Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO PAPILDYMO
2021 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3109
2024 m. gegužės 8 d. Nr. 327
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. kovo 20 d. sprendimo
Nr. SV-S-1329 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 2021 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3109 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Įstatymo projektu siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą vertimąsi azartinių lošimų veikla, kuris apibrėžiamas kaip neteisėtas azartinių lošimų organizavimas arba siūlymas dalyvauti azartinių lošimų veikloje. Atkreiptinas dėmesys, kad neteisėtas vertimasis azartinių lošimų veikla jau šiuo metu užtraukia baudžiamąją atsakomybę, vadovaujantis galiojančia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio norma, kuria kriminalizuotas neteisėtas vertimasis bet kokios rūšies komercine, įskaitant ir azartinius lošimus, veikla. Pažymėtina, kad BK202 straipsnyje šios nusikalstamos veikos padarymas ir baudžiamumas siejami su nusikalstamos veikos sudėties būtinais požymiais – versliškumu ar stambiu mastu. Įstatymo projektu siūloma baudžiamajai atsakomybei atsirasti esminių neteisėto vertimosi komercine veikla sudėties stambaus masto ir versliškumo požymių atsisakyti ir
4 metų laisvės atėmimo bausme bausti už visus be išimties neteisėto vertimosi komercine veikla (azartinių lošimo organizavimo) atvejus, įskaitant pavienius šiuo metu administracinio nusižengimo požymius atitinkančius arba net jokios atsakomybės neužtraukiančius mažareikšmius atvejus. Aptariamu aspektu atkeiptinas dėmesys, kad Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, (toliau – Vyriausybės programa) priemonių plane nurodytų įgyvendinimo priemonių visuma leidžia teigti, kad joje įtvirtintas siekis kompleksiškai peržiūrėti, suderinti ir subalansuoti valstybės vykdomą baudžiamąją politiką, siekiant, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma kaip ultima ratio priemonė ir kad būtų numatyta proporcinga baudžiamoji atsakomybė už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, o už veikas skiriamos bausmės būtų adekvačios, pagrįstos ir proporcingos. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių plane įtvirtinta sisteminė BK pertvarka: a) subalansuoti valstybės baudžiamąją politiką, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma kaip ultima ratio priemonė ir kad būtų numatyta proporcinga baudžiamoji atsakomybė už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (Vyriausybės programos 8.2.6 papunktis); b) atlikti bausmių taikymo reglamentavimo kompleksinę analizę ir sisteminę peržiūrą, siekiant bausmių taikymo proporcingumo ir pagrįstumo (Vyriausybės programos 8.2.7 papunktis); c) atlikti nusikalstamų veikų sankcijų sistemos analizę, įvertinti jų proporcingumą, pagrįstumą ir tarpusavio suderinamumą (Vyriausybės programos 8.2.8 papunktis). Įgyvendinant aptariamas Vyriausybės programos nuostatas, kompleksiškai peržiūrėtos visos baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies normos ir parengti sisteminiai baudžiamojo įstatymo pakeitimai, tinkamai subalansuojantys valstybės vykdomą baudžiamąją politiką. Pažymėtina, kad, vykdant baudžiamojo įstatymo sisteminę pertvarką, BK 202 straipsnio nuostatos įvertintos kaip tinkamai įgyvendinančios konstitucinių proporcingumo ir ultima ratio principų reikalavimus. Todėl Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas, kuriuo siekiama baudžiamąją atsakomybę taikyti už itin nedidelio pavojingumo pažeidimus, nėra suderinamas su šiuolaikinės valstybės baudžiamosios politikos formavimo gairėmis ir tendencijomis.