I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytų augalų rūšių patekimo kelių ir plitimo valdymo veiksmų planas (toliau – veiksmų planas) nustato veiksmus, kuriuos būtina įgyvendinti taikant prevencines, kontrolės ir naikinimo priemones ir pasitelkus administracinius pajėgumus užkirsti kelią Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas) įrašytoms augalų rūšims patekti į Lietuvos Respubliką (toliau – Lietuva) ir veiksmingai valdyti jau esančių rūšių populiacijas, siekiant efektyviai mažinti jų daromą žalą biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai. Šis veiksmų planas parengtas įgyvendinant 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) valstybės narės, vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 nuostatomis turi imtis priemonių naikinti ar kontroliuoti invazinių svetimžemių (svetimų) rūšių, įrašytų į Sąjungos sąrašą, plitimą, kurios jau aptinkamos jų teritorijoje, arba užkirsti kelią joms patekti į šalį ir galimai plisti šalyje ar Sąjungos teritorijoje.
2. Veiksmų plano uždaviniai yra šie:
2.1. numatyti priemones riboti Lietuvoje natūralizavusių rūšių augalų tolesnį plitimą šalies viduje ir į gretimas teritorijas, kontroliuoti ir naikinti esamas populiacijas;
2.2. numatyti Lietuvoje dirbtinėmis sąlygomis pasitaikančių, bet gamtoje dar neaptinkamų rūšių augalų plitimo prevencijos ir naikinimo priemones;
2.3. parengti Lietuvoje mažą natūralizacijos ir plitimo tikimybę turinčių rūšių patekimo į šalį prevencijos priemonių sistemą, siekiant užkirsti kelią jų patekimui į aplinką šalyje ir į kitas Sąjungos valstybes;
2.4. įvertinti nuolatinių mokslinių tyrimų poreikį ir apimtis, kad būtų anksti aptinkamos į Sąjungos sąrašą įrašytos rūšys ir kuo anksčiau būtų imamasi jų kontrolės ir naikinimo priemonių;
2.5. numatyti teisės aktų pakeitimus ir (ar) papildymus, būtinus veiksmingai vykdyti į Sąjungos sąrašą įrašytų augalų rūšių plitimo prevenciją, kontrolę ir naikinimą;
2.6. numatyti visuomenės švietimo apie invazines rūšis ir jų daromą žalą biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai veiksmus.
3. Veiksmų planas taikomas augalų rūšims, kurios įrašytos į:
3.1. 2016 m. liepos 13 d. patvirtintą Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2016/1141, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 nustatomas Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas;
3.2. 2017 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1263, kuriuo atnaujinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1141 pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 nustatytas Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas.
4. Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 7 straipsnio nuostatose numatyta, kad į Sąjungos sąrašą įrašytos rūšys negali būti tyčia:
4.1. įvežamos į Sąjungos teritoriją, įskaitant tranzitu taikant muitinės priežiūrą;
4.2. laikomos, įskaitant uždaroje valdoje;
4.3. veisiamos, įskaitant uždaroje valdoje;
4.4. vežamos į Sąjungą, iš Sąjungos arba per Sąjungos teritoriją, išskyrus atvejus, kai rūšys vežamos į objektą likviduoti;
4.6. naudojamos arba mainomos;
4.7. patvirtinamos kaip rūšys, kurias leidžiama dauginti ar auginti, įskaitant uždaroje valdoje;
4.8. paleidžiamos į aplinką.
5. Lietuva turi įgyvendinti veiksmingas valdymo priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias plačiai paplitusioms svetimžemėms rūšims. Lietuva dėl tokių priemonių sprendžia savarankiškai atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 nuostatas, mokslinius tyrimus, geriausią kitų šalių praktiką. Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 pabrėžiama, kad rūšių plitimui stabdyti ir populiacijoms naikinti skirtos priemonės turėtų nedaryti neproporcingai didelės žalos aplinkai, kuri viršytų invazinės rūšies daromą žalą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad taikomų priemonių nauda turi būti didesnė už joms įgyvendinti reikalingas sąnaudas. Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 taip pat nurodoma, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į riziką, kurią kelia rūšys, nuo kurių plitimo reikia apsisaugoti, turi nustatyti priemonių prioritetus, jų taikymo mastą ir priemonių ekonominį efektyvumą. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 13 straipsnio:
5.1. 1 dalį per 18 mėnesių nuo Sąjungos sąrašo priėmimo dienos Lietuva atlieka išsamią tų Sąjungos susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių netyčinės introdukcijos ir plitimo kelių bent savo teritorijoje, taip pat savo jūrų vandenyse, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 1 punkte, analizę ir nustato patekimo kelius, kurių atžvilgiu veiksmų reikia imtis pirmiausia (toliau – prioritetiniai patekimo keliai) dėl tais keliais į Sąjungą patenkančių rūšių kiekio arba galimos rūšių daromos žalos;
5.2. 2 dalį per trejus metus nuo Sąjungos sąrašo priėmimo dienos Lietuva parengia ir įgyvendina vieną bendrą veiksmų planą arba kelis veiksmų planus, kuriuose aptariami prioritetiniai patekimo keliai, kuriuos ji nustatė pagal 13 straipsnio 1 dalį. Veiksmų planuose nustatomi veiksmų tvarkaraščiai ir apibūdinamos priimtos priemonės, taip pat, prireikus, savanoriški veiksmai ir geriausios praktikos kodeksai, siekiant spręsti prioritetinių patekimo kelių klausimą ir užkirsti kelią invazinių svetimų rūšių netyčinei introdukcijai ir plitimui į Sąjungą arba Sąjungoje;
5.3. 3 dalį Sąjungos valstybės narės užtikrina koordinavimą, kad būtų parengtas vienas bendras veiksmų planas arba keli veiksmų planai, suderinti atitinkamu regioniniu lygmeniu vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 22 straipsnio 1 dalimi. Kai tokių regioninių veiksmų planų nėra parengta, valstybės narės parengia ir įgyvendina veiksmų planus, apimančius jų teritoriją, kuo labiau suderintus atitinkamu regioniniu lygmeniu;
5.4. 4 dalį į 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmų planus pirmiausia įtraukiamos sąnaudų ir naudos analize pagrįstos priemonės, kuriomis siekiama:
5.4.1. didinti informuotumą;
5.4.2. kuo labiau sumažinti prekių, pagrindinių produktų, taip pat transporto priemonių ir įrangos užterštumo invazinių svetimų rūšių egzemplioriais galimybę, įskaitant priemones dėl invazinių svetimų rūšių vežimo iš trečiųjų šalių;
5.4.3. užtikrinti atitinkamą kontrolę Sąjungos pasienyje (kitą nei pagal Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 15 straipsnį vykdomą oficialią kontrolę).
5.5. 5 dalį vadovaujantis 13 straipsnio 2 dalimi parengti veiksmų planai nedelsiant perduodami Komisijai. Bent kas šešerius metus valstybės narės tuos veiksmų planus peržiūri ir perduoda juos Komisijai.
6. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 15 straipsnio nuostatas Lietuva ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 2 d. turėjo įdiegti visapusiškai veikiančias struktūras, kurios vykdytų oficialią kontrolę, būtiną užkirsti kelią Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių tyčinei introdukcijai į Sąjungą. Ta oficiali kontrolė taikoma prekių kategorijoms, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodai nurodyti Sąjungos sąraše, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 4 straipsnio 5 dalimi.
7. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 19 straipsniu, aptariamos plačiai paplitusių invazinių rūšių valdymo priemonės, kurios tiesiogiai taikomos ir Lietuvai:
7.1. per 18 mėnesių nuo invazinės svetimos rūšies įtraukimo į Sąjungos sąrašą valstybės narės įdiegia veiksmingas valdymo priemones dėl tų Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių, kurios, kaip nustatė valstybės narės, jų teritorijoje yra plačiai paplitusios, kad jų poveikis biologinei įvairovei, atitinkamoms ekosistemų funkcijoms, ir, kai tinkama, žmonių sveikatai ar ekonomikai būtų kuo labiau sumažintas. Tos valdymo priemonės turi būti proporcingos poveikiui aplinkai ir turi būti pritaikytos specifinėms valstybių narių aplinkybėms, pagrįstos sąnaudų ir naudos analize, taip pat, kiek tai praktiškai įmanoma, turi apimti Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 20 straipsnyje nurodytas atkūrimo priemones. Jos išdėstomos prioriteto tvarka, vadovaujantis rizikos vertinimu ir jų ekonominiu efektyvumu;
7.2. valdymo priemones sudaro mirtini ar nemirtini fiziniai, cheminiai arba biologiniai veiksmai, kuriais siekiama invazines svetimas rūšis likviduoti, kontroliuoti jų populiaciją arba jas izoliuoti. Prireikus valdymo priemonės apima priimančiajai ekosistemai taikomus veiksmus, kuriais siekiama padidinti tos ekosistemos atsparumą dabartinėms ir būsimoms invazijoms. Gali būti laikinai leidžiama komerciniais tikslais naudoti jau įsitvirtinusias invazines svetimas rūšis, jei tai laikoma viena iš valdymo priemonių siekiant jas likviduoti, kontroliuoti jų populiaciją ar jas izoliuoti, jei toks naudojimas yra griežtai pagrįstas ir taikomos visos atitinkamos kontrolės priemonės siekiant išvengti tolesnio plitimo;
7.3. taikydamos valdymo priemones ir pasirinkdamos metodus, kurie bus naudojami, valstybės narės deramai atsižvelgia į poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, pirmiausia netikslinėms rūšims ir jų buveinėms.
8. Institucijas, atsakingas už Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 nuostatų įgyvendinimą, paskiria ir jų funkcijų pasiskirstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 475 „Dėl kompetentingų institucijų, atsakingų už Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 taikymą, paskyrimo“, kuriame yra nustatyta, kad:
8.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavesta koordinuoti Reglamento Nr. 1143/2014 taikymą;
8.2. Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – Agentūra) pavesta:
8.2.1. išduoti leidimus, sustabdyti jų galiojimą, panaikinti galiojimą arba galiojimo sustabdymą įgyvendinant Reglamento Nr. 1143/2014 8 ir 9 straipsnius;
8.2.2. teikti Europos Komisijai paraiškas, numatytas Reglamento Nr. 1143/2014 9 straipsnyje, ir tvirtinti nenumatytų atvejų planus.
8.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ar jos įgaliotoms institucijoms pagal kompetenciją pavesta įvertinti žemės ūkio veiklos subjektų pateiktą Agentūrai informaciją ir teikti Agentūrai papildomą informaciją, reikalingą pateikiant Europos Komisijai paraišką išduoti leidimą žemės ūkio veiklos subjektams naudoti invazines rūšis žemės ūkyje tikslais, susijusiais su socialinio ar ekonominio pobūdžio interesais;
8.4. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) paskirtas:
8.4.1. atsakingu už patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad įstaigos laikytųsi Aplinkos apsaugos agentūros išduotuose leidimuose naudoti invazines rūšis nustatytų sąlygų;
8.4.2. pagal kompetenciją vykdyti prekių kontrolę, kaip numatyta Reglamento Nr. 1143/2014 15 straipsnio 2 dalyje.
8.5. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavesta:
8.5.1. įvertinti žemės ūkio veiklos subjektų pateiktą Agentūrai informaciją ir teikti Agentūrai papildomą informaciją, reikalingą pateikiant Europos Komisijai paraišką išduoti leidimą žemės ūkio veiklos subjektams naudoti invazines rūšis žemės ūkyje tikslais, susijusiais su socialinio ar ekonominio pobūdžio interesais;
8.5.2. pagal kompetenciją dalyvauti Aplinkos apsaugos departamento vykdomuose patikrinimuose, siekiant užtikrinti, kad įstaigos laikytųsi Agentūros išduotuose leidimuose naudoti invazines rūšis nustatytų sąlygų, kaip numatyta Reglamento Nr. 1143/2014 8 straipsnio 8 dalyje;
8.5.3. pagal kompetenciją, nustatytą vykdant 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014, 4 straipsnio nuostatas, būti atsakinga už pasienio kontrolę, siekiant užtikrinti Reglamento Nr. 1143/2014 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą, ir už prekių sulaikymą, kaip numatyta Reglamento Nr. 1143/2014 15 straipsnio 5 dalies b punkte;
8.5.4. būti atsakinga už prekių sulaikymą ir tolesnę jų kontrolę pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, kaip numatyta Reglamento Nr. 1143/2014 15 straipsnio 5 dalyje, kai importas vykdomas pažeidžiant Reglamentą Nr. 1143/2014.
8.6. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ar jo įgaliotos institucijos pagal kompetenciją paskirtos atsakingomis:
8.6.1. už oficialią pasienio kontrolę, siekiant užkirsti kelią neteisėtai invazinių rūšių introdukcijai, kaip numatyta Reglamento Nr. 1143/2014 15 straipsnio 1 dalyje;
8.6.2. už prekių sulaikymą ir tolesnę jų kontrolę pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, kaip numatyta Reglamento Nr. 1143/2014 15 straipsnio 5 dalyje, kai importas vykdomas pažeidžiant Reglamentą Nr. 1143/2014.
8.7. Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė augalininkystės tarnyba) pavesta pagal kompetenciją, nustatytą vykdant 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB, nuostatas, būti atsakingai už pasienio kontrolę, siekiant užtikrinti Reglamento Nr. 1143/2014 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą.
9. Invazinių augalų rūšių reguliavimas nustatytas Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatyme (toliau – Įstatymas), kuriame:
9.1. pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį Aplinkos ministerija nustato invazinių rūšių valdymo ir naikinimo priemones, tvirtina Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos aprašą, Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį ir Invazinių rūšių kontrolės tarybos nuostatus;
9.2. pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos koordinuoja, kontroliuoja ir įgyvendina invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones. Aplinkos apsaugos departamentas atlieka kontrolę šalies viduje, Agentūra išduoda leidimus naudoti invazines rūšis pagal Įstatymo ir Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), nuostatas;
9.3. pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį savivaldybių vykdomosios institucijos Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pagal nustatytus prioritetus dėl pasirinktų invazinių rūšių ir jų paplitimo teritorijų, atsižvelgdamos į sukauptas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas ir į galimybę jas skirti invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms įgyvendinti, finansuoja šių priemonių įgyvendinimą;
9.4. Įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad Invazinių rūšių kontrolės taryba (toliau – Taryba) teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, invazinių rūšių valdymo planų, priemonių ir programų kūrimo ir įgyvendinimo, dėl teisės aktų, susijusių su invazinėmis rūšimis, rengimo, pakeitimo ar papildymo, teikia rekomendacijas, siūlymus ir išvadas dėl laukinių augalų, grybų bei jų hibridų perkėlimo, introdukcijos ir reintrodukcijos, taip pat teikia pasiūlymus dėl invazinių rūšių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų naudojimo. Tarybą sudaro Aplinkos ministerijos ir jos įgaliotų institucijų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, mokslo ir studijų institucijų atstovai.
10. Įstatymo 13 straipsnyje nustatytas Invazinių rūšių valdymas, gausos reguliavimas ir plitimo prevencija:
10.1. invazines rūšis draudžiama tyčia platinti, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti ir įkurdinti aplinkoje;
10.2. kai tam tikrų svetimžemių rūšių laukiniai augalai ir grybai, patekę į aplinką, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių sveikatai, kitiems augalams, grybams ar gyvūnams, tam tikrų rūšių laukinių augalų ir grybų auginimas, dauginimas, laikymas, platinimas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, tiekimas rinkai, mainymas, prekiavimas jomis ir kitoks naudojimas gali būti ribojamas arba draudžiamas. Šias rūšis dauginti, auginti, laikyti, platinti, pateikti rinkai, įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš Lietuvos Respublikos ar vežti per Lietuvos Respublikos teritoriją, mainyti, prekiauti jomis ar kitaip naudoti leidžiama laikantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014, šio Įstatymo ir Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų;
10.3. Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir valdymo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių, kurios nurodomos Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše, naikinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus ar vandens telkinius, įgyvendinimo. Įpareigojimai dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo nustatomi atsižvelgiant į šių rūšių daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą;
10.4. uždaroje valdoje augintos (laikytos) ir paplitusios aplinkoje invazinės rūšys turi būti skubiai pašalintos iš aplinkos arba sunaikintos invazinių rūšių naudotojų lėšomis per Tvarkos apraše nustatytą terminą.
11. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas (toliau – Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas), Įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, jeigu invazinė rūšis įtraukta ir į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, ir į Sąjungos sąrašą, taikomos Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 ir Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios į Sąjungos sąrašą įtrauktų rūšių naudojimą.
12. Invazinių rūšių valdymas ir naikinimas, naudojimas ir gausos reguliavimo ir naikinimo būdai nustatomi Tvarkos apraše. Tvarkos apraše reglamentuojama invazinių rūšių kontrolė ir naikinimas, leidimų naudoti invazines rūšis išdavimas ir jų galiojimo sąlygos, invazinių rūšių sulaikymas, invazinių rūšių konfiskavimas ir leidimų naudoti invazines rūšis turėtojų veiklos tikrinimas.
13. Kenksmingų žmonių sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“, aprašyti augalų naikinimo būdai ir priemonės.
14. Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ reglamentuojama laukinių augalų introdukcijos, reintrodukcijos, perkėlimo tvarka.
15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos patvirtinimo“ patvirtino Valstybinė aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą (toliau – Valstybinė aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programa). Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos 2 punkto 6 papunktyje nurodoma, kad vienas iš šios programos tikslų yra spręsti invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, keliančių pavojų biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai, plitimo problemą:
15.1. Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos 29.5 papunkčiu nustatytas tikslas, t. y. įvertinti invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimo pokyčius Lietuvoje, ir šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:
15.1.1. atlikti invazinių augalų rūšių, kurios įrašytos į Sąjungos sąrašą ir Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, monitoringą;
15.1.2. atlikti invazinių gyvūnų rūšių, kurios įrašytos Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą ir Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, monitoringą.
15.2. Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos priedo „Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų sąrašas“ 33 ir 34 vertinimo kriterijuose pateiktos invazinių rūšių priemonės, už kurių įgyvendinimą atsakingos Aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos):
15.2.1. įvertinti invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimo pokyčius Lietuvoje (pagal Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos 29.5 p.), t. y. Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų duomenų apie invazinių augalų ir gyvūnų rūšių paplitimą, leidžiančių įvertinti jų plitimo pokyčius Lietuvos teritorijoje ir prognozuoti žalos biologinei įvairovei ir ekonomikai dydžius. Vertinimo kriterijaus reikšmė – ne mažiau kaip 80 procentų (nuo visų invazinių rūšių skaičiaus);
15.2.2. atlikti invazinių augalų rūšių, kurios įrašytos į Sąjungos sąrašą ir Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, monitoringą (pagal Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos 29.5.1 p.), t. y. nustatyti invazinių augalų rūšių populiacijų paplitimo duomenis. Vertinimo kriterijaus reikšmė – ne mažiau kaip po 30 poligonų kiekvienai rūšiai, ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus (į Sąjungos sąrašą įrašytoms rūšims); ne mažiau kaip po 20 poligonų kiekvienai rūšiai, ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus (į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytoms rūšims).
16. Valstybinis mokslinis institutas Gamtos tyrimų centras kartu su partnere Aplinkos ministerija nuo 2019 m. birželio 25 d. vykdo projektą Nr. 05.5.1-APVA-V-018-01-0012 „Invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje“ pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-V-018 priemonę „Biologinės įvairovės apsauga“. Šio projekto metu bus ištirtas 100 svetimžemių ir invazinių rūšių, kurios įrašytos į Sąjungos sąrašą, Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ar yra potencialiai invazyvios, paplitimas Lietuvos gamtinėje aplinkoje. Projekto trukmė – iki 2023 m. birželio 30 d. Šio projekto rezultatai bus suvesti į Biologinės įvairovės informacinę platformą, kuri kuriama pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-V-018 priemonę „Biologinės įvairovės apsauga“ vykdomą projektą Nr. 05.5.1-APVA-V-018-01-0020 „Biologinės įvairovės informacinės platformos sukūrimas“ (įgyvendinimo laikotarpis 2020 m. lapkričio 25 d.–2023 m. liepos 25 d.).
17. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 4 dalį visuomenės ir atskirų subjektų informavimą apie tam tikrų rūšių laukinių augalų ir grybų auginimo, dauginimo, laikymo, platinimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją, tiekimo rinkai, mainymo, prekiavimo jomis ir kitokio naudojimo ribojimus ar draudimus organizuoja ir koordinuoja Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliotos institucijos.
18. Įstatymo 6 straipsnyje nustatytos laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojų teisės ir pareigos:
18.1. laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojai turi teisę:
18.1.1. naudoti invazines rūšis, kurios įtrauktos į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungos sąrašą, turėdami Įstatymo 14 straipsnyje nurodytą leidimą;
18.1.2. Lietuvos Respublikos įstatymų ir Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gauti finansinę pagalbą invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms įgyvendinti.
18.2. laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojai privalo:
18.2.1. neplatinti, neperkelti, neintrodukuoti invazinių rūšių;
18.2.2. naudodami invazines rūšis, įtrauktas į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungos sąrašą, laikytis šio Reglamento, Įstatymo reikalavimų ir leidime, nurodytame šio įstatymo 10 straipsnyje, nustatytų sąlygų;
18.2.3. skubiai sunaikinti uždaroje valdoje augintas (laikytas) ir paplitusias aplinkoje invazines rūšis savo lėšomis.
II SKYRIUS
Į SĄJUNGAI SUSIRŪPINIMĄ KELIANČIŲ INVAZINIŲ SVETIMŲ RŪŠIŲ SĄRAŠĄ ĮRAŠYTŲ AUGALŲ RŪŠIŲ PATEKIMO KELIŲ IR PLITIMO VALDYMO VEIKSMŲ PLANO PRIORITETAI IR PRIEMONĖS
19. Lietuvoje natūralizavusių į Sąjungos sąrašą įrašytų augalų rūšių naikinimo prioritetai:
19.1. Lietuvoje natūralizavusių į Sąjungos sąrašą įrašytų augalų rūšių populiacijų kontrolės ir naikinimo prioritetai nustatyti atsižvelgus jų keliamą pavojų biologinei įvairovei, bendrijoms ir ekosistemoms, daromą žalą ekonomikai ir žmonių sveikatai, natūralius ir antropogeninius šių rūšių plitimo kelius ir būdus. Naikinimo ir kontrolės priemonės savivaldybių lygmeniu pirmiausia turi būti įgyvendinamos aukštesnio prioriteto teritorijose, bet, esant galimybei, tuo pačiu metu priemones galima įgyvendinti ir žemesnio prioriteto teritorijose.
19.2. Į Sąjungos sąrašą įrašytų augalų rūšių populiacijų naikinimo eiliškumas pagal prioritetus:
19.2.1. populiacijos žmonių gyvenamosiose ir poilsio vietose;
19.2.2. populiacijos saugomose gamtinėse teritorijose;
19.2.3. naujos nedidelius plotus užimančios populiacijos;
19.2.4. populiacijos, iš kurių augalas gali lengvai plisti į kitas teritorijas;
19.2.5. populiacijos saugomose buveinėse ir jų aplinkoje;
19.2.6. populiacijos greta kultūros paveldo objektų;
19.2.7. populiacijos šalia transporto infrastruktūros objektų;
19.2.8. nuo gyvenamųjų vietovių nutolusios populiacijos;
19.2.9. populiacijos, iš kurių plitimas mažai tikėtinas dėl plitimą stabdančių gamtinių kliūčių.
20. Lietuvoje natūralizavusių į Sąjungos sąrašą įrašytų augalų rūšių prevencines, kontrolės ir naikinimo priemonės, kurių bendrieji aprašai pateikti veiksmų plano 1 priede:
20.1. Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi):
20.1.1. priemonė Nr. 1. Sosnovskio barščių naikinimas mechaninėmis ir cheminėmis priemonėmis:
20.1.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Valstybinių miškų urėdija, savivaldybės, žemės savininkai, nuomotojai ir naudotojai;
20.1.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m. Tęstinė priemonė, nes Lietuvoje Sosnovskio barščiai plačiai paplitę.
20.1.2. priemonė Nr. 2. Sosnovskio barščių biomasės nukenksminimo ir utilizavimo sistemos sukūrimas:
20.1.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, mokslo ir mokymo institucijos;
20.1.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2025 m.
20.1.3. priemonė Nr. 3. Sosnovskio barščių diasporomis užteršto dirvožemio nukenksminimo ir utilizavimo sistemos sukūrimas:
20.1.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, mokslo ir mokymo institucijos;
20.1.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2025 m.
20.1.4. priemonė Nr. 4. Netyčinio Sosnovskio barščių platinimo su rekultivavimui skirtu dirvožemiu rizikos vertinimas prieš kasybos darbų pradžią (teisės akto parengimas):
20.1.4.1. atsakingos institucija: Aplinkos ministerija;
20.1.4.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2025 m.
20.1.5. priemonė Nr. 5. Sosnovskio barščių plitimo monitoringas:
20.1.5.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo institucijos;
20.1.5.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m. (iki 2023 m. vykdyti pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą).
20.1.6. priemonė Nr. 6. Atlikti Sosnovskio barščių naikinimo būdų ir metodų tyrimus ir parengti rekomendacijas apie aplinkai mažiausiai kenkiančių kontrolės ir naikinimo priemonių taikymą:
20.1.6.1. atsakingos institucijos: Aplinkos ministerija, mokslo ir mokymo institucijos;
20.1.6.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2027 m.
20.1.7. priemonė Nr. 7. Informacijos apie Sosnovskio barščių poveikį aplinkai, ekonomikai ir žmonių sveikatai bei plitimo prevencijos priemones, naikinimo metodus, biomasės perdirbimą, užteršto dirvožemio nukenksminimą sklaida:
20.1.7.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos, savivaldybės;
20.1.7.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.
20.2. bitinė sprigė (Impatiens glandulifera):
20.2.1. priemonė Nr. 1. Bitinių sprigių naikinimas mechaninėmis ir cheminėmis priemonėmis:
20.2.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Valstybinių miškų urėdija, savivaldybės, žemės savininkai, nuomotojai ir naudotojai;
20.2.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m. (tęstinė priemonė).
20.2.2. priemonė Nr. 2. Bitinių sprigių biomasės nukenksminimo ir utilizavimo sistemos sukūrimas:
20.2.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, mokslo ir mokymo institucijos;
20.2.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2025 m.
20.2.3. priemonė Nr. 3. Bitinių sprigių plitimo monitoringas:
20.2.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo institucijos;
20.2.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m. (iki 2023 m. vykdyti pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą).
20.2.4. priemonė Nr. 4. Atlikti bitinių sprigių naikinimo būdų ir metodų tyrimus ir parengti rekomendacijas apie aplinkai mažiausiai kenkiančių kontrolės ir naikinimo priemonių taikymą:
20.2.4.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, mokslo ir mokymo institucijos;
20.2.4.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2027 m.
20.2.5. priemonė Nr. 5. Informacijos apie bitinių sprigių poveikį aplinkai, ekonomikai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:
20.2.5.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos, savivaldybės;
20.2.5.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.
20.3. sirinis klemalis (Asclepias syriaca):
20.3.1. priemonė Nr. 1. Sirinių klemalių naikinimas mechaninėmis ir cheminėmis priemonėmis:
20.3.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Valstybinių miškų urėdija, savivaldybės, žemės savininkai, nuomotojai ir naudotojai;
20.3.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.
20.3.2. priemonė Nr. 2. Sirinių klemalių plitimo monitoringas:
20.2.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo institucijos;
20.2.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m. (iki 2023 m. vykdyti pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą).
20.3.3. priemonė Nr. 3. Atlikti sirinių klemalių naikinimo būdų ir metodų tyrimus ir parengti rekomendacijas apie aplinkai mažiausiai kenkiančių kontrolės ir naikinimo priemonių taikymą:
20.3.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, mokslo ir mokymo institucijos;
20.3.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2027 m.
20.3.4. priemonė. Informacijos apie sirinių klemalių poveikį aplinkai, ekonomikai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:
20.3.4.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos, savivaldybės;
20.3.4.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.
21. Lietuvoje neaptiktos, bet savaime paplisti ar sulaukėti, natūralizuotis ir gamtoje plisti galinčios invazinių augalų rūšys yra penkios: pajūrinė varva (Baccharis halimifolia), suktalapė elodėja (Elodea nuttallii), Mantegacio barštis (Heracleum mantegazzianum), persinis barštis (Heracleum persicum) ir šeriuotoji soruolė (Pennisetum setaceum). Dar penkių rūšių augalai – paprastasis labūstras (Cabomba caroliniana), vėdryninė raistenė (Hydrocotyle ranunculoides), amerikinis dvokūnas (Lysichiton americanus), stambioji plunksnalapė (Myriophyllum aquaticum), kaičioji plunksnalapė (Myriophyllum heterophyllum) – Lietuvoje gali būti auginami uždarose patalpose (akvariumuose), tačiau gali būti auginamos ir atvirose vietose (gėlynuose, baseinuose) ir gali sulaukėti, plisti gamtoje, natūralizuotis. Šioms savaime galinčioms paplisti augalų rūšims taikomos bendros prevencines, kontrolės ir naikinimo priemonės, kurių aprašas pateiktas veiksmų plano 1 priede:
21.1. priemonė Nr. 1. Savaime galinčių paplisti invazinių rūšių augalų populiacijų paieška ir ankstyvasis perspėjimas:
21.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos;
21.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.
21.2. priemonė Nr. 2. Savaime galinčių paplisti invazinių rūšių augalų populiacijų skubus naikinimas:
21.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos;
21.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.
21.3. priemonė Nr. 3. Savaime galinčių paplisti invazinių rūšių augalų auginimo želdynuose ir uždarose patalpose prevencija ir kontrolė:
21.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, savivaldybės;
21.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.
21.4. priemonė Nr. 4. Savaime galinčių paplisti invazinių rūšių augalų neteisėtos prekybos prevencija ir kontrolė:
21.4.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Muitinės departamentas;
21.4.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat.
21.5. priemonė Nr. 5. Informacijos apie savaime galinčių paplisti invazinių rūšių augalų poveikį aplinkai, ekonomikai, prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:
21.5.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos, savivaldybės;
21.5.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.
22. Lietuvoje neaptiktos, uždarose patalpose auginamos, mažą tikimybę plisti gamtoje turinčios ir, mažai tikėtina, galinčios natūralizuotis invazinės augalų rūšys yra devynios: paprastoji eichornija (Eichhornia crassipes), čilinė gunera (Gunnera tinctoria), didysis vandrūnėlis (Lagarosiphon major), stambiažiedė liudvigija (Ludwigia grandiflora), gulsčioji liudvigija (Ludwigia peploides), lanksčioji stypnė (Microstegium vimineum), vėlyvoji gvajulė (Parthenium hysterophorus), raizgusis rūgtis (Persicaria perfoliata) ir kalninės puerarijos skiautėtalapis varietetas (Pueraria montana var. lobata). Šioms augalų rūšims taikomos prevencinės, kontrolės ir naikinimo priemonės, kurių aprašas pateiktas veiksmų plano 1 priede:
22.1. priemonė Nr. 1. Rinkti informaciją apie kaimyninėse Sąjungos šalyse, trečiosiose šalyse galimą rūšių plitimą ir naudojimą (mokslo leidinių, duomenų bazių ir kt.):
22.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos;
22.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.
22.2. priemonė Nr. 2. Mažą tikimybę plisti ir natūralizuotis turinčių invazinių rūšių augalų paieška ir ankstyvasis perspėjimas:
22.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos;
22.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.
22.3. priemonė Nr. 3. Mažą tikimybę plisti ir natūralizuotis turinčių invazinių rūšių augalų skubus naikinimas:
22.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos;
22.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m. (pagal poreikį).
22.4. priemonė Nr. 4. Mažą tikimybę plisti ir natūralizuotis turinčių invazinių rūšių naudojimo (prekybos, auginimo) kontrolė:
22.4.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Muitinės departamentas;
22.4.2. įgyvendinimo laikotarpis: du kartus per metus iki 2027 m.
22.5. priemonė Nr. 5. Informacijos apie mažą tikimybę plisti ir natūralizuotis turinčių invazinių augalų rūšių poveikį aplinkai, ekonomikai, prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:
22.5.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos, savivaldybės;
22.5.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.
