Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. vasario 26 D. NUTARIMO NR. 276 „DĖL NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. sausio 17 d. Nr. 63

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“:

1.1. Pakeisti 3.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„3.1. Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos – tam tikram laikotarpiui sudaromas sąrašas teisėkūros iniciatyvų, dėl kurių ekonominio, socialinio, aplinkosauginio, politinio reikšmingumo ir jautrumo atliekamas išsamesnis poveikio vertinimas, siekiant pagrįsti siūlymų nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą būtinumą, naudą ir sąnaudas.“

1.2. Pakeisti 9.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„9.7. poveikis aplinkai ir klimato kaitai (įvertinamas galimas poveikis klimato kaitos švelninimui, prisitaikymui prie klimato kaitos, aplinkos oro ir vandenų būklei, gamtos ištekliams, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, teritorijų naudojimui, išteklių naudojimo efektyvumui);“

1.3. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10. Projektų rengėjai, atsižvelgdami į projekto turinį ir atlikdami poveikio vertinimą, vadovaujasi:

10.1. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimynu (Metodikos 1 priedas);

10.2. Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims nustatymo ir įvertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 213 „Dėl Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims nustatymo ir įvertinimo metodikos patvirtinimo“;

10.3. Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodikos patvirtinimo“;

10.4. Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairėmis, parengtomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos;

10.5. Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašu (toliau – Poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašas), patvirtintu aplinkos ministro;

10.6. kitais pagal atitinkamą projektą aktualiais metodiniais dokumentais.“

1.4. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

„16. Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos vertinamos Metodikos 9.1–9.4, 9.7 papunkčiuose nurodytais poveikio vertinimo aspektais, prireikus – ir kitais pasirinktais poveikio vertinimo aspektais.“

1.5. Pakeisti 17 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„17. Vertinant prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikį, atliekama sąnaudų ir naudos arba sąnaudų efektyvumo analizė (jeigu teisėkūros iniciatyvos pobūdis leidžia atlikti kiekybinę analizę, siūloma vadovautis sąnaudų ir naudos skaičiuokle, kuri skelbiama viešosios įstaigos Vyriausybės strateginės analizės centro interneto svetainėje (https://strata.gov.lt):“.

1.6. Papildyti 171 punktu:

„171. Vertinant prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikį Metodikos 9.7 papunktyje nurodytu poveikio vertinimo aspektu, vertinimas atliekamas pagal Poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašą, jeigu pagal Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimyno (Metodikos 1 priedas) VII skyriaus nuostatas nustatomas galimas projekto poveikis išvardintoms sritims. Jeigu prioritetinės teisėkūros iniciatyvos pobūdis leidžia atlikti kiekybinę analizę, vadovaujantis Poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašu papildomai atliekama aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių galimo pokyčio (toliau – aplinkos rodiklių pokytis) analizė, kuria nustatomas ir kiekybiškai įvertinamas galimas atitinkamų aplinkos komponentų būklės ir klimato kaitos rodiklių pokytis. Aplinkos rodiklių pokyčio analizė atliekama kaip sąnaudų ir naudos ar sąnaudų efektyvumo analizės dalis arba gali būti atliekama atskirai.“

1.7. Pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip:

„21. Palyginamos prioritetinės teisėkūros iniciatyvos alternatyvų nauda ir sąnaudos (jeigu taikytas sąnaudų ir naudos analizės metodas) arba sąnaudos (jeigu taikytas sąnaudų efektyvumo analizės metodas), įskaitant aplinkos rodiklių pokyčio reikšmes, kai aplinkos rodiklių pokyčio analizė atlikta kaip sąnaudų ir naudos arba sąnaudų efektyvumo analizės dalis, ir remiantis rezultatais nustatoma optimali alternatyva, kuri bus siūloma sprendimą priimančiai institucijai. Kai aplinkos rodiklių pokyčio analizė atlikta atskirai, jos rezultatai taip pat palyginami tarpusavyje ir įtraukiami nustatant optimalią alternatyvą, kuri bus siūloma sprendimą priimančiai institucijai.“

1.8. Pakeisti 23 punktą ir jį išdėstyti taip:

„23. Atlikus prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimą, rezultatai apibendrinami užpildant Metodikos 2 priede pateiktą numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo pažymą. Su pažyma pateikiama:

23.1. informacija apie atliktus skaičiavimus;

23.2. duomenų šaltiniai;

23.3. prielaidos, kuriomis vadovautasi atliekant vertinimą;

23.4. kita vertinimą pagrindžianti informacija;

23.5. jei pagal Poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašą būtų nustatomas reikšmingas neigiamas poveikis Metodikos 9.7 papunktyje išvardytoms sritims, teikiami pasiūlymai dėl esamo teisinio reguliavimo tobulinimo ir (ar) kitų priemonių, kuriomis taikant švelninimo seką, būtų išvengta dėl prioritetinės teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo atsirasiančio reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai, poveikis būtų sumažintas arba kompensuotas, šių pasiūlymų pagrindimas.“

1.9. Pakeisti 32 punktą ir jį išdėstyti taip:

„32. Poveikio vertinimo aspektų klausimais konsultuoja:

32.1. Lietuvos Respublikos finansų ministerija – dėl poveikio valstybės finansams;

32.2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – dėl poveikio piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai;

32.3. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija – dėl poveikio ekonomikai;

32.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija – dėl poveikio aplinkai ir klimato kaitai;

32.5. Aplinkos apsaugos agentūra – dėl aplinkos rodiklių pokyčio analizės taikymo;

32.6. Centrinė projektų valdymo agentūra – dėl sąnaudų ir naudos analizės taikymo;

32.7. kitos ministerijos pagal ministrų valdymo sritis – dėl poveikio atitinkamai sričiai ir kitų poveikio vertinimo aspektų, nurodytų Metodikos 9 punkte.“

1.10. Pakeisti 35 punktą ir jį išdėstyti taip:

„35. Projekto rengėjai, išnagrinėję esamą (status quo) situaciją ir nustatę tinkamiausią problemos sprendimo būdą (alternatyvą), parengia projektą. Projektas įvertinamas 9.1–9.3, 9.7 papunkčiuose nurodytais poveikio vertinimo aspektais. Atsižvelgiant į projekto pobūdį, poveikis gali būti vertinamas ir kitais poveikio vertinimo aspektais. Poveikio vertinimo rezultatai, jeigu įmanoma, išreiškiami kiekybiškai. Poveikis Metodikos 9.7 papunktyje nurodytu poveikio vertinimo aspektu vertinamas pagal Poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašą, jeigu pagal Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimyno (Metodikos 1 priedas) VII skyriaus nuostatas nustatomas galimas projekto poveikis išvardintoms sritims.“

1.11. Pakeisti 36 punktą ir jį išdėstyti taip:

„36. Teisės aktų, išskyrus įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, projektų poveikio vertinimo rezultatų išvados kartu su projektu pateikiamos kaip apibendrinta informacija projektą parengusios institucijos rašte, kuriuo teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, ir (ar) teikime Vyriausybei. Apibendrintoje informacijoje nurodomas numatomo teisinio reguliavimo tikslas, galimas teigiamas ir (ar) neigiamas projekto poveikis kiekvienu vertintu poveikio vertinimo aspektu, kur įmanoma, pagrįstas atliktais skaičiavimais.

Lietuvos Respublikos Seimui teiktinų įstatymų ar kitų Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnyje nustatytais reikalavimais.“

1.12. Pakeisti 1 priedą:

1.12.1. Pakeisti IV skyriaus II poskyrio 12.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„12.4. Įvertinkite nustatomų įpareigojimų galimą sukelti administracinę naštą ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas ūkio subjektams. (Apskaičiuokite pagal Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodiką.)“.

1.12.2. Pakeisti IV skyriaus II poskyrio 12.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„12.5. Pagrįskite, kodėl nustatomi įpareigojimai yra būtini ir pagrįsti, o administracinė našta ir prisitaikymo prie teisinio reguliavimo išlaidos proporcingos siekiamam tikslui.“

1.12.3. Pripažinti netekusiu galios IV skyriaus II poskyrio 13 punktą.

1.12.4. Buvusius IV skyriaus II ir III poskyrių 14–21 punktus laikyti atitinkamai 13–20 punktais.

1.12.5. Pakeisti IV skyriaus II poskyrio 16.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„16.1. Ar perkeliamoje direktyvoje yra numatytos ūkio subjektams palankios reguliavimo išimtys (pavyzdžiui, mažinančios administracinę naštą ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas, ar taikomos vidutinėms, mažoms ar labai mažoms įmonėms)?“.

1.12.6. Pakeisti VII skyrių ir jį išdėstyti taip:

„VII. POVEIKIS APLINKAI ir klimato kaitai

 

1. Ar projekto įgyvendinimas galėtų paveikti klimato kaitą?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

1.1. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pvz., anglies dioksido, metano, azoto suboksido ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetimui, jų kiekio kitimui;

1.2. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos anglies dioksido absorbavimui ir jo kiekio kitimui;

1.3. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos prisitaikymui prie klimato kaitos pasekmių.

2. Ar įgyvendinus projektą pasikeistų energijos ir kuro vartojimas?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

2.1. ar projektas atitinka iškastinio kuro ir priklausomybės nuo jo importo mažinimo tikslus;

2.2. ar atsiras papildomų energijos ir kuro vartojimo poreikių arba sutaupymų;

2.3. ar pasikeis naudojamo kuro rūšis ir sumažės ar padidės kietojo kuro vartojimas.

3. Ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos kelių transporto priemonių išmetamų į aplinkos orą teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pasikeitimui?

4. Ar projekto įgyvendinimas padidintų ar sumažintų teršalų išmetimą į aplinkos orą ir paveiktų aplinkos oro kokybę?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

4.1. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos į aplinkos orą išmetamų teršalų, pvz., sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, nemetaninių lakiųjų organinių junginių, kietųjų dalelių KD2,5, sunkiųjų metalų, patvariųjų organinių teršalų, susidarymui, jų kiekio kitimui;

4.2. ar projekto įgyvendinimas dėl poveikio aplinkos orui galėtų pakeisti visuomenės sveikatos rodiklius (pvz., priešlaikinių mirčių dėl ilgalaikio kietųjų dalelių KD2,5 poveikio skaičių);

4.3. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos aplinkos oro užterštumo lygio kitimui urbanizuotose teritorijose.

5. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų vandens būklę ir išteklius?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

5.1. ar dėl projekto įgyvendinimo ar įgyvendinus projektą galėtų pasikeisti (pablogėti ar pagerėti) požeminių vandens telkinių būklė;

5.2. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos geriamojo vandens ištekliams;

5.3. ar dėl projekto įgyvendinimo ar įgyvendinus projektą galėtų pasikeisti (pablogėti ar pagerėti) paviršinių vandens telkinių ir (ar) Lietuvos jūros rajono vandenų būklė (pavyzdžiui, dėl galimo nuotekų, sunkiųjų metalų, naftos produktų ar kitų teršalų išleidimo);

5.4. ar dėl projekto įgyvendinimo turėtų būtų keičiami natūralūs paviršiniai vandens telkiniai ir (ar) jų vandens lygis.

6. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų gyvosios ir negyvosios gamtos išteklius (įskaitant miškus ir žemės gelmes)?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

6.1. projekto įgyvendinimo įtaką atsinaujinančių gamtos išteklių (gyvūnijos ir augalijos, miškų ir kitų) naudojimui, eikvojant juos greičiau, negu jie gali atsinaujinti;

6.2. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos (padidintų ar sumažintų) neatsinaujinančių gamtos išteklių (naudingųjų iškasenų ir kitų) naudojimui.

7. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų gamtos vertybes (saugomas teritorijas)? Kaip?

8. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų dirvožemį?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

8.1. ar projekto įgyvendinimas lemtų dirvožemio cheminės reakcijos kitimą (rūgštėjimą, kalkėjimą), teršimą, druskingumą ar erozijos laipsnio padidėjimą;

8.2. ar projekto įgyvendinimas lemtų dirvožemio praradimą dėl įvairių atliekamų darbų (pavyzdžiui, statybos);

8.3. ar dėl projekto įgyvendinimo pasikeistų tinkamo naudoti dirvožemio plotas (pavyzdžiui, išvalius užterštas teritorijas).

9. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų kraštovaizdį ir biologinę įvairovę?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

9.1. ar projekto įgyvendinimas pakeistų atitinkamoje vietovėje esančių rūšių skaičių (t. y. sumažintų arba padidintų bioįvairovę), arba paskatintų nepageidautinų rūšių atsiradimą, pakeistų ekosistemas;

9.2. ar projekto įgyvendinimas paveiktų saugomas arba nykstančias grybų, augalų ar gyvūnų rūšis arba jų buveines, ekologiniu požiūriu jautrias teritorijas;

9.3. ar projekto įgyvendinimas lemtų natūralių buveinių plotų sumažėjimą ar padidėjimą;

9.4. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos kraštovaizdžio estetinei vertei, ją sumažintų ar padidintų;

9.5. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos ekosisteminių paslaugų – tiesioginio ir netiesioginio ekosistemų indėlio į žmonių gerovę – teikimo kokybei.

10. Ar dėl projekto įgyvendinimo pasikeistų teritorijų naudojimas tiesiogiai su projektu susijusiose ir nesusijusiose teritorijose?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

10.1. ar projekto įgyvendinimas lemtų naujų teritorijų, kurios nenaudotos tam tikroms reikmėms, naudojimą;

10.2. ar projekto įgyvendinimas lemtų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimą.

11. Ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos atliekų susidarymui, atliekų pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ar kitokiam naudojimui (pvz., atliekų naudojimui energijai gauti) ar šalinimui?

12. Ar projekto įgyvendinimas lemtų tvaresnę gamybą ir vartojimą?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

12.1. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos tvaresnių produktų pasiūlai rinkoje;

12.2. ar dėl projekto įgyvendinimo verslo įmonėms didėtų paskata mažiau ar daugiau teršti aplinką, išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, gamyboje ir teikiant paslaugas efektyviau naudoti išteklius.“

1.13. Pakeisti 2 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.14. Pripažinti netekusiu galios 3 priedą.

2. Nustatyti, kad:

2.1. šis nutarimas įsigalioja 2024 m. kovo 1 d.

2.2. iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėtiems numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimams taikomos iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusios nuostatos.

3. Įgalioti aplinkos ministrą iki 2024 m. vasario 29 d. patvirtinti Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašą.

 

 

 

Ministrė Pirmininkė                                                                                   Ingrida Šimonytė

 

 

Teisingumo ministrė                                                                                  Ewelina Dobrowolska