LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 641 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2022 m. birželio 30 d. Nr. XIV-1257
Vilnius
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 4 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Universitetas
1. Universitete turi būti atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai (toliau – moksliniai tyrimai), eksperimentinė plėtra ir (arba) plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla grindžiamos studijos, užtikrinamos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą.
2. Universitetas turi būti socialiai atsakingas bendradarbiaudamas su suinteresuotomis visuomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis diegiant technologines ir socialines inovacijas bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti ir veikti.
3. Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai ar meno daktarai. Dėstytojų dalykinė ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama universiteto nustatyta tvarka.
4. Universitete teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Universitetas negali vykdyti koleginių studijų ir teikti aukštojo koleginio išsilavinimo, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus ir tuo atveju, jeigu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, įvertinus atliktų išorinio studijų vertinimo ir išorinio mokslo ir studijų institucijų vertinimo rezultatus, mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimo rezultatus, specialistų poreikį, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities perspektyvas, universiteto statute yra numatytas koleginių studijų vykdymas pagal Vyriausybės nustatytos studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) trumposios, pirmosios, antrosios pakopų koleginių studijų programas. Universitete turi vyrauti universitetinės studijos.“
3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Kolegija
1. Kolegijoje turi būti atliekami taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla ir profesine praktika grindžiamos studijos, teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas, sudaromos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą.
2. Kolegijos socialinė atsakomybė siejama su darniu regiono vystymu bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti.
3. Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Dėstytojų dėstomojo dalyko ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama kolegijos nustatyta tvarka.
4. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio „universitetas“. Aukštosios mokyklos, vykdančios ne mažiau kaip dviejų studijų krypčių antrosios pakopos koleginių studijų programas, gali vartoti aukštosios mokyklos statute įtvirtintą pavadinimą anglų kalba su žodžiais „taikomųjų mokslų universitetas“. Kolegijos negali vykdyti universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus.“
4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
5 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) suderinusi su senatu (akademine taryba), teikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano, parengtus teisės aktų nustatyta tvarka;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;
4) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;
7) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
8) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;
9) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei;
2. Pakeisti 27 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 7 dalyje nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį.“
3. Pakeisti 27 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki Tarybos kadencijos pabaigos, naują tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.“
6 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
7 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
8 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimas
1. Valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka rengia ir įgyvendina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, bendradarbiaudama su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis.
2. Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę kreiptis į Vyriausybę su prašymu inicijuoti valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo procedūrą Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos ir senato nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos ir akademinės tarybos nuomonę.
4. Valstybinio universiteto reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti turint Seimo pritarimą reorganizuoti valstybinį universitetą. Valstybinės kolegijos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti turint Vyriausybės pritarimą reorganizuoti valstybinę kolegiją.
5. Seimo ar Vyriausybės nutarime dėl pritarimo reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena po reorganizavimo veiksianti įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taip pat nurodomas terminas, per kurį reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime įstaigų valdymo organai teisės aktų nustatyta tvarka parengia ir pateikia Vyriausybei valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projektą (išskyrus atvejus, kai įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nekeičiamas).
6. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla, o kitų juridinių asmenų savininkė arba viena iš dalininkių – valstybė. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą jungimo būdu, juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla.
7. Jeigu reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą padalijimo būdu įsteigiama nauja aukštoji mokykla, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
8. Per Seimo ar Vyriausybės nutarime nurodytą terminą valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavime dalyvaujančių įstaigų valdymo organai teisės aktų nustatyta tvarka parengia valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančių įstaigų statutų (įstatų) projektus ir pateikia juos Vyriausybei. Jeigu įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nekeičiamas, jo pakartotinai tvirtinti nereikia.
9. Jeigu reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai nustatytu laiku neparengia ir nepateikia Vyriausybei valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygų ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projekto, juos rengia ir teikia Vyriausybei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į šią veiklą įtraukdama reorganizavime dalyvaujančių ir reorganizuojamų įstaigų valdymo organus.“
9 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimas
1. Sprendimą dėl valstybinio universiteto likvidavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę.
2. Kai yra priimtas sprendimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos nuomonę, paskiria likvidatorių, kuris pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo planą ir grafiką likviduoja valstybinę aukštąją mokyklą. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo plane turi būti išdėstyti siūlymai dėl galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose užtikrinimo, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto naudojimo.
10 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tam tikros krypties studijų akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad įvertintos studijų krypties konkrečios pakopos (tarp jų trumposios pakopos studijos) arba profesinės studijos atitinka joms nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis. Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų vertinimo išvadomis, kiekvienos pakopos (vientisosioms ir profesinėms studijoms atskirai) krypties studijos (tarp jų trumposios pakopos studijos) akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus.“
11 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis yra nustatomas atliekant šio įstatymo 751 straipsnio 2 dalyje nurodytą kas penkerius metus atliekamą ekspertinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygis yra nustatomas atliekant kas 5 metus vykdomą ekspertinį taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą, remiantis taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos kokybės, ekonominio ir socialinio poveikio, veiklos perspektyvumo kriterijais, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis apskaičiuojamas nustačius mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos kokybės vertinimo balų reikšmes pagal atitinkamas mokslo (meno) kryptis ir vertinamas pagal penkių balų skalę, kur 5 balai reiškia, kad vykdomi puikaus lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 4 balai reiškia, kad vykdomi labai gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 3 balai reiškia, kad vykdomi gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 2 balai reiškia, kad vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis yra patenkinamas, 1 balas reiškia, kad vykdomi žemo lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 0 balų reiškia, kad nevykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla.“
12 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis. Studijų sistemos sandara ir aukštojo mokslo kvalifikacijos
1. Studijų sistemos sandara:
1) pakopinės studijos – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį, kvalifikaciniam laipsniui arba mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti;
2. Pakopinės studijos gali būti šių pakopų: trumpoji – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti, pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti.
3. Trumposios pakopos studijos grindžiamos profesine praktika. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, suteikiama kvalifikacija, suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas.
4. Pirmosios pakopos koleginės studijos grindžiamos profesine praktika ir ne žemesnio kaip patenkinamo lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pirmosios pakopos universitetinės studijos grindžiamos ne žemesnio kaip patenkinamo lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, baigusiems universitetines studijas, – bakalauro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka antrojoje studijų pakopoje.
5. Antrosios pakopos koleginės studijos grindžiamos profesine praktika ir ne žemesnio kaip gero lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Antrosios pakopos universitetinės studijos grindžiamos ne žemesnio kaip gero lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio magistro, baigusiems universitetines studijas, – magistro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) universiteto nustatyta tvarka tęsti studijas doktorantūroje.
6. Pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje gali būti suteikiamas teologijos licenciato kvalifikacinis laipsnis. Studijas teologijos licenciato kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai.
7. Teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti universitetines pirmosios ir antrosios pakopų studijas.
8. Trečiosios pakopos studijos grindžiamos ne žemesnio kaip labai gero lygio tam tikros mokslo (meno) krypties moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems disertaciją, meno projektą, suteikiami mokslo daktaro, meno daktaro laipsniai. Doktorantūrą gali vykdyti doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos, taip pat doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos kartu su doktorantūros teisės neturinčiomis mokslo ir studijų institucijomis ar įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis šio įstatymo 77 straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais. Doktorantūros teisę, tai yra teisę vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras.
9. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis yra nustatomas atliekant šio įstatymo 751 straipsnio 2 dalyje nurodytą kas penkerius metus atliekamą ekspertinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygis yra nustatomas atliekant kas 5 metus vykdomą ekspertinį taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą, remiantis taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos kokybės, ekonominio ir socialinio poveikio, veiklos perspektyvumo kriterijais, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis apskaičiuojamas nustačius mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos kokybės vertinimo balų reikšmes pagal atitinkamas mokslo (meno) kryptis ir vertinamas pagal penkių balų skalę, kur 5 balai reiškia, kad vykdomi puikaus lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 4 balai reiškia, kad vykdomi labai gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 3 balai reiškia, kad vykdomi gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 2 balai reiškia, kad vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis yra patenkinamas, 1 balas reiškia, kad vykdomi žemo lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 0 balų reiškia, kad nevykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla. Jeigu nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kurioje įvertintos mokslo (meno) krypties moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla atitiktų šio straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus, švietimo, mokslo ir sporto ministras Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali nustatyti vienoje ar keliose mokslo ir studijų institucijose tos mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo priemones. Šios priemonės įgyvendinamos vadovaujantis šio įstatymo 831 straipsnio nuostatomis. Tai pačiai aukštajai mokyklai antrą kartą tos pačios mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo priemonės gali būti taikomos ne anksčiau kaip po 5 metų. Sudariusios specialiąsias sutartis, aukštosios mokyklos gali vykdyti studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas studijuoti pagal tų mokslo (meno) krypčių, dėl kurių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo susitarta, studijų programas. Pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, atliekamas pakartotinis tos mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimas. Jeigu atlikus pakartotinį mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą paaiškėja, kad aukštosios mokyklos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veikla neatitinka šio straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla nebegali vykdyti studentų priėmimo į aukštąją mokyklą studijuoti pagal tos krypties ir pakopos studijų programą.
10. Kartu su kvalifikaciniu laipsniu gali būti suteikiama kvalifikacija. Kvalifikaciją suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. Aukštojo mokslo kvalifikacijų atitiktį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygiams nustato Vyriausybė.
11. Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios pakopos studijos, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, siūlymus.
12. Profesinės studijos yra medicinos, odontologijos, veterinarinės medicinos studijų krypčių rezidentūra, taip pat kitų Vyriausybės nustatytų krypčių studijos.
13. Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotosios aukštosios mokyklos. Akademiniu pripažinimu laikomas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo įvardijama kvalifikacijos (išsilavinimo) vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos (išsilavinimo) vertė ketinant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Tarptautinėse sutartyse nustatytais atvejais galimas automatinis akademinis pripažinimas.
14. Įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos priskyrimą atitinkamai studijų krypčiai, kai studijų kryptis išsilavinimo dokumentuose nenurodyta, atlieka kvalifikaciją suteikusi aukštoji mokykla, jeigu tokios mokyklos nėra arba išsilavinimas įgytas užsienyje, – konsultacijas dėl priskyrimo atitinkamai studijų krypčiai teikia Studijų kokybės vertinimo centras.“
13 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„53 straipsnis. Trumposios, pirmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų vykdymo reikalavimai
1. Studijų metų pradžią ir pabaigą nustato aukštoji mokykla. Per studijų metus studentams turi būti suteikiamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.
3. Studijos yra nuolatinės formos ir ištęstinės formos. Baigus skirtingų formų studijas įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.
4. Įprastinė nuolatinės formos studijų vienų metų apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Ištęstinės formos studijų vienų metų apimtis gali būti mažesnė kaip 45 studijų kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijų trukmė, nuolatinėms studijoms taikant 60 studijų kreditų normą.
8. Antrosios pakopos universitetinių studijų programos apimtis gali būti 60, 90 arba 120 studijų kreditų, koleginių studijų – 120 studijų kreditų.
9. Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis yra 60 studijų kreditų. Rezidentūros apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
11. Trumposios, pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų programų studijų rezultatai turi derėti su tam tikros studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) apraše nustatytais studijų rezultatais. Studijų pakopų ir studijų krypčių (krypčių, krypčių grupės) aprašus rengia Studijų kokybės vertinimo centras, juos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
12. Trumposios pakopos studijų programos turi atitikti profesinius standartus ir atitinkamos studijų krypties aprašą, jos turi būti suderintos su profesiniais standartais ir studijų krypčių aprašais ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo profesinio standarto ir atitinkamos studijų krypties aprašo patvirtinimo ar pakeitimo dienos.
13. Studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti.
14. Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangą ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pirmosios ir antrosios pakopų studijų programos gali būti dviejų studijų krypčių. Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. Kai aukštoji mokykla kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, negu įrašytas į studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras.
15. Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) vykdymo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
16. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, studentas ir aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla.
17. Pagal trumposios pakopos, koleginių pirmosios ir antrosios pakopų studijų programas numatytam studentų praktiniam rengimui skiriama atitinkamai ne mažiau kaip trečdalis studijų programos apimties.
18. Universitetai ir kolegijos gali vykdyti jungtines atitinkamai universitetinių ar koleginių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas (suteikiami) kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai). Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
14 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Dalinės studijos ir jų rezultatų įskaitymas
1. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami aukštosios mokyklos išduodamu pažymėjimu.
2. Aukštosiose mokyklose įskaitomi:
1) aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo (universiteto, kolegijos) aukštojoje mokykloje rezultatai;
2) aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų pagal kitą tos pačios aukštosios mokyklos studijų programą rezultatai;
15 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Diplomai, diplomo priedėliai, pažymėjimai
1. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijų programas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.
2. Asmenims, baigusiems koleginių studijų antrosios pakopos programą, išduodamas profesinio magistro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems universitetinių vientisųjų studijų ar magistrantūros studijų programą, išduodamas magistro diplomas ir diplomo priedėlis.
3. Asmenims, baigusiems doktorantūrą ir apgynusiems daktaro disertaciją (meno projektą), išduodamas mokslo (meno) daktaro diplomas.
4. Diplomo priedėlis yra neatskiriama profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro ir magistro diplomų dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame nurodomas studijų programos pavadinimas ir informacija apie pasiektus studijų rezultatus.
5. Asmenims, baigusiems profesines studijas ar studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.
16 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
17 straipsnis. Įstatymo papildymas 641 straipsniu
Papildyti Įstatymą 641 straipsniu:
„641 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjera
1. Mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjerą sudaro keturios pakopos:
1) pradedantysis tyrėjas – asmuo turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; jis vykdo mokslinę (meno) veiklą vadovaujant pripažintam arba pirmaujančiajam tyrėjui;
2) patvirtintas tyrėjas – mokslininkas (meno daktaras), kurio mokslinė (meno) veikla nėra visiškai savarankiška;
3) pripažintas tyrėjas – mokslininkas (meno daktaras), pasiekęs mokslinės (meno) veiklos savarankiškumo lygį;
2. Kiekvienos pakopos mokslo ir studijų institucijų tyrėjų privalomas kompetencijas nustato Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi tarptautiniais tyrėjų karjeros formavimo Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir Europos aukštojo mokslo erdvėje principais ir kriterijais bei tyrėjų tarpinstitucinio ir tarptautinio judumo skatinimo principais.“
18 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Dėstytojai
1. Tyrėjai arba pripažinti menininkai aukštosiose mokyklose gali užimti šias dėstytojų pareigybes: profesoriaus, docento, asistento, jaunesniojo asistento. Asmenys, kurie nėra tyrėjai arba pripažinti menininkai, aukštosiose mokyklose gali užimti šias dėstytojų pareigybes: vyresniojo lektoriaus, lektoriaus. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti asmenys gali užimti dėstytojo praktiko pareigas.
2. Profesoriaus pareigas gali eiti pirmaujantysis tyrėjas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis pirmaujantysis tyrėjas arba pripažintas menininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno projektų tematiką ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.
3. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba meno daktaras, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis pripažintas tyrėjas arba pripažintas menininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.
4. Asistento pareigas gali eiti mokslininkas arba meno daktaras, esantis ne žemesnės pakopos kaip patvirtintas tyrėjas arba pripažintas menininkas. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams.
5. Jaunesniojo asistento pareigas gali eiti pradedantysis tyrėjas. Jaunesnysis asistentas turi atlikti arba padėti atlikti dėstymo darbus.
6. Į vyresniojo lektoriaus pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį. Vyresnysis lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
7. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
8. Aukštosios mokyklos gali nustatyti įvairias dėstytojų praktikų pareigybes. Tokie dėstytojai dėsto, veda praktinius užsiėmimus, vadovauja studentų praktiniams darbams, supažindina studentus su mokslinių tyrimų taikymu praktikoje, padeda jiems atlikti taikomosios mokslinės veiklos darbus, perteikia jiems praktinio darbo žinias. Į šias pareigas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka priimami asmenys, turintys ne trumpesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstymo srityje ir profesinių pasiekimų. Atlikdami pareigas tokie dėstytojai privalo dirbti praktinį darbą dėstymo srityje ir turėti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka numatytas dėstymo kompetencijas.
19 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Mokslo darbuotojai
1. Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai gali užimti šias mokslo darbuotojų pareigybes: vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo.
2. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pirmaujantis tyrėjas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.
3. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip patyręs tyrėjas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.
4. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir vykdyti eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus.
5. Mokslininko stažuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas, apgynęs daktaro disertaciją kitoje institucijoje ne anksčiau kaip prieš 7 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos. Laikotarpis, kuriuo asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, į šį 7 metų laikotarpį neįtraukiamas.
6. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pradedantis tyrėjas. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.
7. Kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio straipsnio 2–6 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucijos. Nustatydamos kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, mokslo ir studijų institucijos turi atsižvelgti į Lietuvos mokslo tarybos nustatytus reikalavimus dėl visų tyrėjų pakopų privalomų kompetencijų.“
20 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Papildyti 67 straipsnį 21 dalimi:
„21. Aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios studijų pakopų arba vientisųjų studijų studentai mokslo ir studijų institucijose gali užimti tyrėjo padėjėjo pareigas. Tyrėjo padėjėjas padeda tyrėjams, siekdamas įgyti pedagoginio, mokslinio darbo ir profesionalios veiklos patirties. Su tyrėjo padėjėjais sudaromos terminuotos darbo sutartys, trunkančios ne ilgiau kaip iki studijų aukštojoje mokykloje pabaigos ar studijų nutraukimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip 5 metų laikotarpiui. Tyrėjų padėjėjų priėmimo į pareigas reikalavimus ir jų darbo apmokėjimo sąlygas nustato mokslo ir studijų institucijos.“
21 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Asocijuotieji mokslininkai ir dėstytojai
1. Asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo statusas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senato (akademinės tarybos) ar mokslo tarybos sprendimu gali būti suteikiamas toje mokslo ir studijų institucijoje pagal neterminuotą darbo sutartį dirbusiam mokslininkui ar dėstytojui, palaikančiam su šia institucija mokslinius ar meninius ryšius – rengiančiam su institucijos darbuotojais bendras mokslines ar menines publikacijas, vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros ar meno projektus, konsultuojančiam juos mokslo, meno ar pedagoginiais klausimais ar panašiai, bet ne ilgiau kaip iki neterminuotos darbo sutarties pabaigos.
2. Asocijuotasis mokslininkas ar dėstytojas gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas, jeigu tam pritaria mokslo ir studijų institucijos senatas (akademinė taryba) ar mokslo taryba ir jeigu pateikus prašymą grąžinti į ankstesnes pareigas yra atliekama jo neeilinė atestacija. Jeigu asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo veikla atlikus neeilinę atestaciją įvertinama teigiamai, su juo yra sudaroma neterminuota darbo sutartis.“
22 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose. Šią paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos. Dėstytojams ir mokslo darbuotojams, vykstantiems į mokslines stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Šią paramą teikia Lietuvos mokslo taryba ir kitos valstybės institucijos.“
23 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„72 straipsnis. Priėmimas į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas
1. Į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 65 straipsnio 8 dalyje, 68 straipsnyje ir šio straipsnio 10 ir 11 dalyse, pareigas asmenys priimami dirbti ne mažiau kaip 0,25 darbo laiko normos viešo konkurso būdu. Mokslo ir studijų institucijos nustatyti dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikaciniai reikalavimai ir privalomos mokslo ir studijų institucijos tyrėjų kompetencijos šios institucijos nustatyta tvarka skelbiami viešai šios institucijos interneto svetainėje.
2. Viešas konkursas šio straipsnio 1 dalyje išvardytoms pareigoms eiti skelbiamas ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki numatomos darbo pradžios. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas mokslo ir studijų institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, šalies ir, jeigu tikslinga, tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Konkurso sąlygose, inter alia, turi būti numatyta, kad pretendentas pateikia savo veiklos planą 5 metų laikotarpiui.
3. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, o aukštosiose mokyklose – papildomai ne mažiau kaip vienas iš jų – studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – studentų visuotinio narių susirinkimo (konferencijos)) deleguotas atstovas. Rengiant konkursą profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.
4. Su asmeniu, mokslo ir studijų institucijoje laimėjusiu konkursą dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma terminuota darbo sutartis 5 metų laikotarpiui ir mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka tam pačiam laikotarpiui patvirtinamas su mokslo ir studijų institucijos veiklos planais ir prioritetais suderintas jo veiklos planas. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka vykdomas darbuotojo veiklos per šį laikotarpį vertinimas. Jeigu likus 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos asmuo yra laikinai nedarbingas arba išėjęs nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ar tėvystės atostogų, jo veiklos vertinimas vykdomas pasibaigus laikinajam nedarbingumui ar grįžus iš šioje dalyje nurodytų atostogų. Laikotarpis, kuriuo asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Šioje dalyje nurodytas pareigas einančių asmenų veiklos vertinimo reikalavimus nustato mokslo ir studijų institucija. Šie reikalavimai turi būti ne žemesni kaip konkurso dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti reikalavimai ir apimti veiklos plano vykdymo įvertinimą. Jeigu šioje dalyje nurodytas pareigas einančio asmens veikla įvertinama neigiamai, jis atleidžiamas. Darbuotojas, kurio veikla įvertinama neigiamai, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Atleidžiamam darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama teigiamai, su šiuo dėstytoju ar mokslo darbuotoju tęsiami darbo santykiai sudarius neterminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms eiti.
5. Mokslo ir studijų institucija gali nustatyti neterminuotos darbo sutarties pabaigą su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus. Tokiu atveju neterminuota darbo sutartis turi pasibaigti ne anksčiau kaip mokslo ir studijų institucijos nustatytą paskutinę studijų (mokslo) metų, kuriais mokslo darbuotojas ar dėstytojas sulaukia pensinio amžiaus, pabaigos dieną. Nutraukus neterminuotą darbo sutartį, su pensinio amžiaus sulaukusiu mokslo darbuotoju ir dėstytoju gali būti tęsiami darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms eiti ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį. Tokiai terminuotai darbo sutarčiai turi pritarti universiteto senatas (kolegijos akademinė taryba, mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba), įvertinęs, kad šio darbuotojo darbas yra reikalingas siekiant užtikrinti mokslo ir studijų institucijoje vykdomų studijų programų ir (ar) mokslinių tyrimų tęstinumą. Tokia sutartis universiteto senato (kolegijos akademinės tarybos, mokslinių tyrimų instituto mokslo tarybos) pritarimu vieną kartą gali būti sudaroma pakartotinai. Sudarius pakartotinę terminuotą darbo sutartį asmenys yra atestuojami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, atestacijos laikotarpį skaičiuojant nuo paskutinės atestacijos, atliktos dirbant pagal neterminuotą darbo sutartį šioje mokslo ir studijų institucijoje, dienos.
6. Dėstytojui ar mokslo darbuotojui, dirbančiam pagal neterminuotą darbo sutartį, laimėjus konkursą eiti kitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, jo darbo santykiai jam einant naujas pareigas tęsiami pagal neterminuotą darbo sutartį. Jeigu konkurso sąlygas atitinka vienintelis kandidatas, toje mokslo ir studijų institucijoje pagal neterminuotą darbo sutartį einantis docento, asistento, lektoriaus, vyresniojo mokslo darbuotojo ar mokslo darbuotojo pareigas, jis gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje (atitinkamai į profesoriaus, docento, vyresniojo lektoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo) be konkurso.
7. Neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas einantis asmuo atestuojamas kas 5 metai arba jam gali būti rengiama neeilinė atestacija mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka. Tokių asmenų atestacijos reikalavimus nustato mokslo ir studijų institucija. Šie reikalavimai turi būti ne žemesni kaip viešo konkurso dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti reikalavimai. Laikotarpis, kuriuo asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, taip pat ligos laikotarpis, trunkantis ilgiau kaip 3 mėnesius, į atestacijos laikotarpį neįtraukiamas. Neatestuotas darbuotojas atleidžiamas iš darbo. Atleidžiamam darbuotojui taikomos garantijos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 7, 8, 9 dalyse.
8. Neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu mokslo ir studijų institucijos vadovo siūlymu ir darbuotojo sutikimu pastarojo einamos tyrėjo pareigos gali būti keičiamos į kitas lygiavertes tos pačios pakopos tyrėjo pareigas (išskyrus mokslininko stažuotojo pareigas), jeigu darbuotojas atitinka toms pareigoms mokslo ir studijų institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
9. Mokslo ir studijų institucijos vadovo sprendimu asmenys į mokslo ir studijų institucijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas gali būti priimami be konkurso pagal terminuotą darbo sutartį. Šie asmenys turi atitikti mokslo ir studijų institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Be konkurso asmenys, išskyrus asmenis, dalyvaujančius moksliniuose projektuose, priimami į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, sudarant terminuotą darbo sutartį. Šią sutartį galima pratęsti dar vienam ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Pakartotinai be konkurso į mokslo ir studijų institucijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas šie asmenys gali būti priimami ne anksčiau kaip praėjus 2 metams po terminuotos darbo sutarties pabaigos. Asmenys, kurių veikla mokslo ir studijų institucijoje šio straipsnio 4 dalyje aprašytu atveju buvo įvertinta neigiamai, ir neatestuoti asmenys be konkurso gali būti priimami tik į žemesnes pareigas.
10. Į mokslininko stažuotojo pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu ir įdarbinami pagal terminuotą darbo sutartį iki stažuotės, kuri trunka nuo vienų iki 3 metų, pabaigos. Kandidatai į šias pareigas turi atitikti ne žemesnius, kaip nustatyti šio įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje, reikalavimus. Viešo konkurso mokslininko stažuotojo pareigoms eiti sąlygas nustato mokslo ir studijų institucija.
11. Į jaunesniojo asistento ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas asmenys priimami mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka. Kandidatai į šias pareigas turi atitikti ne žemesnius, kaip nustatyti šio įstatymo 65 straipsnio 5 dalyje ir 66 straipsnio 6 dalyje, reikalavimus. Su asmenimis, priimamais į jaunesniojo asistento ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, sudaromos terminuotos darbo sutartys, trunkančios ne ilgiau kaip iki jų doktorantūros studijų pabaigos. Šias sutartis galima pratęsti ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui.“
24 straipsnis. 721 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 721 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos (toliau šiame straipsnyje – institutai), administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus) ir mokslo darbuotojų (toliau kartu – darbuotojai) darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (mėnesinė alga), priedai ir priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą naktį ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą sąlygomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, premijos.“
2. Pakeisti 721 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pareiginės algos koeficientai yra šie:
3. Pakeisti 721 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Instituto direktoriui nustatytos pareiginės algos, priedo, priemokos ir premijos suma negali viršyti instituto mokslo darbuotojų praėjusių metų 4 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Instituto mokslo darbuotojų praėjusių metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas praėjusiais metais šiems darbuotojams apskaičiuotas bruto darbo užmokesčio lėšas (į jas įskaitomos darbo užmokesčio lėšos šių darbuotojų pareiginei algai, priedams, priemokoms ir premijoms) padalijus iš vidutinio sąlyginio tų metų darbuotojų skaičiaus ir gautą dalmenį padalijus iš 12. Tam tikro mėnesio vidutinis sąlyginis instituto mokslo darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių šių darbuotojų skaičių ir ne visą mėnesį, ne visą darbo dieną ar ne visą savaitę dirbančių šių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, skaičių. Vidutinis sąlyginis praėjusių metų instituto mokslo darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus praėjusių metų kiekvieno mėnesio vidutinius sąlyginius šių darbuotojų skaičius ir šią sumą padalijus iš 12.“
4. Pakeisti 721 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Institutų direktoriai gali dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą pagal instituto savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (juridinio asmens dalyvių susirinkimo) ir direktoriaus susitarimą dėl papildomo darbo, fiksuojamą darbo sutartyje. Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams, tame pačiame institute papildomai einantiems mokslo darbuotojo pareigas, už darbą einant šias pareigas apmokama vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktų ir šio straipsnio 10–12 dalių nuostatomis.“
5. Pakeisti 721 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Mokslo darbuotojams, vykdantiems tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektus arba ūkio subjektų užsakymus, šalių susitarimu (nurodant konkrečią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, susijusią su projekto ar užsakymo vykdymu, konkretų darbo valandų skaičių ir konkretų valandinį darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką) pareiginė alga nustatoma vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktais, juose nustatytus pareiginės algos koeficientus didinant ne daugiau kaip 3 kartus. Šiuo atveju darbo užmokestis mokamas iš tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektų lėšų, gautų iš tarptautinių organizacijų, arba iš ūkio subjektų skiriamų lėšų jų užsakymams vykdyti.“
6. Pakeisti 721 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Mokslo darbuotojams gali būti mokami:
1) priedas už einamas šias vadovaujamas pareigas: instituto mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo – iki 25 procentų pareiginės algos dydžio; instituto struktūrinio padalinio (skyriaus, laboratorijos, kito struktūrinio padalinio, kurio pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir (ar) eksperimentinė plėtra, taip pat šiam padaliniui instituto įstatuose prilyginto kito padalinio) vadovo ir jo pavaduotojo – iki 15 procentų pareiginės algos dydžio;
7. Pakeisti 721 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams šio straipsnio 7 dalyje nurodyto priedo ir priemokos suma, o institutų mokslo darbuotojams – šio straipsnio 11 dalyje nurodytų priedų ir priemokų dalis, išmokėta iš valstybės biudžeto lėšų (išskyrus pajamų įmokų į valstybės biudžetą lėšas), neturi viršyti jiems nustatytos pareiginės algos dydžio.“
8. Pakeisti 721 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Pakviestiems dirbti užsienio mokslo darbuotojams institutų nustatyta tvarka gali būti nustatomas individualus atlyginimas už darbą, neatsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nustatytus pareiginės algos koeficientus, tačiau neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui.“
25 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokslo ir studijų institucijų studentų sąjungos ir organizacijos, dėstytojų, mokslininkų organizacijos, studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali gauti lėšų iš Lietuvos mokslo tarybai šiuo tikslu skirtų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslo tarybos nustatyta tvarka.“
26 straipsnis. 753 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 753 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
27 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 77 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų ir sveikatos priežiūros specialistų rengimo – pagal studijų programas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius.“
2. Pakeisti 77 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka tol, kol atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra ne didesnė kaip didžiausia leidžiama toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje. Kai atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje yra didesnė nei didžiausia leidžiama toje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje, valstybės finansavimas mažinamas ta dalimi, kuri viršija didžiausią leidžiamą atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalį. Didžiausia leidžiama atsilaisvinusių neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų dalis yra 25 procentai nuo priėmimo metais tam tikroje studijų krypčių grupėje arba mokslo ar meno srityje švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka užfiksuoto valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus.“
3. Pakeisti 77 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupes bei galimą nuokrypį tarp studijų krypčių grupių tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, neviršydamas valstybės finansavimo, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes, mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas pagal aukštąsias mokyklas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą.“
4. Pakeisti 77 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, taip pat į mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymas pagal mokslo ir meno kryptis ir mokslo ir studijų institucijas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
5. Pakeisti 77 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, įstaigai, organizacijai, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi (dalyvavusios) doktorantūros teisę turinti (turinčios) mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo.“
6. Pakeisti 77 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal studijų programas, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdymo sričių dalyką arba ugdymo sričių dalykų grupes).“
28 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 85 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsnius, šio straipsnio 7 dalį, įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d.
2. Šio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 14, 26, 27 ir 28 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
3. Šio įstatymo 1, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 ir 25 straipsniai įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.
6. Šio įstatymo nuostatos taikomos mokslo ir studijų institucijų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, priimtiems į pareigas nuo 2023 m. liepos 1 d. Iki 2023 m. liepos 1 d. priimtų į pareigas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų pareigos ir kitos darbo sąlygos gali būti keičiamos atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas tik šių darbuotojų sutikimu.