PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2011 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSAKYMO NR. A-708 „DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS APSKAITOS POLITIKOS, FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO SUDARYMO TVARKOS PATVIRTINIMO IR APSKAITOS VADOVO“ PAKEITIMO
2014 m. spalio 21 d. Nr. A-1106
Panevėžys
k e i č i u Panevėžio rajono savivaldybės administracijos apskaitos politiką, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A-708 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos apskaitos politikos, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo tvarkos patvirtinimo ir apskaitos vadovo“, ir ją išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A-708
(Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2014 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. A-1106
redakcija)
APSKAITOS VADOVO BENDROJI DALIS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (toliau – įstaiga) buhalterinės apskaitos vadovas (toliau – Apskaitos vadovas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau – VSAFAS), Pavyzdiniu biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos vadovu ir kitais teisės aktais.
2. Apskaitos vadove pateikti VSAFAS nuostatų praktinio taikymo įstaigoje nurodymai ir rekomendacijos kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal kaupimo principą ir kaip parengti finansinių ataskaitų rinkinį. Apskaitos vadovą sudaro:
2.2. apskaitos tvarkų aprašai, kuriuose pateikti galimų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėje apskaitoje detalūs nurodymai;
3. Įstaigos veiklai vykdyti įsigytas nematerialusis, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas bei atsargos į apskaitą turi būti įtraukti kartu su pridėtinės vertės mokesčiu, nes įstaiga nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Tais atvejais, kai pridėtinės vertės mokestis gali būti įtrauktas į atskaitą, įsigytas ilgalaikis nematerialusis, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas bei atsargos į apskaitą turi būti įtraukti be pridėtinės vertės mokesčio.
5. Šis Apskaitos vadovas taikomas tvarkant įstaigos buhalterinę apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas.
6. Šio Apskaitos vadovo galiojimo terminus, už Apskaitos vadovo nuostatų įgyvendinimą atsakingus asmenis, keičiančius, keičiamus ar papildančius įstaigos vidaus teisės aktus, savo įsakymu nustato Savivaldybės administracijos direktorius (toliau – įstaigos vadovas) ar jo įgaliotas asmuo.
Atsakomybė už apskaitos organizavimą
8. Pagal Lietuvos respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą „Dėl biudžetinių įstaigų apskaitos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą laiku atsakingas įstaigos vadovas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą Apskaitos skyriaus vedėjas (vyriausiasis buhalteris) atsako už buhalterinių įrašų teisingumą.
10. Finansines ataskaitas pasirašo įstaigos vadovas ir Apskaitos skyriaus vedėjas (vyriausiasis buhalteris).
11. Įstaigos apskaitos ir kitų funkcijų, susijusių su apskaitai reikalingų duomenų gavimu, dokumentų parengimu ir įforminimu, ataskaitų sudarymu ir tvirtinimu, paskirstymas pateiktas 1 priede (pridedama).
12. Įstaigoje buhalterinę apskaitą tvarko Apskaitos skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, VSAFAS, Apskaitos skyriaus nuostatais, patvirtintais Administracijos direktoriaus įsakymu ir nustatyta apskaitos politika.
Apskaitos sistema
13. Įstaigos buhalterinė apskaita tvarkoma naudojantis buhalterinės apskaitos kompiuterine programa „Labbis“, duomenų perdavimo Finansų skyriui kompiuterine programa „FinNet“. Į savivaldybės administracijos sudėtį įeina 12 seniūnijų, administracijos padalinių, kurie turi savus asignavimus ir atsiskaitomąsias sąskaitas banke. Finansinės ataskaitos sudaromos už ataskaitinius laikotarpius bendros, kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto, nes seniūnijos nėra juridiniai asmenys ir atskiri viešojo sektoriaus subjektai.
II. SĄSKAITŲ PLANAS
15. Sąskaitų planas apima Privalomojo bendrojo sąskaitų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1K-190, sąskaitas ir privalomus detalizuojančius požymius, taip pat registravimo sąskaitas ir kitus detalizuojančius požymius.
16. Apskaitos duomenys detalizuojami pagal šiuos požymius:
17. Visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius apskaitoje registruojamos dvejybiniu įrašu vieną kartą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai yra registruojami didžiojoje knygoje, kurios duomenys skirti sudaryti finansinėms ataskaitoms.
III. APSKAITOS POLITIKA
Apskaitos politikos taikymas
19. Įstaiga taiko tokią apskaitos politiką, kuri užtikrina, kad apskaitos duomenys atitiktų kiekvieno taikytino VSAFAS reikalavimus. Jeigu nėra konkretaus VSAFAS reikalavimo, vadovaujamasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais 1-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“, (toliau – 1-asis VSAFAS).
20. Šiame Apskaitos vadove pateikta apskaitos politika, ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų registravimo tvarka užtikrina, kad finansinėse ataskaitose pateikiama informacija yra:
20.2. patikima, nes:
22. Apskaitos politika keičiama tik vadovaujantis 7-uoju viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartu „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“, (toliau – 7-asis VSAFAS) ir taikoma vienodai visiems finansinių ataskaitų straipsniams, kuriems turi įtakos Apskaitos politikos keitimas.
Bendrieji apskaitos principai, metodai ir taisyklės
25. Ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami apskaitoje ir finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas taikant šiuos bendruosius apskaitos principus:
26. Sudarant biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais:
27. Pagal subjekto principą įstaiga laikoma atskiru apskaitos vienetu: atskirai tvarko apskaitą, sudaro ir teikia atskirus finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius. Įstaigos apskaitoje registruojamas patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės ir savivaldybės turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. Turtas, valdomas ir naudojamas kitomis teisėmis (pavyzdžiui, panaudos, nuomos), registruojamas nebalansinėse sąskaitose.
28. Įstaigai leidžiamas vykdyti ūkines operacijas nustato teisės aktai. VSAFAS nustato faktiškai įvykusių ūkinių operacijų registravimo apskaitoje metodus ir taisykles. Pagal turinio viršenybės prieš formą principą įstaigos apskaitoje ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos vertinami ir pripažįstami pagal jų ekonominę prasmę ir turinį, nepriklausomai nuo to, ar tokią ūkinę operaciją vykdyti ir (arba) sandorį sudaryti leidžia įstaigos veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
29. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami įstaigos sąskaitų plano sąskaitose taikant apskaitos politiką, parengtą pagal VSAFAS reikalavimus (nurodytus principus, metodus ir taisykles) atskiroms ūkinėms operacijoms ir įvykiams, finansinių ataskaitų elementams arba straipsniams ir apskaitos procedūroms. Įstaiga taiko visus 1 lentelėje nurodytus VSAFAS.
1 lentelė. Taikomi Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai
| Standarto pavadinimas |
Taikoma (T)/ netaikoma (N) |
| 1 VSAFAS – „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“ |
T |
| 2 VSAFAS – „Finansinės būklės ataskaita“ |
T |
| 3 VSAFAS – „Veiklos rezultatų ataskaita“ |
T |
| 4 VSAFAS – „Grynojo turto pokyčių ataskaita“ |
T |
| 5 VSAFAS – „Pinigų srautų ataskaita“ |
T |
| 6 VSAFAS – „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“ |
T |
| 7 VSAFAS – „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ |
T |
| 8 VSAFAS – „Atsargos“ |
T |
| 9 VSAFAS – „Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos“ |
N |
| 10 VSAFAS – „Kitos pajamos“ |
T |
| 11 VSAFAS – „Sąnaudos“ |
T |
| 12 VSAFAS – „Ilgalaikis materialusis turtas“ |
T |
| 13 VSAFAS – „Nematerialusis turtas“ |
T |
| 14 VSAFAS – „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“ |
T |
| 15 VSAFAS – „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“ |
T |
| 16 VSAFAS – „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“ |
T |
| 17 VSAFAS – „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ |
T |
| 18 VSAFAS – „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ |
T |
| 19 VSAFAS – „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“ |
T |
| 20 VSAFAS – „Finansavimo sumos“ |
T |
| 21 VSAFAS – „Sandoriai užsienio valiuta“ |
T |
| 22 VSAFAS – „Turto nuvertėjimas“ |
T |
| 23 VSAFAS – „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“ |
T |
| 24 VSAFAS – „Su darbo santykiais susijusios išmokos“ |
T |
| 25 VSAFAS – „Segmentai“ |
T |
| 26 VSAFAS – „Išteklių fondo apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“ |
T |
| 27 VSAFAS –„Koncesijos ir valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartys“ |
N |
| 28 VSAFAS – „Euro įvedimas“ |
T |
Nematerialusis turtas
30. Nematerialiojo turto apskaitos politika parengta vadovaujantis 13-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Nematerialusis turtas“, (toliau – 13-asis VSAFAS), o nematerialiojo turto nuvertėjimo apskaičiavimo ir apskaitos metodai bei taisyklės – 22-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Turto nuvertėjimas“, (toliau – 22-asis VSAFAS) nustatyta tvarka.
31. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei atitinka 13-ajame VSAFAS pateiktą sąvoką ir nematerialiajam turtui nustatytus kriterijus.
32. Nematerialusis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitoje yra registruojamas įsigijimo savikaina. Išlaidos, patirtos po pirkto ar susikurto nematerialiojo turto pirminio pripažinimo, didina nematerialiojo turto įsigijimo savikainą tik tais atvejais, kai galima patikimai nustatyti, kad patobulintas nematerialusis turtas teiks didesnę ekonominę naudą, t. y., kad atliktas esminis nematerialiojo turto pagerinimas.
33. Išankstiniai apmokėjimai už nematerialųjį turtą apskaitoje registruojami nematerialiojo turto sąskaitose.
34. Po pirminio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas ribotas, finansinėse ataskaitose yra parodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimą, jei jis yra.
35. Nematerialiojo turto amortizuojamoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą nustatytą turto naudingo tarnavimo laiką tiesiogiai proporcingu metodu. Tam tikro nematerialiojo turto vieneto amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai turtas pradedamas naudoti, pirmos dienos ir nebeskaičiuojama nuo kito mėnesio, kai naudojamo nematerialiojo turto likutinė vertė sutampa su jo likvidacine verte, kai turtas perleidžiamas, nurašomas arba kai apskaičiuojamas ir užregistruojamas to turto vieneto nuvertėjimas, lygus jo likutinės vertės sumai, pirmos dienos.
36. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas, nustatomas atsižvelgiant į sutartis ar kitus sandorius, neturi būti ilgesnis už šių sandorių galiojimo laikotarpį. Kitam nematerialiajam turtui įstaiga taiko įstaigos vadovo patvirtintus normatyvus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564, patvirtintais (su pakeitimais) ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimaliais ir maksimaliais ekonominiais normatyvais viešojo sektoriaus subjektams.
Ilgalaikis materialusis turtas
38. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politika parengta vadovaujantis 12-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“, (toliau – 12-asis VSAFAS), o ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo apskaičiavimo ir apskaitos metodai bei taisyklės – 22-ajame VSAFAS nustatyta tvarka.
39. Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje, jei jis atitinka ilgalaikio materialiojo turto sąvoką ir VSAFAS nustatytus ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus.
41. Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.
42. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą apskaitoje registruojami tam skirtose ilgalaikio materialiojo turto sąskaitose.
43. Po pirminio pripažinimo ilgalaikis materialusis turtas finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir nuvertėjimą, jei jis yra.
44. Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą turto naudingo tarnavimo laiką. Ilgalaikio materialiojo turto vieneto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai turtas pradedamas naudoti, pirmos dienos. Nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio, kai naudojamo ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė sutampa su jo likvidacine verte, kai turtas perleidžiamas, nurašomas arba kai apskaičiuojamas ir užregistruojamas to turto vieneto nuvertėjimas, lygus jo likutinės vertės sumai, pirmos dienos.
45. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą pagal įstaigos vadovo patvirtintus normatyvus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 (su pakeitimais), patvirtintais ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimaliais ir maksimaliais ekonominiais normatyvais viešojo sektoriaus subjektams.
46. Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Neriboto naudojimo laiko turto, nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Neriboto naudojimo laiko turtas: žemė, kultūros vertybės, kitos vertybės.
47. Atliktų žemės gerinimo darbų, tokių kaip žemės sklypo melioravimo darbai, akmenų rinkimas, šienavimas ir panašios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos padaromos.
48. Kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo bei nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos padaromos.
49. Kai turtas parduodamas arba nurašomas, jo įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas ir, jei yra, nuvertėjimas nurašomi. Pardavimo pelnas ar nuostoliai parodomi kitos veiklos rezultatų ataskaitos straipsnyje.
50. Jei viešojo sektoriaus subjektas, siekdamas įgyvendinti viešąjį interesą, atlieka turto, kurio nevaldo, kuriuo nesinaudoja (nesinuomoja ar kitaip nesinaudoja) ir nedisponuoja, esminio pagerinimo darbus, išlaidas šiems darbams atlikti pripažįsta sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos padaromos.
51. Jei nekilnojamojo turto nuomotojas (panaudos davėjas) nekompensuoja nuomininko (panaudos gavėjo) padarytų esminio turto pagerinimo, siekiant pritaikyti turtą naudoti savo veikloje, išlaidų, įskaitant kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ir paprastojo remonto, skirto statiniui atnaujinti išlaidas, šias išlaidas nuomininkas (panaudos gavėjas) registruoja kaip atskirą ilgalaikio materialiojo turto vienetą ir pripažįsta jo nusidėvėjimo sąnaudas per likusį nuomos laikotarpį.
52. Jei nuomotojas sutinka kompensuoti padarytas eksploatacijos išlaidas ir (arba) atlikto esminio turto pagerinimo arba paprastojo remonto darbų vertę arba atitinkama suma sumažinti nuomos mokestį, šia suma nuomininkas remonto išlaidas apskaitoje registruoja kaip gautiną sumą iš nuomotojo.
53. Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas, remontas ir paprastojo remonto darbai pripažįstami esminiu turto pagerinimu, jei padidina turto funkcijų apimtį arba pailgina turto naudingo tarnavimo laiką, arba iš esmės pagerina jo naudingąsias savybes. Šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir (arba) patikslinamas likęs turto naudingo tarnavimo laikas. Jei atlikti darbai nepagerina naudingųjų ilgalaikio materialiojo turto savybių ar nepadidina turto funkcijų apimties, arba nepailgina jo naudingo tarnavimo laiko, jie nepripažįstami esminiu pagerinimu, o šių darbų vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.
Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai
55. Biologinio turto ir mineralinių išteklių apskaitos politika nustatyta 16-ajame VSAFAS „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“, (toliau – 16-asis VSAFAS).
56. Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai pripažįstami ir registruojami apskaitoje, jeigu atitinka 16-ajame VSAFAS nurodytus turto pripažinimo kriterijus.
57. Įstaigoje apskaitomas ne žemės ūkio paskirties biologinis turtas (augalai, kurie skirti socialiniams, kultūriniams, gamtosauginiams, moksliniams, teisėsaugos, pažintiniams tikslams).
58. Pirminio pripažinimo metu ir paskesnio vertinimo metu ne žemės ūkio paskirties biologinis turto vienetas apskaitoje registruojamas tikrąja verte. Kai tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta, turtas apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose rodomas taip:
58.1. verte, kuri yra nustatoma remiantis tą turtą valdančios įstaigos nustatyta metodika, arba įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, jei ji gali būti patikimai nustatyta (paskesnio vertinimo metu apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius);
59. Pelnas arba nuostoliai, susiję su biologinio turto tikrosios vertės pasikeitimu, turi būti rodomi ataskaitinio laikotarpio, per kurį yra nustatyti, veiklos rezultatų ataskaitoje.
60. Jei ne žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto grupės vienetas pirminio pripažinimo metu buvo įvertintas tikrąja verte, vėliau jis negali būti apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.
Atsargos
62. Atsargų apskaitos metodai ir taisyklės nustatyti 8-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Atsargos“.
63. Pirminio pripažinimo metu atsargos įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar grynąja realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė.
64. Apskaičiuodama atsargų, sunaudotų teikiant paslaugas, ar parduotų atsargų savikainą, įstaiga taiko konkrečių kainų įkainojimo metodą.
65. Sudarant finansines ataskaitas, atsargos gali būti nukainojamos iki grynosios realizavimo vertės tam, kad jų balansinė vertė neviršytų būsimos ekonominės naudos ar paslaugų vertės, kurią tikimasi gauti šias atsargas pardavus, paskirsčius ar panaudojus.
66. Kai atsargos parduodamos ar perduodamos, jų balansinė vertė pripažįstama sąnaudomis to laikotarpio, kuriuo pripažįstamos atitinkamos pajamos. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje registruojamas pagal nuolat apskaitomų atsargų būdą, kai buhalterinėje apskaitoje registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija.
67. Prie atsargų priskiriamas neatiduotas naudoti ūkinis inventorius. Atiduoto naudoti inventoriaus vertė iš karto įtraukiama į sąnaudas. Naudojamo inventoriaus kiekinė ir vertinė apskaita tvarkoma nebalansinėse sąskaitose.
68. Ilgalaikis materialusis turtas, kurį priimtas sprendimas parduoti, priskiriamas prie atsargų grupės „Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti“ ir jo apskaitoje taikomos 8-ojo VSAFAS „Atsargos“ nuostatos.
69. Į atsargų grupę perkelto ilgalaikio materialaus turto įsigijimo savikaina laikoma balansinė turto vertė, nustatyta šio turto perkėlimo į atsargas grupę dieną. Į atsargų grupę turtas perkeliamas nurodant jo įsigijimo savikainą, sukauptas nusidėvėjimo ir nuvertėjimo sumas.
Finansinis turtas
71. Finansinio turto apskaitos metodai ir taisyklės nustatyti 14-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“, (toliau -14-asis VSAFAS) ir 17-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, (toliau – 17-asis VSAFAS).
73. Ilgalaikiam finansiniam turtui priskiriama:
74. Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriama:
Gautinos sumos
77. Finansinėse ataskaitose ilgalaikės gautinos sumos ataskaitose parodomos amortizuota savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.
78. Finansinėse ataskaitose trumpalaikės gautinos sumos parodomos įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Finansavimo sumos
81. Finansavimo sumų apskaitos metodai ir taisyklės nustatyti 20-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Finansavimo sumos“, (toliau – 20-asis VSAFAS).
83. Finansavimo sumos – įstaigos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos (finansinė parama), užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bei iš kitų šaltinių gauti arba gautini pinigai arba kitas turtas, skirtas įstaigos nuostatuose nustatytiems tikslams ir programoms įgyvendinti. Finansavimo sumos apima ir įstaigos gautus arba gautinus pinigus, ir kitą turtą, pavedimus vykdyti, kitas lėšas išlaidoms kompensuoti ir paramos būdu gautą turtą.
84. Gautos (gautinos) finansavimo sumos pagal paskirtį skirstomos į:
85. Finansavimo sumos nepiniginiam turtui yra gaunamos kaip nemokamai gautas ilgalaikis, trumpalaikis turtas arba atsargos, įskaitant paramą, arba kaip pinigai, skirti įsigyti ilgalaikį arba trumpalaikį nepiniginį turtą ir atsargas.
86. Finansavimo sumos kitoms išlaidoms yra skirtos ataskaitinio laikotarpio išlaidoms kompensuoti. Taip pat finansavimo sumomis, skirtomis kitoms išlaidoms kompensuoti, yra laikomos visos likusios finansavimo sumos, nepriskiriamos nepiniginiam turtui įsigyti.
87. Gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jų dalis pripažįstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su finansavimo sumomis susijusios sąnaudos.
88. Gautos ir perduotos kitiems viešojo sektoriaus subjektams finansavimo sumos, įstaigos sąnaudomis nepripažįstamos. Perdavus finansavimo sumas kitiems viešojo sektoriaus subjektams, mažinamos gautos finansavimo sumos, registruojant perduotas finansavimo sumas.
89. Gautos ir perduotos ne viešojo sektoriaus subjektams finansavimo sumos, registruojamos kaip įstaigos sąnaudos, kartu pripažįstant finansavimo, kuris buvo skirtas šiam tikslui, pajamas.
90. Finansavimo sąnaudomis perduotos finansavimo sumos pripažįstamos tik tuomet, kai įstaiga kitus viešojo sektoriaus subjektus finansuoja savo uždirbtomis lėšomis.
Finansiniai įsipareigojimai
92. Finansinių įsipareigojimų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti vadovaujantis 17-ajame VSAFAS, 18-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“, (toliau 18-asis VSAFAS), 19-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“, (toliau – 19-asis VSAFAS) ir 24-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Su darbo santykiais susijusios išmokos“, (toliau 24-asis VSAFAS) nustatyta tvarka.
94. Ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriama:
95. Trumpalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriama:
Atidėjiniai
97. Atidėjiniai pripažįstami ir registruojami apskaitoje tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje įstaiga turi dabartinę teisinę prievolę ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ištekliai, o įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.
98. Jei patenkinamos ne visos šios sąlygos, atidėjiniai nėra pripažįstami, o tiktai informacija apie susijusį su tikėtina sumokėti suma neapibrėžtąjį įsipareigojimą yra pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas).
99. Atidėjiniai yra peržiūrimi paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną ir koreguojami, atsižvelgiant į naujus įvykius ar aplinkybes, kad parodytų tiksliausią dabartinį įvertinimą.
Finansinė nuoma (lizingas) ir veiklos nuoma
101. Registruojant apskaitoje nuomos sutartims taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Ar nuoma bus laikoma veiklos nuoma, ar finansine nuoma, priklauso ne nuo sutarties formos, o nuo jos turinio ir ekonominės prasmės.
102. Nuomos sandoriai grupuojami į veiklos nuomos ar finansinės nuomos (lizingo) sandorius, atsižvelgiant į tai, kiek turto nuosavybės teikiamos naudos ir rizikos tenka nuomotojui ir kiek nuomininkui.
103. Nuoma laikoma veiklos nuoma, kai didžioji dalis su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos neperduodama nuomininkui, o lieka nuomotojui. Nuomos įmokos pagal veiklos nuomos sutartį yra registruojamos apskaitoje kaip sąnaudos tolygiai (tiesiniu metodu) per nuomos laikotarpį.
104. Nuoma yra laikoma finansine nuoma, jei iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi nauda ir didžioji dalis rizikos perduodama nuomininkui. Nuoma apskaitoje laikoma finansine nuoma, jeigu sutartyje yra nustatyta (arba sutarties sąlygos apsprendžia) bent viena iš šių sąlygų:
104.2. nuomos laikotarpio pabaigoje nuomininkas turi teisę įsigyti turtą už kainą, kuri, tikimasi, bus reikšmingai mažesnė (daugiau nei 30 proc.) už jo tikrąją vertę nuomos laikotarpio pabaigoje, ir nuomos laikotarpio pradžioje labai tikėtina, kad šia teise bus pasinaudota;
104.3. nuomos laikotarpis apima lygią ar ilgesnę nei 75 procentai turto ekonominio naudingo tarnavimo laiko dalį, net jei turto nuosavybės teisės nenumatoma perduoti;
104.4. nuomos laikotarpio pradžioje dabartinė pagrindinių nuomos įmokų vertė sudaro ne mažiau kaip 90 procentų nuomojamo turto tikrosios vertės;
105. Apskaitoje registruojamos finansinės nuomos įmokos yra padalijamos, išskiriant turto vertės dengimo sumą, palūkanas ir kitas įmokas (kompensuotinas nuomos sumas, neapibrėžtus nuomos mokesčius ir pan., jei jie yra numatyti finansinės nuomos sutartyje).
106. Palūkanos priskiriamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms ir apskaitoje yra registruojamos kaupimo principu, t. y. registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, už kurį apskaičiuojamos ateityje mokėtinos palūkanos. Finansinės nuomos būdu įsigyto ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė paskirstoma per visą jo naudingo tarnavimo laiką, kaip nurodyta Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarkos apraše.
107. Jei parduotas turtas po pardavimo yra išsinuomojamas pagal atgalinės finansinės nuomos sutartį, pelnas, gautas pardavus turtą, tą laikotarpį, kurį turtas buvo parduotas, nepripažįstamas. Įstaiga pelną, gautą pardavus turtą, registruoja apskaitoje kaip būsimųjų laikotarpių pajamas ir nudėvi per likusį atgalinės finansinės nuomos būdu įsigyto turto naudingo tarnavimo laiką, apskaičiuota nusidėvėjimo suma mažindama nusidėvėjimo sąnaudas. Atgalinės finansinės nuomos sutarties ekonominė prasmė prilyginama paskolai, užtikrintai įkeitimu, kai finansinės nuomos paslaugos teikėjas skolina finansinės nuomos paslaugos gavėjui pinigus, kaip užstatą naudodamas nupirktą ir išnuomotą turtą.
Pajamos
109. Pajamų apskaitos principai, metodai ir taisyklės apskaitos politikoje nustatyti vadovaujantis 10-ajame VSAFAS „Kitos pajamos“, (toliau 10-asis VSAFAS) ir 20-ajame VSAFAS nustatyta tvarka.
111. Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo pačiu laikotarpiu, kai yra patiriamos su šiomis pajamomis susijusios sąnaudos. Registruojant visas su finansavimo pajamų pripažinimu susijusias operacijas, būtina nurodyti, kokios valstybės funkcijos ir kurios programos vykdymui buvo pripažintos finansavimo pajamos, panaudojant detalizuojančius požymius.
112. Pajamos, išskyrus finansavimo pajamas, pripažįstamos, kai tikėtina, kad įstaiga gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą ir kai galima patikimai įvertinti su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas.
114. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, kadangi tai nėra įstaigos gaunama ekonominė nauda.
115. Jei įstaiga yra atsakinga už tam tikrų sumų administravimą ir surinkimą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka privalo pervesti surinktas sumas į biudžetą ir neturi teisės šių sumų ar jų dalies atgauti tą patį ar vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, registruojant pajamas kartu registruojamos į biudžetą pervestinos sumos.
116. Pajamos registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, t. y. kurį suteikiamos paslaugos ar parduodamas turtas ar kt., nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.
Sąnaudos
118. Sąnaudų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 11-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Sąnaudos“, (toliau – 11-asis VSAFAS). Sąnaudų, susijusių su konkrečių turto, finansavimo sumų ir įsipareigojimų straipsnių apskaita, principai nustatyti šių straipsnių apskaitą reglamentuojančiuose VSAFAS.
119. Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos neduos ekonominės naudos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.
120. Sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų arba jų ekvivalentų suma. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos iš bendros mokėtinos sumos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą taikant rinkos palūkanų normą.
Sandoriai užsienio valiuta
122. Sandorių užsienio valiuta apskaitos principai nustatyti 21-ajame viešojo sektoriaus ir finansinės atskaitomybės standarte „Sandoriai užsienio valiuta”, (toliau 21-asis VSAFAS).
123. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu registruojami apskaitoje pagal sandorio dieną galiojusį Lietuvos banko skelbiamą užsienio valiutos kursą. Pelnas ir nuostoliai iš sandorių užsienio valiuta bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo dieną yra registruojami finansinės ir investicinės veiklos pajamų ar sąnaudų sąskaitose.
124. Valiutinių straipsnių likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos Lietuvos banko skelbiamą Lietuvos Respublikos piniginio vieneto ir užsienio valiutos santykį.
Turto nuvertėjimas
126. Turto nuvertėjimo apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 8-ajame VSAFAS, 17-ajame VSAFAS ir 22-ajame VSAFAS.
127. Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius. Sudarydama finansinių ataskaitų rinkinį, įstaiga nustato, ar yra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu yra vidinių ar išorinių nuvertėjimo požymių, nustatoma turto atsiperkamoji vertė ir palyginama su turto balansine verte.
128. Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje registruojami apskaičiuotų nuostolių suma mažinant turto balansinę vertę bei ta pačia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio pagrindinės arba kitos veiklos sąnaudas.
129. Turto nuvertėjimas nėra tolygus turto nurašymui. Turto nuvertėjimo atveju yra mažinama turto vieneto balansinė vertė, tačiau išsaugoma informacija apie turto įsigijimo savikainą, t. y. turto vieneto įsigijimo savikaina apskaitoje lieka tokia pati kaip iki nuvertėjimo nustatymo, o nuvertėjimas registruojamas atskiroje sąskaitoje. Turto nuvertėjimas apskaitoje yra registruojamas ne didesne verte nei turto balansinė vertė.
130. Kai vėlesnį ataskaitinį laikotarpį, pasikeitus aplinkybėms, atstatoma anksčiau pripažinta turto nuvertėjimo suma, turto balansinė vertė po nuvertėjimo atstatymo negali viršyti jo balansinės vertės, kuri būtų buvusi, jeigu turto nuvertėjimas nebūtų buvęs pripažintas.
131. Pripažinus ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto nuvertėjimo nuostolį, perskaičiuojamos būsimiesiems ataskaitiniam laikotarpiams tenkančios turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos, kad turto nudėvimoji (amortizuojamoji) vertė po nuvertėjimo būtų tolygiai paskirstyta per visą likusį jo naudingo tarnavimo laiką, t. y. nuvertėjimo suma nudėvima per likusį naudingo tarnavimo laiką, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
132. Detaliai turto nuvertėjimo apskaitos ypatumai aprašomi Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarkos apraše (2 priedas), Nematerialiojo turto apskaitos tvarkos apraše (1 priedas), Atsargų apskaitos tvarkos apraše (4 priedas) bei Išankstinių apmokėjimų bei gautinų sumų apskaitos tvarkos apraše (6 priedas).
Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas
133. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto apskaitos principai nustatyti 18-ajame VSAFAS.
134. Įstaiga nepripažįsta neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto balanso sąskaitose, tačiau neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas registruojami nebalansinėse sąskaitose. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nerodomi nei finansinės būklės ataskaitoje, nei veiklos rezultatų ataskaitoje, o informacija apie juos pateikiama aiškinamajame rašte. Kai tikimybė, kad reikės panaudoti turtą įsipareigojimui apmokėti yra labai maža, informacija apie juos aiškinamajame rašte nebūtina. Informacija apie neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus turi būti peržiūrima ne rečiau negu kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, siekiant užtikrinti, kad pasikeitimai būtų tinkamai atskleisti aiškinamajame rašte.
Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui
136. Įvykių, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose taisyklės pateiktos 18-ajame VSAFAS.
137. Įvykiai, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie suteikia papildomos informacijos apie įstaigos finansinę padėtį paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną yra laikomi koreguojančiais įvykiais ir atsižvelgiant į jų įtakos reikšmę parengtoms finansinėms ataskaitoms, yra parodomi finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų ataskaitose.
Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai
139. Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai konkretus VSAFAS reikalauja būtent tokios užskaitos (pavyzdžiui, dėl draudiminio įvykio patirtos sąnaudos yra užskaitomos su gauta draudimo išmoka).
Informacijos apie segmentus pateikimas
141. Informacijos pagal segmentus pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai nustatyti 25-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Segmentai“, (toliau – 25-asis VSAFAS).
142. Įstaiga turi tvarkyti apskaitos veiklą pagal segmentus. Segmentai – įstaigos veiklos dalis, apimanti vienos valstybės funkcijos, nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijoje, atlikimą.
143. Įstaiga skiria šiuos segmentus:
144. Apie kiekvieną segmentą pateikiama tokia informacija:
Apskaitos politikos keitimas
147. Įstaiga pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima palyginti skirtingų ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Tokio palyginimo reikia įstaigos finansinės būklės, veiklos rezultatų, grynojo turto ir pinigų srautų keitimosi tendencijoms nustatyti.
148. Įstaiga pasirenka ir taiko apskaitos politiką remdamasi nuostatomis, pateiktomis 1-ajame VSAFAS. Ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių pripažinimo, apskaitos ar dėl jų atsirandančio turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir (arba) sąnaudų vertinimo apskaitoje pakeitimas yra laikomas apskaitos politikos keitimu.
149. Apskaitos politika keičiama dėl VSAFAS pasikeitimo arba jei kiti teisės aktai to reikalauja. Apskaitos politikos keitimas finansinėse ataskaitose parodomas taikant retrospektyvinį būdą, t. y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg ji visada būtų buvusi naudojama, todėl pakeista apskaitos politika yra pritaikoma ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams nuo jų atsiradimo. Poveikis, kurį daro apskaitos politikos keitimas einamojo ataskaitinio laikotarpio informacijai ir darytų ankstesnių ataskaitinių laikotarpių informacijai, registruojamas apskaitoje tą ataskaitinį laikotarpį, kurį apskaitos politika pakeičiama ir parodomas einamojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“. Šioje eilutėje yra parodoma apskaitos politikos keitimo poveikio dalis, susijusi su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informacija finansinėse ataskaitose pateikiama tokia, kokia buvo, tai yra nėra koreguojama.
Apskaitinių įverčių keitimas
151. Apskaitiniai įverčiai yra peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo remtasi atliekant įvertinimą arba atsiranda papildomos informacijos ar kitų įvykių.
152. Apskaitinio įverčio pasikeitimo poveikis nustatant grynąjį perviršį ar deficitą priskiriamas:
153. Apskaitinio įverčio pasikeitimo rezultatas įtraukiamas į tą veiklos rezultatų ataskaitos eilutę, kurioje buvo parodytas pirminis įvertis, nebent pasikeitimas ataskaitiniu laikotarpiu turi įtakos tik finansinės būklės ataskaitos straipsniams. Informacija, susijusi su apskaitinio įverčio pakeitimu, pateikiama aiškinamajame rašte.
154. Apskaitos politika laikomas pasirinktas apskaitos metodas (pavyzdžiui, nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesioginiu metodu), o apskaitiniu įverčiu laikoma įstaigos pasirinktos taisyklės, naudojamos turto ir įsipareigojimų vertei nustatyti (pavyzdžiui, konkretūs ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai).
Apskaitos klaidų taisymas
156. Ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėtos apskaitos klaidos, padarytos praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vertinė išraiška individualiai arba kartu su kitų to ataskaitinio laikotarpio klaidų vertinėmis išraiškomis yra didesnė nei 0,0025 procento per praėjusius finansinius metus gautų finansavimo sumų vertės.
157. Ir esminės, ir neesminės apskaitos klaidos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaidų taisymo įtaka finansinėse ataskaitose parodoma taip:
157.1. jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir parodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija;
157.2. jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje sąskaitoje ir parodomas veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesniojo ataskaitinio laikotarpio finansinė informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama. Su esminės klaidos taisymu susijusi informacija pateikiama aiškinamajame rašte.
IV. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
Bendrosios nuostatos
158. Finansinių ataskaitų rinkinio tikslas – pateikti informaciją vartotojams, kurie neturi galimybės pareikalauti konkrečius jų poreikius atitinkančių ataskaitų.
159. Finansinių ataskaitų informacijos vartotojai yra mokesčių mokėtojai, valstybės valdžios institucijų nariai, įstaigos kreditoriai, tiekėjai ir pan.
160. Finansinių ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie įstaigos finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynąjį turtą bei pinigų srautus, kuria naudojasi vartotojai priimdami ir vertindami sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir jų naudojimo teikiant viešąsias paslaugas.
Ataskaitinis laikotarpis
163. Įstaiga teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
164. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tarpinis ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniu ketvirčiu. Jei išskirtinėmis aplinkybėmis pateikiamas trumpesnio nei 12 mėnesių finansinių ataskaitų rinkinys (pavyzdžiui, reorganizavimo atvejais), be finansinių ataskaitų rinkinio laikotarpio būtina nurodyti:
Ataskaitų elementai ir jų vertinimas
165. Įstaigos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagal ekonominius kriterijus finansinėse ataskaitose grupuojami į grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai, naudojami įstaigos finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti, yra tokie:
165.1. finansinės būklės ataskaitoje pateikiami elementai – turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai ir grynasis turtas – apibūdina įstaigos finansinę būklę;
166. Finansinių ataskaitų elementai įvertinami įvairiais metodais ir jų deriniais (pavyzdžiui, įsigijimo savikaina, tikrąja verte, grynąja realizavimo verte ir kt.). Vertindama finansinių ataskaitų elementus, įstaiga vadovaujasi VSAFAS reikalavimais ir taisyklėmis, aprašytomis VSAFAS ir apskaitos tvarkų aprašuose.
V. METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
167. Įstaigos finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios ataskaitos:
168. Finansinių ataskaitų privalomos formos yra reglamentuotos 2-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Finansinės būklės ataskaita“, (toliau – 2-asis VSAFAS), 3-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Veiklos rezultatų ataskaita“, (toliau 3-asis VSAFAS), 4-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Grynojo turto pokyčių ataskaita“, (toliau – 4-asis VSAFAS), 5-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Pinigų srautų ataskaita“, (toliau – 5-asis VSAFAS), 6-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“, (toliau – 6-asis VSAFAS).
169. Įstaigos metinis finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas asignavimų valdytojo nustatyta tvarka ir terminais.
170. Metinių finansinių ataskaitų, įskaitant aiškinamojo rašto pastabų lenteles, formos gali būti pakeistos tik pakeitus VSAFAS nustatytas ataskaitų formas ir reikalavimus.
Finansinės būklės ataskaita
171. Finansinės būklės ataskaitoje informacija pateikiama pagal 2-ojo VSAFAS nustatytus reikalavimus.
172. Finansinės būklės ataskaitų rinkinyje pateikiama ataskaitinio laikotarpio ir lyginamoji praėjusio ataskaitinio laikotarpio informacija.
Veiklos rezultatų ataskaita
175. Įstaigos veiklos rezultatų ataskaitos atitinkamuose straipsniuose pateikiamos sukauptos 7, 8 ir 9 klasės sąskaitų grynųjų apyvartų sumos.
176. Grynųjų apyvartų sumos apskaičiuojamos taip:
Grynojo turto pokyčių ataskaita
178. Grynojo turto pokyčių ataskaita sudaroma ir informacija pateikiama pagal 4-ojo VSAFAS reikalavimus.
180. Grynojo turto pokyčių ataskaitos 1-9 straipsnių ir skilčių duomenys pateikiami iš praėjusių metų grynojo turto pokyčių ataskaitos 9-17 straipsnių ir skilčių.
Pinigų srautų ataskaita
183. Pinigų srautų ataskaitoje pateikiama informacija apie tiesioginius ir netiesioginius pinigų srautus. Jei per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį įstaigoje mokėjimai buvo atlikti tik iš savo sąskaitos netiesioginių pinigų srautų skiltis nepildoma.
Metinių finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas
185. Metinių finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas rengiamas vadovaujantis 6-ajame VSAFAS ir kituose VSAFAS nustatytais reikalavimais.
186. Aiškinamajame rašte detalizuojamos veiklos rezultatų, finansinės būklės, grynojo turto pokyčių, pinigų srautų ataskaitose nurodytos sumos tiek, kiek reikalauja VSAFAS ir kiek to reikia, kad ataskaitų vartotojai galėtų teisingai suprasti finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją.
187. Metinių finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą sudaro šios dalys:
188. Bendrojoje aiškinamojo rašto dalyje nurodoma ši informacija:
189. Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje nurodoma:
189.1. nuoroda, kad finansinės ataskaitos parengtos pagal VSAFAS, kurie taikytini biudžetinės įstaigos ūkinių operacijų ir įvykių apskaitai. Jei tam tikri apskaitos principai nebuvo taikyti dėl to, kad nebuvo tokių ūkinių operacijų ar įvykių, kuriems tas principas taikytinas, informacijos pateikti nereikia;
189.2. trumpa informacija apie taikytą apskaitos politiką pagal kiekvieną finansinės būklės ir veiklos rezultatų ataskaitos straipsnį;
189.3. jei per ataskaitinį laikotarpį buvo keičiama apskaitos politika, pateikiama informacija apie apskaitos politikos keitimą pagal 7-ojo VSAFAS reikalavimus;
189.4. informacija apie apskaitinių įverčių keitimą, jei per ataskaitinį laikotarpį apskaitiniai įverčiai buvo keičiami;
191. Pastabose turi būti pateiktos visos VSAFAS nurodytos privalomos informacijos pateikimo formos. Pastabų galima neteikti, jeigu ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose atitinkamos informacijos nėra.
192. Visos aiškinamojo rašto pastabos numeruojamos eilės tvarka. Pastabos numeris turi būti nurodytas prie finansinės ataskaitos, kurį ji paaiškina, straipsnio.
193. Apie nematerialųjį turtą pateikiama ši informacija:
193.2. jei įstaiga turi nematerialiojo turto vienetų, kurių naudingo tarnavimo laikas neribotas, aiškinamajame rašte turi nurodyti tokių turto vienetų balansinę vertę ir prielaidas, kuriomis pagrindžiamas šių nematerialiojo turto vienetų priskyrimas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiajam turtui;
193.3. informaciją apie nematerialiojo turto balansinės vertės pagal nematerialiojo turto grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pagal 13-ojo VSAFAS 1 priede nustatytą formą;
193.4. turto, kuris yra visiškai amortizuotas, tačiau vis dar naudojamas įstaigos veikloje, įsigijimo ar pasigaminimo savikainą;
193.5. turto, kurio kontrolę riboja sutartys ar teisės aktai, ir turto, užstatyto kaip įsipareigojimų įvykdymo garantija, likutinę vertę;
193.8. per ataskaitinį laikotarpį patikėjimo teise perduoto kitiems subjektams turto likutinę vertę turto atidavimo momentu;
194. Apie ilgalaikį materialųjį turtą pateikiama ši informacija:
194.1. kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto grupės, jei įstaiga turi tos grupės ilgalaikio materialiojo turto, naudingo tarnavimo laiką;
194.2. informaciją apie ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės pagal ilgalaikio materialiojo turto grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pagal 12-ojo VSAFAS 1 priede nustatytą formą;
194.3. turto, kuris yra visiškai nudėvėtas, tačiau vis dar naudojamas įstaigos veikloje, įsigijimo ar pasigaminimo savikainą;
194.4. turto, kurio kontrolę riboja sutartys ar teisės aktai, ir turto, užstatyto kaip įsipareigojimų įvykdymo garantija, likutinę vertę;
194.7. žemės ir pastatų, kurie nenaudojami įstaigos įprastinėje veikloje ir laikomi vien tiktai pajamoms iš nuomos, likutinę vertę;
194.8. pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis įsigyto turto pagal grupes, kurio finansinės nuomos (lizingo) sutarties laikotarpis nėra pasibaigęs, likutinę vertę;.
194.9. sutarčių, pasirašytų dėl ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ateityje, bendrą vertę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną;
195. Įstaiga, turinti ilgalaikio materialiojo turto, priskirto prie žemės, kilnojamųjų ar nekilnojamųjų kultūros vertybių grupių, ar turinti kitų vertybių, aiškinamajame rašte taip pat turi nurodyti:
195.2. kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų vertybių, kurių tikroji vertė buvo nustatyta remiantis draudžiamąja verte, balansinę vertę;
196. Įstaiga, kuri turi biologinio turto, apie biologinį turtą turi pateikti šią informaciją:
196.5. biologinio turto, apskaitoje užregistruoto simboline vieno lito verte arba verte, lygia simboliniam atlygiui, sąrašą;
197. Apie atsargas aiškinamajame rašte pateikiama ši informacija:
197.2. aplinkybės ar ūkiniai įvykiai, dėl kurių buvo sumažinta atsargų vertė, taip pat aplinkybės ar ūkiniai įvykiai, dėl kurių buvo atkurta sumažinta atsargų vertė;
197.3. trečiųjų asmenų laikomų atsargų balansinė vertė pagal atsargų grupes, nurodant priežastis ir (arba) teisinius reikalavimus, paaiškinančius, kodėl atsargas laiko tretieji asmenys;
197.4. informacija apie įstaigos ilgalaikį materialųjį ir biologinį turtą, skirtą parduoti, nurodant:
197.4.1. prie kurios ilgalaikio materialiojo turto ar biologinio turto grupės buvo priskirtas ilgalaikis materialusis ir biologinis turtas, skirtas parduoti, iki perkeliant jį į atsargas;
198. Apie išankstinius apmokėjimus informacija pateikiama naudojant formą, pateiktą 6-ojo VSAFAS 6 priede.
199. Apie per vienus metus gautinas sumas informacija pateikiama pagal 17-ojo VSAFAS 7 priede pateiktą formą. Jei buvo pripažintas gautinų sumų nuvertėjimas, turi būti nurodyta nuvertėjimo pripažinimo priežastis.
200. Apie pinigus ir pinigų ekvivalentus informacija pateikiama naudojant formą, pateiktą 17-ojo VSAFAS 8 priede. Jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra likę nepanaudotų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, turi būti nurodytos priežastys, kodėl jos nepanaudotos.
201. Apie mokėtinų sumų balansinę vertę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, atskirai
nurodant tą pačią informaciją apie mokėtinas sumas viešojo sektoriaus subjektams, kontroliuojamiems ir asocijuotiesiems ne viešojo sektoriaus subjektams. Informacija pateikiama naudojant formą, pateiktą 17-ojo VSAFAS 12 priede;
202. Informacija apie pajamas ir sąnaudas pateikiama:
203. Apie sąnaudas aiškinamajame rašte pateikiama ši informacija :
203.1. informacija, kiek darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų sudaro darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos etatų sąraše nurodytiems darbuotojams ir kiek kitiems darbuotojams, t. y. dirbantiems pagal terminuotas, autorines ir panašias darbo sutartis, ir kiek tokių darbuotojų įstaigoje yra;
203.2. vidutinis per ataskaitinį laikotarpį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį įstaigos darbuotojų skaičius;
203.3. asmenų, kurie teikė paslaugas ir atliko darbus pagal kitas nei darbo sutartis, savo ekonomine prasme atitinkančias darbo santykių esmę, skaičius ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje ir ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis pripažintų išmokų šiems asmenims suma;
204. Apie finansavimo sumas informacija pateikiama pagal 20-ojo VSAFAS 4 ir 5 prieduose pateiktas formas.
205. Jei įstaiga turi sudarytų atidėjinių, aiškinamajame rašte apie kiekvieną atidėjinių grupę pateikiama ši informacija:
206. Apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, pateikiama ši informacija:
206.2. suma, kuri gali būti reikalinga neapibrėžtajam įsipareigojimui padengti, ir jo padengimo laiko neapibrėžtumo požymius;
207. Apie suteiktas garantijas dėl paskolų informacija pateikiama pagal 18-ojo VSAFAS 5 priede nurodytą formą.
208. Apie neapibrėžtąjį turtą, išskyrus atvejus, kai tikimybė gauti šį turtą yra maža, pagal kiekvieną neapibrėžtojo turto grupę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, pateikiama ši informacija:
209. Apie reikšmingus nekoreguojančius poataskaitinius ūkinius įvykius, apie kiekvieną įvykį pateikiama ši informacija:
209.2. finansinis poataskaitinio įvykio poveikis, įsigyto turto, atsiradusių įsipareigojimų ar suteiktų garantijų sumos;
VI. TARPINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
211. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – tai finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu ataskaitinis laikotarpis (kalendoriniai metai), duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas kas ketvirtį.
212. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
213. Tarpinių finansinių ataskaitų, išskyrus aiškinamąjį raštą, rengimui taikomi tie patys principai, reikalavimai ir formos, kaip ir metinių finansinių ataskaitų rinkiniui. Sutrumpinto aiškinamojo rašto rengimo reikalavimai pateikti 23-iajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“, (toliau – 23-asis VSAFAS).
214. Įstaigos tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas asignavimų valdytojo nustatyta tvarka ir terminais.
215. Tarpinių finansinių ataskaitų, įskaitant aiškinamojo rašto pastabų lenteles, formos gali būti pakeistos tik pakeitus VSAFAS nustatytas ataskaitų formas ir reikalavimus.
3 lentelė. Apskaitos registrų sąrašas
| Apskaitos sritis |
Registro pavadinimas |
Programinė įranga |
| Visi apskaitos duomenys |
Didžioji knyga (pridedama) Žiniaraštis sąskaitoms arba didžioji knyga pagal dimensijas (pridedama) |
„Labbis“ |
| Nebalansinė apskaita |
Žiniaraštis sąskaitai |
„Labbis“ |
| Ilgalaikis turtas |
Žiniaraštis sąskaitai Ilgalaikio turto apyvartos suvestinė (pridedama) |
„Labbis“ |
| Atsargos |
Žiniaraštis sąskaitai Suvestinis apyvartos žiniaraštis (pridedama) |
„Labbis“ |
| Gautinos sumos |
Žiniaraštis sąskaitoms arba didžioji knyga pagal dimensijas
|
„Labbis“ |
| Mokėtinos sumos |
Žiniaraštis sąskaitoms arba didžioji knyga pagal dimensijas
|
„Labbis“ |
| Finansavimo sumos |
Žiniaraštis sąskaitai
|
„Labbis“ |
| Kitos pajamos |
Žiniaraštis sąskaitai
|
„Labbis“ |
| Sąnaudos |
Žiniaraštis sąskaitoms arba didžioji knyga pagal dimensijas |
„Labbis“ |
| Pinigai |
Žiniaraštis sąskaitai Biudžetinių įstaigų ir priemonių finansavimo suvestinė (sąrašas) (pridedama) Kasos knyga
|
„Labbis“ |
| Darbo užmokestis |
Žiniaraštis sąskaitoms arba didžioji knyga pagal dimensijas Skaičiavimo mokėjimo žiniaraštis (pridedama) Suvestinis žiniaraštis (pridedama) |
„Labbis“ |
216. Apskaitos registrai atspausdinami kas ketvirtį arba dažniau pagal poreikį. Registrą pasirašo jį sudaręs darbuotojas.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Apskaitos registras
_____________________________________
(įstaigos pavadinimas)
DIDŽIOJI KNYGA
________________________________laikotarpis
| Sąskaita |
Sąskaitos pavadinimas |
Likutis periodo pradžioje |
Judėjimas |
Likutis periodo pabaigoje |
|||
| Debetas |
Kreditas |
Debetas |
Kreditas |
Debetas |
Kreditas |
||
Sudarė
Patikrino
Apskaitos registras
_____________________________________
(įstaigos pavadinimas)
ŽINIARAŠTIS SĄSKAITAI PAGAL DIMENSIJAS
__________________________________________________
(sąskaita, sąskaitos pavadinimas)
-------------------------------------------------------------- laikotarpis
| Dokumento data |
Dokumento Nr. |
Dokumento blanko Nr. |
Kontrahentas |
Operacijos turinys |
Koresponduojanti sąskaita |
Debetas |
Kreditas |
Sudarė
Patikrino
Apskaitos registras
_____________________________________
(įstaigos pavadinimas)
DIDŽIOJI KNYGA PAGAL DIMENSIJAS
________________________________laikotarpis
| Sąskaita |
Sąskaitos pavadinimas |
Likutis periodo pradžioje |
Judėjimas |
Likutis periodo pabaigoje |
|||
| Debetas |
Kreditas |
Debetas |
Kreditas |
Debetas |
Kreditas |
||
Sudarė
Patikrino
Apskaitos registras
_____________________________________
(įstaigos pavadinimas)
TVIRTINU
Įstaigos vadovas
______________________
(pareigos)
_____________________
(vardas, pavardė)
______________________
(parašas)
Biudžetinių įstaigų ir priemonių finansavimo
SUVESTINĖ Nr.
_________________________________
(data)
Banko sąskaitos Nr.
__________________________________________
| Įstaigos pavadinimas |
Dokumento Nr. |
Mokėjimo paskirtis |
Suma |
Pastabos |
Iš viso išlaidų:
Suma žodžiais:
Apskaitos skyriaus darbuotojas
__________________________ ___________ ___________________
(pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)
| 1 priedas |
||||||||||
| FUNKCIJŲ PASKIRSTYMAS |
||||||||||
| Funkcijos |
Vadovas |
Vyr. buhalteris |
Komisija ir (arba) įgalioti asmenys |
Materialiai atsakingas arba atsakingas asmuo |
Atsakingas darbuotojas |
Atsakingi darbuotojai pagal pareigybės aprašymą |
||||
| Už turto apskaitą |
Už gautinų sumų apskaitą |
Už finansavimo sumų apskaitą |
Už pirkimų ir mokėtinų sumų apskaitą |
Už darbo užmokesčio apskaitą |
||||||
| Apskaitos politikos parinkimas ir apskaitos vadovo parengimas |
Vadovas |
Apskaitos sk. vedėja |
||||||||
| Apskaitos vadovo tvirtinimas |
Vadovas |
|||||||||
| Apskaitos vadovo atnaujinimas |
Apskaitos sk. vedėja |
|||||||||
| Ilgalaikio turto apskaita |
Vyresnioji buhalterė |
|||||||||
| Ilgalaikio turto nuvertėjimo, vertės pasikeitimų apskaičiavimas, vertės |
Komisija |
|||||||||
| Ilgalaikio turto inventorizacijos aprašų-sutikrinimo žiniaraščių sudarymas |
Vyresnioji buhalterė |
|||||||||
| Siūlymo nurašyti ilgalaikį turtą sąrašo parengimas |
Komisija |
|||||||||
| Nuvertėjusio ilgalaikio turto sąrašo sudarymas |
Komisija |
|||||||||
| Ilgalaikio turto nurašymo, nuvertėjimo, tikrosios vertės pasikeitimo akto |
Vadovas |
|||||||||
| Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvų tvirtinimas |
Vadovas |
|||||||||
| Ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo akto parengimas |
Materialiai atsakingi darbuotojai |
Atsakingas darbuotojas |
||||||||
| Ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo akto pasirašymas |
Materialiai atsakingi darbuotojai |
|||||||||
| Ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje ir nutraukimo naudoti |
Materialiai atsakingi darbuotojai |
|||||||||
| Ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje ir nutraukimo naudoti veikloje aktų tvirtinimas |
Vadovas |
|||||||||
| Atsargų apskaita |
Vyresnioji buhalterė |
|||||||||
| Atsargų inventorizacijos aprašo-sutikrinimo žiniaraščio sudarymas |
Vyresnioji buhalterė |
|||||||||
| Atsargų nuvertėjimo apskaičiavimas, vertės atkūrimas |
Komisija |
|||||||||
| Siūlomų nurašyti atsargų sąrašo sudarymas ir pateikimas |
Komisija |
|||||||||
| Atsargų nurašymo, nuvertėjimo, vertės atkūrimo aktų tvirtinimas |
Vadovas |
|||||||||
| Pardavimo sąskaitų faktūrų registravimas |
Vyresnioji buhalterė |
Vyresnioji buhalterė |
||||||||
| Gautinų sumų apskaita |
Vyresnioji buhalterė |
Vyriausioji specialistė |
||||||||
| Gautinų sumų inventorizacijos aprašo-sutikrinimo žiniaraščio sudarymas |
Vyresnioji buhalterė |
Vyriausioji specialistė |
||||||||
| Gautinų sumų inventorizavimas |
Komisija |
|||||||||
| Gautinų sumų nuvertėjimo akto parengimas |
Komisija |
|||||||||
| Gautinų sumų nuvertėjimo akto tvirtinimas |
Vadovas |
|||||||||
| Gautinų sumų nurašymo akto tvirtinimas |
Vadovas |
|||||||||
| Finansavimo sumų apskaita |
Apskaitos sk. vedėja |
Vyresnioji buhalterė |
Vyresnioji buhalterė |
Vyriausioji specialistė |
Vyresnioji buhalterė |
|||||
| Tiekėjo (mokėtojo) kortelės parengimas |
Vyriausioji specialistė |
|||||||||
| Mokėtinų sumų apskaita |
Vyriausioji specialistė |
|||||||||
| Mokėtinų sumų inventorizacijos aprašo-sutikrinimo žiniaraščio |
Vyriausioji specialistė |
|||||||||
| Mokėtinų sumų inventorizavimas |
Komisija |
|||||||||
| Mokėtinų sumų nurašymo akto tvirtinimas |
Vadovas |
|||||||||
| Sukauptų sąnaudų apskaičiavimas |
Vyriausioji specialistė, |
Vyr buhalterė |
||||||||
| Sukauptų sąnaudų registravimas |
Vyriausioji specialistė |
|||||||||
| Ateinančių laikotarpių sąnaudų apskaičiavimas ir registravimas |
Vyresnioji specialistė |
Vyr buhalterė |
||||||||
| Atidėjinių apskaičiavimas |
Vyresnioji specialistė |
|||||||||
| Atidėjinių tvirtinimas |
Vadovas |
|||||||||
| Atidėjinių apskaita |
Vyresnioji specialistė |
|||||||||
| Pajamų, išskyrus finansavimo, registravimas |
Vyresnioji buhalterė |
Vyresnioji buhalterė |
Vyresnioji buhalterė |
|||||||
| Finansavimo pajamų registravimas |
Vyresnioji buhalterė |
Vyriausioji specialistė |
Vyresnioji buhalterė |
|||||||
| Sukauptų pajamų apskaičiavimas |
Vyriausioji specialistė |
Vyresnioji buhalterė |
||||||||
| Sukauptų pajamų registravimas |
Vyriausioji specialistė |
Vyresnioji buhalterė |
||||||||
| Pajamų ir sąnaudų sąskaitų likučių perkėlimas į sukauptą perviršį ar deficitą ataskaitinių metų pabaigoje, buhalterinės pažymos apie ataskaitinių metų sąskaitų uždarymą sudarymas |
Apskaitos sk. vedėja |
|||||||||
| Sąnaudų apskaita |
Vyresnioji buhalterė |
Vyresnioji buhalterė |
Vyriausioji specialistė |
Vyresnioji buhalterė |
||||||
| Darbo užmokesčio žiniaraščio tvirtinimas |
Vadovas |
|||||||||
| Darbo užmokesčio ir mokesčių apskaita |
Vyr. buhalterė, vyresnioji buhalterė |
|||||||||
| Informacijos finansinėms ataskaitoms parengti pateikimas |
Vyresnioji buhalterė |
Vyriausioji specialistė |
Vyresnioji buhalterė |
Vyriausioji specialistė |
Vyresnioji buhalterė |
|||||
| Finansinių ataskaitų parengimas |
Apskaitos sk. vedėja |
|||||||||
| Finansinių ataskaitų tvirtinimas |
Vadovas |
|||||||||
| ____________________________________ |
||||||||||
Apskaitos registras
_____________________________________
(įstaigos pavadinimas)
ILGALAIKIO TURTO APYVARTOS SUVESTINĖ
______________________________________________
(data)
| Inventorinis Nr. |
Likutis laikotarpio pradžioje |
Įsigijimo vertės pajamos |
Įsigijimo vertės išlaidos |
Likutis laikotarpio pradžioje |
Nusidėvėjimas periodo pradžioje |
Periodo nusidėvėjimo suma |
Likutinė vertė |
||||
| Įsigijimas |
Perdavimas |
Perkainojimas |
Likvidavimas |
Perdavimas |
Išlaidavimas |
||||||
Sudarė
Patikrino
Apskaitos registras
_____________________________________
(įstaigos pavadinimas)
SUVESTINIS APYVARTŲ ŽINIARAŠTIS
____________________________________________
(data)
| Pavadinimas, kodas |
Vnt. |
Pajamavimo data |
Kaina |
Likutis laikotarpio pradžioje |
Gauta |
Iš duota |
Likutis laikotarpio pabaigoje |
||
| Kiekis |
Suma |
Kiekis |
Suma |
||||||
Sudarė
Patikrino