Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL GALIOJANČIO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMO METODIKOS IR ATASKAITOS FORMOS PATVIRTINIMO

 

2021 m. gegužės 5 d. Nr. 308

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 242 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamas:

1. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodiką.

2. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitos formą.

 

 

 

Ministrė Pirmininkė                                                                        Ingrida Šimonytė

 

 

 

Teisingumo ministrė                                                                       Evelina Dobrovolska


 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308  

 

 

GALIOJANČIO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikoje (toliau – Metodika) nustatomi galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo tikslai, nurodomi atvejai, kai šis vertinimas turėtų būti numatomas ir atliekamas, reglamentuojamas vertinimo procesas, viešinimas, koordinavimas ir metodinis konsultavimas, konsultavimasis su visuomene, šio vertinimo rezultatų panaudojimas ir tolesnių veiksmų įgyvendinimas.

2.  Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo tikslai:

2.1.    nustatyti galiojančio teisinio reguliavimo taikymo apimtį, įvertinti taikymo praktiką ir tai lėmusius veiksnius;

2.2.    nustatyti galiojančio teisinio reguliavimo veikimo sukeltas teigiamas ir neigiamas pasekmes vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupėms, identifikuoti teisinio reguliavimo poveikio pasekmes nulėmusius veiksnius ir jų priežastis;

2.3.    nustatyti kitus vertinamo teisinio reguliavimo srities pokyčius, įvykusius dėl papildomų aplinkybių, dariusių įtaką tam tikriems asmenims ar jų grupėms, identifikuoti šio poveikio pasekmes nulėmusius veiksnius ir jų priežastis.

3.  Atliekant galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą surinkti duomenys turėtų būti pakankami, kad būtų galima objektyviai ir nešališkai įvertinti teisinio reguliavimo veikimo pasekmes, nustatyti, ar buvo pasiekti tikslai, kelti priimant teisinį reguliavimą, kokiu mastu ir kokiomis sąnaudomis tai buvo padaryta, ir priimti įrodymais grįstus sprendimus pasirenkant priemones viešosios politikos sritims tobulinti ar jų nustatytoms problemoms spręsti.

4.  Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:

4.1.     Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekanti ministerija ministerija, kuriai peržiūros nuostata pavesta atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą arba kurios ministras priėmė sprendimą atlikti šį vertinimą.

4.2.    Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą koordinuojanti institucija Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atliekanti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 241 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas.

4.3.    Peržiūros nuostataį įstatymą įtraukta nuostata dėl poreikio atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, kuria nurodoma šį vertinimą atliekanti ministerija, vertinimo dalykas, vertinimo laikotarpis ir terminas, iki kada vertinimas turi būti atliktas.

4.4.    Teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis peržiūros nuostata arba ministro sprendimu nustatomas teisinio reguliavimo galiojimo laikotarpis, kuriam suėjus numatoma atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą.

4.5.     Už galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atsakingi asmenys galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekančios ministerijos paskirti asmenys, atsakingi už šio vertinimo plano rengimą, vertinimo organizavimą ir atlikimą.

5.  Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Teisėkūros pagrindų įstatyme.

6.  Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas (toliau – ex post vertinimas) atliekamas, kai peržiūros nuostata įtraukiama į įstatymą arba kai priimamas ministro sprendimas atlikti šį vertinimą, kaip numatyta Metodikos 19 punkte (toliau – ministro sprendimas). Atliekant ex post vertinimą, vertinamas peržiūros nuostata ar ministro sprendimu nurodytas teisinis reguliavimas, galiojantis peržiūros nuostata ar ministro sprendimu nustatytą teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpį, jeigu jo metu nebuvo priimta esminių teisinio reguliavimo pakeitimų. Ar priimti teisinio reguliavimo pakeitimai laikytini esminiais, sprendžia ex post vertinimą atliekanti ministerija. Vertinant minėtų pakeitimų esmingumą, siūlytina, be kita ko, atsižvelgti į tai, ar tų pakeitimų priėmimas galėjo lemti ar lėmė iš esmės kitokias teisinio reguliavimo pasekmes vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupėms, palyginti su teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki minėtų pakeitimų įsigaliojimo.

7Tais atvejais, kai ex post vertinimas numatomas atlikti pagal peržiūros nuostatą, tačiau numatomas vertinti galiojantis teisinis reguliavimas teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpiu arba atliekant ex post vertinimą pasikeičia iš esmės, o nauja peržiūros nuostata, pakeičianti ankstesnę, nėra priimama, vertinamas peržiūros nuostata nurodytas teisinis reguliavimas su naujai padarytais esminiais pakeitimais, taikant analogišką peržiūros nuostata nustatytą teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpį, kuris pradedamas skaičiuoti nuo iš esmės pakeisto teisinio reguliavimo įsigaliojimo dienos. Terminas, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas, atitinkamai nukeliamas. Konkreti nukeliamo termino, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas, data ir atitinkamai pasikeitęs teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis nustatomi ex post vertinimą atliekančios ministerijos, kurios vertinimu priimti teisinio reguliavimo pakeitimai laikytini esminiais, ministro įsakymu, skelbiamu Teisės aktų registre (toliau – TAR) ir nedelsiant siunčiamu ex post vertinimą koordinuojančiai institucijai.

8. Jei ex post vertinimas numatomas atlikti pagal ministro sprendimą ir numatomas vertinti galiojantis teisinis reguliavimas teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpiu arba atliekant ex post vertinimą pasikeičia iš esmės, ministro sprendimas turi būti keičiamas, įvertinant tikslingumą keisti jame nurodytą ex post vertinimo dalyką ir (ar) koreguoti nustatyto įvertinti teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpį bei ex post vertinimo atlikimo ir galutinės ataskaitos parengimo terminą. Ministro sprendimas nedelsiant siunčiamas ex post vertinimą koordinuojančiai institucijai.

9.  Peržiūros nuostata nurodytas ex post vertinimo dalykas neriboja ex post vertinimą atliekančios ministerijos galimybių, siekiant ex post vertinimo tikslų, papildomai vertinti ir kitus galiojančio teisinio reguliavimo aspektus, įskaitant susijusių įstatymų ir įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas ir jų poveikį.

 

II SKYRIUS

EX POST VERTINIMO ATLIKIMO ATVEJAI IR PERŽIŪROS NUOSTATOS FORMULAVIMAS

 

10.  Peržiūros nuostata įtraukiama į įstatymą Teisėkūros pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais. Ar peržiūros nuostata įtrauktina į įstatymą, atsižvelgdami į įstatymo projekto tikslus ir numatomą poveikį, sprendžia įstatymo projekto rengimą inicijavę, jį parengę ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą (toliau – ex ante vertinimas) atlikę subjektai. Sprendimą dėl ex post vertinimo atlikimo, papildant svarstomą įstatymo projektą peržiūros nuostata, gali priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kai svarstant įstatymo projektą argumentuotą pasiūlymą pateikia ex post vertinimą koordinuojanti institucija ar kiti subjektai. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs Teisėkūros pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat gali priimti sprendimą į įstatymą įtraukti peržiūros nuostatą.

11.  Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, peržiūros nuostata turi būti įtraukta į įstatymą, jei įstatymu numatoma reglamentuoti tokią visuomeninių santykių sritį, kuri anksčiau visai nebuvo reglamentuota, arba teisinis reguliavimas buvo nustatytas tik dėl pavienių visuomeninių santykių elementų, tačiau juos siekiama reglamentuoti sistemiškai, taip pat kai iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas tam tikroje srityje. Sprendžiant, ar teisinis reguliavimas keičiamas iš esmės, siūlytina įvertinti, ar siekiama reikšmingai keisti ilgą laiką galiojančias principines tam tikro teisinio reguliavimo nuostatas, įprastas visuotinai taikomas procedūras, ar lydimuosiuose dokumentuose nurodoma arba viešojoje erdvėje informuojant apie konkrečią teisėkūros iniciatyvą kalbama apie tam tikros teisinių santykių srities reformą ir kitus galimą esminį pokytį lemiančius visuomeninių santykių reguliavimo aspektus. Įstatymo dėstymas nauja redakcija savaime nereiškia, kad egzistuoja prielaidos įtraukti peržiūros nuostatą.

12.  Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sprendžiant dėl peržiūros nuostatos įtraukimo į įstatymą reikalingumo, turi būti vertinama, ar teisinio reguliavimo įtaka tam tikrai teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms bus didelė. Numatoma didelė įtaka paprastai nustatoma atsižvelgiant į ex ante vertinimo rezultatus, taip pat siūlytina atsižvelgti į Vyriausybės nustatytus didesnio poveikio teisėkūros iniciatyvų atrankos kriterijus.

13.  Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu, be kitų galimų atvejų, į įstatymą įtraukti peržiūros nuostatą rekomenduotina, kai rengiant įstatymo projektą gaunami argumentuoti, bet iš esmės prieštaringi institucijų, ekspertų, suinteresuotų asmenų vertinimai dėl siūlomo priimti teisinio reguliavimo, numatomos esminės teisinio reguliavimo įgyvendinimo kliūtys, įžvelgiama reali rizika, kad teisinio reguliavimo tikslai gali būti nepasiekti.

14.  Peržiūros nuostata, vadovaujantis Metodikos 1 priede pateiktais peržiūros nuostatos dėstymo pavyzdžiais, nurodoma:

14.1ex post vertinimą atliekanti ministerija;

14.2ex post vertinimo dalykas. Nurodoma, koks teisinis reguliavimas ir poveikis bus vertinami atliekant ex post vertinimą. Ex post vertinimo dalyką siektina nurodyti kuo konkrečiau – aiškiai ir suprantamai ne specialistui apibrėžti vertinamo įstatymo (įstatymų), prireikus – kitų teisės aktų tam tikrus teisinio reguliavimo aspektus, naujas nuostatas, kurios turėtų daryti didžiausią poveikį atitinkamiems visuomeniniams santykiams siekiant teisinio reguliavimo tikslų, ir nurodyti, kam (kokiai sričiai (vertintini poveikio vertinimo aspektai) ar kokiai asmenų grupei) padarytas poveikis privalo būti įvertintas atliekant ex post vertinimą;

14.3.  teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis. Jis negali būti trumpesnis nei dveji metai nuo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, tačiau rekomenduojama atlikti kuo ilgiau (pvz., trejus, penkerius, dešimt ar daugiau metų) galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimą. Teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis nurodomas metais ir (ar) mėnesiais, taip pat įvardijamas jo skaičiavimo pradžios momentas;

14.4.  terminas, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas. Rekomenduojama ex post vertinimui atlikti numatyti ne trumpesnį nei keturių mėnesių laikotarpį, tačiau šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei vieni metai. Šis terminas nurodomas kalendorine data arba mėnesių skaičiumi po nustatyto teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos.

15.  Jei įstatymu, į kurį įtraukiama peržiūros nuostata, įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės nuostatos, peržiūros nuostata formuluojant ex post vertinimo dalyką, susijusį su šiuo reguliavimu, siūlytina apsiriboti nacionalinėje teisėje pasirinkto Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo būdo vertinimu, neapimant Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo tikslo vertinimo.

16.  Peržiūros nuostata gali būti nurodoma tik viena ex post vertinimą atliekanti ministerija, vienas teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis ir vienas ex post vertinimo atlikimo terminas.

17.  Tais atvejais, kai atliekamas ex post vertinimas dėl keliuose įstatymuose nustatyto susijusio teisinio reguliavimo (ex post vertinimo dalykas iš esmės sutampa), pagrindinio įstatymo peržiūros nuostatoje turi būti tiksliai nurodyti susiję įstatymai (juose peržiūros nuostata nėra dėstoma). Šiuo atveju dėl kituose įstatymuose įtvirtinto teisinio reguliavimo ex post vertinimo taikytinas pagrindiniame įstatyme nustatytas teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis ir terminas, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas.

18.  Į įstatymą įtraukiamos peržiūros nuostatos įsigaliojimas turi būti siejamas su teisinio reguliavimo, dėl kurio ji įtraukiama, įsigaliojimu.

19.  Ministras pagal jam pavestą valdymo sritį gali priimti Teisėkūros pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą. Ministro sprendimas priimamas siekiant reaguoti į pokyčius tam tikroje teisinio reguliavimo srityje, į iškilusias aktualijas ir paaiškėjusius teisinio reguliavimo trūkumus, pvz., kai:

19.1.  ministerija ketina inicijuoti tam tikro teisinio reguliavimo pakeitimus ir ex post vertinimas būtų naudingas siekiant nustatyti tinkamiausią teisinio reguliavimo alternatyvą;

19.2.  viešojoje erdvėje dažnai pasirodo informacija dėl teisinio reguliavimo keliamų problemų ir neigiamo poveikio tam tikrai sričiai, asmenims ar jų grupėms;

19.3.  gaunamų skundų kiekis ir jų turinys, susijęs su teisinio reguliavimo taikymo problemomis, galimai parodo sistemines teisinio reguliavimo spragas arba inicijuojami ar gali būti inicijuoti teisminiai procesai;

19.4.  gaunami argumentuoti pasiūlymai atlikti ex post vertinimą iš ex post vertinimą koordinuojančios institucijos, Vyriausybės kanceliarijos, kitų ministerijų, valstybės institucijų ir įstaigų, socialinių ekonominių partnerių, nevyriausybinių organizacijų ar asmenų;

19.5.  kyla pagrįstų įtarimų, kad teisės akto veikimo pasekmės nėra tokios, kokios buvo suplanuotos, atsirado didelis neprognozuotas neigiamas poveikis tam tikriems suinteresuotiems asmenims (visuomenės grupėms), galiojantis teisinis reguliavimas nėra tinkamas spręsti problemoms, kurias turėtų spręsti, ir nėra tinkamas norint pasiekti teisinio reguliavimo tikslus.

20.     Ministro sprendimas įforminamas ministro įsakymu, kuriame turi būti nurodyta Metodikos 14.2–14.4 papunkčiuose išvardyta informacija. Ministro sprendimu taip pat gali būti paskiriami už ex post vertinimą atsakingi asmenys (toliau – atsakingi asmenys), priimami kiti Metodikos 27 punkte nurodyti sprendimai, pateikiama kita ministro nuožiūra svarbi informacija.

21.     Ministro sprendimas skelbiamas TAR, sudarant sąlygas TAR tvarkytojui, siekiant Teisėkūros pagrindų įstatymo 243 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo, Metodikos 14 punkte nurodytą informaciją apie ex post vertinimą susieti su TAR paskelbtu teisės aktu, kurio teisinį reguliavimą numatoma vertinti. Ministro sprendimas nedelsiant siunčiamas ex post vertinimą koordinuojančiai institucijai.

 

III SKYRIUS

EX POST VERTINIMO ETAPAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

22Ex post vertinimas apima šiuos pagrindinius etapus: pasirengimą atlikti ex post vertinimą, ex post vertinimo atlikimą bei ex post vertinimo ataskaitos parengimą, viešinimą, derinimą ir paskelbimą. Ex post vertinimą atliekanti ministerija, siekdama geriau valdyti atliekamo ex post vertinimo procesą, gali įvardytus etapus skaidyti į papildomus smulkesnius.

23.  Nuo peržiūros nuostatos ar ministro sprendimo įsigaliojimo iki teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos yra pasirengimo atlikti ex post vertinimą etapas (TAR nurodoma, kad planuojamas atlikti konkretaus teisės akto ex post vertinimas).

24.  Pasibaigus teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpiui, prasideda ex post vertinimo atlikimas (TAR nurodoma, kad atliekamas konkretaus teisės akto ex post vertinimas), kuris baigiamas galutinės ex post vertinimo ataskaitos paskelbimu.

25.  Jei keičiant teisinį reguliavimą, dėl kurio buvo priimta peržiūros nuostata, priimama nauja peržiūros nuostata, ex post vertinimas atliekamas pagal vėliausiai priimtą peržiūros nuostatą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PASIRENGIMAS ATLIKTI EX POST VERTINIMĄ

 

26.  Pasirengimo atlikti ex post vertinimą etapas prasideda iš karto po peržiūros nuostatos ar ministro sprendimo įsigaliojimo. Šio etapo metu stebimas nustatyto įvertinti teisinio reguliavimo taikymas ir veikimas, renkami tarpiniai su tuo susiję duomenys ir faktai, taip pat atliekami kiti ex post vertinimui kokybiškai atlikti reikalingi veiksmai.

27.  Ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos, pasirengimo atlikti ex post vertinimą etape ex post vertinimą atliekančios ministerijos ministras arba jo įgaliotas asmuo (viceministras, ministerijos kancleris) paskiria atsakingus asmenis, jei jie nebuvo paskirti ministro sprendimu, kaip numatyta Metodikos 20 punkte. Šiame etape prireikus gali būti nustatomos tarpinės ex post vertinimo atlikimo datos ir jų pabaigoje reikalingi pasiekti rezultatai, taip pat kiti ex post vertinimo procesui veiksmingai valdyti reikalingi tarpiniai žingsniai.

28.     Atsakingi asmenys, šiame etape atsižvelgę į nustatyto įvertinti galiojančio teisinio reguliavimo kontekstą, vertinimui atlikti reikiamų surinkti duomenų mastą ir galimus duomenų šaltinius, specialių žinių ir kompetencijų poreikį, numato, kiek reikėtų žmogiškųjų ir kitų išteklių ex post vertinimui atlikti, sprendžia, ar tikslinga sudaryti ex post vertinimo komandą (darbo grupę) ir į ją įtraukti kitų valstybės tarnautojų, ekspertų, konsultantų, mokslininkų, ar tikslinga kreiptis į Vyriausybės strateginės analizės centrą metodinės ir ekspertinės pagalbos.

29.  Atsakingiems asmenims pasiūlius sudaryti ex post vertinimo komandą (darbo grupę) arba pasitelkti Metodikos 28 punkte nurodytų trečiųjų asmenų pagalbą ex post vertinimui atlikti, sprendimą dėl šių siūlymų priima ministras arba jo įgaliotas asmuo.

30.  Paskiriant atsakingais asmenimis konkrečius ministerijos valstybės tarnautojus ar parenkant mokslininkus, ekspertus, konsultantus ar tyrimų organizacijas, kurie dalyvaus atliekant ex post vertinimą, turi būti vertinama jų motyvacija, nešališkumas ir tinkama kompetencija.

31.  Vengiant galimo interesų konflikto ir siekiant objektyvaus ex post vertinimo, rekomenduojama, kad ex post vertinimą atliktų ne tie (esant galimybei, ir ne to administracijos padalinio) valstybės tarnautojai, kurie rengė teisės akto, kuriame nustatytas galiojantis teisinis reguliavimas yra vertinamas, projektą.

32.  Nustačius, kad tikslinga ex post vertinimą atlikti plačiau, nei numato ex post vertinimo dalykas, nurodytas peržiūros nuostata ar ministro sprendimu, ex post vertinimą atliekanti ministerija gali išplėsti vertinamo teisinio reguliavimo apimtį. Konkreti ex post vertinimo reguliavimo apimtis paprastai nustatoma Metodikos 36 punkte nurodytame ex post vertinimo plane. Ex post vertinimo reguliavimo apimtis gali būti išplėsta bet kuriame ex post vertinimo etape, jei paaiškėja, kad tai reikalinga kokybiškam ir visapusiškam ex post vertinimui atlikti.

33.  Atsakingi asmenys parengia ex post vertinimo plano projektą, kuriame prireikus sukonkretina peržiūros nuostata ar ministro sprendimu numatytą ex post vertinimo dalyką, pagal Metodikos 39 punkte nurodytus vertinimo kriterijus sudaro preliminarius ex post vertinimo klausimus, parenka taikytinus metodus, nurodo jau turimus duomenis ir reikalingus surinkti duomenis, galimus duomenų šaltinius, suplanuoja vertinimo eigą (pvz., konsultacijas su visuomene ar tam tikrais asmenimis ar jų grupėmis), nurodo planuojamų veiksmų atlikimo terminus, įskaitant smulkesnių ex post vertinimo etapų, jei jie numatomi, įgyvendinimo terminus ir siektinus etapų rezultatus, ir nurodo savo kontaktinius duomenis. Sudarant preliminarius ex post vertinimo klausimus siūlytina atsižvelgti į Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo klausimyną (toliau – Klausimynas) (Metodikos 2 priedas).

34.  Ne vėliau kaip likus 25 darbo dienoms iki teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos ex post vertinimo plano projektas, vizuotas ministro ar jo įgalioto asmens, skelbiamas viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) ir ex post vertinimą atliekančios ministerijos interneto svetainėje.

35.  Paskelbus ex post vertinimo plano projektą, sudaroma galimybė visiems asmenims per 15 darbo dienų nuo jo paskelbimo teikti pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto tiek TAIS, tiek tiesiogiai ex post vertinimą atliekančiai ministerijai, taip pat išreikšti nuomonę dėl nustatyto įvertinti teisinio reguliavimo aktualumo ir problemiškumo. Gautas pastabas ir pasiūlymus įvertina atsakingi asmenys ir prireikus koreguoja ex post vertinimo plano projektą.

36Ex post vertinimo planas patvirtinamas ministro ar jo įgalioto asmens ir paskelbiamas TAIS iki teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

EX POST VERTINIMO ATLIKIMAS

 

37Ex post vertinimo atlikimo etapas prasideda pirmą dieną po teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos ir baigiamas Metodikos 52 punkte nurodytos galutinės ex post vertinimo ataskaitos paskelbimu. Šio etapo metu, laikantis patvirtinto ex post vertinimo plano, renkami, vertinami, analizuojami ir patikrinami duomenys ir daromi apibendrinimai ir išvados dėl galiojančio teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo.

38Ex post vertinimo atlikimo etapo metu gali būti tikslinami ex post vertinimo plane nurodyti preliminarūs ex post vertinimo klausimai, į kuriuos reikės atsakyti atliekant ex post vertinimą (siūlytina atsižvelgti į Klausimyną).

39.  Teisėkūros pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas ex post vertinimo objekto turinys vertinamas taikant šiuos kriterijus:

39.1.  veiksmingumo – kuriuo atskleidžiama, ar nustatytas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į tai, kaip tinkamai jis buvo taikomas, padėjo pasiekti teisinio reguliavimo tikslus ir spręsti teisinio reguliavimo priėmimo metu nurodytą (-as) problemą (-as);

39.2.  poveikio – nustatomas teisinio reguliavimo poveikis vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupėms;

39.3.  rezultatyvumo (efektyvumo) – kuriuo parodoma, kokios teisinio reguliavimo įgyvendinimo sąnaudos patirtos ir kokia yra teisinio reguliavimo įgyvendinimo teikiama nauda.

40.  Sudarant ex post vertinimo klausimus taip pat atsižvelgiama į vertinamo teisinio reguliavimo priėmimo metu keltus tikslus ir siektas spręsti problemas, preliminarius numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo sąnaudų ir naudos įvertinimus, numatytus ex ante vertinimo pažymoje ar įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

41.  Atsižvelgiant į peržiūros nuostata ar ministro sprendimu nustatytą ir galimai ex post vertinimo plane sukonkretintą ex post vertinimo dalyką, sudarytus (patikslintus) ex post vertinimo klausimus ir kitą ex post vertinimo plane nurodytą informaciją, gali būti tikslinami, peržiūrimi ar atnaujinami reikiami ex post vertinimui atlikti duomenys, duomenų šaltiniai ir duomenų surinkimo metodai.

42Siekiant tinkamai identifikuoti reikiamus duomenis ir juos surinkti siūlytina vadovautis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimui reikalingų duomenų šaltinių nustatymo ir surinkimo gairėmis (toliau – Gairės) (Metodikos 3 priedas), o nusprendus taikyti Gairėse nurodytus pirminių duomenų rinkimo metodus ar kitus konsultacijų su visuomene metodus, rekomenduojama vadovautis viešai interneto svetainėje https://epilietis.lrv.lt, skilties „Dalyvauk priimant ir keičiant sprendimus“ dalyje „Organizuok“, skelbiama Viešųjų konsultacijų metodika.

43.  Surinkti duomenys turi būti vertinami, analizuojami ir patikrinami. Duomenims analizuoti gali būti naudojami įvairūs metodai. Rekomenduojama pasirinkti ir naudoti kelis metodus, derinti tarpusavyje kiekybinius ir kokybinius analizės metodus.

44.  Duomenų vertinimo, analizės ir patikrinimo metu turi būti įvertintas ir duomenų šaltinių patikimumas. Šaltiniai turi būti įvairūs, pakankamai plačios apimties, kad būtų patikimi ir rodytų tam tikras tendencijas. Kai duomenys yra ginčytini ir galbūt nėra iki galo patikimi, tai turi būti aiškiai nurodyta ex post vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgiant į duomenų patikimumą, darant išvadas, turi būti apibrėžiamos prielaidos, kuriomis grindžiamos išvados.

45.  Surinkti duomenys analizuojami, siekiant atsakyti į suformuluotus ex post vertinimo klausimus ir norint pateikti patikimus ex post vertinimo rezultatus. Ex post vertinimas atliekamas, lyginant per tam tikrą laikotarpį įvykusius pokyčius su situacija, buvusia iki priimant teisinį reguliavimą, arba lyginant pokyčius su tikslais, kurių siekta, ir rezultatais, kurie buvo planuojami, arba lyginama naudojant kurį kitą atskaitos tašką, leidžiantį įvertinti, kokiu mastu pavyko išspręsti numatytas problemas.

46.  Atliekant ex post vertinimą taip pat rekomenduojama vadovautis Socialinių sąnaudų – naudos analizės metodinėmis gairėmis, skelbiamomis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje https://finmin.lrv.lt, skilties „Veiklos sritys“ dalyje „Veiklos efektyvumo tobulinimas“, Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims nustatymo ir įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 213 „Dėl Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims nustatymo ir įvertinimo metodikos patvirtinimo“, Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“, Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairėmis, skelbiamomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos interneto svetainėje https://kt.gov.lt, skilties „Veiklos sritys“ dalyje „Viešieji subjektai“, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 1 priede pateikiamu Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimynu ir kitais pagal teisinio reguliavimo pobūdį aktualiais metodiniais dokumentais.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

EX POST VERTINIMO ATASKAITOS PARENGIMAS, VIEŠINIMAS, DERINIMAS IR PASKELBIMAS

 

47.  Esminė informacija apie ex post vertinimą ir jo rezultatai, įskaitant išvadas, fiksuojami galutinėje ex post vertinimo ataskaitoje, parengtoje pagal šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintą formą.

48Ex post vertinimą atlikusi ministerija parengtą ex post vertinimo ataskaitos projektą skelbia savo interneto svetainėje, TAIS, taip pat viešina naudodamasi socialinės medijos ar kitomis priemonėmis, sudarydama galimybę visiems suinteresuotiems subjektams pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl ex post vertinimo ataskaitos projekto per ne trumpesnį nei 20 darbo dienų terminą.

49Ex post vertinimą atlikusi ministerija parengtą ex post vertinimo ataskaitos projektą teikia derinti ex post vertinimą koordinuojančiai institucijai per TAIS. Kartu su ex post vertinimo ataskaitos projektu TAIS pateikiami ir papildomi, su atliktu ex post vertinimu susiję dokumentai, pagrindžiantys ex post vertinimo ataskaitos projekte pateiktą informaciją. Ex post vertinimą koordinuojanti institucija privalo pateikti savo nuomonę per TAIS dėl jai pateikto ex post vertinimo ataskaitos projekto ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo ex post vertinimo ataskaitos projekto gavimo dienos. Teikdama nuomonę dėl ex post vertinimo ataskaitos projekto, ex post vertinimą koordinuojanti institucija įvertina ex post vertinimo proceso organizavimo tvarkos laikymąsi, analizės metodų taikymą, teikiamų duomenų patikimumą, išvadų atitiktį duomenų rodmenims.

50.  Įvertinusi ex post vertinimą koordinuojančios institucijos nuomonę dėl ex post vertinimo ataskaitos projekto, taip pat kitų subjektų pastabas, jei tokių būtų gauta, ex post vertinimą atlikusi ministerija atitinkamai patikslina ex post vertinimo ataskaitos projektą. Dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, jų rengėjams pateikiami argumentai, paaiškinimai ar susijusi papildoma informacija.

51.  Tais atvejais, kai ex post vertinimą koordinuojanti institucija savo nuomonėje dėl ex post vertinimo ataskaitos projekto konstatuoja, kad ex post vertinimas atliktas nepakankamai kokybiškai ir (ar) nevisapusiškai (neatsakyta į ex post vertinimo klausimus, nesurinkti vertinimui atlikti reikalingi aktualūs duomenys, išvados nepagrindžiamos argumentais ir (ar) duomenimis ir pan.) arba ex post vertinimo ataskaitos projekte pasigendama esminės informacijos, susijusios su atliktu ex post vertinimu, ex post vertinimą atlikusi ministerija pašalina nustatytus ex post vertinimo trūkumus ir patikslina ex post vertinimo ataskaitos projektą. Patikslintas ex post vertinimo ataskaitos projektas paskelbiamas TAIS ir su ex post vertinimą koordinuojančia institucija derinamas pakartotinai per ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą.

52.  Galutinę ex post vertinimo ataskaitą pasirašo ministras. Ši ataskaita per 5 darbo dienas nuo jos pasirašymo dienos skelbiama ex post vertinimą atlikusios ministerijos interneto svetainėje ir TAIS. Skelbiant galutinę ex post vertinimo ataskaitą TAIS, šioje sistemoje taip pat turi būti pažymima, kad ex post vertinimas yra baigtas.

 

IV SKYRIUS

KONSULTAVIMASIS SU VISUOMENE IR EX POST VERTINIMO VIEŠINIMAS

 

53.  Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę ministrui pagal jam pavestas valdymo sritis teikti argumentuotus siūlymus dėl poreikio atlikti ex post vertinimą.

54.  Ministerijos pasirinktomis priemonėmis proaktyviai skelbia ir viešina informaciją apie planuojamus atlikti ar atliekamus ex post vertinimus (savo interneto svetainėse, visuomenės informavimo priemonėse ir pan.), siekia kuo daugiau įtraukti visuomenę į ex post vertinimo procesą (gauti nuomonę, duomenis, kitą informaciją apie ex post vertinimo objektą) ir (ar) ją informuoti, įskaitant informaciją apie ex post vertinimo rezultatus, bet ja neapsiribojant.

55Ex post vertinimą atliekanti ministerija savo interneto svetainėje, TAIS, prireikus –  ir kitomis pasirinktomis priemonėmis skelbia ex post vertinimo plano projektą, ex post vertinimo planą ir ex post vertinimo ataskaitos projektą bei galutinę ex post vertinimo ataskaitą, taip pat gali skelbti ir kitą informaciją, susijusią su ex post vertinimu (pvz., vykdant viešąsias konsultacijas gautus apibendrinamuosius duomenis, kvietimą teikti nuomonę dėl vertinamo teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo). Šiame punkte nurodyta informacija TAIS skelbiama ir tarpusavyje susiejama TAIS valdytojo nustatyta tvarka.

56.  TAIS sudaroma galimybė asmenims teikti pastabas ir pasiūlymus dėl ex post vertinimo plano projekto, reikšti nuomonę dėl vertinamo teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo, teikti pastabas dėl ex post vertinimo ataskaitos projekto. Asmenys taip pat turi teisę ex post vertinimo metu tiesiogiai kreiptis į ex post vertinimą atliekančią ministeriją ir teikti nuomonę dėl vertinamo teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo praktikoje, nurodyti kylančias problemas, kitaip prisidėti prie ex post vertinimo.

57.  Metodikos 56 punkte nurodytą informaciją atsakingi asmenys įvertina rengdami ex post vertinimo ataskaitą.

 

V SKYRIUS

EX POST VERTINIMO KOORDINAVIMAS IR METODINIS KONSULTAVIMAS

 

58Ex post vertinimą koordinuojanti institucija savo interneto svetainėje skelbia teisės aktų, kuriuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąrašą (toliau – Sąrašas) ir užtikrina, kad Sąrašas būtų aktualus. Sąrašas atnaujinamas neatidėliojant, bet ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo naujos peržiūros nuostatos ar ministro sprendimo įsigaliojimo, taip pat nuo galutinės ex post vertinimo ataskaitos paskelbimo TAIS. Ex post vertinimą koordinuojančios institucijos interneto svetainėje taip pat skelbiami asmenų, kurie teikia metodines konsultacijas dėl ex post vertinimo, kaip numatyta Metodikos 63.1 papunktyje, kontaktai.

59.  Sąrašą sudaro trys dalys: teisės aktų, kuriuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas yra planuojamas atlikti, sąrašas, teisės aktų, kuriuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas yra atliekamas, sąrašas ir teisės aktų, kuriuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas yra atliktas, sąrašas.

60.  Sąraše dėl kiekvieno teisės akto nurodoma:

60.1.    teisės akto, kuriame nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas planuojamas atlikti, atliekamas ar atliktas, pavadinimas ir ex post vertinimo dalykas;

60.2.    ministerija, kuriai pavesta atlikti ex post vertinimą, ar ministras, kuris priėmė sprendimą atlikti šį vertinimą, ex post vertinimą atliekanti ar atlikusi ministerija;

60.3.    data, iki kurios ex post vertinimas turi ar turėjo būti atliktas;

60.4.    įstatymo, kuriuo įtvirtinta ex post vertinimą lemianti peržiūros nuostata, pavadinimas ir atitinkamo straipsnio numeris arba ministro įsakymo, kuriuo įformintas ministro sprendimas atlikti ex post vertinimą, priėmimo data, numeris ir pavadinimas;

60.5.    tuo atveju, kai ex post vertinimas yra atliktas, – nuoroda į galutinę ex post vertinimo ataskaitą.

61.  TAIS paskelbus galutinę ex post vertinimo ataskaitą dėl tam tikro teisės akto, šis teisės aktas perkeliamas į Metodikos 59 punkte nurodytą Sąrašo trečiąją dalį.

62Ex post vertinimą koordinuojanti institucija savo interneto svetainėje sudaro sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims pateikti argumentuotus siūlymus dėl poreikio atlikti ex post vertinimą ne tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse. Šie siūlymai apsvarstomi kartu su atsakinga ministerija, prireikus ir kitomis institucijomis ar įstaigomis.

63.  Metodines konsultacijas dėl ex post vertinimo teikia:

63.1ex post vertinimą koordinuojanti institucija dėl:

63.1.1.   tikslingumo ir tinkamumo konkretaus teisinio reguliavimo atveju atlikti ex post vertinimą;

63.1.2.   tinkamo peržiūros nuostatos ir ministro sprendimo suformulavimo;

63.1.3.   ex post vertinimo proceso organizavimo ir ex post vertinimo planų rengimo;

63.1.4.   ex post vertinimo ataskaitos pildymo;

63.1.5.   Metodikos nuostatų taikymo;

63.2Vyriausybės strateginės analizės centras dėl:

63.2.1.   tinkamų vertinimo metodų ex post vertinimui atlikti pasirinkimo;

63.2.2.   kiekybinių ir kokybinių analizės metodų taikymo;

63.2.3.   korektiško analizės metu gautų duomenų interpretavimo.

64Ex post vertinimą koordinuojanti institucija, bendradarbiaudama su Vyriausybės strateginės analizės centru, kaupia dažniausiai apie ex post vertinimą ir jo atlikimą užduodamus, pasikartojančius klausimus ir pagal juos savo interneto svetainėje parengia ir reguliariai pildo bei atnaujina dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) skiltį.

65Siekdama visapusiškai įvertinti ex post vertinimo ataskaitų projektus, kaip tai numatyta Metodikos 49 ir 51 punktuose, ex post vertinimą koordinuojanti institucija
ex post vertinimo ataskaitų projektams vertinti gali pasitelkti atskirų sričių ekspertus (kitų institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, socialinių ekonominių partnerių, akademinės bendruomenės atstovus).

66Ex post vertinimą koordinuojanti institucija savo interneto svetainėje skelbia savo pateiktas nuomones dėl ex post vertinimo ataskaitų projektų, taip pat kaupia atliktų ex post vertinimų pavyzdžių biblioteką ir derindama įvairias komunikacijos priemones užtikrina ex post vertinimų pavyzdžių sklaidą.

 

VI SKYRIUS

EX POST VERTINIMO REZULTATŲ PANAUDOJIMAS IR TOLESNIŲ VEIKSMŲ ĮGYVENDINIMAS

 

67.  Atlikto ex post vertinimo rezultatai naudojami:

67.1.  viešajai politikai tobulinti – pasirenkant veiksmingesnes ir tikslingesnes priemones tokiems patiems ar panašaus pobūdžio klausimams ir problemoms ateityje spręsti;

67.2.  informacijai ir duomenims, pavyzdžiams, susijusiems su pasiteisinusiomis ir nepasiteisinusiomis priemonėmis, kaupti siekiant išvengti pasikartojančių klaidų;

67.3.  kaip įrodymai ir argumentai atliekant ex ante vertinimus;

67.4.  prireikus neatidėliojant teisės aktams tikslinti, jei nustatoma, kad:

67.4.1. teisės aktai netaikomi tinkamai dėl teisinio reguliavimo spragų, dėl to, kad yra neaiškūs ar neišsamūs;

67.4.2. pakeitus teisinio reguliavimo priemones kitomis konkrečiomis, nustatytomis ex post vertinimo metu, teisinio reguliavimo tikslai būtų pasiekti geriau nei esamomis priemonėmis;

67.5.  kitais atvejais, kai tai gali būti naudojama kaip įrodymai siekiant sustiprinti arba paneigti formuojamą nuomonę tam tikru klausimu.

68Ex post vertinimą atlikusi ministerija pati nusprendžia, kaip ir kada bus panaudojami atlikto ex post vertinimo rezultatai, išskyrus atvejus, jei Vyriausybė, vadovaudamasi Metodikos 70 punkto nuostatomis, nusprendžia kitaip.

69.  Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo galutinės ex post vertinimo ataskaitos paskelbimo TAIS ex post vertinimą atlikusi ministerija pateikia galutinę ex post vertinimo ataskaitą Vyriausybei (kartu su ex post vertinimą koordinuojančios institucijos nuomone dėl ex post vertinimo ataskaitos projekto), taip pat ją išsiunčia susipažinti Seimo valdybai, Seimo komitetui pagal veiklos kryptį ir ex post vertinimą koordinuojančiai institucijai.

70.  Vadovaujantis peržiūrų nuostatomis atliktų ex post vertinimų rezultatai paprastai aptariami Vyriausybės pasitarime, kurio metu ex post vertinimą atlikusiai ministerijai ir (ar) kitoms suinteresuotoms institucijoms, atsižvelgiant į ex post vertinimo rezultatus, gali būti pavedama atlikti konkrečias užduotis, siekiant pakeisti netenkinančią situaciją.

 

 

––––––––––––––––––––

part_c32f4c8e718a4bbbb3e654a3512b244d_end


 

Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos

1 priedas

 

PERŽIŪROS NUOSTATOS DĖSTYMO PAVYZDŽIAI

 

1.  Peržiūros nuostatoje turi būti pateikta Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 14 punkte nurodyta informacija.

2.  Šiame priede dėstomi pavyzdžiai, kaip galėjo būti formuluojama peržiūros nuostata konkrečiuose įstatymuose įtvirtinto teisinio reguliavimo atveju:

2.1.    Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2134, kurio vienas iš esminių pakeitimų buvo įtvirtinti naują galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo institutą:

 

10 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas

1.   Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau šiame straipsnyje – ex post vertinimas).

2.   Atliekant ex post vertinimą turi būti įvertinta, ar galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo instituto sukūrimas užtikrino išsamesnius ir kokybiškesnius galiojančio teisinio reguliavimo poveikio vertinimus ir platesnį tokių vertinimų rezultatų panaudojimą viešajai politikai tobulinti ir įrodymais grįstiems sprendimams priimti, ar platesnio visuomenės įtraukimo į galiojančio teisinio reguliavimo poveikio vertinimą galimybės padidino visuomenės dalyvavimą galiojančio teisinio reguliavimo poveikio vertinime ir prisidėjo prie teisėkūros kokybės gerinimo.

3.   Ex post vertinimo laikotarpis – penkeri metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

4.   Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2025 m. rugsėjo 1 dienos.

 

2.2.    Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 24, 36, 47 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-3416, kurio tikslas buvo užtikrinti visų socialinę riziką patiriančių vaikų kokybišką ikimokyklinį ugdymą bei parengti sistemą palaipsniui ir vertinant individualius vaiko poreikius pereiti prie ankstesnio, tačiau lankstaus privalomo ugdymo, parengti ankstyvojo ugdymo sistemą, kurios turinys ir ugdymo formos būtų priimtinesnės jaunesnio amžiaus vaikams, užtikrinant nuoseklų ir kokybišką ugdymo turinį:

 

9 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas

1.   Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija atlieka šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau šiame straipsnyje – ex post vertinimas).

2.   Atliekant ex post vertinimą turi būti įvertinta, ar privalomas socialinės rizikos vaikų ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą prisidėjo prie jų socialinės atskirties mažinimo, lėmė geresnius tokių vaikų priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokymosi rezultatus, sumažino socialinėje aplinkoje kylančią įtampą ir ar pagerino kriminogeninę situaciją, susijusią su socialinės rizikos vaikais. Taip pat turi būti įvertinta, ar, paankstinant vaikų priešmokyklinio bei pradinio ugdymo amžių, koreguojant ankstyvojo ugdymo programų turinį, šis reguliavimas turėjo lauktą pozityvų poveikį visų vaikų, kuriems taikomas ex post vertinimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, populiacijai – leido geriau pasirengti pradiniam ugdymui ir jo metu pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.

3.   Ex post vertinimo laikotarpis – penkeri metai nuo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo dienos.

4.   Ex post vertinimas turi būti atliktas per devynis mėnesius nuo ex post vertinimo laikotarpio pabaigos.

Pastaba. Jeigu ex post vertinimo dalyku esantis teisinis reguliavimas įsigalioja skirtingu metu, peržiūros nuostata nurodant ex post vertinimo laikotarpį turėtų būti tiksliai nurodytas jo pradžios momentas, ir vertinimo laikotarpis turi būti pasirinktas tokios trukmės, kad jam pasibaigus būtų suėję ne mažiau kaip dveji metai nuo vėliausiai įsigaliojančių ex post vertinimo dalyko nuostatų įsigaliojimo.

 

2.3.    Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIII-3320, kurio vienas pagrindinių tikslų buvo nustatyti draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, tokiu būdu užtikrinant nerūkančių žmonių pamatines teises į sveikatos ir gyvybės apsaugą ir užkertant kelią priverstiniam pasyviam rūkymui:

 

3 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas

1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau šiame straipsnyje – ex post vertinimas).

2. Atliekant ex post vertinimą turi būti įvertinta, ar draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, buvo realiai įgyvendintas, ar šiam draudimui įgyvendinti buvo taikomos administracinės prievartos priemonės, jei taip, kokia apimtimi, ir ar šis draudimas prisidėjo prie sveikatos ir gyvybės išsaugojimo, sumažino pasyvų rūkymą ir kokia apimtimi.

3. Ex post vertinimo laikotarpis – treji metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2024 m. liepos 1 dienos.

 

2.4.    Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 871 ir 1081 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2799, kurio vienas iš tikslų, nustatant juridinių asmenų atsakomybę už Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 82 straipsnyje nustatyto draudimo nesilaikymą, buvo užtikrinti efektyvias poveikio priemones siekiant, kad būtų mažinamas sunaudojamų lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekis ir racionaliai naudojami ištekliai, kad lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai nebūtų nemokamai dalijami komerciniais tikslais (kartu buvo priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 248, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2511 straipsniu įstatymas Nr. XIII-2800, kuriuo nustatyta administracinė atsakomybė asmenims ar juridinių asmenų vadovams, ar kitiems atsakingiems asmenims už to paties draudimo nesilaikymą):

 

4 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 248, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2511 straipsniu įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau šiame straipsnyje – ex post vertinimas).

2. Atliekant ex post vertinimą turi būti įvertinta, ar, nustačius fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę už neatlygintinį lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, dalijimą prekių ar produktų pardavimo vietose, ji buvo realiai taikoma, ar turėjo atgrasomąjį poveikį ir ar padarė teigiamą poveikį aplinkai (kiek dėl to buvo sumažintas sunaudojamų lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekis).

3. Ex post vertinimo laikotarpis – treji metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2023 m. birželio 8 dienos.

 

___________________

part_dcafbc72cfcd4115b839d8950287b168_end


 

Galiojančio teisinio reguliavimo

poveikio ex post vertinimo

metodikos

2 priedas

 

GALIOJANČIO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMO KLAUSIMYNAS

 

1.    Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo klausimyno (toliau – Klausimynas) tikslas – siekiant tinkamai įvertinti galiojančio teisinio reguliavimo taikymą ir veikimą padėti už galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atsakingiems asmenims pagal šiame priede pateiktus galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo (toliau – ex post vertinimas) klausimų pavyzdžius suformuluoti ex post vertinimo kriterijų turinį atskleidžiančius klausimus. Klausimynas yra rekomendacinio pobūdžio, o jo klausimai – orientaciniai, todėl atsakingi asmenys galiojančio teisinio reguliavimo poveikį turėtų vertinti ir visais kitais aktualiais, bet Klausimyne neaptartais aspektais. Pagrindiniai vertinimo kriterijai, kurie turėtų būti analizuojami atliekant ex post vertinimą: veiksmingumo, poveikio ir rezultatyvumo (efektyvumo).

2.    Vertinimui pagal veiksmingumo kriterijų atlikti rekomenduotini klausimai:

2.1. Ar buvo sudarytos reikiamos prielaidos taikyti nustatytą teisinį reguliavimą:

2.1.1.   Ar priimti reikalingi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai?

2.1.2.   Ar sudarytos techninės galimybės taikyti teisinį reguliavimą (sukurtos reikiamos sistemos, registrai, portalai ir pan.)?

2.1.3.   Ar įsteigtos, paskirtos atsakingos institucijos ar kiti subjektai?

2.1.4.   Ar sudarytos sąlygos subjektams gauti informaciją apie nustatytą reguliavimą?

2.2. Ar nustatytas teisinis reguliavimas veikė praktikoje:

2.2.1.   Ar subjektai, kuriems buvo nustatytas teisinis reguliavimas, žinojo apie tai?

2.2.2.   Ar subjektai, kuriems buvo nustatytas teisinis reguliavimas, jį taikė, naudojosi jiems suteiktomis teisėmis ir ar vykdė nustatytas pareigas?

2.3.      Ar nustatytas teisinis reguliavimas buvo taikomas visa apimtimi?

2.4.    Ar yra objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo sudarytos prielaidos, kad teisinis reguliavimas būtų taikomas ir veiktų? Jeigu taip, tai kokių?

2.5.    Ar buvo priimti teisinio reguliavimo pakeitimai (taip pat ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai), kurie nustatė tam tikras sąlygas, galėjusias subjektams kliudyti taikyti nustatytą teisinį reguliavimą?

2.6.    Ar buvo priimti teisinio reguliavimo pakeitimai (taip pat ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai), kurie galėjo sudaryti palankias sąlygas ir (ar) paskatinti taikyti nustatytą teisinį reguliavimą?

2.7.    Ar vertinamo teisinio reguliavimo taikymas nesudaro kliūčių technologinei ir mokslinei pažangai, inovacijoms diegti ir (ar) taikyti?

2.8.    Ar taikant nustatytą teisinį reguliavimą buvo pasiekti teisinio reguliavimo tikslai:

2.8.1.   Jeigu taip, tai kokie duomenys ir (ar) įrodymai tai pagrindžia?

2.8.2.   Jeigu ne, tai ar yra objektyvių priežasčių ar sąlygų, dėl kurių tikslai nepasiekti?

2.9.    Ar taikant nustatytą teisinį reguliavimą buvo išspręstos problemos, nurodytos priimant vertinamą teisinį reguliavimą:

2.9.1.   Jeigu taip, tai kokie duomenys ir (ar) įrodymai tai pagrindžia?

2.9.2.   Jeigu ne, tai ar yra objektyvių priežasčių ar sąlygų, dėl kurių problemos negalėjo būti išspręstos?

2.10.  Ar teisiniam reguliavimui kelti tikslai vis dar yra aktualūs ir galiojantis teisinis reguliavimas vis dar tinkamas siekiant nustatytų tikslų?

3.    Vertinimui pagal poveikio kriterijų atlikti rekomenduotini klausimai:

3.1.    Ar teisinis reguliavimas turėjo teigiamą poveikį vertinamo teisinio reguliavimo sričiai? Jeigu taip, kokie duomenys ir (ar) įrodymai tai pagrindžia?

3.2.    Ar teisinis reguliavimas turėjo neigiamų pasekmių vertinamo teisinio reguliavimo sričiai? Jeigu taip, kokie duomenys ir (ar) įrodymai tai pagrindžia?

3.3.    Ar teisinis reguliavimas turėjo įtakos kitoms teisinio reguliavimo sritims, kurios numatytos Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 1 priede pateiktame Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimyne, visais atvejais įvertinant, ar teisinis reguliavimas turėjo poveikį valstybės finansams, aplinkai ir regionų plėtrai:

3.3.1.   Jeigu taip, tai kokioms?

3.3.2.   Jeigu taip, tai kokį (teigiamą ir (ar) neigiamą) poveikį turėjo?

3.4.    Ar buvo papildomų aplinkybių ir (ar) veiksnių, galėjusių lemti neigiamas pasekmes ar teigiamą poveikį vertinamo teisinio reguliavimo sričiai? Jeigu taip, tai kokių?

3.5.    Kokioms asmenų grupėms vertinamas teisinis reguliavimas turėjo tiesioginį poveikį?

3.6.    Koks vertinamo teisinio reguliavimo teigiamas poveikis ir (ar) kokių neigiamų pasekmių patyrė tiesiogiai veikiamos asmenų grupės?

3.7.    Ar buvo papildomų, nenumatytų aplinkybių ir (ar) veiksnių, turėjusių įtakos poveikiui asmenų grupėms?

3.8.    Ar vertinamas teisinis reguliavimas galėjo netiesiogiai paveikti asmenų grupes (ar turėjo šalutinį poveikį, kuris nebuvo prognozuotas)? Jeigu taip, tai kokias? Koks (teigiamas ir (ar) neigiamas) buvo poveikis?

3.9.    Ar vertinamas teisinis reguliavimas turėjo vienkartinį ar ilgalaikį poveikį asmenų grupėms ar teisinio reguliavimo sričiai?

3.10.  Ar asmenų grupių elgesys pasikeitė taip, kaip buvo tikimasi priimant vertinamą teisinį reguliavimą?

3.11.  Ar buvo papildomų, nenumatytų aplinkybių ir (ar) veiksnių, turėjusių įtakos asmenų grupių elgsenai? Jeigu taip, tai kokių?

4.    Vertinimui pagal rezultatyvumo (efektyvumo) kriterijų atlikti rekomenduotini klausimai:

4.1.    Ar taikant teisinį reguliavimą asmenų grupės patyrė sąnaudų? Jeigu taip, tai kokios grupės ir kokių sąnaudų (administracinė našta, finansinės išlaidos, prisitaikymo sąnaudos, netektos pajamos ir pan.) patyrė?

4.2.    Ar yra objektyvių priežasčių, kodėl skirtingoms asmenų grupėms teko skirtingo dydžio sąnaudos?

4.3.    Ar taikant teisinį reguliavimą valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetai, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos ir įstaigos patyrė sąnaudų? Jeigu taip, tai kokių (papildomos biudžeto išlaidos naujoms darbo vietoms steigti, mokymams, informacinėms sistemoms kurti ir (ar) palaikyti, ir (ar) prižiūrėti, išlaidos išmokoms ir (ar) paramai, netektos biudžeto pajamos ir pan.)?

4.4.    Ar yra papildomų, nenumatytų aplinkybių, veiksnių, be vertinamo teisinio reguliavimo, turėjusių įtakos patirtų sąnaudų dydžiui (padidino arba sumažino patirtas sąnaudas)? Jeigu taip, tai kokių?

4.5.    Ar vertinamo teisinio reguliavimo galimos sąnaudos buvo preliminariai įvertintos nustatant teisinį reguliavimą? Jeigu taip, ar realiai patirtos sąnaudos atitinka preliminarius vertinimus?

4.6.    Ar taikant teisinį reguliavimą asmenų grupės gavo naudos, kurią galima apskaičiuoti (gautos pajamos, sumažėjusios išlaidos ir pan.)? Jeigu taip, tai kokios?

4.7.    Ar taikant teisinį reguliavimą buvo taupomos valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšos, gauta daugiau pajamų, surinkta daugiau įmokų į biudžetus? Jeigu taip, tai kiek?

4.8.    Ar yra papildomų, nenumatytų aplinkybių, veiksnių, be vertinamo teisinio reguliavimo, turėjusių įtakos gautos naudos dydžiui (padidino arba sumažino gautą naudą)? Jeigu taip, tai kokių?

4.9.    Ar vertinamo teisinio reguliavimo galima nauda buvo preliminariai įvertinta nustatant teisinį reguliavimą? Jeigu taip, ar gauta nauda yra tokia, kokios buvo tikimasi nustatant teisinį reguliavimą?

 

___________________

part_5ad1c6fb8ada443c80b1ac2b957450f4_end


 

Galiojančio teisinio reguliavimo

poveikio ex post vertinimo

metodikos

3 priedas

 

GALIOJANČIO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMUI REIKALINGŲ DUOMENŲ ŠALTINIŲ NUSTATYMO IR DUOMENŲ SURINKIMO GAIRĖS

 

1. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimui reikalingų duomenų šaltinių nustatymo ir duomenų surinkimo gairėse dėstomos metodinės rekomendacijos dėl duomenų šaltinių ir duomenų rinkimo būdų.

2. Pagal duomenų šaltinį duomenys skirstomi į:

2.1. Pirminius duomenis. Tai nauji, specialiai renkami duomenys, kurių reikia galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimui (toliau – ex post vertinimas) atlikti. Pirminiai duomenys gali būti renkami iš įvairių konkrečiam teisiniam reguliavimui aktualių asmenų ar jų grupių. Priminiams duomenims priskiriamos reguliariai kartojamos apklausos ir reguliarus rodiklių rinkimas. Sprendžiant dėl pirminių duomenų rinkimo, turi būti įvertinta, kad jiems surinkti, apibendrinti ir išanalizuoti reikia skirti pakankamai laiko ir tam būtina atitinkama darbuotojų kvalifikacija bei priemonės (pvz., jei vykdoma apklausa internetu, reikalinga patikima, duomenų apsaugą garantuojanti apklausų platforma).

2.2. Antrinius duomenis. Tai duomenys, kurie jau buvo surinkti atliekant kitus tyrimus ir (ar) vertinimus ir yra paskelbti. Tokių duomenų šaltiniai gali būti: duomenys iš įvairių valstybės registrų, duomenų bazių ar duomenys, kuriuos tvarko ministerijos bei valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios ex post vertinimą atliekančiai ministerijai teikia informaciją Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įvairūs leidiniai, mokslinius ir taikomuosius tyrimus atliekančių organizacijų paskelbta informacija, publikacijos ir kt. Kadangi šie duomenys buvo surinkti ir paskelbti kitais tikslais, labai svarbu įvertinti, ar jie tikrai tinkami atliekant konkretų ex post vertinimą.

3. Pirminiams duomenims rinkti siūlytini metodai:

3.1. Apklausa raštu. Pasirinkus šį metodą, paruošiamas klausimynas, kurį sudaro uždari ir (ar) atviri klausimai, į kuriuos respondentai atsako savarankiškai. Klausimyną galima siųsti paštu, elektroniniu paštu arba pateikti per apklausų platformas internetu. Klausimai turi būti suformuluoti respondentams suprantama kalba, vartojami žinomi ir įprasti tos srities terminai, sakiniai dėstomi paprastai ir aiškiai, kad būtų išvengta dviprasmybių. Pasirinkus šį metodą, būtina užtikrinti reprezentatyvumą, kuris reiškia, kad respondentai turi atitikti atstovaujamos visumos (populiacijos) bruožus, o imtis būtų pakankama. Jei tinkami respondentai yra sunkiai pasiekiami (neturi motyvacijos ar galimybių atsakyti į klausimus), geriau rinktis kitus duomenų rinkimo metodus. Šis metodas rekomenduojamas, kai vertinamo teisinio reguliavimo sritis atsakingam asmeniui yra gerai suprantama ir pažįstama. Kitu atveju geriau rinktis apklausos žodžiu metodą.

3.2. Individuali apklausa žodžiu. Pasirinkus šį metodą, reikalingas aktyvus klausiančiojo dalyvavimas, nes renkami duomenys iš tikslinės grupės atstovų, galinčių pateikti gilias įžvalgas, argumentuotą nuomonę dėl vertinamo teisinio reguliavimo. Apklausiamų asmenų imtis gali būti atsitiktinė, reprezentatyvi arba tikslinė. Apklausa gali būti struktūruota (iš anksto paruoštas apklausos planas, numatytos konkrečios klausimų (dažnai – ir atsakymų) formuluotės ir sudaryta tiksli klausimų seka) arba iš dalies struktūruota (numatyti konkretūs klausimai, iš anksto apgalvota jų seka, tačiau gali būti užduodama ir kitų klausimų, jeigu taip galima gauti geresnį rezultatą). Apklausti galima telefonu, naudojantis kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis arba tiesiogiai. Siekiant surinkti išsamią informaciją, siūlytina pasirinkti iš dalies struktūruotą apklausą, panašią į pašnekesį, nes tokiu atveju galima užduoti papildomų klausimų, kad būtų galima geriau suprasti apklausiamo asmens nuomonę lemiančius veiksnius, pasitikslinti, jei atsakymai buvo neaiškūs.

3.3. Grupės apklausa žodžiu. Pasirinkus šį metodą, bendraujama su keliais žmonėmis, apklausą moderuoja grupės vadovas, dalyviai skatinami laisvai diskutuoti, jie taip pat gali daryti įtaką vieni kitiems. Šio metodo tikslas nėra susitarti ar nuspręsti, ką daryti, o išsiaiškinti dalyvių suvokimą, jausmus ir mintis apie tam tikrą teisinį reguliavimą.

4. Surinkti duomenys gali būti kokybiniai ir kiekybiniai:

4.1. Kokybiniai duomenys yra verbaliniai, audiovizualiniai, jie leidžia atsakyti į klausimus „kaip“ ir „kodėl“, paprastai jų negalima išreikšti skaičiais. Kokybiniai duomenys atspindi aptariamo dalyko kompleksiškumą, sąsajas su kitais reiškiniais ir parodo patirtis, nuomones, sprendimus, priežastis, įsivaizdavimus. Analizuojant šiuos duomenis gaunama daug informacijos, kuri leidžia atskleisti kontekstą, tačiau gali stokoti objektyvumo. Renkant šiuos duomenis paprastai siekiama gauti išsamią informaciją iš nedaug, bet kruopščiai atrinktų asmenų. Šie duomenys renkami, kai reikia platesnio supratimo ir paaiškinimo (pvz., reikia paaiškinti rezultatus, gautus įvertinus antrinius šaltinius), kai reikia informacijos apie tai, ką žmonės galvoja apie tam tikrą klausimą, kai siekiama suprasti, kodėl visuomenė vienaip ar kitaip elgiasi, kai vertinimo sritis nėra gerai suprasta (pastaruoju atveju labai dažnai kokybiniai duomenys padeda apsisprendžiant dėl kiekybinių duomenų rinkimo metodų, pvz., apklausos rengimo).

4.2. Kiekybiniai duomenys yra skaitiniai, juos galima išmatuoti, jie leidžia atsakyti į

klausimus „kiek daug“ ir „kaip dažnai“. Skaičiuojami tokie dydžiai kaip dažnumas, vidurkis, ribos, procentai ir pan. Apskaičiuojant naudojami kokybinės analizės metodai. Šie duomenys praverčia, kai reikia tikslios informacijos, įverčių.

 

___________________

part_ed83e8026e9e490494385c7aa0c3c5ba_end


 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308

 

(Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitos forma)

 

 

_______________________________________

(institucijos pavadinimas)

 

GALIOJANČIO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMO ATASKAITA

 

___________________ Nr. ____

(data)           

 

 

1.

Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo (toliau – ex post vertinimas) dalykas

(Nurodomi į įstatymą įtrauktoje nuostatoje dėl poreikio atlikti ex post vertinimą (toliau – peržiūros nuostata), teisinio reguliavimo galiojimo metu ministro pagal jam pavestą valdymo sritį priimtame sprendime atlikti ex post vertinimą (toliau – ministro sprendimas) nurodyti vertinti teisės aktai, o jei nuspręsta vertinti platesnės apimties teisinį reguliavimą, – visi atliekant ex post vertinimą vertinti teisės aktai ar jų nuostatos ir sritys, asmenys, asmenų grupės, kuriems darytas poveikis buvo vertintas.)

 

2.

Peržiūros nuostatos šaltinis ar ministro sprendimas:

(Nurodomas įstatymas, kuriuo įtvirtinta peržiūros nuostata, ar ministro įsakymas, kuriuo įformintas ministro sprendimas.)

 

3.

Duomenys apie numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą (toliau – ex ante vertinimas):

(Nurodoma, ar buvo atliktas ex ante vertinimas, jei taip, ex ante vertinimo esminės išvados, rezultatų šaltinis ir informacija, ar atliktas ex post vertinimas patvirtino ex ante vertinimo metu gautus rezultatus.)

 

4.

Ex post vertinimą atlikusi ministerija ir už ex post vertinimą atsakingas asmuo:

(Nurodoma ex post vertinimą atlikusi ministerija ir už ex post vertinimą atsakingų asmenų kontaktai.)

 

5.

Kiti subjektai, dalyvavę atliekant ex post vertinimą:

(Nurodomi atliekant ex post vertinimą dalyvavę kiti subjektai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, teikusios informaciją Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 241straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.)

 

6.

Koks buvo sprendimo dėl ex post vertinimo atlikimo kontekstas?

(Nurodomos objektyvios aplinkybės, lėmusios teisinio reguliavimo peržiūros nuostatos įrašymą įstatyme arba ministro sprendimo priėmimą, ar kitos svarbios teisinio reguliavimo konteksto aplinkybės.)

 

7.

Kaip buvo atliekamas ex post vertinimas:

(Nurodoma, kokie klausimai buvo nagrinėti atliekant ex post vertinimą, kokiais informacijos ir duomenų šaltiniais naudotasi, kokiais būdais buvo renkami duomenys, kokie analizės metodai naudoti.)

 

8.

Su kuo buvo konsultuotasi atliekant ex post vertinimą:

(Nurodoma, su kokiomis suinteresuotomis grupėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialiniais ekonominiais partneriais, ekspertais, konsultantais ir kitais subjektais konsultuotasi ir kokius ex post vertinimui atlikti reikalingus duomenis, vertinimus bei konsultacijas jie teikė.)

9.

Teisinio reguliavimo taikymas:

(Trumpai apibendrinama informacija: ar buvo sudarytos prielaidos taikyti teisinį reguliavimą, ar teisinis reguliavimas buvo realiai taikomas, ar visa apimtimi, kokia taikymo praktika, nurodomos aplinkybės ir veiksniai, turėję įtakos teisinio reguliavimo taikymui.)

 

10.

Teisinio reguliavimo veikimas:

(Pateikiamas teisinio reguliavimo pasekmių apibendrinimas: nurodoma, kokiai teisinio reguliavimo sričiai, kokiems asmenims ar jų grupėms teisinis reguliavimas turėjo poveikį ir kokio pobūdžio tas poveikis buvo (teigiamas poveikis ar neigiamos pasekmės), kokių sąnaudų patyrė ar kokios naudos gavo, nurodomos aplinkybės, turėjusios įtakos poveikiui, sąnaudoms ir naudai.)

 

11.

Išvados:

(Pateikiamos išvados, ar teisinis reguliavimas buvo taikomas ir ar veikė, ar taikant reguliavimą pavyko pasiekti teisės akto priėmimo metu keltus tikslus ir planuotus pokyčius. Jeigu pateikiama išvada dėl netinkamo teisinio reguliavimo taikymo ar neveikimo, nurodomos aplinkybės, kurios turėjo esminę įtaką teisinio reguliavimo taikymui ir veikimui.)

 

 

 

 

_______________ ministras   _____________                  ___________________

(atitinkama sritis)                          (parašas)                               (vardas ir pavardė)

 

 

 

––––––––––––––––––––

part_b115c8dee8094778b184af5700b857e5_end