PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos specialiųjų

tyrimų tarnybos direktoriaus

2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2-246

KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO IR JO ATLIKIMO TVARKOS REKOMENDACIJOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) skirtos padėti viešojo sektoriaus subjektams atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą konkrečioje savo veiklos srityje, nustatant korupcijos riziką ir (ar) rizikos veiksnius, parengti išvadą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės ir nustatyti korupcijos riziką ir (ar) rizikos veiksnių mažinimo ar pašalinimo priemones.

2. Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tikslas – antikorupciniu požiūriu įvertinti viešojo sektoriaus subjekto veiklos sritį(-is), siekiant nustatyti korupcijos rizikas ir (ar) rizikos veiksnius, galinčius sudaryti prielaidas darbuotojams ar kitiems asmenims padaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus ir nustatyti priemones, skirtas nustatytoms korupcijos rizikoms ir (ar) rizikos veiksniams sumažinti ar pašalinti.

3. Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo uždaviniai:

3.1. nustatyti viešojo sektoriaus subjekto veiklos sritis, kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė;

3.2 identifikuoti korupcijos rizikas ir (ar) rizikos veiksnius srityse, kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė;

3.3. nustatyti korupcijos rizikos ir (ar) rizikos veiksnių mažinimo ar pašalinimo priemones.

4. Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – KPĮ).

II SKYRIUS

VEIKLOS SRIČIŲ, KURIOSE EGZISTUOJA KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖ, NUSTATYMAS

5. Sprendimą atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą priima viešojo sektoriaus subjekto vadovas, o korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą atlieka už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingai subjektai, nurodyti KPĮ 24 straipsnio 1–4 dalyse.

6. Jei sprendimą atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą viešojo sektoriaus subjekte priima savarankiška įstaiga, kuriai šis viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas jos valdymo sričiai, ar kiti KPĮ 2 straipsnio 14 dalies 3 punkte nurodyti viešojo sektoriaus subjektai, kai jie yra vieni iš steigėjų ar dalininkų, dėl KPĮ 2 straipsnio 14 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų viešojo sektoriaus subjektų, tada korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą atlieka šį sprendimą priėmusio viešojo sektoriaus subjekto už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas.

7. Priėmus sprendimą atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, rekomenduojama sudaryti ar atnaujinti, jei buvo sudarytas seniau negu metai iki sprendimo atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą priėmimo dienos, viešojo sektoriaus subjekto veiklos sričių sąrašą. Viešojo sektoriaus subjekto veiklos sritimi laikytina jo atliekama procedūra teisės aktuose jam pavestai funkcijai atlikti. Viešojo sektoriaus subjekto veiklos sritis galima skirstyti į dvi dalis:

7.1. veiklos sritys, susijusios su viešojo sektoriaus subjekto savarankiško funkcionavimo užtikrinimu (vidaus administravimas), pavyzdžiui, viešųjų pirkimų planavimas, inicijavimas, organizavimas, vykdymas ir kontrolė, turto valdymas bei naudojimas, darbuotojų priėmimo į darbą organizavimas ir pan.;

7.2. veiklos sritys, susijusios su viešojo sektoriaus subjekto konkrečių funkcijų vykdymu pavyzdžiui, leidimų ir licencijų išdavimas, licencijuojamos veiklos priežiūra, ūkio subjektų veiklos priežiūra ir kontrolė ir pan.

8. Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą atliekantis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas apibendrina iš struktūrinių padalinių gautą informaciją ir sudaro bendrą viešojo sektoriaus subjekto veiklos sričių sąrašą.

9. Atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, rekomenduojama analizuoti ne senesnį kaip 2–3 pastarųjų metų laikotarpį.

10. Viešojo sektoriaus subjekto vykdomos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė, jeigu atitinka vieną ar kelis iš šių vertinimo kriterijų:

10.1. Padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika arba korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma vertinant, ar per analizuojamąjį laikotarpį viešojo sektoriaus subjekte buvo užfiksuota KPĮ 2 straipsnio 10 dalyje nurodytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų atvejų. Vertinama, kad viešojo sektoriaus subjekto veikla atitinka šį kriterijų, neatsižvelgiant į minėtų veikų tyrimo proceso (baudžiamosios bylos, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ar tarnybinio nusižengimo tyrimo) etapą.

10.2. Pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas. Vertinama, kad viešojo sektoriaus subjekto veikla atitinka šį kriterijų, jei nustatoma, kad viešojo sektoriaus subjektui suteikti įgaliojimai vykdyti veiklą, skirtą prižiūrėti, kaip jam nepavaldūs fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys laikosi įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų atitinkamoje valdymo srityje ar vykdyti kontrolės funkcijas, nesusijusias su jo vidaus administravimu.

10.3. Kai kurių viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė nėra išsamiai reglamentuoti. Vertinama, kad viešojo sektoriaus subjekto veikla atitinka šį kriterijų, jei nustatoma, kad viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų įgyvendinami uždaviniai, vykdomos funkcijos, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka neapibrėžti (nepakankamai apibrėžti) viešojo sektoriaus subjekto priimtų administracinių aktų ar kitų teisės aktų dispozicijose, yra įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų ir administracinių aktų kolizijų, nepriimti administraciniai aktai, būtini įstatymų ar kitų teisės norminių aktų įgyvendinimui, platūs viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų įgaliojimai priimti sprendimus savo nuožiūra, darbuotojų priimamų administracinių sprendimų ar veiklos kontrolės tvarka, darbuotojų atsakomybė neapibrėžta (nepakankamai apibrėžta) viešojo sektoriaus subjekto teisės aktuose ir pan.

10.4. Veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu. Vertinama, kad viešojo sektoriaus subjekto veikla atitinka šį kriterijų, nustačius, kad viešojo sektoriaus subjekto darbuotojams suteikti įgaliojimai išduoti leidimus, licencijas, suteikti nuolaidas, lengvatas ir kitokias papildomas teises ar atsisakyti jas išduoti arba sustabdyti, panaikinti jų galiojimą ar kitaip jas apriboti, taikyti teisės aktuose nustatytas kitas teisinio poveikio priemones, konstatuoti, nagrinėti teisės pažeidimus ir priimti sprendimus dėl teisinės atsakomybės priemonių taikymo.

10.5. Daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kito viešojo sektoriaus subjekto patvirtinimo. Vertinama, kad viešojo sektoriaus subjekto veikla atitinka šį kriterijų, kai viešojo sektoriaus subjektui suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, viešaisiais pirkimais, taip pat sprendimus administracinio reglamentavimo, administracinių paslaugų teikimo, viešųjų paslaugų teikimo administravimo srityje, kai šie sprendimai susiję su kelių rūšių visuomeninių santykių reguliavimu ir (ar) kitų viešojo sektoriaus subjektų valdymo sritimi ar kompetencija, tačiau teisės aktai nenustato prievolės derinti juos su kitais viešojo sektoriaus subjektais ir (ar) nereikia kito viešojo sektoriaus subjekto patvirtinimo.

10.6. Naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija. Rekomenduotina laikyti, kad viešojo sektoriaus subjekto veikla atitinka šį kriterijų, jei nustatoma, kad viešojo sektoriaus subjekto veikla susijusi su informacijos įslaptinimu ar išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga ir (ar) kai kurie jo darbuotojai yra įslaptintos informacijos rengėjai arba gavėjai.

10.7. Anksčiau atlikus korupcijos rizikos analizę buvo nustatyta veiklos trūkumų. Viešojo sektoriaus subjekto veiklos atitiktis šiam kriterijui vertinama tik tuo atveju, jei Specialiųjų tyrimų tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka atliko korupcijos rizikos analizę viešojo sektoriaus subjekte ir pateikė išvadą dėl korupcijos rizikos analizės. Laikytina, kad viešojo sektoriaus subjekto veikla atitinka šį kriterijų, jei Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtoje išvadoje buvo pateiktos kritinės antikorupcinės pastabos^{^[1]}.

10.8. Gauti skundai, pranešimai, pareiškimai dėl atliktų veiksmų ir (ar) priimtų sprendimų. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma vertinant, ar per analizuojamąjį laikotarpį dėl viešojo sektoriaus subjekto veiklos srities (ar viešojo sektoriaus subjekto struktūrinio padalinio, susijusio su analizuojama veiklos sritimi) veiklos užfiksuoti skundai, pranešimai, pareiškimai, dėl kurių nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, administracinė nusižengimo byla ar tarnybinis patikrinimas.

10.9. Priimami sprendimai yra susiję su materialine ar kitokia interesanto nauda. Viešojo sektoriaus subjekto veiklos atitiktis šiam kriterijui vertinama tuo atveju, jeigu viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai interesanto atžvilgiu priima sprendimus, susijusius su pastarajam tenkančia materialine nauda (pavyzdžiui išmokų, pašalpų, paramos prašymų nagrinėjimas ir skyrimas ir pan.).

10.10. Valstybės kontrolė, Seimo kontrolieriai, kitos kontrolės ar priežiūros institucijos arba pats viešojo sektoriaus subjektas atliktų vidaus patikrinimų metu nustatė viešojo sektoriaus subjekto veiklos pažeidimų atitinkamoje srityje.

11. Viešojo sektoriaus subjektas gali nusistatyti papildomus kriterijus, pagal kuriuos sritis būtų atrinkta korupcijos rizikos ir (ar) rizikos veiksnių nustatymui, pavyzdžiui, atsižvelgti į sociologinių tyrimų, žiniasklaidos duomenis ir kita.

12. Nustačius, kad viešojo sektoriaus subjekto veiklos sritis(-ys) atitinka vieną ar kelis iš 10 punkte nustatytų kriterijų, šiose srityse atliekamas korupcijos rizikos(-ų) ir (ar) rizikos veiksnių nustatymas (toliau – Nustatymas). Pirmenybė pasirenkant veiklos sritis detalesnei analizei teikiama veiklos sritims, atitinkančioms 10.1 papunktį. Jei tokių veiklos sričių nebuvo nustatyta, rekomenduotina pasirinkti tą(-as) veiklos(-ų) sritį(-is), kuri(-ios) atitinka daugiausia 10 punkte nurodytų kriterijų. Rekomenduojama einamaisiais metais Nustatymą atlikti 2–3 pagal aukščiau nustatytus kriterijus atrinktose rizikingiausiose veiklos srityse.

III SKYRIUS

KORUPCIJOS RIZIKOS IR (AR) RIZIKOS VEIKSNIŲ VEIKLOS SRITYSE, KURIOSE EGZISTUOJA KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖ, NUSTATYMAS

13. Atliekant Nustatymą taikomi šie informacijos (duomenų) rinkimo metodai:

13.1. Teisės aktų ir dokumentų turinio analizė.

13.2. Interviu metodas (vertinami viešojo sektoriaus subjekto darbuotojams ar kitiems asmenims, galintiems suteikti Nustatymui atlikimui reikalingos informacijos, pateikti klausimai).

13.3. Prieinamos informacijos stebėjimas ir analizavimas (informacija iš gautų skundų, pranešimų, pareiškimų, valstybės registrai, kadastrai, informacinės sistemos, interneto svetainės, informacija žiniasklaidoje ir pan.).

14. Nustatymas pradedamas teisės aktų, reglamentuojančių veiklą analizuojamoje viešojo sektoriaus subjekto veiklos srityje, susipažinimu ir analize, kurios metu tikslinga identifikuoti teisinio reglamentavimo spragas, galimybę dviprasmiškai taikyti teisės aktų nuostatas, įvertinti sprendimų priėmimo procedūros aiškumą, įvertinti teisės akto taikymo praktiką, nustatytus korupcijos atvejus ir kurios teisės akto nuostatos sudaro sąlygas korupcijai.

15. Atliekamam darbo praktikos vertinimui siūlytina pasiruošti:

15.1. Parengti klausimyną ir įtraukti į jį klausimus:

15.1.1. susijusius su teisinio reglamentavimo spragomis, nustatytomis atliekant sritį reglamentuojančių teisės aktų analizę;

15.1.2. kitus klausimus, į kuriuos nebuvo įmanoma gauti atsakymų iš jau įvertintų teisės aktų ar kitų dokumentų turinio ar kitų prieinamų informacijos šaltinių.

15.2. Taip pat papildomai turi būti analizuojami ir kiti dokumentai, susiję su analizuojama veiklos sritimi. Rekomenduojama parengti atrankos kriterijus, kuriais bus vadovaujamasi atrenkant analizei konkrečius dokumentus.

16. Lyginant pageidautiną ir (ar) siektiną teisinių santykių būklę su esama ir (ar) faktine viešojo sektoriaus subjekto veiklos srities padėtimi, būtina išsamiai, objektyviai ir visapusiškai ištirti reikšmingus duomenis (viešojo sektoriaus subjekto priimtus norminius, vidaus administravimo ir individualius teisės aktus, kitus dokumentus ir juose užfiksuotą informaciją, žodžiu įstaigos tarnautojų ir (ar) pareigūnų pateiktą informaciją ir pan.) ir atsakyti į šiuos klausimus^{^[2]}:

16.1. Ar viešojo sektoriaus subjektas priėmė visus teisės aktus, reglamentuojančius viešojo sektoriaus subjekto veiklos sritį ir (ar) procedūrą, kuriuos turėjo priimti, įgyvendindamas aukštesnės galios teisės aktus.

16.2. Ar pakankamai reglamentuotas analizuojamos procedūros atlikimas, ar yra poreikis ją reglamentuoti detaliau, siekiant mažinti darbuotojų diskreciją, skirtingą taikymo praktiką.

16.3. Ar viešojo sektoriaus subjekto priimti vidaus teisės aktai, reglamentuojantys viešojo sektoriaus subjekto veiklos sritį ir (ar) procedūrą, dera su aukštesnės teisinės galios teisės aktais.

16.4. Ar viešojo sektoriaus subjekto priimti vidaus teisės aktai, reglamentuojantys viešojo sektoriaus subjekto veiklos sritį, nenustato perteklinių reikalavimų lyginant su aukštesnės galios teisės aktais, ar nėra plečiamai aiškinamos įstatymo nuostatos.

16.5. Ar viešojo sektoriaus subjekto įgaliojimai ar kompetencija detalizuoti viešojo sektoriaus subjekto priimtuose vidaus teisės aktuose. Ar įgaliojimų ir tarpusavio santykių (funkcijų) nustatymas (paskirstymas) viešojo sektoriaus subjekto vidaus teisės aktuose yra aiškus ir tinkamai suprantamas, ar laikomasi norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, apribojimų funkcijoms ir (ar) kompetencijoms nustatyti ir paskirstyti, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo ir kontrolės ar priežiūros veiksmų atskyrimo ir pan.

16.6. Ar viešojo sektoriaus subjekto tarnautojai ir (ar) darbuotojai laikosi reikalavimų ir (ar) apribojimų, susijusių su jų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe analizuojamoje veiklos srityje. Ar viešojo sektoriaus subjekto tarnautojams ir (ar) pareigūnams nesuteikti per platūs įgaliojimai veikti savo nuožiūra.

16.7. Ar viešojo sektoriaus subjekto atliekamos procedūros pradedamos tik esant teisiniams pagrindams, nustatytiems norminiuose teisės aktuose.

16.8. Ar viešojo sektoriaus subjektui pradedant procedūrą tinkamai ir visapusiškai įvertinama viešojo sektoriaus subjekto teikiamos administracinės ar viešosios paslaugos gavėjo, jo pateiktų dokumentų atitiktis norminių teisės aktų reikalavimams. Ar toks vertinimas atliekamas laikantis teisės aktuose įtvirtintų kriterijų.

16.9. Ar viešojo sektoriaus subjektas, pradėdamas procedūrą, faktines aplinkybes, susijusias su administracinės ar viešosios paslaugos gavėjų statusu, jų pateiktų dokumentų apimtimi ir turiniu, vertina vienodai, nediskriminuoja ir (ar) neproteguoja kai kurių paslaugos gavėjų.

16.10. Ar sprendimai viešojo sektoriaus subjektui vykdant procedūras priimami laikantis norminiuose teisės aktuose įtvirtintų principų, kriterijų. Ar šie kriterijai yra taikomi objektyviai, nediskriminuojant atskirų viešosios ar administracinės paslaugos, kito veiksmo subjektų.

16.11. Ar viešojo sektoriaus subjekto priimami sprendimai (jų projektai) rengiami ir derinami laikantis norminiuose teisės aktuose ir įstaigos vidaus administravimo aktuose nustatytų terminų.

16.12. Ar viešojo sektoriaus subjekto priimami sprendimai (jų projektai) tinkamai įforminami ir dokumentuojami, ar atitinka jiems keliamus turinio ir formos reikalavimus, pavyzdžiui: ar yra nurodyti sprendimo priėmimo teisiniai pagrindai, ar sprendimai yra pagrįsti, tinkamai motyvuoti ir pan.

16.13. Ar viešojo sektoriaus subjekto sprendimus (jų projektus) priima tinkamus įgaliojimus ir kompetenciją turintys viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai.

16.14. Ar viešojo sektoriaus subjekto priimti sprendimai yra objektyvūs ir vienodi (esant tapačioms ar panašioms faktinėms aplinkybėms) visiems procedūros dalyviams.

16.15. Ar informacija apie viešojo sektoriaus subjekto priimtus sprendimus, kitus veiksmus yra viešai prieinama (skelbiama) (jei to reikalauja norminiai teisės aktai).

16.16. Ar tinkamai laikomasi norminių teisės aktų, viešojo sektoriaus subjekto priimtų sprendimų apskundimo tvarkos. Ar priimant skundą ir (ar) pakeičiant, panaikinant sprendimą nėra diskriminuojami ir (ar) proteguojami kai kurie procedūros dalyviai.

16.17. Ar laikomasi norminių teisės aktų reikalavimų, susijusių su viešojo sektoriaus subjekto vykdomų procedūrų perkėlimu į elektroninę erdvę, vieno langelio principo laikymusi teikiant administracines ar viešąsias paslaugas, atliekant kitus veiksmus.

16.18. Ar viešojo sektoriaus subjekte taikomos vidaus kontrolės ir korupcijos prevencijos priemonės. Jeigu taip, tai ar jos yra pakankamos, kad būtų galima efektyviai identifikuoti ir užkardyti veiklos neatitiktis.

16.19. Ar viešojo sektoriaus subjekto procedūrų vykdymo vidaus tvarkos aprašų laikymosi kontrolės sistema yra aiški, veiksminga ir efektyvi.

16.20. Ar laikomasi vidaus kontrolės metu pastebėtų trūkumų, netinkamai atliktų pareigų, nevykdomų funkcijų, nepasiektų veiklos rodiklių, kitų klaidų ištaisymo procedūros reikalavimų ir (ar) tvarkos, ar užtikrinamas sisteminis kontrolės priemonių taikymas ir pan.

IV SKYRIUS

IŠVADOS DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMO PARENGIMAS IR KORUPCIJOS RIZIKOS IR (AR) RIZIKOS VEIKSNIŲ MAŽINIMO AR PAŠALINIMO PRIEMONIŲ NUSTATYMAS

17. Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą surašoma išvada, kurioje nurodoma:

17.1. asmenys (subjektai), atlikę viešojo sektoriaus subjekto korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą;

17.2. analizuotas laikotarpis;

17.3. naudoti metodai ir atlikti veiksmai korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metu;

17.4. analizuota(-os) veiklos sritis(-ys) ir jos (jų) aprašymas – bendrai aprašoma analizuojama(-os) sritis(-ys), išsamiai nurodoma kokius 10 punkte išvardintus kriterijus atitinka sritis(-ys) ar išvardinami kiti pagrindai, dėl kurių ji buvo analizuojama;

17.5. nustatytos korupcijos rizikos ir (ar) korupcijos rizikos veiksniai, juos pagrindžiantys duomenys ir (ar) informacija. Rekomenduojama nustatytas korupcijos rizikas ir (ar) rizikos veiksnius aprašyti išsamiai, aiškiai ir konkrečiai, nurodant priežastis, dėl kurių atsirado skirtumų tarp esamos (faktinės) situacijos ir siektinos situacijos. Aprašant korupcijos rizikos veiksnius, rekomenduojama nurodyti norminį teisės aktą, konkrečią jo normą, kurios nėra laikomasi ar kurios reikalavimai yra pažeidžiami, glaustai apibūdinti procedūros sprendimą ar veiksmą, teisinio reglamentavimo spragas, kolizijas, per plačią įstaigos tarnautojų diskreciją, viešojo sektoriaus subjekto vidaus kontrolės sistemos nepakankamą efektyvumą ir pan. apibūdinančias ir (ar) parodančias faktines aplinkybes, t. y. pagrįsti, kodėl yra laikoma, kad egzistuoja nurodyti korupcijos rizikos veiksniai. Aprašymas turi motyvuotai atskleisti, kaip korupcijos rizikos veiksnys didina korupcijos riziką įstaigos veiklos srityje, ar įstaiga šiuo metu taiko kokias nors priemones šiai rizikai valdyti (mažinti), kokie įstaigos taikomų vidaus kontrolės ar korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo trūkumai.

17.6. Nustatytų korupcijos rizikų ir (ar) rizikos veiksnių sumažinimo ar pašalinimo priemonės. Nurodomos priemonės, kurias viešojo sektoriaus subjektui reiktų įgyvendinti, kad būtų pašalintos korupcijos rizikos ir (ar) korupcijos rizikos veiksniai ar, kiek galima, sumažintas jų neigiamas poveikis. Priemonės nustatomos susiejant jas su nustatytomis korupcijos rizikomis ir (ar) rizikos veiksniais.

17.7. Kiti reikalingi pasiūlymai.

18. Išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo turi būti surašoma ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo atlikimo priėmimo dienos ir pateikiama sprendimą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės atlikimo priėmusio viešojo sektoriaus subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui patvirtinti per 3 darbo dienas nuo jos surašymo.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Sprendimą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo priėmusio viešojo sektoriaus subjekto vadovas, patvirtinęs išvadą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos ir jos veiksnių (jeigu jie nustatyti) pašalinimo ar mažinimo.

20. Siekiant susisteminti viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veiklą, rekomenduojama nustatytų korupcijos rizikų ir (ar) rizikos veiksnių sumažinimo ar pašalinimo priemones įtraukti į viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veiksmų planą. Taip organizuojant korupcijos rizikos mažinimo veiklą būtų aiškiai nustatyta: kokiam korupcijos rizikos veiksniui skirta konkreti priemonė, kas atsakingas už priemonės vykdymą, priemonės įvykdymo terminai ir rezultato, kurio laukiama įvykdžius priemonę, vertinimo kriterijai.

21. Išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo skelbiama sprendimą atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą priėmusio viešojo sektoriaus subjekto interneto svetainėje ir viešojo sektoriaus subjekto, kuriame buvo atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas, interneto svetainėje.

22. Subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip po vienų metų nuo šių Rekomendacijų 19 punkte nurodytų sprendimų priėmimo įstaigos interneto svetainėje paskelbia, kokie veiksmai buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti mažinant korupcijos riziką ir (ar) šalinant jos veiksnius, pavyzdžiui, paskelbia informaciją apie subjekto korupcijos prevencijos veiksmų plano įgyvendinimą (ataskaitą).

_________________

^{^[1]} Korupcijos rizikos analizės tvarkos aprašo, patvirtinto Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 2-229, 19 p.

^{^[2]} Pažymėtina, kad tai yra pavyzdiniai klausimai, kurie gali kisti, atsižvelgiant į atliekamo korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo apimtis ir (ar) vertinamo Subjekto veiklos specifiką.