KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
7 POSĖDIS
SPRENDIMAS
DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. rugpjūčio 22 d. Nr. TS-321
Kaunas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies
30 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 9 dalimi ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Kauno rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. TS-26 „Dėl Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo” su visais pakeitimais ir papildymais.
3. Asmens (šeimos), pradėjusio (-ios) gauti socialines paslaugas iki 2024 m. birželio 30 d., finansinės galimybės įvertinamos iš naujo iki 2024 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Socialinių paslaugų įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta tvarka. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti keičiamas tik tuo atveju, jeigu atlikus šioje dalyje numatytą vertinimą, nustatomas mažesnis mokėjimo už socialines paslaugas dydis, negu buvo nustatytas atliekant finansinių galimybių vertinimą pagal teisės aktus, galiojusius iki 2024 m. birželio 30 d.
PATVIRTINTA
Kauno rajono savivaldybės tarybos
2024 m. rugpjūčio 22 d.
sprendimu Nr. TS-321
Kauno rajono savivaldybės GYVENTOJŲ mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas, pagalbos pinigų dydžio nustatymą ir jų mokėjimą, finansinių galimybių vertinimą, pajamų ir turto apskaičiavimą, bei atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus Kauno rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė).
2. Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų kaina viršija Savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, šio dydžio ir socialinių paslaugų kainos skirtumas asmens (šeimos) pageidavimu mokamas paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio asmens) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3. Konkretus mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) pagal Aprašą nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas) ir kitais teisės aktais.
4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.
5. Socialines paslaugas gaunančio asmens (šeimos) ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos, kurios steigėjas yra Savivaldybė, tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių ar jo globėjo, rūpintojo, atstovo), rentos mokėtojo, kitų suinteresuotų asmenų ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovo sutartimi.
6. Kai asmeniui (šeimai) socialinės paslaugos teikiamos ne Savivaldybės įsteigtose įstaigose, sutartį pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, socialinių paslaugų teikėjas ir socialines paslaugas gaunantis asmuo (globėjas, rūpintojas, atstovas), rentos mokėtojas, kiti suinteresuoti.
7. Jei pagal Aprašą ar specialiuosius teisės aktus tam tikra socialinė paslauga asmenims (šeimoms) teikiama nemokamai, sutartį dėl sumokėjimo už šias socialines paslaugas Savivaldybė gali sudaryti tik su paslaugų teikėju.
8. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
9. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ PREVENCINES, BENDRĄSIAS IR SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS
10. Prevencinės ir bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų, valstybės biudžeto dotacijų Savivaldybės biudžetui arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
12. Kiekvienas paslaugų gavėjas (paslaugą gaunanti šeima) už transporto organizavimo paslaugą moka nustatytą mokėjimo už socialines paslaugas dydį, nepriklausomai nuo ta pačia transporto priemone vykstančių Paslaugų gavėjų skaičiaus.
13. Paslaugų gavėjų mokėjimo už transporto organizavimo paslaugą pagrindiniai kriterijai:
14. Mokėjimas už transporto organizavimo paslaugą skaičiuojamas pagal hodometro duomenis nuo paslaugų gavėjo paėmimo vietos iki galutinės jo nuvežimo vietos, skaičiuojant nuvykimą, laukimą ir grįžimą į paslaugų gavėjo pageidaujamą vietą.
15. Asmens (šeimos), pageidaujančio gauti transporto organizavimo paslaugą, finansinės galimybės nevertinamos, kai transporto organizavimo paslauga teikiama nemokamai arba asmuo sutinka mokėti visą transporto organizavimo paslaugos kainą.
16. Transporto organizavimo paslauga teikiama nemokamai:
17. Mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas, socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
18. Maksimalus asmens mokėjimo už bendrąsias paslaugas ar socialinės priežiūros paslaugas dydis negali viršyti 20 procentų asmens pajamų už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas socialines paslaugas.
19. Asmens, kuris pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą negauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kurio mėnesio pajamos yra:
19.1. didesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų;
19.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
20. Asmens (šeimos), gaunančio (-ios) bendrąsias socialines paslaugas, ar šeimos, kurios mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra:
20.1. didesnės kaip 2 VRP dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas ar socialinės priežiūros paslaugas dydį, neviršijantį 5 procentų asmens (šeimos) pajamų;
20.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas ar socialinės priežiūros paslaugas dydį, neviršijantį 10 procentų asmens (šeimos) pajamų;
21. Jeigu asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis:
21.1. neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
22. Socialinės priežiūros paslaugos – socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms, psichosocialinė pagalba (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu), pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, socialinių dirbtuvių paslaugos, laikinas apnakvindinimas, intensyvi krizių įveikimo pagalba (jeigu neteikiamas laikinas apgyvendinimas), palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste), psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
23. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo (jos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei – socialinė priežiūra už 7 pirmas kalendorines dienas teikiama nemokamai.
24. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį arba neviršija valstybės remiamų pajamų dvigubo dydžio, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą, ir asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.
25. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugas ir (ar) socialinę priežiūrą dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
26. Mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas ir socialinės priežiūros paslaugas, teikiamas trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, ne visą dieną ar trumpiau nei nustatyta maksimali galima socialinės priežiūros paslaugų teikimo trukmė, dydis nustatomas proporcingai teikiamų socialinės priežiūros paslaugų trukmei.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
27. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. Socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
28. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui:
28.1. neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
29. Asmens, kuris pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą negauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, ir kurio mėnesio pajamos yra:
29.1. mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
30. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 33 punkte, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų jo pajamų.
31. Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis asmeniui nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos asmens namuose trukmei, atsižvelgiant į maksimalią asmeniui taikomą dienos socialinės globos asmens namuose trukmę.
32. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis asmeniui nustatomas proporcingai jam teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Jei asmuo, gaunantis dienos socialinę globą dienos socialinės globos centre, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai tiek, kiek sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
IV SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
34. Mokėjimo už asmeniui teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų.
35. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
36. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
37. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
38. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis atleidžiamas nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą 30 kalendorinių dienų.
39. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos į stacionarias sveikatos priežiūros įstaigas, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką, kai asmuo išvykęs, nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo išvykimo paros, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
40. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į asmens turtą.
41. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., ir jo turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
42. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už šiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.
43. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
44. Mokėjimo už vaikui su negalia teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į jo turtą ir neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Jeigu vaikas su negalia pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
45. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
46. Asmeniui, laikinai Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo paros, kai asmuo išvykęs, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo asmens išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai asmuo išvyksta trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGĄ
47. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis, nustatomas atsižvelgiant į individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui.
48. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis:
48.1. neturi viršyti 40 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio;
48.2. neturi viršyti 60 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.
VII SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ DYDŽIO NUSTATYMAS IR JŲ MOKĖJIMAS
50. Pagalbos pinigai skiriami Socialinių paslaugų įstatymo nustatytais atvejais ir sąlygomis bei Globos centro veiklos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
51. Vaikus prižiūrinčioms ar juos globojančioms (jais rūpinančioms) šeimoms, budintiems globotojams ar nuolatiniams globotojams arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, budintiems globotojams ar nuolatiniams globotojams per globos centrą arba asmeniui (šeimai), gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.
52. Asmeniui (šeimai) pagalbos pinigai gali būti skiriami tik tada, kai dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių asmeniui (šeimai) suteikti bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros paslaugų šias paslaugas asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais. Pagalbos pinigai gali būti suteikti tik su asmens (šeimos) laisvos formos rašytiniu sutikimu.
53. Pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas, patvirtintą Savivaldybės tarybos kainų dydį.
54. Pagalbos pinigai skiriami budinčiam globotojui ar asmeniui (šeimai), globojančiam ar sutikusiam kriziniais atvejais prižiūrėti vaiką, nesusijusį artimais giminystės ryšiais (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnį). Už vieną globojamą ar prižiūrimą vaiką, kurio globą ar priežiūrą organizuoja Savivaldybės administracija, skiriama penkių bazinės socialinės išmokos dydžių pagalbos pinigų suma per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.
55. Šeimos atstovas, globos centras, atstovaujantis budintį globotoją ar nuolatinį globotoją pagal sutartį, dėl pagalbos pinigų mokėjimo už globojamą ar prižiūrimą vaiką kreipiasi į Savivaldybės administraciją. Išmokai gauti reikia pateikti šiuos dokumentus:
55.3. dokumentus, patvirtinančius laikinosios ar nuolatinės globos nustatymą ar vaiko priežiūros, laikino apgyvendinimo (vaiko perdavimo ir priėmimo aktą) faktą;
56. Sprendimą dėl pagalbos pinigų skyrimo, mokėjimo trukmės ir nutraukimo priima Savivaldybės administracijos skyrius, atsakingas už socialinių paslaugų organizavimą.
57. Pagalbos pinigai neskiriami, o jei paskirti – mokėjimas nutraukiamas:
57.1. dėl socialinių paslaugų besikreipiančiam asmeniui (šeimai):
57.1.4. nustačius, kad asmeniui teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ar socialinės priežiūros paslaugų nebereikia;
57.2. Vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai, budinčiam ir nuolatiniam globotojui:
57.2.2. vyresniam nei 18 metų asmeniui nutraukus mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ar išvykus iš globėjo, rūpintojo šeimos, šeimynos, budinčio ar nuolatinio globotojo gyventi savarankiškai;
57.2.4. jeigu paskelbta prižiūrimo, globojamo (rūpinamo) vaiko paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, kol neišnyksta nurodytos aplinkybės;
57.2.5. mirus prižiūrimam ar globojamam (rūpinamam) vaikui ar vaiko globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviui, budinčiam globotojui ar nuolatiniam globotojui;
57.2.8. globojamas (rūpinamas) ar prižiūrimas vaikas, už kurį buvo mokami pagalbos pinigai, yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam LR baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, apgyvendintas socializacijos centre, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas, kol neišnyksta šios aplinkybės;
57.2.9. vaiko laikinoji globa (rūpyba) ar priežiūra nustatyta vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu;
58. Pagalbos pinigų, skirtų asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinės priežiūros paslaugoms, naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Savivaldybės administracija. Nustačiusi, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, Savivaldybės administracija turi nutraukti jų mokėjimą. Nutraukusi pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai), Savivaldybės administracija turi teikti bendrąsias socialines paslaugas ar socialinės priežiūros paslaugas.
59. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), vaiko globėjas (rūpintojas), globos centras turi informuoti Savivaldybės administraciją apie aplinkybes, turinčias įtakos pagalbos pinigų mokėjimui ar jų dydžiui.
60. Jeigu asmuo, vienas suaugęs šeimos narys, Vaiko globėjas (rūpintojas) per mėnesį nepraneša apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos pagalbos pinigų mokėjimui arba jų dydžiui, ir dėl to susidaro permoka, permokėta suma asmens, vieno suaugusio šeimos nario, Vaiko globėjo (rūpintojo), gali būti grąžinama visa ar dalimis, arba išskaičiuojama iš asmeniui, šeimai, Vaiko globėjui (rūpintojui) pagal šį Aprašą priklausančių pagalbos pinigų po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra asmens, vieno iš suaugusio šeimos nario, Vaiko globėjo (rūpintojo) raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Jei pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas, permoka (likusi permokos suma) asmens, vieno iš suaugusių šeimos narių, Vaiko globėjo (rūpintojo) raštišku sutikimu gali būti išskaitoma iš bet kurios kitos jo gaunamos išmokos, kurią moka Savivaldybės administracija. Neteisėtai gauti pagalbos pinigai, asmeniui, vienam iš suaugusių šeimos narių, Vaiko globėjui (rūpintojui) nesutikus jų grąžinti, išieškomi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
VIII SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
61. Asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Savivaldybės administracijos skyrius, atsakingas už socialinių paslaugų organizavimą parengdamas Pažymą apie mokesčio už socialinę paslaugą dydį.
62. Vienos valandos asmeniui (šeimai) mokėjimo dydis yra proporcingai lygus apskaičiuotam paslaugos teikimo mokėjimo dydžiui ir suteiktų valandų skaičiui per mėnesį. Kai paslauga turi apribotą paslaugos teikimo trukmę (pvz. 10 val./ sav.), reglamentuojamą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų kataloge, vienos valandos mokėjimo dydis apskaičiuojamas taikant 23 darbo dienų, 184 darbo valandų arba 4,6 savaičių skaičiui per mėnesį. Vienos paros asmeniui (šeimai) mokėjimo dydis apskaičiuojamas taikant 31 paros dydį per mėnesį.
63. Mokėjimo už kartu teikiamas ne daugiau kaip 3 socialinės priežiūros ir (ar) laikino atokvėpio paslaugas ir (ar) asmeninę pagalbą, teikiamą pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
64. Asmens (šeimos) finansinės galimybės negali turėti įtakos jo (jos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis jam (jai) nustatytas.
65. Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) turi pateikti informaciją apie turimas pajamas, nurodytas Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas), o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turtą, nurodytą Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnyje (turto vertę).
66. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) pateikė neteisingus duomenis apie asmens (šeimos) turimas pajamas ir asmens turtą, Savivaldybės administracija gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą, ir (ar) patikrinti šiuos duomenis registruose, valstybės ar vidaus administravimo informacinėse sistemose.
67. Asmens (šeimos), kuriam (-iai) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms (jų rūšiai, dydžiui ir kt.) ir (ar) turtui (jį ar jo dalį pardavus, padovanojus, įsigijus turtą ir kt.), asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos iš naujo.
68. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimą, bet ne vėliau kaip likus 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
69. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Savivaldybės administracija turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam (jai) skiriamos socialinės paslaugos.
70. Jei asmens finansinių galimybių vertinimas apima ir jo turto vertinimą ir jei šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui skaičiuojamas ir už socialines paslaugas, suteiktas iki turto vertinimo dienos.
71. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, jei asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
72. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių gauti socialines paslaugas asmenų (jų suaugusių šeimos narių) ar jų globėjų (rūpintojų, aprūpintojų) arba socialines paslaugas organizuojančių ar teikiančių institucijų ar įstaigų prašymu (nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, ryšys su asmeniu, dėl kurio kreipiamasi, ar juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašymas pateikti duomenis apie asmens gaunamas pajamas (pajamų sumos) ir (ar) turtą (turto vertė), prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas) per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos parengia ir išduoda pažymas apie asmens (šeimos) gaunamas pajamas ir (ar) turtą.
73. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos savivaldybės administracijos prašymu (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas ir duomenų apimtis) turi parengti ir pateikti jai informaciją, susijusią su asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimu.
75. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) pagal Aprašo 5-6 punktuose nurodytose sutartyse nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir (ar) turto pokyčių dienos praneša savivaldybės administracijai apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5–9, 13, 15, 17–19 punktuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius po ankstesnio (paskutinio) vertinimo.
76. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio
(-čios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo minėtos informacijos gavimo dienos. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo pajamų pokyčio dienos.
77. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie asmens, gaunančio ilgalaikę socialinę globą, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo minėtos informacijos gavimo dienos. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo turto pokyčio dienos.
IX SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
79. Mokėjimo šaltiniai yra asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skirtos asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
80. Nustatant asmens finansines galimybes, į asmens pajamas įskaitomos Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens gaunamos pajamos.
81. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, nustatant asmens finansines galimybes (jei skiriama ir teikiama socialinė priežiūra, dienos socialinė globa), į jo pajamas įskaitomos tik Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos pajamos.
82. Vertinant vidutines šeimos pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, besimokantys pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuojantys aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariais nelaikomi.
83. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, kurį pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
84. Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 8, 9 punktuose nurodytos pajamos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į asmens pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
85. Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytos pajamos įskaitomos į asmens pajamas tų mėnesių, kuriais jos išmokėtos.
86. Organizuojant asmeniui trumpalaikės/ ilgalaikės socialinės globos teikimą asmeniui Globos namuose, skatintinas asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų finansinis prisidėjimas prie asmens išlaikymo Globos namuose.
87. Socialinė priežiūra, laikino atokvėpio paslauga, socialinė globa finansuojama tiesiogiai, sudarant sutartį su akredituotą socialinę priežiūrą, akredituotą laikino atokvėpio paslaugą teikiančiu socialinių paslaugų teikėju ar socialinės globos įstaiga dėl asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo.
X SKYRIUS
ASMENS TURTO VERTINIMAS
88. Nustatant asmens finansines galimybes (jei asmeniui skiriama ar pradėta teikti ilgalaikė socialinė globa po 2007 m. sausio 1 d.), įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) turėtas Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas.
89. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą. Asmens turto, nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, savivaldybės administracijos gaunamus iš Nekilnojamojo turto registro ir (ar) kadastro. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta Nekilnojamojo turto registre ir (ar) kadastre, jis turi teisę finansines galimybes vertinusiai savivaldybės administracijai pateikti turto vertinimo, atlikto vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ne vėliau kaip per 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo, ataskaitą.
90. Jei vertinamas Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, turėtas per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) dienos, bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu jis pakeistas į kitą kurį nors Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.
91. Asmuo už ilgalaikę socialinę globą (jei mokėjimas už ją nustatomas, atsižvelgiant į asmens turto vertę) moka tol, kol jo turto vertė viršija jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, išskyrus atvejus, kai asmuo atleidžiamas nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą ar šis mokėjimas sumažinamas arba kai įvyksta jo turto ir (ar) pajamų pokytis ir šiuo pagrindu jau nebereikia mokėti už ilgalaikę socialinę globą.
92. Jei Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimus dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas rekomenduojama nustatyti Aprašo 5-6 punktuose nurodytose sutartyje.
93. Duomenis apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes savivaldybės administracija gauna iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo pagal savivaldybės administracijos ir Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoju sudarytas duomenų teikimo sutartis ir (ar) prašymus (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašymas pateikti duomenis apie asmens turtą (turto vertė), prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas).
94. Informaciją apie pinigines lėšas (jų sumas) raštu pateikia pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas).
95. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos pagal deklaravimo adresą, buvusį iki atvykstant į Globos namus, normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota, – iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
XI SKYRIUS
ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS AR JO SUMAŽINIMAS
97. Asmuo (šeima) atleidžiamas arba mokėjimo dydis sumažinamas nuo mokėjimo už socialines paslaugas, šiais atvejais:
97.1. stichinės nelaimės (gaisras, gamtos jėgos – potvynis, audra ir pan.) atveju nukentėjus gyvenamajam būstui už socialines paslaugas, išskyrus trumpalaikes ar ilgalaikes socialinės globos paslaugas;
98. Asmuo, kai asmeniui būtinos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, o jo turtas viršija turto vertės normatyvą ir asmeniui neužtenka jo gaunamų pajamų susimokėti už ilgalaikės socialinės globos paslaugas, gali būti atleidžiamas 3, 6, 12 mėnesiams ar neterminuotam laikotarpiui nuo mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas dalies, apskaičiuojamos nuo turto vertės, viršijančios nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo šiais atvejais:
98.1. kai asmuo pats nesugeba pasirūpinti turimo turto pardavimu, nėra giminaičių ar kitų suinteresuotų asmenų, kurie galėtų rūpintis asmens turimu turtu (statiniais, žeme ir kt.);
99. Šio Aprašo 98 punkte numatytu atveju atleidimo laikotarpio terminas nustatomas atsižvelgiant į terminą, per kurį gali būti parduotas, išnuomotas, padovanotas turimas turtas ar turimo turto dalis.
100. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių, globėjas, rūpintojas, kitas teisėtas atstovas), pageidaujantis būti atleistas nuo mokėjimo už gaunamas socialines paslaugas šio Aprašo 97.1 papunktyje nustatytu atveju ar mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas dalies, apskaičiuotos nuo turimo turto vertės, viršijančios nustatytą turto vertės normatyvą, šio Aprašo 98 punkte nustatytais atvejais, pateikia laisvos formos prašymą ir aplinkybes pagrindžiančius dokumentus Savivaldybės administracijai.
101. Socialinis darbuotojas, nustatęs asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, ar socialinių paslaugų įstaigos, kuri teikia asmeniui (šeimai) socialines paslaugas socialinis darbuotojas, įvertina asmens situaciją ir Savivaldybės administracijai pateikia rekomendaciją dėl asmens (šeimos) atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas ar mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas dalies, apskaičiuotos nuo turimo turto vertės, viršijančios nustatytą turto vertės normatyvą šio Aprašo 97.1, 98 punktuose nustatytais atvejais.
102. Socialinių paslaugų įstaigos socialinis darbuotojas, nustatęs asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį bei įvertinęs, kad asmuo (socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Savivaldybės administracijai pateikia rekomendaciją dėl asmens atleidimo nuo mokėjimo socialinę priežiūrą ar trumpalaikę socialinę globą šio Aprašo 23 ir 38 punktuose nustatytais atvejais.
103. Savivaldybės socialinių paslaugų skyrimo komisija (toliau – Komisija) nagrinėja klausimus, susijusius su socialinių paslaugų organizavimu, priima nutarimus ir teikia rekomendacijas dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugų skyrimo, sustabdymo, nutraukimo, asmens atleidimo (dalinio atleidimo) nuo mokėjimo už socialines paslaugas, mokesčio atidėjimo, sumažinimo ar kitais socialinių paslaugų organizavimo klausimais, dėl kurių kreipiasi asmenys, įstaigų, teikiančių socialines paslaugas vadovai ar kiti suinteresuoti asmenys ar institucijos.
104. Sprendimą dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialinės paslaugas priima Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, Komisijos teikimu. Atleidus asmenį nuo mokėjimo už socialinę paslaugą, paslaugos teikimo kainą nuo atleistos dalies apmoka Savivaldybė iš savivaldybės biudžeto lėšų.
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
105. Ginčai dėl Savivaldybės administracijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
106. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.
107. Duomenų subjekto teisės įgyvendinamos duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 ir kitais asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.