LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2019 M. BALANDŽIO 23 D. ĮSAKYMO NR. V-457 „DĖL MENO TERAPEUTO VEIKLOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. lapkričio 26 d. Nr. V-2740
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-457 „Dėl Meno terapeuto veiklos reikalavimų patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MENO TERAPEUTO VEIKLOS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 14 straipsnio 5 punktu ir įgyvendindamas Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1427 „Dėl Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“, 4 punktą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. V-1423 „Dėl Kitą sveikatinimo veiklą vykdančių subjektų veiklos reikalavimų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:
2. N u s t a t a u, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstyto Meno terapeuto veiklos reikalavimų aprašo 7.1 papunkčio redakcija:
„7.1. baigęs pirmosios ir antrosios pakopų šokio, menotyros, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, socialinio darbo, psichologijos studijų krypties ar ugdymo mokslų (šokio-judesio, specialiojo, ikimokyklinio, pradinio ar suaugusiųjų ugdymo) studijų krypčių grupės, arba medicinos studijų krypties vientisųjų studijų programą, arba jai prilygintas aukštojo mokslo studijas ir turintis tai patvirtinantį diplomą ir ne mažiau kaip 400 val. trukmės šokio-judesio terapijos srities kvalifikacijos tobulinimo kursus ar 30 kreditų apimties neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą ir turintis tai patvirtinantį švietimo teikėjo išduotą pažymėjimą ir iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ne mažiau kaip 3 metus taikęs šokio-judesio terapiją asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.“
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-457
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2020 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. V-2740
redakcija)
MENO TERApEUTO veiklos REIKALAVIMŲ APRAŠAS
I Skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Meno terapeuto veiklos reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) nustato meno terapeuto veiklą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje vykdančio meno terapeuto profesinės kvalifikacijos įgijimo tvarką, meno terapeuto veiklos sritį, teises, pareigas, kompetenciją bei atsakomybę ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje jis vykdo veiklą, taikomus reikalavimus.
2. Aprašas privalomas asmenims, asmens sveikatos priežiūros įstaigose užsiimantiems meno terapija, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms meno terapeutus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei prižiūrinčioms jų veiklą.
3. Apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
3.1. Dailės terapeutas – asmuo, Aprašo nustatyta tvarka įgijęs dailės terapeuto profesinę kvalifikaciją.
3.2. Dailės terapija – paciento sveikatai stiprinti skirta dailės terapeuto vykdoma veikla, integruojanti dailės ir medicinos, psichologijos, psichoterapijos, specialiojo ugdymo, socialinio darbo žinias, gebėjimus ir praktikas.
3.5. Meno terapijos specializacija – viena iš meno terapeuto profesinės veiklos sričių – dailės, muzikos arba šokio-judesio.
3.6. Muzikos terapeutas – asmuo, Aprašo nustatyta tvarka įgijęs muzikos terapeuto profesinę kvalifikaciją.
3.7. Muzikos terapija – paciento sveikatai stiprinti skirta muzikos terapeuto vykdoma veikla, integruojanti muzikos ir medicinos, psichologijos, psichoterapijos, specialiojo ugdymo, socialinio darbo žinias, gebėjimus ir praktikas.
3.8. Šokio-judesio terapeutas – asmuo, Aprašo nustatyta tvarka įgijęs šokio-judesio terapeuto profesinę kvalifikaciją.
3.9. Šokio-judesio terapija – paciento sveikatai stiprinti skirta šokio-judesio terapeuto vykdoma veikla, skirta paciento sveikatai stiprinti, integruojanti šokio, judesio ir medicinos, psichologijos, specialiojo ugdymo, socialinio darbo žinias, gebėjimus ir praktikas.
4. Asmuo, norintis užsiimti meno terapija, turi būti įgijęs atitinkamos specializacijos meno terapeuto profesinę kvalifikaciją.
5. Įgijusiu dailės terapeuto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, kuris atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:
5.1. baigęs pirmosios ir antrosios pakopų dailės, menotyros, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, socialinio darbo, psichologijos studijų krypties ar ugdymo mokslų (dailės, specialiojo, ikimokyklinio, pradinio ar suaugusiųjų ugdymo) studijų krypčių grupės, arba medicinos studijų krypties vientisųjų studijų programą, arba jai prilygintas aukštojo mokslo studijas ir turintis tai patvirtinantį diplomą ir iki 2018 m. gegužės 1 d. ne mažiau kaip 3 metus dailės terapiją taikęs asmens sveikatos priežiūros įstaigoje bei baigęs ne mažiau kaip 400 valandų trukmės ar 30 kreditų apimties dailės terapijos srities kvalifikacijos tobulinimo kursus (programą);
6. Įgijusiu muzikos terapeuto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, kuris atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:
6.1. baigęs pirmosios ir antrosios pakopų muzikos, menotyros, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, socialinio darbo, psichologijos studijų krypties ar ugdymo mokslų (muzikinio, specialiojo, ikimokyklinio, pradinio ar suaugusiųjų ugdymo) studijų krypčių grupės, arba medicinos studijų krypties vientisųjų studijų programą, arba jai prilygintas aukštojo mokslo studijas ir turintis tai patvirtinantį diplomą ir iki 2018 m. gegužės 1 d. ne mažiau kaip 3 metus taikęs muzikos terapiją asmens sveikatos priežiūros įstaigoje bei baigęs ne mažiau kaip 400 valandų trukmės ar 30 kreditų apimties muzikos terapijos srities kvalifikacijos tobulinimo kursus (programą);
7. Įgijusiu šokio-judesio terapeuto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, kuris atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:
7.1. baigęs pirmosios ir antrosios pakopų šokio, menotyros, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, socialinio darbo, psichologijos studijų krypties ar ugdymo mokslų (muzikinio, specialiojo, ikimokyklinio, pradinio ar suaugusiųjų ugdymo) studijų krypčių grupės, arba medicinos studijų krypties vientisųjų studijų programą, arba jai prilygintas aukštojo mokslo studijas ir turintis tai patvirtinantį diplomą ir ne mažiau kaip 400 valandų trukmės šokio-judesio terapijos srities kvalifikacijos tobulinimo kursus ar 30 kreditų apimties neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą ir turintis tai patvirtinantį švietimo teikėjo išduotą pažymėjimą bei turintis šokio-judesio terapijos taikymo patirties asmens sveikatos priežiūros įstaigoje;
8. Užsienyje įgyta atitinkamos specializacijos meno (dailės, muzikos ar šokio-judesio) terapeuto profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Meno terapeutas veiklą vykdo kartu su asmens sveikatos priežiūros specialistais ir tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, suteikiančią teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir meno terapeutas.
10. Meno terapeutai savo profesinėje veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Aprašu ir kitais meno terapeutų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.
II SKYRIUS
MENO TERAPEUTO TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA
11. Dailės terapeutas turi teisę:
11.3. atsisakyti teikti dailės terapijos paslaugas, jeigu jas teikiant iškiltų pavojus paciento ar dailės terapeuto sveikatai ar gyvybei;
11.4. savo nuožiūra, įvertinęs paciento sveikatos poreikius, atsižvelgdamas į individualias asmens savybes, parinkti dailės terapijos užsiėmimų trukmę, dailės terapijos metodus, priemones bei atitinkamus jų veiksmingumo įvertinimo būdus;
11.5. gauti darbui būtiną informaciją apie pacientą iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų teikimą, nustatyta tvarka;
11.6. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, higienos sąlygos, apsaugos priemonės, priemonės ir medžiagos dailės terapijai vykdyti);
11.7. atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal savo kompetenciją bendradarbiauti su gydytojais, slaugytojais, medicinos psichologais, medicininės reabilitacijos komandos nariais bei kitais specialistais, dirbančiais sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose, taip pat su paciento atstovais ir artimaisiais;
12. Dailės terapeuto pareigos:
12.2. nepriskirtais dailės terapeuto kompetencijai atvejais rekomenduoti kreiptis į atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;
12.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
12.6. laikytis dailės terapeuto profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;
12.7. reguliariai dalyvauti supervizijoje, tobulinti profesinę kvalifikaciją Apraše ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose profesinės kvalifikacijos tobulinimą, nustatyta tvarka;
12.8. tvarkyti dailės terapeuto veiklos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
12.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu pateikti paaiškinimus dėl savo veiklos taikant dailės terapiją;
12.10. taikyti Lietuvos Respublikoje tik mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius darbo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;
12.11. prireikus naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos priemonių (prietaisų) naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir medicinos priemonių (prietaisų) gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;
12.12. dalyvauti su profesinės kvalifikacijos klausimais susijusiuose pasitarimuose, seminaruose, konferencijose, profesinių organizacijų ir mokslinių draugijų veikloje;
13. Dailės terapeuto profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.
14. Dailės terapeutas turi išmanyti (žinoti):
14.2. žmogaus sąveikos su biopsichosocialine aplinka mechanizmus jo kasdienėje, darbinėje ir laisvalaikio veikloje;
14.4. dailės terapijos istoriją, skirtingų dailės terapijos krypčių teorinius pagrindus, jų taikymo metodologiją;
14.6. pagrindines psichosocialinės reabilitacijos komandos specialistų veiklos sritis, tarpusavio sąveikos mechanizmus;
14.9. veiksnius (amžius, profesija, psichologinė ir kultūrinė aplinka, bendravimo galimybės ir supratimo lygmuo), turinčius įtakos sveikatos ištyrimo būdui ir laukiamam rezultatui;
14.10. estetinio poreikio ir meninės raiškos, kūrybiškumo ir vaizduotės raidą žmogaus ontogenezėje ir jos sąsajas su psichopatologija;
14.11. pasaulio dailės istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių dailės kūrinius;
15. Dailės terapeutas turi gebėti:
15.1. naudoti skirtingas vizualinio meno formas (tapyba, piešimas, grafika, skulptūra, keramika, fotografija ir medija, tekstilė, hepeningas, instaliacija ir kitos tarpdalykinio meno formos), technologijas, komponuoti priemones dvimatėje, trimatėje vaizdo erdvėje, naudodamas skirtingas vizualines technologijas;
15.3. atpažinti asmeninių jausmų, nuostatų, veiksmų poveikį pacientui ir terapiniam procesui bei kritiškai vertinti asmeninius trūkumus ir resursus;
15.4. parinkdamas metodus, technikas, formas, priemones, vertinimo įrankius pagal taikomą dailės terapijos modelį ir atsižvelgdamas į paciento sveikatos poreikius savarankiškai taikyti dailės terapiją;
15.6. taikyti dailės terapiją skirtingoms pacientų grupėms pagal pacientų sveikatos poreikius ir tikslus, sudaryti dailės terapijos planą;
15.7. taikyti įvairias vizualinio meno formas ir priemones asmens sveikatos būklei vertinti ir dailės terapijos intervencijai vykdyti;
15.8. dailės kūrybos procese pažinti ir suprasti asmens biopsichosocialinės raidos ir identiteto ypatumus;
15.9. vertinti biopsichosocialines funkcijas, emocijas, psichologinio elgesio modelius, veiklą ir socialinį dalyvumą bei kitus sveikatos rodiklius, juos analizuoti ir pagrįstai modeliuoti dailės terapijos procesą bei vykdydamas psichosocialinę reabilitaciją, psichikos sveikatos priežiūrą parinkti atitinkamas dailės terapijos technikas;
15.10. sistemiškai įvertinti fizinius, psichologinius, socialinius, kultūrinius veiksnius, galinčius turėti įtakos paciento sveikatai ir (ar) veiklai dailės terapijos proceso metu;
15.11. analizuoti biopsichosocialinio ištyrimo duomenis ir juos interpretuoti, kad galėtų nustatyti dailės terapijos reikalingumą, problemas ir galimybes pozityviai keisti paciento funkcionavimo, veiklos ar socialinio dalyvumo lygį;
15.12. naudodamas dailės terapijos tyrimo / vertinimo metodikas, vertinti paciento sveikatos pokytį, įvykusį dailės terapijos proceso metu, bei analizuoti dailės terapijos tyrimo / vertinimo metodikų skirtumus ir sąsajas su kitomis įvertinimo (diagnostinėmis) formomis;
15.13. kritiškai analizuoti mokslinę literatūrą, savarankiškai atlikti dailės poveikio paciento sveikatai tyrimus, taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus, mokėti įvertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus bei nustatyti jų patikimumą;
15.14. analizuoti savo kūrybinius gebėjimus asmeninės kūrybos veikloje ir taikyti juos dailės terapijoje nuolatinei savirefleksijai ir tobulėjimui;
15.15. bendradarbiaudamas su pacientu nustatyti artimuosius ir tolimuosius dailės terapijos tikslus bei apibrėžti paciento vaidmenį ir užduotis dailės terapijoje;
15.16. parinkti, pritaikyti ir integruoti dailės terapijos proceso metu žinias apie pasaulio dailės istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių dailės kūrinius;
15.17. dalyvauti komandinėje veikloje siekiant psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros tikslų;
16. Muzikos terapeutas turi teisę:
16.3. atsisakyti teikti muzikos terapijos paslaugas, jeigu jas teikiant iškiltų pavojus paciento ar muzikos terapeuto sveikatai ar gyvybei;
16.4. įvertinęs paciento sveikatos poreikius, atsižvelgdamas į individualias asmens savybes, savo nuožiūra parinkti muzikos terapijos užsiėmimų trukmę, muzikos terapijos metodus bei priemones;
16.5. gauti darbui būtiną informaciją apie pacientą iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų teikimą, nustatyta tvarka;
16.6. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, higienos sąlygos, apsaugos priemonės, priemonės ir medžiagos muzikos terapijai vykdyti);
16.7. atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal savo kompetenciją bendradarbiauti su gydytojais, slaugytojais, medicinos psichologais, medicininės reabilitacijos komandos nariais bei kitais specialistais, dirbančiais sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose, taip pat su paciento atstovais ir artimaisiais;
17. Muzikos terapeuto pareigos:
17.1. pagal savo kompetenciją, nustatytą Apraše, užtikrinti teikiamų muzikos terapijos paslaugų kokybę;
17.2. nepriskirtais muzikos terapeuto kompetencijai atvejais rekomenduoti kreiptis į atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros ar kitą specialistą;
17.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
17.6. laikytis muzikos terapeuto profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;
17.7. reguliariai dalyvauti supervizijoje, tobulinti profesinę kvalifikaciją Apraše ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose profesinės kvalifikacijos tobulinimą, nustatyta tvarka;
17.8. tvarkyti muzikos terapeuto veiklos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
17.9. Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu pateikti paaiškinimus dėl savo veiklos taikant muzikos terapiją;
17.10. taikyti Lietuvos Respublikoje tik mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius darbo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;
17.11. prireikus naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos priemonių (prietaisų) naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir medicinos priemonių (prietaisų) gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;
18. Muzikos terapeuto profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja Aprašo 6 punkte nustatyta tvarka bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.
19. Muzikos terapeutas turi išmanyti (žinoti):
19.1. pagrindines psichosocialinės reabilitacijos komandos specialistų veiklos sritis, tarpusavio sąveikos mechanizmus;
19.3. atpažinti veiksnius (amžius, profesija, psichologinė ir kultūrinė aplinka, bendravimo galimybės ir supratimo lygmuo), turinčius įtakos sveikatos ištyrimo būdui ir laukiamam rezultatui;
19.4. žmogaus sąveikos su biopsichosocialine aplinka mechanizmus jo kasdienėje, darbinėje ir laisvalaikio veikloje;
19.6. muzikos terapijos istoriją, skirtingų muzikos terapijos krypčių teorinius pagrindus, jų taikymo metodologiją;
19.7. estetinio poreikio ir meninės raiškos, kūrybiškumo ir vaizduotės raidą žmogaus ontogenezėje ir jos sąsajas su psichopatologija;
19.8. išmanyti muzikos istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių muziką;
19.9. psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros proceso, taikant muzikos terapiją, dokumentavimo principus bei reikalavimus, tai reguliuojančių teisės aktų reikalavimus;
19.10. pritaikyti muzikos terapijos praktinėje veikloje naujausias psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos mokslo teorijas ir metodus;
20. Muzikos terapeutas turi gebėti:
20.1. aktyviai muzikuoti su pacientais: komponuoti, aranžuoti, instrumentuoti muzikines kompozicijas, improvizuoti ir kurti dainas ar trumpas pjeses; pritaikyti akompanimentą; pritarti balsu bei įvairiais tradiciniais ir netradiciniais muzikos instrumentais;
20.3. bendradarbiaudamas su pacientu gebėti nustatyti artimuosius ir tolimuosius muzikos terapijos tikslus bei apibrėžti paciento vaidmenį ir užduotis muzikos terapijoje;
20.4. parinkti metodus, technikas, formas, priemones, vertinimo įrankius pagal taikomą muzikos terapijos modelį, savarankiškai taikyti muzikos terapiją;
20.5. vadovauti grupiniams ir individualiems muzikos terapijos užsiėmimams ir užtikrinti užsiėmimų kokybę;
20.6. taikyti muzikos terapiją psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros procese skirtingoms pacientų grupėms pagal jų poreikius ir tikslus, sudaryti muzikos terapijos planą;
20.7. atpažinti asmeninių jausmų, nuostatų, veiksmų poveikį pacientui ir terapiniam procesui bei kritiškai vertinti asmeninius trūkumus ir resursus;
20.8. taikyti įvairias muzikavimo bei muzikos potyrio formas kaip intervencijos ir būklės vertinimo priemones;
20.9. organizuoti muzikos terapiją sveikatos priežiūros, specialiojo ugdymo, globos ar psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros įstaigose ir bendruomenėje;
20.10. rengti ir vykdyti muzikos projektus, įtraukiant pacientus į muzikavimą ir didinant jų kūrybiškumą ir atsakomybę už savo sveikatą;
20.11. muzikinės kūrybos proceso metu pažinti ir suprasti asmens biopsichosocialinės raidos bei identiteto ypatumus;
20.12. vertinti biopsichosocialines funkcijas, emocijas, psichologinio elgesio modelius, veiklą ir socialinį dalyvumą bei kitus sveikatos rodiklius, juos teoriškai analizuoti ir pagrįstai modeliuoti muzikos terapijos procesą bei parinkti atitinkamas muzikos terapijos technikas psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros proceso metu;
20.13. sistemiškai ištirti fizinius, psichologinius, socialinius bei kultūrinius veiksnius, galinčius turėti įtakos paciento sveikatai ir (ar) elgsenai muzikos terapijos proceso metu;
20.14. analizuoti biopsichosocialinio ištyrimo duomenis ir juos interpretuoti, siekdamas nustatyti muzikos terapijos reikalingumą, problemas ir galimybes pozityviai keisti paciento funkcionavimą, veiklą ir dalyvumą;
20.15. naudodamas muzikos terapijos tyrimo / vertinimo metodikas, vertinti paciento sveikatos pokytį, įvykusį muzikos terapijos proceso metu, bei analizuoti skirtumus ir sąsajas su kitomis įvertinimo (diagnostinėmis) formomis;
20.16. kritiškai analizuoti mokslinę literatūrą, savarankiškai atlikti muzikos poveikio paciento sveikatai tyrimus, gebėti taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus, mokėti įvertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus bei nustatyti jų patikimumą;
21. Šokio-judesio terapeutas turi teisę:
21.3. atsisakyti teikti šokio-judesio terapijos paslaugas, jeigu šių paslaugų teikimas kelia pavojų paciento ar šokio-judesio terapeuto sveikatai ar gyvybei;
21.4. įvertinęs paciento sveikatos poreikius, atsižvelgdamas į individualias asmens savybes, savo nuožiūra parinkti užsiėmimų trukmę, šokio-judesio terapijos metodus bei priemones;
21.5. gauti darbui būtiną informaciją apie pacientą iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų teikimą, nustatyta tvarka;
21.6. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, higienos sąlygos, apsaugos priemonės, priemonės ir medžiagos šokio-judesio terapijai vykdyti);
21.7. atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal savo kompetenciją bendradarbiauti su gydytojais, slaugytojais, medicinos psichologais, medicininės reabilitacijos komandos nariais bei kitais specialistais, dirbančiais sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose, taip pat su paciento atstovais ir artimaisiais;
22. Šokio-judesio terapeuto pareigos:
22.1. pagal savo kompetenciją, nustatytą Apraše, užtikrinti teikiamų šokio-judesio terapijos paslaugų kokybę;
22.2. nepriskirtais šokio-judesio terapeuto kompetencijai atvejais rekomenduoti kreiptis į atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros ar kitą specialistą;
22.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
22.6. laikytis šokio-judesio terapeuto profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;
22.7. reguliariai dalyvauti supervizijoje, tobulinti profesinę kvalifikaciją Apraše ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose profesinės kvalifikacijos tobulinimą, nustatyta tvarka;
22.8. tvarkyti šokio-judesio terapeuto veiklos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
22.9. Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu pateikti paaiškinimus dėl savo veiklos taikant šokio-judesio terapiją;
22.10. taikyti Lietuvos Respublikoje tik mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius darbo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;
22.11. prireikus naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos priemonių (prietaisų) naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;
23. Šokio-judesio terapeuto profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja Aprašo 7 punkte nustatyta tvarka bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.
24. Šokio-judesio terapeutas turi išmanyti (žinoti):
24.1. šokio istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, suprasti skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių šokius;
24.2. šokio-judesio terapijos istoriją, skirtingų šokio-judesio terapijos krypčių teorinius pagrindus, jų taikymo metodologiją;
24.4. pagrindines psichosocialinės reabilitacijos komandos specialistų veiklos sritis, tarpusavio sąveikos mechanizmus;
24.5. naujausias psichosocialinės reabilitacijos krypties, psichikos sveikatos krypties mokslo teorijas ir metodus;
24.7. veiksnius (amžius, profesija, psichologinė ir kultūrinė aplinka, bendravimo galimybės ir supratimo lygmuo), turinčius įtakos sveikatos ištyrimo būdui ir laukiamam rezultatui;
24.8. estetinio poreikio ir meninės raiškos, kūrybiškumo ir vaizduotės raidą žmogaus ontogenezėje ir jos sąsajas su psichopatologija;
24.11. žmogaus sąveikos su biopsichosocialine aplinka mechanizmus jo kasdienėje, darbinėje ir laisvalaikio veikloje;
24.12. psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros proceso taikant šokio-judesio terapiją dokumentavimo principus bei reikalavimus, tai numatančių teisės aktų reikalavimus;
25. Šokio-judesio terapeutas turi gebėti:
25.2. pritaikyti šokio-judesio terapijos praktinėje ir tiriamojoje veikloje naujausias psichosocialinės reabilitacijos krypties, psichikos sveikatos krypties mokslo teorijas ir metodus;
25.3. kritiškai vertinti šiuolaikines šokio-judesio terapijos tendencijas teoriniu ir praktiniu lygmeniu;
25.4. atpažinti veiksnius (amžius, profesija, psichologinė ir kultūrinė aplinka, bendravimo galimybės ir supratimo lygmuo), turinčius įtakos sveikatos ištyrimo būdui ir laukiamam rezultatui;
25.5. šokio-judesio terapijos praktikoje, tyrinėjant biopsichosocialinę asmens būklę, taikyti šokio meno ir judesio išraiškas bei komunikavimo formas jautriu ir kultūriškai priimtinu būdu;
25.6. vertinti biopsichosocialines funkcijas, emocijas, psichologinio elgesio modelius, veiklą ir socialinį dalyvumą bei kitus sveikatos rodiklius, juos teoriškai analizuoti ir pagrįstai modeliuoti šokio-judesio terapijos procesą, savarankiškai parenkant bei taikant metodus, technikas, formas ir priemones;
25.7. vadovauti grupiniams ir individualiems šokio-judesio terapijos užsiėmimams bei užtikrinti užsiėmimų kokybę;
25.8. taikyti šokio-judesio terapiją skirtingoms pacientų grupėms pagal biopsichosocialinės raidos ir identiteto ypatumus bei sveikatos poreikius;
25.9. organizuoti šokio-judesio terapijos veiklą sveikatos priežiūros, specialiojo ugdymo, globos ar psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros įstaigose ir bendruomenėje;
25.10. tinkamai ir saugiai taikyti skirtingus prisilietimo būdus šokio-judesio terapijos procese, naudojant šokio-judesio terapijos tyrimų / vertinimo metodikas bei analizuoti skirtumus ir sąsajas su kitomis vertinimo / diagnostinėmis formomis;
25.11. vertinti paciento sveikatos pokytį šokio-judesio terapijos procese, naudojant šokio-judesio terapijos tyrimų / vertinimo metodikas bei analizuoti skirtumus ir sąsajas su kitomis vertinimo / diagnostinėmis formomis;
25.12. kritiškai analizuoti mokslinę literatūrą, savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus šokio-judesio terapijos srityje, gebėti taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus, mokėti įvertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus bei nustatyti jų patikimumą;
25.13. atpažinti asmeninių jausmų, nuostatų, veiksmų poveikį pacientui ir terapiniam procesui ir kritiškai vertinti asmeninius trūkumus ir privalumus;
25.14. analizuoti savo kūrybinius gebėjimus kasdienėje veikloje ir taikyti juos šokio-judesio terapijoje;
III SKYRIUS
ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGAI TAIKOMI REIKALAVIMAI
26. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje teikiamos meno terapijos paslaugos, privalo turėti įstaigos asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, suteikiančią teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir meno terapeutas.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS