir (ar) įtraukti asmenį (šeimą) į pagalbos procesą, stiprinti asmens motyvaciją kreiptis pagalbos.
19. Potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga orientuota į asmenis (šeimas), kurie (-ios) neturi ar negali savarankiškai gauti informacijos apie socialines paslaugas, patys nesikreipia pagalbos, galimai patiria atskirtį, krizę ar socialinę riziką ir (ar) turi ribotas galimybes savarankiškai pasinaudoti socialinėmis paslaugomis.
20. Potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga gali būti teikiama tiek asmeniui individualiai, tiek dirbant su visa šeima.
21. Įvertinus situacijos sudėtingumą ir asmens motyvaciją gauti pagalbą, potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga gali būti:
22. Potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugos teikimo vieta parenkama lanksčiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) situaciją ir galimybes, siekiant užtikrinti paslaugos prieinamumą, saugumą ir efektyvų kontaktą su asmeniu, pvz., asmens (šeimos) namuose, socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, viešosiose erdvėse (parkuose, gatvėse, jaunimo susibūrimo vietose), viešuose renginiuose ir kitose bendruomenei prieinamose vietose.
23. Potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugą sudaro šios pagrindinės veiklos:
23.1. konkrečios teritorijos ir (ar) tikslinės grupės asmenų stebėjimas ir situacijos vertinimas, siekiant identifikuoti asmenis, kuriems gali prireikti pagalbos. Šią veiklą galėtų apimti tokie elementai kaip socialinės rizikos veiksnių analizė savivaldybėje (pvz., skurdas, benamystė, priklausomybės, socialinė izoliacija), tikslinių grupių identifikavimas (pvz., senyvo amžiaus asmenys, asmenys su negalia, šeimos, patiriančios socialinę riziką, nesimokantis ir nedirbantis jaunimas, vieniši tėvai ir pan.), viešųjų erdvių, bendruomenių, įstaigų (pvz., asmens sveikatos priežiūros, švietimo) stebėjimas, anoniminių ir (ar) oficialių pranešimų apie galimus sunkumus patiriančius asmenis rinkimas ir vertinimas ir kt.;
23.2. veiklos ir veiksmai, skirti ryšiui su pasirinktos tikslinės grupės asmeniu užmegzti, t. y. pirmojo kontakto inicijavimas (tiesiogiai, telefonu, per tarpininkus ar skaitmeninėmis priemonėmis), prisistatymas, aiškus ir suprantamas paslaugos esmės ir tikslų paaiškinimas, asmens informavimas apie jo teises, galimybes gauti pagalbą, konfidencialumo užtikrinimą, pasitikėjimu grįsto santykio kūrimas (empatija, pagarba, nevertinantis bendravimas), kultūrinių, kalbinių, socialinių ypatumų įvertinimas bendraujant, asmens motyvacijos įvertinimas priimti pagalbą ir kt.;
23.3. veiklos ir veiksmai, skirti ryšiui palaikyti ir santykiui su asmeniu palaikyti, siekiant didinti jo įsitraukimą, motyvaciją ir pasitikėjimą pagalbos sistema, t. y. reguliarus kontaktų palaikymas (susitikimai, skambučiai, žinutės), pirminis neformalus asmens situacijos vertinimas, nustatant pagrindinius sunkumus ir galimus pagalbos poreikius, pasitikėjimo specialistu stiprinimas nuosekliai, patikimai ir pagarbiai bendraujant, asmens įgalinimas (skatinimas priimti sprendimus, didinti savarankiškumą), tarpininkavimas tarp asmens ir institucijų (pvz., asmens sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių paslaugų), krizinių situacijų atpažinimas bei reagavimas ir kt. Taip pat gali būti sudaromas laisvos formos individualaus bendravimo planas, atsižvelgiant į asmens poreikius ir situaciją;
23.4. pagalbos galimybių pristatymas ir pasiūlymas kreiptis pagalbos, t. y. informacijos apie socialines paslaugas pateikimas, pagalbos galimybių paaiškinimas, pritaikytas konkrečiam asmeniui, motyvavimas priimti pagalbą (argumentavimas, palaikymas, baimių mažinimas), asmens palydėjimas į institucijas ar pagalbą teikiančias įstaigas (pagal poreikį), pagalba pildant dokumentus ar teikiant prašymus, nukreipimas į konkrečias paslaugas ar pas specialistus, įtraukimas į ilgalaikės pagalbos procesą (socialinių paslaugų planavimą ir teikimą) ir kt.
24. Potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga teikiama tol, kol pasiekiami numatyti šios paslaugos tikslai, asmuo (šeima) įtraukiamas (-a) į pagalbos procesą arba išnaudojamos šios paslaugos galimybės. Jei potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga teikiama ilgesnį laiką, gali būti periodiškai vertinamas paslaugos tęstinumo tikslingumas, atsižvelgiant į atliktus veiksmus, asmens reakciją, pasiektus rezultatus ir galimybes pasiekti paslaugos tikslus.
25. Potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga laikoma baigta, kai:
25.1. asmuo įtraukiamas į tolesnį pagalbos procesą, t. y. su asmeniu ir (ar) šeima užmegztas ryšys, asmuo priėmė sprendimą kreiptis pagalbos, asmuo nukreiptas ir (ar) palydėtas į atitinkamas paslaugas teikiančią įstaigą ar instituciją ir (ar) asmuo pradėjo naudotis jam paskirtomis paslaugomis;
25.2. asmuo aiškiai išreiškia valią atsisakyti potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugos;
25.3. išnaudojamas visos potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugos galimybės, t. y. buvo imtasi visų galimų veiksmų ryšiui užmegzti ir palaikyti, asmuo nuolat vengia kontakto ar nebendradarbiauja, objektyviai nustatoma, kad tolesnis paslaugos teikimas nebeturi pagrįstos pridėtinės vertės;
25.4. kitos objektyvios aplinkybės (pvz., potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugos gavėjas miršta, potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga nebegali būti teikiama dėl kitų objektyvių, nuo šios paslaugos teikėjo nepriklausančių aplinkybių, asmuo savarankiškai naudojasi pagalbos paslaugomis ar kitaip sprendžia patiriamus sunkumus).
26. Socialinių paslaugų įstaigai rekomenduojama vidaus darbo organizavimo tvarkoje numatyti potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugos organizavimo ir teikimo fiksavimą, netvarkant perteklinių asmens duomenų (numatant konkrečių veiksmų vykdymo eigą – kontaktų su asmeniu (šeima) fiksavimą (data, pobūdis, rezultatai), pirminio ir tęstinio situacijos vertinimo dokumentavimą, atliktus veiksmus, priimtus sprendimus, bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, keitimąsi informacija, potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugos užbaigimo pagrindą, potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugos efektyvumo vertinimą (asmenų, įtrauktų į pagalbos procesą, skaičius, įtrauktų į pagalbą asmenų dalis ir pan.).
27. Potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga teikiama bendradarbiaujant su įvairiomis socialinio darbo įgyvendinimo srityse veikiančiomis įstaigomis, organizacijomis, vietos bendruomene ir kitais suinteresuotais asmenimis, siekiant užtikrinti efektyvų potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugos organizavimą bei pagalbos teikimą, planuojant ir koordinuojant bendrus veiksmus, siekiant gerinti potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslaugos ir reikiamos pagalbos prieinamumą, stiprinant partnerystės ryšius su vietos bendruomene, įtraukiant bendruomenės narius į ankstyvą galimų socialinių problemų atpažinimą, bendrų prevencinių, informacinių ir švietėjiškų veiklų organizavimą, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir didinti socialinių paslaugų prieinamumą, ir kt.
V SKYRIUS
DARBO SU BENDRUOMENE PASLAUGA IR JOS TEIKIMO ATVEJAI
28. Darbo su bendruomene paslauga siekiama stiprinti socialinius bendruomenės narių ryšius, savarankiškumą ir gebėjimą spręsti problemas, stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, mažinti socialinę atskirtį, plėtoti bendruomeninius išteklius ir savipagalbos tinklus, užkirsti kelią socialinių problemų atsiradimui ir gilėjimui bei bendruomenės integracijos į visuomenę skatinimui.
29. Darbo su bendruomene paslauga, atsižvelgiant į bendruomenės situaciją, poreikius, stiprybes bei tikslus, gali apimti vieną ar kelias iš šių pagrindinių veiklų:
29.1. bendruomenės situacijos (ryšių, gebėjimų, išteklių, stiprybių ir silpnybių) stebėseną ir grįžtamojo ryšio teikimo veiklą, kuri yra nuoseklus ir sistemingas bendruomenės socialinės aplinkos, tarpusavio ryšių, gyventojų gebėjimų, turimų išteklių bei kylančių socialinių problemų vertinimas, situacijos stebėseną, siekiant laiku nustatyti pokyčius, poreikius ir stiprybes (pvz., renkama ir analizuojama informacija apie bendruomenės aktyvumą, esamus ir potencialius, formalius ir neformalius lyderius, įsitraukimą į veiklas, užimtumo lygį, gyventojų turimus socialinius, organizacinius ir asmeninius gebėjimus, bendruomenėje prieinamus formalius ir neformalius išteklius (institucijas, organizacijas, erdves, iniciatyvas), bendruomenės integracijos į visuomenę lygmenį, socialinės rizikos veiksnius ir galimas problemas (socialinę atskirtį, izoliaciją, konfliktus ir pan.)) bei grįžtamojo ryšio apie bendruomenės situaciją teikimą bendruomenės nariams, vietos institucijoms ir organizacijoms ar kitiems suinteresuotiems subjektams;
29.2. ryšių tarp įvairių asmenų grupių stiprinimą ir šių grupių telkimo veiklą, kuri yra kryptinga veikla, skirta skirtingų bendruomenės grupių tarpusavio bendravimui, bendradarbiavimui ir tarpusavio supratimui skatinti (pvz., organizuojant bendrus susitikimus, diskusijas, forumus ir kitas bendravimą skatinančias veiklas, inicijuojant ir įgyvendinant bendras veiklas, įtraukiant skirtingas socialines, amžiaus ar interesų grupes, skatinant skirtingų grupių dialogą, mažinant stereotipus ir socialinę atskirtį, tarpininkaujat sprendžiant bendruomenėje kylančius nesutarimus ar konfliktus ir pan.);
29.3. asmenų gebėjimų veikti savarankiškai ir iniciatyviai stiprinimo veiklą, kuri skirta potencialiems ir esamiems bendruomenės lyderiams nustatyti ir įgalinti, bendruomenės narių savarankiškumui, atsakomybei bei gebėjimui inicijuoti ir įgyvendinti veiklas didinti (pvz., motyvuojant gyventojus aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime, skatinant savanorystę ir pilietinį aktyvumą, sudarant galimybes bendruomenės nariams įgyvendinti savo idėjas ir pan.);
29.4. bendruomenei reikalingų viešųjų erdvių paieška ir jų prieinamumo gerinimo veiklą, kuri skirta užtikrinti, kad bendruomenė turėtų prieinamų, saugių ir tinkamų erdvių bendravimui ir veikloms (pvz., nustatant bendruomenės poreikius viešosioms erdvėms, analizuojant esamų erdvių prieinamumą ir tinkamumą, bendradarbiaujant su institucijomis dėl erdvių pritaikymo, skleidžiant informaciją apie galimybes naudotis erdvėmis ir pan.);
29.5. telkiančių ir įgalinančių bendruomeninių veiklų inicijavimo ir vykdymo veiklą, kuri skirta bendruomeninėms iniciatyvoms, stiprinančioms bendruomeniškumą ir gyventojų įsitraukimą, organizuoti ir įgyvendinti (pvz., organizuojant renginius, akcijas, dirbtuves ir kitas bendruomenines veiklas, aktyvinant viešąsias erdves, įtraukiant bendruomenės narius į veiklų planavimą ir įgyvendinimą, skatinant partnerystes su vietos organizacijomis, užtikrinant veiklų prieinamumą įvairioms gyventojų grupėms);
29.6. bendruomeninei veiklai būtinų gebėjimų (iniciatyvumo, bendravimo ir bendradarbiavimo, planavimo) stiprinimo veiklą, kuri skirta bendruomenės narių kompetencijoms, reikalingoms aktyviam dalyvavimui bendruomenės gyvenime, ugdyti (pvz., organizuojant mokymus, seminarus ir praktinius užsiėmimus, ugdant bendravimo, bendradarbiavimo, planavimo ir lyderystės gebėjimus, teikiant individualias ir grupines konsultacijas, skatinant dalijimąsi patirtimi ir gerąja praktika);
29.7. socialiai pažeidžiamų asmenų, šių asmenų grupių identifikavimo ir jų ryšio su bendruomene stiprinimo veiklą, kuri skirta socialinę atskirtį patiriantiems asmenims ar grupėms nustatyti ir sąlygoms jų aktyvesniam dalyvavimui bendruomenės gyvenime sudaryti (pvz., nustatant socialiai pažeidžiamus asmenis ir grupes, bendradarbiaujant su institucijomis ir organizacijomis, skatinant šių asmenų įsitraukimo į bendruomenės veiklas, palydint asmenį ir jam teikiant pagalbą įsitraukimo procese ir pan.).
30. Laukiami rezultatai gali būti trumpalaikiai (tiesioginio) poveikio (padidėjęs gyventojų dalyvavimas veiklose (dalyvių skaičius), užmegzti nauji socialiniai ryšiai, bendruomenės narių įsitraukimas ir pan.) ir ilgalaikio poveikio (sustiprėjusi bendruomenės saviorganizacija, padidėjusi socialinė įtrauktis ir sumažėjusi socialinės atskirties rizika, pagerėjusi gyvenimo kokybė bendruomenėje, atsiradusios tvarios iniciatyvos).
31. Socialinių paslaugų įstaigai rekomenduojama vidaus darbo organizavimo tvarkoje numatyti darbo su bendruomene paslaugos organizavimo ir teikimo fiksavimą, netvarkant perteklinių asmens duomenų (numatant vykdomą veiklą (data, vieta, pobūdis, dalyvių skaičius, rezultatai), bendruomenės narių įsitraukimą (dalyvių skaičius, nauji dalyviai, socialiai pažeidžiami asmenys, savanoriai), bendruomenės situacijos pokyčius (poreikiai, problemos, ištekliai, ryšių dinamika), bendradarbiavimą (partneriai, susitikimai, bendros iniciatyvos) ir kt.). Rekomenduojama rengti periodines veiklos ataskaitas, surinktus duomenis naudoti darbo su bendruomene paslaugai planuoti, veiksmingumui vertinti ir tobulinti. Darbo su bendruomene paslaugos kokybei bei atskaitomybei užtikrinti rekomenduojama atlikti šios paslaugos kokybės vertinimą, nustatant dalyvių skaičių ir įsitraukimo lygį, bendruomenės narių pasitenkinimą, sukurtų iniciatyvų skaičių ir tęstinumą, socialinių ryšių pokyčius, grįžtamojo ryšio analizę ir kt.
32. Siekiant užtikrinti kompleksinį, koordinuotą ir į bendruomenės poreikius orientuotą darbo su bendruomene paslaugos teikimą, ši paslauga teikiama bendradarbiaujant su bendruomenėmis, seniūnijomis, seniūnaitijomis ir įvairiomis socialinio darbo įgyvendinimo srityse veikiančiomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, keičiantis informacija su partneriais apie bendruomenės situaciją, poreikius ir galimybes, organizuojant bendrus susitikimus, planuojant ir įgyvendinant bendras veiklas bei projektus.
VI SKYRIUS
KOMPLEKSINĖS PASLAUGOS ŠEIMAI IR JŲ TEIKIMO ATVEJAI
33. Kompleksinės paslaugos šeimai – tai prevencinės socialinės paslaugos, apibrėžtos Socialinių paslaugų kataloge:
33.1. individualios ir (ar) grupinės konsultacijos – paslaugos, teikiamos asmenims (šeimoms), kurie (-ios) susiduria su sunkumais dėl įvairių socialinių veiksnių ir kuriems (-ioms) gresia išgyventi gilią krizę, patirti sunkių traumuojančių emocinių išgyvenimų, siekiant juos sumažinti, pvz., susiduriantiems su vaiko elgesio sunkumais, tarpusavio santykių problemomis, besilaukiančioms, pagimdžiusioms kūdikį moterims ir jų artimiesiems, asmenims, išgyvenantiems žemos savivertės jausmą, vienišumo jausmą, įvairias baimes, patiriantiems patyčių, kitus socialinės rizikos veiksnius. Konsultacijų tikslas – padėti asmeniui (šeimai) išspręsti problemas, kurių jis (ji) negali išspręsti be specialisto pagalbos, atpažinti ir pakeisti neveiksmingus elgesio modelius, ugdyti įgūdžius, padedančius įveikti sunkumus ir kylančius iššūkius, įsisąmoninti vidinius psichologinius trikdžius, sustiprinti savivertę, gebėjimus atpažinti savo poreikius;
33.2. savitarpio pagalbos grupės – paslaugos, skirtos asmenims, kuriuos vienija panaši išgyvenimų patirtis ir patiriami sunkumai, kuriais dalindamiesi ir kuriuos analizuodami asmenys palaiko vienas kitą, keičia požiūrį, įgyja problemų sprendimo įgūdžių, pvz., skyrybas išgyvenantiems, negalią turinčiojo artimiesiems, artimąjį slaugantiems asmenims, tėvams, auginantiems vaikus, turinčius raidos, elgesio sutrikimų, asmenims, susiduriantiems su priklausomybėmis šeimoje, ir kt.;
33.3. socialinių įgūdžių ugdymo grupių vaikams ir paaugliams organizavimas ir užsiėmimų vedimas – struktūruoti vaikams ir (ar) paaugliams organizuojami užsiėmimai, kurių metu įgyjama reikalingų socialinių įgūdžių, stiprinami gebėjimai savarankiškai spręsti iškilusias problemas, atpažinti emocijas, spręsti konfliktus, valdyti impulsus ir pan., pvz., konfliktų sprendimo įgūdžių, jausmų atpažinimo ir valdymo, priklausomybių prevencijos mokymai, užsiėmimai patiriantiems tėvų skyrybų krizę, jausmų (emocijų) atpažinimo ir valdymo mokymai ir kt.;
33.4. tėvystės mokymų organizavimas ir teikimas – mokymai bei paskaitos, organizuojami tėvams (įtėviams, globėjams, rūpintojams ar kitiems vaikus auginantiems asmenims), kurie siekia įgyti naujų žinių, tobulinti tėvystės įgūdžius ar kuriems trūksta žinių apie vaiko elgesį, vaikų raidos etapų ypatumus. Mokymuose gali būti derinamos teorinės ir praktinės užduotys, skatinama diskutuoti, dalytis patirtimi, aptarti realias situacijas ir kt.;
33.5. šeimos mediacija – neteisminė civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo paslauga, skirta padėti šalims neteisminio ginčo atveju, išgryninti tarpusavio santykių konfliktus, skirtingus interesus, poreikius, rasti bendrų sąlyčio taškų, kurie padėtų spręsti konfliktinius santykius;
33.6. šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose – paslauga, skirta asmeniui (šeimai), kuriam (-iai) dėl patiriamų emocinių, psichologinių ar socialinių sunkumų sudėtinga atvykti į paslaugos teikimo vietą. Šia paslauga siekiama suteikti asmeniui (šeimai) emocinę (psichologinę) pagalbą jo (jos) gyvenamoje aplinkoje, stengiantis pastebėti jo (jos) patiriamus iššūkius, užkirsti kelią didesnių problemų ar jų pasekmių atsiradimui ir stiprinti asmens gebėjimą spręsti kylančius sunkumus;
33.7. pavėžėjimo paslauga – paslauga, organizuojama ir teikiama paslaugos gavėjui, kuris neturi galimybių naudotis viešuoju transportu ar asmeniniu transportu, siekiant, kad paslaugos gavėjas laiku atvyktų į kompleksinių paslaugų šeimai teikimo vietą ir (ar) parvyktų atgal;
34. Kompleksines paslaugas šeimai savivaldybės teritorijoje organizuojantys, o prireikus – ir teikiantys bendruomeniniai šeimos namai atrenkami savivaldybės mero nustatyta tvarka. Bendruomeninių šeimos namų atranka neatliekama, jei savivaldybės taryba suteikė įgaliojimus bendruomeninių šeimos namų funkcijas vykdyti socialinių paslaugų įstaigai, kuri yra savivaldybės biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra savivaldybė.
35. Atrenkant ar paskiriant bendruomeninius šeimos namus, rekomenduojama nustatyti reikalavimą socialinių paslaugų įstaigoms turėti kompleksinių paslaugų šeimai organizavimo patirties.
36. Savivaldybės administracija užtikrina bendruomeninių šeimos namų veiklos kokybės priežiūrą, kompleksinių paslaugų šeimai atitikties gyventojų poreikiams vertinimą ir nustato bendruomeninių šeimos namų veiklai taikomus kriterijus, kurių neatitikus sprendžiamas atrinktų ar paskirtų bendruomeninių šeimos namų veiklos stabdymo ir naujų bendruomeninių šeimos namų atrankos vykdymo ar paskyrimo klausimas. Darbuotojai, dalyvaujantys vykdant bendruomeninių šeimos namų funkcijas, turi turėti šioms funkcijoms vykdyti reikiamą kvalifikaciją ir gebėjimų (pvz., socialiniai darbuotojai) ir atitikti kituose teisės aktuose keliamus reikalavimus (pvz., turėti teisėto darbo su vaikais kodą ir kt.).
37. Savivaldybės administracija arba bendruomeninių šeimos namų funkcijas vykdanti socialinių paslaugų įstaiga savivaldybės mero nustatyta tvarka atrenka kompleksinių paslaugų šeimai teikėjus savivaldybėje. Kompleksinių paslaugų šeimai teikėjų savivaldybėje atranka turi būti skaidri, vieša ir objektyvi ir atitikti 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004-02-05-01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A1-393 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004-02-05-01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ aprašo patvirtinimo“, 1 priede numatytus atrankos reikalavimus.
Kompleksinių paslaugų šeimai teikėjų atranka gali būti neatliekama, jeigu bendruomeninių šeimos namų funkcijas vykdanti socialinių paslaugų įstaiga, kuriai savivaldybės taryba suteikė įgaliojimus, yra savivaldybės biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra savivaldybė ir kuri organizuoja ir pati teikia kompleksines paslaugas šeimai.
Apie paskirtus, atrinktus ir (ar) pasikeitusius kompleksinių paslaugų šeimai teikėjus bendruomeniniai šeimos namai paštu ar elektroniniu paštu nedelsdami informuoja koordinuojančią instituciją, nurodydami jų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius ir elektroninio pašto adresus.
38. Organizuodami ir teikdami kompleksines paslaugas šeimai, bendruomeniniai šeimos namai ir atrinkti (paskirti) kompleksinių paslaugų šeimai teikėjai naudojasi Metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro teikiama metodine pagalba (dalyvauja organizuojamuose mokymuose, konsultacijose ir kt.) – tobulina darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių kompleksines paslaugas šeimai, profesinę kompetenciją, nuolat gerina šių paslaugų kokybę. Bendruomeniniai šeimos namai ir koordinuojanti institucija, bendradarbiaudami su Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru, teikia jam informaciją, reikalingą kompleksinių paslaugų šeimai kokybei gerinti (pvz., informaciją apie kompleksinių paslaugų šeimai gavėjų skaičių, jų amžiaus grupes, užimtumą, kitą svarbią informaciją, išskyrus informaciją, pagal kurią galima nustatyti asmens tapatybę), dalydamiesi gerąja kompleksinių paslaugų šeimai organizavimo ir teikimo patirtimi.
39. Specialistai (psichologai, socialiniai darbuotojai, mediatoriai, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistai, jaunimo darbuotojai ir kiti specialistai), teikiantys kompleksines paslaugas šeimai, turi būti kompetentingi ir susipažinę su kompleksinių paslaugų šeimai turiniu, turėti atitinkamą išsilavinimą konkrečiai sudėtinei kompleksinei paslaugai šeimai teikti, atitikti kituose teisės aktuose keliamus reikalavimus (pvz., būti nepriekaištingos reputacijos, turėti teisėto darbo su vaikais kodą ir kt.). Neturintys atitinkamo išsilavinimo specialistai, kuriems nėra taikomi teisės aktų reikalavimai išsilavinimui, turi turėti darbo patirties, įgytos teikiant individualias ir (ar) grupines konsultacijas, organizuojant savitarpio pagalbos grupes, tėvystės mokymus, teikiant socialinių įgūdžių ugdymo paslaugas vaikams ir paaugliams. Socialinių paslaugų įstaiga, organizuodama kompleksines paslaugas šeimai ir atrinkdama specialistus, turi įvertinti jų kompetenciją, atitiktį kituose įstatymuose nustatytiems reikalavimams (pvz., nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir kt.), turimą patirtį ir juos supažindinti su kompleksinių paslaugų šeimai turiniu.
VII SKYRIUS
SOCIOKULTŪRINĖS PASLAUGOS IR JŲ TEIKIMO ATVEJAI
40. Sociokultūrinės paslaugos – tai laisvalaikio, socialinės įtraukties ir bendruomeniškumo stiprinimo veiklos, skirtos asmenų ir šeimų socialiniams ryšiams plėtoti, socialinei atskirčiai ir vienišumui mažinti, savarankiškumui didinti, saviraiškai skatinti bei socialiniams ir gyvenimo įgūdžiams stiprinti. Šios paslaugos orientuotos į prevenciją, ankstyvą socialinių problemų atpažinimą ir pozityvios socialinės elgsenos formavimą.
41. Sociokultūrinių paslaugų gavėjai – asmenys ir šeimos (vaikai ir jaunimas, vyresnio amžiaus asmenys, asmenys su negalia ir kt.).
42. Sociokultūrinės paslaugos gali būti teikiamos socialinių paslaugų įstaigose, dienos ir bendruomenės centruose, švietimo, kultūros ir sporto įstaigose, viešosiose erdvėse (parkuose, aikštėse ir pan.) ir kt.
43. Sociokultūrinių paslaugų dažnumas nustatomas atsižvelgiant į tikslinės grupės poreikius, veiklos pobūdį ir siekiamus rezultatus.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
45. Socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios ir (ar) organizuojančios prevencines socialines paslaugas, priimti sprendimai ir veiksmai (neveikimas) dėl netinkamo prevencinių socialinių paslaugų teikimo gali būti apskųsti Socialinių paslaugų įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka.
46. Savivaldybė viešai savo interneto svetainėje ar jos skiltyje (rekomenduojama), taip pat kitomis informavimo priemonėmis (pvz., per visuomenės informavimo priemones, renginius ir pan.) skelbia informaciją apie jos teritorijoje organizuojamas ir teikiamas prevencines socialines paslaugas: teikiamų prevencinių socialinių paslaugų turinį ir siekiamą rezultatą, prevencinių socialinių paslaugų teikėjus (jų pavadinimus, kontaktinę informaciją – telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus), prevencinių socialinių paslaugų gavimo tvarką, prevencinių socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą reglamentuojančius teisės aktus.
47. Asmens duomenys, organizuojant ir (ar) teikiant prevencines socialines paslaugas, tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Aprašu ir kitais teisės aktais, kuriuose reglamentuojama asmens duomenų apsauga ir tvarkymas.
49. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679.