Autentiškas vertimas

Vyriausybės kanceliarijos

Administracinis departamentas

2015 04 21

 

 

 

BAIGIAMOJO AKTO IR KITŲ DOKUMENTŲ, REZOLIUCIJŲ BEI REKOMENDACIJŲ, SUSIJUSIŲ SU KONFERENCIJOS DARBU, PRIĖMIMAS

 

Konferencijos baigiamojo akto 2 priedas

 

2 rezoliucija

 

Manilos konferencijoje priimto Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo (JRAB) kodekso pakeitimai

 

(Tekstas priimtas konferencijoje)

 

2010 m. Manilos konferencija,

 

priimdama 1 rezoliuciją dėl Manilos konferencijoje priimtų 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo (JRAB) normatyvų priedo pakeitimų;

 

pripažindama, kaip svarbu nustatyti išsamius privalomus kompetencijos normatyvus ir kitas privalomas nuostatas, būtinas užtikrinti, kad visi jūrininkai būtų tinkamai išsilavinę ir pasirengę, turėtų reikiamą patirtį, įgūdžių ir būtų kompetentingi atlikti savo pareigas taip, kad užtikrintų žmogaus gyvybės ir turto apsaugą, saugumą jūroje ir jūros aplinkos apsaugą;

 

pripažindama būtinybę laiku pakeisti privalomus normatyvus ir nuostatas, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į technologijų, veiklos, praktikos ir procedūrų, taikomų laivuose, pokyčius;

 

prisimindama, kad daugelis jūrų avarijų ir su tarša susijusių incidentų įvyksta dėl žmogaus klaidos;

 

suprasdama, kad viena veiksmingiausių priemonių, kuria mažinama rizika, susijusi su žmogaus klaidomis valdant jūroje plaukiojančius laivus, − užtikrinti, kad šiuose laivuose būtų laikomasi kuo aukštesnių jūrininkų, dirbančių ar dirbsiančių šiuose laivuose, rengimo, atestavimo ir kompetencijos normatyvų;

 

norėdama patvirtinti ir išsaugoti kuo aukštesnius normatyvus, susijusius su žmogaus gyvybės ir turto apsauga ir saugumu jūrose bei uostuose ir aplinkos apsauga;

 

apsvarsčiusi siūlomus Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo kodekso A dalies „Privalomi normatyvai pagal JRAB konvencijos priedo nuostatas“ ir B dalies „Rekomendacinis JRAB konvencijos ir jos Priedo nuostatų taikymo vadovas“ pakeitimus, išplatintus visiems Organizacijos nariams ir visoms Konvencijos šalims;

 

atkreipdama dėmesį į tai, kad 1978 m. JRAB konvencijos priedo I/1 taisyklės 2 punkte nustatyta, jog JRAB kodekso A dalies pakeitimai priimami, įgyvendinami ir įsigalioja remiantis Konvencijos XII straipsnio, kuriame išdėstyta šiam priedui taikoma keitimo procedūra, nuostatomis;

 

apsvarsčiusi siūlomus JRAB kodekso pakeitimus, išplatintus Organizacijos nariams ir visoms Konvencijos šalims,

 

1. priima Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo (JRAB) kodekso pakeitimus, išdėstytus šios Rezoliucijos priede;

 

2. remdamasi Konvencijos XII straipsnio 1 dalies a punkto vii papunkčiu,

 

nustato, jog bus laikoma, kad JRAB kodekso A dalies pakeitimui pritarta 2011 m. liepos 1 d., nebent iki to laiko daugiau negu vienas trečdalis Šalių arba Šalys, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip 50 proc. pasaulio 100 bendrosios talpos ir didesnių laivų bendrosios talpos registro tonų, praneštų Generaliniam sekretoriui, jog jos prieštarauja pakeitimams;

 

3. ragina šalis atkreipti dėmesį į tai, kad, remiantis Konvencijos XII straipsnio 1 dalies a punkto ix papunkčio nuostatomis, pridedamos JRAB kodekso A dalies pakeitimai įsigalioja 2012 m. sausio 1 d., tuomet, kai jiems pritariama remiantis pirmiau išdėstyto 2 punkto nuostatomis;

 

4. rekomenduoja, kad visos 1978 m. JRAB konvencijos Šalys nuo JRAB kodekso A dalies pakeitimų įsigaliojimo dienos remtųsi JRAB kodekso B dalyje išdėstytomis gairėmis (su pakeitimais);

 

5. prašo, kad Jūrų saugumo komitetas reguliariai peržiūrėtų JRAB kodeksą ir reikiamai jį keistų;

 

6. taip pat prašo, kad Organizacijos generalinis sekretorius visoms Konvencijos šalims perduotų patvirtintas šios Rezoliucijos kopijas ir JRAB kodekso pakeitimų, išdėstytų priede, tekstus;

 

7. be to, prašo, kad Organizacijos generalinis sekretorius šios Rezoliucijos ir jos priedų kopijas perduotų visoms Organizacijos narėms, kurios nėra Konvencijos Šalys.

 

* * *

 

PRIEDAS

 

MANILOS KONFERENCIJOJE PRIIMTI JŪRININKŲ RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO (JRAB) KODEKSO PAKEITIMAI

 

 

 

Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo (JRAB) kodekso A dalis pakeičiama taip:

 

 

 

„A dalis

 

Privalomi normatyvai pagal JRAB konvencijos priedo nuostatas

 

Įvadas

 

1. Šioje JRAB kodekso dalyje pateikiami tie privalomi reikalavimai, į kuriuos nuoroda pateikiama iš dalies pakeistoje 1978 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, toliau – JRAB konvencija. Šiose nuostatose išsamiai apibrėžti mažiausi normatyvai, kurių Šalys turi laikytis tam, kad visiškai ir galutinai įgyvendintų Konvenciją.

 

2. Šioje dalyje taip pat pateikiami kompetencijos normatyvai, privalomi kandidatuojantiems gauti kompetencijos pažymėjimus arba juos atnaujinti pagal JRAB konvencijos nuostatas. Tam, kad aiškiau būtų apibrėžtas VII skyriuje nustatytų alternatyvaus atestavimo nuostatų ir II, III ir IV skyrių atestavimo nuostatų ryšys, kompetencijos normatyvuose nurodytos kompetencijos rūšys atitinkamai skirstomos pagal šias septynias funkcijas:

 

1)    laivavedyba;

 

2)    darbas su kroviniais ir jų sukrovimas;

 

3)    laivo eksploatacija ir žmonių saugumas laive;

 

4)    jūrų laivų mašinos;

 

5)    elektrotechnika, elektronika ir valdymo įranga;

 

6)    techninė priežiūra ir remontas;

 

7)    radijo ryšys;

 

nustatomi tokie atsakomybės lygiai:

 

1)    vadovavimo lygmuo;

 

2)    eksploatavimo lygmuo;

 

3)    pagalbinis lygmuo.

 

Funkcijos ir atsakomybės lygiai nustatomi pagal kompetencijos normatyvų lentelių, pateiktų šios dalies II, III ir IV skyriuose, paantraštes. Paantraštėje nurodytos tam tikro atsakomybės lygio funkcijos, kurios lentelės 1 skiltyje pateikiamos pagal gebėjimus. Sąvokos „funkcija“ ir „atsakomybės lygis“ apibrėžtos A-I/1 poskyryje.

 

3. Šios dalies poskyriai sunumeruoti taip pat kaip ir JRAB konvencijos priedo taisyklės. Poskyriai gali būti dalijami į sunumeruotas dalis ir punktus, tačiau tokia numeracija taikoma tik šiems tekstams.

 

I SKYRIUS

 

Normatyvai, taikomi bendrosioms nuostatoms

 

 

 

A-I/1 poskyris

 

Sąvokos ir paaiškinimai

 

1. II straipsnyje bei I/1 taisyklėje pateiktos apibrėžtys ir paaiškinimai lygiai taip pat taikomi ir šio Kodekso A ir B dalyse vartojamoms sąvokoms. Toliau pateikiamos tik šiame Kodekse taikomos papildomos apibrėžtys:

 

1)    kompetencijos normatyvas reiškia gebėjimo lygį, kurį būtina pasiekti tam, kad funkcijos laive būtų atliekamos tinkamai ir pagal čia išdėstytus tarptautiniu mastu pripažintus kriterijus, įskaitant nustatytus žinių, suvokimo bei praktinių įgūdžių lygį ar normatyvus;

 

2)    vadovavimo lygmuo reiškia atsakomybės lygį, susijusį su:

 

1)    jūrų laivo kapitono, vyresniojo kapitono padėjėjo, vyriausiojo mechaniko arba antrojo mechaniko pareigomis;

 

2)    tinkamo visų funkcijų pagal paskirtą atsakomybės sritį atlikimo užtikrinimu;

 

3)    eksploatavimo lygmuo reiškia atsakomybės lygį, susijusį su:

 

1)    jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainai arba mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančio mechaniko arba mechaniko, paskirto budėti periodiškai neprižiūrimame mašinų skyriuje, pareigomis arba radijo operatoriaus pareigomis;

 

2)    tiesiogine visų funkcijų paskirtoje atsakomybės srityje vykdymo kontrole pagal tam nustatytas procedūras ir vadovaujant asmeniui, einančiam vadovaujamas šios atsakomybės srities pareigas;

 

4)    pagalbinis lygmuo reiškia atsakomybės lygį, susijusį su paskirtų užduočių bei pareigų ir įsipareigojimų jūrų laive vykdymu vadovaujant asmeniui, einančiam eksploatavimo arba vadovavimo lygmens pareigas;

 

5)    vertinimo kriterijai reiškia A dalies lentelių „Mažiausi kompetencijos normatyvai“ 4 skilties turinį, pagal kurį egzaminuotojas sprendžia, ar kandidatas sugeba vykdyti atitinkamas užduotis, pareigas ir įsipareigojimus;

 

6)    nepriklausomas vertinimas reiškia vertinimą, kurį tinkamai kvalifikuoti, nepriklausomi nuo vertinamų įstaigų ar darbo arba su jais nesusiję asmenys atlieka tam, kad patvirtintų, jog administravimo ir eksploatavimo procedūros visais lygiais valdomos, organizuojamos, pradedamos ir iš vidaus kontroliuojamos taip, kad būtų užtikrinta jų atitiktis paskirčiai ir užsibrėžtų tikslų siekimas.

 

 

 

A-I/2 poskyris

 

Pažymėjimai ir patvirtinimai

 

1. Tais atvejais, kai pagal Konvencijos VI straipsnį privalomas patvirtinimas sudaro neatskiriamą pažymėjimo dalį, kaip tai nustatyta I/2 taisyklės 6 dalyje, išduodamas pažymėjimas turi būti toliau pateikiamos formos, tačiau jeigu pasibaigus jo galiojimo laikui pažymėjimą privaloma keisti nauju, praleidžiami pirmoje šios formos lapo pusėje įrašyti žodžiai: „arba iki pasibaigus bet kokiam šio pažymėjimo galiojimo pratęsimui, kurio terminas gali būti nurodytas kitoje pusėje“ ir antrosios lapo pusės lentelės, skirtos įrašams apie galiojimo pratęsimą. Rekomendacijos, kaip užpildyti šią formą, pateikiamos šio Kodekso B-I/2 poskyryje.

 

 

 

(Oficialus antspaudas)

 

(ŠALIS)

 

PAŽYMĖJIMAS, IŠDUOTAS PAGAL IŠ DALIES PAKEISTĄ 1978 M. TARPTAUTINĘ KONVENCIJĄ DĖL JŪRININKŲ RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ

 

........................................................ Vyriausybė patvirtina, kad pagal nurodytos iš dalies pakeistos Konvencijos ........................................ taisyklės nuostatas ..................................................................... yra įgijęs (-usi) reikiamą kvalifikaciją ir turi teisę iki .................................................... arba iki pasibaigus bet kokiam šio pažymėjimo galiojimo pratęsimui, kurio terminas gali būti nurodytas kitoje pusėje, atlikti toliau išvardytas atitinkamo lygio funkcijas, atsižvelgiant į nurodytus apribojimus:

 

 

FUNKCIJA

 

LYGIS

 

TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teisėtam šio pažymėjimo turėtojui leidžiama eiti šias atitinkamuose Administracijos reikalavimuose dėl saugaus laivų įgulų komplektavimo nurodytas pareigas:

 

 

PAREIGOS

 

TAIKOMI APRIBOJIMAI (Jei jų yra)

 

 

 

 

 

 

Pažymėjimas Nr. ....................................... išduotas (data) ...............................................................

 

................................................................

(Oficialus antspaudas)                                                Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

.................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

Šio pažymėjimo turėtojui einant pareigas laive, pažymėjimo originalą pagal Konvencijos I/2 taisyklės 9 dalį turi būti galima patikrinti.

 

Pažymėjimo turėtojo gimimo data .........................................................................................

 

Pažymėjimo turėtojo parašas ................................................................................................

Pažymėjimo turėtojo nuotrauka

 

 

 

 



 

 

 

 

 

 

 

Šio pažymėjimo galiojimas pratęsiamas iki ..............................................................................

 

(Oficialus antspaudas)                                    .....................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

Atnaujinimo data .............................. ......................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

 

 

Šio pažymėjimo galiojimas pratęsiamas iki ..............................................................................

 

(Oficialus antspaudas)                                    .....................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

Atnaujinimo data .............................. ......................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

 

 

 

2. Išskyrus 1 punkte nurodytus atvejus, patvirtinimas, kad pažymėjimas išduotas, turi būti toliau pateikiamos formos, tačiau jeigu pasibaigus jo galiojimo laikotarpiui patvirtinimą privaloma keisti nauju, praleidžiami pirmoje šios formos lapo pusėje įrašyti žodžiai: „arba iki pasibaigus bet kokiam šio patvirtinimo galiojimo pratęsimui, kurio terminas gali būti nurodytas kitoje pusėje“ ir antrosios lapo pusės lentelės, skirtos įrašams apie galiojimo pratęsimą. Rekomendacijos, kaip užpildyti šią formą, pateikiamos šio Kodekso B-I/2 poskyryje.

 

 

(Oficialus antspaudas)

 

(ŠALIS)

 

PAŽYMĖJIMO, IŠDUOTO PAGAL IŠ DALIES PAKEISTĄ 1978 M. TARPTAUTINĘ KONVENCIJĄ DĖL JŪRININKŲ RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ, IŠDAVIMO PATVIRTINIMAS

 

..........................................................Vyriausybė patvirtina, kad pažymėjimas Nr. .......................... yra išduotas .................................................................., kuris (kuri) pagal nurodytos iš dalies pakeistos Konvencijos ............................ taisyklės nuostatas yra įgijęs (-usi) teisę iki …….................. arba iki pasibaigus bet kokiam šio patvirtinimo galiojimo pratęsimui, kurio terminas gali būti nurodytas kitoje pusėje, atlikti toliau išvardytas atitinkamo lygio funkcijas, atsižvelgiant į nurodytus apribojimus:

 

 

FUNKCIJA

 

LYGIS

 

TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teisėtam šio patvirtinimo turėtojui leidžiama eiti šias atitinkamuose Administracijos reikalavimuose dėl saugaus įgulų komplektavimo nurodytas pareigas:

 

 

PAREIGOS

 

TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

 

 

 

 

 

 

 

Patvirtinimas Nr. ................................. išduotas (data) .............................................................

 

................................................................

(Oficialus antspaudas)                                                Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

.................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

Šio patvirtinimo turėtojui einant pareigas laive, patvirtinimo originalą pagal Konvencijos I/2 taisyklės 9 dalį turi būti galima patikrinti.

 

Pažymėjimo turėtojo gimimo data ........................................................................................

 

Pažymėjimo turėtojo parašas .................................................................................................

Pažymėjimo turėtojo nuotrauka

 

 

 



 

 

 

 

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki ......................................................................

 

(Oficialus antspaudas)                                    .....................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

Atnaujinimo data .............................. ......................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

 

 

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki ......................................................................

 

(Oficialus antspaudas)                                    .....................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

Atnaujinimo data .............................. ......................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

 

 

 

3. Pažymėjimo pripažinimui patvirtinti turi būti naudojama toliau pateikiama forma, tačiau jeigu pasibaigus jo galiojimo laikui pripažinimo patvirtinimą reikalaujama keisti nauju, praleidžiami pirmoje šios formos lapo pusėje įrašyti žodžiai: „arba pasibaigus bet kokiam šio patvirtinimo pratęsimui, kurio terminas gali būti nurodytas kitoje pusėje“ ir antrosios lapo pusės lentelės, skirtos įrašams apie galiojimo pratęsimą. Rekomendacijos, kaip užpildyti šią formą, pateikiamos šio Kodekso B-I/2 poskyryje.

 

 

(Oficialus antspaudas)

 

(ŠALIS)

 

PAŽYMĖJIMO, IŠDUOTO PAGAL IŠ DALIES PAKEISTĄ 1978 M. TARPTAUTINĘ KONVENCIJĄ DĖL JŪRININKŲ RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO normatyvų, PRIPAŽINIMO PATVIRTINIMAS

 

...................................................... Vyriausybė patvirtina, kad pažymėjimas Nr. .......................... išduotas ....................................................... ........................................... Vyriausybės arba pagal jos įgaliojimą, teisiškai pripažįstamas pagal nurodytos iš dalies pakeistos Konvencijos I/10 taisyklės nuostatas ir jo teisėtam turėtojui leidžiama iki .................................................... arba iki pasibaigus bet kokiam šio patvirtinimo galiojimo pratęsimui, kurio terminas gali būti nurodytas kitoje pusėje, atlikti toliau išvardytas atitinkamo lygio funkcijas, atsižvelgiant į nurodytus apribojimus:

 

 

FUNKCIJA

 

LYGIS

 

TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teisėtam šio patvirtinimo turėtojui leidžiama eiti šias atitinkamuose Administracijos reikalavimuose dėl saugaus įgulų komplektavimo nurodytas pareigas:

 

 

PAREIGOS

 

TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

 

 

 

 

 

Patvirtinimas Nr. ................................. išduotas (data) .............................................................

 

................................................................

(Oficialus antspaudas)                                                Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

.................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

Šio patvirtinimo turėtojui einant pareigas laive, patvirtinimo originalą pagal Konvencijos I/2 taisyklės 9 dalį turi būti galima patikrinti.

 

Pažymėjimo turėtojo gimimo data .........................................................................................

 

Pažymėjimo turėtojo parašas ..................................................................................................

Pažymėjimo turėtojo nuotrauka

 

 

 

 

 

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki ......................................................................

 

(Oficialus antspaudas)                                    .....................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

Atnaujinimo data .............................. ......................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

 

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki ......................................................................

 

(Oficialus antspaudas)                                    .....................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

Atnaujinimo data .............................. ......................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

 

 

4. Naudodamos kitokias formas, nei nustatytos šiame poskyryje, Šalys pagal I/2 taisyklės 8 dalį visais atvejais turi užtikrinti, kad:

 

1) visa informacija, susijusi su pažymėjimo turėtojo tapatybe ir su jo asmeniu, įskaitant jo vardą, pavardę, gimimo datą, nuotrauką ir parašą, taip pat dokumento išdavimo data, būtų nurodyta toje pačioje dokumentų lapo pusėje;

 

2)         visa informacija, susijusi su pareigomis, kurias pažymėjimo turėtojui leidžiama eiti pagal taikytinas Administracijos taisykles dėl saugaus laivų įgulų komplektavimo, taip pat ir apie bet kuriuos apribojimus, turi būti įrašyta aiškiai matomoje vietoje ir lengvai įskaitoma.

 

 

 

PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS IR REGISTRAVIMAS

 

Darbo jūroje stažo patvirtinimas

 

5. Patvirtindamos darbo jūroje stažą pagal Konvencijos reikalavimus, Šalys turėtų užtikrinti, kad konkretus darbo jūroje stažas būtų tiesiogiai susijęs su siekiama įgyti kvalifikacija, atsižvelgiant į tai, kad šis darbo jūroje stažas (neskaitant pradinio supažindinimo su darbu jūrų laivuose) suteikia jūrininkui galimybę susipažinti su saugiais ir tinkamais darbo jūroje metodais, procedūromis bei įprasta darbo tvarka, kai tai tiesiogiai susiję su jo siekiama įgyti kvalifikacija, ir leidžia įgyti tinkamą praktiką.

 

Rengimo kursų patvirtinimas

 

6. Patvirtindamos rengimo kursus ir programas, Šalys turėtų atsižvelgti į tai, kad rengiant tokius kursus ir programas galima pasinaudoti įvairiais Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) pavyzdiniais kursais, ir užtikrinti, kad išsamiai išdėstyti jų rengimo tikslai būtų tinkamai įtraukti į Šalių rengiamus kursus ar programas.

 

Elektroninė prieiga prie registrų

 

7. Tais atvejais, kai Šalys, remdamosi I/2 taisyklės 15 dalies reikalavimais, tvarko elektroninį registrą, turėtų būti sudarytos sąlygos, kad Šalys ir bendrovės elektroniniu būdu galėtų pasinaudoti tokiu registru ar registrais, norėdamos patikslinti:

 

1) jūrininko, kuriam išduotas pažymėjimas, patvirtinimas arba kitoks kvalifikacijos patvirtinimo dokumentas, vardą ir pavardę, reikiamo dokumento numerį, išdavimo datą ir galiojimo terminą;

 

2) pareigas, kurias dokumento turėtojas gali eiti, ir visus su tuo susijusius apribojimus;

 

3) funkcijas, kurias dokumento turėtojui leidžiama atlikti, patvirtintą lygį ir visus su tuo susijusius apribojimus.

 

Pažymėjimų registro duomenų bazės kūrimas

 

8. Įgyvendinant I/2 taisyklės 14 dalies reikalavimą dėl pažymėjimų ir patvirtinimų registro tvarkymo, nebūtina sukurti įprastą duomenų bazę, jeigu visa svarbi informacija yra registruojama ir ja galima naudotis pagal I/2 taisyklės nuostatas.

 

9. Remiantis I/2 taisyklės nuostatomis, turėtų būti registruojami ir prieinami (popieriuje arba elektronine forma) šie duomenys:

 

1) Pažymėjimo būklė

 

Galioja

 

Galiojimas sustabdytas

 

Panaikintas

 

Pranešta, kad pamestas

 

Sunaikintas

 

kartu registruojant pažymėjimo būklės pokyčius, įskaitant šių pokyčių datas.

 

2) Pažymėjimo duomenys

 

Jūrininko vardas ir pavardė

 

Gimimo data

 

Pilietybė

 

Lytis

 

Nuotrauka (pageidautina)

 

Dokumento numeris

 

Išdavimo data

 

Galiojimo terminas (data)

 

Paskutinio atnaujinimo data

 

Lengvatinio leidimo (-ų) duomenys

 

3) Informacija apie kompetenciją

 

JRAB kompetencijos normatyvas (pavyzdžiui, II/1 taisyklė)

 

Pareigos

 

Funkcija

 

Atsakomybės lygis

 

Patvirtinimai

 

Apribojimai

 

4) Informacija apie sveikatą

 

Paskutinės medicinos pažymos, susijusios su kompetencijos pažymėjimo išdavimu arba jo galiojimo atnaujinimu, išdavimo data.

 

 

 

A-I/3 poskyris

 

Pakrančių reisams taikomi principai

 

1. Tais atvejais, kai kuri nors Šalis, apibrėždama pakrančių reisų sąvoką ir išduodama pažymėjimus, kuriais suteikiama teisė dirbti su šios Šalies vėliava ir tokiais reisais plaukiojančiuose laivuose, siekia, be kita ko, taikyti tam tikrus šio Kodekso A dalies II ir III skyrių kompetencijos normatyvų lentelių 2 skiltyje nurodytų temų pakeitimus, ji turėtų atsižvelgti į toliau išdėstytus veiksnius ir šių pakeitimų daromą poveikį visų kitų laivų saugumui ir jūros aplinkai:

 

1) laivo tipą ir jo veiklos pobūdį;

 

2) laivo bendrąją talpą ir jo pagrindinių variklių galingumą, išreikštą kilovatais;

 

3) reisų pobūdį ir trukmę;

 

4) didžiausią nuotolį nuo prieglobsčio uosto;

 

5) laivo buvimo vietos nustatymo  laivavedybos priemonių veikimo zonų tapatumą ir  gaunamų rezultatų tikslumą;

 

6) pakrančių reisų zonoje paprastai vyraujančias meteorologines sąlygas;

 

7) laivo ir kranto paieškos ir gelbėjimo ryšio priemones;

 

8) galimybę gauti pagalbą krante, visų pirma susijusią su laivo technine priežiūra.

 

2. Tačiau tai nereiškia, kad pakrančių reisais plaukiojantys laivai gali išplėsti savo reisus po visą pasaulį vien dėl to, jog jie nuolat plaukioja kaimyninių Šalių pakrančių reisams nustatytose zonose.

 

 

A-I/4 poskyris

 

Kontrolės procedūros

 

1. I/4 taisyklės 1 dalies 3 punkte nustatyta įvertinimo procedūra, kurios imamasi dėl bet kurio iš nurodytoje dalyje išvardytų įvykių, turi būti atliekama tikrinant, ar asmenys pagal savo kompetenciją tikrai turi jiems privalomų su konkrečiu įvykiu susijusių gebėjimų.

 

2. Atliekant šį įvertinimą, atsižvelgiama į tai, kad procedūros laive yra tiesiogiai susijusios su Tarptautiniu saugaus valdymo (ISM) kodeksu ir kad šios Konvencijos nuostatos apribojamos reikalavimu turėti tiek kompetencijos, kiek jos reikia, kad šios procedūros būtų saugios.

 

3. Kontrolės procedūros pagal šią Konvenciją apsiriboja konkretiems jūrininkams laive taikomais kompetencijos normatyvais ir jų gebėjimu budėti taip, kaip nustatyta šio Kodekso A dalyje. Kompetencijos įvertinimas laive pradedamas jūrininkų pažymėjimų patikrinimu.

 

4. Neatsižvelgiant į pažymėjimo patikrinimą, vertinant jūrininko kompetenciją pagal I/4 taisyklės 1 dalies 3 punktą gali būti pareikalauta, kad jis atitinkamą kompetenciją įrodytų savo darbo vietoje. Tai gali apimti ir patikrinimą, ar jūrininkas tinkamai laikosi eksploatacijos reikalavimų dėl budėjimo normatyvų ir ar jis pagal savo kompetencijos lygį tinkamai elgiasi avarinėmis sąlygomis.

 

5. Atliekant įvertinimą, naudojamasi tik šio Kodekso A dalyje nustatytais kompetencijos įrodymo metodais ir vertinimo kriterijais bei normatyvais.

 

6. Jūrininkų, kurių pareigos konkrečiai susijusios su saugumo užtikrinimu, kompetencija, apimanti saugumą, tikrinama tik tuo atveju, jeigu tam yra aiškus pagrindas, kaip nustatyta Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos) XI/2 skyriuje. Visais kitais atvejais turi būti apsiribojama jūrininkų pažymėjimų ir (arba) patvirtinimų patikrinimu.

 

 

 

A-I/5 poskyris

 

Nacionaliniai reikalavimai

 

I/5 taisyklės reikalavimai negali būti aiškinami taip, kad tai trukdytų skirti su prižiūrimu rengimu susijusias užduotis arba užduotis nenugalimos jėgos aplinkybių sąlygomis.

 

 

 

A-I/6 poskyris

 

Rengimas ir kompetencijos įvertinimas

 

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jūrininkų rengimas ir jų kompetencijos įvertinimas pažymėjimams pagal Konvencijos sąlygas išduoti visais atvejais būtų:

 

1) organizuojama pagal rašytines programas, apimančias tokius dėstymo metodus ir priemones, procedūras, taip pat kursų turinį, kokie yra būtini tam, kad būtų pasiektas nustatytas kompetencijos lygis;

 

2) vykdoma, prižiūrima, įvertinama ir remiama pagal 4, 5 ir 6 punktus kvalifikuotų asmenų.

 

2. Asmenys, įgyvendinantys rengimą laive arba vertinantys kompetenciją nenutraukdami darbo, privalo tai daryti tik tada, kai šis rengimas ar kompetencijos įvertinimas nedaro neigiamo poveikio įprastai laivo eksploatacijai ir kai jie gali skirti laiko tokiam rengimui ar kompetencijos vertinimui.

 

Dėstytojų, prižiūrinčių asmenų ir egzaminuotojų kvalifikacija*

 

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad dėstytojai, prižiūrintys asmenys ir egzaminuotojai turėtų tinkamą tam tikros rūšies jūrininkų rengimo ir kompetencijos vertinimo laive arba krante kvalifikaciją ir lygį, kaip to reikalaujama pagal šio poskyrio nuostatas.

 

Rengimas nenutraukiant darbo

 

4. Kiekvienas asmuo, laive ar krante įgyvendinantis jūrininkų rengimą nenutraukiant darbo pažymėjimui pagal Konvenciją gauti, privalo:

 

1)    išmanyti rengimo programą ir suvokti specialius konkretaus rengimo tikslus;

 

2)    turėti tai užduočiai, kurią atlikti rengiama, reikalingą kvalifikaciją;

 

3)    jei rengimui naudojamas treniruoklis:

 

3.1) turėti tinkamą pasirengimą mokyti naudojant treniruoklius;

 

3.2) būti įgijęs praktinės mokymui naudojamo konkretaus treniruoklio tipo eksploatavimo patirties.

 

5. Kiekvienas asmuo, atsakingas už jūrininko rengimo nenutraukiant darbo pažymėjimui pagal Konvenciją gauti, priežiūrą, privalo visapusiškai suprasti rengimo programą ir specialius kiekvieno konkretaus rengimo tikslus.

 

Kompetencijos įvertinimas

 

6. Kiekvienas asmuo, laive ar krante atliekantis jūrininko kompetencijos įvertinimą nenutraukiant darbo, kad jį būtų galima atestuoti pagal Konvenciją, privalo:

 

1)  turėti pakankamai žinių ir supratimo apie įvertinamą kompetenciją;

 

2)  turėti vertinamai užduočiai atlikti reikalingą kvalifikaciją;

 

3) būti baigęs tinkamą parengimo kursą dėl kompetencijos įvertinimo metodų ir praktikos;

 

4)  būti įgijęs kompetencijos vertinimo praktinės patirties;

 

5)    jei vertinant kompetenciją naudojami treniruokliai – prižiūrint ir patvirtinus patyrusiam egzaminuotojui būti įgijęs praktinės patirties vertindamas kompetenciją naudojant konkretaus tipo treniruoklį.

 

Rengimas ir kompetencijos įvertinimas mokymo įstaigose

 

7. Kiekviena Šalis, pripažįstanti, jog tam tikra rengimo programa, mokymo įstaiga arba mokymo įstaigos suteikiama kvalifikacija sudaro dalį jos išduodant pažymėjimą taikomų reikalavimų, kurie privalomi pagal Konvenciją, užtikrina, kad dėstytojų ir egzaminuotojų kvalifikacijai bei patirčiai būtų taikomi kokybės reikalavimai pagal A-I/8 poskyrio nuostatas. Kvalifikacija, patirtis ir kokybės reikalavimų taikymas privalo apimti tinkamą dėstymo metodų mokymą ir rengimo bei kompetencijos įvertinimo metodus ir praktiką, taip pat atitikti visus taikytinus 4–6 punktų reikalavimus.

 

 

 

A-I/7 poskyris

 

Informacijos teikimas

 

1. Informacija, privaloma pagal I/7 taisyklės 1 dalį, pateikiama Generaliniam sekretoriui laikantis tolesniuose punktuose nustatytos formos.

 

 

 

1 SKIRSNIS

 

PRADINIS INFORMACIJOS PATEIKIMAS

 

2. Per vienus kalendorinius metus nuo I/7 taisyklės įsigaliojimo kiekviena Šalis praneša, ką ji yra nuveikusi tam, kad visiškai ir galutinai įgyvendintų Konvenciją. Pranešime nurodoma:

 

1)    atsakingos už Konvencijos įgyvendinimą ministerijos, departamento arba vyriausybės įstaigos kontaktiniai duomenys ir organizacinės sandaros schema;

 

2)    glaustas aprašymas, kokios teisinės ir administracinės priemonės parengtos ir kaip jomis pasinaudota, kad būtų užtikrinama atitiktis Konvencijai, visų pirma pagal jos I/2, I/6 ir I/9 taisykles;

 

3)    aiškus lavinimo, rengimo, egzaminavimo, kompetencijos įvertinimo ir atestavimo politikos išdėstymas;

 

4)    glausta kursų, rengimo programų, egzaminų ir kompetencijos įvertinimo, nustatytų kiekvienam pagal Konvenciją išduodamam pažymėjimui, apžvalga;

 

5)    glaustas procedūrų, kurių laikomasi, kai pagal Konvencijos reikalavimus atliekami įgaliojimo, pripažinimo arba patvirtinimo veiksmai, susiję su rengimu ir egzaminavimu, medicininio tinkamumo ir kompetencijos įvertinimu, aprašymas, taip pat visos su tuo susijusios sąlygos ir suteiktų įgaliojimų, pripažinimų ir patvirtinimų sąrašas;

 

6)    glausta procedūrų, kurių laikomasi išduodant bet kurį lengvatinį leidimą pagal Konvencijos VIII straipsnio sąlygas, apžvalga;

 

7) palyginimo, atlikto pagal I/11 taisyklę, rezultatai ir glaustas žinių atnaujinimo ir kvalifikacijos kėlimo kursų pagal įgaliojimus aprašymas.

 

 

 

2 SKIRSNIS

 

TOLESNĖS ATASKAITOS

 

3. Kiekviena Šalis per šešis mėnesius nuo:

 

1) remiantis IX straipsniu priimto nutarimo išlaikyti turimą lavinimo bei mokymo organizaciją arba priimti bet kokią jai lygiavertę – perduoda išsamų tokios organizacijos aprašymą;

 

2)  kitos Šalies išduotų pažymėjimų pripažinimo – perduoda pranešimą, kuriame apibendrinamos priemonės, kurių imtasi I/10 taisyklės reikalavimams vykdyti;

 

3) leidimo įdarbinti turinčiuose teisę plaukioti su jos vėliava laivuose jūrininkus, turinčius alternatyvius pažymėjimus, išduotus pagal VII/1 taisyklę, – perduoda Generaliniam sekretoriui tokiems laivams išduodamų dokumentų dėl saugaus laivų įgulų komplektavimo pavyzdžius.

 

4. Kiekviena Šalis praneša kiekvieno pagal I/8 taisyklės 2 dalį atlikto įvertinimo rezultatus ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tokio įvertinimo pabaigos. Šiame pranešime pateikiama tokia informacija:

 

1) nurodoma vertinimą atlikusių asmenų kvalifikacija ir patirtis (pavyzdžiui, turimi kompetencijos pažymėjimai; asmens, kaip jūrininko ir nepriklausomo vertintojo, patirtis; patirtis jūrininkų rengimo ir kompetencijos vertinimo srityje; atestavimo sistemų administravimo patirtis ir visos kitos svarbios kvalifikacijos / patirtis);

 

2) pateikiama nepriklausomo vertinimo techninė užduotis, kuria remiasi vertintojai;

 

3) pateikiamas jūrininkų rengimo įstaigų / centrų, kuriuos apima nepriklausomas vertinimas, sąrašas;

 

4) pateikiami nepriklausomo vertinimo rezultatai, iš jų:

 

4.1) patikrinimo, ar:

 

4.1.1) Šalies kokybės standartų sistema, taikoma remiantis A-I/8 taisyklės 3.1 dalimi, aprėpia visas galiojančias Konvencijos ir JRAB kodekso nuostatas, įskaitant jų pakeitimus;

 

4.1.2) visos vadybos vidaus kontrolės ir stebėsenos priemonės bei tolesni veiksmai atitinka planus ir dokumentuose nustatytas procedūras ir ar jais veiksmingai užtikrinama, kad būtų pasiekti tikslai, išdėstyti A-I/8 taisyklės 3.2 dalyje;

 

4.2) trumpas šių aspektų aprašymas:

 

4.2.1) atliekant nepriklausomą vertinimą nustatytų neatitikimų, jeigu jų būta,

 

4.2.2) rekomenduojamų taisomųjų priemonių, kuriomis turėtų būti ištaisyti nustatyti neatitikimai,

 

4.2.3) taisomųjų priemonių, įgyvendintų, siekiant ištaisyti nustatytus neatitikimus.

 

5. Šalys praneša, kokių priemonių, neįtrauktų į pradinę informaciją, pateiktą pagal I/7 taisyklės reikalavimus, arba į kokią nors ankstesnę ataskaitą, pateiktą remiantis I/8 taisykle, jos ėmėsi, siekdamos įgyvendinti visus vėlesnius privalomus Konvencijos ir JRAB kodekso pakeitimus. Įsigaliojus pakeitimui, ši informacija įtraukiama į kitą ataskaitą, remiantis I/8 taisyklės 3 dalies nuostatomis.

 

6. Informacija apie veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti privalomus Konvencijos ir JRAB kodekso pakeitimus, turėtų, prireikus, apimti šiuos duomenis:

 

1) glaustą paaiškinimą, kokių teisinių ir administracinių priemonių buvo imtasi pakeitimo įgyvendinimui užtikrinti;

 

2) glaustą santrauką, kurioje būtų išvardyti kursai, mokymo programos, egzaminai ir vertinimai, surengti siekiant įvykdyti pakeitimo reikalavimus;

 

3) trumpą procedūrų, kurių buvo imtasi siekiant įgalioti, akredituoti arba patvirtinti mokymo kursus ir egzaminus, taip pat tinkamumo sveikatos požiūriu ir kompetencijos vertinimus, reikalingus pagal pakeitimą, aprašą;

 

4) glaustą atnaujintų ir modernizuotų mokymo kursų, reikalingų, norint įvykdyti pakeitimo reikalavimus, aprašą;

 

5) priemonių, kurių buvo imtasi siekiant įvykdyti pakeitimo reikalavimus, ir, prireikus, anksčiau įgyvendintų priemonių, nurodytų ankstesnėse ataskaitose, remiantis I/7 taisyklės 1 dalies ir (arba) I/8 taisyklės 2 dalies nuostatomis, palyginimą.

 

 

 

3 SKIRSNIS

 

KOMPETENtingų asmenų komisija

 

7. Generalinis sekretorius tvarko kompetentingų asmenų sąrašą, patvirtintą Jūrų saugumo komiteto, ir sudaromą iš Šalių paskirtų arba rekomenduotų kompetentingų asmenų, kurie gali būti pakviesti pranešimams, pateikiamiems pagal I/7 ir I/8 taisykles, įvertinti ir padėti parengti pagal I/7 taisyklės 2 dalį privalomą pranešimą. Šie asmenys paprastai dalyvauja tiesiogiai su jų užduotimi susijusiose Jūrų saugumo komiteto arba jo pagalbinių padalinių sesijose, tačiau jiems neprivaloma savo darbą atlikti vien per šias sesijas.

 

8. Kompetentingi asmenys, kiek tai susiję su I/7 taisyklės 2 dalimi, privalo gerai išmanyti Konvencijos reikalavimus ir bent vienas jų turi būti susipažinęs su svarstomos Šalies rengimo ir atestavimo sistema.

 

9. Tais atvejais, kai kuri nors Šalis pateikia ataskaitą pagal I/8 taisyklės 3 dalies reikalavimus, Generalinis sekretorius paskiria kompetentingus asmenis iš sąrašo, tvarkomo pagal pirmiau išdėstyto 7 punkto nuostatas, kad šie peržiūrėtų ataskaitą ir pateiktų savo nuomonę dėl to, ar:

 

1) ataskaita yra išsami ir ar ja pagrindžiamas Šalies atlikto nepriklausomo žinių, supratimo, įgūdžių ir kompetencijos įgijimo bei vertinimo veiklos ir atestavimo sistemos administravimo vertinimas (įskaitant patvirtinimą ir galiojimo atnaujinimą), remdamasi A-I/8 poskyrio 3 dalies nuostatomis;

 

2) pagal ataskaitą tinkamai įrodoma, jog:

 

2.1) parinkti kvalifikuoti vertintojai,

 

2.2) techninė užduotis buvo aiški ir suteikė pagrindą užtikrinti, kad:

 

2.2.1) Šalies kokybės standartų sistema aprėpia visas galiojančias Konvencijos ir JRAB kodekso nuostatas, įskaitant jų pakeitimus;

 

2.2.2) yra galimybė patikrinti, ar vykdant visą reikiamą veiklą, įgyvendinami visi aiškiai apibrėžti tikslai, remiantis I/8 taisyklės 1 dalies nuostatomis,

 

2.3) procedūros, kuriomis remiantis buvo atliekamas nepriklausomas vertinimas, buvo tinkamos ir leido nustatyti visus svarbius Šalies jūrininkų rengimo, kompetencijos vertinimo ir atestavimo sistemos neatitikimus,

 

2.4) veiksmai, kurių buvo imtasi visiems nustatytiems neatitikimams nustatyti, buvo tinkami ir atlikti laiku*.

 

10. Bet kuris kompetentingų asmenų pasitarimas:

 

1)    šaukiamas Generalinio sekretoriaus nuožiūra;

 

2)    rengiamas, kai dalyvauja nelyginis narių skaičius, paprastai ne daugiau kaip 5 asmenys;

 

3)    skiria pasitarimo pirmininką;

 

4)    pateikia Generaliniam sekretoriui suderintą narių nuomonę arba, jei bendro sutarimo nepasiekta, tiek daugumos, tiek mažumos požiūrį.

 

11. Kompetentingi asmenys konfidencialiai raštu pateikia savo nuomonę apie:

 

1)    Šalies pranešime Generaliniam sekretoriui perduotų duomenų palyginimą su visais atitinkamais Konvencijos reikalavimais;

 

2)    pagal I/8 taisyklės 3 dalį perduotus pranešimus apie bet kokį su užduotimi susijusį įvertinimą;

 

3)    pagal 5 punktą perduotus pranešimus apie veiksmus, kurių imtasi siekiant įgyvendinti JRAB konvencijos ir kodekso pakeitimus;

 

4)    Šalies pateiktą bet kokią papildomą informaciją.

 

 

 

4 SKIRSNIS

 

PRANEŠIMAS JŪRŲ SAUGUMO KOMITETUI

 

12. Rengdamas Jūrų saugumo komitetui pranešimą, kuris privalomas pagal I/7 taisyklės 2 dalį, Generalinis sekretorius:

 

1)    teiraujasi kompetentingų asmenų, atrinktų iš pagal 7 punktą sudaryto sąrašo, nuomonės ir į ją atsižvelgia;

 

2)    prireikus paprašo Šalies suteikti paaiškinimų apie bet kokius su pagal I/7 taisyklės 1 dalį pateikta informacija susijusius dalykus;

 

3)    nustato bet kurią sritį, kurioje Šalis galėtų kreiptis pagalbos dėl Konvencijos įgyvendinimo.

 

13. Apie organizuojamus kompetentingų asmenų pasitarimus pranešama suinteresuotajai Šaliai, o jos atstovai turi teisę juose dalyvauti tam, kad duotų paaiškinimų apie bet kokius su pagal I/7 taisyklės 1 dalį jos pateikta informacija susijusius dalykus.

 

14. Jei Generalinis sekretorius neturi galimybės pateikti pranešimo pagal I/7 taisyklės 2 dalį, suinteresuotoji Šalis gali kreiptis į Jūrų saugumo komitetą, kad jis, atsižvelgdamas į pagal šio poskyrio sąlygas pateiktą informaciją ir į pagal 10 ir 11 punktus pateiktas nuomones, imtųsi veiksmų, apie kuriuos kalbama I/7 taisyklės 3 dalyje.

 

 

 

A-I/8 poskyris

 

Kokybės reikalavimai

 

Nacionaliniai tikslai ir kokybės reikalavimai

 

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų aiškiai apibrėžti jos siekiami lavinimo ir rengimo tikslai ir su jais susiję kompetencijos normatyvai ir būtų nustatyti žinių, supratimo ir įgūdžių lygiai, atitinkantys Konvencijos reikalavimus egzaminams ir įvertinimams. Šie tikslai ir su jais susiję kokybės reikalavimai gali būti nustatyti atskirai skirtingiems kursams bei rengimo programoms ir privalo apimti atestavimo sistemos administravimą.

 

2. Kokybės reikalavimų taikymo sritis turi apimti atestavimo sistemos administravimą, visus rengimo kursus ir programas, Šalies įgyvendinamus arba pagal jos įgaliojimus įgyvendinamus egzaminus bei įvertinimus ir kvalifikaciją, taip pat patirtį, privalomą dėstytojams ir egzaminuotojams, atsižvelgiant į veiklos politiką, sistemas, kontrolės ir vidinio kokybės užtikrinimo patikrinimus, nustatytus tam, kad būtų užtikrinta, jog bus pasiekti užsibrėžti tikslai.

 

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad ne rečiau kaip kas penkeri metai būtų atliekamas nepriklausomas žinių, supratimo, įgūdžių bei kompetencijos įgijimo ir egzaminavimo tvarkos, taip pat atestavimo sistemos administravimo įvertinimas tam, kad būtų įsitikinta, jog:

 

1) kokybės standartų sistema aprėpia visas taikytinas Konvencijos ir JRAB kodekso nuostatas, įskaitant jų pakeitimus;

 

2)         visos valdymo kontrolės ir priežiūros vidaus priemonės ir paskesni veiksmai atitinka suplanuotą jų organizavimą, taip pat remiantis dokumentais nustatytas procedūras ir yra veiksmingi užtikrinant, jog bus pasiekti užsibrėžti tikslai;

 

3) kiekvieno nepriklausomo įvertinimo rezultatai yra fiksuojami ir į juos atkreipiamas atsakingų už įvertinamą sritį asmenų dėmesys;

 

4) laiku imamasi veiksmų trūkumams ištaisyti.

 

 

 

A-I/9 poskyris

 

Sveikatos normatyvai

 

1. Nustatydamos jūrininkų medicininio tinkamumo normatyvus, kaip reikalaujama pagal I/9 taisyklę, Šalys privalo taikyti A-I/9 lentelėje išdėstytus minimalius normatyvus regai darbo vietoje ir atsižvelgti į 2 dalyje pateiktus fizinio pajėgumo ir sveikatos tinkamumo kriterijus. Be to, Šalys turėtų atsižvelgti į nuorodas, išdėstytas šio Kodekso B-I/9 skyriuje ir B-I/9 lentelėje, kurioje nustatytas minimalus jūrininkų fizinis pajėgumas.

 

Nepakenkdama jūrininkų arba laivų saugai, Šalis gali nustatyti skirtingus sveikatos normatyvus, taikomus asmenims, siekiantiems pradėti jūrinę profesinę veiklą, ir jau jūroje dirbantiems jūrininkams, be to, skirtingas funkcijas laive atliekantiems jūrininkams taikomi sveikatos normatyvai taip pat gali skirtis, atsižvelgiant į einamas skirtingas pareigas. Taip pat turi būti atsižvelgiama į jūrininko sveikatos pablogėjimą arba ligą, nes tai riboja jo gebėjimą tinkamai atlikti pareigas, kol galioja išduota medicinos pažyma.

 

2. Šalies nustatyti fizinio pajėgumo ir medicininio tinkamumo normatyvai turi užtikrinti, kad jūrininkai atitiktų šiuos kriterijus:

 

1) atsižvelgiant į toliau išdėstyto 5 punkto nuostatas, jūrininkas turi fiziškai sugebėti įvykdyti visus pradinio parengimo reikalavimus, nustatytus A-VI/1 poskyrio 2 dalyje;

 

2) parodyti, kad tinkamai girdi ir kalba, geba veiksmingai bendrauti ir atpažinti visus girdimus pavojaus signalus;

 

3) nesirgti jokiomis ligomis ir neturėti jokių sveikatos sutrikimų, kurie neleistų veiksmingai ir saugiai atlikti kasdienes funkcijas ir pareigas, susijusias su avarinėmis situacijomis laive, kol galioja jiems išduota medicinos pažyma;

 

4) nesirgti jokiomis ligomis, kurių paūmėjimą gali sukelti darbas jūroje arba dėl kurių jūrininkas gali tapti netinkamas šiam darbui ar imti kelti pavojų kitų laive esančių žmonių sveikatai ir saugumui;

 

5) nevartoti jokių vaistų, turinčių šalutinį poveikį, bloginantį nuovokumą, trikdantį pusiausvyrą ar neleidžiantį vykdyti kitų reikalavimų dėl veiksmingo ir saugaus kasdienių funkcijų ir pareigų, susijusių su avarinėmis situacijomis, atlikimo.

 

3. Jūrininkų sveikatos tinkamumo patikrinimus atlieka Šalies pripažinti tinkamai kvalifikuoti ir patyrę praktikuojantys gydytojai.

 

4. Kiekviena Šalis nustato praktikuojančių gydytojų pripažinimo nuostatas. Šalis tvarko pripažintų praktikuojančių gydytojų registrą, o kitos Šalys, laivybos bendrovės ir jūrininkai, pateikę prašymą, gali susipažinti su šio registro duomenimis.

 

5. Kiekviena Šalis, atsižvelgdama į Kodekso B-I/9 poskyrio nuostatas, parengia sveikatos tinkamumo patikrinimų ir medicinos pažymų išdavimo gaires. Kiekviena Šalis pati nustato, kokią veiksmų laisvę galima suteikti pripažintiems praktikuojantiems gydytojams, taikantiems sveikatos normatyvus, atsižvelgiant į skirtingas jūrininkų pareigas. Tačiau, kai kalbama apie mažiausius regos normatyvus, nustatytus A-I/9 lentelėje ir susijusius su jūrininkų, dirbančių denio skyriuje ir kurių pareigos susijusios su stebėjimu, regėjimo aštrumu žiūrint į tolį (su korekcija), matymu iš arti ir spalvine rega, gydytojams veiksmų laisvė nesuteikiama. Šalis gali suteikti tam tikrą veiksmų laisvę dėl jūrininkų, dirbančių mašinų skyriuje, jei šių jūrininkų regėjimas abiem akimis atitinka A-I/9 lentelėje nustatytus reikalavimus.

 

6. Kiekviena Šalis nustato procesus ir procedūras, leidžiančias jūrininkams, kurių sveikatą patikrinus nustatyta, kad jų sveikatos būklė neatitinka medicininio tinkamumo normatyvų, arba kurių sveikatą patikrinus nustatyti tam tikri apribojimai, susiję su darbo laiku arba darbo ar veiklos sritimi, pateikti savo bylas peržiūrėti, remiantis konkrečios Šalies apeliacijų teikimo nuostatomis.

 

7. Medicinos pažymoje, rengiamoje remiantis I/9 taisyklės 3 dalies reikalavimais, turi būti pateikiama bent jau ši informacija:

 

1) nurodoma įgaliojanti institucija ir reikalavimai, kuriais remiantis išduotas dokumentas;

 

2) jūrininko duomenys;

 

2.1) vardas ir pavardė;

 

2.2) gimimo data: (metai / mėnuo / diena);

 

2.3) lytis: (vyras / moteris);

 

2.4) pilietybė.

 

3) Pripažinto praktikuojančio gydytojo pareiškimas

 

3.1) Patvirtinama, kad sveikatos tikrinimo vietoje buvo patikrinti asmens tapatybės dokumentai: Taip / Ne

 

3.2) Klausa atitinka A-I/9 poskyryje nustatytus normatyvus: Taip / Ne

 

3.3) Ar nesinaudojant korekcijos priemonėmis klausa patenkinama? Taip / Ne

 

3.4) Ar regos aštrumas atitinka A-I/9 poskyryje nustatytus normatyvus? Taip / Ne

 

3.5) Ar spalvinė rega** atitinka A-I/9 poskyryje nustatytus normatyvus? Taip / Ne

 

3.5.1) Paskutinio spalvinės regos patikrinimo data.

 

3.6) Ar tinkamas stebėtojo pareigoms? Taip / Ne

 

3.7) Ar nėra jokių apribojimų, susijusių su fiziniu pajėgumu? T / Ne

 

Jeigu atsakymas „Ne“, nurodykite apribojimus.

 

3.8) Ar jūrininkas neserga jokia liga, kuri gali paūmėti jam dirbant jūroje arba dėl kurios jūrininkas gali tapti netinkamas šiam darbui ar imti kelti pavojų kitų laive esančių žmonių sveikatai ir saugumui? Taip / Ne

 

3.9) Patikrinimo data: (metai / mėnuo / diena).

 

3.10) Pažymos galiojimas baigiasi: (metai / mėnuo / diena).

 

4) Pažymą išduodančios institucijos duomenys

 

4.1) Oficialus pažymą išduodančios institucijos antspaudas (įskaitant pavadinimą).

 

4.2) Įgalioto asmens parašas.

 

5) Jūrininko parašas: patvirtinimas, kad jūrininkas yra susipažinęs su pažyma ir žino, jog turi teisę, kad jo byla būtų peržiūrėta, remiantis A-I/9 poskyrio 6 dalies nuostatomis.

 

8. Medicinos pažymos parengiamos oficialia jas išduodančios valstybės kalba. Jeigu tai – ne anglų kalba, turi būti pridėtas pažymos vertimas į šią kalbą.

 

A-I/9 lentelė

 

Mažiausi regos normatyvai, taikomi laivuose dirbantiems jūrininkams

 

 

 

JRAB konvencijos taisyklė

 

 

Jūrininkų kategorijos

Žiūrėjimas į tolį su korekcija1

Matymas iš arti

 

Spalvinė rega3

 

Regėjimo laukai4

 

Vištakumas4

 

Diplopija (regėjimo dvejinimasis)4

 

 

 

 

Viena akis

Kita akis

Abi akys, su korekcija arba be korekcijos

 

 

 

 

 

 

 

 

I/11

II/1

II/2

II/3

II/4

II/5

VII/2

Kapitonai, denio skyriaus vadovaujantys specialistai ir eiliniai jūrininkai, į kurių pareigas įeina stebėjimas

 

0,52

 

0,5

Regėjimas yra reikalingas laivui vesti (pavyzdžiui, naudotis jūrlapiais ir laivavedybos leidiniais, tiltelio prietaisais bei įranga ir laivavedybos orientyrams atpažinti).

Žr. 6 pastabą

Regėjimo laukai normalūs

Regėjimas yra reikalingas tamsoje atlikti be išimčių visas būtinas funkcijas.

Pastebimų nukrypimų

nėra

I/11

III/1

III/2

III/3

III/4

III/5

III/6

III/7

VII/2

Visi mechanikai, elektrotechnikos vadovaujantys specialistai, eiliniai elektrotechnikai ir eiliniai jūrininkai, pagal pareigas budintys mašinų skyriuje.

 

0,45

0,4 (žr. 5 pasta-bą)

Regėjimas yra reikalingas iš arti perskaityti prietaisų rodmenis, valdyti įrangą ir pagal poreikius atpažinti sistemas / sudėtines dalis.

Žr. 7 pastabą

Regėjimo laukai pakankami

Regėjimas yra reikalingas tamsoje atlikti be išimčių visas būtinas funkcijas.

Pastebimų nukrypimų

nėra

I/11

IV/2

GMDSS radijo operatoriai

 

0,4

 

0,4

Regėjimas yra reikalingas iš arti perskaityti prietaisų rodmenis, valdyti įrangą ir pagal poreikius atpažinti sistemas / komponentus.

Žr. 7 pastabą

Regėjimo laukai pakankami

Regėjimas yra reikalingas tamsoje atlikti be išimčių visas būtinas funkcijas.

Pastebimų nukrypimų

nėra

Pastabos:

1. Vertės nurodytos pagal Sneleno dešimtainę sistemą.

2. Nenustatytos akių ligos rizikai sumažinti rekomenduojama taikyti ne žemesnę kaip 0,7 ribą vienai akiai.

3. Kaip nustatyta Tarptautinėse rekomendacijose dėl spalvinės regos reikalavimų, taikomų transporto darbuotojams (angl. International Recommendations for Colour Vision Requirements for Transport), kurias parengė Tarptautinė apšvietimo komisija (pranc. Commission Internationale de l’Eclairage − CIE) (CIE-143-2001, įskaitant visas tolesnes versijas).

4. Jeigu atlikus pradinį patikrinimą nustatyta diplopija, jūrininko regėjimą dar turi įvertinti gydantis regėjimo specialistas.

5. Mašinų skyriaus darbuotojų regėjimas abiem akimis turi siekti bent 0,4.

6. 1 arba 2 CIE nustatytas spalvinės regos normatyvas.

7. 1, 2 arba 3 CIE nustatytas spalvinės regos normatyvas.

 

 

 

 

 

A-I/10 poskyris

 

Pažymėjimų pripažinimas

 

1. I/10 taisyklės 4 dalies nuostatos dėl valstybės, kuri nėra Konvencijos narė, išduotų pažymėjimų nepripažinimo neturi būti aiškinamos taip, kad tai kliudytų Šaliai, kai ji išduoda savo pačios pažymėjimą, pripažinti ir patvirtinti darbo jūroje stažą, išsilavinimą ir parengimą, įgytus pagal valstybės, kuri nėra Konvencijos narė, įstatymus, jeigu ta Šalis, išduodama tokį pažymėjimą, laikosi I/2 taisyklės ir užtikrina, kad Konvencijos reikalavimai dėl darbo jūroje stažo, išsilavinimo, parengimo ir kompetencijos yra įvykdyti.

 

2. Tuo atveju, kai pažymėjimą pripažinusi Administracija drausmindama panaikina šio pripažinimo patvirtinimą, ši Administracija pažymėjimą išdavusią Šalį informuoja apie įvykio aplinkybes.

 

 

 

A-I/11 poskyris

 

Pažymėjimų atnaujinimas

 

Profesinė kompetencija

 

1. Tam, kad būtų įrodyta pagal I/11 taisyklę privaloma kompetencija, būtina:

 

1)    turėti patvirtintą darbo jūroje stažą, kurį įgyjant buvo atliekamos turimą pažymėjimą atitinkančios funkcijos ir kurio bendra trukmė buvo:

 

1.1) ne trumpesnė kaip dvylika mėnesių per pastaruosius penkerius metus, arba

 

1.2) ne trumpesnė kaip trys mėnesiai per pastaruosius šešis mėnesius prieš pat pažymėjimo atnaujinimą, arba

 

2)    būti atlikusiam funkcijas, kurios pagal 1 punkto 1 papunktį prilyginamos reikalaujamam darbo jūroje stažui, arba

 

3)    išlaikyti patvirtintą testą arba

 

4)    sėkmingai baigti patvirtintą kursą ar kursus, arba

 

5)    turėti patvirtintą darbo jūroje stažą, įgytą per ne trumpesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį dirbant neetatiniu darbuotoju ir atliekant turimą pažymėjimą atitinkančias funkcijas, arba einant viena pakopa žemesnes nei turimą pažymėjimą atitinkančios pareigas prieš pat pradedant eiti pažymėjimą atitinkančias pareigas.

 

2. Žinių atnaujinimo ir kvalifikacijos kėlimo kursai, kurie privalomi pagal I/11 taisyklę, privalo būti patvirtinti ir turi apimti atitinkamų nacionalinių bei tarptautinių taisyklių dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ir jūros aplinkos apsaugos pasikeitimus, taip pat turi būti atsižvelgta į bet kuriuos atitinkamų kompetencijos normatyvų papildymus.

 

3. Tam, kad būtų įrodyta profesinė tanklaiviuose dirbančių jūrininkų kompetencija, kaip reikalaujama pagal I/11 taisyklės 3 dalies nuostatas, privaloma:

 

1) turėti patvirtintą darbo jūroje stažą, kurį įgyjant buvo atliekamos turimą tanklaivio jūrininko pažymėjimą ar patvirtinimą atitinkančios funkcijos ir kurio bendra trukmė buvo ne trumpesnė kaip trys mėnesiai per pastaruosius penkerius metus, arba

 

2) sėkmingai baigti reikiamą patvirtintą kursą ar kursus.

 

A-I/12 poskyris

 

Treniruoklių naudojimo normatyvai

 

 

 

1 DALIS

 

EKSPLOATACIJOS NORMATYVAI

 

Bendrieji rengimui naudojamų treniruoklių eksploatacijos normatyvai

 

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad kiekvienas rengimui naudojamas treniruoklis:

 

1)    atitiktų pasirinktus tikslus ir rengimo užduotis;

 

2)    juo būtų galima imituoti rengimo tikslus atitinkančios laivo įrangos eksploatacines savybes, įskaitant tokios įrangos pajėgumą, apribojimus ir galimas paklaidas;

 

3)    sudarytų pakankamai realias sąlygas, leidžiančias mokomam asmeniui įgyti rengimo tikslus atitinkančius įgūdžius;

 

4)    sudarytų kontroliuojamą darbo aplinką, pagal galimybes sukuriančią pakankamai daug situacijų, tarp jų ir su rengimo tikslais susijusias avarines, pavojingas bei neįprastas situacijas;

 

5)    turėtų sąsają, kuria naudodamasis mokomas asmuo galėtų palaikyti ryšį su įranga, imituojamąja aplinka ir, tam tikrais atvejais, su dėstytoju;

 

6)    leistų dėstytojui kontroliuoti, stebėti ir įrašinėti atliekamus pratimus tam, kad būtų galima tinkamai apklausti mokomus asmenis.

 

Bendrieji kompetencijai įvertinti naudojamų treniruoklių eksploatacijos normatyvai

 

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad kiekvienas pagal Konvenciją privalomam kompetencijos įvertinimui arba profesinio tinkamumo išlaikymo įrodymui naudojamas treniruoklis:

 

1)    būtų tinkamas pasiekti nustatytus įvertinimo tikslus;

 

2)    galėtų imituoti įvertinimo tikslus atitinkančios laivo įrangos eksploatacines savybes, įskaitant tokios įrangos pajėgumą, apribojimus ir paklaidas;

 

3)    sudarytų pakankamai realias sąlygas, leidžiančias egzaminuojamajam parodyti praktinius įvertinimo tikslus atitinkančius įgūdžius;

 

4)    turėtų sąsają, kuria naudodamasis egzaminuojamasis galėtų palaikyti ryšį su įranga ir imituojamąja aplinka;

 

5)    leistų sudaryti kontroliuojamą darbo aplinką, pajėgiančią sukurti pakankamai daug situacijų, taip pat ir su įvertinimo tikslais susijusias avarines, pavojingas ir neįprastas situacijas;

 

6)    leistų egzaminuotojui kontroliuoti, stebėti bei įrašinėti atliekamus pratimus, kad būtų galima tinkamai įvertinti egzaminuojamųjų žinias.

 

Papildomi eksploatacijos normatyvai

 

3. Be 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų, treniruoklių įranga, kuriai taikomos šio poskyrio nuostatos, privalo atitikti pagal jos konkrečią paskirtį nurodytus eksploatacijos normatyvus.

 

Radiolokaciniai treniruokliai

 

4. Radiolokacinių treniruoklių įranga privalo gebėti imituoti navigacijos radiolokacinę įrangą, atitinkančią visus jai taikomus Organizacijos priimtus eksploatacijos normatyvus*, ir turi techniškai pajėgti:

 

1)    veikti stabilizuoto santykinio judėjimo režimu ir stabilizuoto tikrojo judėjimo vandens ir dugno atžvilgiu režimais;

 

2)    modeliuoti meteorologines sąlygas, potvynius ir atoslūgius, sroves, šešėlio sritis, netikrus atspindžius ir kitokius radijo bangų sklidimo efektus, taip pat kurti krantų kontūrų, navigacijos plūdurų ir paieškos bei gelbėjimo atsakiklių atvaizdus;

 

3)    kurti realaus laiko darbo aplinką, kurioje būtų bent dvi laivo radiolokacinės stotys ir galimybė keisti savo laivo kursą bei greitį, taip pat bent 20 stebimų laivų parametrai ir atitinkamos ryšio priemonės.

 

Automatinio radiolokacinio kursų žymėjimo sistemos (angl. ARPA) imitavimas

 

5. ARPA imituojanti įranga privalo gebėti imituoti ARPA eksploatacines savybes, atitinkančias visus taikytinus Organizacijos priimtus eksploatacijos normatyvus*, ir turi techniškai pajėgti:

 

1)  surasti objektus rankiniu ir automatiniu būdu;

 

2)  teikti informaciją apie ankstesnį stebimų objektų judėjimą;

 

3)  taikyti uždraustųjų zonų metodą;

 

4)  vaizduoti ekrane vektorinę / grafinę laiko skalę ir duomenis;

 

5)  atlikti manevrus.

 

 

 

2 DALIS

 

KITOS NUOSTATOS

 

Rengimo naudojant treniruoklius tikslai

 

6. Kiekviena Šalis užtikrina, kad rengimo naudojant treniruoklius tikslai ir siekiai būtų nustatyti bendroje rengimo programoje ir kad konkretūs rengimo tikslai bei užduotys būtų parenkami taip, kad jie būtų kuo glaudžiau susiję su laivuose atliekamomis užduotimis ir nusistovėjusia tvarka.

 

Rengimo procedūros

 

7. Per privalomo rengimo kursus naudojant treniruoklius, dėstytojai užtikrina, kad:

 

1)    mokomi asmenys būtų iš anksto tinkamai informuojami apie pratimų tikslus ir užduotis ir kad jiems prieš pradedant pratimą būtų duodama pakankamai laiko jam pasirengti;

 

2)    prieš bet kokių rengimo arba įvertinimo pratimų pradžią mokomiems asmenims būtų suteikiama pakankamai laiko pasipraktikuoti su treniruokliu;

 

3)    jų duodamos rekomendacijos ir į treniruoklį perkeliamos pratimo užduotys atitiktų pasirinktus rengimo tikslus ir uždavinius bei rengiamo asmens turimą patirtį;

 

4)    būtų tinkamai prižiūrima, kaip atliekami pratimai taikant atitinkamai garsinį ar vaizdinį mokomo asmens veiksmų stebėjimą ir pratimo įvertinimo pranešimus iki jo pradžią ir jam pasibaigus;

 

5)    mokomi asmenys būtų tinkamai apklausiami norint įsitikinti, jog rengimo tikslai tikrai buvo pasiekti, o darbo įgūdžiai yra priimtino lygio;

 

6)    tokiomis apklausomis būtų skatinamas mokomų asmenų tarpusavio įvertinimas;

 

7)    pratimai su treniruokliais būtų planuojami, o treniruokliai praktiškai išmėginami užtikrinant jų tinkamumą nustatytiems rengimo tikslams pasiekti.

 

Įvertinimo procedūros

 

8. Kai treniruokliai naudojami įvertinti kandidatuojančių asmenų gebėjimams parodyti savo kompetenciją, egzaminuotojai užtikrina, kad:

 

1)    būtų nustatyti aiškūs, tikslūs ir pagrįsti mokėjimo kriterijai ir kad kandidatuojantys asmenys galėtų su jais susipažinti;

 

2)    įvertinimo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti ir tikslūs, kad būtų užtikrintas įvertinimo patikimumas bei vienodumas ir būtų pasiektas kuo didesnis vertinimo objektyvumas, o subjektyvių sprendimų kuo labiau sumažėtų;

 

3)    kandidatuojantys asmenys gautų aiškią informaciją apie tas užduotis ir (arba) įgūdžius, kurie bus vertinami, taip pat apie užduotis ir gebėjimų kriterijus, pagal kuriuos bus nustatoma jų kompetencija;

 

4)    vertinant gebėjimus būtų atsižvelgiama į normalias eksploatavimo procedūras ir į bet kokį kandidatuojančio asmens bendravimą treniruoklyje su kitais kandidatais arba su treniruoklio priežiūros personalu;

 

5)    mokėjimo įvertinimo taškais ar balais metodai būtų taikomi atsargiai tol, kol jie bus patvirtinti;

 

6)    svarbiausias kriterijus būtų kandidatuojančio asmens akivaizdus įrodymas, jog jis sugeba saugiai ir veiksmingai įvykdyti užduotį ir atitikti egzaminuotojo reikalavimus.

 

Dėstytojų ir egzaminuotojų kvalifikacija*

 

9. Kiekviena Šalis užtikrina, kad dėstytojai ir egzaminuotojai būtų tinkamos kvalifikacijos ir būtų įgiję patirties pagal tam tikras rengimo ir jį atitinkančios kompetencijos įvertinimo rūšis bei lygius, kaip nurodyta I/6 taisyklėje ir A-I/6 poskyryje.

 

 

 

A-I/13 poskyris

 

Bandymai

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

A-I/14 poskyris

 

Bendrovių atsakomybė

 

1. Tiek bendrovės, tiek kapitonai, tiek įgulų nariai yra atsakingi už tai, kad būtų užtikrintas visiškas ir galutinis šiame poskyryje nurodytų įpareigojimų įgyvendinimas ir kad būtų imamasi visų kitų būtinų priemonių užtikrinti, jog kiekvienas laivo įgulos narys kvalifikuotai ir kompetentingai prisidėtų prie saugaus laivo eksploatavimo.

 

2. Bendrovė privalo kiekvieno savo laivo, kuriam taikoma Konvencija, kapitoną aprūpinti rašytinėmis instrukcijomis, jose išdėstydama savo politiką ir procedūras, kurių turi būti laikomasi, siekiant užtikrinti, kad visi laive naujai įdarbinti jūrininkai, prieš paskiriant jiems užduotis, turėtų pakankamai galimybių susipažinti su laivo įranga, jo eksploatacijos procedūromis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis šioms užduotims tinkamai vykdyti. Ši politika ir procedūros apima:

 

1) pakankamą laiko tarpą, per kurį kiekvienas laive naujai įdarbintas jūrininkas galėtų susipažinti su:

 

1.1) konkrečia įranga, kurią jūrininkas naudos arba valdys;

 

1.2) konkrečia budėjimo laive tvarka, saugumo, aplinkos apsaugos ir veiksmų įvykus avarinei situacijai procedūromis bei priemonėmis, apie kurias jūrininkas turi žinoti tam, kad jis tinkamai vykdytų jam paskirtas užduotis;

 

2) išmanančio įgulos nario, atsakingo už tai, kad kiekvienas laive naujai įdarbintas jūrininkas galėtų gauti esminę informaciją jam suprantama kalba, paskyrimą.

 

3. Bendrovės užtikrina, kad kapitonai, vadovaujantieji specialistai ir kiti įgulos nariai, kuriems pavestos konkrečios pareigos ro-ro keleiviniuose laivuose, būtų baigę supažindinimo kursus ir įgiję gebėjimus, leidžiančius jiems eiti reikiamas pareigas ir atlikti konkrečius darbus, remiantis šio Kodekso B-I/14 poskyryje pateiktomis nuorodomis.

 

 

 

A-I/15 poskyris

 

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

II SKYRIUS

 

Kapitonui ir denio skyriui taikomi normatyvai

 

 

 

A-II/1 poskyris

 

Privalomi mažiausi atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bendrosios talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams

 

Kompetencijos normatyvai

 

1. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

 

1)    įrodyti, jog yra kompetentingas atlikti eksploatavimo lygmens pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-II/1 lentelės 1 skiltyje;

 

2)    turėti tinkamą pagal Radijo ryšio reglamentą išduotą pažymėjimą, leidžiantį naudotis labai aukštų dažnių radijo ryšiu;

 

3)    jei tokiam asmeniui nustatoma didžiausia atsakomybė už radijo ryšio palaikymą avariniais atvejais, – turėti reikiamą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas išduotą arba pripažintą pažymėjimą.

 

2. Atestuojant reikalaujamas mažiausias žinių, supratimo ir mokėjimo lygis nurodytas A-II/1 lentelės 2 skiltyje.

 

3. A-II/1 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų išmanymas turi būti tokio lygio, kad budėjimo pamainų vadovaujantieji specialistai galėtų eiti jiems paskirtas budėjimo pareigas*.

 

4. Rengimas ir patirtis būtinam teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygiui pasiekti turi būti grindžiami A-VIII/2 poskyrio 3-1 dalimi „Budėjimo laive principai“, taip pat atsižvelgiant į su tuo susijusius šio Kodekso šios dalies reikalavimus ir į B dalies rekomendacijas.

 

5. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-II/1 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, kad jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

 

Rengimas laive

 

6. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas dirbti 500 bendrosios talpos arba didesnio laivo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu, kurio darbo jūroje stažas pagal II/1 taisyklės 2 dalies 2 punkto sąlygas sudaro patvirtintos kaip šio poskyrio reikalavimus atitinkančios rengimo programos dalį, privalo išeiti rengimo laive programą:

 

1) kuria užtikrinama, kad per reikalaujamą darbo jūroje stažo laikotarpį kandidatuojantis asmuo baigtų metodišką praktinį parengimą ir įgytų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto patirties vykdydamas šias pareigas, užduotis ir prisiimdamas įsipareigojimus atsižvelgiant į šio Kodekso B-II/1 poskyryje pateikiamas rekomendacijas;

 

2)    kurios įgyvendinimas laivuose, kuriuose įgyjamas patvirtintas darbo jūroje stažas, yra kvalifikuotų vadovaujančiųjų specialistų atidžiai prižiūrimas ir kontroliuojamas;

 

3)    kurios įgyvendinimo veiksmai tinkamai užfiksuojami rengimo registravimo dienyne ar panašiame dokumente*.

 

Pakrančių reisai

 

7. Išduodant ribotai galiojančius pažymėjimus darbui pakrančių reisus atliekančiuose laivuose, atsižvelgiant ir visų tuose pačiuose vandenyse galinčių dirbti laivų saugumą, galima neįtraukti šių iš A-II/1 lentelės 2 skiltyje nurodytų temų:

 

1)    astronominės laivavedybos;

 

2)    laivavedybos ir laivo vietos nustatymo elektroninių sistemų, netaikomų vandenims, kuriems galioja išduodamas pažymėjimas.

 

 

 

 

 

A-II/1 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai 500 bendrosios talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams

 

Funkcija: laivavedyba (eksploatavimo lygis)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Reiso planavimas, pats reisas ir laivo vietos nustatymas.

 

Astronominė laivavedyba

 

Gebėjimas nustatyti laivo vietą pagal dangaus kūnus.

 

Laivavedyba pagal sausumos orientyrus ir pakrančių laivavedyba

 

Gebėjimas nustatyti laivo vietą pagal:

 

1) kranto orientyrus,

 

2) laivybos įrenginius, įskaitant švyturius, laivybos ženklus bei plūdurus,

 

3) laivo kelio apskaičiavimo duomenis, atsižvelgiant į vėją, potvynius ir atoslūgius, sroves ir apskaičiuotąjį laivo greitį.

 

Išsamios žinios apie jūrlapius ir laivavedybos leidinius – locijas, potvynių ir atoslūgių lenteles, „Pranešimus jūrininkams“, radionavigacinius įspėjimus ir laivų eismo trasų duomenis, taip pat visapusiškas sugebėjimas tokiomis žiniomis naudotis.

 

 

 

Laivo vietos nustatymo ir laivavedybos elektroninės sistemos

 

Gebėjimas nustatyti laivo vietą naudojantis elektroniniais laivavedybos prietaisais.

 

 

 

Echolotai

 

Gebėjimas naudotis įranga ir teisingai pritaikyti informaciją.

 

 

 

Magnetiniai kompasai ir girokompasai

 

Magnetinių ir girokompasų veikimo principų išmanymas.

 

Gebėjimas pagal astronominius ir sausumos orientyrus nustatyti magnetinių ir girokompasų paklaidas ir atsižvelgti į šias paklaidas.

 

 

 

Vairo valdymo sistemos

 

Vairo valdymo sistemų, eksploatacinių procedūrų ir perjungimo iš rankinio vairavimo režimo į automatinį – ir atvirkščiai – išmanymas. Valdymo prietaisų sureguliavimas optimaliam veikimui.

 

 

 

Meteorologija

 

Gebėjimas panaudoti ir paaiškinti laivo meteorologiniais prietaisais gautą informaciją.

 

Žinios apie įvairių atmosferos sistemų duomenis, pranešimų procedūras ir registravimo sistemas.

 

Gebėjimas pritaikyti prieinamą meteorologinę informaciją.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą,

 

naudojantis  jūrlapių katalogais, jūrlapiais, laivavedybos leidiniais,  radionavigaciniais įspėjimais, sekstantu, pelengatoriumi, elektronine laivavedybos įranga, echolotu ir kompasu.

 

Jūrlapių ir laivavedybos leidinių  informacija yra tiesiogiai susijusi su užduotimi, teisingai įvertinama ir tinkamai panaudojama. Tiksliai nustatomi visi galimi pavojai laivybai.

 

Pagrindinis būdas laivo vietai nustatyti geriausiai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.

 

Nustatyta laivo vieta atitinka priimtinas prietaiso / sisteminių paklaidų ribas.

 

Nustatant laivo vietą pagrindiniu būdu, gautos informacijos patikimumas tikrinamas per atitinkamus laiko tarpus.

 

Atliekami tikslūs skaičiavimai ir matavimai laivavedybos informacijai gauti.

 

Pasirenkami jūrlapiai yra stambiausio šiam plaukiojimo rajonui tinkamo mastelio; jūrlapiai ir laivavedybos leidiniai pataisomi pagal naujausią prieinamą informaciją.

 

 

 

 

 

 

 

Laivavedybos sistemų veikimo patikrinimas ir išbandymas atitinka gamintojo rekomendacijas ir gerąją laivavedybos patirtį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Magnetinių ir girokompasų paklaidos teisingai nustatomos ir panaudojamos ištaisant laivo kursus ir pelengus.

 

 

 

 

 

Pasirenkamas tinkamiausias vyraujančioms meteorologinėms, bangavimo ir laivų eismo aplinkybėms bei numatomiems manevrams vairavimo režimas.

 

 

 

 

 

 

 

Meteorologiniai matavimai ir stebėjimai yra tikslūs ir atitinka reiso poreikius.

 

 

 

 

 

Meteorologinė informacija teisingai aiškinama ir pritaikoma.

 

Saugaus laivavedybos budėjimo išlaikymas.

 

 

 

Budėjimas

 

Nuodugnus „Tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių“ (1972 m., su atliktais pakeitimais) turinio, taikymo ir paskirties išmanymas.

 

Nuodugnus „ Laivavedybos budėjimo“ principų išmanymas.

 

Naudojimasis laivų eismo trasomis pagal „Bendrąsias nuostatas dėl laivų eismo trasų“.

 

Naudojimasis laivavedybos įrangos teikiama informacija, užtikrinant saugų laivavedybos budėjimą.

 

Laivų vedimo farvateriu panaudojant radiolokacinius švyturius technikos išmanymas.

 

Pranešimų teikimas, remiantis Bendraisiais laivų pranešimų sistemų principais ir LET procedūromis.

 

 

 

Tiltelio išteklių valdymas

 

Tiltelio išteklių valdymo principų išmanymas, įskaitant:

 

1) išteklių paskirstymą, skyrimą ir prioritetų nustatymą;

 

2) veiksmingą bendravimą;

 

3) atkaklumą ir lyderystę;

 

4) gebėjimą suvokti padėtį ir neprarasti šio suvokimo;

 

5) atsižvelgimą į įgulos patirtį.

 

 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtintas rengimas,

 

2) patvirtinta darbo patirtis,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius.

 

Budėjimas, pamainos perdavimas ir jos priėmimas atitinka priimtus principus ir procedūras.

 

Nuolatinis tinkamas stebėjimas, laikantis priimtų principų ir procedūrų.

 

Laivo žiburiai, signaliniai ženklai ir garso signalai atitinka „Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti“ reikalavimus ir teisingai atpažįstami.

 

Laivų eismo, laivo ir aplinkos kontrolė vykdoma priimtus principus ir procedūras atitinkančiu periodiškumu ir mastu.

 

Su laivo vedimu tiesiogiai susiję manevrai ir veikla tinkamai registruojami.

 

Tiksliai apibrėžiama atsakomybė už laivo vedimo saugumą bet kuriuo metu, taip pat ir tada, kai ant tiltelio yra kapitonas ir kai laivą veda locmanas.

 

 

 

Ištekliai paskirstomi ir skiriami pagal poreikius ir tinkamai nustatytus prioritetus reikiamoms užduotims atlikti.

 

Informacija teikiama ir gaunama aiškiai ir nedviprasmiškai.

 

Abejotini sprendimai ir (arba) veiksmai tikrinami ir į juos tinkamai reaguojama.

 

Pastebimas veiksmingas lyderio elgesys.

 

Įgulos nariai tiksliai suvokia esamą ir numatomą laivo būklę, laivavedybos kelią ir išorinę aplinką.

 

Saugus laivo vedimas naudojantis radaru ir ARPA

 

 

 

Pastaba. Rengimo naudojant ARPA ir jo įvertinimo nereikalaujama iš asmenų, kurie dirba vien tik laivuose, neturinčiuose ARPA. Šis apribojimas turi būti įrašytas konkrečiam jūrininkui išduodamame pažymėjimo patvirtinime.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Radiolokacinė laivavedyba

 

Radaro ir automatinio radiolokacinio kursų žymėjimo sistemos (ARPA) pagrindų žinojimas.

 

Gebėjimas naudotis įranga ir paaiškinti bei analizuoti iš radaro gaunamą informaciją, įskaitant šiuos dalykus, apimančius:

 

išmanymą, įskaitant:

 

1) aplinkybes, turinčias poveikį eksploatavimui ir tikslumui,

 

2) monitorių nustatymą ir jų veikimo režimą,

 

3) klaidinančios informacijos atpažinimą, netikrus atspindžius, vaizdo trukdžius dėl jūros bangavimo ir t. t., radiolokacinius švyturius – atsakiklius ir paieškos bei gelbėjimo atsakiklius (angl. SART).

 

 

 

Naudojimąsi:

 

1) atstumu ir pelengu; kitų laivų kursais ir   greičiais; didžiausio suartėjimo su kursą  kertančiais, atplaukiančiais ir lenkiančiais laivais laiku ir atstumu,

 

2) pavojingų atspindžių atpažinimu; kitų laivų kurso ir greičio keitimo atpažinimu; savo laivo kurso arba greičio arba ir kurso ir greičio keitimo poveikiu,

 

3) taikomomis „Tarptautinėmis taisyklėmis susidūrimams jūroje išvengti“,

 

4) kurso žymėjimo technika ir vartojamomis reliatyvaus bei tikrojo judėjimo sąvokomis,

 

5) lygiagrečia indeksacija.

 

Pagrindiniai ARPA tipai, jų vaizduoklių parametrai, eksploatacijos normatyvai ir pernelyg didelio pasitikėjimo ARPA pavojai.

 

Gebėjimas naudotis ARPA ir aiškinti bei analizuoti iš jos gaunamą informaciją, įskaitant:

 

1) sistemos veikimą ir tikslumą, objektų stebėjimo pajėgumą ir apribojimus, duomenų apdorojimo uždelsimą,

 

2) su eksploatacija susijusius perspėjimus ir sisteminius bandymus,

 

3) objektų aptikimo būdus ir jų apribojimus,

 

4) tikrojo ir santykinio judėjimo vektorius, grafinį informacijos apie stebimus objektus ir pavojingas zonas atvaizdavimą,

 

5) informacijos gavimą ir analizavimą, pavojingus atspindžius, draudžiamas zonas ir bandomuosius manevrus.

 

 

 

Patvirtinto pasirengimo naudojant radiolokacinius ir ARPA treniruoklius ir darbe įgytos patirties įvertinimas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Radarais ir ARPA gaunama informacija teisingai aiškinama ir analizuojama; atsižvelgiama į įrangos apribojimus ir vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Veiksmai, kurių imamasi, kad būtų išvengta pavojingo suartėjimo arba susidūrimo su kitais laivais, atitinka „Tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių“ nuostatas.

 

Sprendimai keisti kursą ir (arba) greitį priimami laiku ir atitinka priimtą laivavedybos praktiką.

 

Laivo kurso ir greičio pakeitimai nedaro poveikio laivybos saugumui.

 

Informacija visada perduodama ir jos gavimas patvirtinamas aiškiai, išsamiai ir jūrininkams įprastu būdu.

 

Manevravimo signalai duodami tinkamu laiku ir atitinka „Tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių“ nuostatas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naudojimasis ECDIS sistema laivavedybos saugumui užtikrinti.

 

Pastaba. Reikalavimas dėl mokymo naudotis ECDIS ir jos vertinimo netaikomas jūrininkams, dirbantiems tiktai laivuose, kuriuose neįrengta ECDIS sistema.

 

Šis apribojimas įrašomas konkrečiam jūrininkui išduotame pažymėjimo patvirtinime.

 

Laivavedyba naudojantis ECDIS sistema

 

Žinios apie ECDIS galimybes ir apribojimus, įskaitant šiuos aspektus:

 

1) nuodugnus elektroninio jūrlapio (EJ) duomenų supratimas, duomenų tikslumas, pateikimo taisyklės, ekrano parinktys ir kiti jūrlapio duomenų formatai;

 

2) pernelyg didelio pasitikėjimo sistemos keliami pavojai;

 

3) susipažinimas su ECDIS funkcijomis pagal galiojančių normatyvų reikalavimus.

 

Informacijos, gautos iš ECDIS, naudojimo, aiškinimo ir analizės įgūdžiai, įskaitant:

 

1) gebėjimą naudotis  su kitomis laivavedybos sistemomis sujungtomis funkcijomis, įdiegtomis įvairiuose įrenginiuose, įskaitant tinkamą veikimą ir pageidaujamų parinkčių suderinimą;

 

2) saugią informacijos stebėseną ir keitimą: laivo padėtis, rodomas jūros zonos vaizdas, režimas ir orientacija, rodomi jūrlapio duomenys, maršruto stebėsena, naudotojo sukurti informacijos lygmenys, kontaktai (kai susieta su AIS ir (arba) radaru) ir radaro perdangos funkcijos (kai susieta);

 

3) laivo padėties patvirtinimą alternatyviais būdais;

 

4) veiksmingą parinkčių taikymą, kad būtų remiamasi visomis veiklos procedūromis, įskaitant aliarmo signalų, įspėjančių apie seklumos pavojų , priartėjimą prie objektų ir specialių zonų, parametrus, jūrlapių duomenų išsamumą, jūrlapių atnaujinimo būseną ir pasirūpinimą atsarginėmis kopijomis;

 

5) parinkčių ir verčių sureguliavimą esamomis sąlygomis;

 

6) padėties suvokimą naudojantis ECDIS, įskaitant saugius vandenis ir pavojingą priartėjimą , kryptį, dreifavimą, jūrlapių duomenis, mastelio pasirinkimą, maršruto tinkamumą, kontaktų nustatymą bei valdymą ir jutiklių integralumą.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant ECDIS treniruoklius.

 

Tinkamai stebima ECDIS sistemos  informacija saugiai laivavedybai  užtikrinti.

 

Gaunama ECDIS informacija (įskaitant radaro perdangą ir (arba) radaro stebėjimo funkcijas, kai įdiegtos), teisingai aiškinama ir analizuojama; atsižvelgiama į įrangos apribojimus, visus prijungtus jutiklius (įskaitant radarą ir AIS, kai šios sistemos susietos) ir vyraujančias aplinkybes bei sąlygas.

 

 

Laivavedybos saugumas išlaikomas reguliuojant laivo kursą ir greitį, pasitelkiant ECDIS valdomas kurso išlaikymo funkcijas (jei  įdiegta).

Informacija visada perduodama ir jos gavimas patvirtinamas aiškiai, išsamiai ir jūrininkams įprastu būdu.

 

Veiksmai avarinėmis aplinkybėmis.

 

 

 

Veiksmai avarinėmis aplinkybėmis

 

Keleivių apsaugojimo ir saugumo avarinėmis aplinkybėmis priemonės.

 

Pirminiai veiksmai, kurių reikia imtis laivui susidūrus arba užplaukus ant seklumos; pradinis apgadinimų įvertinimas ir jų kontrolė.

 

Procedūrų, kurių reikia laikytis gelbstint žmones vandenyje, padedant nelaimės ištiktam laivui, reaguojant į uoste susidariusią avarinę situaciją, išmanymas.

 

 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) praktinis rengimas.

 

Nedelsiant nustatomas avarinės situacijos pobūdis ir mastas.

 

Pirminiai veiksmai ir, prireikus, laivo manevrai pagal parengties planus, atitinkantys padėties rimtumą ir avarijos pobūdį.

 

 

 

Reagavimas į nelaimės signalą jūroje.

 

 

 

 

 

 

 

Paieška ir gelbėjimas

 

Tarptautinio aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo (IAMSAR) vadovo išmanymas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma) įvertinimas.

 

 

 

 

 

Nelaimės arba avarinės situacijos signalas atpažįstamas nedelsiant.

 

Parengties planai ir nuolatinio galiojimo potvarkių nurodymai įgyvendinami ir jų laikomasi.

 

Naudojimasis TJO norminiais jūrų ryšio posakiais; rašytinė ir žodinė anglų kalba.

 

Anglų kalba

 

Pakankamas anglų kalbos mokėjimas, kad vadovaujantysis specialistas sugebėtų naudotis jūrlapiais ir kitais laivavedybos leidiniais, suprastų meteorologinę informaciją ir pranešimus, susijusius su laivo saugumu ir eksploatacija, sugebėtų palaikyti ryšį su kitais laivais, kranto stotimis ir laivų eismo tarnybos (LET) centrais, taip pat atlikti vadovaujančiojo specialisto pareigas ir bendrauti su daugiakalbe įgula – įskaitant sugebėjimą naudotis ir suprasti „TJO norminius jūrų ryšio posakius“ (TJO NJRP).

 

 

 

Egzaminas ir įgyto praktinio pasirengimo įvertinimas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Navigaciniai leidiniai anglų kalba ir su laivo saugumu tiesioginį ryšį turintys pranešimai teisingai suprantami arba sudaromi.

 

Pranešimai aiškūs ir suprantami.

 

Informacijos perdavimas ir priėmimas naudojantis vizualine signalizacija.

 

Vizualinė signalizacija

 

 

 

Gebėjimas naudotis Tarptautiniu signalų sąvadu.

 

Gebėjimas perduoti ir priimti nelaimės signalą SOS, naudojantis Morzės abėcėlei pritaikyta signaline lempa, kaip nustatyta 1972 m. Tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių IV priede (su vėlesniais pakeitimais) ir Tarptautinio signalų sąvado 1 priede; gebėjimas perduoti ir priimti regimuosius vienos raidės signalus, kaip nustatyta Tarptautiniame signalų sąvade.

 

 

 

Praktinio pasirengimo įvertinimas ir (arba) modeliavimas.

 

Nuolat sėkmingai keičiamasi informacija, už kurią atsako operatorius.

 

 

 

 

 

Laivo manevravimas.

 

Laivo manevravimas ir valdymas

 

Išmanyti:

 

1) laivo dedveito, grimzlės, diferento, greičio ir gylio po kiliu poveikį laivo posūkio rato skersmeniui ir stabdymo nuotoliui,

 

2) vėjo ir srovės poveikį laivo valdymui,

 

3) manevrus ir procedūras gelbstint iškritusį iš laivo žmogų,

 

4) laivagalio nugrimzdimo, seklių vandenų poveikį ir panašius reiškinius,

 

5) tinkamas laivo inkaravimo ir švartavimo procedūras.

 

 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas žmogaus valdomame sumažinto mastelio laivo modelyje (kur tai pritaikoma).

 

Atliekant įprastus manevrus, neviršijamos saugios varymo, vairavimo sistemų ir energetinės sistemos eksploatacijos ribos.

 

Laivo kurso ir greičio pakeitimai padeda saugiai vesti laivą.

 

 

Funkcija: darbas su kroviniais ir jų sukrovimas (eksploatavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos vertinimo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Krovinių pakrovimo, sukrovimo, sutvirtinimo ir iškrovimo kontrolė, jų priežiūra reiso metu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Darbas su kroviniais, jų sukrovimas ir sutvirtinimas

 

Žinios apie krovinių, įskaitant sunkiasvorius krovinius, poveikį laivo tinkamumui plaukioti ir jo stovumui.

 

Žinios apie krovos darbų saugą, saugų krovinių sukrovimą ir sutvirtinimą, įskaitant pavojingus ir kenksmingus krovinius ir jų poveikį žmonių gyvybei laive ir laivo saugumui.

 

Gebėjimas nustatyti ir veiksmingai keistis informacija pakraunant ir iškraunant krovinius.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtimi,

 

2) patvirtinta patirtimi, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintu rengimu naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma). 

 

Krovos darbai atliekami pagal krovinių išdėstymo planą arba kitus dokumentus ir pagal nustatytas saugos taisykles, įrangos eksploatavimo instrukcijas ir laivo apribojimus dėl krovinių sukrovimo.

 

Darbai su pavojingais ir kenksmingais kroviniais atliekami laikantis tarptautinių taisyklių ir pripažintų normatyvų bei saugios praktikos kodeksų.

 

Informacija keičiamasi aiškiai, suprantamai ir patikimai.

 

Krovinių patalpų, liukų dangčių ir balasto cisternų patikrinimas ir pranešimas apie nustatytus trūkumus ir apgadinimus.

 

Žinios* ir gebėjimas paaiškinti, kuriose vietose reikia ieškoti trūkumų ir apgadinimų, su kuriais dažniausiai susiduriama dėl:

 

1) pakrovimo ir iškrovimo darbų,

 

2) korozijos,

 

3) blogų oro sąlygų.

 

Gebėti nustatyti, kokias laivo dalis reikia kiekvieną kartą tikrinti taip, kad per paskirtą laiko tarpą galima būtų patikrinti visas dalis.

 

Nustatyti tas laivo sandaros dalis, kurios yra svarbiausios laivo saugumui.

 

Išdėstyti korozijos krovinių patalpose ir balasto cisternose priežastis ir paaiškinti, kaip korozija nustatoma ir kaip jai užkirsti kelią.

 

Išmanyti patikrinimo procedūras.

 

Gebėti paaiškinti, kaip patikimai nustatyti trūkumus ir apgadinimus.

 

Suprasti „Sustiprintos tikrinimo programos“ paskirtį.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).

 

Patikrinimas atliekamas pagal nustatytas procedūras, trūkumai ir apgadinimai nustatomi ir apie juos tinkamai pranešama.

 

Tais atvejais, kai nenustatoma jokių trūkumų ar apgadinimų, pratimų ir egzaminų rezultatai aiškiai rodo, jog yra įgyta reikiamos kompetencijos įsisavinant procedūras ir įgytas sugebėjimas atskirti nesugadintas laivo dalis nuo netinkamų ar apgadintų.

 

 

 

 

 

Funkcija: laivo eksploatavimo valdymas ir žmonių priežiūra laive (eksploatavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Taršos prevencijos reikalavimų laikymosi užtikrinimas.

 

Jūros aplinkos taršos prevencija ir tam skirtos procedūros

 

Žinios apie atsargumo priemones, kurių reikia imtis, kad būtų užkirstas kelias jūros aplinkos teršimui.

 

Kovos su tarša procedūros ir visa su tuo susijusi įranga.

 

Aktyvių priemonių, padedančių apsaugoti jūros aplinką, svarba.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

3) patvirtintas rengimas.

 

Laikomasi visų laivo eksploatavimo priežiūros procedūrų ir MARPOL konvencijos reikalavimų užtikrinti.

 

Imamasi visų priemonių, padedančių užtikrinti aplinką saugančio laivo vardą.

 

Laivo tinkamumo plaukioti išsaugojimas.

 

Laivo stovumas

 

Praktinės žinios apie stovumo, diferento ir įtempio lenteles, diagramas bei įtempių apskaičiavimo prietaisus ir sugebėjimas tai pritaikyti.

 

Supratimas apie pirminius veiksmus, kurių reikia imtis laivui iš dalies praradus plūdrumą.

 

Laivo korpuso sandarumo pagrindų supratimas.

 

Laivo sandara

 

Bendros žinios apie pagrindines laivo struktūros dalis ir taisyklingų įvairių dalių pavadinimų žinojimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

 

 

 

 

Bet kuriomis laivo pakrovimo sąlygomis jo stovumas atitinka TJO nepažeisto laivo stovumo kriterijus.

 

Veiksmai, kurių imamasi laivo korpuso sandarumui išsaugoti, atitinka patvirtintą praktiką.

 

Priešgaisrinė sauga laive, gaisrų kontrolė ir jų gesinimas

 

Priešgaisrinė sauga ir gaisrų gesinimo įranga

 

Gebėjimas organizuoti priešgaisrines pratybas.

 

Žinios apie gaisrų klasifikavimą ir degiąsias medžiagas.

 

Žinios apie gaisrų gesinimo sistemas.

 

Žinios apie veiksmus, kurių reikia imtis kilus gaisrui, įskaitant gaisrus naftos sistemose.

 

 

 

Įgyto patvirtinto gaisrų gesinimo parengimo ir patirties, kaip nustatyta A-VI/3 poskyryje, įvertinimas.

 

Problemos pobūdis ir mastas įvertinami nedelsiant, pirminiai veiksmai atitinka avarines procedūras ir laivo parengties planus.

 

Evakuacijos, avarinio išjungimo ir izoliavimo procedūros atitinka avarinės situacijos pobūdį ir vykdomos nedelsiant.

 

Perduodamų pranešimų ir laivo personalo informavimo pirmumas, lygis ir laikas yra tiesiogiai susiję su avarinės situacijos pobūdžiu ir atitinka problemos svarbą.

 

Gelbėjimosi įrangos naudojimas.

 

Žmonių gelbėjimas

 

Gebėjimas organizuoti laivo evakuacijos pratybas ir žinios apie gelbėjimosi valčių ir plaustų ir gelbėjimo valčių panaudojimą, jų nuleidimo į vandenį priemones ir tvarką, jų inventorių, įskaitant gelbėjimo radijo aparatūrą, palydovinius avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (angl. EPIRB), paieškos ir gelbėjimo atsakiklius (SART), vandens nepraleidžiančius gelbėjimosi kostiumus ir šilumines apsaugos priemones.

 

Žinios apie išgyvenimo jūroje techniką.

 

Įgyto patvirtinto rengimo ir patirties, kaip nustatyta A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, įvertinimas.

 

 

 

Reagavimo į laivo evakuacijos ir gelbėjimo aplinkybes veiksmai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas, veikiama pagal priimtą saugumo praktiką ir priimtus normatyvus.

 

Pirmosios medicinos pagalbos teikimas laive.

 

Medicinos pagalba

 

Praktinis medicinos vadovų bei per radiją gautų rekomendacijų pritaikymas, įskaitant sugebėjimą veikti remiantis tokiomis žiniomis laive galinčių įvykti nelaimingų atsitikimų ir ligų atvejais.

 

Įgyto patvirtinto rengimo, kaip nustatyta A-VI/4 poskyrio 1–3 dalyse, įvertinimas.

 

Tikėtinos sužalojimo arba ligonio būklės priežastys, pobūdis ir mastas nustatomi nedelsiant, gydymas kuo labiau sumažina tiesioginę grėsmę gyvybei.

 

Teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra.

 

Pagrindinės praktinės žinios apie su žmogaus gyvybės apsauga jūroje ir jūros aplinkos apsauga tiesiogiai susijusias TJO konvencijas.

 

Egzaminas ir įgyto patvirtinto rengimo įvertinimas.

 

Teisingai nustatomi su žmogaus gyvybės apsauga jūroje ir jūros aplinkos apsauga tiesiogiai susiję teisės aktų reikalavimai.

 

Lyderystės ir komandinio darbo įgūdžių taikymas.

 

Praktinės žinios, susijusios su vadovavimu laivo įgulos nariams ir jų rengimu.

 

Reikiamų tarptautinių jūrų konvencijų ir nacionalinės teisės aktų išmanymas.

 

Gebėjimas taikyti užduočių ir darbo krūvio valdymo principus, įskaitant:

 

1) planavimą ir koordinavimą;

 

2) įgulos narių skyrimą;

 

3) laiko ir išteklių apribojimus;

 

4) prioritetų nustatymą.

 

Žinios ir gebėjimas veiksmingai taikyti išteklių valdymo principus:

 

1) išteklių paskirstymas, skyrimas ir prioritetų nustatymas;

 

2) veiksmingas informacijos perdavimas laive ir ant kranto;

 

3) sprendimai, rodantys, kad atsižvelgiama į įgulos narių patirtį;

 

4) atkaklumas ir lyderystė, įskaitant motyvaciją;

 

5) gebėjimas suvokti padėtį ir neprarasti šio įgūdžio.

 

Žinios ir gebėjimas taikyti sprendimų priėmimo metodus:

 

1) padėties ir rizikos įvertinimas;

 

2) galimybių nustatymas ir apsvarstymas;

 

3) veiklos krypties pasirinkimas;

 

4) rezultatų veiksmingumo įvertinimas.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtintas rengimas,

 

2) patvirtinta darbo patirtis,

 

3) praktinis įrodymas.

 

Įgulos nariams paskirstomos pareigos; jie informuojami apie konkretiems jūrininkams  taikomus darbo ir elgesio normatyvus,  kurių jie turi laikytis.

 

Jūrininkų rengimo tikslai ir veikla nustatomi įvertinus jų turimą kompetenciją, gebėjimus ir darbo reikalavimus.

 

Parodoma, kad veikla atitinka taikytinas taisykles.

 

 

 

 

 

 

 

Operacijos planuojamos ir ištekliai paskirstomi pagal poreikius ir atsižvelgiant į tinkamai nustatytus prioritetus reikiamoms užduotims atlikti.

 

Informacija perduodama ir gaunama aiškiai ir nedviprasmiškai.

 

Rodomas veiksmingas lyderio elgesys.

 

Suinteresuotieji įgulos nariai tiksliai supranta esamą ir numatomą laivo padėtį, veiklos būklę ir išorinę aplinką.

 

Priimami sprendimai yra veiksmingiausi atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

 

Indėlis užtikrinant įgulos narių ir laivo saugumą.

 

Asmeninių išgyvenimo būdų išmanymas.

 

Žinios apie priešgaisrines priemones ir gebėjimas gesinti gaisrus.

 

Gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą.

 

Asmeninio saugumo ir socialinės atsakomybės suvokimas.

 

Patvirtintų rengimo kursų ir įgytos patirties, kaip nustatyta A-VI/1 poskyrio 2 dalyje, įvertinimas.

 

Tinkamai naudojama reikiama saugumo ir apsauginė įranga.

 

Visada laikomasi saugaus darbo praktikos ir tvarkos įgulos nariams ir laivui apsaugoti.

 

Visada laikomasi aplinkos apsaugos procedūrų.

 

Pradiniai ir tolesni veiksmai, kurių imamasi sužinojus apie avarinę situaciją, atitinka nustatytą veiksmų avarinėmis aplinkybėmis tvarką.

 

 

A-II/2 poskyris

 

Privalomi mažiausi atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bendrosios talpos arba didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams

 

 

 

Kompetencijos normatyvai

 

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas dirbti 500 bendrosios talpos arba didesnių laivų kapitonu arba vyresniuoju kapitono padėjėju, privalo įrodyti, jog jis yra kompetentingas vykdyti vadovavimo lygmens pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-II/2 lentelės 1 skiltyje.

 

2. Mažiausi žinių, supratimo ir mokėjimo reikalavimai nurodyti A-II/2 lentelės 2 skiltyje. Jie apima, praplečia ir pagilina A-II/1 lentelės 2 skiltyje nurodytas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams skirtas temas.

 

3. Atsižvelgiant į tai, kad kapitonui tenka didžiausia atsakomybė už laivo, jo keleivių, įgulos ir krovinio saugumą ir už jūros aplinkos apsaugą nuo dėl laivo atsirandančios taršos, ir į tai, kad vyresnysis kapitono padėjėjas privalo būti pasirengęs bet kuriuo metu šią atsakomybę prisiimti, šios srities žinių įvertinimas turi užtikrinti jų gebėjimą įsisavinti visą jiems prieinamą informaciją, kuri turi įtakos laivo, jo keleivių, įgulos arba krovinio saugumui ir jūros aplinkos apsaugai.

 

4. A-II/2 lentelės 2 skiltyje išvardytų dalykų išmanymas turi būti tokio lygio, kad kandidatuojantis asmuo galėtų eiti kapitono arba vyresniojo kapitono padėjėjo pareigas*.

 

5. Teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, privalomas pagal A-II/2 lentelės 2 skiltį, gali įvairuoti atsižvelgiant į tai, ar pažymėjimas galios 3000 bendrosios talpos arba didesniems, ar nuo 500 iki 3000 bendrosios talpos laivams.

 

6. Rengiant ir įgyjant patirtį tam, kad būtų pasiektas būtinas teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, atsižvelgiama į tiesiogiai su tuo susijusius šio Kodekso šios dalies reikalavimus ir į jo B dalies rekomendacijas.

 

7. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-II/2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

 

Pakrančių reisai

 

8. Administracija gali išduoti pažymėjimą, kurio galiojimas apribotas darbu tik pakrančių reisus atliekančiuose laivuose; išduodama tokį pažymėjimą, ji gali neįtraukti tokių dalykų, kurie nepritaikomi konkretiems vandenims ir laivams, kartu atsižvelgdama ir į visų tuose pačiuose vandenyse galinčių plaukioti laivų saugumą.

 

 

A-II/2 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai 500 bendrosios talpos ir didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams

 

Funkcija: laivavedyba (vadovavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Reiso planavimas ir laivavedyba.

 

Reiso planavimas ir laivavedyba bet kuriomis sąlygomis, naudojantis priimtinais kurso žymėjimo plaukiojant vandenynuose, būdais, atsižvelgiant į:

 

1) riboto plaukiojimo vandenis,

 

2) meteorologines sąlygas,

 

3) ledus,

 

4) ribotą matomumą,

 

5) laivų eismo srautų atskyrimo schemas,

 

6) laivų eismo tarnybos (LET) zonas,

 

7) stipraus potvynių ir atoslūgių poveikio rajonus.

 

Laivų eismo trasos pagal „Bendruosius laivų eismo trasų nustatymo principus“.

 

Laivų pranešimai pagal „Laivų pranešimų sistemų rekomendacijas ir kriterijus“ ir LET procedūras.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

3) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą,

 

naudojantis jūrlapių katalogais, jūrlapiais, laivavedybos leidiniais ir išsamia informacija apie laivą.

 

Laivo reisui reikalingi jūrlapiai ir laivavedybos leidiniai tinkamai atrinkti ir atitinka saugaus reiso poreikius.

 

Laivo plaukiojimo trasos planavimo priežastys pagrindžiamos faktais ir statistine medžiaga pagal tinkamus šaltinius ir leidinius.

 

Nustatoma, jog laivo vietos, jo kurso, atstumų ir laiko skaičiavimai yra teisingi ir atitinka priimtus laivavedybos įrangos tikslumo normatyvus.

 

Tiksliai nustatomi visi galimi pavojai laivybai.

 

Laivo vietos ir jos tikslumo nustatymas bet kuriuo būdu.

 

Vietos nustatymas bet kuriomis sąlygomis:

 

1) pagal astronominio stebėjimo duomenis,

 

2) pagal sausumos objektų stebėjimą, įskaitant sugebėjimą naudotis reikiamais jūrlapiais, „Pranešimais jūrininkams“ bei kitomis priemonėmis vertinant nustatytos laivo buvimo vietos tikslumą,

 

3) naudojantis šiuolaikiniais elektroniniais laivavedybos prietaisais, konkrečiai išmanant jų eksploatacijos principus, apribojimus, paklaidų priežastis, klaidingos informacijos nustatymą ir jos ištaisymą tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti laivo vietą.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

3) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą,

 

naudojantis:

 

1) žvaigždėlapiais, jūriniu astronominiu kalendoriumi, kurso žymėjimo lapais, chronometru, sekstantu ir skaičiuotuvu,

 

2) jūrlapiais, laivavedybos leidiniais ir prietaisais (pelengatoriumi, sekstantu, lagu, gylio matavimo įranga, kompasu) ir gamintojų išleidžiamais eksploatacijos vadovais,

 

3) radaru, sausumos elektroninėmis padėties nustatymo sistemomis „Decca“ ir „Loran“  taip pat palydovinėmis laivavedybos sistemomis ir atitinkamais jūrlapiais bei leidiniais. 

 

Pagrindinis būdas laivo vietai nustatyti geriausiai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.

 

Pagal astronominį stebėjimą nustatyta laivo vieta atitinka priimtų tikslumo lygių ribas.

 

Pagal sausumos objektų stebėjimą nustatyta laivo vieta atitinka priimtų tikslumo lygių ribas.

 

Tinkamai įvertinamas nustatytos laivo vietos tikslumas.

 

Elektroniniais laivavedybos prietaisais nustatyta laivo vieta atitinka naudojamų sistemų tikslumo normatyvus. Nustatomos galimos paklaidos, turinčios įtakos nustatytos laivo vietos tikslumui, tinkamai pritaikomi sisteminių paklaidų įtakos nustatytai vietai kuo didesnio sumažinimo būdai.

 

Kompaso paklaidos nustatymas ir atsižvelgimas į ją.

 

Gebėjimas nustatyti magnetinių ir girokompasų paklaidas ir atsižvelgti į jas.

 

Žinios apie magnetinių ir girokompasų veikimo principus.

 

Supratimas apie  centrinio giroskopinio prietaiso valdomas sistemas ir žinios apie pagrindinių girokompasų tipų eksploataciją ir priežiūrą.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

3) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą,

 

taikant astronominį stebėjimą, naudojantis sausumos orientyrų pelengais ir palyginant magnetinių ir girokompasų rodmenis.

 

Magnetinių ir girokompasų paklaidų tikrinimo būdas ir periodiškumas užtikrina informacijos tikslumą.

 

Paieškos ir gelbėjimo veiksmų koordinavimas.

 

Nuodugnus Tarptautiniame aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo (IAMSAR) vadove  nurodytų procedūrų išmanymas ir sugebėjimas jas pritaikyti praktikoje.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

3) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą,

 

naudojantis tiesiogiai su šia sritimi susijusiais leidiniais, jūrlapiais, meteorologiniais duomenimis, išsamia informacija apie dalyvaujančius laivus, radijo ryšio įranga bei kitomis prieinamomis priemonėmis ir viena ar daugiau iš toliau nurodytų priemonių:

 

1) patvirtintais paieškos ir gelbėjimo parengimo kursais,

 

2) patvirtintu rengimu naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

3) patvirtintu rengimu naudojant laboratorijų įrangą.

 

Paieškos ir gelbėjimo veiksmų koordinavimo planas atitinka tarptautines rekomendacijas ir normatyvus.

 

Nustatomas radijo ryšys, visais paieškos ir gelbėjimo operacijos etapais laikomasi teisingų pranešimų perdavimo ir priėmimo procedūrų.

 

Budėjimo tvarkos ir procedūrų nustatymas.

 

Nuodugnus „Tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių“ turinio, taikymo ir paskirties išmanymas.

 

Nuodugnus „Laivavedybos budėjimo principų  turinio, taikymo ir paskirties išmanymas.

 

Veiksmingo ir suderinto darbo tiltelyje procedūros.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).

 

Budėjimo tvarka ir procedūros nustatomos ir vykdomos pagal tarptautinius reikalavimus ir rekomendacijas taip, kad būtų užtikrintas laivybos saugumas, jūros aplinkos apsauga ir laivo bei žmonių jame saugumas.

 

Saugios laivavedybos išlaikymas naudojantis radaru ir ARPA bei šiuolaikinėmis laivavedybos sistemomis kaip priemonėmis, padedančiomis priimti vadovavimo sprendimus.

 

Pastaba. Rengimas naudojant ARPA ir jo įvertinimas neprivalomas asmenims, kurie dirba vien laivuose, neturinčiuose ARPA. Šis apribojimas turi būti įrašytas konkrečiam jūrininkui išduodamame pažymėjimo patvirtinime.

 

 

 

Supratimas apie šiuolaikinių laivavedybos sistemų, įskaitant radarą ir ARPA, sistemines paklaidas ir nuodugnios žinios apie jų eksploatavimą.

 

Laivų vedimo naudojantis radaru technika.

 

Iš bet kokių šaltinių, įskaitant radarą ir ARPA, gaunamos informacijos įvertinimas ir jos pritaikymas priimant ir vykdant vadovavimo sprendimus, kad būtų išvengta laivų susidūrimų ir vadovaujant saugiam laivo vedimui.

 

Visokeriopų prieinamų laivavedybos duomenų tarpusavio susiejimas ir optimalus jų panaudojimas vedant laivą.

 

Įgyto patvirtinto rengimo naudojant ARPA treniruoklius ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, ištyrimas ir įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma);

 

3) rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

 

 

Naudojantis radarais ir ARPA gaunama informacija teisingai aiškinama ir analizuojama; atsižvelgiama į įrangos apribojimus ir vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.

 

Veiksmai, kurių imamasi tam, kad būtų išvengta pavojingo suartėjimo arba susidūrimo su kitais laivais, atitinka „Tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių“ nuostatas.

 

 

 

 

 

Laivavedybos saugumo išlaikymas, naudojantis ECDIS ir su ja susijusiomis laivavedybos sistemomis, kaip priemonėmis, padedančiomis priimti valdymo sprendimus.

 

Pastaba. Rengimas naudojant ECDIS ir jo įvertinimas neprivalomas asmenims, kurie dirba vien laivuose, kuriuose neįrengta ECDIS. Šis apribojimas turi būti įrašytas konkrečiam jūrininkui išduodamame pažymėjimo patvirtinime.

 

Veiklos procedūrų ir sistemos rinkmenų bei duomenų valdymas, įskaitant šiuos aspektus:

 

1) jūrlapių duomenų ir sistemos programinės įrangos, būtinos norint laikytis nustatytų procedūrų, įsigijimo, licencijavimo ir atnaujinimo procesų valdymą;

 

2) sistemos ir informacijos atnaujinimą, įskaitant galimybę atnaujinti ECDIS sistemos versiją, kai pardavėjas sukuria naujesnį produktą;

 

3) sistemos konfigūracijos ir atsarginių rinkmenų kūrimą ir išlaikymą;

 

4) žurnalo rinkmenų kūrimą ir išlaikymą, remiantis nustatytomis procedūromis;

 

5) maršruto planavimo rinkmenų kūrimą ir išlaikymą, remiantis nustatytomis procedūromis;

 

6) naudojimasis ECDIS sistemoje tvarkomu laivo žurnalu ir istorijos funkcijos stebėjimas, siekiant patikrinti sistemos funkcijas, pavojaus signalų parinktis ir naudotojų reakciją.

 

Naudojimasis ECDIS įrašų peržiūros funkcija prireikus peržiūrėti kelionę, planuoti maršrutą ir peržiūrėti sistemos funkcijas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant ECDIS treniruoklius.

 

Nustatytos ir taikomos ECDIS eksploatavimo procedūros; stebima, kaip jų laikomasi.

 

Imamasi visų priemonių laivavedybos rizikai kuo labiau sumažinti.

 

Oro ir okeanografinių sąlygų prognozavimas.

 

Gebėjimas suprasti ir aiškinti sinoptinį žemėlapį ir prognozuoti orą atsižvelgiant į vietines oro sąlygas ir informaciją, gautą iš meteorologinių faksogramų.

 

Žinios apie įvairių atmosferos sistemų duomenis, įskaitant tropikų cikloninius uraganus, ir būdus, kaip išvengti jų centrų ir pavojingų ketvirčių.

 

Žinios apie vandenynų srovių sistemas.

 

Gebėjimas apskaičiuoti potvynių ir atoslūgių įtaką sąlygoms.

 

Naudojimasis visais pritaikomais laivavedybos leidiniais apie potvynius, atoslūgius ir sroves.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

Tikimybinės apibrėžtam laiko tarpui prognozuojamos oro sąlygos grindžiamos visa prieinama informacija.

 

Veiksmai, kurių imamasi, kad būtų saugiai vedamas laivas, kuo labiau sumažina grėsmę laivo saugumui.

 

Priežastys, dėl kurių numatoma imtis veiksmų, pagrindžiamos statistiniais duomenimis ir esamų oro sąlygų stebėjimu.

 

Veiksmai avarinėmis laivavedybos aplinkybėmis

 

Atsargumo priemonės tikslingai užplukdant laivą ant pakrantės seklumos.

 

Veiksmai, kurių reikia imtis, jei nebegalima išvengti seklumos ir ant jos užplaukus.

 

Laivo patraukimas nuo seklumos – padedant ir savarankiškai.

 

Veiksmai, kurių reikia imtis, kai nebegalima išvengti susidūrimo ir tuoj po susidūrimo arba kai dėl bet kurių priežasčių pažeidžiamas korpuso sandarumas.

 

Apgadinimų kontrolės įvertinimas.

 

Avarinės laivo vairavimo priemonės.

 

Avarinio laivo buksyravimo priemonės ir procedūros.

 

Egzaminai ir įgyto praktinio rengimo, darbe įgytos patirties ir avarinių procedūrų praktinių pratybų įvertinimas.

 

Bet kokios problemos ir jų mastas nustatomi nedelsiant; sprendimai ir veiksmai kuo labiau sumažina bet kurių laivo sistemų gedimų poveikį.

 

Informacija keičiamasi veiksmingai ir laikantis nustatytų procedūrų.

 

Sprendimai ir veiksmai kuo labiau padidina laive esančių žmonių saugumą.

 

Manevravimas ir laivo valdymas bet kuriomis sąlygomis.

 

Manevravimas ir laivo valdymas bet kuriomis sąlygomis, įskaitant:

 

1) manevrus prisiartinant prie locmanų stočių ir įlaipinant arba išlaipinant locmanus, tinkamai atsižvelgiant į orą, potvynius ir atoslūgius, laivo judėjimo iš inercijos ir stabdymo nuotolius,

 

2) laivo valdymą upėse, jų žiotyse ir riboto plaukiojimo vandenyse, atsižvelgiant į srovės, vėjo ir riboto pločio laivybos vagų poveikį vairo valdymo veiksmingumui,

 

3) pastovaus posūkio kampinio greičio taikymo techniką,

 

4) manevravimą sekliuose vandenyse, įskaitant gylio po kiliu sumažėjimą dėl laivagalio nugrimzdimo, šoninio ir išilginio laivo supimo,

 

5) sąveiką tarp prasilenkiančių laivų ir tarp plaukiančio laivo ir artimo kranto („kanalo efektą“),

 

6) laivo švartavimą ir atsišvartavimą įvairiomis vėjo, potvynių, atoslūgių ir srovės sąlygomis padedant buksyrams ir be jų,

 

7) laivo ir buksyro tarpusavio sąveiką,

 

8) naudojimąsi laivo varymo ir manevravimo sistemomis,

 

9) inkaravimo vietos pasirinkimą; inkaravimą vienu arba dviem inkarais ribotose inkaravimo vietose ir veiksnius, susijusius su pasirenkamu numatyto nuleisti inkaro grandinės ilgiu,

 

10) padėtis, kai inkaras nelaiko (šliaužia); susipainiojusio inkaro išnarpliojimą,

 

11) apgadinto ir neapgadinto laivo pastatymą į remonto doką,

 

12) vadovavimą laivams ir jų valdymą blogo oro sąlygomis, įskaitant pagalbos teikimą nelaimės ištiktiems laivams arba orlaiviams; buksyravimo operacijas; nebevaldomo laivo saugios padėties bangų atžvilgiu išlaikymo priemones, jo dreifo ir tepalo (alyvos) panaudojimo sumažinimą,

 

13) atsargumo priemones nuleidžiant į vandenį gelbėjimo valtis ir gelbėjimosi valtis ar plaustus blogo oro sąlygomis,

 

14) išsigelbėjusių žmonių paėmimo į laivą iš gelbėjimo valčių ir gelbėjimosi valčių ar plaustų būdus,

 

15) sugebėjimą nustatyti įprastų tipų laivų manevravimo ir varomąsias savybes, visų pirma jų stabdymo nuotolių ir posūkio rato skersmenų atžvilgiu, kai laivo grimzlė yra bet kokiame gylyje ir jam plaukiant bet kokiu  greičiu,

 

16) plaukimo mažesniu greičiu tam, kad būtų išvengta žalos dėl savo laivo priekio ir laivagalio keliamos bangos, svarbą,

 

17) praktines priemones, kurių reikia imtis laivui plaukiant per ledus ar arti jų arba kai laivas apledėja,

 

18) naudojimasis laivų eismo srautų atskyrimo schemomis, manevravimas laikantis jų arba arti jų ir laivų eismo tarnybų (LET) rajonuose.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

3) patvirtintas rengimas žmogaus valdomame mažesnio mastelio laivo modelyje (kur tai pritaikoma).

 

Visi sprendimai dėl švartavimo ir inkaravimo grindžiami teisingu laivo manevravimo savybių ir jo variklių parametrų, taip pat tų jėgų, kurios veiks prišvartuotą prie prieplaukos arba stovintį nuleidus inkarą laivą, įvertinimu.

 

Laivui plaukiant, visapusiškai įvertinamas galimas seklių vandenų ir riboto plaukiojimo rajonų, ledo, krantų, potvynių ir atoslūgių, praplaukiančių laivų ir paties laivo priekio ir laivagalio keliamų bangų poveikis tam, kad galima būtų saugiai manevruoti bet kokiomis oro ir pakrovimo sąlygomis.

 

Laivo eigos įrenginio, jo mechaninių sistemų bei technikos nuotolinis valdymas.

 

Jūrų laivų jėgainių eksploatavimo principai.

 

Laivo pagalbiniai mechanizmai.

 

Bendros jūrų laivų technikos terminijos žinios.

 

 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).

 

 

 

Jėgainė, pagalbiniai mechanizmai ir įrenginiai visada valdomi pagal jų technines specifikacijas ir saugiai eksploatuojami.

 

 

Funkcija: darbas su kroviniais ir jų sukrovimas (vadovavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įvertinimo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Krovinių saugaus pakrovimo, sukrovimo, sutvirtinimo, priežiūros reiso metu ir iškrovimo planavimas ir užtikrinimas.

 

Žinios apie tiesiogiai su reikalavimais susijusias tarptautines taisykles, kodeksus ir normatyvus, nustatytus dėl krovos darbų, krovinių sukrovimo, sutvirtinimo bei vežimo ir sugebėjimas juos taikyti praktikoje.

 

Žinios apie krovinių ir krovos darbų poveikį laivo diferentui ir stovumui.

 

Naudojimasis stovumo ir diferento diagramomis ir įtempio apskaičiavimo prietaisais, įskaitant automatinę duomenų perkėlimu pagrįstą įrangą (angl. ADB), ir žinojimas, kaip pakrauti krovinius ir priimti balastą, kad nebūtų viršytas priimtinas laivo korpuso įtempis.

 

Krovinių sukrovimas ir sutvirtinimas laivuose, įskaitant krovos darbų mechanizmus ir krovinių sutvirtinimo bei pririšimo įrangą.

 

Pakrovimo ir iškrovimo darbai, ypač vežant krovinius, nurodytus „Saugios krovinių sukrovimo ir sutvirtinimo praktikos kodekse“.

 

Bendros žinios apie tanklaivius ir jų eksploatavimą.

 

Žinios apie balkerių eksploatavimo ir jo sandaros apribojimus.

 

Gebėjimas naudotis visais laive prieinamais duomenimis, tiesiogiai susijusiais su birių krovinių pakrovimu, priežiūra ir iškrovimu.

 

Gebėjimas įdiegti saugias darbo su kroviniais procedūras pagal atitinkamų šios srities reglamentavimo aktų, pvz., Birių krovinių saugios praktikos kodekso (angl. BC Code), Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo jūra kodekso (angl. IMDG Code), MARPOL konvencijos 73/78 III ir V priedų, nuostatas ir pagal kitą tiesiogiai su jomis susijusią informaciją.

 

Gebėjimas paaiškinti  laivo ir uosto personalo veiksmingo keitimosi informacija ir darbo santykių gerinimo pagrindinius principus.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

naudojantis laivo stovumo, diferento ir įtempių lentelėmis ir įtempio apskaičiavimo prietaisais.

 

Krovinių būklės patikrinimų periodiškumas ir mastas atitinka jų savybes ir vyraujančias sąlygas.

 

Nepriimtini arba nenumatyti krovinių būklės arba jiems taikomų techninių sąlygų pokyčiai atpažįstami nedelsiant ir imamasi korekcinių priemonių, kurios nustatomos taip, kad būtų užtikrintas laivo ir žmonių jame saugumas.

 

Krovos darbai planuojami ir atliekami pagal nustatytas procedūras ir teisės aktų reikalavimus.

 

Krovinių sukrovimas ir sutvirtinimas turi užtikrinti, jog per visą reisą nebus pažeistos stovumo ir įtempio ribos.

 

 

 

Krovinių triumų, liukų dangčių ir balasto cisternų trūkumų ir apgadinimų, apie kuriuos gautas pranešimas, įvertinimas ir ėmimasis tinkamų veiksmų.

 

Žinios apie tipiško balkerio gyvybiškai svarbių sandaros dalių atsparumo apribojimus ir sugebėjimas įvertinti pateiktus lenkimo momento ir kirpimo jėgos dydžius.

 

Gebėjimas paaiškinti, kaip išvengti korozijos, metalo nuovargio ir žalingo poveikio balkeriams dėl netinkamo  krovinių tvarkymo.

 

 

 

Egzaminai ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

naudojantis stovumo, diferento ir įtempių lentelėmis, diagramomis ir įtempių apskaičiavimo prietaisais.

 

Įvertinimai grindžiami priimtais principais, tvirtais argumentais ir yra pagrįsti. Sprendimai yra priimtini ir atsižvelgiama į laivo saugumą vyraujančiomis sąlygomis.

 

Pavojingų krovinių vežimas

 

Tarptautinės taisyklės, normatyvai, kodeksai ir rekomendacijos dėl pavojingų krovinių vežimo, įskaitant Tarptautinį pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksą (IMDG) ir Tarptautinį kietų birių krovinių vežimo jūra kodeksą (IMSBC).

 

Pavojingų ir kenksmingų krovinių vežimas; atsargumo priemonės juos pakraunant ir iškraunant bei priežiūra reiso metu.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

3) patvirtintas specialusis mokymas.

 

Planuojamas krovinių išdėstymas grindžiamas patikima informacija ir atitinka priimtas rekomendacijas ir teisės aktų reikalavimus.

 

Informacija apie grėsmes, pavojus ir specialius reikalavimus renkama raštu taip, kad įvykus nelaimingam atsitikimui ja būtų galima nesunkiai vadovautis.

 

 

 

Funkcija: laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių priežiūra laive (vadovavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Diferento, stovumo ir įtempio kontrolė.

 

Svarbiausių laivo sandaros principų ir teorinių pagrindų bei veiksnių, veikiančių diferentą ir stovumą, taip pat priemonių, kurių būtina imtis tam, kad būtų išsaugota diferentas ir stovumas, išmanymas.

 

Žinios apie poveikį laivo diferentui ir stovumui tuo atveju, kai pažeidžiamas, o vėliau užliejamas kuris nors iš skyrių, ir atsakomąsias priemones, kurių reikia imtis.

 

TJO rekomendacijų dėl laivo stovumo žinojimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).

 

Stovumas ir įtempis bet kuriuo metu neviršija saugių ribų.

 

Teisės aktų reikalavimų ir priemonių, skirtų žmogaus gyvybės apsaugai jūroje užtikrinti ir jūros aplinkai apsaugoti, laikymosi priežiūra ir kontrolė.

 

 

 

Žinios apie tarptautinę jūrų teisę, įgyvendinamą tarptautiniais susitarimais ir konvencijomis.

 

Dėmesį visų pirma reikia atkreipti į:

 

1) liudijimus ir kitus dokumentus, kurie pagal tarptautines konvencijas privalo būti laive, taip pat į tai, kaip jie gaunami ir kiek laiko galioja,

 

2) atsakomybę pagal atitinkamus Tarptautinės konvencijos dėl krovos žymų (su pakeitimais) reikalavimus,

 

3) atsakomybę pagal Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (su pakeitimais),

 

4) atsakomybę pagal Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (su pakeitimais),

 

5) Jūrų deklaracijas dėl sveikatos ir Tarptautinių sveikatos taisyklių reikalavimus,

 

6) atsakomybę pagal tarptautinės teisės aktus dėl laivo, įgulos, keleivių ir krovinio saugumo,

 

7) jūros aplinkos apsaugos nuo teršimo iš laivų būdus ir priemones,

 

8) nacionalinės teisės aktus dėl tarptautinių susitarimų ir konvencijų įgyvendinimo. 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).

 

Eksploatacijos ir priežiūros kontrolės procedūros atitinka teisės aktų reikalavimus.

 

Galimas neatitikimas nustatomas greitai ir tiksliai.

 

Planuojamu liudijimų atnaujinimu ir galiojimo pratęsimu užtikrinamas nenutrūkstamas tikrinamų sudedamųjų dalių ir įrangos tinkamumas darbui.

 

Laivo įgulos ir keleivių saugumo užtikrinimas bei gelbėjimo priemonių, gaisrų gesinimo ir kitų saugumo sistemų eksploatacinės parengties išlaikymas.

 

Nuodugnus susipažinimas su gelbėjimo priemonių naudojimo taisyklėmis (Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje).

 

Priešgaisrinių ir laivo evakuacijos pratybų organizavimas.

 

Gelbėjimo įrangos, gaisrų gesinimo ir kitų saugumo sistemų eksploatacinės būklės parengtis.

 

Veiksmai, kurių avarinėmis aplinkybėmis reikia imtis visiems laive esantiems žmonėms apsaugoti.

 

Veiksmai, kurių reikia imtis stengiantis kuo labiau sumažinti laivo apgadinimus ir jį gelbėti įvykus gaisrui, sprogimui, laivui susidūrus arba užplaukus ant seklumos.

 

Egzaminas ir praktinio parengimo, patvirtinto mokymo dirbant ir patvirtintos darbo patirties įvertinimas.

 

Gaisro aptikimo ir saugos sistemų priežiūros procedūromis užtikrinama, kad pavojaus signalai pastebimi nedelsiant ir į juos reaguojama laikantis nustatytų avarinių procedūrų.

 

Planų avarinėms situacijoms ir apgadinimams kontroliuoti sudarymas ir avarinių situacijų valdymas.

 

Laivo parengties avarinėms situacijoms planų sudarymas.

 

Laivo sandara, įskaitant apgadinimų kontrolę.

 

Gaisrų prevencijos, aptikimo ir gesinimo būdai.

 

Gelbėjimo įrangos veikimas ir naudojimasis ja.

 

Egzaminas ir įgyto patvirtinto rengimo dirbant, taip pat patvirtintos darbo patirties įvertinimas.

 

Avarinėms situacijoms taikomos procedūros atitinka avarinėms situacijoms nustatytus planus.

 

 

 

 

Lyderystės ir vadovavimo įgūdžių taikymas.

 

Žinios, kaip vadovauti personalui, jį organizuoti ir rengti laive.

 

Žinios apie atitinkamas tarptautines jūrų konvencijas bei rekomendacijas ir nacionalinės teisės aktus.

 

Gebėjimas taikyti užduočių ir darbo krūvio valdymo principus, įskaitant:

 

1) planavimą ir koordinavimą;

 

2) įgulos narių skyrimą;

 

3) laiko ir išteklių apribojimus;

 

4) prioritetų nustatymą.

 

Žinios ir gebėjimas veiksmingai taikyti išteklių valdymo principus:

 

1) išteklių paskirstymas, skyrimas ir prioritetų nustatymas;

 

2) veiksmingas informacijos perdavimas laive ir krante;

 

3) sprendimai, rodantys, kad atsižvelgiama į įgulos narių patirtį;

 

4) atkaklumas ir lyderystė, įskaitant motyvaciją;

 

5) gebėjimas suvokti padėtį ir neprarasti šio įgūdžio.

 

Žinios ir gebėjimas taikyti sprendimų priėmimo metodus:

 

1) padėties ir rizikos įvertinimas;

 

2) galimybių nustatymas ir apsvarstymas;

 

3) veiklos krypties pasirinkimas;

 

4) rezultatų veiksmingumo įvertinimas.

 

Standartinių veiklos procedūrų kūrimas, įgyvendinimas ir jų įgyvendinimo priežiūra.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtintas rengimas,

 

2) patvirtinta darbo patirtis,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius.

 

Įgulos nariams paskiriamos užduotys ir jie informuojami apie jiems numatomas darbo ir elgesio normas jų individualias savybes atitinkančiais būdais.

 

Rengimo tikslai ir veikla grindžiami asmenų turimos kompetencijos ir sugebėjimų įvertinimu bei eksploatacijos poreikiais.

 

Parodoma, kad vykdoma veikla atitinka galiojančias taisykles.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Operacijos planuojamos ir ištekliai paskirstomi pagal poreikius ir atsižvelgiant į tinkamai nustatytus prioritetus reikiamoms užduotims atlikti.

 

Informacija perduodama ir gaunama aiškiai ir nedviprasmiškai.

 

Rodomas veiksmingas lyderio elgesys.

 

Suinteresuotieji įgulos nariai tiksliai supranta esamą ir numatomą laivo padėtį, veiklos būklę ir išorinę aplinką.

 

Priimami sprendimai yra veiksmingiausi konkrečiomis aplinkybėmis.

 

Parodoma, kad vykdoma veikla atitinka galiojančias taisykles.

 

Sveikatos priežiūros organizavimas laive ir su šia priežiūra susijęs vadovavimas.

 

Nuodugnios žinios* apie nurodytų leidinių naudojimą ir turinį:

 

1) „Tarptautinis medicinos vadovas laivams“ arba jam lygiavertis nacionalinis leidinys,

 

2) „Tarptautinio signalų kodo“ Medicinos skyrius,

 

3) „Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo vadovas, skirtas naudoti įvykus avarijai su pavojingais kroviniais“.

 

Egzaminas ir įgyto patvirtinto rengimo įvertinimas.

 

Veiksmai, kurių imamasi, ir procedūros, kurių laikomasi, pritaikomi teisingai ir visapusiškai panaudojant prieinamas konsultacijas.

 

 

A-II/3 poskyris

 

Privalomi mažiausi atestavimo reikalavimai, taikomi pakrančių reisus atliekančių mažesnių negu 500 bendrosios talpos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams ir kapitonams

 

 

 

LAIVAVEDYBOS BUDĖJIMO PAMAINAI VADOVAUJANTIS SPECIALISTAS

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

 

1)    įrodyti, jog jis yra kompetentingas vykdyti eksploatavimo lygmens pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-II/3 lentelės 1 skiltyje;

 

2)    turėti tinkamą pagal Radijo ryšio reglamentą išduotą pažymėjimą, leidžiantį naudotis labai aukštų dažnių radijo ryšiu;

 

3)    jei tokiam asmeniui nustatoma pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį avariniais atvejais, turėti atitinkamą pažymėjimą, išduotą arba pripažintą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas.

 

2. Atestuojant reikalaujamas žinių, supratimo ir mokėjimo lygis nurodytas A-II/3 lentelės 2 skiltyje.

 

3. A-II/3 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų išmanymas turi būti tokio lygio, kad kandidatuojantis asmuo galėtų eiti laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pareigas.

 

4. Rengimas ir patirties įgijimas būtinam teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygiui pasiekti turi būti grindžiami A-VIII/2 poskyrio 4-1 dalimi „Budėjimo laive principai“, taip pat reikia atsižvelgti į tiesiogiai su tuo susijusius šios Kodekso dalies reikalavimus ir į B dalies rekomendacijas.

 

5. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal lentelės A-II/3 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą.

 

Specialus rengimas

 

6. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas dirbti pakrančių reisus atliekančių mažesnių negu 500 bendrosios talpos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu asmuo, kuris pagal II/3 taisyklės 4 dalies 2 punkto 1 papunktį turi būti baigęs specialų parengimo kursą, privalo išeiti patvirtintą rengimo laive programą:

 

1) kurią įgyvendinant užtikrinama, kad per reikalaujamą darbo jūroje stažo laikotarpį kandidatuojantis asmuo baigtų metodišką praktinį parengimo kursą ir įgytų patirties vykdyti laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, atsižvelgiant į šio Kodekso B dalyje pateikiamas rekomendacijas;

 

2) kuri įgyvendinama atidžiai prižiūrint ir kontroliuojant kvalifikuotiems vadovaujantiems specialistams, tuose laivuose, kuriuose įgyjamas patvirtintas darbo jūroje stažas;

 

3) kurios įgyvendinimas tinkamai registruojamas rengimo registravimo dienyne arba panašiame dokumente*.

 

 

 

KAPITONAS

 

7. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas dirbti pakrančių reisus atliekančių mažesnių negu 500 bendrosios talpos laivų kapitonu asmuo privalo atitikti toliau išdėstytus reikalavimus laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pareigoms eiti, be to, privalo pateikti įrodymų, jog turi žinių ir sugeba vykdyti visas tokių laivų kapitono pareigas.

A-II/3 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai pakrančių reisus atliekančių mažesnių negu 500 bendrosios talpos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams ir kapitonams

 

Funkcija: laivavedyba (eksploatavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Pakrančių reiso planavimas, pats reisas ir laivo vietos nustatymas.

 

Pastaba. Rengimas naudojant ECDIS ir jo įvertinimas neprivalomas asmenims, dirbantiems tik tuose laivuose, kuriuose neįrengta ECDIS.

 

Šis apribojimas turi būti įrašytas konkrečiam jūrininkui išduodamame pažymėjimo patvirtinime.

 

Laivavedyba

 

Gebėjimas nustatyti laivo vietą naudojantis:

 

1) kranto orientyrais,

 

2) laivybos įrenginiais, įskaitant švyturius, laivybos ženklus ir plūdurus,

 

3) laivo kelio apskaičiavimo duomenimis, atsižvelgiant į vėją, potvynius ir atoslūgius, sroves ir apskaičiuotąjį laivo greitį.

 

 

 

 

 

Išsamios žinios apie jūrlapius ir laivavedybos leidinius, potvynių atoslūgių lenteles, „Pranešimus jūrininkams“, radionavigacinius įspėjimus ir laivų eismo trasų duomenis ir visapusiškas sugebėjimas tokiomis žiniomis naudotis.

 

Pranešimai pagal „Laivų pranešimų sistemų rekomendacijas ir kriterijus“ ir LET procedūras.

 

Pastaba. Reikalaujama tiktai atestuojant kapitonus.

 

 

 

Reiso planavimas ir laivavedyba visomis sąlygomis, naudojantis priimtinais kurso žymėjimo plaukiojant pakrantėse būdais, atsižvelgiant į:

 

1) riboto plaukiojimo vandenis,

 

2) meteorologines sąlygas,

 

3) ledus,

 

4) ribotą matomumą,

 

5) laivų eismo srautų atskyrimo schemas,

 

6) laivų eismo tarnybos (LET) zonas,

 

7) stipraus potvynių ir atoslūgių poveikio rajonus.

 

Pastaba. Reikalaujama tiktai atestuojant kapitoną.

 

Nuodugnios žinios apie ECDIS ir gebėjimas naudotis šia sistema.

 

 

 

 

 

Laivavedybos prietaisai ir įranga

 

Gebėjimas saugiai eksploatuoti visus paprastai tokiuose laivuose naudojamus laivavedybos prietaisus ir įrangą ir jais naudojantis nustatyti laivo vietą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kompasai

 

Žinios apie magnetinių kompasų paklaidas ir jų koregavimą.

 

Gebėjimas naudojantis sausumos orientyrais nustatyti kompasų paklaidas ir atsižvelgti į jas.

 

Automatinis laivo vairavimo įtaisas

 

Žinios apie automatines vairavimo sistemas ir jų veikimą; vairo perjungimas iš rankinio į automatinį režimą ir atvirkščiai; valdymo prietaisų sureguliavimas optimaliai veikti.

 

Meteorologija

 

Gebėjimas pasinaudoti ir paaiškinti laivo meteorologiniais prietaisais gautą informaciją.

 

Žinios apie įvairių atmosferos sistemų charakteristikas, pranešimų procedūras ir registravimo sistemas.

 

Sugebėjimas pritaikyti prieinamą meteorologinę informaciją.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas, naudojant laboratorijų įrangą,

 

naudojantis jūrlapių katalogais, jūrlapiais, laivavedybos leidiniais, radionavigaciniais įspėjimais, sekstantu, pelengatoriumi, elektronine laivavedybos įranga, echolotu ir kompasu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

2) patvirtintas rengimas naudojant ECDIS treniruoklius.

 

 

 

 

 

Įgyto patvirtinto radiolokacinės laivavedybos rengimo ir parengimo naudojant ARPA treniruoklį įvertinimas.

 

Jūrlapių ir laivavedybos leidinių  informacija yra tiesiogiai susijusi su užduotimi, teisingai įvertinama ir tinkamai panaudojama.

 

Pagrindinis būdas laivo vietai nustatyti geriausiai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.

 

Nustatyta laivo vieta atitinka priimtinas prietaiso / sisteminių paklaidų ribas.

 

Nustatant laivo vietą pagrindiniu būdu gautos informacijos patikimumas tikrinamas atitinkamais laiko tarpais.

 

Skaičiavimai ir matavimai laivavedybos informacijai gauti yra tikslūs.

 

Pasirenkami jūrlapiai yra stambiausio šiam plaukiojimo rajonui tinkamo mastelio; jūrlapiai ir laivavedybos leidiniai pataisomi pagal naujausią prieinamą informaciją.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Laivavedybos sistemų veikimo patikrinimas ir išbandymas atitinka gamintojo rekomendacijas, gerąją laivavedybos  patirtį ir TJO rezoliucijas dėl laivavedybos įrangos eksploatacijos normatyvų.

 

Naudojantis radaru gautos informacijos aiškinimas ir analizavimas atitinka priimtą laivavedybos praktiką, taip pat atsižvelgiama į radaro apribojimus ir tikslumo lygius.

 

 

 

Magnetinių kompasų paklaidos teisingai nustatomos ir panaudojamos ištaisant laivo kursus ir pelengus.

 

 

 

 

 

 

 

Pasirenkamas tinkamiausias vyraujančioms meteorologinėmis, bangavimo ir laivų eismo sąlygomis bei numatomiems manevrams vairavimo režimas.

 

 

 

Meteorologiniai matavimai ir stebėjimai yra tikslūs ir atitinka reiso poreikius.

 

 

 

Meteorologinė informacija įvertinama ir pritaikoma taip, kad būtų išlaikytas laivo reiso saugumas.

 

Saugaus laivavedybos budėjimo išlaikymas.

 

Budėjimas

 

Nuodugnus 1972 m. „Tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių“ (su pakeitimais) turinio, taikymo ir paskirties išmanymas.

 

„Laivavedybos budėjimo principų“ turinio išmanymas.

 

Naudojimasis laivų eismo trasomis pagal „Bendrąsias laivų eismo trasų taisykles“.

 

Pranešimų teikimas, remiantis Bendraisiais laivų pranešimų sistemų principais ir LET procedūromis.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

Budėjimas, pamainos perdavimas ir jos priėmimas atitinka priimtus principus ir procedūras.

 

Nuolatinis tinkamas stebėjimas, laikantis priimtų principų ir procedūrų.

 

Laivo žiburiai, signaliniai ženklai ir garso signalai atitinka 1972 m. „Tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių“ (su pakeitimais) reikalavimus ir teisingai atpažįstami.

 

Laivų eismo, laivo ir aplinkos kontrolė vykdoma priimtus principus ir procedūras atitinkančiu periodiškumu ir mastu.

 

Veiksmai, kurių imamasi tam, kad būtų išvengta pavojingo suartėjimo arba susidūrimo su kitais laivais, atitinka 1972 m. „Tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių“ (su pakeitimais) reikalavimus.

 

Sprendimai keisti kursą ir (arba) greitį priimami laiku ir atitinka priimtą laivavedybos praktiką.

 

Su laivo vedimu tiesiogiai susiję manevrai ir veikla tinkamai registruojami.

 

Tiksliai apibrėžiama atsakomybė už laivo vedimą bet kuriuo metu, taip pat ir tada, kai tiltelyje yra kapitonas ir kai laivą veda locmanas.

 

 

 

Veiksmai avarinėmis aplinkybėmis.

 

Veiksmai avarinėmis aplinkybėmis, įskaitant:

 

1) atsargumo priemones dėl keleivių apsaugos ir saugumo avarinėmis aplinkybėmis,

 

2) pirminį apgadinimų įvertinimą ir apgadinimų kontrolę,

 

3) veiksmus, kurių reikia imtis susidūrus laivams,

 

4) veiksmus, kurių reikia imtis laivui užplaukus ant seklumos.

 

Atestuojant asmenį kapitono pareigoms, privaloma papildomai įtraukti šiuos dalykus:

 

1) avarinį laivo vairavimą,

 

2) pasirengimą kitą laivą arba savo laivą buksyruoti,

 

3) žmonių gelbėjimą iš vandens,

 

4) pagalbą nelaimės ištiktam laivui,

 

5) supratimą apie veiksmus, kurių reikia imtis, kai avarinės situacijos susidaro uoste.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) praktinis rengimas.

 

Avarinės situacijos pobūdis ir mastas nustatomi nedelsiant.

 

Pirminiai veiksmai ir, jei reikalinga, laivo manevrai vykdomi pagal parengties planus ir atitinka padėties rimtumą bei avarijos pobūdį.

 

Reagavimas į nelaimės signalą jūroje.

 

Paieška ir gelbėjimas

 

Tarptautinio aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo (IAMSAR) vadovo išmanymas

 

Egzaminas ir įgyto praktinio rengimo arba patvirtinto rengimo naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma) įvertinimas.

 

Nelaimės arba avarinės situacijos signalas atpažįstamas nedelsiant.

 

Parengties planai ir nuolat galiojančių potvarkių nurodymai įgyvendinami ir jų laikomasi.

 

Laivo manevrai ir nedidelių laivų jėgainių eksploatavimas.

 

Laivo manevravimas ir valdymas

 

Žinios apie veiksnius, turinčius poveikio saugiam manevravimui ir valdymui.

 

Nedidelių laivų jėgainių ir pagalbinių mechanizmų eksploatavimas.

 

Tinkamos inkaravimo ir švartavimo procedūros.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).

 

Atliekant įprastus manevrus, neviršijamos saugios varymo, vairavimo ir energetinės sistemų eksploatacijos ribos.

 

Laivo kurso ir greičio pakeitimai padeda saugiai vesti laivą.

 

Jėgainė, pagalbiniai mechanizmai ir įrenginiai visada valdomi pagal jų technines specifikacijas ir saugiai eksploatuojami.

 

 

Funkcija: darbas su kroviniais ir jų sukrovimas (eksploatavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Krovinių pakrovimo, sukrovimo, sutvirtinimo ir iškrovimo kontrolė ir jų priežiūra reiso metu.

 

Darbas su kroviniais, jų sukrovimas ir sutvirtinimas

 

Žinios apie krovos darbų saugą, saugų krovinių sukrovimą ir sutvirtinimą, įskaitant pavojingus ir kenksmingus krovinius ir jų poveikį žmogaus gyvybės laive ir laivo saugumui.

 

Naudojimasis Tarptautiniu pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksu.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).

 

Krovos darbai atliekami pagal krovinių išdėstymo planą arba kitus dokumentus ir pagal nustatytas saugos taisykles, įrangos eksploatavimo instrukcijas ir laivo apribojimus dėl krovinių sukrovimo.

 

Darbai su pavojingais ir kenksmingais kroviniais atliekami laikantis tarptautinių taisyklių ir pripažintų normatyvų bei saugios praktikos kodeksų.

 

 

 

 

Funkcija: laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių priežiūra laive (eksploatavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įvertinimo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Taršos prevencijos reikalavimų atitikties užtikrinimas.

 

 

 

Jūros aplinkos taršos prevencija ir tam taikomos procedūros

 

Žinios apie atsargumo priemones, kurių reikia imtis, kad būtų išvengta jūros aplinkos teršimo, ir taikomos procedūros.

 

Taršos prevencijos procedūros ir visa su jomis susijusi įranga.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive.

 

Visapusiškai laikomasi laivo eksploatavimo kontrolės procedūrų, užtikrinamas visapusiškas MARPOL konvencijos reikalavimų laikymasis.

 

Laivo tinkamumo plaukioti išsaugojimas.

 

Laivo stovumas

 

Praktinės žinios apie stovumo, diferento ir įtempio lenteles, diagramas bei įtempių apskaičiavimo prietaisus ir sugebėjimas jas pritaikyti.

 

Supratimas apie pirminius veiksmus, kurių reikia imtis laivui iš dalies praradus plūdrumą.

 

Laivo korpuso sandarumo pagrindų išmanymas.

 

 

 

Laivo konstrukcija

 

Bendros žinios apie pagrindines laivo sandaros dalis ir apie įvairių dalių taisyklingus pavadinimus.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

Bet kuriomis laivo pakrovimo sąlygomis jo stovumas atitinka TJO nepažeisto stovumo kriterijus.

 

Veiksmai, kurių imamasi laivo korpuso sandarumui išsaugoti, atitinka priimtą praktiką.

 

Priešgaisrinė sauga laive, gaisrų kontrolė ir gesinimas.

 

Priešgaisrinė sauga ir gaisrų gesinimo įranga

 

Gebėjimas organizuoti priešgaisrines pratybas.

 

Žinios apie gaisrų klasifikavimą ir degiąsias medžiagas.

 

Žinios apie gaisrų gesinimo sistemas.

 

Žinios apie veiksmus, kurių reikia imtis kilus gaisrui, įskaitant gaisrus naftos sistemose.

 

Įgyto patvirtinto gaisrų gesinimo parengimo ir patirties, kaip nustatyta A-VI/3 poskyryje, įvertinimas.

 

Problemos pobūdis ir mastas įvertinami nedelsiant, pirminiai veiksmai atitinka avarines procedūras ir laivo parengties planus.

 

Evakuacijos, avarinio išjungimo ir izoliavimo procedūros atitinka avarinės situacijos pobūdį ir vykdomos nedelsiant.

 

Perduodamų pranešimų ir laivo personalo informavimo pirmumas, lygis ir laikas yra tiesiogiai susiję su avarinės situacijos pobūdžiu ir atitinka problemos svarbą.

 

 

 

Žmonių gelbėjimo įrangos naudojimas.

 

Žmonių gelbėjimas

 

Gebėjimas organizuoti laivo evakuacijos pratybas ir žinios apie gelbėjimosi valčių ar plaustų ir gelbėjimo valčių panaudojimą, jų nuleidimo į vandenį priemones ir tvarką, jų inventorių, įskaitant gelbėjimo radijo aparatūrą, palydovinius avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB), paieškos ir gelbėjimo atsakiklius (SART), vandens nepraleidžiančius gelbėjimosi kostiumus ir šilumines apsaugos priemones.

 

Įgyto patvirtinto rengimo ir patirties, kaip nustatyta A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, įvertinimas.

 

 

 

 

 

Reagavimo į laivo evakuacijos ir gelbėjimo situacijas veiksmai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas, veikiama pagal priimtą saugumo praktiką ir priimtus normatyvus.

 

Pirmosios medicinos pagalbos teikimas laive.

 

Medicinos pagalba

 

Praktinis medicinos vadovų ir per radiją gautų rekomendacijų pritaikymas, įskaitant gebėjimą veikti remiantis tokiomis žiniomis laive galinčių įvykti nelaimingų atsitikimų ir ligų atvejais.

 

Įgyto patvirtinto rengimo, kaip nustatyta A-VI/4 poskyrio 1–3 dalyse, įvertinimas.

 

Tikėtinos sužalojimo arba ligonio būklės priežastys, pobūdis ir mastai nustatomi nedelsiant, gydymas sumažina tiesioginę grėsmę gyvybei.

 

Teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra.

 

Pagrindinės praktinės žinios apie su žmogaus gyvybės apsauga jūroje ir jūros aplinkos apsauga tiesiogiai susijusias TJO konvencijas.

 

 

 

Egzamino ir patvirtinto rengimo įvertinimas.

 

Su žmogaus gyvybės apsauga jūroje ir jūros aplinkos apsauga tiesiogiai susiję teisės aktų reikalavimai nustatomi teisingai.

 

Indėlis užtikrinant įgulos narių ir laivo saugumą.

 

Asmeninių išgyvenimo būdų išmanymas.

 

Žinios apie priešgaisrines priemones ir gebėjimas gesinti gaisrus.

 

Gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą.

 

Asmeninio saugumo išmanymas ir socialinės atsakomybės suvokimas.

 

Įgyto patvirtinto rengimo ir patirties, kaip nustatyta A-VI/1 poskyrio 2 dalyje, įvertinimas.

 

Tinkamai naudojama reikiama saugumo ir apsauginė įranga.

 

Visada laikomasi saugos darbe praktikos ir tvarkos įgulos nariams ir laivui apsaugoti.

 

Visada laikomasi procedūrų aplinkai apsaugoti.

 

Pradiniai ir tolesni veiksmai, kurių imamasi sužinojus apie avarinę situaciją, atitinka nustatytą veiksmų avarinėmis aplinkybėmis tvarką.

 

 

 

A-II/4 poskyris

 

Privalomi mažiausi atestavimo reikalavimai, taikomi eiliniams laivavedybos budėjimo pamainos jūrininkams

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Kiekvienas 500 bendrosios talpos arba didesnio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainos eilinis jūrininkas privalo įrodyti, jog jis yra kompetentingas atlikti pagalbinio lygmens laivavedybos funkciją, kaip nurodyta A-II/4 lentelės 1 skiltyje.

 

2. Mažiausias žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, kurio reikalaujama iš 500 bendrosios talpos arba didesnio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainos eilinių jūrininkų, nurodytas A-II/4 lentelės 2 skiltyje.

 

3. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-II/4 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą. 3 skiltyje nurodytas „praktinis egzaminas“ gali apimti ir patvirtintą rengimą krante, per kurį klausytojai laiko praktinius egzaminus.

 

4. Tais atvejais, kai nėra sudarytų kompetencijos lentelių tam tikroms pagalbinio lygmens funkcijoms, Administracija pati atsako už tai, kad būtų nustatyti tinkami parengimo, įvertinimo ir atestavimo reikalavimai, taikytini tam personalui, kuriam paskiriama atlikti šias pagalbinio lygmens funkcijas.

 

 

A-II/4 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai laivavedybos budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams

 

Funkcija: laivavedyba (pagalbinis lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Laivo vairavimas ir vairavimo komandų, taip pat duodamų ir anglų kalba, vykdymas.

 

Naudojimasis magnetiniais ir girokompasais.

 

Vairavimo komandos.

 

Vairavimo įrenginio perjungimas iš automatinio į rankinį režimą ir atvirkščiai.

 

Įgyto pasirengimo:

 

1) praktinio egzamino,

 

2) patvirtintos darbo patirties arba

 

3) patvirtintos patirties, įgytos mokomajame laive, įvertinimas.

 

Nustatytu kursu laivas vedamas laikantis priimtinų ribų, atsižvelgiant į plaukiojimo rajoną ir vyraujančias bangavimo sąlygas. Kurso keitimas sklandus ir kontroliuojamas.

 

Informacija visada keičiamasi aiškiai ir glaustai; gautos komandos patvirtinamos jūrininkams priimtu būdu.

 

Tinkamas vizualinis ir garsinis stebėjimas.

 

Stebėtojo pareigos, įskaitant pranešimus apie garso signalą, žiburį ar kitokį objektą, apytikslę kryptį link jų nurodant laipsniais arba rumbais.

 

Įgyto pasirengimo:

 

1) praktinio egzamino,

 

2) patvirtintos darbo patirties arba

 

3) patvirtintos patirties, įgytos mokomajame laive, įvertinimas.

 

Garso signalai, žiburiai ir kiti objektai pastebimi nedelsiant, budinčiam vadovaujančiam specialistui nurodoma apytikslė kryptis link jų, išreikšta laipsniais arba rumbais.

 

Pagalba užtikrinant saugaus budėjimo priežiūrą ir kontrolę.

 

Laive vartojamos sąvokos ir apibrėžtys.

 

Naudojimasis atitinkamomis vidaus ryšio ir pavojaus skelbimo sistemomis.

 

Gebėjimas suprasti komandas ir keistis su budinčiu vadovaujančiu specialistu informacija apie tiesiogiai su budėjimo užduotimis susijusius dalykus.

 

Budėjimo pamainos perėmimo, budėjimo ir perdavimo procedūros.

 

Saugiam budėjimui reikalinga informacija.

 

Pagrindinės aplinkos apsaugos procedūros.

 

Darbo patirtimi grįsto pasirengimo arba patirties, įgytos mokomajame laive, įvertinimas.

 

Informacija keičiamasi aiškiai ir glaustai; tais atvejais, kai nėra aiškiai suprantama budėjimui reikalinga informacija arba instrukcijos, kreipiamasi patarimo ar paaiškinimo į budintį vadovaujantįjį specialistą.

 

Budėjimas vyksta, budėjimo pamaina perimama ir perduodama pagal priimtą praktiką ir procedūras.

 

Avarinės įrangos naudojimas ir avarinių procedūrų taikymas.

 

Žinios apie užduotis avarinėmis aplinkybėmis ir pavojaus skelbimo signalus.

 

Žinios apie pirotechninius nelaimės signalus; palydoviniai avariniai vietą nurodantys radijo švyturiai (EPIRB) ir paieškos bei gelbėjimo atsakikliai (SART).

 

Žinios apie tai, kaip išvengti netikrų pavojaus signalų ir ką daryti, atsitiktinai įjungus signalų įtaisą.

 

Praktinių įgūdžių parodymo ir darbo patirties arba patirties, įgytos mokomajame laive, įvertinimas.

 

Pradiniai veiksmai suvokus, jog susidarė avarinė arba nenormali padėtis, atitinka nustatytą praktiką ir procedūras.

 

Informacija visada keičiamasi aiškiai ir glaustai; gautos komandos patvirtinamos jūrininkams priimtu būdu.

 

Avarinės ir pavojaus skelbimo sistemos visada yra tinkamos parengties.

 

 

 

 

 

 

A-II/5 poskyris

 

Privalomi mažiausi atestavimo reikalavimai, taikomi eiliniams jūrininkams, einantiems kvalifikuoto denio skyriaus jūrininko pareigas

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Kiekvienas 500 bendrosios talpos arba didesnio jūrų laivo kvalifikuotas denio skyriaus  jūrininkas privalo įrodyti, jog jis yra kompetentingas atlikti pagalbinio lygmens laivavedybos funkciją, kaip nurodyta A-II/5 lentelės 1 skiltyje.

 

2. Mažiausi žinių, supratimo ir mokėjimo reikalavimai 500 bendrosios talpos arba didesnio jūrų laivo kvalifikuotiems denio skyriaus jūrininkams nurodyti A-II/5 lentelės 2 skiltyje.

 

3. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-II/5 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

 

 

 

 

A-II/5 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai, taikomi eiliniams jūrininkams, einantiems kvalifikuoto denio skyriaus jūrininko pareigas

 

Funkcija: laivavedyba (pagalbinis lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Pagalba, susijusi su saugaus laivavedybos budėjimo užtikrinimu.

 

Gebėjimas suprasti komandas ir su budinčiu vadovaujančiu specialistu keistis informacija apie dalykus, tiesiogiai susijusius su budėjimo užduotimis.

 

Budėjimo pamainos perėmimo, budėjimo ir perdavimo procedūros.

 

Saugiam budėjimui reikalinga informacija.

 

Darbo patirtimi grįsto pasirengimo įvertinimas arba praktinis testas.

 

Informacija keičiamasi aiškiai ir glaustai.

 

Budėjimo pamainos perėmimas, budėjimas ir perdavimas atitinka priimtą praktiką ir procedūras.

 

Pagalba, teikiama švartuojantis, metant inkarą ir atliekant kitus švartavimosi veiksmus.

 

Praktinės žinios apie švartavimosi sistemą ir su ja susijusias procedūras, įskaitant šiuos aspektus:

 

1) švartavimosi ir vilkimo lynų funkcijos; supratimas, kokią funkciją kiekvienas lynas atlieka bendroje sistemoje;

 

2) švartavimosi įrangos pajėgumai, saugi darbinė apkrova ir trūkio jėga, įskaitant švartavimosi trosus, sintetinius ir pluoštinius lynus, gerves, inkarų suktuvus, špilius, bitengus, atraminius kaiščius ir švartavimosi stulpelius;

 

3) veiksmų, skirtų švartavimosi lynams ir trosams (įskaitant buksyravimo lynus) pritvirtinti ir atlaisvinti, seka ir procedūros.

 

4) veiksmų, susijusių su inkarų naudojimu atliekant įvairias operacijas, seka ir procedūros.

 

Praktinis procedūrų ir darbų eigos, susijusios su švartavimusi prie plūduro, išmanymas.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas;

 

3) egzaminas;

 

4) patvirtintas rengimas mokomajame laive;

 

5) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tinkama).

 

Darbai atliekami remiantis nustatyta saugumo praktika ir įrangos naudojimo instrukcijomis.

 

 

 

 

 

Funkcija: darbas su kroviniais ir jų sukrovimas (pagalbinis lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Pagalba dirbant su kroviniais ir juos sandėliuojant.

 

Saugaus darbo su kroviniais, jų sukrovimo, sutvirtinimo ir saugojimo procedūrų žinios, įskaitant pavojingas ir kenksmingas medžiagas bei skysčius.

 

Pagrindinės žinios, susijusios su atsargumo priemonėmis, kurių privalu imtis dirbant su tam tikrų rūšių kroviniais, ir ženklų, kuriais ženklinami kroviniai pagal Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo jūra kodekso (IMDG) nuostatas, atpažinimas.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas;

 

3) egzaminas;

 

4) patvirtintas rengimas mokomajame laive;

 

5) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tinkama).

 

Krovos ir krovinių sandėliavimo darbai atliekami remiantis nustatyta saugumo praktika ir įrangos naudojimo instrukcijomis.

 

Pavojingų ir kenksmingų krovinių krovos ir krovinių sandėliavimo darbai atitinka nustatytus saugios praktikos reikalavimus.

 

 

 

 

 

Funkcija: laivo valdymas ir žmonių priežiūra laive (pagalbinis lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Pagalba, susijusi su saugaus denio įrangos ir mašinų naudojimo užtikrinimu.

 

Denio įrangos išmanymas, įskaitant:

 

1) vožtuvų, siurblių keltuvų, kranų, gikų ir su jais susijusių įrenginių funkcijas ir paskirtį;

 

2) kėlimo gervių, suktuvų, špilių ir su jais susijusių įrenginių funkcijas ir paskirtį;

 

3) liukus, vandeniui nepralaidžias duris, angas ir su jais susijusius įrenginius;

 

4) virves ir trosus, kabelius ir grandines, įskaitant jų konstrukciją, panaudojimą, ženklinimą, techninę priežiūrą ir tinkamą sudėjimą;

 

5) gebėjimą naudotis ir suprasti pagrindinius signalus, susijusius su įrangos naudojimu, įskaitant gerves, suktuvus, kranus ir keltuvus;

 

6) gebėjimą įvairiomis sąlygomis (taip pat ir avarinėmis) naudotis inkarų įranga: išmesti bei pakelti inkarą ir prisišvartuoti.

 

Toliau nurodytų procedūrų išmanymas ir sugebėjimas jas atlikti:

 

1) surišti ir atrišti bocmano kėdes ir pastolius;

 

2) surišti ir atrišti locmano kopėčias, tales, apsaugus nuo žiurkių ir trapus;

 

3) mokėti naudotis jūrininkų smeigtu, įskaitant tinkamą mazgų, rezginių ir stabdančiųjų mazgų naudojimą.

 

Denio ir krovinių tvarkymo įrangos ir priemonių naudojimas ir tvarkymas:

 

1) naudojimosi praėjimais tvarka, liukai ir liukų dangčiai, rampos, borto / pirmagalio / laivagalio durys ar keltuvai;

 

2) vamzdynų sistemos – triumo vandens ir balasto siurbimas ir šuliniai;

 

3) kranai, krovininės strėlės, gervės.

 

Vėliavų ir pagrindinių vienos vėliavos signalų iškėlimas ir nuleidimas (A, B, G, H, O, P, Q).

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas;

 

3) egzaminas;

 

4) patvirtintas rengimas mokomajame laive.

 

 

 

 

 

 

 

Darbo patirtimi grįsto pasirengimo įvertinimas.

 

 

 

Darbo patirtimi grįsto pasirengimo įvertinimas.

 

 

 

 

 

Darbo patirtimi grįsto pasirengimo įvertinimas.

 

Darbai atliekami remiantis nustatyta saugumo praktika ir įrangos naudojimo instrukcijomis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuolat sėkmingai keičiamasi informacija, už kurią atsako operatorius.

 

 

 

Su įranga dirbama saugiai ir laikantis nustatytų procedūrų.

 

 

 

 

 

Taikomi tinkami ir saugią profesinę praktiką atitinkantys surišimo ir atrišimo metodai.

 

 

 

Tinkamai paruošiami ir naudojami mazgai, rezginiai, stabdantieji mazgai, špagatai ir jų dalys, taip pat atliekami veiksmai su išskleistomis burėmis.

 

 

 

 

 

 

 

Tinkamai naudojami blokai ir takelažai.

 

Taikomi tinkami linijų, laidų, kabelių ir grandinių tvarkymo metodai.

 

Darbuotojų sveikata ir jiems taikomos apsaugos priemonės.

 

Saugos darbe ir privačių laivų saugumo praktinės žinios, įskaitant:

 

1) darbą aukštyje,

 

2) darbą per bortą,

 

3) darbą uždarose patalpose,

 

4) leidimą dirbti su sistemomis,

 

5) darbą su laivo virvėmis,

 

6) kėlimo būdus ir metodus, leidžiančius išvengti nugaros susižalojimo,

 

7) saugų darbą su elektra,

 

8) saugų darbą su mechaniniais įrenginiais,

 

9) saugų darbą su cheminėmis ir biologinėmis medžiagomis,

 

10) asmeninį saugumą.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas,

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtintas rengimas mokomajame laive.

 

 

 

Visada laikomasi saugumo procedūrų, skirtų  įgulos nariams ir laivui apsaugoti.

 

Visada laikomasi saugaus darbo praktikos ir tinkamai naudojama reikiama saugumo ir apsauginė įranga.

 

Tinkamai naudojama reikiama saugumo ir apsauginė įranga.

 

Visada laikomasi saugaus darbo praktikos ir tvarkos reikalavimų įgulos nariams ir laivui apsaugoti.

 

 

 

Atsargumo priemonių taikymas ir jūros aplinkos taršos prevencijos reikalavimų atitikties užtikrinimas.

 

 

 

Žinios apie atsargumo priemones, taikomas, kad būtų išvengta jūros aplinkos taršos.

 

Gebėjimas naudotis aplinkos taršą mažinančiomis priemonėmis.

 

Patvirtintų metodų, kaip šalinti jūros teršalus, išmanymas.

 

 

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas,

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtintas rengimas mokomajame laive.

 

Visada laikomasi aplinkos apsaugos procedūrų.

 

 

 

Gelbėjimo valčių ir plaustų naudojimas.

 

 

 

 

 

Žinios apie gelbėjimo valčių ir plaustų naudojimą. Mokėjimas juos paruošti ir nuleisti, taip pat naudotis įranga.

 

Metodų, kaip išgyventi jūroje, išmanymas.

 

Pasirengimo patvirtintuose rengimo kursuose ir įgytos patirties įvertinimas, kaip nustatyta A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse.

 

 

 

Reagavimo į laivo evakuacijos ir gelbėjimo padėtį veiksmai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas, veikiama pagal priimtą saugumo praktiką ir priimtus normatyvus.

 

 

 

 

 

Funkcija: priežiūra ir remontas (pagalbinis lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Pagalba, susijusi su laivo priežiūra ir laivo remontu.

 

 

 

Mokėjimas naudoti dažymo, tepimo ir valymo medžiagas bei įrangą.

 

Gebėjimas suprasti ir atlikti įprastas priežiūros ir remonto procedūras.

 

Paviršių paruošimo metodų išmanymas.

 

Gamintojo saugumo nurodymų ir laivo instrukcijų išmanymas.

 

Saugaus atliekų šalinimo žinios.

 

Mokėjimas pritaikyti, prižiūrėti ir naudoti rankinius bei rankinius su varikliais įrankius.

 

 

 

Įgytos darbo patirties įvertinimas.

 

 

 

 

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas,

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtintas rengimas mokomajame laive,

 

 

 

 

 

Priežiūra ir remontas atliekami laikantis techninių, saugumo ir procedūrų specifikacijų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

III SKYRIUS

 

Mašinų skyriui taikomi normatyvai

 

 

 

A-III/1 poskyris

 

Privalomi mažiausi atestavimo reikalavimai, taikomi nuolatinės priežiūros mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams arba mechanikams, paskirtiems budėti periodiškai neprižiūrimame mašinų skyriuje

 

 

 

Rengimas

 

1. Išsilavinimas ir parengimas, kurių reikalaujama pagal III/1 taisyklės 2 dalies 4 punktą, privalo apimti ir tiesiogiai su mechaniko užduotimis susijusius darbo įgūdžius įgytus mechaninėse ir elektromechanikos dirbtuvėse.

 

Rengimas laive

 

2. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas dirbti 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivų nuolatinės priežiūros mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiu mechaniku arba mechaniku, skiriamu budėti periodiškai neprižiūrimame mašinų skyriuje, privalo išeiti patvirtintą rengimo laive programą:

 

1)    kuria užtikrinama, kad per reikalaujamą darbo jūroje stažo laikotarpį kandidatuojantis asmuo gautų metodišką praktinį parengimą ir įgytų patirties vykdydamas mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančio mechaniko pareigas, užduotis ir įsipareigojimus atsižvelgiant į šio Kodekso B-III/1 poskyryje pateikiamas rekomendacijas;

 

2)    kuri laivuose, kuriuose įgyjamas patvirtintas darbo jūroje stažas, yra kvalifikuoto ir atestuoto mechaniko atidžiai prižiūrima ir kontroliuojama;

 

3)    kurios įgyvendinimas tinkamai užfiksuojamas rengimo registravimo dienyne ar panašiame dokumente.

 

Kompetencijos normatyvas

 

3. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas dirbti 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivų nuolatinės techninės priežiūros mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiu mechaniku arba mechaniku, skiriamu budėti periodiškai neprižiūrimame mašinų skyriuje, privalo įrodyti, kad jis sugeba vykdyti eksploatavimo lygmens pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-III/1 lentelės 1 skiltyje.

 

4. Atestuojant reikalaujamas mažiausias žinių, supratimo bei mokėjimo lygis nurodytas A-III/1 lentelės 2 skiltyje.

 

5. A-III/1 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų išmanymas turi būti tokio lygio, kad mechanikai galėtų atlikti budėjimo užduotis.*

 

6. Rengimas ir patirtis būtinam teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygiui pasiekti turi būti grindžiami A-VIII/2 poskyrio 4-2 dalimi „Budėjimo mašinų skyriuje principai“, taip pat turi būti atsižvelgiama į tiesiogiai su tuo susijusius šio Kodekso šios dalies reikalavimus ir į B dalies rekomendacijas.

 

7. Atestuojant asmenis, kandidatuojančius dirbti laivuose, kuriuose garo katilai nėra laivo mašinų dalis, galima neįtraukti tiesiogiai su tuo susijusių A-III/1 lentelės reikalavimų. Tokiu pagrindu išduotas pažymėjimas negalioja darbui laivuose, kuriuose garo katilai sudaro laivo mašinų dalį, tol, kol mechanikas neatitiks neįtrauktų A-III/1 lentelės kompetencijos normatyvo reikalavimų. Kiekvienas toks apribojimas nurodomas pažymėjime ir patvirtinime.

 

8. Administracija gali nereikalauti žinias įrodančio dokumento norint dirbti su kai kuriais įrenginiais. Tačiau su tam tikrais įrenginiais leidžiama dirbti tik turint atitinkamą galiojantį pažymėjimą. Mechanikas turi įrodyti, jog jis atitinka keliamus žinių reikalavimus, ir tik tuomet jam suteikiamas pažymėjimas, leidžiantis dirbti su šiais įrenginiais. Bet koks apribojimas dirbti su tam tikrais įrenginiais turi būti nurodomas pažymėjime ir patvirtinime. 

 

9. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-III/1 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

 

Pakrančių reisai

 

10. III/1 taisyklės 2 dalies 2–5 punktų reikalavimus, taikomus žinių, supratimo ir įgūdžių lygiui, kurio reikalaujama pagal skirtingus A-III/1 lentelės 2 skilties punktus, galima keisti, atsižvelgiant į tai, koks žinių lygis būtinas, taikant juos pakrančių reisus atliekančių mažesnio negu 3000 kW galingumo pagrindinių variklių laivų mechanikams, taip pat atsižvelgiant ir į poveikį visų tuose pačiuose vandenyse galinčių plaukioti laivų saugumui. Bet koks apribojimas nurodomas pažymėjime ir patvirtinime.

 

 

 

 

A-III/1 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai nuolatinės priežiūros mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams arba mechanikams, paskirtiems budėti periodiškai neprižiūrimame mašinų skyriuje

 

Funkcija: jūrų laivų mašinos (eksploatavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Saugus budėjimas mašinų skyriuje.

 

Nuodugnus „Budėjimo mašinų skyriuje principų“ išmanymas, įskaitant:

 

1) užduotis, susijusias su budėjimo perėmimu ir priėmimu,

 

2) įprastas budėjimo užduotis,

 

3) mašinų skyriaus dienyno tvarkymą ir įrašomų prietaisų rodmenų reikšmės supratimą,

 

4) užduotis, susijusias su budėjimo perdavimu.

 

Saugos ir avarinės procedūros; visų sistemų perjungimas iš nuotolinio / automatinio valdymo režimo į valdymo vietoje režimą.

 

Atsargumo priemonės, kurių reikia laikytis budint, ir neatidėliotini veiksmai kilus gaisrui arba įvykus avariniam gedimui, ypač naftos sistemose.

 

Mašinų skyriaus išteklių valdymas

 

Mašinų skyriaus išteklių valdymo principų išmanymas, įskaitant:

 

1) išteklių paskirstymą, skyrimą ir prioritetų nustatymą,

 

2) veiksmingą bendravimą,

 

3) atkaklumą ir lyderystę,

 

4) gebėjimą suvokti padėtį ir neprarasti šio įgūdžio,

 

5) sprendimus, rodančius, kad atsižvelgiama į įgulos patirtį.

 

 

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtintas rengimas

 

2) patvirtinta darbo patirtis,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą

 

Budėjimas, perdavimas ir priėmimas atitinka priimtus principus ir procedūras.

 

Techninės įrangos ir sistemų kontrolės periodiškumas ir mastas atitinka gamintojo rekomendacijas ir priimtus principus bei procedūras, įskaitant „Budėjimo mašinų skyriuje principus“.

 

Veiksmai ir veikla, tiesiogiai susiję su laivo techninėmis sistemomis, tinkamai registruojami.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ištekliai paskirstomi ir skiriami pagal poreikius ir tinkamai nustatytus prioritetus reikiamoms užduotims atlikti.

 

Informacija perduodama ir gaunama aiškiai ir nedviprasmiškai.

 

Abejotini sprendimai ir (arba) veiksmai tikrinami ir imamasi tinkamų priemonių.

 

 

 

Rodomas veiksmingas lyderio elgesys.

 

Įgulos nariai tiksliai suvokia esamą ir numatomą mašinų skyriaus ir su skyriumi susijusios sistemos būklę ir išorinę aplinką.

 

 

 

Naudojimasis rašytine ir žodine anglų kalba.

 

Anglų kalbos mokėjimas tiek, kiek reikia naudojantis techniniais leidiniais ir einant mechaniko pareigas.

 

Egzaminas ir praktinio pasirengimo įvertinimas.

 

Tiesiogiai su mechaniko užduotimis susiję leidiniai anglų kalba suprantami teisingai.

 

Pranešimai yra aiškūs ir suprantami.

 

Vidaus ryšio sistemų naudojimas.

 

Mokėjimas valdyti visas laivo vidaus ryšio sistemas.

 

 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tinkama),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

Sėkmingas nuolatinis keitimasis informacija.

 

Išsamūs, tikslūs ir nustatytus reikalavimus atitinkantys ryšio įrašai.

 

 

 

 

 

Pagrindinių variklių ir pagalbinių mechanizmų, taip pat su jais susijusių valdymo sistemų eksploatavimas.

 

Pagrindinių mechanizmų ir su jais susijusių sistemų konstrukcijos ir veikimo principų išmanymas, įskaitant:

 

1) laivo dyzelinius variklius,

 

2) laivo garo turbinas,

 

3) laivo dujų turbinas,

 

4) laivo katilus,

 

5) velenų įrangą, įskaitant sraigtus,

 

6) kitus pagalbinius mechanizmus, įskaitant: įvairius siurblius; oro kompresorius; valymo, gėlo vandens paruošimo įrenginius; šilumokaičius; šaldymo, oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemas,

 

7) vairo pavaras,

 

8) automatines valdymo sistemas,

 

9) skysčių tekėjimo sistemas; tepalų, degalų ir aušinimo sistemų savybes,   

 

10) denyje sumontuotus mechanizmus.

 

Saugos ir avarinių situacijų procedūrų išmanymas dirbant su variklių įranga ir valdymo sistemomis.

 

Paruošimas, eksploatacija, gedimų nustatymas ir būtinų priemonių ėmimasis tam, kad būtų išvengta toliau nurodytų mechanizmų ir valdymo sistemų pažeidimų:  

 

1) pagrindinio variklio ir pagalbinių mechanizmų,

 

2) garo katilo, pagalbinių mechanizmų ir garų sistemų,

 

3) pagrindinių pagalbinių varančiųjų mechanizmų ir susijusių sistemų,

 

4) kitų pagalbinių mechanizmų, įskaitant šaldymo, kondicionavimo ir vėdinimo sistemas.

 

 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

 

 

Valdomi mechanizmai ir jų konstrukcija suprantama ir gali būti paaiškinta remiantis brėžiniais ir instrukcijomis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Operacijos planuojamos ir vykdomos laikantis taisyklių ir procedūrų, nustatytų jų saugumui užtikrinti ir jūros aplinkos taršai išvengti.

 

Nukrypimai nuo normalaus veikimo nustatomi nedelsiant.

 

Jėgainės ir mechanizmų pajėgumas nuolat atitinka poreikius, įskaitant įsakymus nuo tiltelio dėl greičio ir judėjimo krypties keitimo.

 

Mechanizmų veikimo sutrikimų priežastys nustatomos nedelsiant; veiksmai planuojami taip, kad būtų užtikrintas bendras laivo ir jėgainės saugumas, atsižvelgiant į vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.

 

 

 

Kuro, tepalo, balasto ir kitų siurblių ir susijusių sistemų valdymas.

 

 

 

Siurblių ir vamzdynų sistemų valdymo, įskaitant valdymo sistemas, savybių išmanymas.

 

Siurblių sistemos:

 

1) įprastinės pumpavimo operacijos,

 

2) triumo vandens, balasto ir krovinio siurblių sistemų eksploatavimas.

 

Reikalavimų tepaluoto vandens skirtuvams (ar panašiems įrenginiams) išmanymas ir mokėjimas juos valdyti.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

Operacijos planuojamos ir vykdomos laikantis taisyklių ir procedūrų, nustatytų jų saugumui užtikrinti ir jūros aplinkos taršai išvengti.

 

Nukrypimai nuo normalaus veikimo nustatomi nedelsiant ir imamasi atitinkamų priemonių.

 

 

 

Funkcija: elektrotechnika, elektroninė ir valdymo įranga (eksploatavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Elektros, elektronikos ir valdymo sistemų valdymas.

 

 

 

 

 

Pagrindinių toliau nurodytų elektros, elektronikos ir valdymo įrangos sandaros ir veikimo principų išmanymas.

 

1) Elektros įranga:

 

a) generatorių ir paskirstymo sistemos,

 

b) generatorių paruošimas, paleidimas, lygiagretus jungimas ir keitimas,

 

c) elektros varikliai, įskaitant paleidimo metodus,

 

d) aukštos įtampos įrenginiai,

 

e) nuosekliosios valdymo grandinės ir susijusių prietaisų sistemos.

 

2) Elektroninė įranga:

 

a) pagrindinių elektroninių grandinių elementų savybės,

 

b) automatinių valdymo sistemų struktūrinė schema,

 

c) mechanizmų valdymo sistemų funkcijos ir savybės, įskaitant pagrindinio variklio ir garų katilo automatinį valdymą.

 

3) Valdymo sistemos:

 

a) įvairios automatinio valdymo metodikos ir savybės;

 

b) „Proporcingumo-integralumo-išvestinumo (PII) (angl. Proportional–Integral–Derivative) (PID) valdymo ypatybės ir susijusių sistemų prietaisai procesams kontroliuoti. 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

Operacijos planuojamos ir vykdomos laikantis jų saugumui užtikrinti nustatytų taisyklių ir procedūrų.

 

 

 

 

 

Elektros ir elektronikos įrangos priežiūra ir remontas.

 

Saugos reikalavimų, dirbant su laivo elektros sistemomis, įskaitant saugų elektros įrangos izoliavimą prieš tai, kai įgulos nariams bus leista dirbti su šia įranga, išmanymas.

 

Gebėjimas prižiūrėti ir taisyti elektros įrangos sistemos gedimus, skydines, elektros variklius, generatorius, nuolatinės srovės elektros sistemas bei įrangą.

 

Gebėjimas nustatyti elektros gedimus,  jų vietą ir imtis priemonių, kad būtų išvengta pažeidimų.

 

Elektros testavimo ir matavimų įrangos konstrukcijos ir veikimo principo išmanymas.

 

Mokėjimas atlikti toliau nurodytos įrangos ir jos konfigūracijų tinkamo veikimo bandymus: 

 

1) stebėjimo sistemų,

 

2) automatinių valdymo prietaisų,

 

3) apsaugos prietaisų.

 

Elektros ir nesudėtingų elektroninių schemų supratimas ir aiškinimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinti praktiniai įgūdžių lavinimo kursai,

 

2) patvirtinta praktinė patirtis ir egzaminai,

 

3) patvirtinta darbo patirtis,

 

4) patvirtinta mokomajame laive įgyta patirtis.

 

Darbo saugos priemonės yra tinkamos.

 

Rankinių įrankių, matavimo ir testavimo prietaisų pasirinkimas tinkamas, o rezultatų aiškinimas tikslus.

 

Įrangos išmontavimas, apžiūra, remontas ir surinkimas atliekamas laikantis taisyklių ir atitinkamos darbo praktikos.

 

Surinkimas ir įrangos veikimo patikrinimas atitinka nustatytas taisykles ir atitinkamą darbo praktiką.

 

 

 

 

 

 

Funkcija: techninė priežiūra ir remontas (eksploatavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Tinkamas rankinių, mechaninių įrankių ir matavimo prietaisų naudojimas laive gamybai ir remontui.

 

 

 

 

 

Medžiagų, naudojamų laivams ir įrangai gaminti bei taisyti, savybių ir apribojimų išmanymas.

 

Gamybos ir remonto procesų savybių ir apribojimų išmanymas.

 

Sistemų ir dalių savybių ir parametrų, kurių reikia juos gaminant ir remontuojant, išmanymas.

 

Saugių avarinės situacijos ir laikino taisymo metodų išmanymas.

 

Žinios, kokių saugumo priemonių reikia imtis norint užtikrinti saugią darbo aplinką ir saugų rankinių, mechaninių įrankių ir matavimo prietaisų naudojimą.

 

Žinios, kaip naudotis rankiniais, mechaniniais įrankiais ir matavimo prietaisais.

 

Žinios, kaip naudoti įvairių tipų sandariklius ir  pakuotes.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinti praktiniai įgūdžių lavinimo kursai,

 

2) patvirtinta praktinė patirtis ir egzaminai,

 

3) patvirtinta darbo patirtis

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

Tinkamas laivo sudedamųjų dalių gamybai reikiamų svarbių parametrų nustatymas.

 

Tinkamas medžiagų pasirinkimas .

 

Gamyba atitinka leistinus nuokrypius.

 

Įrangos, rankinių ir mechaninių įrankių, matavimo prietaisų naudojimas tinkamas ir saugus.

 

 

 

Laivo mechanizmų ir įrangos techninė priežiūra ir remontas

 

 

 

 

 

Saugos priemonių remontuojant ir atliekant techninę priežiūrą, įskaitant laivo mechanizmų ir įrangos saugų izoliavimą, prieš tai, kai įgulos nariams bus leista dirbti su šiais mechanizmais ir įranga, taikymas. 

 

Pagrindinės mechanikos žinios ir įgūdžiai.

 

Mokėjimas atlikti techninę priežiūrą ir remontą: mechanizmų ir įrangos išmontavimas, suderinimas ir surinkimas.

 

Mokėjimas naudotis specialiais įrankiais ir matavimo prietaisais.

 

Mokėjimas suderinti parametrus ir parinkti medžiagas, kurių reikia įrangai gaminti. 

 

Mokėjimas naudotis brėžiniais ir naudojimosi instrukcijomis.

 

Mokėjimas naudotis vamzdynų, hidraulinėmis ir pneumatinėmis diagramomis.

 

 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) aprobuoti praktiniai įgūdžių lavinimo kursai,

 

2) patvirtinta praktinė patirtis ir egzaminai,

 

3) patvirtinta darbo patirtis

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive.

 

Taikomos saugos procedūros yra tinkamos.

 

Įrankių ir atsarginių įrenginių pasirinkimas yra tinkamas.

 

Įrangos išmontavimas, apžiūra, remontas ir surinkimas atitinka taisykles ir tinkamą darbo praktiką.

 

Įrangos veikimo testavimas atitinka taisykles ir tinkamą darbo praktiką.

 

Medžiagų ir dalių pasirinkimas yra tinkamas.

 

 

 

 

 

Funkcija: laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių priežiūra laive (eksploatavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Taršos prevencijos reikalavimų laikymosi užtikrinimas.

 

Jūros aplinkos taršos prevencija

 

Žinios apie atsargumo priemones, kurių reikia imtis tam, kad būtų užkirstas kelias jūros aplinkos teršimui.

 

Kovos su tarša procedūros ir visa su jomis susijusi įranga.

 

Aktyvių priemonių, padedančių apsaugoti jūros aplinką, svarba.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas.

 

Visiškai laikomasi laivo eksploatavimo kontrolės procedūrų, ir procedūrų, kuriomis užtikrinamas MARPOL konvencijos reikalavimų laikymasis.

 

Imamasi visų priemonių, padedančių užtikrinti aplinką saugančio laivo vardą.

 

Laivo tinkamumo plaukioti išsaugojimas.

 

Laivo stovumas

 

Praktinės žinios apie stovumo, diferento ir įtempio lenteles, diagramas bei įtempio apskaičiavimo prietaisus ir gebėjimas tai pritaikyti.

 

Laivo korpuso sandarumo pagrindų supratimas.

 

Supratimas apie pirminius veiksmus, kurių reikia imtis laivui iš dalies praradus plūdrumą.

 

Laivo sandara

 

Bendros žinios apie pagrindines laivo struktūros dalis ir apie taisyklingus įvairių dalių pavadinimus.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

Bet kuriomis laivo pakrovimo sąlygomis jo stovumas atitinka TJO nepažeisto stovumo kriterijus.

 

Veiksmai, kurių imamasi laivo korpuso sandarumui išsaugoti, atitinka priimtą praktiką.

 

 

 

 

 

Priešgaisrinė sauga laive, gaisrų kontrolė ir jų gesinimas.

 

Priešgaisrinė sauga ir gaisrų gesinimo įranga

 

Gebėjimas organizuoti priešgaisrines pratybas.

 

Žinios apie gaisrų klasifikavimą ir degiąsias medžiagas.

 

Žinios apie gaisrų gesinimo sistemas.

 

Veiksmai, kurių reikia imtis kilus gaisrui, įskaitant gaisrus naftų sistemose.

 

Įgyto gaisrų gesinimo parengimo ir patirties įvertinimas, kaip nustatyta A-VI/3 poskyrio 1–3 dalyse.

 

Problemos pobūdis ir mastas įvertinami nedelsiant, pirminiai veiksmai atitinka avarines procedūras ir laivo parengties planus.

 

Evakuacijos, avarinio išjungimo ir izoliavimo procedūros atitinka avarinės situacijos pobūdį ir vykdomos nedelsiant.

 

Perduodamų pranešimų ir laivo personalo informavimo pirmumas, lygis ir laikas yra tiesiogiai susiję su avarinės situacijos pobūdžiu ir atitinka problemos svarbą.

 

Gelbėjimo įrangos naudojimas.

 

Žmonių gelbėjimas

 

Gebėjimas organizuoti laivo evakuacijos pratybas ir žinios apie gelbėjimosi valčių ar plaustų ir gelbėjimo valčių panaudojimą, jų nuleidimo į vandenį priemones ir tvarką, jų inventorių, įskaitant gelbėjimo radijo aparatūrą, palydovinius avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB), paieškos ir gelbėjimo atsakiklius (SART), vandens nepraleidžiančius gelbėjimosi kostiumus ir šilumines apsaugos priemones.

 

Įgyto patvirtinto rengimo ir patirties, kaip nustatyta A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, įvertinimas.

 

Reagavimo į laivo evakuacijos ir gelbėjimo situacijas veiksmai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas; veikiama pagal priimtą saugumo praktiką ir priimtus normatyvus.

 

Pirmosios medicinos pagalbos teikimas laive.

 

Medicinos pagalba

 

Praktinis medicinos vadovų bei per radiją gautų rekomendacijų pritaikymas, įskaitant sugebėjimą veikti remiantis tokiomis žiniomis laive galinčių įvykti nelaimingų atsitikimų ir ligų atvejais.

 

Įgyto patvirtinto pasirengimo , kaip nustatyta A-VI/4 poskyrio 1–3 dalyse, įvertinimas.

 

Tikėtinos sužalojimo arba ligonio būklės priežastys, pobūdis ir mastas nustatomi nedelsiant, gydymas kuo labiau sumažina tiesioginę grėsmę gyvybei.

 

Teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra.

 

 

 

Pagrindinės praktinės žinios apie su žmogaus gyvybės apsauga jūroje ir jūros aplinkos apsauga tiesiogiai susijusias TJO konvencijas.

 

Egzamino ir įgyto patvirtinto parengimo įvertinimas.

 

Teisingai nustatomi su žmogaus gyvybės apsauga jūroje ir jūros aplinkos apsauga tiesiogiai susiję teisės aktų reikalavimai.

 

Lyderystės ir komandinio darbo įgūdžių taikymas.

 

Praktinės žinios, susijusios su vadovavimu laivo įgulos nariams ir jų rengimu.

 

Atitinkamų tarptautinių jūrų konvencijų ir nacionalinės teisės aktų išmanymas.

 

Gebėjimas taikyti užduočių ir darbo krūvio valdymo principus, įskaitant:

 

1) planavimą ir koordinavimą;

 

2) įgulos narių skyrimą;

 

3) laiko ir išteklių apribojimus;

 

4) prioritetų nustatymą.

 

Žinios ir gebėjimas veiksmingai taikyti išteklių valdymo principus:

 

1) išteklių paskirstymas, skyrimas ir prioritetų nustatymas;

 

2) veiksmingas informacijos perdavimas laive ir ant kranto;

 

3) sprendimai, rodantys, kad atsižvelgiama į įgulos narių patirtį;

 

4) atkaklumas ir lyderystė, įskaitant motyvaciją;

 

5) gebėjimas suvokti padėtį ir neprarasti šio įgūdžio.

 

Žinios ir gebėjimas taikyti sprendimų priėmimo metodus:

 

1) padėties ir rizikos įvertinimas;

 

2) galimybių nustatymas ir apsvarstymas;

 

3) veiklos krypties pasirinkimas;

 

4) rezultatų veiksmingumo įvertinimas.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtintas rengimas,

 

2) patvirtinta darbo patirtis,

 

3) praktinė užduotis.

 

Įgulos nariams paskirstomos pareigos; jie informuojami apie darbo ir elgesio normatyvus, taikomus konkretiems jūrininkams, kurių būtina laikytis.

 

Jūrininkų rengimo tikslai ir veikla nustatomi įvertinus jų turimą kompetenciją, gebėjimus ir darbo reikalavimus.

 

Parodoma, kad veikla atitinka galiojančias taisykles.

 

 

 

 

 

 

 

Operacijos planuojamos ir ištekliai paskirstomi pagal poreikius ir atsižvelgiant į tinkamai nustatytus prioritetus reikiamoms užduotims atlikti.

 

Informacija perduodama ir gaunama aiškiai ir nedviprasmiškai.

 

Rodomas veiksmingas lyderio elgesys.

 

Suinteresuotieji įgulos nariai tiksliai supranta esamą ir numatomą laivo padėtį, veiklos būklę ir išorinę aplinką.

 

Priimami sprendimai konkrečiomis aplinkybėmis yra veiksmingiausi.

 

Pagalba, susijusi su įgulos narių ir laivo saugumo užtikrinimu.

 

Asmeninių išgyvenimo būdų išmanymas.

 

Žinios apie priešgaisrines priemones ir gebėjimas gesinti gaisrus.

 

Gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą.

 

Asmeninio saugumo išmanymas ir socialinės atsakomybės suvokimas.

 

Įgyto patvirtinto rengimo ir patvirtintos patirties, kaip nustatyta A-VI/1 poskyrio 2 dalyje, įvertinimas.

 

Tinkamai naudojama reikiama saugumo ir apsauginė įranga.

 

Visada laikomasi saugaus darbo praktikos ir tvarkos reikalavimų, skirtų įgulos nariams ir laivui apsaugoti.

 

Visada laikomasi aplinkos apsaugos procedūrų.

 

Pradiniai ir tolesni veiksmai, kurių imamasi sužinojus apie avarinę situaciją, atitinka nustatytą veiksmų avarinėmis aplinkybėmis tvarką.

 

 

 

 

 

 

A-III/2 poskyris

 

Privalomi mažiausi atestavimo reikalavimai, taikomi 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

 

 

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas dirbti 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivų vyriausiuoju mechaniku arba antruoju mechaniku, privalo įrodyti, kad jis sugeba vykdyti vadovavimo lygmens pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-III/2 lentelės 1 skiltyje.

 

2. Atestuojant reikalaujamas mažiausias žinių, supratimo ir mokėjimo lygis nurodytas A-III/2 lentelės 2 skiltyje. Jis apima, praplečia ir pagilina A-III/1 lentelės 2 skiltyje nurodytas mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams skirtas temas.

 

3. Atsižvelgiant į tai, kad antrasis mechanikas privalo būti pasirengęs bet kuriuo metu perimti vyriausiojo mechaniko pareigas, jo atestavimas šiais klausimais turi apimti kandidatuojančio asmens gebėjimą įsisavinti visą prieinamą informaciją, kuri turi įtakos saugiam laivo mašinų eksploatavimui ir jūros aplinkos apsaugai.

 

4. A-III/2 lentelės 2 skiltyje išvardytų dalykų išmanymas turi būti tokio lygio, kad kandidatuojantis asmuo galėtų eiti vyriausiojo mechaniko arba antrojo mechaniko pareigas.*

 

5. Parengimas ir patirties įgijimas  būtinam teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygiui pasiekti turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į tiesiogiai su tuo susijusius šio Kodekso šios dalies reikalavimus ir į B dalies rekomendacijas.

 

6. Administracija gali neįtraukti reikalavimų turėti žinių apie pagrindinių eigos mechanizmų tipus, neatitinkančius tų jėgainių, kurioms galioja išduodamas pažymėjimas. Tokiu pagrindu išduotas pažymėjimas negali galioti bet kuriai neįtrauktai jėgainių kategorijai tol, kol mechanikas neįrodys, jog yra kompetentingas pagal šią kategoriją atitinkančius reikalavimus. Bet koks apribojimas nurodomas pažymėjime ir patvirtinime.

 

7. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-III/2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo pateikti įrodymus, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

 

Pakrančių reisai

 

8. A-III/2 lentelės 2 skiltyje nurodytus privalomus žinių, supratimo ir mokėjimo lygius galima keisti, taikant juos pakrančių reisus atliekančių riboto variklių galingumo laivų vadovaujantiems specialistams tiek, kiek, kaip manoma, tai būtina, atsižvelgiant į poveikį visų tuose pačiuose vandenyse galinčių plaukioti laivų saugumui. Bet koks apribojimas nurodomas pažymėjime ir patvirtinime.

 

 

 

A-III/2 lentelė

Mažiausias kompetencijos normatyvas 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

 

Funkcija: jūrų laivų mašinos (vadovavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Variklių įrangos veikimo valdymas.

 

Toliau nurodytos įrangos ir susijusios pagalbinės įrangos projektinės savybės ir funkciniai mechanizmai:

 

1) jūrų laivo dyzelinis variklis,

 

2) jūrų laivo garo turbina,

 

3) jūrų laivo dujų turbina,

 

4) jūrų laivo garo katilas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą

 

Tinkamas funkcinių mechanizmų ir projektinių savybių išaiškinimas ir suvokimas.

 

Darbų planavimas ir grafikų sudarymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Variklių ir pagalbinės įrangos eksploatavimas, priežiūra, veikimo charakteristikų vertinimas ir saugaus darbo užtikrinimas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teorinės žinios

 

Termodinamika ir šilumos perdavimas.

 

Mechanika ir hidromechanika.

 

Dyzelinių variklių, garo ir dujų turbinų varomosios funkcijos charakteristikos, įskaitant greitį, galią ir degalų sąnaudas.

 

Toliau nurodytos įrangos šiluminis ciklas, šiluminis efektyvumas ir šilumos balansas:

 

1) jūrų laivo dyzelinis variklis,

 

2) jūrų laivo garo turbina,

 

3) jūrų laivo dujų turbina,

 

4) jūrų laivo garo katilas.

 

Šaldytuvai ir šaldymo ciklas.

 

Kuro ir tepalų fizikinės ir cheminės savybės

 

Medžiagų technologija

 

Jūrinė architektūra ir laivų sandara, įskaitant sugadinimų kontrolę

 

 

 

Praktinės žinios

 

Variklių ir pagalbinės įrangos, įskaitant ir susijusias sistemas, paleidimas ir stabdymas.

 

Darbinės variklių ribos.

 

Veiksminga variklių ir pagalbinės įrangos eksploatacija, priežiūra, veikimo charakteristikų vertinimas ir saugaus darbo užtikrinimas.

 

Pagrindinio variklio funkcijos ir automatinio valdymo mechanizmas.

 

Pagalbinės įrangos funkcijos ir automatinio valdymo mechanizmai, įskaitant, tačiau neapsiribojant, toliau nurodytą įrangą:

 

1) generatoriaus skirstymo sistemos,

 

2) garo katilai,

 

3) alyvos valytuvas,

 

4) šaldymo sistema,

 

5) siurblių ir vamzdynų sistemos,

 

6) vairo pavarų sistema,

 

7) darbo su kroviniais įranga ir denio mašinos.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą

 

 

 

Darbų planavimas ir pasirengimas darbams derinami su jėgainės įrenginių konstrukciniais parametrais ir reiso poreikiais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parengimo paleisti variklį ir aprūpinimo kuru, tepalais, aušinimo vandeniu ir oru būdai yra tinkamiausi.

 

Slėgio, temperatūros ir apsisukimų patikrinimai paleidus variklį ir per apšilimą atitinka technines specifikacijas ir suderintus darbų planus.

 

Pagrindinių variklių ir pagalbinių sistemų priežiūra yra pakankama, kad būtų išlaikytos saugaus eksploatavimo sąlygos.

 

Pasirengimo stabdyti ir variklio priežiūros jam atvėstant būdai yra tinkamiausi.

 

Variklių apkrovos matavimo būdai atitinka technines specifikacijas.

 

Veikimas derinamas su įsakymais nuo tiltelio.

 

Našumo lygiai atitinka technines specifikacijas.

 

Vadovavimas kuro, tepalų ir balasto perpumpavimo operacijoms.

 

Mechanizmų, įskaitant siurblius ir vamzdynus, eksploatacija ir techninė priežiūra.

 

 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).

 

Kuro ir balasto perpumpavimo operacijos atitinka eksploatacinius reikalavimus ir vykdomos taip, kad būtų išvengta jūros aplinkos teršimo.

 

 

 

Funkcija: elektrotechnika, elektronika ir valdymo įranga (vadovavimo lygis)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Elektros ir elektroninių valdymo sistemų eksploatacija.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teorinės žinios

 

Jūros elektrotechnologijos, elektronika, automatinio valdymo inžinerija ir apsauginiai prietaisai.

 

Automatinio valdymo įrangos ir apsauginių prietaisų, skirtų toliau nurodytai įrangai, projektinės savybės ir sistemų konfigūracijos:

 

1) pagrindinis variklis,

 

2) generatorius ir skirstymo sistema,

 

3) garo katilas.

 

Elektros variklių veikimo funkcijų valdymo įrangos projektinės savybės ir sistemų konfigūracija.

 

Aukštos įtampos sistemų projektinės savybės.

 

Hidraulinės ir pneumatinės valdymo įrangos savybės.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

 

 

 

 

 

 

Įranga ir sistemos eksploatuojamos pagal eksploatacijos vadovus.

 

Našumo lygiai atitinka technines specifikacijas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gedimų nustatymas ir šalinimas, elektroninės ir elektrinės valdymo įrangos grąžinimas į veikimo būklę.

 

 

 

Praktinės žinios

 

Elektroninės ir elektros valdymo įrangos gedimų nustatymas ir šalinimas.

 

Elektroninės ir elektros valdymo įrangos ir apsauginių prietaisų funkciniai bandymai.

 

Stebėjimo sistemų gedimų nustatymas ir šalinimas.

 

Programinės įrangos versijos kontrolė.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma),

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

Techninė priežiūra planuojama teisingai ir atitinka technines, teisės aktų, saugos ir procedūrų specifikacijas.

 

Tinkamas įrangos tikrinimas, bandymai, įrangos gedimų nustatymas ir šalinimas.

 

 

Funkcija: techninė priežiūra ir remontas (vadovavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Saugių ir veiksmingų techninės priežiūros ir remonto procedūrų organizavimas.

 

Teorinės žinios

 

Darbo su jūrų laivų mašinomis praktiniai įgūdžiai.

 

Praktinės žinios

 

Vadovauti atliekant saugią ir veiksmingą techninę priežiūrą ir remontą.

 

Planuoti techninę priežiūrą, įskaitant įstatymuose nustatytas ir įrangos klasės atitikties patikras.

 

Planuoti remonto darbus.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, vertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas dirbtuvėse.

 

 

 

Techninės priežiūros veiksmai teisingai planuojami ir atliekami pagal technines, teisės aktų, saugos ir procedūrų specifikacijas.

 

Tinkamai parengti techninės priežiūros ir remonto darbų planai, ir specifikacijos, taip pat tinkamos medžiagos ir įranga.

 

Veiksmai, kurių imamasi, leidžia tinkamiausiu būdu atnaujinti mašinas eksploatacijai.

 

Mechanizmų veikimo sutrikimų ir jų priežasčių nustatymas, gedimų pašalinimas.

 

Praktinės žinios

 

Mechanizmų veikimo sutrikimų nustatymas, gedimų nustatymas ir veiksmai, padedantys išvengti apgadinimų.

 

Įrangos patikrinimas ir reguliavimas.

 

Patikrinimas neišardant įrangos.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma)

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

Būdai faktinei eksploatacinei būklei palyginti atitinka rekomenduojamą tvarką ir procedūras.

 

Veiksmai ir sprendimai atitinka rekomenduojamas eksploatacijos specifikacijas ir apribojimus.

 

Saugios darbų tvarkos užtikrinimas.

 

Praktinės žinios

 

Saugi darbų tvarka.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

Darbų tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darbų atlikimo kodeksus, leidimus dirbti ir tinkamai atsižvelgiama į aplinkos apsaugą.

 

 

Funkcija: laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių priežiūra laive (vadovavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Diferento, stovumo ir įtempio kontrolė.

 

Svarbiausių laivo sandaros principų ir teorinių pagrindų bei veiksnių, veikiančių diferentą ir stovumą, taip pat priemonių, kurių būtina imtis tam, kad būtų išsaugoti diferentas ir stovumas, supratimas.

 

Žinios apie poveikį laivo diferentui ir stovumui tuo atveju, kai pažeidžiamas, o vėliau užliejamas kuris nors iš skyrių, ir atsakomąsias priemones, kurių reikia imtis.

 

TJO rekomendacijų dėl laivo stovumo išmanymas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).

 

Stovumas ir įtempis bet kuriuo metu neviršija saugių ribų.

 

Teisės aktų reikalavimų ir priemonių, skirtų žmogaus gyvybės apsaugai jūroje užtikrinti ir jūros aplinkai apsaugoti, laikymosi priežiūra ir kontrolė.

 

Žinios apie tiesiogiai su šiais klausimais susijusią tarptautinę jūrų teisę, įgyvendinamą tarptautiniais susitarimais ir konvencijomis.

 

Dėmesys visų pirma atkreipiamas į:

 

1) liudijimus ir kitus dokumentus, kurie pagal tarptautines konvencijas privalo būti laive, ir į tai, kaip jie gaunami ir kiek laiko galioja,

 

2) atsakomybę pagal atitinkamus 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos reikalavimus,

 

3) atsakomybę pagal 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, su pakeitimais

 

4) atsakomybę pagal Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, su pakeitimais

 

5) Jūrų deklaracijas dėl sveikatos ir tarptautinių sveikatos taisyklių reikalavimus,

 

6) atsakomybę pagal tarptautinės teisės aktus dėl laivo, įgulos, keleivių ir krovinio saugumo,

 

7) jūros aplinkos apsaugos nuo teršimo iš laivų būdus ir priemones,

 

8) nacionalinės teisės aktų dėl tarptautinių susitarimų ir konvencijų įgyvendinimo išmanymą.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).

 

Eksploatacijos ir priežiūros kontrolės procedūros atitinka teisės aktų reikalavimus.

 

Galimas neatitikimas nustatomas greitai ir tiksliai.

 

Planuojamu liudijimų atnaujinimu ir galiojimo pratęsimu užtikrinamas nenutrūkstamas tikrinamų sudedamųjų dalių ir įrangos tinkamumas darbui.

 

Laivo, įgulos ir keleivių saugumo užtikrinimas bei gelbėjimo priemonių, gaisro gesinimo ir kitų saugumo sistemų eksploatacinės būklės išlaikymas.

 

Nuodugnus gelbėjimo priemonių naudojimo taisyklių išmanymas (Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje).

 

Priešgaisrinių ir laivo evakuacijos pratybų organizavimas.

 

Gelbėjimo įrangos, gaisrų gesinimo ir kitų saugumo sistemų eksploatacinės būklės išlaikymas.

 

Veiksmai, kurių avarinėmis aplinkybėmis reikia imtis visiems laive esantiems žmonėms apsaugoti.

 

Veiksmai, kurių reikia imtis, kad būtų kuo labiau išvengta laivo apgadinimų ir jam gelbėti įvykus gaisrui, sprogimui, laivams susidūrus arba laivui užplaukus ant seklumos.

 

Egzaminas ir įgyto praktinio parengimo, patvirtinto rengimo dirbant ir patvirtintos darbo patirties įvertinimas.

 

Gaisro aptikimo ir saugumo sistemų priežiūros procedūromis užtikrinama, kad visi pavojaus signalai pastebimi nedelsiant ir dėl jų imamasi veiksmų pagal nustatytas avarines procedūras.

 

Planų avarinėms situacijoms ir apgadinimams kontroliuoti sudarymas ir avarinių situacijų valdymas.

 

Laivo sandara, įskaitant apgadinimų kontrolę.

 

Gaisrų prevencijos, aptikimo ir gesinimo būdai.

 

Gelbėjimo įrangos veikimas ir naudojimasis ja.

 

Egzaminų ir įgyto patvirtinto rengimo dirbant, taip pat patvirtintos darbo patirties įvertinimas.

 

Avarinėmis aplinkybėmis taikomos procedūros atitinka sudarytus avarinių situacijų planus.

 

Lyderystės ir vadovavimo įgūdžių taikymas.

 

 

 

Žinios, kaip vadovauti personalui, jį organizuoti ir rengti laive.

 

Žinios apie atitinkamas tarptautines jūrų konvencijas ir rekomendacijas, taip pat nacionalinės teisės aktus.

 

Gebėjimas skirti užduotis ir valdyti darbo krūvį, įskaitant:

 

1) planavimą ir koordinavimą,

 

2) įgulos narių skyrimą,

 

3) laiko ir išteklių apribojimus,

 

4) prioritetų nustatymą.

 

Žinios ir gebėjimas veiksmingai taikyti išteklių valdymo principus:

 

1) išteklių paskirstymas, skyrimas ir prioritetų nustatymas,

 

2) veiksmingas informacijos perdavimas laive ir ant kranto,

 

3) sprendimai, rodantys, kad atsižvelgiama į įgulos narių patirtį,

 

4) atkaklumas ir lyderystė, įskaitant motyvaciją,

 

5) gebėjimas suvokti įvairias aplinkybes ir neprarasti šio įgūdžio.

 

Žinios ir gebėjimas taikyti sprendimų priėmimo metodus:

 

1) padėties ir rizikos vertinimas,

 

2) galimybių nustatymas ir apsvarstymas,

 

3) veiklos krypties pasirinkimas,

 

4) rezultatų veiksmingumo įvertinimas.

 

Standartinių veiklos procedūrų kūrimas, įgyvendinimas ir priežiūra.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtintas mokymas,

 

2) patvirtinta darbo patirtis,

 

3) patvirtintas mokymas naudojant treniruoklius

 

Įgulos nariams paskiriamos užduotys ir jie informuojami apie jiems numatomas darbo ir elgesio normas jų individualias savybes atitinkančiu būdu.

 

Rengimo tikslai ir veikla grindžiami asmenų turimos kompetencijos ir sugebėjimų įvertinimu bei eksploatacijos poreikiais.

 

Parodoma, kad veikla atitinka taikytinas taisykles.

 

Operacijos planuojamos ir ištekliai paskirstomi pagal poreikius ir atsižvelgiant į tinkamai nustatytus prioritetus reikiamoms užduotims atlikti.

 

Informacija perduodama ir gaunama aiškiai ir nedviprasmiškai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rodomas veiksmingas lyderio elgesys.

 

Suinteresuotieji  įgulos nariai tiksliai supranta esamą ir numatomą laivo padėtį, veiklos būklę ir išorinę aplinką.

 

Priimami sprendimai yra veiksmingiausi įvertinant konkrečias aplinkybes.

 

Operacijos yra veiksmingos ir atitinka taikomų taisyklių reikalavimus.

 

 

 

A-III/3 poskyris

 

Mažiausi privalomi atestavimo reikalavimai, taikomi nuo 750 kW iki 3000 kW galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

 

 

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas dirbti nuo 750 kW iki 3000 kW galingumo pagrindinių variklių jūrų laivų vyriausiuoju mechaniku arba antruoju mechaniku privalo įrodyti, jog jis sugeba vykdyti vadovavimo lygmens pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-III/2 lentelės 1 skiltyje.

 

2. Atestuojant reikalaujamas mažiausias žinių, supratimo bei mokėjimo lygis nurodytas A-III/2 lentelės 2 skiltyje. Jis apima, praplečia ir pagilina A-III/1 lentelės 2 skiltyje nurodytas periodinės techninės priežiūros mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams arba mechanikams, paskirtiems budėti periodiškai neprižiūrimame mašinų skyriuje, skirtas temas.

 

3. Atsižvelgiant į tai, kad antrasis mechanikas privalo būti pasirengęs bet kuriuo metu imtis vyriausiojo mechaniko pareigų, jo atestavimas šiais klausimais turi apimti kandidatuojančio asmens sugebėjimą įsisavinti visą prieinamą informaciją, kuri turi įtakos saugiam laivo mašinų eksploatavimui ir jūros aplinkos apsaugai.

 

4. A-III/2 lentelės 2 skiltyje išvardytų dalykų išmanymo lygis gali būti žemesnis, tačiau toks, kad kandidatuojantis asmuo galėtų eiti vyriausiojo mechaniko arba antrojo mechaniko pareigas šiame poskyryje nurodyto galingumo pagrindinių variklių laivuose.

 

5. Parengimas ir patirties įgijimas būtinam teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygiui pasiekti turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į tiesiogiai su tuo susijusius šio Kodekso šios dalies reikalavimus ir į B dalies rekomendacijas.

 

6. Administracija gali neįtraukti reikalavimų turėti žinių apie pagrindinių eigos mechanizmų tipus, neatitinkančius tų jėgainių, kurioms galioja išduodamas pažymėjimas. Tokiu pagrindu išduotas pažymėjimas negali galioti bet kuriai neįtrauktai jėgainių kategorijai tol, kol mechanikas neįrodys, jog yra kompetentingas pagal šią kategoriją atitinkančius reikalavimus. Bet koks apribojimas nurodomas pažymėjime ir patvirtinime.

 

7. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-III/2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

 

Pakrančių reisai

 

8. A-III/2 lentelės 2 skiltyje nurodytus privalomus žinių, supratimo ir mokėjimo lygius bei III/3 taisyklės 2 dalies 1 punkto 1 ir 2 papunkčių reikalavimus galima keisti, taikant juos pakrančių reisus atliekančių laivų, kurių pagrindinių variklių pagrindinė varomoji galia yra mažesnė nei 3000 kW, mechanikams tiek, kiek, kaip manoma, to reikia atsižvelgiant į poveikį visų tuose pačiuose vandenyse galinčių plaukioti laivų saugumui. Bet koks apribojimas nurodomas pažymėjime ir patvirtinime.

 

A-III/4 poskyris

 

Privalomi mažiausi atestavimo reikalavimai, taikomi nuolatinės priežiūros mašinų skyriaus budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams arba eiliniams jūrininkams, paskirtiems atlikti užduotis periodiškai neprižiūrimame mašinų skyriuje

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Kiekvienas jūrų laivo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinis jūrininkas privalo įrodyti, jog jis yra kompetentingas atlikti pagalbinio lygmens jūrų laivų mašinų priežiūros funkciją, kaip nurodyta A-III/4 lentelės 1 skiltyje.

 

2. Mažiausias žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, kurio reikalaujama iš mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinių jūrininkų, nurodytas A-III/4 lentelės 2 skiltyje.

 

3. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-III/4 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą. 3 skiltyje nurodytas „praktinis egzaminas“ gali apimti ir patvirtintą rengimą krante, per kurį klausytojai laiko praktinius egzaminus.

 

4. Tais atvejais, kai nėra sudarytų kompetencijos lentelių tam tikroms pagalbinio lygmens funkcijoms, Administracija pati atsako už tai, kad būtų nustatyti tinkami parengimo, įvertinimo ir atestavimo reikalavimai, taikytini tam personalui, kuriam paskiriama atlikti šias pagalbinio lygmens funkcijas.

 

 

 

 

 

 

A-III/4 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai mašinų skyriaus budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams

 

Funkcija: jūrų laivų mašinos (pagalbinis lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Įprastinis budėjimas, atitinkantis mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinio jūrininko užduotis.

 

 

 

Gebėjimas suprasti įsakymus ir būti suprastam tiesiogiai su budėjimo užduotimis susijusiais klausimais.

 

Su mašinų skyriumi susiję vartojami terminai ir mechanizmų bei įrangos pavadinimai.

 

Budėjimo mašinų skyriuje tvarka.

 

Tiesiogiai su operacijomis mašinų skyriuje susijusi darbo sauga.

 

Pagrindinės aplinkos apsaugos procedūros.

 

Naudojimasis tinkamomis vidaus ryšio sistemomis.

 

Mašinų skyriaus pavojaus signalų sistemos ir sugebėjimas skirti įvairius pavojų signalus, ypatingą dėmesį skiriant su gaisrų gesinimu susijusiems pavojaus signalams.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) praktinis egzaminas.

 

Informacija keičiamasi aiškiai ir glaustai; tais atvejais, kai nėra aiškiai suprasta budėjimui reikalinga informacija arba instrukcijos, kreipiamasi patarimo ar paaiškinimo į budintį vadovaujantįjį specialistą.

 

Budėjimas vyksta, budėjimas perimamas ir perduodamas pagal priimtus principus ir procedūras.

 

Budint katilinėje:

 

tinkamo vandens lygio ir tinkamo garo slėgio išlaikymas.

 

Saugi garo katilų eksploatacija.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) praktinis egzaminas arba

 

4) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius, kur tai pritaikoma.

 

Garo katilo būklės įvertinimas yra tikslus ir pagrįstas informacija, gauta iš vietos ir nuotolinių indikatorių, taip pat iš tiesioginių patikrinimų.

 

Reguliavimo veiksmų eilės tvarka ir periodiškumas padeda užtikrinti saugumą ir optimalų veiksmingumą.

 

Avarinės įrangos eksploatavimas ir avarinių procedūrų taikymas.

 

 

 

Žinios apie užduotis avarinėmis aplinkybėmis.

 

Mašinų skyriaus evakuacijos planas.

 

Geras priešgaisrinės įrangos išdėstymo mašinų skyriuje išmanymas ir mokėjimas ja pasinaudoti.

 

Praktinių įgūdžių parodymo ir patvirtintos darbo patirties arba patvirtintos patirties, įgytos mokomajame laive, įvertinimas.

 

Pirminiai veiksmai suvokus, jog susidarė avarinė arba nenormali situacija, atitinka nustatytas procedūras.

 

Informacija visada keičiamasi aiškiai ir glaustai, komandos patvirtinamos jūrininkams įprastu būdu.

 

 

 

 

A-III/5 poskyris

 

Privalomi mažiausi atestavimo reikalavimai, taikomi eiliniams jūrininkams, einantiems kvalifikuoto mašinų skyriaus jūrininko pareigas nuolatinės priežiūros mašinų skyriuje arba kvalifikuoto mašinų skyriaus jūrininko, paskirto atlikti užduotis periodiškai neprižiūrimame mašinų skyriuje, pareigas

 

 

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Kiekvienas kvalifikuotas mašinų skyriaus jūrininkas, dirbantis 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laive ir atsakingas už variklio priežiūrą, privalo įrodyti, kad jis geba atlikti priežiūros lygmens pareigas, nurodytas A-III/5 lentelės 1 skiltyje.

 

2. Kvalifikuoto mašinų skyriaus jūrininko, dirbančio 750 kW arba didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laive, mažiausias žinių, supratimo ir mokėjimo lygis nurodytas A-III/5 lentelės 2 skiltyje.

 

3. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-III/5 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

 

 

A-III/5 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai eiliniams jūrininkams, einantiems kvalifikuoto mašinų skyriaus jūrininko pareigas nuolatinės priežiūros mašinų skyriuje arba kvalifikuoto mašinų skyriaus jūrininko, paskirto atlikti užduotis periodiškai neprižiūrimame mašinų skyriuje, pareigas

 

 

Funkcija: jūrų laivų mašinų priežiūra (pagalbinis lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Pagalba, susijusi su saugia techninės įrangos priežiūra .

 

Gebėjimas suprasti nurodymus ir pateikti priežiūrai vadovaujančiam specialistui su priežiūra susijusius klausimus.

 

Pamainos keitimosi, priežiūros ir užduočių perdavimo procedūros.

 

Informacija, būtina priežiūros saugumui užtikrinti.

 

Įgytos darbo patirties ar praktinio egzamino įvertinimas

 

 

 

Informacija visada keičiamasi aiškiai ir glaustai.

 

Budėjimo pamainos perėmimas, budėjimas ir budėjimo perdavimas atitinka priimtą praktiką ir procedūras.

 

Pagalba, susijusi su mašinų skyriaus įrangos stebėjimu ir valdymu.

 

Pagrindinės žinios apie pagrindinių varomųjų ir pagalbinių mašinų naudojimą ir funkcijas.

 

Pagrindinės žinios apie varomųjų ir pagalbinių mašinų valdymo slėgį, temperatūrą ir skysčių lygį.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) praktinis egzaminas.

 

Pagrindinių varomųjų ir pagalbinių mašinų stebėjimo periodiškumas ir mastas atitinka priimtinus principus ir procedūras.

 

Nustatomi nukrypimai nuo normų.

 

Greitai nustatyta, pranešta ir prieš tęsiant darbą pašalinta nesaugi būklė ar potencialūs pavojai.

 

Pagalba atliekant degalų papildymo ir alyvos keitimo operacijas.

 

Žinios apie degalų sistemos ir alyvos keitimo funkcijas ir operacijas, įskaitant:

 

1) pasirengimą degalų papildymo ir alyvos keitimo operacijoms;

 

2) degalų papildymo ir alyvos keitimo žarnų prijungimo ir atjungimo procedūras;

 

3) procedūras, susijusias su galimais degalų papildymo ar alyvos keitimo operacijų nesklandumais;

 

4) apsaugą, susijusią su degalų papildymo ir keitimo operacijomis;

 

5) gebėjimą teisingai nustatyti ir pranešti apie skysčių lygį tankuose.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas,

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive.

 

Praktinės užduoties vertinimas.

 

Alyvos keitimo operacijos atliekamos laikantis nustatytos saugios darbo praktikos ir įrangos naudojimo instrukcijų.

 

Pavojingi, kenksmingi ir žalingi skysčiai tvarkomi laikantis nustatytos saugios darbo praktikos.

 

Nuolatos sėkmingai keičiamasi informacija, už kurią atsako operatorius.

 

 

 

Pagalba, susijusi su triumo vandens ir balasto siurbimo operacijomis.

 

Žinios apie triumo vandens ir balasto sistemų funkcijas, saugų naudojimą ir priežiūrą, įskaitant:

 

1) pranešimus apie įvykius, susijusius su perpylimo operacijomis;

 

2) gebėjimą teisingai nustatyti ir informuoti apie skysčių lygį tankuose.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas,

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

Praktinės užduoties vertinimas.

 

Operacijos ir įrangos priežiūra atliekama laikantis nustatytos saugaus darbo praktikos ir įrangos naudojimo instrukcijų, siekiant išvengti jūros aplinkos teršimo.

 

Nuolatos sėkmingai keičiamasi informacija, už kurią atsako operatorius.

 

Pagalba dirbant su įranga ir mašinomis.

 

Saugus darbas su įranga, įskaitant:

 

1) vožtuvus ir siurblius,

 

2) tales ir kėlimo įrangą,

 

3) liukus, vandeniui nepralaidžias duris, angas ir susijusią įrangą.

 

Gebėjimas naudoti ir suprasti esminius darbo su kranais, gervėmis ir talėmis signalus.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas,

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

Praktinės užduoties vertinimas.

 

Darbas atliekamas laikantis nustatytos saugaus darbo praktikos ir įrangos naudojimo instrukcijų.

 

Nuolatos sėkmingas keičiamasi informacija, už kurią atsako operatorius.

 

Saugus elektros įrangos naudojimas.

 

Saugus elektros įrangos naudojimas ir valdymas, įskaitant:

 

1) įspėjamuosius pranešimus prieš pradedant eksploatavimo ar remonto darbus,

 

2) izoliavimo procedūras,

 

3) avarinių situacijų procedūras,

 

4) skirtingas denyje esančios įrangos įtampas.

 

Žinios apie elektros smūgių priežastis ir prevencines priemones, apsaugančias nuo elektros smūgių.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas,

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

 

 

Elektros pavojų ir nesaugios įrangos atpažinimas ir informavimas apie pavojų.

 

Išmanymas apie saugias rankinių prietaisų įtampas.

 

Išmanymas apie aukštos įtampos įrangą ir galimą pavojų denyje atliekant elektros darbus.

 

 

 

Funkcija: techninė priežiūra ir remontas (pagalbinis lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Pagalba atliekant laivo techninės priežiūros ir remonto darbus.

 

Gebėjimas atlikti medžiagų ir įrangos dažymo, sutepimo ir valymo darbus.

 

Gebėjimas suprasti ir atlikti įprastines techninės priežiūros ir remonto procedūras.

 

Žinios apie įvairią paviršiaus paruošimo techniką.

 

Žinios apie saugų atliekų šalinimą.

 

Gamintojų pateiktų saugaus darbo nurodymų ir laivo taisyklių supratimas.

 

Žinios apie rankinių, elektrinių matavimo prietaisų ir mašinų įrankių pritaikymą, priežiūrą ir naudojimą.

 

Darbo su metalais žinios.

 

Praktinės užduoties vertinimas.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas,

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

 

 

Techninės priežiūros darbai atliekami laikantis techninių saugos ir procedūrų specifikacijų reikalavimų.

 

Tinkamai pasirenkama ir naudojama įranga ir įrankiai.

 

 

 

 

 

Funkcija: laivo valdymas ir žmonių priežiūra laive (pagalbinis lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Pagalba atliekant sandėliavimo darbus.

 

Žinios apie saugias darbo su kroviniais, jų sukrovimo ir sutvirtinimo procedūras.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas,

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta  patirtis, įgyta mokomajame laive

 

 

 

Krovos darbai atliekami laikantis nustatytos saugaus darbo praktikos ir įrangos naudojimo instrukcijų. Pavojingų, kenksmingų ir žalingų krovinių krovos darbai atliekami laikantis nustatytos saugaus darbo praktikos.

 

Nuolatos sėkmingai keičiamasi informacija, už kurią atsako operatorius.

 

Atsargumo priemonių taikymas, siekiant prisidėti prie jūros aplinkos apsaugos nuo taršos.

 

Žinios apie atsargumo priemones, kurių reikia imtis, kad būtų išvengta jūros aplinkos taršos.

 

Mokėjimas naudotis ir valdyti įrangą, skirtą jūros aplinkos apsaugai nuo teršalų.

 

Patvirtintų jūros teršalų šalinimo metodų išmanymas.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas,

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

Visada laikomasi jūros aplinkos apsaugos procedūrų.

 

Profesinių sveikatos ir saugumo procedūrų taikymas.

 

Saugios darbo praktikos ir asmeninės saugos laive žinios, įskaitant:

 

1) elektros saugą,

 

2) prevencinį įrangos blokavimą,

 

3) mechaninės įrangos saugą,

 

4) leidimus atlikti darbus,

 

5) darbą aukštyje,

 

6) darbą uždarose erdvėse,

 

7) kėlimo techniką ir metodus, apsaugančius nuo nugaros traumų,

 

8) cheminę ir biologinę saugą,

 

9) asmeninę saugos įrangą.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas,

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

Visada laikomasi įgulos ir laivo apsaugos procedūrų.

 

Laikomasi saugaus darbo praktikos ir visą laiką tinkamai naudojama apsaugos ir prevencinė įranga.

 

 

 

 

 

A-III/6 poskyris

 

Privalomi mažiausi atestavimo reikalavimai, taikomi vadovaujančiam elektrotechnikos specialistui

 

 

 

Rengimas

 

1. Išsilavinimas ir pasirengimas, kurių reikalaujama pagal III/6 taisyklės 2 dalies 3 punktą, privalo apimti ir tiesiogiai su elektrotechnikos užduotimis susijusius darbo įgūdžius, įgytus specializuotuose darbo su elektronika ir elektros įranga centruose.

 

Rengimas laive

 

2. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas dirbti elektrotechniku, privalo išeiti patvirtintą rengimo laive programą:

 

1)  kurią įgyvendinant užtikrinama, kad per reikalaujamą darbo jūroje stažo laikotarpį kandidatuojantis asmuo gavo metodinį praktinį pasirengimą ir įgijo patirties, vykdydamas elektrotechniko pareigas, užduotis ir prisiimdamas įsipareigojimus;

 

2)  kurią įgyvendinant laivuose, kuriuose įgyjamas patvirtintas darbo jūroje stažas, atidžiai prižiūri ir vertina kvalifikuotas ir atestuotas inžinierius;

 

3)  kurios įgyvendinimas tinkamai užfiksuojamas rengimo registravimo dienyne ar panašiame dokumente.

 

Kompetencijos normatyvas

 

3. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas dirbti elektrotechnikos inžinieriumi, privalo įrodyti, kad jis sugeba vykdyti pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-III/6 lentelės 1 skiltyje, eksploatavimo lygmeniu.

 

4. Atestuojant reikalaujamas mažiausias žinių, supratimo bei mokėjimo lygis nurodytas A-III/6 lentelės 2 skiltyje, turi apimti šio kodekso B dalyje pateiktus nurodymus.

 

5. Kiekvienas kandidatuojantis asmuo privalo įrodyti, kad A-III/6 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytas kompetencijos lygis yra pasiektas.

 

 

A-III/6 lentelė

Mažiausias standartinis kompetencijos lygis, taikomas vadovaujančiam elektrotechnikos specialistui

 

 

Funkcija: elektrotechnika, elektronika ir valdymo įranga (eksploatavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Elektros, elektroninių ir valdymo sistemų veikimo stebėjimas.

 

Pagrindinės mechaninių inžinerinių sistemų veikimo žinios, įskaitant:

 

1) pagrindiniai varikliai, įskaitant pagrindinius laivo varomuosius įrenginius;

 

2) papildoma mašinų skyriaus įranga;

 

3) vairavimo sistemos;

 

4) krovinių tvarkymo sistemos;

 

5) laivo denyje sumontuotos mašinos;

 

6) kajučių sistemos.

 

Pagrindinės termodinamikos, mechanikos ir skysčių mechanikos žinios.

 

Toliau nurodytų sričių žinios:

 

elektrotechnika ir elektros mašinų teorija;

 

elektronikos ir elektros galios pagrindai;

 

elektros galios paskirstymas ir elektros įranga;

 

automatikos ir automatinio valdymo sistemų ir technologijų pagrindai;

 

prietaisai, avarinės ir stebėjimo sistemos;

 

elektros pavaros;

 

elektros medžiagų technologijos;

 

elektrohidraulinės ir elektropneumatinės valdymo sistemos;

 

atsargumas ir pavojaus suvokimas, dirbant su didesnės nei 1000 voltų įtampos elektros sistemomis.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius, kur tai taikoma,

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą

 

 

 

Įranga ir sistemos naudojamos pagal naudojimo vadovus.

 

Našumo lygiai atitinka technines specifikacijas.

 

Varomosios ir pagalbinės įrangos automatinio valdymo sistemų stebėjimas.

 

Varomosios ir pagalbinės įrangos automatinio valdymo sistemų paruošimas darbui.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius, kur tai taikoma,

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą

 

Pagrindinės varomosios įrangos ir pagalbinių sistemų stebėjimo lygis užtikrina darbo saugumą.

 

Darbas su generatoriais ir paskirstymo sistemomis.

 

Sujungimas, apkrovos paskirstymas ir generatorių sukeitimas.

 

Komutatorių ir skirstomųjų skydų sujungimas ir atjungimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius, kur tai taikoma,

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą

 

Veiksmai suplanuoti ir atliekami laikantis naudojimo vadovuose pateiktų nurodymų, nustatytų taisyklių ir procedūrų, leidžiančių užtikrinti darbo saugumą.

 

Elektros paskirstymo sistemos suprantamos ir išaiškinamos naudojantis brėžiniais ar instrukcijomis.

 

Darbas su daugiau nei 1000 voltų galios sistemomis ir jų priežiūra.

 

Teorinės žinios

 

Aukštos įtampos technologija.

 

Atsargumo priemonės ir procedūros, kuriomis užtikrinama sauga darbe.

 

Elektros varomoji laivo įranga, elektros varikliai ir kontrolės sistemos.

 

Praktinės žinios

 

Saugus aukštos įtampos sistemų naudojimas ir priežiūra, įskaitant žinias apie specialiąsias technines aukštos įtampos sistemas ir didesnės nei 1000 V darbinės įtampos sukeliamą pavojų.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius, kur tai taikoma,

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

Veiksmai suplanuoti ir atliekami laikantis naudojimo vadovuose pateiktų nurodymų, nustatytų taisyklių ir procedūrų, kuriomis užtikrinamas darbo saugumas.

 

Darbas kompiuteriais ir kompiuterių tinklų valdymas laivuose.

 

Toliau nurodytų sričių žinios:

 

1) pagrindinių duomenų apdorojimo savybės;

 

2) kompiuterių tinklų laivuose kūrimas ir naudojimas;

 

3) tiltelio, mašinų skyriaus ir komercinio kompiuterio naudojimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius, kur tai taikoma,

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

Kompiuterių tinklai ir kompiuteriai tinkamai tikrinami ir naudojami.

 

Rašymas ir kalbėjimas anglų kalba.

 

Anglų kalbos žinios, leidžiančios pareigūnui naudotis inžinerijos leidiniais ir atlikti vadovavimo pareigas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto atliekant praktines užduotis, įvertinimas.

 

Pareigūno pareigas atitinkančios publikacijos anglų kalba suprantamos tinkamai.

 

Bendravimas aiškus ir suprantamas.

 

Vidaus ryšio sistemų naudojimas.

 

Visų laive įdiegtų vidaus ryšio sistemų naudojimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius, kur tai taikoma,

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.

 

Pranešimai visada gaunami ir perduodami sėkmingai.

 

Ryšio įrašai yra išsamūs, tikslūs ir atitinka teisinius reikalavimus.

 

 

 

Funkcija: techninė priežiūra ir remontas (eksploatacijos lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Elektros ir elektroninės įrangos techninė priežiūra ir remontas.

 

Darbo su laivo elektros sistemomis saugumo reikalavimai, įskaitant saugų elektros įrangos izoliavimą, prieš leidžiant laivo įgulai dirbti šia įranga.

 

Elektros sistemos įrangos, skirstomųjų skydų, elektros variklių, generatorių ir nuolatinės srovės elektros sistemos ir įrangos techninė priežiūra ir remontas.

 

Elektros sistemos gedimų ir jų vietos nustatymas ir apsaugos priemonės.

 

Elektros bandymų ir matavimų įrangos parengimas ir naudojimas.

 

Toliau nurodytos įrangos konfigūracija ir su jos funkcijomis ir veikimo charakteristikomis susiję bandymai:

 

1) stebėjimo sistemos,

 

2) automatiniai valdymo prietaisai,

 

3) apsauginiai prietaisai.

 

Elektros ir elektroninių schemų supratimas.

 

 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtintas įgūdžių lavinimas dirbtuvėse,

 

2) patvirtinta praktinė patirtis ir egzaminai,

 

3) patvirtinta darbo patirtis,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive.

 

 

 

Naudojamos tinkamos darbo saugos priemonės.

 

Tinkamas rankinių priemonių, matavimo įrankių ir bandymo įrangos pasirinkimas ir tikslus rezultatų aiškinimas.

 

Įranga išardoma, tikrinama, taisoma ir surenkama laikantis naudojimo vadovuose pateiktų nurodymų ir gerosios patirties.

 

Įrangos surinkimas ir su veikimo charakteristikomis susiję bandymai atliekami laikantis naudojimo vadovuose pateiktų nurodymų ir gerosios patirties.

 

Pagrindinės varomosios ir pagalbinės įrangos automatikos ir valdymo sistemų techninė priežiūra ir remontas.

 

Tinkamos elektronikos ir mechanikos žinios ir įgūdžiai.

 

Saugumo ir avarinės procedūros.

 

Saugus įrangos ir susijusių sistemų izoliavimas, būtinas prieš leidžiant laivo įgulai dirbti tokiomis mašinomis ar įranga.

 

Praktinės testavimo, techninės priežiūros, gedimų nustatymo ir remonto žinios.

 

Elektrinės ir elektroninės valdymo įrangos testavimas, gedimų nustatymas ir priežiūra bei remontas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius, kur tai taikoma,

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą

 

Tiksliai nustatyti susijusių mašinų ir sistemų gedimai, tinkamai aiškinami techniniai laivo brėžiniai, tinkamai naudojami matavimo ir kalibravimo prietaisai, veiksmai, kurių imamasi, pagrįsti.

 

Mašinos ir įranga izoliuojamos, išardomos ir surenkamos laikantis gamintojo saugos nurodymų, laivo instrukcijų, teisinių ir saugumo reikalavimų. Automatikos ir valdymo sistemos taisomos pasirenkant tinkamiausius ir geriausiai konkrečias aplinkybes ir sąlygas atitinkančius metodus.

 

 

 

Tiltelio navigacinės įrangos ir laivo ryšio sistemos techninė priežiūra ir remontas.

 

Navigacinės įrangos, vidaus ir išorės ryšio sistemų veikimo principai ir techninės priežiūros procedūros.

 

Teorinės žinios:

 

elektros ir elektroninės sistemos, veikiančios gaisro pavojaus zonose.

 

Praktinės žinios:

 

saugių techninės priežiūros ir remonto procedūrų vykdymas;

 

mašinų gedimų ir gedimų vietos nustatymas, gedimų šalinimas.

 

 

 

Tiksliai nustatyti susijusių mašinų ir sistemų gedimai, tinkamai aiškinami techniniai laivo brėžiniai, tinkamai naudojami matavimo ir kalibravimo prietaisai, veiksmai, kurių imamasi, pagrįsti.

 

Mašinos ir įranga izoliuojamos, išardomos ir surenkamos laikantis gamintojo saugos nurodymų, laivo instrukcijų, teisinių ir saugumo reikalavimų. Tiltelio navigacinės ir laivo ryšių sistemos taisomos pasirenkant tinkamiausius ir geriausiai konkrečias aplinkybes ir sąlygas atitinkančius metodus.

 

 

 

Denio mašinų ir krovinių tvarkymo įrangos elektros, elektroninės ir valdymo sistemų techninė priežiūra ir remontas.

 

Tinkamos elektronikos ir mechanikos žinios ir įgūdžiai.

 

Saugumo ir avarinės procedūros.

 

Saugus įrangos ir susijusių sistemų izoliavimas, būtinas prieš leidžiant laivo įgulai dirbti tokiomis mašinomis ar įranga.

 

Praktinės testavimo, techninės priežiūros, gedimų nustatymo ir remonto žinios.

 

Elektros ir elektroninės valdymo įrangos testavimas, gedimų nustatymas ir priežiūra bei remontas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius, kur tai taikoma,

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą

 

Tiksliai nustatyti susijusių mašinų ir sistemų gedimai, tinkamai aiškinami techniniai laivo brėžiniai, tinkamai naudojami matavimo ir kalibravimo prietaisai, veiksmai, kurių imamasi, pagrįsti.

 

Mašinos ir įranga izoliuojamos, išardomos  ir surenkamos laikantis gamintojo saugos nurodymų, laivo instrukcijų, teisinių ir saugumo reikalavimų. Denio mašinų ir krovinių tvarkymo įrangos remontas atliekamas pasirenkant tinkamiausius ir geriausiai konkrečias aplinkybes ir sąlygas atitinkančius metodus.

 

Kajučių įrangos valdymo ir saugumo sistemų techninė priežiūra ir remontas.

 

Teorinės žinios:

 

elektros ir elektroninės sistemos veikiančios gaisro pavojaus zonose.

 

Praktinės žinios:

 

saugių techninės priežiūros ir remonto procedūrų vykdymas;

 

mašinų gedimų ir gedimų vietos nustatymas, gedimų šalinimas.

 

 

 

Tiksliai nustatyti susijusių mašinų ir sistemų gedimai, tinkamai aiškinami techniniai laivo brėžiniai, tinkamai naudojami matavimo ir kalibravimo prietaisai, veiksmai, kurių imamasi, pagrįsti.

 

Mašinos ir įranga izoliuojamos, išardomos ir surenkamos laikantis gamintojo saugos nurodymų, laivo instrukcijų, teisinių ir saugumo reikalavimų. Kajučių įrangos valdymo ir saugumo sistemų remontas atliekamas pasirenkant tinkamiausius ir geriausiai konkrečias aplinkybes ir sąlygas atitinkančius metodus.

 

 

 

 

 

Funkcija: laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių saugumas laive (eksploatavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Taršos prevencijos reikalavimų laikymosi užtikrinimas.

 

Jūros aplinkos taršos prevencija ir tam skirtos procedūros

 

Žinios apie atsargumo priemones, kurių reikia imtis tam, kad būtų užkirstas kelias jūros aplinkos taršai.

 

Kovos su tarša procedūros ir visa su tuo susijusi įranga.

 

Aktyvių priemonių, padedančių apsaugoti jūros aplinką, svarba.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas

 

 

 

Laikomasi visų procedūrų laivo operacijoms stebėti, ir užtikrinamas suderinamumas su apsaugos nuo teršalų reikalavimais.

 

Imamasi visų priemonių, padedančių užtikrinti aplinką saugančio laivo vardą.

 

Priešgaisrinė sauga laive, gaisrų kontrolė ir jų gesinimas.

 

Priešgaisrinė sauga ir gaisrų gesinimo įranga

 

Gebėjimas organizuoti priešgaisrines pratybas.

 

Žinios apie gaisrų klasifikavimą ir degiąsias medžiagas.

 

Žinios apie gaisrų gesinimo sistemas.

 

Žinios apie veiksmus, kurių reikia imtis kilus gaisrui, įskaitant gaisrus naftos sistemose.

 

Įgyto priešgaisrinio rengimo ir patirties, kaip nustatyta A-VI/3 poskyrio 1–3 dalyse, įvertinimas.

 

Problemos pobūdis ir mastas įvertinami nedelsiant, pirminiai veiksmai atitinka  laivo avarines procedūras ir laivo parengties nenumatytais atvejais planus.

 

Evakuacijos, avarinio išjungimo ir izoliavimo procedūros atitinka avarinės situacijos pobūdį ir vykdomos nedelsiant.

 

Prioritetų nustatymas ir perduodamų pranešimų bei laivo įgulos informavimo pirmumas, lygis ir laikas yra tiesiogiai susiję su avarinės situacijos pobūdžiu ir atitinka problemos svarbą.

 

Gelbėjimosi įrangos naudojimas.

 

Žmonių gelbėjimas

 

Gebėjimas organizuoti laivo evakuacijos pratybas ir žinios apie gelbėjimosi valčių ir plaustų ir gelbėjimo valčių panaudojimą, jų nuleidimo į vandenį priemones ir tvarką, jų inventorių, įskaitant gelbėjimo radijo aparatūrą, palydovinius avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (angl. EPIRB), paieškos ir gelbėjimo atsakiklius (SART), vandens nepraleidžiančius gelbėjimosi kostiumus ir šilumines apsaugos priemones.

 

Įgyto patvirtinto pasirengimo, kaip nustatyta A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, įvertinimas.

 

Reagavimo į laivo evakuacijos ir gelbėjimo situacijas veiksmai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas, veikiama pagal priimtą saugumo praktiką ir priimtus normatyvus.

 

Pirmosios medicinos pagalbos teikimas laive.

 

Medicinos pagalba

 

Praktinis medicinos vadovų ir per radiją gautų rekomendacijų pritaikymas, įskaitant gebėjimą veikti remiantis tokiomis žiniomis laive galinčių įvykti nelaimingų atsitikimų ir ligų atvejais.

 

Įgyto patvirtinto rengimo, kaip nustatyta A-VI/4 poskyrio 1–3 dalyse, įvertinimas.

 

Tikėtinos sužalojimo arba ligonio būklės priežastys, pobūdis ir mastas nustatomi nedelsiant, gydymas kuo labiau sumažina tiesioginę grėsmę gyvybei.

 

Lyderystės ir komandinio darbo įgūdžių taikymas.

 

Praktinės žinios, susijusios su vadovavimu laivo įgulos nariams ir jų rengimu.

 

Gebėjimas taikyti užduočių ir darbo krūvio valdymo principus, įskaitant:

 

1) planavimą ir koordinavimą;

 

2) įgulos narių skyrimą;

 

3) laiko ir išteklių apribojimus;

 

4) prioritetų nustatymą.

 

Žinios ir gebėjimas veiksmingai taikyti išteklių valdymo principus:

 

1) išteklių paskirstymas, skyrimas ir prioritetų nustatymas;

 

2) veiksmingas informacijos perdavimas laive ir ant kranto;

 

3) sprendimai, rodantys, kad atsižvelgiama į įgulos narių patirtį;

 

4) atkaklumas ir lyderystė, įskaitant motyvaciją;

 

5) gebėjimas suvokti padėtį ir neprarasti šio įgūdžio.

 

Žinios ir gebėjimas taikyti sprendimų priėmimo metodus:

 

1) padėties ir rizikos įvertinimas;

 

2) galimybių nustatymas ir apsvarstymas;

 

3) veiklos krypties pasirinkimas;

 

4) rezultatų veiksmingumo įvertinimas.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtintas rengimas,

 

2) patvirtinta darbo patirtis,

 

3) praktinis parodymas

 

 

 

Įgulos nariams paskirstomos pareigos; jie informuojami apie darbo ir elgesio normatyvus, taikomus konkretiems jūrininkams, kurių turėtų laikytis.

 

Jūrininkų rengimo tikslai ir veikla nustatomi įvertinus jų turimą kompetenciją, gebėjimus ir darbo reikalavimus.

 

 

 

 

 

Operacijos planuojamos ir ištekliai paskirstomi pagal poreikius ir atsižvelgiant į tinkamai nustatytus prioritetus reikiamoms užduotims atlikti.

 

Informacija perduodama ir gaunama aiškiai ir nedviprasmiškai.

 

Rodomas veiksmingas lyderio elgesys.

 

Suinteresuotieji įgulos nariai tiksliai supranta esamą ir numatomą laivo padėtį, veiklos būklę ir išorinę aplinką.

 

Priimami sprendimai veiksmingiausi konkrečiomis aplinkybėmis.

 

Indėlis užtikrinant įgulos narių ir laivo saugumą.

 

Asmeninių išgyvenimo būdų išmanymas.

 

Žinios apie priešgaisrines priemones ir gebėjimas gesinti gaisrus.

 

Gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą.

 

Asmeninio saugumo išmanymas ir socialinės atsakomybės suvokimas.

 

Įgyto patvirtinto rengimo ir patirties, kaip nustatyta A-VI/1 poskyrio 2 dalyje, įvertinimas.

 

Tinkamai naudojama reikiama saugumo ir apsauginė įranga.

 

Visada laikomasi saugaus darbo praktikos ir tvarkos, leidžiančios apsaugoti įgulos narius ir laivą.

 

Visada laikomasi aplinkos apsaugos procedūrų.

 

Pradiniai ir tolesni veiksmai, kurių imamasi sužinojus apie avarinę situaciją, atitinka nustatytą veiksmų avarinėmis aplinkybėmis tvarką.

 

 

 

 

 

A-III/7 poskyris

 

Privalomi mažiausi atestavimo reikalavimai, taikomi eiliniam elektrotechnikos specialistui

 

 

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas dirbti 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo elektrotechniku, privalo įrodyti, jog jis kompetentingas atlikti pagalbinio lygmens pareigas, nurodytas A-III/7 lentelės 1 skiltyje.

 

2. Elektrotechnikui, dirbančiam 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laive, taikomas privalomas mažiausias žinių, supratimo bei mokėjimo lygis nurodytas A-III/7 lentelės 2 skiltyje.

 

3. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-III/7 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

 

 

 

 

A-III/7 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai, taikomi eiliniam elektrotechnikos specialistui

 

 

 

Funkcija: elektrotechnika, elektronika ir valdymo įranga (pagalbinis lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Saugus elektros įrangos naudojimas.

 

Saugus elektros įrangos naudojimas ir valdymas, įskaitant:

 

1) įspėjamuosius pranešimus prieš pradedant eksploatavimo ar remonto darbus,

 

2) izoliavimo procedūras,

 

3) avarinių situacijų procedūras,

 

4) skirtingas denyje esančios įrangos įtampas.

 

Žinios apie elektros smūgių priežastis ir prevencines priemones, apsaugančias nuo elektros smūgių.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas;

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

 

 

Elektros įrangos ir mašinų saugos taisyklių supratimas ir laikymasis.

 

Elektros pavojų ir nesaugios įrangos atpažinimas ir informavimas apie pavojų.

 

Saugių rankinių prietaisų įtampos suvokimas.

 

Aukštos įtampos įrangos ir denyje atliekamų elektros darbų pavojų suvokimas.

 

Pagalba, susijusi su elektros sistemų ir mašinų priežiūra.

 

Pagrindinės žinios apie mechaninės įrangos sistemų veikimą, įskaitant:

 

1) pagrindinius variklius ir pagrindinius laivo varomuosius įrenginius;

 

2) papildomą mašinų skyriaus įrangą;

 

3) vairavimo sistemas;

 

4) krovinių tvarkymo sistemas;

 

5) laivo denyje sumontuotas mašinas;

 

6) kajučių sistemas.

 

Toliau nurodytų sričių pagrindinės žinios:

 

1) elektrotechnika ir elektros mašinų teorija;

 

2) elektros galios paskirstymas ir elektros įranga;

 

3) automatikos ir automatinio valdymo sistemų ir technologijų pagrindai;

 

4) prietaisai, avarinės ir stebėjimo sistemos;

 

5) elektros pavaros;

 

6) elektrohidraulinės ir elektropneumatinės valdymo sistemos;

 

7) sujungimas, apkrovų paskirstymas ir elektros įrangos konfigūracijos pakeitimai.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas;

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

 

 

Žinios, padedančios užtikrinti:

 

1) įrangos ir sistemos veikimą, laikantis naudojimo vadovuose pateiktų nurodymų;

 

2) įrangos eksploatacijos parametrų atitiktį techninėms specifikacijoms.

 

Rankinių įrankių, elektros ir elektroninės matavimo įrangos naudojimas gedimams nustatyti, taip pat techninės priežiūros ir remonto darbams.

 

Saugaus darbo su laivo elektros sistemomis reikalavimai.

 

Saugaus darbo praktikos taikymas.

 

Toliau nurodytų sričių pagrindinės žinios:

 

1) laivo kintamosios ir nuolatinės srovės sistemų ir įrangos konstrukcijos ir veikimo charakteristikos;

 

2) matavimo priemonės, mašinų įrankiai ir rankiniai bei elektriniai prietaisai.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

1) patvirtintas įgūdžių lavinimas dirbtuvėse,

 

2) patvirtinta praktinė patirtis ir egzaminai.

 

Tinkamas saugaus darbo procedūrų taikymas.

 

Bandymų įrangos pasirinkimas ir naudojimas tinkamas, o rezultatų aiškinimas tikslus.

 

Remonto ir techninės priežiūros darbams atlikti pasirinktos procedūros atitinka naudojimo vadovuose pateiktus reikalavimus ir gerąją patirtį.

 

Pagalba, susijusi su laivo techninės priežiūros ir remonto darbais.

 

Gebėjimas kartu su įranga naudoti tepalus ir valymo priemones.

 

Žinios apie saugų atliekų šalinimą.

 

Gebėjimas suprasti ir vykdyti įprastines techninės priežiūros ir remonto procedūras.

 

Gamintojų saugaus naudojimo instrukcijų ir laivo taisyklių supratimas.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas;

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

 

 

Techninės priežiūros darbai atliekami laikantis techninių, saugos ir procedūrų specifikacijų.

 

Tinkamas įrangos ir įrankių pasirinkimas ir naudojimas.

 

Pagalba, susijusi su laivo elektros sistemų ir mašinų techninės priežiūros ir remonto darbais.

 

Saugumo procedūros ir procedūros avarinėmis aplinkybėmis.

 

Pagrindinės elektrotechninių brėžinių, įrangos ir susijusių sistemų saugios izoliacijos, kurią būtina atlikti prieš leidžiant laivo įgulai dirbti tokiomis mašinomis ar įranga, žinios.

 

Mašinų ir elektros valdymo įrangos bandymai, trūkumų nustatymas, techninė priežiūra ir remontas.

 

Elektros ir elektroninės įrangos darbas gaisro pavojaus zonose.

 

Laivo priešgaisrinės signalizacijos sistemos pagrindai.

 

Techninės priežiūros ir remonto procedūros.

 

Mašinų gedimų ir gedimų vietos nustatymas, prevencinės apsaugos nuo galimos žalos priemonės.

 

Kėlimo įrangos ir tiekimo sistemų techninė priežiūra ir remontas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius, kur tai taikoma

 

4) patvirtintas rengimas naudojant laboratorijų įrangą

 

 

 

Tiksliai nustatomas gedimų poveikis susijusiose mašinose ir sistemose, tiksliai aiškinami laivo techniniai brėžiniai, tinkamai naudojami matavimo / kalibravimo prietaisai, o atliekami veiksmai pagrįsti.

 

Mašinų ir įrangos izoliavimas, išardymas ir surinkimas atliekamas laikantis gamintojų saugaus darbo instrukcijų ir laivo taisyklių.

 

 

 

Funkcija: laivo valdymo kontrolė ir žmonių saugumas laive (pagalbinis lygmuo)

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Pagalba, susijusi su sandėliavimo darbais.

 

Saugaus darbo su kroviniais, jų sukrovimo ir sutvirtinimo procedūrų žinios.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas;

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

Krovos darbai atliekami laikantis nustatytos saugaus darbo praktikos ir įrangos naudojimo instrukcijų.

 

Pavojingų, kenksmingų ir žalingų krovinių krovos darbai atliekami laikantis nustatytos saugaus darbo praktikos.

 

Nuolatinis sėkmingas keitimasis informacija, už kurią atsako operatorius.

 

Atsargumo priemonių taikymas, siekiant prisidėti prie jūros aplinkos apsaugos nuo taršos.

 

Žinios apie atsargumo priemones, kurių reikia imtis, kad būtų išvengta jūros aplinkos taršos.

 

Mokėjimas naudotis ir valdyti įrangą, skirtą jūros aplinkos apsaugai nuo teršalų.

 

Patvirtintų jūros teršalų šalinimo metodų išmanymas.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas;

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

Nuolatinis jūros aplinkos apsaugos procedūrų laikymasis.

 

Profesinės sveikatos ir saugumo procedūrų taikymas.

 

Saugaus darbo ir asmeninės apsaugos laive praktinės žinios, įskaitant:

 

1) elektros saugą,

 

2) prevencinį įrangos blokavimą,

 

3) mechaninės įrangos saugą,

 

4) leidimus atlikti darbus,

 

5) darbą aukštyje,

 

6) darbą uždarose patalpose,

 

7) kėlimo būdus ir metodus, siekiant išvengti nugaros traumų,

 

8) cheminę ir biologinę saugą,

 

9) asmeninę apsaugos įrangą.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) praktinis rengimas;

 

3) egzaminas,

 

4) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive

 

Nuolatinis įgulos ir laivo apsaugos procedūrų laikymasis.

 

Nuolatinis saugios darbo praktikos laikymasis ir tinkamai naudojama saugos ir apsaugos įranga.

 

 

 

IV skyrius

 

Radijo ryšio personalui taikomi normatyvai

 

 

 

A-IV/1 poskyris

 

Taikymas

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

A-IV/2 poskyris

 

Privalomi mažiausi atestavimo reikalavimai, taikomi GMDSS radijo ryšio operatoriams

 

 

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Atestuojant GMDSS radijo ryšio operatorius reikalaujamas mažiausias žinių, supratimo ir mokėjimo lygis turi būti toks, kad radijo operatoriai galėtų atlikti su radijo ryšiu susijusias užduotis. Žinios, kurių reikalaujama turėti norint gauti kiekvieną iš Radijo ryšio reglamente nustatytų pažymėjimų, privalo atitikti šį reglamentą. Be to, kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo įrodyti, kad jis sugeba vykdyti pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-IV/2 lentelės 1 skiltyje.

 

2. Žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, būtinas tam, kad pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas išduoti pažymėjimai būtų patvirtinti pagal šią Konvenciją, nurodytas A-IV/2 lentelės 2 skiltyje.

 

3. A-IV/2 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų išmanymo lygis turi būti toks, kad kandidatuojantis asmuo galėtų atlikti jam skirtas užduotis.*

 

4. Kiekvienas kandidatuojantis asmuo toliau nurodytais būdais privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą:

 

1) pagal A-IV/2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus įrodyti savo kompetentingumą vykdyti pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, kaip nurodyta A-IV/2 lentelės 1 skiltyje;

 

2) išlaikyti egzaminą arba būti nuolat vertinami pagal išeitą patvirtintą rengimo kursą, grindžiamą A-IV/2 lentelės 2 skiltyje išdėstyta medžiaga.

 

 

A-IV/2 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai, taikomi GMDSS radijo ryšio operatoriams

 

Funkcija: radijo ryšys (eksploatavimo lygmuo)

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Informacijos perdavimas ir priėmimas naudojantis GMDSS posistemiais ir įranga ir vykdant su GMDSS funkcijomis susijusius reikalavimus.

 

Žinios, papildančios Radijo ryšio reglamento reikalavimus:

 

1) apie paieškos ir gelbėjimo radijo ryšį, įskaitant Tarptautiniame aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo (IAMSAR) vadove nustatytas procedūras,

 

2) apie priemones, kaip išvengti netikrų pavojaus signalų perdavimo, ir apie procedūras tokių signalų poveikiui sumažinti,

 

3) apie laivų pranešimų sistemas,

 

4) apie medicinos pagalbos per radiją tarnybas,

 

5) apie naudojimąsi „Tarptautiniu signalų kodu“ ir „TJO norminiais jūrų ryšio posakiais“,

 

5) apie rašytinės ir žodinės anglų kalbos vartojimą tiesiogiai su žmogaus gyvybės apsauga jūroje susijusiai informacijai perduoti.

 

Pastaba. Šis reikalavimas gali būti mažesnis, jeigu išduodamas ribotos paskirties radijo operatoriaus pažymėjimas. 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto atliekant praktines užduotis, susijusias su eksploatavimo procedūromis, naudojantis:

 

1) patvirtinta įranga,

 

2) GMDSS ryšio treniruokliu (kur tai pritaikoma)*,

 

3) laboratorine radijo ryšio įranga,

 

įvertinimas.

 

Pranešimų perdavimo ir priėmimo procedūros atitinka tarptautines taisykles, jos atliekamos veiksmingai ir rezultatyviai.

 

Teisingai apdorojami tiesiogiai su laivo bei laive esančių žmonių saugumu ir jūros aplinkos apsauga susiję pranešimai anglų kalba.

 

Radijo ryšio užtikrinimas avarinėmis aplinkybėmis

 

Radijo ryšio užtikrinimas šiomis avarinėmis aplinkybėmis:

 

1) žmonėms paliekant laivą,

 

2) laive kilus gaisrui,

 

3) visiškai ar iš dalies sugedus radijo ryšio įrangai.

 

Profilaktinės priemonės laivo ir personalo saugumui užtikrinti iškilus pavojui, tiesiogiai susijusiam su radijo įranga, įskaitant elektros ir nejonizuojančiosios spinduliuotės keliamus pavojus.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto atliekant praktines užduotis, susijusias su praktinėmis eksploatavimo procedūromis naudojantis:

 

1) patvirtinta įranga,

 

2) GMDSS ryšio treniruokliu (kur tai pritaikoma)*,

 

3) laboratorine radijo ryšio įranga,

 

įvertinimas.

 

Veikiama veiksmingai ir rezultatyviai.

 

 

 

V skyrius

Specialūs tam tikrų tipų laivų personalo rengimo reikalavimai

 

A-V/1-1 poskyris

 

Privalomi mažiausi naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių kapitonų, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

 

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso pažymėjimą, privalo:

 

1) įrodyti, jog yra kompetentingas vykdyti užduotis, pareigas ir įsipareigojimus, nurodytus A-V/1-1-1 lentelės 1 skiltyje; ir

 

2) pateikti šių pasirengimo pasiekimų įrodymus:

 

2.1) mažiausias reikalaujamų žinių, supratimo ir mokėjimo lygis nurodytas A-V/1-1-1 lentelės 2 skiltyje; ir

 

2.2) kompetencija atitinka A-V/1-1-1 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos vertinimo kriterijus.

 

2. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti naftos tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso pažymėjimą, privalo:

 

1) įrodyti, jog yra kompetentingas vykdyti užduotis, pareigas ir įsipareigojimus, nurodytus A-V/1-1-2 lentelės 1 skiltyje; ir

 

2) pateikti šių pasirengimo pasiekimų įrodymus:

 

2.1) mažiausias reikalaujamų žinių, supratimo ir mokėjimo lygis nurodytas A-V/1-1-2 lentelės 2 skiltyje; ir

 

2.2) kompetencija atitinka A-V/1-1-2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus.

 

3. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti cheminių medžiagų tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso pažymėjimą, privalo:

 

1) įrodyti jog yra kompetentingas vykdyti užduotis, pareigas ir įsipareigojimus, nurodytus A-V/1-1-3 lentelės 1 skiltyje; ir

 

2) pateikti šių pasirengimo pasiekimų įrodymus:

 

2.1) mažiausias reikalaujamų žinių, supratimo ir mokėjimo lygis nurodytas A-V/1-1-3 lentelės 2 skiltyje; ir

 

2.2) kompetencija atitinka A-V/1-1-3 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos vertinimo kriterijus.

 

 

 

 

 

A-V/1-1-1 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso pažymėjimui gauti

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Pagalba, susijusi su saugiais krovos darbais naftos ir cheminių medžiagų tanklaiviuose.

 

Pagrindinės žinios apie tanklaivius:

 

1) naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių tipai,

 

2) bendras išdėstymas ir sandara.

 

Pagrindinės žinios apie operacijas su kroviniais:

 

1) vamzdynų sistemos ir vožtuvai,

 

2) krovinių siurbliai,

 

3) pakrovimas ir iškrovimas,

 

4) tankų valymas, plovimas, dujų šalinimas ir tankų paruošimas naudojant inertines dujas.

 

Pagrindinės naftos ir cheminių medžiagų fizikinės savybės:

 

1) slėgis ir temperatūra, įskaitant garų slėgio ir temperatūros santykį,

 

2) elektrostatinio krūvio generavimo būdai,

 

3) cheminiai simboliai.

 

Žinios apie saugos principus ir kontrolę tanklaiviuose.

 

 

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Bendravimas, atsižvelgiant į atsakomybės sritį, aiškus ir veiksmingas.

 

Krovos darbai atliekami laikantis patvirtintų ir darbo saugumą užtikrinančių principų ir procedūrų.

 

Atsargumo priemonių taikymas, siekiant apsisaugoti nuo galimų pavojų.

 

Pagrindinės žinios apie pavojus, susijusius su darbais tanklaiviuose, įskaitant:

 

1) pavojų sveikatai,

 

2) pavojų aplinkai,

 

3) reakcijų pavojų,

 

4) korozijos pavojų,

 

5) sprogimų ir užsiliepsnojimo pavojų,

 

6) degimo šaltinius, įskaitant elektrostatinio krūvio keliamą pavojų,

 

7) toksiškumo pavojų,

 

8) garų išsiskyrimą ir debesų susidarymą.

 

Pagrindinės žinios apie pavojų kontrolę:

 

1) inertinių dujų, vandens, sausinimo medžiagų ir stebėjimo technikos parūpinimas,

 

2) antistatinės priemonės,

 

3) vėdinimas,

 

4) atskyrimas,

 

5) krovinių stabilizavimas,

 

6) krovinių suderinamumo svarba,

 

7) atmosferos kontrolė,

 

8) dujų bandymai.

 

Medžiagų saugos duomenų lapuose (MSDL) pateiktos informacijos supratimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Naudojant MSDL teisingai atpažįstami ir nustatomi laivui ir įgulai kylantys ir su kroviniais susiję pavojai, imamasi nustatytas procedūras atitinkančių reikiamų veiksmų.

 

Pavojingos situacijos nustatymas ir veiksmai atitinka nustatytas procedūras ir gerąją patirtį.

 

Sveikatos apsaugos ir saugumo užtikrinimo priemonių taikymas profesinėje veikloje.

 

Žinios apie dujų matavimo priemonių ir panašios įrangos funkcijas ir tinkamą jų naudojimą.

 

Tinkamas apsauginės įrangos ir prietaisų naudojimas, įskaitant:

 

1) kvėpavimo kaukes ir tankų ištuštinimo įrangą,

 

2) apsauginius drabužius ir įrangą,

 

3) gaivinimo priemones,

 

4) gelbėjimo ir šalinimo įrangą.

 

Pagrindinės saugios darbo praktikos ir procedūrų žinios, atitinkančios teisinius ir pramoninius standartus, ir asmeninės saugos naftos ir cheminių medžiagų tanklaiviuose žinios, įskaitant:

 

1) atsargumo priemones, kurių būtina imtis patekus į uždaras patalpas,

 

2) atsargumo priemones, kurių būtina imtis ruošiantis atlikti ir atliekant techninės priežiūros ir remonto darbus,

 

3) saugumo priemones, naudojamas karščio ir šalčio sąlygomis,

 

4) elektros įrangos saugumą,

 

5) saugumo taisyklių laive ir ant kranto sąrašą.

 

Pagrindinės pirmosios medicinos pagalbos žinios, įskaitant medžiagų saugos duomenų lapuose (MSDL) pateikiamą informaciją.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa.

 

 

 

Laikomasi patekimo į uždaras patalpas reikalavimų.

 

Visada laikomasi saugaus darbo reikalavimų ir praktikos, susijusios su įgulos ir laivo apsauga.

 

Tinkamai laikomasi saugos taisyklių ir tinkamai naudojama apsauginė įranga.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pirmosios medicinos pagalbos žinios apie privalomus ir draudžiamus veiksmus.

 

Priešgaisriniai veiksmai.

 

Reakcija ir veiksmai, kilus gaisrui.

 

Gaisro pavojai, susiję su krovinių tvarkymu ir pavojingų bei kenksmingų skysčių vežimu.

 

Priešgaisrinės medžiagos naftai ir cheminėms medžiagoms gesinti.

 

Stacionarių priešgaisrinių sistemų su putomis naudojimas.

 

Nešiojamųjų gesintuvų su putomis naudojimas.

 

Stacionarių priešgaisrinių sistemų su sausomis cheminėmis medžiagomis naudojimas.

 

Išsiliejusių medžiagų plitimo stabdymas, laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų.

 

Praktiniai pratimai ir nurodymai, kurių užduotys atliekamos visiškai realiomis sąlygomis pagal patvirtintą mokymo programą (pvz., sumodeliuotoje laivo aplinkoje) ir, jei įmanoma įgyvendinti praktiškai, tamsoje.

 

Pradiniai ir tolesni veiksmai pastebėjus laive gaisrą, atitinka nustatytą praktiką ir procedūras.

 

Veiksmai suveikus avarinės rikiuotės signalui atitinka avarinio signalo tipą ir nustatytas procedūras.

 

Apranga ir įranga atitinka priešgaisrinių veiksmų pobūdį.

 

Individualių veiksmų laikas ir seka geriausiai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.

 

Gaisras gesinamas taikant tinkamas procedūras, technikas ir naudojant tinkamas priešgaisrines medžiagas.

 

Reakcija į avarines aplinkybes.

 

Pagrindinės žinios apie procedūras susidarius avarinei situacijai, įskaitant avarinį įrangos išjungimą.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

Greitai nustatytas avarinės situacijos tipas ir svarba, reagavimo veiksmai atitinka avarinėms situacijoms ir nenumatytiems atvejams parengtas procedūras.

 

Atsargumo priemonių, apsaugančių nuo aplinkos taršos išsiliejus naftai ar kitoms cheminėms medžiagoms, taikymas.

 

Pagrindinės žinios apie taršos naftos ir cheminėmis medžiagomis poveikį žmogui ir jūros aplinkai.

 

Pagrindinės žinios apie nuo taršos apsaugančias procedūras laivo denyje.

 

Pagrindinės žinios apie priemones, kurių būtina imtis išsiliejus naftai ar cheminėms medžiagoms, įskaitant:

 

1) ataskaitas atitinkamiems atsakingiems asmenims,

 

2) pagalbą diegiant išsiliejusių medžiagų stabdymo procedūras laivuose.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

Visada taikomos aplinkos apsaugos procedūros.

 

 

A-V/1-1-2 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai naftos tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso pažymėjimui gauti

 

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Gebėjimas saugiai atlikti ir stebėti visas su kroviniais susijusias operacijas.

 

Naftos tanklaivio sandara ir techniniai duomenys

 

Žinios apie naftos tanklaivio sandarą, sistemas ir įrangą, įskaitant:

 

1) bendrą išdėstymą ir sandarą,

 

2) siurblinių išdėstymą ir įrangą,

 

3) tankų išdėstymą, vamzdynų ir tankų ventiliacijos sistemų išdėstymą,

 

4) matavimo sistemas ir signalizaciją;

 

5) krovinių šildymo sistemas,

 

6) tanko valymo, dujų šalinimo ir pripildymo inertinių dujų sistemas,

 

7) balasto sistemas,

 

8) krovinių zonos ir gyvenamųjų zonų vėdinimo sistemas,

 

9) išsiliejusių skysčių tvarkymą,

 

10) garų grąžinimo sistemas,

 

11) su kroviniais susijusias elektros ir elektronines valdymo sistemas,

 

12) aplinkos apsaugos įrangą, įskaitant naftos išsiliejimo stebėjimo sistemą (NISS),

 

13) tankų dangą,

 

14) tankų temperatūros ir slėgio kontrolės sistemas,

 

15) priešgaisrines sistemas.

 

Teorinės techninės su siurbliais susijusios žinios, įskaitant krovinių siurblių tipus ir saugų jų darbą.

 

Saugaus darbo tanklaiviuose principų išmanymas ir saugaus darbo kontrolės sistemų diegimo patirtis.

 

Stebėjimo ir saugaus darbo sistemų žinios ir suvokimas, įskaitant avarinį išjungimą.

 

Pakrovimas, iškrovimas, krovinių tvarkymas ir priežiūra

 

Gebėjimas nustatyti ar apskaičiuoti krovinio kiekį.

 

Žinios apie skysto krovinio įtaką laivo balansui, stabilumui ir sandaros vientisumui.

 

Operacijų, susijusių su naftos kroviniais, išmanymas ir suvokimas, įskaitant:

 

1) pakrovimo ir iškrovimo planus,

 

2) balasto vandens papildymą ir išleidimą,

 

3) tankų valymo operacijas,

 

4) paruošimą inertinėmis dujomis,

 

5) dujų šalinimą,

 

6) perpylimą iš vieno laivo į kitą,

 

7) pakrovimą ant esamo krovinio,

 

8) žalios naftos plovimą.

 

Su kroviniais susijusių operacijų planų, procedūrų ir sąrašų rengimas ir taikymas.

 

Gebėjimas sukalibruoti ir naudoti stebėjimo ir dujų nuotėkio aptikimo sistemas, prietaisus ir įrangą.

 

Gebėjimas vadovauti ir prižiūrėti įgulos narius, atsakingus už su kroviniais susijusias operacijas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Bendravimas aiškus, suprantamas ir sėkmingas.

 

Operacijos su kroviniais atliekamos saugiai, įvertinant naftos tanklaivių sandaros savybes, sistemas ir įrangą.

 

Operacijos su kroviniais planuojamos kontroliuojant riziką ir atliekamos taikant patvirtintus principus ir procedūras, kuriomis užtikrinama veiksmų saugumas ir padedama išvengti jūros aplinkos taršos.

 

Greitai išsiaiškinami ir pašalinami krovinių tvarkymo procedūrų reikalavimų neatitinkantys veiksmai.

 

Tinkamu krovinių pakrovimu, sandėliavimu ir iškrovimu visą laiką užtikrinamas stabilumas ir sąlygos, kad nebūtų viršytos saugios įtampos ribos.

 

Tinkamas su kroviniais susijusios įrangos pasirinkimas, jos naudojimas, tinkamai atliekami veiksmai ir tolesnės procedūros.

 

Dujų nuotėkio nustatymo ir stebėjimo įrangos kalibravimas ir naudojimas atitinka darbo praktiką ir procedūras.

 

Stebėjimo ir apsauginių sistemų naudojimas visada užtikrina greitą visų avarinių situacijų nustatymą, o tolesni veiksmai atitinka nustatytas avarinių situacijų procedūras.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įgulos nariams paskirstomos pareigos, jie informuojami apie būsimas procedūras ir tinkamai supažindinami su saugaus darbo standartais, taikomais konkretiems jūrininkams, kurių jie turėtų laikytis.

 

Naftos krovinių fizikinių ir cheminių savybių žinios.

 

Naftos krovinių fizikinių ir cheminių savybių žinios ir supratimas.

 

Medžiagų saugos duomenų lapuose (MSDL) pateikiamos informacijos supratimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

Veiksmingas informacinių išteklių naudojimas, nustatant naftos krovinių ir išsiskiriančių dujų savybes ir jų įtaką saugumui, aplinkai ir laivo eksploatacijai.

 

Atsargumo priemonių taikymas, siekiant apsisaugoti nuo galimų pavojų.

 

Žinios ir suvokimas apie pavojus ir jų valdymo priemones, susijusias su krovinių operacijomis naftos tanklaiviuose, įskaitant:

 

1) toksiškumo pavojų,

 

2) sprogimo ir užsiliepsnojimo pavojų,

 

3) pavojų sveikatai,

 

4) inertinių dujų sudėtį,

 

5) elektrostatinių krūvių keliamą pavojų.

 

Žinios ir suvokimas apie pavojų, atsirandantį dėl susijusių taisyklių / standartų reikalavimų nesilaikymo.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

Tinkamas laivui ir įgulai keliamų pavojų, susijusių su kroviniais, nustatymas, atliekant krovinių operacijas naftos tanklaivyje, ir tinkamas kontrolės priemonių taikymas.

 

Sveikatos apsaugos ir saugumo užtikrinimo priemonių taikymas profesinėje veikloje.

 

Žinios apie saugaus darbo principus ir jų supratimas, įskaitant rizikos vertinimą ir asmeninę saugą naftos tanklaiviuose:

 

1) atsargumo priemonės, kurių būtina imtis patekus į uždaras patalpas, įskaitant tinkamą skirtingų tipų kvėpavimo kaukių naudojimą,

 

2) atsargumo priemonės, kurių būtina imtis ruošiantis atlikti ir atliekant techninės priežiūros ir remonto darbus,

 

3) saugumo priemonės, naudojamos karščio ir šalčio sąlygomis,

 

4) saugus elektros įrangos naudojimas,

 

5) tinkamų asmeninių apsaugos priemonių (AAP) naudojimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

Visada laikomasi saugaus darbo procedūrų ir praktikos, susijusios su įgulos ir laivo apsauga.

 

Tinkamai laikomasi saugaus darbo reikalavimų ir tinkamai naudojama apsauginė įranga.

 

Darbų tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darbų vykdymo kodeksus ir leidimus dirbti; tinkamas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugai. Tinkamas kvėpavimo kaukių naudojimas.

 

Laikomasi patekimo į uždaras patalpas procedūrų.

 

Veiksmai, susidarius avarinei situacijai

 

Žinios apie naftos tanklaivio avarines procedūras ir jų išmanymas, įskaitant:

 

1) veiksmų planą, kuriuo reikia vadovautis laive susidarius avarinei situacijai,

 

2) atliekamų krovos darbų avarinį stabdymą,

 

3) veiksmus, kurių būtina imtis krovinių operacijoms svarbių sistemų ar paslaugų klaidų atveju,

 

4) gaisro gesinimą naftos tanklaiviuose,

 

5) pasišalinimą iš uždarų patalpų,

 

6) medžiagų saugos duomenų lapų (MSDL) naudojimą.

 

Veiksmai, kurių būtina imtis susidūrus, užplaukus ant seklumos ar išsiliejus naftai.

 

Žinios apie pirmosios medicinos pagalbos procedūras, taikomas naftos tanklaiviuose.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

Problemos pobūdis ir mastas įvertinami nedelsiant, pirminiai veiksmai atitinka avarines procedūras ir laivo parengties planus.

 

Perduodamų pranešimų ir laivo personalo informavimo pirmumas, lygis ir laikas yra tiesiogiai susiję su avarinės situacijos pobūdžiu ir atitinka problemos svarbą.

 

Evakuacijos, avarinio išjungimo ir izoliavimo procedūros atitinka avarinės situacijos pobūdį ir vykdomos nedelsiant.

 

Skubios medicinos pagalbos poreikio nustatymas ir atitinkami veiksmai atitinka dabartinę pripažintą pirmosios pagalbos praktiką ir tarptautines taisykles.

 

Aplinką nuo taršos saugančių priemonių taikymas.

 

Procedūrų, kurios padeda saugoti atmosferą ir aplinką nuo taršos, išmanymas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

Atliekamos operacijos atitinka patvirtintus aplinkos apsaugos nuo taršos principus ir procedūras.

 

Stebėjimo ir kontrolės atitiktis teisiniams reikalavimams.

 

Susijusių tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) nuostatų ir kitų susijusių ir bendrai taikomų TJO priemonių, pramoninių taisyklių ir uostų reglamentų žinios ir supratimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

Krovinių tvarkymas atitinka susijusius TJO priemonių reikalavimus ir nustatytus pramoninius standartus bei saugios darbo praktikos kodeksus.

 

 

 

A-V/1-1-3 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai cheminių medžiagų tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso pažymėjimui gauti

 

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Gebėjimas saugiai atlikti ir stebėti visas su kroviniais susijusias operacijas.

 

Cheminių medžiagų tanklaivio sandara ir techniniai duomenys Žinios apie cheminių medžiagų tanklaivio sandarą, sistemas ir įrangą, įskaitant:

 

1) bendrą išdėstymą ir sandarą,

 

2) siurblinių išdėstymą ir įrangą,

 

3) tankų sandarą ir išdėstymą,

 

4) vamzdynų ir drenažo sistemas,

 

5) tankų ir krovinių vamzdynų slėgio ir temperatūros kontrolės ir signalizacijos sistemas,

 

6) matavimo kontrolės sistemas ir signalizaciją,

 

7) dujų nuotėkio aptikimo sistemas,

 

8) krovinių šildymo ir šaldymo sistemas,

 

9) tankų valymo sistemas,

 

10) krovinių tankų aplinkos kontrolės sistemas,

 

11) balasto sistemas,

 

12) krovinių zonos vėdinimo ir gyvenamųjų zonų ventiliacijos sistemas,

 

13) garų grąžinimo / išgavimo sistemas,

 

14) priešgaisrines sistemas,

 

15) tankų, vamzdynų ir armatūros medžiagas ir dangą,

 

16) išsiliejusių skysčių tvarkymą.

 

Teorinės ir techninės žinios apie siurblius, įskaitant krovinių siurblių tipus ir saugų jų veikimą.

 

Saugaus darbo tanklaiviuose principų išmanymas ir saugaus darbo kontrolės sistemų diegimo patirtis.

 

Stebėjimo ir saugaus darbo sistemų žinios ir išmanymas, įskaitant avarinį išjungimą.

 

Pakrovimas, iškrovimas, krovinių tvarkymas ir priežiūra

 

Gebėjimas nustatyti ar apskaičiuoti krovinio kiekį.

 

Žinios apie skysto krovinio įtaką laivo balansui, stabilumui ir sandaros vientisumui.

 

Su cheminių medžiagų kroviniais susijusios žinios ir suvokimas, įskaitant:

 

1) pakrovimo ir iškrovimo planus,

 

2) balasto vandens papildymą ir išleidimą,

 

3) tankų valymo operacijas,

 

4) tanko aplinkos kontrolę,

 

5) paruošimą inertinėmis dujomis,

 

6) dujų šalinimą,

 

7) perpylimą iš vieno laivo į kitą,

 

8) medžiagų stabdymo ir stabilizavimo reikalavimus,

 

9) šildymo ir šaldymo reikalavimus ir įtaką, daromą šalia laikomiems kroviniams,

 

10) krovinių suderinamumą ir atskyrimą,

 

11) didelės klampos krovinius,

 

12) operacijas su krovinių likučiais,

 

13) patekimą į tanką.

 

Su kroviniais susijusių operacijų planų, procedūrų ir sąrašų rengimas ir taikymas.

 

Gebėjimas sukalibruoti ir naudoti stebėjimo ir dujų nuotėkio aptikimo sistemas, prietaisus ir įrangą.

 

Gebėjimas valdyti ir prižiūrėti personalą, atsakingą už su kroviniais susijusias operacijas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Bendravimas aiškus, suprantamas ir sėkmingas.

 

Operacijos su kroviniais atliekamos saugiai, įvertinant cheminių medžiagų tanklaivių sandaros ypatybes, sistemas ir įrangą.

 

Operacijos su kroviniais planuojamos kontroliuojant riziką ir atliekamos taikant patvirtintus principus ir procedūras, kuriomis užtikrinamas veiksmų saugumas ir padedama išvengti jūros aplinkos taršos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Stebėjimo ir apsauginėmis sistemomis užtikrinamas greitas ir nuolatinis visų avarinių situacijų nustatymas, o tolesni veiksmai atitinka nustatytas avarinių situacijų procedūras.

 

Tinkamu krovinių pakrovimu, sandėliavimu ir iškrovimu nuolatos užtikrinamas stabilumas ir sąlygos, neleidžiančios viršyti saugios įtampos ribų.

 

Greitai išsiaiškinami ir pašalinami krovinių tvarkymo procedūrų reikalavimų neatitinkantys veiksmai.

 

Tinkamos su kroviniais susijusios įrangos pasirinkimas ir jos naudojimas, taip pat tinkamai atliekami veiksmai ir tolesnės procedūros.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dujų nuotėkio aptikimo ir stebėjimo įrangos kalibravimas ir naudojimas atitinka darbo praktiką ir procedūras.

 

Įgulos nariams paskirstomos pareigos, jie informuojami apie būsimas procedūras ir tinkamai supažindinami su darbo standartais, taikomais konkretiems jūrininkams, kurie turėtų laikytis saugaus darbo taisyklių.

 

Žinios apie cheminių medžiagų krovinių fizikines ir chemines savybes.

 

Žinios ir supratimas apie nuodingų skystųjų medžiagų fizikines ir chemines savybes, įskaitant:

 

1) cheminių medžiagų krovinių kategorijas (korozinių, toksiškų, degiųjų, sprogiųjų medžiagų kategorijos);

 

2) cheminių medžiagų grupes ir pramoninį naudojimą;

 

3) krovinių reakcingumą.

 

Medžiagų saugos duomenų lapuose (MSDL) pateikiamos informacijos supratimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Veiksmingas informacinių išteklių naudojimas nustatant kenksmingų medžiagų ir išsiskiriančių dujų savybes ir jų įtaką saugumui, aplinkai ir laivo eksploatacijai.

 

Atsargumo priemonių, padedančių apsisaugoti nuo galimų pavojų, taikymas.

 

Žinios ir suvokimas apie pavojus ir jų valdymo priemones, susijusias su krovinių operacijomis cheminių medžiagų tanklaiviuose, įskaitant:

 

1) sprogimo ir užsiliepsnojimo pavojų,

 

2) toksiškumo pavojų,

 

3) pavojų sveikatai,

 

4) inertinių dujų sudėtį,

 

5) elektrostatinių krūvių keliamą pavojų,

 

6) reakcingumą,

 

7) korozines savybes,

 

8) vežamas žemos virimo temperatūros medžiagas,

 

9) vežamas didelio tankio medžiagas,

 

10) vežamas stingstančias medžiagas,

 

11)vežamas  besipolimerizuojančias medžiagas.

 

Žinios ir suvokimas apie pavojų, atsirandantį dėl susijusių taisyklių / standartų reikalavimų nesilaikymo.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Tinkamas laivui ir įgulai keliamų pavojų, susijusių su kroviniais, nustatymas, atliekant krovinių operacijas cheminių medžiagų tanklaivyje, ir tinkamas kontrolės priemonių taikymas.

 

Sveikatos apsaugos ir saugumo užtikrinimo priemonių taikymas profesinėje veikloje.

 

Žinios apie saugaus darbo principus ir jų išmanymas, įskaitant rizikos vertinimą ir asmeninę saugą cheminių medžiagų tanklaiviuose:

 

1) atsargumo priemonės, kurių būtina imtis patenkant į uždaras patalpas, įskaitant tinkamą skirtingų tipų kvėpavimo kaukių naudojimą,

 

2) atsargumo priemonės, kurių būtina imtis ruošiantis atlikti ir atliekant techninės priežiūros ir remonto darbus,

 

3) saugumo priemonės, naudojamos karščio ir šalčio sąlygomis,

 

4) saugus elektros įrangos naudojimas,

 

5) tinkamų asmeninių apsaugos priemonių (AAP) naudojimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Visada laikomasi saugaus darbo procedūrų ir praktikos, susijusios su įgula ir laivo apsauga.

 

Tinkamai laikomasi saugaus darbo reikalavimų ir tinkamai naudojama apsauginė įranga.

 

Darbų tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darbo kodeksus, leidimus dirbti; reikiamas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugai.

 

Tinkamas kvėpavimo kaukių naudojimas.

 

Laikomasi patekimo į uždaras patalpas reikalavimų.

 

Veiksmai susidarius avarinei situacijai.

 

Žinios apie cheminių medžiagų tanklaivio avarines procedūras ir jų išmanymas, įskaitant:

 

1) veiksmų planą, kuriuo reikia vadovautis laive susidarius avarinei situacijai,

 

2) su kroviniais atliekamų operacijų avarinį stabdymą,

 

3) veiksmus, kurių būtina imtis krovinių operacijoms svarbių sistemų ar paslaugų klaidų atveju,

 

4) gaisro gesinimą cheminių medžiagų tanklaiviuose,

 

5) pasišalinimą iš uždarų patalpų,

 

6) krovinių reakcingumą,

 

7) krovinių išmetimą už borto,

 

8) medžiagų saugos duomenų lapų (MSDL) naudojimą.

 

Veiksmai, kurių būtina imtis susidūrus, užplaukus ant seklumos ar išsiliejus cheminėms medžiagoms.

 

Žinios apie pirmosios medicinos pagalbos procedūras, taikomas cheminių medžiagų tanklaiviuose, įskaitant TJO Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo įvykus su pavojingais kroviniais susijusiai avarijai (MFAG), vadove išdėstytas nuostatas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Problemos pobūdis ir mastas įvertinami nedelsiant, pirminiai veiksmai atitinka avarines procedūras ir laivo parengties planus.

 

Perduodamų pranešimų ir laivo personalo informavimo pirmumas, lygis ir laikas yra tiesiogiai susiję su avarinės situacijos pobūdžiu ir atitinka problemos svarbą.

 

Evakuacijos, avarinio išjungimo ir izoliavimo procedūros atitinka avarinės situacijos pobūdį ir vykdomos nedelsiant.

 

 

 

 

 

Skubios medicinos pagalbos poreikio nustatymas ir atitinkami veiksmai atitinka dabartinę pripažintą pirmosios pagalbos praktiką ir tarptautines taisykles.

 

Aplinką nuo taršos saugančių priemonių taikymas.

 

Procedūrų, saugančių atmosferą ir aplinką nuo taršos, išmanymas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

Atliekamos operacijos atitinka patvirtintus aplinkos apsaugos nuo taršos principus ir procedūras.

 

Stebėjimo ir kontrolės atitiktis teisiniams reikalavimams.

 

Susijusių tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) nuostatų ir kitų susijusių bei bendrai taikomų TJO priemonių, pramoninių taisyklių ir uostų reglamentų žinios ir išmanymas.

 

IBC kodekso ir susijusių dokumentų naudojimo praktika.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

Krovinių tvarkymas atitinka susijusius TJO priemonių reikalavimus ir nustatytus pramoninius standartus, taip pat saugios darbo praktikos kodeksus.

 

 

 

 

 

A-V/1-2 poskyris

 

Privalomi mažiausi suskystintų dujų tanklaivių kapitonų, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

 

 

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti suskystintų dujų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso pažymėjimą, privalo:

 

1) įrodyti, jog yra kompetentingas vykdyti užduotis, pareigas ir įsipareigojimus, nurodytus A-V/1-2-1 lentelės 1 skiltyje; ir

 

2) pateikti šių pasiekimų įrodymus:

 

2.1) mažiausias reikalaujamų žinių, supratimo ir mokėjimo lygis nurodytas A-V/1-2-1 lentelės 2 skiltyje; ir

 

2.2) kompetencija atitinka A-V/1-2-1 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus.

 

2. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti suskystintų dujų tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso pažymėjimą, privalo:

 

1) įrodyti, jog yra kompetentingas vykdyti užduotis, pareigas ir įsipareigojimus, nurodytus A-V/1-2-2 lentelės 1 skiltyje; ir

 

2) pateikti šių pasiekimų įrodymus:

 

2.1) mažiausias reikalaujamų žinių, supratimo ir mokėjimo lygis nurodytas A-V/1-2-2 lentelės 2 skiltyje; ir

 

2.2) kompetencija atitinka A-V/1-2-2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus.

 

 

 

A-V/1-2-1 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai suskystintų dujų tanklaivių krovimo pradinio rengimo kurso pažymėjimui gauti

 

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Pagalba, susijusi su saugiu krovos darbų suskystintų dujų tanklaiviuose atlikimu.

 

Suskystintų dujų tanklaivių projektinės ir veikimo charakteristikos. Pagrindinės žinios apie suskystintų dujų tanklaivius:

 

1) suskystintų dujų tanklaivių tipai,

 

2) bendras išdėstymas ir sandara.

 

Pagrindinės žinios apie operacijas su kroviniais:

 

1) vamzdynų sistemos ir vožtuvai,

 

2) krovinių tvarkymo įranga,

 

3) pakrovimas ir iškrovimas bei priežiūra vežant tranzitu,

 

4) avarinio išjungimo sistema (ESD),

 

5) tankų valymas, plovimas, dujų šalinimas ir paruošimas naudojant inertines dujas.

 

Pagrindinės suskystintų dujų fizikinės savybės, įskaitant:

 

1) savybes ir duomenis,

 

2) slėgį ir temperatūrą, įskaitant garų slėgio ir temperatūros santykį,

 

3) elektrostatinio krūvio generavimo būdus,

 

4) cheminius simbolius.

 

Žinios apie saugos principus ir kontrolę tanklaiviuose.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Bendravimas, atsižvelgiant į atsakomybės sritį, aiškus ir veiksmingas.

 

Krovos darbai atliekami laikantis patvirtintų ir darbo saugumą užtikrinančių principų ir procedūrų.

 

 

 

Atsargumo priemonių taikymas, siekiant apsisaugoti nuo galimų pavojų.

 

Pagrindinės žinios apie pavojus, susijusius su darbais tanklaiviuose, įskaitant:

 

1) pavojų sveikatai,

 

2) pavojų aplinkai,

 

3) reakcijų pavojų,

 

4) korozijos pavojų,

 

5) sprogimų ir užsiliepsnojimo pavojų,

 

6) degimo šaltinius,

 

7) elektrostatinį  pavojų,

 

8) toksiškumo pavojų,

 

9) garų išsiskyrimą ir debesų susidarymą,

 

10) ypač žemas temperatūras,

 

11) slėgio keliamą pavojų,

 

Pagrindinės žinios apie pavojų kontrolę:

 

1) inertinių dujų, sausinimo medžiagų ir stebėjimo technikos parūpinimas,

 

2) antistatinės priemonės,

 

3) vėdinimas,

 

4) atskyrimas,

 

5) krovinių stabilizavimas,

 

6) krovinių suderinamumo svarba,

 

7) atmosferos kontrolė,

 

8) dujų bandymai.

 

Medžiagų saugos duomenų lapuose (MSDL) pateiktos informacijos supratimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Naudojant MSDL teisingai nustatomi laivui ir įgulai kylantys ir su kroviniais susiję pavojai, imamasi nustatytas procedūras atitinkančių reikiamų veiksmų.

 

Pavojingos situacijos nustatymas ir veiksmai atitinka taikomas procedūras ir gerąją patirtį.

 

Sveikatos apsaugos ir saugumo užtikrinimo priemonių taikymas profesinėje veikloje.

 

Žinios apie dujų matavimo priemonių ir panašios įrangos funkcijas ir tinkamą jų naudojimą.

 

Tinkamas apsauginės įrangos ir prietaisų naudojimas, įskaitant:

 

1) kvėpavimo kaukes ir tankų ištuštinimo įrangą,

 

2) apsauginius drabužius ir įrangą,

 

3) gaivinimo priemones,

 

4) gelbėjimo ir pasišalinimo įrangą.

 

Pagrindinės saugios darbo praktikos ir procedūrų žinios, atitinkančios teisinius ir pramoninius standartus, ir asmeninės saugos suskystintų dujų tanklaiviuose žinios, įskaitant:

 

1) atsargumo priemones, kurių būtina imtis patekus į uždaras patalpas,

 

2) atsargumo priemones, kurių būtina imtis ruošiantis atlikti ir atliekant techninės priežiūros ir remonto darbus,

 

3) saugumo priemones, naudojamas karščio ir šalčio sąlygomis,

 

4) elektros įrangos saugumą,

 

5) saugumo taisyklių laive ir krante sąrašą.

 

Pagrindinės pirmosios medicinos pagalbos žinios, pasitelkiant medžiagų saugos duomenų lapuose (MSDL) pateikiamą informaciją.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Laikomasi patekimo į uždaras patalpas reikalavimų.

 

Visada laikomasi saugaus darbo reikalavimų ir su įgula ir laivo apsauga susijusios praktikos.

 

Tinkamai laikomasi saugos taisyklių ir tinkamai naudojama apsauginė įranga.

 

 

 

Pirmosios medicinos pagalbos žinios apie privalomus ir draudžiamus veiksmus.

 

Priešgaisriniai veiksmai.

 

Veiksmai kilus gaisrui tanklaivyje.

 

Specialieji pavojai, susiję su krovinių tvarkymu ir suskystintų dujų vežimu.

 

Priešgaisrinės medžiagos dujoms gesinti.

 

Stacionarių priešgaisrinių sistemų su putomis naudojimas.

 

Nešiojamų gesintuvų su putomis naudojimas.

 

Stacionarių priešgaisrinių sistemų su sausomis cheminėmis medžiagomis naudojimas.

 

Išsiliejusių medžiagų plitimo stabdymas, laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų.

 

Praktiniai pratimai ir nurodymai atliekami visiškai realiomis sąlygomis pagal patvirtintą mokymo programą (pvz., sumodeliuotoje laivo aplinkoje) ir, jei įmanoma įgyvendinti praktiškai, tamsoje.

 

Pradiniai ir tolesni veiksmai pastebėjus laive gaisrą, atitinka nustatytą praktiką ir procedūras.

 

Veiksmai suveikus avarinės rikiuotės signalui atitinka avarinio signalo tipą ir nustatytas procedūras.

 

Apranga ir įranga atitinka priešgaisrinių veiksmų pobūdį.

 

Individualių veiksmų laikas ir seka geriausiai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.

 

Gaisras gesinamas taikant tinkamas procedūras, techniką ir naudojant tinkamas priešgaisrines medžiagas.

 

Veiksmai susidarius avarinei situacijai.

 

Pagrindinės žinios apie procedūras susidarius avarinei situacijai, įskaitant avarinį įrangos išjungimą.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

Greitai nustatytas avarinės situacijos tipas ir svarba, reagavimo veiksmai atitinka avarinėms situacijoms ir nenumatytiems atvejams parengtas procedūras.

 

Atsargumo priemonių, apsaugančių nuo aplinkos taršos, nutekėjus dujoms, taikymas.

 

Pagrindinės žinios apie taršos poveikį žmogui ir jūros aplinkai.

 

Pagrindinės žinios apie nuo taršos apsaugančias procedūras laive.

 

Pagrindinės žinios apie priemones, kurių būtina imtis nutekėjus dujoms, įskaitant:

 

1) ataskaitas atitinkamiems atsakingiems asmenims,

 

2) pagalbą diegiant dujų nuotėkio stabdymo procedūras laivuose,

 

3) apsaugą nuo įrangos pažeidimų.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

Visada laikomasi aplinkos apsaugos procedūrų.

 

 

 

A-V/1-2-2 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai suskystintų dujų tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso pažymėjimui gauti

 

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Gebėjimas saugiai atlikti ir stebėti visas su kroviniais susijusias operacijas.

 

Suskystintų dujų tanklaivio sandara ir techniniai duomenys. Žinios apie suskystintų dujų tanklaivio sandarą, sistemas ir įrangą, įskaitant:

 

1) suskystintų dujų tanklaivių tipą ir krovinių tankų sandarą;

 

2) bendrą išsidėstymą ir sandarą;

 

3) krovinių apsaugos sistemas, įskaitant medžiagas ir izoliaciją;

 

4) krovinių tvarkymo įrangą ir prietaisus, įskaitant:

 

4.1) krovinių siurblius ir siurbimo sistemų išdėstymą,

 

4.2) krovinių vamzdynus ir vožtuvus,

 

4.3) išsiplėtimo prietaisus,

 

4.4) priešgaisrinius užtvarus,

 

4.5) temperatūrų stebėjimo sistemas,

 

4.6) lygio matavimo sistemas krovinių tankuose,

 

4.7) tankų slėgio stebėjimo ir valdymo sistemas;

 

5) krovinių temperatūros kontrolės sistemas;

 

6) tankų atmosferos kontrolės sistemas (inertines dujas, azotą), įskaitant saugojimo, generavimo ir paskirstymo sistemas;

 

7) koferdamo šildymo sistemas;

 

8) dujų nuotėkio aptikimo sistemas;

 

9) balasto sistemas;

 

10) išgarinimo sistemas;

 

11) antrinio suskystinimo sistemas;

 

12) krovinių avarinio blokavimo sistemas (ESD);

 

13) saugaus perdavimo sistemas.

 

Teorinės ir techninės žinios apie siurblius, įskaitant krovinių siurblių tipus ir saugų jų veikimą.

 

Krovinių pakrovimas, iškrovimas, priežiūra ir tvarkymas.

 

Žinios apie skysto krovinio įtaką laivo balansui, stabilumui ir sandaros vientisumui.

 

Žinios apie tanklaivių saugumo principus ir patirtis diegiant saugumo valdymo reikalavimus.

 

Patirtis taikant saugumą užtikrinančius parengiamuosius darbus, procedūras ir patikrinimus visoms su kroviniais atliekamoms operacijoms, įskaitant:

 

1) darbus prisišvartavus ir pakrovimą:

 

1.1) tanko apžiūra,

 

1.2) paruošimas inertinėmis dujomis (deguonies kiekio mažinimas, kondensato formavimosi lygio mažinimas),

 

1.3) dujų pripildymas,

 

1.4) vėsinimas,

 

1.5) pakrovimas,

 

1.6) balasto išpylimas,

 

1.7) pavyzdžių ėmimas, įskaitant uždaro kontūro mėginių ėmimą;

 

2) buvimą reise:

 

2.1) vėsinimas,

 

2.2) slėgio kontrolė,

 

2.3) išgarinimas,

 

2.4) sulaikymas;

 

3) iškrovimą:

 

3.1) iškrovimas,

 

3.2) balasto papildymas,

 

3.3) permontavimo ir valymo sistemos,

 

3.4) tankų sausinimo sistemos;

 

4) pasirengimą švartuotis:

 

4.1) pašildymas,

 

4.2) paruošimas inertinėmis dujomis,

 

4.3) dujų šalinimas;

 

5) perpylimą iš vieno į kitą laivą.

 

Patirtis atliekant krovinių matavimus ir skaičiavimus, įskaitant:

 

5.1) skystą būseną,

 

5.2) dujinę būseną,

 

5.3) kiekį laive (angl. OBQ),

 

5.4) likutį laive (angl. ROB),

 

5.5) išgarinto krovinio kiekio apskaičiavimą.

 

Vadovavimo už operacijas su kroviniais atsakingiems įgulos nariams ir priežiūros patirtis.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Bendravimas aiškus, suprantamas ir vaisingas.

 

Operacijos su kroviniais vykdomos saugiai, įvertinant suskystintų dujų tanklaivių sandaros savybes, sistemas ir įrangą.

 

Siurbimo darbai atliekami laikantis patvirtintų principų ir procedūrų ir atitinka krovinio tipą.

 

Operacijos su kroviniais planuojamos kontroliuojant riziką ir atliekamos taikant patvirtintus principus ir procedūras, kuriomis užtikrinamas veiksmų saugumas ir padedama išvengti jūros aplinkos taršos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tinkamu krovinių pakrovimu, sandėliavimu ir iškrovimu visą laiką užtikrinamas stabilumas ir sąlygos, kad nebūtų viršytos saugios įtampos ribos.

 

Žinios apie tanklaivių saugumo principus ir patirtis taikant saugumo valdymo reikalavimus.

 

Greitai išsiaiškinami ir netaikomi krovinių tvarkymo procedūrų reikalavimų neatitinkantys veiksmai.

 

Atliekant veiksmus ir laikantis procedūrų tinkamai nustatoma ir optimaliai bei tinkamai išnaudojama laivo įranga.

 

Dujų nuotėkio aptikimo ir stebėjimo įrangos kalibravimas ir naudojimas atitinka darbo praktiką ir procedūras.

 

Stebėjimo ir apsauginių sistemų naudojimas visada užtikrina greitą visų avarinių situacijų nustatymą, o tolesni veiksmai atitinka nustatytas avarinių situacijų procedūras.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įgulos nariams paskirstomos pareigos, jie informuojami apie būsimas procedūras ir tinkamai supažindinami su saugaus darbo standartais, taikomais konkretiems jūrininkams, kurių jie turėtų laikytis.

 

 

 

Žinios apie suskystintų dujų krovinių fizikines ir chemines savybes.

 

Chemijos ir fizikos pagrindai ir su saugiu suskystintų dujų vežimu laivais susijusių apibrėžčių supratimas, įskaitant:

 

1) cheminę dujų sudėtį,

 

2) suskystintų dujų (įskaitant CO2) ir jų garų savybes ir techninius duomenis, įskaitant:

 

2.1) paprastuosius dujų dėsnius,

 

2.2) medžiagų būseną,

 

2.3) skysčių ir garų tankį,

 

2.4) dujų mišinius ir difuziją,

 

2.5) dujų susispaudimą,

 

2.6) antrinį dujų suskystinimą,

 

2.7) kritinę dujų ir slėgio temperatūrą,

 

2.8) žybsnio temperatūrą, viršutinę ir apatinę sprogimo ribas, savaiminio užsidegimo temperatūrą,

 

2.9) suderinamumą, reakcingumą ir tiesioginį dujų atskyrimą,

 

2.10) polimerizaciją,

 

2.11) prisotintų garų slėgį / lyginamąją temperatūrą,

 

2.12) kondensato formavimosi ir virimo taškus,

 

2.13) kompresorių sutepimą,

 

2.14) hidrato formavimąsi.

 

3) paprastųjų skysčių savybes,

 

4) tirpalų prigimtį ir savybes,

 

5) termodinamikos vienetus,

 

6) pagrindinius termodinamikos dėsnius ir schemas,

 

7) medžiagų savybes,

 

8) žemos temperatūros įtaką – pažeidimus dėl nedidelės deformacijos.

 

Medžiagų saugos duomenų lapuose (MSDL) pateikiamos informacijos supratimas.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Veiksmingas informacinių išteklių naudojimas nustatant suskystintų dujų techninius duomenis ir jų įtaką saugumui, aplinkai ir laivo eksploatacijai.

 

Atsargumo priemonių taikymas, siekiant apsisaugoti nuo galimų pavojų.

 

Žinios ir suvokimas apie pavojus ir jų valdymo priemones, susijusius su krovinių operacijomis suskystintų dujų tanklaiviuose, įskaitant:

 

1) užsiliepsnojimo pavojų,

 

2) sprogimo pavojų,

 

3) toksiškumo pavojų,

 

4) reakcingumą,

 

5) korozines savybes,

 

6) pavojų sveikatai,

 

7) inertinių dujų sudėtį,

 

8) elektrostatinių krūvių keliamą pavojų,

 

9) besipolimerizuojančių medžiagų vežimą.

 

Gebėjimas sukalibruoti ir naudoti stebėjimo ir dujų nuotėkio aptikimo sistemas, prietaisus ir įrangą.

 

Žinios ir suvokimas apie pavojų, atsirandantį dėl susijusių taisyklių / standartų reikalavimų nesilaikymo.

 

Egzaminas ir pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Tinkamas laivui ir įgulai keliamų su kroviniais susijusių pavojų nustatymas atliekant krovinių operacijas suskystintų dujų tanklaivyje ir tinkamas kontrolės priemonių taikymas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dujų nuotėkio aptikimo prietaisų naudojimas atitinka naudojimo vadovuose pateiktus reikalavimus ir gerąją patirtį.

 

Sveikatos apsaugos ir saugumo užtikrinimo priemonių taikymas profesinėje veikloje.

 

Žinios apie saugaus darbo principus ir jų išmanymas, taip pat rizikos vertinimas ir asmeninė sauga suskystintų dujų tanklaiviuose, įskaitant:

 

1) atsargumo priemones, kurių būtina imtis patekus į uždaras patalpas (pvz., kompresorinę) ir tinkamą skirtingų tipų kvėpavimo kaukių naudojimą,

 

2) atsargumo priemones, kurių būtina imtis ruošiantis atlikti ir atliekant techninės priežiūros ir remonto darbus, įskaitant darbus su siurblių sistemomis, vamzdynais, elektros ir valdymo sistemomis,

 

3) saugumo priemones, naudojamas karščio ir šalčio sąlygomis,

 

4) saugų elektros įrangos naudojimą,

 

5) tinkamų asmeninių apsaugos priemonių (AAP) naudojimą,

 

6) apsaugą nuo nušalimo ir sušalimo,

 

7) tinkamą asmeninės įrangos, saugančios nuo apsinuodijimo, naudojimą.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Visada laikomasi saugaus darbo procedūrų ir praktikos, susijusios su įgula ir laivo apsauga.

 

Tinkamai laikomasi saugaus darbo reikalavimų ir tinkamai naudojama apsauginė įranga.

 

Darbų tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darbo kodeksus, leidimus dirbti; reikiamas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugai.

 

Tinkamas kvėpavimo kaukių naudojimas.

 

Veiksmai susidarius avarinei situacijai.

 

Žinios apie suskystintų dujų tanklaivio avarines procedūras ir jų išmanymas, įskaitant:

 

1) veiksmų planą, kuriuo reikia vadovautis laive susidarius avarinei situacijai,

 

2) atliekamų krovos darbų avarinį stabdymą,

 

3) avarinį krovinių vožtuvų naudojimą,

 

4) veiksmus, kurių būtina imtis krovinių operacijoms svarbių sistemų ar paslaugų klaidų atveju,

 

5) gaisro gesinimą suskystintų dujų tanklaiviuose,

 

6) krovinių išmetimą už borto,

 

7) gelbėjimą iš uždarų patalpų.

 

Veiksmai, kurių būtina imtis laivams susidūrus, užplaukus ant seklumos ar nutekėjus dujoms arba laive susikaupus nuodingiems ar lengvai užsidegantiems garams.

 

Žinios apie pirmosios medicinos pagalbos procedūras, taikomas suskystintų dujų tanklaiviuose, įskaitant Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo įvykus su pavojingais kroviniais susijusiai avarijai (MFAG) vadovo nuostatas.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

 

 

Problemos pobūdis ir mastas įvertinami nedelsiant, pirminiai veiksmai atitinka avarines procedūras ir laivo parengties planus.

 

Perduodamų pranešimų ir laivo personalo informavimo pirmumas, lygis ir laikas yra tiesiogiai susiję su avarinės situacijos pobūdžiu ir atitinka problemos svarbą.

 

Evakuacijos, avarinio išjungimo ir izoliavimo procedūros atitinka avarinės situacijos pobūdį ir vykdomos nedelsiant.

 

 

 

 

 

 

 

Skubios medicinos pagalbos poreikio nustatymas ir atitinkami veiksmai atitinka dabartinę pripažintą pirmosios pagalbos praktiką ir tarptautines taisykles.

 

Aplinką nuo taršos saugančių priemonių taikymas.

 

Procedūrų, kurios padeda saugoti atmosferą ir aplinką nuo taršos, išmanymas.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa

 

Atliekamos operacijos atitinka patvirtintus aplinkos apsaugos nuo taršos principus ir procedūras.

 

Stebėjimo ir kontrolės atitiktis teisiniams reikalavimams.

 

Susijusių tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) nuostatų ir kitų susijusių ir bendrai taikomų TJO priemonių, pramoninių taisyklių ir uostų reglamentų žinios ir supratimas.

 

IBC kodekso, IGC kodekso ir susijusių dokumentų taikymo praktika.

 

Pasirengimo, įgyto vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas:

 

1) patvirtinta darbo patirtis,

 

2) patvirtinta patirtis, įgyta mokomajame laive,

 

3) patvirtintas rengimas naudojant treniruoklius,

 

4) patvirtinta rengimo programa,

 

 

 

Krovinių tvarkymas atitinka susijusius TJO priemonių reikalavimus ir nustatytus pramoninius standartus bei saugios darbo praktikos kodeksus.

 

 

 

 

 

A-V/2 poskyris

 

Privalomi mažiausi keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

 

 

 

Parengimas valdyti minią

 

1. Pagal V/2 taisyklės 4 dalį privalomas pasirengimas suvaldyti minią, būtinas personalui, kuriam pagal laivo įgulos sąrašus paskirta padėti keleiviams avarinėmis aplinkybėmis, turi apimti toliau išvardytus dalykus (bet nebūtinai jais apsiriboti):

 

1)      gelbėjimo įrangos pritaikymo ir valdymo planų supratimą, įskaitant:

 

1.1)   žinias apie laivo įgulos sąrašus ir avarines instrukcijas,

 

1.2)   žinias apie avarinius išėjimus,

 

1.3)   naudojimosi liftais apribojimus;

 

2)      gebėjimą padėti keleiviams, kurie yra pakeliui į rinkimosi ir įlaipinimo į valtis vietas, įskaitant:

 

2.1)   gebėjimą duoti aiškius ir nuraminančius nurodymus,

 

2.2)   keleivių judėjimo koridoriais, laiptinėmis ir praeigomis kontrolę,

 

2.3)   užtikrinimą, kad evakuacijos keliuose nebūtų kliūčių,

 

2.4)   esamus neįgaliųjų bei specialios priežiūros reikalingų asmenų evakuacijos būdus,

 

2.5)   žmonių paiešką gyvenamosiose patalpose;

 

3)      subūrimo procedūras, įskaitant:

 

3.1)   tvarkos laikymosi svarbą,

 

3.2)   gebėjimą naudotis procedūromis, skirtomis apriboti paniką ir užkirsti jai kelią,

 

3.3)   gebėjimą naudotis keleivių sąrašais skaičiuojant evakuojamus žmones, kur tai pritaikoma,

 

3.4.)  gebėjimą užtikrinti, jog keleiviai yra tinkamai apsirengę ir taisyklingai užsivilkę gelbėjimosi liemenes.

 

Tiesiogiai keleivius jiems skirtose patalpose aptarnaujančio personalo mokymas saugumo įgūdžių

 

3. Pagal V/2 taisyklės 5 dalį privalomais įgyti papildomais saugumo įgūdžiais turi būti bent užtikrinta toliau nurodyti gebėjimai:

 

Bendravimas

 

1.    Gebėjimas bendrauti su keleiviais avarinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į:

 

1)    konkrečiu reisu vykstančių keleivių pagrindinių tautybių vartojamą kalbą arba kalbas,

 

2)    tikimybę, kad gebėjimas duoti pagrindinius nurodymus vartojant paprastą anglų kalbos leksiką gali būti bendravimo su pagalbos reikalingu keleiviu priemonė, neatsižvelgiant į tai, ar įgulos narys ir keleivis kalba ta pačia kalba ar ne,

 

3)    galimybę, jog avarinėmis aplinkybėmis, kai bendrauti žodžiu darosi nepraktiška, gali prireikti kitų bendravimo būdų, pavyzdžiui, parodyti arba rankomis duoti atitinkamus signalus, arba atkreipti dėmesį į instrukcijų, rinkimosi, gelbėjimo priemonių vietas arba evakuacijos kelius,

 

4)    tai, kaip keleiviai buvo aprūpinti išsamiomis saugos instrukcijomis jų gimtąja kalba arba kalbomis,

 

5)    kalbas, kuriomis avarinėmis aplinkybėmis ar per pratybas galima per laivo transliacijos sistemą skelbti avarinius pranešimus, perduodant keleiviams svarbius nurodymus arba palengvinant įgulos narių užduotis padėti keleiviams.

 

Gelbėjimosi priemonės

 

2.  Gebėjimas parodyti keleiviams, kaip naudotis asmeninėmis gelbėjimosi priemonėmis.

 

Keleivių įsodinimo procedūros

 

3.  Keleivių įlaipinimas į laivą ir išlaipinimas iš jo, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliesiems ir kitiems asmenims, kuriems reikalinga pagalba.

 

Parengimas, susijęs su krizių valdymu ir žmonių elgesiu

 

3. Kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, atsakingi už keleivių saugumą avarinėmis aplinkybėmis, privalo:

 

1)  būti sėkmingai baigę pagal V/2 taisyklės 6 dalį privalomą patvirtintą su krizių valdymu ir žmonių elgesiu susijusį parengimą, atitinkantį jų pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, kaip nurodyta A-V/2 lentelėje,

 

2)  pagal A-V/2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus įrodyti, jog jų kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

 

Parengimas, susijęs su keleivių saugumu, krovinių saugumu ir laivo korpuso sandarumo užtikrinimu

 

4. Pagal V/2 taisyklės 7 dalį privalomu su keleivių saugumu, krovinių saugumu ir laivo korpuso sandarumu susijusiu parengimu, suteikiamu kapitonams, vyresniesiems kapitono padėjėjams, vyriausiesiems mechanikams, antriesiems mechanikams ir asmenims, kuriems paskirta tiesioginė atsakomybė už keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą, krovinių pakrovimą, iškrovimą arba sutvirtinimą, arba laivo korpuso angų sandarinimą, turėtų būti bent jau užtikrinami jų užduotis ir įsipareigojimus atitinkantys gebėjimai:

 

Pakrovimo ir keleivių įsodinimo procedūros

 

1. Gebėjimas tinkamai pritaikyti laivui nustatytas procedūras dėl:

 

1)    automobilių transporto priemonių, geležinkelio vagonų ir kitokių krovinių vienetų pakrovimo ir iškrovimo ir su tuo susijusių pranešimų,

 

2)    aparelių nuleidimo ir pakėlimo,

 

3)    išardomų automobilių transporto denių surinkimo ir pašalinimo,

 

4)    keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliesiems ir pagalbos reikalingiems asmenims.

 

Pavojingų krovinių vežimas

 

2. Gebėjimas pritaikyti bet kurias specialias apsaugos priemones, procedūras ir reikalavimus dėl pavojingų krovinių vežimo ro-ro keleiviniuose laivuose.

 

Krovinių sutvirtinimas

 

3.  Gebėjimas:

 

1)  taisyklingai taikyti Krovinių saugaus išdėstymo ir tvirtinimo kodeksą vežamoms automobilių transporto priemonėms, geležinkelio vagonams ir kitiems krovinių vienetams;

 

2)  tinkamai naudotis krovinių sutvirtinimo įranga ir turimomis medžiagomis, atsižvelgiant į jų apribojimus.

 

Stovumo, diferento ir įtempio apskaičiavimas

 

4.  Gebėjimas:

 

1)  tinkamai naudotis turima informacija apie stovumą ir įtempį,

 

2)  apskaičiuoti stovumą ir diferentą įvairiems pakrovimo atvejams naudojantis turimais stovumo skaičiuotuvais arba kompiuterinėmis programomis,

 

3)  apskaičiuoti denių apkrovos koeficientus,

 

4)  apskaičiuoti balasto ir kuro perpumpavimo poveikį stovumui, diferentui ir įtempiui.

 

Korpuso angų atidarymas, uždarymas ir sutvirtinimas

 

5.  Gebėjimas:

 

1)  tinkamai pritaikyti laivui nustatytas laivapriekio, laivagalio ir bortų lacportų ir aparelių atidarymo, uždarymo bei sutvirtinimo procedūras ir taisyklingai valdyti su jomis susijusias sistemas,

 

2)  atlikti užsandarinimo patikimumo patikrinimus.

 

Oras ro-ro laivų deniuose

 

6.  Gebėjimas:

 

1)  naudotis įranga (jei yra) orui ro-ro krovinių patalpose kontroliuoti,

 

2)  tinkamai pritaikyti laivui nustatytas ro-ro krovinių patalpų ventiliavimo procedūras pakraunant ir iškraunant transporto priemones, reiso ir avarinėmis aplinkybėmis.

 

 

 

A-V/2 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai dėl krizių valdymo ir žmonių elgesio

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Laivo avarinių procedūrų organizavimas.

 

Žinios apie:

 

1) bendrą laivo sandarą ir išplanavimą,

 

2) saugumo taisykles,

 

3) avarinius planus ir procedūras.

 

Konkretaus laivo avarinių procedūrų rengimo principų svarba, įskaitant:

 

1) būtinybę iš anksto planuoti avarines procedūras ir rengti pratybas,

 

2) būtinybę visam personalui suvokti suplanuotas avarines procedūras ir kuo tiksliau jų laikytis avarinės situacijos atveju.

 

Įgyto patvirtinto pasirengimo pagal vieną ar daugiau suplanuotų avarinių planų, atliktų pratimų ir praktinių įgūdžių užduočių įvertinimas.

 

Laivo avarinėmis procedūromis užtikrinamas pasirengimas imtis veiksmų avarinėmis aplinkybėmis.

 

Išteklių panaudojimo gerinimas.

 

Gebėjimas pagerinti išteklių panaudojimą, atsižvelgiant į:

 

1) galimybę, kad įvykus avarijai ištekliai gali būti riboti,

 

2) būtinybę visiškai panaudoti turimą personalą bei įrangą ir prireikus improvizuoti.

 

Gebėjimas organizuoti tikroviškas pratybas parengties būklei išlaikyti, atsižvelgiant į ankstesnę per keleivinių laivų avarijas įgytą patirtį; apklausos po pratybų.

 

Įgyto patvirtinto pasirengimo, praktinių įgūdžių ir rengimo laive bei avarinių procedūrų pratybų įvertinimas.

 

Parengties planai padeda pagerinti turimų išteklių panaudojimą.

 

Užduočių ir pareigų paskirstymas atspindi žinomą paskirų asmenų kompetentingumą.

 

Aiškiai apibrėžiama grupių ir paskirų asmenų vaidmuo ir pareigos.

 

Avarinių veiksmų kontrolė.

 

Gebėjimas atlikti pirminį avarinių situacijų įvertinimą ir imtis veiksmingų operacijų pagal nustatytas avarines procedūras.

 

Vadovavimo įgūdžiai

 

Gebėjimas vadovauti kitiems avarinėmis aplinkybėmis, įskaitant būtinybę:

 

1) rodyti pavyzdį avarinėmis aplinkybėmis,

 

2) sutelktai priimti sprendimus, kad avarinėmis aplinkybėmis būtų galima veikti nedelsiant,

 

3) skatinti, drąsinti ir raminti keleivius ir kitą personalą.

 

Įtampos valdymas

 

Gebėjimas pastebėti savo ir kitų laivo avarinės grupės narių padidėjusios įtampos požymių atsiradimą.

 

Supratimas, jog avarinių situacijų sukeliama įtampa gali atsiliepti paskirų asmenų atliekamų operacijų veiksmingumui ir jų gebėjimui veikti pagal nurodymus ir laikytis procedūrų.

 

Įgyto patvirtinto pasirengimo, praktinių įgūdžių ir rengimo laive bei avarinių procedūrų pratybų įvertinimas.

 

Procedūros ir veiksmai atitinka krizėms laive valdyti nustatytus principus ir planus.

 

Tikslai ir strategija atitinka avarijos pobūdį, atsižvelgiama į netikėtumų galimybę ir optimaliai panaudojami turimi ištekliai.

 

Įgulos narių veiksmai padeda palaikyti tvarką ir kontroliuoti padėtį.

 

Keleivių ir kito personalo kontroliavimas avarinėmis aplinkybėmis.

 

Žmonių elgesys ir reakcija

 

Gebėjimas avarinėmis aplinkybėmis kontroliuoti keleivius ir kitą personalą, įskaitant:

 

1) keleivių ir kito personalo reakcijos avarinėmis aplinkybėmis bendrų modelių suvokimą, atsižvelgiant į tai, kad:

 

1.1) paprastai žmonėms prireikia tam tikro laiko suvokti, jog tikrai susidarė avarinė situacija,

 

1.2) kai kurie žmonės gali pasiduoti panikai ir elgtis neprotingai; jų gebėjimas suvokti gali būti susilpnėjęs ir jie gali nesugebėti reaguoti į nurodymus taip, kaip reaguotų avarinėmis aplinkybėmis,

 

2) suvokimą, jog keleiviai ir kitas personalas gali, be kita ko:

 

2.1) po įvykio visų pirmiausia pradėti ieškoti artimųjų, draugų ir (arba) savo daiktų,

 

2.2) ieškoti saugumo savo kajutėse arba kitose laivo vietose, kur, jų nuomone, jie galėtų pasislėpti nuo pavojaus,

 

2.3) laivui svyrant, stengtis judėti link pakilusio borto;

 

3) supratimą, jog atskyrus šeimos narius gali kilti panika.

 

Įgyto patvirtinto pasirengimo, praktinių įgūdžių ir rengimo laive bei avarinių procedūrų pratybų įvertinimas.

 

Įgulos narių veiksmai padeda palaikyti tvarką ir kontroliuoti padėtį.

 

Veiksmingo bendravimo nustatymas ir palaikymas.

 

Gebėjimas nustatyti ir palaikyti veiksmingą bendravimą, įskaitant:

 

1) aiškių ir glaustų nurodymų ir pranešimų svarbą,

 

2) būtinybę skatinti keitimąsi informacija su keleiviais ir kitu personalu grįžtamojo ryšio pagrindu.

 

Gebėjimas avarinėmis aplinkybėmis teikti su jomis susijusią informaciją keleiviams ir kitam personalui, kad jie visą laiką žinotų apie bendrą padėtį ir kad jiems būtų pranešta, kokių veiksmų jiems reikia imtis, atsižvelgiant į:

 

1) konkrečiu reisu vykstančių keleivių ir kito personalo pagrindinių tautybių vartojamą kalbą arba kalbas,

 

2) galimybę, kad avarinėmis aplinkybėmis, kai bendrauti žodžiu darosi nepraktiška, gali prireikti kitų bendravimo būdų, pavyzdžiui, parodyti, rankomis duoti atitinkamus signalus arba atkreipti dėmesį į instrukcijų, rinkimosi, gelbėjimo priemonių vietas arba evakuacijos kelius,

 

3) kalbą, kuria avarinėmis aplinkybėmis arba per pratybas galima per laivo transliacijos sistemą skelbti avarinius pranešimus, perduoti keleiviams svarbius nurodymus tuo palengvinant įgulos narių užduotis padėti keleiviams.

 

Įgyto patvirtinto pasirengimo, pratimų ir praktinių įgūdžių užduočių įvertinimas.

 

Informacija iš visų prieinamų šaltinių gaunama, įvertinama ir patikrinama kuo greičiau ir pakartotinai tikrinama iki pat avarinės situacijos pabaigos.

 

Informacija, teikiama paskiriems asmenims, avarinėms grupėms ir keleiviams, yra tiksli, tiesiogiai susijusi su padėtimi ir pateikiama laiku.

 

Informacija padeda visą laiką suteikti keleiviams žinių apie avarinės situacijos pobūdį ir apie tai, kokių veiksmų iš jų reikalaujama.

 

 

 

VI skyrius

 

Veiksmų avarinėmis aplinkybėmis, darbo saugos, apsaugos, medicininės priežiūros ir gelbėjimo funkcijų normatyvai

 

 

 

A-VI/1 poskyris

 

Privalomi mažiausi visų jūrininkų supažindinimo ir pradinio su sauga susijusio parengimo bei mokymo reikalavimai

 

 

 

Supažindinimo kursas

 

1. Visi asmenys, įsidarbinantys ar priimami dirbti jūrų laive, kurie nėra keleiviai, prieš paskiriant jiems užduotis laive, privalo baigti patvirtintą supažindinimo kursą dėl asmeninio išgyvenimo technikos arba gauti pakankamai informacijos ir turėti pakankamą pasirengimą, atsižvelgiant į B dalyje pateiktas rekomendacijas, kad sugebėtų:

 

1) bendrauti su kitais žmonėmis laive paprasčiausiais saugumo klausimais ir suprasti saugos informacijos simbolius, ženklus ir pavojaus signalus;

 

2) žinoti, ką reikia daryti, jei:

 

2.1) žmogus už borto,

 

2.2) pastebėta ugnis arba dūmai,

 

2.3) skelbiamas gaisro pavojus ar pavojaus signalas „palikti laivą“;

 

3) surasti rinkimosi ir įsodinimo į gelbėjimosi valtis vietas ir avarinės evakuacijos kelius;

 

4) surasti ir užsivilkti gelbėjimosi liemenes;

 

5) paskelbti pavojų ir išmanyti nešiojamųjų gaisro gesintuvų naudojimo pagrindus;

 

6) įvykus nelaimingam atsitikimui arba kitokio sveikatos sutrikdymo atveju nedelsiant imtis veiksmų ir tik paskui ieškoti laive tolesnės medicinos pagalbos;

 

7) uždaryti ir atidaryti konkrečiame laive įtaisytas priešgaisrines, hermetiškas ir vandeniui nepralaidžias duris (kitokias negu laivo korpuso angų durys).

 

Pradinis parengimas*

 

2. Kiekvienas jūrininkas, įsidarbinantis arba priimamas dirbti į bet kurias su šio laivo veikla susijusias pareigas kaip laivo įgulos narys, kuriam numatytos saugos arba taršos prevencijos užduotys, prieš paskiriant jam užduotis laive, privalo:

 

1) turėti patvirtintą pradinį parengimą arba būti baigęs mokymą, apimantį:

 

1.1) asmeninio išgyvenimo techniką, kaip nurodyta A-VI/1-1 lentelėje,

 

1.2) priešgaisrinę apsaugą ir gaisrų gesinimą, kaip nurodyta A-VI/1-2 lentelėje,

 

1.3) pirmosios pagalbos suteikimo pagrindus, kaip nurodyta A-VI/1-3 lentelėje,

 

1.4) asmens saugą ir socialinę atsakomybę, kaip nurodyta A-VI/1-4 lentelėje;

 

2) pateikti įrodymų, jog jis per pastaruosius penkerius metus toliau nurodytais būdais yra pasiekęs išvardytus normatyvus, leidžiančius jam vykdyti A-VI/1-1, A-VI/1-2, A-VI/1-3 ir A-VI/1-4 lentelių 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus:

 

2.1) parodydamas įgytą kompetenciją pagal minėtų lentelių 3 ir 4 skiltyse nurodytus būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus,

 

2.2) išlaikydamas minėtų lentelių 2 skiltyje nurodytų dalykų egzaminą arba būti periodiškai vertinamas įgyvendinant patvirtintą rengimo programą.

 

3. Jūrininkas, kuriam išduotas 2 dalyje nurodytas pradinio rengimo kurso pažymėjimas, privalo kas penkeri metai įrodyti, kad jis yra kompetentingas vykdyti pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-VI/1-1 ir A-VI/1-2 lentelių 1 skiltyse.

 

4. Norint pasiekti reikiamą toliau nurodytų sričių kompetenciją, šalys gali susitarti dėl rengimo kursų ir praktikos laive:

 

1)      A-VI/1-1 lentelėje nurodytos asmeninio išlikimo techninės galimybės:

 

1.1)   gelbėjimosi liemenės užsidėjimas;

 

1.2)   įlipimas į gelbėjimosi valtį dėvint gelbėjimosi liemenę;

 

1.3)   papildomi veiksmai, kuriais didinama išlikimo galimybė, prieš įlipant į gelbėjimosi valtį;

 

1.4)   gelbėjimosi valties velkamojo inkaro arba jūrinio inkaro paleidimas;

 

1.5)   gelbėjimosi valties įrangos valdymas;

 

1.6)   naudojimasis vietos nustatymo įranga, įskaitant radijo įrangą.

 

2)      A-VI/1-2 lentelėje aprašyta gaisro prevencija ir gaisro gesinimas:

 

2.1)   autonominio kvėpavimo aparato naudojimas;

 

2.2)   gelbėjimas iš patalpos, pilnos dūmų, (naudojantis patvirtintu dūmus leidžiančiu prietaisu) užsidėjus kvėpavimo aparatą.

 

Išimtys

 

Administracija, jei, jos nuomone, dėl laivo dydžio ir jo reiso trukmės arba pobūdžio visiškai taikyti šio poskyrio reikalavimus yra neracionalu arba nepraktiška, gali atitinkamu mastu atleisti didesnių negu 500 bendrosios talpos tarptautiniais reisais plaukiojančių nekeleivinių laivų ir tanklaivių arba tokios laivų klasės jūrininkus nuo prievolės vykdyti kai kuriuos iš šių reikalavimų, tačiau nepamirštant laive esančių žmonių, laivo bei turto saugumo ir jūros aplinkos apsaugos.

 

 

 

 

A-VI/1-1 lentelė

Mažiausi kompetencijos asmeninio išgyvenimo technikos srityje normatyvai

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Išgyvenimas jūroje prireikus palikti laivą.

 

Galinčios susidaryti įvairios avarinės situacijos, pavyzdžiui, laivams susidūrus, kilus gaisrui laive, laivui skęstant.

 

Įprastinių laivuose esančių gelbėjimo priemonių tipai.

 

Gelbėjimosi valčių ir plaustų inventorius.

 

Asmeninių gelbėjimosi priemonių saugojimo vietos.

 

Išgyvenimo principai, įskaitant:

 

1) rengimo ir pratybų reikšmę,

 

2) asmeninio saugumo aprangą ir įrangą,

 

3) būtinybę visada būti pasirengus bet kokiai avarinei situacijai,

 

4) veiksmus, kai nurodoma rinktis prie gelbėjimosi valčių ir plaustų,

 

5) veiksmus, kai reikia palikti laivą,

 

6) veiksmus atsidūrus vandenyje,

 

7) veiksmus atsidūrus gelbėjimosi valtyje ar plauste,

 

8) pagrindinius išsigelbėjusiems žmonėms gresiančius pavojus.

 

Patvirtinto mokymo arba patvirtintų kursų, arba patvirtintos darbo patirties ir egzamino, įskaitant ir praktines kompetencijos įrodymo užduotis:

 

1) užsivilkti gelbėjimosi liemenę,

 

2) užsivilkti hidrokostiumą ir naudotis juo,

 

3) saugiai nušokti iš tam tikro aukščio į vandenį,

 

4) atversti apsivertusį gelbėjimosi plaustą vilkint gelbėjimosi liemenę,

 

5) plaukti su gelbėjimosi liemene,

 

6) išsilaikyti ant vandens be gelbėjimosi liemenės,

 

7) įlipti į gelbėjimosi valtį arba plaustą iš laivo arba iš vandens vilkint gelbėjimosi liemenę,

 

8) patekti į gelbėjimosi valtį arba plaustą, imantis pradinių veiksmų išgyvenimo galimybėms padidinti,

 

9) išleisti velkamąjį arba plūduriuojantį inkarą,

 

10) naudotis gelbėjimosi valčių ir plaustų įranga ir inventoriumi,

 

11) naudotis buvimo vietą nustatančiais prietaisais, įskaitant radijo įrangą, įvertinimas.

 

Nustačius rinkimosi signalų reikšmę, veikiama pagal avarinės situacijos paskelbimo ženklus ir nustatytas procedūras.

 

Asmeninių veiksmų laikas ir eiliškumas atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas ir kuo labiau sumažina galimus pavojus bei grėsmę išgyvenimui.

 

Naudojamasi tinkamu, nepavojingu kitiems išsigelbėjusiems asmenims būdu patekti į gelbėjimosi valtį arba plaustą.

 

Pirminiai veiksmai palikus laivą ir procedūros bei veiksmai vandenyje kuo labiau sumažina grėsmę išgyvenimui.

 

 

A-VI/1-2 lentelė

Mažiausi kompetencijos priešgaisrinės saugos ir gaisrų gesinimo srityje normatyvai

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Mažiausia galima gaisrų kilimo rizika ir nuolatinė parengtis su gaisru susijusiai avarinei situacijai.

 

Gaisrų gesinimo organizavimas laive.

 

Priešgaisrinės įrangos ir inventoriaus buvimo vietos; evakuacijos keliai.

 

Gaisro ir sprogimo elementai („gaisro trikampis“).

 

Užsidegimo rūšys ir priežastys.

 

Degiosios medžiagos, ugnies keliami pavojai ir gaisro plitimas.

 

Nuolatinio budrumo būtinybė.

 

Ugnies ir dūmų detektoriai ir automatinio aliarmo sistemos.

 

Gaisrų klasifikacija ir jiems gesinti naudojamos medžiagos.

 

Įgyto patvirtinto mokymo arba lankant patvirtintus kursus įgyto pasirengimo įvertinimas.

 

Pradiniai veiksmai suvokus, jog avarinė situacija yra neišvengiama, atitinka priimtą praktiką ir procedūras.

 

Nustačius rinkimosi signalų reikšmę, veikiama pagal avarinės situacijos paskelbimo ženklus ir nustatytas procedūras.

 

Gaisrų gesinimas ir likvidavimas.

 

Priešgaisrinė įranga ir inventorius ir jų išdėstymas laive.

 

Žinios apie:

 

1) stacionarius įrenginius,

 

2) gaisrininko ekipuotę,

 

3) asmeninę aprangą ir instrumentus,

 

4) priešgaisrines priemones ir įrangą,

 

5) gaisrų gesinimo būdus,

 

6) gaisrams gesinti naudojamas medžiagas,

 

7) gaisrų gesinimo procedūras,

 

8) naudojimąsi kvėpavimo aparatais gesinant gaisrus ir gelbstint žmones.

 

Įgyto patvirtinto mokymo arba lankant patvirtintus kursus įgyto pasirengimo įvertinimas, įskaitant ir praktinį kompetencijos įrodymą nurodytais būdais, veikiant patalpose, leidžiančiose sudaryti natūralias rengimo sąlygas (pavyzdžiui, imituojančias laivo sąlygas), ir, kur tik įmanoma ir įgyvendinama, tamsoje:

 

1) panaudojant įvairių tipų nešiojamuosius gesintuvus,

 

2) naudojantis autonominiais kvėpavimo aparatais,

 

3) gesinant nedidelius gaisrus, pavyzdžiui, užsiliepsnojusią elektros įrangą, naftos produktus arba propano dujas,

 

4) gesinant išplitusį gaisrą vandeniu, panaudojant čiurkšles ir purškimo žarnų antgalius,

 

5) gesinant gaisrą putomis, milteliais ir bet kokiomis kitomis pritaikomomis cheminėmis medžiagomis,

 

6) su gelbėjimosi lynu (bet be kvėpavimo aparato) įeinant į patalpą, į kurią buvo prileista intensyvaus plėtimosi putų, ir ją pereinant,

 

7) gesinant gaisrą dūmų pripildytose uždarose patalpose, užsidėjus autonominį kvėpavimo aparatą,

 

8) gesinant gaisrą vandens purslais arba bet kuria kita gaisrų gesinimo priemone degančiose ir dūmų pripildytose gyvenamosiose patalpose arba imituojamose mašinų skyriaus patalpose,

 

9) gesinant degančius naftos produktus naudojantis vandens purškikliais ir panaudojant purškiamuosius antgalius, sausas miltelių pavidalo chemines medžiagas arba putas,

 

10) gelbstint žmones iš dūmų pripildytų patalpų užsidėjus kvėpavimo aparatą.

 

Apranga ir naudojama įranga atitinka gaisro gesinimo operacijos pobūdį.

 

Asmeninių veiksmų laikas ir eiliškumas atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.

 

Gaisras likviduojamas naudojant tinkamas procedūras, techniką ir gaisrų gesinimo medžiagas.

 

Kvėpavimo aparatų naudojimo procedūros ir technika atitinka priimtą praktiką ir procedūras.

 

 

A-VI/1-3 lentelė

Mažiausi kompetencijos pirmosios pagalbos suteikimo pagrindų srityje normatyvai

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Gebėjimas nedelsiant imtis veiksmų įvykus nelaimingam atsitikimui ar kitaip nukentėjus.

 

Poreikių nelaimingais atvejais ir grėsmės savo paties saugumui įvertinimas.

 

Supratimas apie žmogaus kūno sandarą ir funkcijas.

 

Supratimas apie neatidėliotinas priemones, kurių reikia imtis kritiniais atvejais, įskaitant sugebėjimą:

 

1) parinkti nukentėjusiajam tinkamiausią pozą,

 

2) pritaikyti atgaivinimo techniką,

 

3) sustabdyti kraujavimą,

 

4) pritaikyti tinkamas pradinės šoko terapijos priemones,

 

5) pritaikyti tinkamas priemones nudegimo ir nuplikymo atvejais, įskaitant nudeginimą elektros srove,

 

6) gelbėti ir vežti nukentėjusiuosius,

 

7) naudotis improvizuotais tvarsčiais ir pirmosios pagalbos rinkiniais.

 

Įgyto patvirtinto mokymo arba lankant patvirtintus kursus įgyto pasirengimo įvertinimas.

 

Pranešimo apie įvykį būdas ir laikas atitinka nelaimingo atsitikimo arba susirgimo atvejį.

 

Galimos sužalojimų priežastys, jų pobūdis ir mastas nustatomi nedelsiant ir tiksliai; veiksmų pirmumas ir seka proporcingi bet kuriai potencialiai grėsmei gyvybei.

 

Visada kuo labiau sumažinama tolesnės žalos sau ir nukentėjusiajam rizika.

 

 

A-VI/1-4 lentelė

Mažiausi kompetencijos asmeninio saugumo ir socialinės atsakomybės srityje normatyvai

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Avarines procedūras atitinkantys veiksmai.

 

Galinčių susidaryti avarinių situacijų rūšys, pavyzdžiui, susidūrimas, gaisras, skendimas.

 

Žinios apie laivo parengties avarinėms situacijoms planus.

 

Signalai avarinėms situacijoms skelbti ir įgulos nariams pagal laivo įgulos sąrašus paskirtos konkrečios užduotys; rinkimosi vietos; taisyklingas naudojimasis asmeninėmis saugumo priemonėmis.

 

Veiksmai, kurių reikia imtis nustačius galimą avarijos pavojų, įskaitant gaisrą, laivų susidūrimą, laivo skendimą ir vandens patekimą į laivą.

 

Veiksmai išgirdus avarinius aliarmo signalus.

 

Rengimo ir pratybų svarba.

 

Žinios apie evakuacijos kelius ir vidaus ryšio bei aliarmo skelbimo sistemas.

 

Įgyto patvirtinto mokymo arba lankant patvirtintus kursus įgyto pasirengimo įvertinimas.

 

Pradiniai veiksmai suvokus, jog avarinė situacija yra neišvengiama, atitinka nustatytas veiksmų avarinėmis situacijomis procedūras.

 

Paskelbus aliarmą, nedelsiant paskelbiama tiksli, išsami ir aiški informacija.

 

Atsargumo priemonės kurių imamasi, kad būtų išvengta jūros aplinkos teršimo.

 

Pagrindinės žinios apie krovinių vežimo laivais daromą įtaką ir su eksploatavimu susijusios bei atsitiktinės taršos poveikį jūros aplinkai.

 

Pagrindinės aplinkos apsaugos procedūros.

 

Pagrindinės žinios apie jūros aplinkos kompleksiškumą.

 

Įgyto patvirtinto mokymo arba lankant patvirtintus kursus įgyto pasirengimo įvertinimas.

 

Visada laikomasi jūros aplinkos apsaugos organizacinių procedūrų.

 

Saugios darbo tvarkos laikymasis.

 

Nuolatinio saugios darbo tvarkos laikymosi svarba.

 

Prieinamos saugumo ir apsauginės priemonės nuo galimų pavojų laive.

 

Atsargumo priemonės, kurių reikia imtis prieš įeinant į uždaras patalpas.

 

Supažindinimas su tarptautinėmis priemonėmis, susijusiomis su nelaimingų atsitikimų prevencija ir darbuotojų sveikata.*

 

Įgyto patvirtinto mokymo arba lankant patvirtintus kursus įgyto pasirengimo įvertinimas.

 

Visada laikomasi saugios darbo tvarkos ir taisyklingai naudojamasi tinkama saugumo bei apsaugine įranga.

 

Pagalba, susijusi su veiksmingo bendravimo laive užtikrinimu.

 

 

 

Veiksmingo asmenų ir komandų laive bendravimo principų išmanymas ir trukdžių atpažinimas.

 

Gebėjimas sukurti ir palaikyti tarpusavio ryšius.

 

Įgyto patvirtinto mokymo arba lankant patvirtintus kursus įgyto pasirengimo įvertinimas.

 

Informacija visada keičiamasi aiškiai ir veiksmingai.

 

Indėlis į veiksmingus žmonių savitarpio santykius laive.

 

Gerų tarpusavio ir darbo santykių palaikymo laive svarba.

 

Pagrindiniai komandinio darbo principai ir praktika, įskaitant konfliktų valdymą.

 

Socialinė atsakomybė; darbo sąlygos; asmens laisvės ir pareigos; narkotikų ir piktnaudžiavimo alkoholiu keliami pavojai.

 

Įgyto patvirtinto mokymo arba lankant patvirtintus kursus įgyto pasirengimo įvertinimas.

 

Visada laikomasi atitinkamų darbo ir elgesio normų.

 

Nuovargio poveikio įvertinimas ir būtinų nuovargio kontroliavimo veiksmų taikymas.

 

Būtinojo poilsio svarba.

 

Miego, grafikų ir paros ritmo įtaka nuovargiui.

 

Stresą sukeliančių fizinių veiksnių įtaka eiliniams jūrininkams.

 

Stresą sukeliančių aplinkos veiksnių laive ir už jo ribų įtaka eiliniams jūrininkams.

 

Grafiko pokyčių įtaka eilinių jūrininkų nuovargiui.

 

Įgyto patvirtinto mokymo arba lankant patvirtintus kursus įgyto pasirengimo įvertinimas.

 

Visą laiką laikomasi nuovargio valdymo praktikos ir imamasi atitinkamų veiksmų.

 

 

 

 

A-VI/2 poskyris

 

Privalomi mažiausi reikalavimai išduodant tinkamumo liudijimus darbui su plūdriosiomis gelbėjimosi priemonėmis, gelbėjimo valtimis ir greitaeigėmis gelbėjimo valtimis

 

GEBĖJIMAS DIRBTI SU PLŪDRIOSIOMIS GELBĖJIMOSI PRIEMONĖMIS IR GELBĖJIMO VALTIMIS (IŠSKYRUS GREITAEIGES GELBĖJIMO VALTIS)

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti tinkamumo liudijimą, leidžiantį dirbti su plūdriosiomis gelbėjimosi priemonėmis ir gelbėjimo valtimis (išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis), privalo įrodyti, kad jis yra kompetentingas vykdyti A-VI/2-1 lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus.

 

2. A-VI/2-1 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų išmanymas privalo būti tokio lygio, kad kandidatuojantis asmuo avarinėmis aplinkybėmis galėtų nuleisti į vandenį ir valdyti plūdriąją gelbėjimosi priemonę arba gelbėjimo valtį.*

 

3. Rengimas ir patirties įgijimas būtinam teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygiui pasiekti turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į šio Kodekso B dalyje pateikiamas rekomendacijas.

 

4. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo įrodyti, kad jis per pastaruosius penkerius metus yra pasiekęs reikalaujamą kompetencijos normatyvą:

 

1) pagal A-VI/2-1 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus įrodyti kompetentingumą vykdyti šios lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus,

 

2) išlaikyti egzaminą arba būti nuolat vertinamu vykdant patvirtintą rengimo kursą, apimantį A-VI/2-1 lentelės 2 skiltyje išdėstytą medžiagą.

 

5. Jūrininkas, kuriam pagal 4 dalies nuostatas leidžiama dirbti su plūdriosiomis gelbėjimosi priemonėmis ir gelbėjimo valtimis, išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis, privalo kas penkeri metai pateikti įgytos normatyvą atitinkančios kompetencijos ir sugebėjimo vykdyti pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-VI/2-1 lentelės 1 skiltyje, įrodymus.

 

6. Norint pasiekti reikiamą toliau nurodytų sričių kompetenciją pagal normatyvą, aprašytą A-VI/2-1 lentelėje, šalys gali susitarti dėl rengimo kursų ir praktikos laive:

 

1) vadovauti nuleidžiant plūdriąsias gelbėjimosi priemones arba gelbėjimo valtis ir kitoms operacijoms ją nuleidus:

 

1.1) pagal plūdriosios gelbėjimosi priemonės ženklinimą suprasti, kiek asmenų gali plaukti tokia priemone;

 

1.2) perduoti tinkamas plūdriosios gelbėjimosi priemonės nuleidimo į vandenį, susėdimo į ją, nuplaukimo nuo laivo, valdymo ir keleivių išlaipinimo iš plūdriosios gelbėjimosi priemonės komandas;

 

1.3) paruošti ir saugiai nuleisti plūdriąją gelbėjimosi priemonę ir kuo greičiau nuplaukti toliau nuo laivo;

 

1.4) saugiai sugrąžinti plūdriąsias gelbėjimosi priemones ir gelbėjimo valtis;

 

2) vadovauti išsigelbėjusiesiems ir plūdriosiomis gelbėjimosi priemonėmis palikusiesiems laivą:

 

2.1) irkluoti ir vairuoti valtį naudojantis kompasu;

 

2.2) naudoti plūdriosios gelbėjimosi priemonės įrangos elementus, išskyrus pirotechniką;

 

2.3) pasinaudoti buvimo vietos nustatymo prietaisais;

 

3) naudoti vietos nustatymo prietaisus, įskaitant ryšio ir signalinę įrangą:

 

3.1) naudoti nešiojamąją plūdriosios gelbėjimosi priemonės  radijo įrangą;

 

4) suteikti pirmąją medicinos pagalbą išsigelbėjusiems.

 

 

 

GEBĖJIMAS DIRBTI SU GREITAEIGĖMIS GELBĖJIMO VALTIMIS

 

Kompetencijos normatyvas

 

7. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti tinkamumo liudijimą, leidžiantį naudoti ir valdyti greitaeiges gelbėjimo valtis, privalo įrodyti, kad jis yra kompetentingas vykdyti A-VI/2-2 lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus.

 

8. A-VI/2-2 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų išmanymo lygis turi būti toks, kad kandidatuojantis asmuo avarinėmis aplinkybėmis galėtų nuleisti į vandenį greitaeigę gelbėjimo valtį ir ją valdyti.

 

9. Rengimas ir patirties įgijimas būtinam teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygiui pasiekti, turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į šio Kodekso B dalyje pateikiamas rekomendacijas.

 

10. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo įrodyti, kad jis per pastaruosius penkerius metus yra pasiekęs reikalaujamą kompetencijos normatyvą:

 

1)    pagal A-VI/2-2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus įrodyti kompetentingumą vykdyti šios lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus,

 

2)    išlaikyti egzaminą arba būti nuolat vertinamu įgyvendinant patvirtintą rengimo kursą, apimantį A-VI/2-2 lentelės 2 skiltyje išdėstytą medžiagą.

 

11. Jūrininkas, kuriam pagal 10 dalies nuostatas leidžiama dirbti su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis, privalo kas penkeri metai pateikti įgytos normatyvą atitinkančios kompetencijos ir sugebėjimo vykdyti pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-VI/2-2 lentelės 1 skiltyje, įrodymus.

 

12. Norint pasiekti toliau nurodytų sričių kompetenciją pagal normatyvą, aprašytą A-VI/2-2 lentelėje, šalys gali susitarti dėl rengimo kursų ir praktikos laive:

 

1) vadovauti nuleidžiant greitaeigę gelbėjimo valtį ir kitoms operacijoms ją nuleidus:

 

1.1) užtikrinti saugų greitaeigės gelbėjimo valties nuleidimą ir pakėlimą į laivą;

 

1.2) valdyti greitaeigę gelbėjimo valtį, įveikiant oro ir jūros sąlygas;

 

1.3) naudoti ryšio ir signalinę valties įrangą ryšiui su sraigtasparniais ir kitais laivais palaikyti;

 

1.4) naudoti valtyje laikomą avarinę įrangą;

 

1.5) įvertinus aplinkybes, atlikti paieškos procedūras.

 

A-VI/2-1 lentelė

Mažiausias kompetencijos darbo su plūdriosiomis gelbėjimosi priemonėmis  ir gelbėjimo valtimis (išskyrus greitaeiges gelbėjimo

valtis) srityje normatyvas

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo metodai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Plūdriosios gelbėjimosi priemonės  arba gelbėjimo valties valdymas nuleidžiant ją į vandenį ir vandenyje.

 

Plūdriųjų gelbėjimosi priemonių ir gelbėjimo valčių sandara bei ekipuotė ir paskiros jų įrangos dalys.

 

Ypatingos plūdriųjų gelbėjimosi priemonių ir gelbėjimo valčių savybės ir įtaisai.

 

Įvairūs plūdriųjų gelbėjimosi priemonių ir gelbėjimo valčių nuleidimo į vandenį įtaisų tipai.

 

Plūdriųjų gelbėjimosi priemonių nuleidimo, kai bangavimas yra smarkus, būdai.

 

Plūdriųjų gelbėjimosi priemonių pakėlimo į laivą būdai.

 

Veiksmai palikus laivą.

 

Gelbėjimo valčių nuleidimo į vandenį ir pakėlimo į laivą, kai bangavimas yra smarkus, būdai.

 

Galimi pavojai naudojant nuleidimo įrangą su apkrova.

 

Techninės priežiūros procedūrų žinios.

 

Pasirengimo, įgyto atliekant praktines įgūdžių įtvirtinimo užduotis, įvertinimas:

 

1) atversti apsivertusį gelbėjimosi plaustą vilkint gelbėjimosi liemenę,

 

2) suprasti užrašus ant plūdriųjų gelbėjimosi priemonių, rodančių juose telpančių žmonių skaičių,

 

3) duoti taisyklingas komandas nuleidžiant plūdriąsias gelbėjimosi priemones, įlaipinant į jas žmones, nuplaukiant nuo laivo ir išsodinant žmones iš plūdriųjų gelbėjimosi priemonių,

 

4) parengti nuleisti, saugiai nuleisti į vandenį gelbėjimo valtį ir greitai nuplaukti nuo laivo, atlikti reikiamas operacijas su nuleidimo prietaisais su apkrova ir be jos;

 

5) saugiai pakelti į laivą plūdriąsias gelbėjimosi priemones ir gelbėjimo valtis, įskaitant tinkamą nuleidimo prietaisų su apkrova ir be jos grąžinimą į parengties būklę,

 

naudojantis pripučiamu gelbėjimosi plaustu arba atvira ar uždengta gelbėjimosi valtimi su stacionariu varikliu, arba patvirtintu treniruokliu, kur tai pritaikoma.

 

 

 

Plūdriosios gelbėjimosi priemonės parengiamos, žmonės į jas įlaipinami ir nuleidžiami į vandenį, kiek leidžia įrangos apribojimai ir saugus plaukimas nuo laivo.

 

Pradiniai veiksmai palikus laivą kuo labiau sumažina grėsmę žmonių išgyvenimui.

 

Plūdriosios gelbėjimosi priemonės ir gelbėjimo valtys įkeliamos į laivą, kiek leidžia įrangos apribojimai.

 

Įranga naudojama laikantis gamintojo nuleidimo ir grąžinimo į parengties būklę nurodymų.

 

Plūdriųjų gelbėjimosi priemonių  variklių valdymas.

 

Plūdriosios gelbėjimosi priemonės variklio paleidimo ir valdymo būdai, naudojimasis jos priedais ir turimu ugnies gesintuvu.

 

Pasirengimo, įgyto praktiškai įrodant sugebėjimą paleisti ir valdyti atviros arba uždengtos gelbėjimosi valties variklį, įvertinimas.

 

Išgaunamas ir išlaikomas manevravimui reikalingas variklio galingumas.

 

Gelbėjamų žmonių ir plūdriųjų gelbėjimosi priemonių valdymas palikus laivą.

 

Plūdriųjų gelbėjimosi priemonių valdymas per audrą.

 

Naudojimasis valties pririšimo lynu, plūduriuojančiu inkaru ir visa kita įranga.

 

Maisto ir vandens dalijimas daviniais plūdriosiose gelbėjimosi priemonėse.

 

Veiksmai, kurių reikia imtis tam, kad kuo labiau būtų padidinta plūdriosios gelbėjimosi priemonės suradimo galimybė ir jos buvimo vietos nustatymas.

 

Žmonių gelbėjimo sraigtasparniu būdai.

 

Hipotermijos poveikis ir būdai jos išvengti; naudojimasis apsauginiais apdangalais bei drabužiais, įskaitant hidrokostiumus ir šilumines apsaugos priemones.

 

Gelbėjimo valčių ir motorinių gelbėjimosi valčių panaudojimas gelbėjimosi plaustams sutelkti vienoje vietoje ir juose išsigelbėjusiems bei vandenyje atsidūrusiems žmonėms gelbėti.

 

Plūdriųjų gelbėjimosi priemonių užplukdymas ant kranto.

 

Pasirengimo, įgyto praktiškai įrodant sugebėjimą, įvertinimas:

 

1) irkluoti ir vairuoti valtį; vairuoti pagal kompasą,

 

2) naudotis paskiromis plūdriosios gelbėjimosi priemonės įrangos ir inventoriaus dalimis,

 

3) įrengti įtaisus, padedančius surasti valtį arba plaustą.

 

Vadovavimas gelbėjimuisi atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.

 

Priemonių savo buvimo vietai parodyti panaudojimas, įskaitant ryšio ir signalizacijos aparatus bei pirotechniką.

 

Plūdriųjų gelbėjimosi priemonių radijo įranga, skirta žmonių gyvybei gelbėti, įskaitant palydovinius avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB) ir paieškos ir gelbėjimo atsakiklius (SART).

 

Pirotechniniai nelaimės signalai.

 

Pasirengimo, įgyto atliekant praktines užduotis:

 

1) naudotis nešiojamąja plūdriųjų gelbėjimosi priemonių radijo įranga,

 

2) naudotis signalizacijos įranga, įskaitant pirotechniką,

 

įvertinimas.

 

Naudojimasis ryšio ir signaliniais prietaisais ir jų pasirinkimas atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.

 

Pirmosios pagalbos teikimas gelbėjamiems žmonėms

 

Naudojimasis pirmosios pagalbos rinkiniais ir atgaivinimo technika.

 

Pagalba sužeistiems žmonėms, įskaitant kraujavimo sustabdymą ir šoko būsenos kontrolę

 

Pasirengimo, įgyto atliekant praktines su pagalba sužeistiems žmonėms, tiek paliekant laivą, tiek vėliau, susijusias užduotis, naudojantis pirmosios pagalbos rinkiniais ir atgaivinimo technika, įvertinimas.

 

Galima sužeidimų arba būklės priežastis, pobūdis ir mastas nustatomi greitai ir tiksliai.

 

Gydymo priemonių naudojimo pirmumas ir seka kuo labiau sumažina grėsmę gyvybei.

 

 

A-VI/2-2 lentelė

Mažiausi kompetencijos darbo su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis srityje normatyvai

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Greitaeigės gelbėjimo valties konstrukcijos, techninės priežiūros, remonto ir ekipuotės išmanymas.

 

 

 

Greitaeigių gelbėjimo valčių konstrukcija ir ekipuotė ir jų įrangos dalys.

 

Žinios apie pripučiamųjų greitaeigių gelbėjimo valčių techninę priežiūrą, skubų remontą, plūdrumo skyrių reikiamą pripūtimą ir oro iš jų išleidimą.

 

 

 

Praktinės užduoties įvertinimas.

 

 

 

 

 

 

 

Įprastinių techninės priežiūros darbų ir avarinių remonto darbų atlikimo metodai.

 

Greitaeigės gelbėjimo valties sudėtinių dalių ir įrangos nustatymas.

 

 

 

Įprastai nuleidžiant ir pakeliant valtį naudojamos įrangos ir prietaisų valdymas.

 

Greitaeigių gelbėjimo valčių ir su jomis susijusios įrangos parengties skubiam naudojimui įvertinimas.

 

Gervės, stabdžių, falų, bakštovų, judesio kompensavimo ir kitos įprastai naudojamos įrangos veikimo ir galimybių išmanymas.

 

Atsargumo priemonės, kurių reikia imtis nuleidžiant į vandenį ir iškeliant į laivą greitaeigę gelbėjimo valtį.

 

Greitaeigės gelbėjimo valties valdymas vyraujančiomis ir nepalankiomis oro ir bangavimo sąlygomis.

 

Atliekant praktinę užduotį įgyto pasirengimo saugiai nuleisti greitaeigę gelbėjimo valtį ir ją vėl pakelti naudojantis įprasta sumontuota įranga vertinimas.

 

Gebėjimas nuleidžiant greitaeigę gelbėjimo valtį ir ją pakeliant paruošti ir valdyti nuleidimo ir pakėlimo įrangą ir prietaisus.

 

Greitaeigės gelbėjimo valties su įprasta ekipuote valdymas ją nuleidžiant iš laivo ir pakeliant.

 

Greitaeigių gelbėjimo valčių ir su jomis susijusios įrangos parengties skubiam naudojimui įvertinimas.

 

Atsargumo priemonės, kurių reikia imtis nuleidžiant į vandenį ir iškeliant į laivą greitaeigę gelbėjimo valtį.

 

Greitaeigės gelbėjimo valties valdymas vyraujančiomis ir nepalankiomis oro ir bangavimo sąlygomis.

 

Atliekant praktinę užduotį gautų įrodymų apie gebėjimą saugiai nuleisti greitaeigę gelbėjimo valtį ir ją vėl pakelti naudojantis įprasta sumontuota įranga vertinimas.

 

Gebėjimas kontroliuoti greitaeigę gelbėjimo valtį ją nuleidžiant ir pakeliant.

 

Gebėjimas kontroliuoti greitaeigę gelbėjimo valtį ją nuleidžiant ir pakeliant.

 

Ypatingieji greitaeigės gelbėjimo valties duomenys, įranga ir galimybės.

 

Apvirtusios greitaeigės gelbėjimo valties atvertimo procedūros.

 

Greitaeigės gelbėjimo valties valdymas vyraujančiomis ir nepalankiomis oro ir bangavimo sąlygomis.

 

Greitaeigės gelbėjimo valties laivavedybos ir saugumo įranga.

 

Paieškos modeliai ir aplinkos veiksniai, turintys įtakos jos įgyvendinimui.

 

Atliekant praktinę užduotį įgyto pasirengimo vertinimas:

 

1) apvirtusios greitaeigės gelbėjimo valties atvertimas,

 

2) greitaeigės gelbėjimo valties valdymas vyraujančiomis ir nepalankiomis oro ir bangavimo sąlygomis,

 

3) plaukimas su specialia įranga,

 

4) ryšio ir signalinės įrangos naudojimas ryšiui su sraigtasparnio ar laivo įgula,

 

5) sumontuotos avarinės įrangos naudojimas,

 

6) nukentėjusiojo ištraukimas iš vandens ir perkėlimas į sraigtasparnį ar laivą arba kitą saugią vietą,

 

7) paieškos procedūrų taikymas įvertinus aplinkybes.

 

Gebėjimas naudojantis esama įranga kontroliuoti greitaeigę gelbėjimo valtį vyraujančiomis ir nepalankiomis oro ir bangavimo sąlygomis.

 

Greitaeigės gelbėjimo valties variklio valdymas.

 

Greitaeigės gelbėjimo valties variklio paleidimo, jo ir jo priedų valdymo būdai.

 

Praktinio gebėjimo paleisti ir valdyti greitaeigės gelbėjimo valties variklį įvertinimas.

 

Variklis paleidžiamas ir valdomas taip, kaip to reikia manevravimui.

 

 

 

 

A-VI/3 poskyris

 

Privalomas mažiausias specialus gaisrų gesinimo parengimas

 

 

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Tie jūrininkai, kuriems paskiriama vadovauti gaisrų gesinimo operacijoms, privalo būti sėkmingai baigę specialius gaisrų gesinimo kursus, kuriuose dėmesys visų pirma skiriamas organizavimui, taktikai ir vadovavimui, ir privalo įrodyti, jog jie yra kompetentingi vykdyti A-VI/3 lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus.

 

2. A-VI/3 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų išmanymo lygis turi leisti veiksmingai vadovauti gaisrų gesinimo operacijoms laive.*

 

3. Rengimas ir patirties įgijimas būtinam teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygiui pasiekti turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į šio Kodekso B dalyje pateikiamas rekomendacijas.

 

4. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-VI/3 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, kad jis yra pasiekęs reikalaujamą kompetencijos normatyvą.

 

5. Jūrininkas, kuriam pagal 4 skyriaus nuostatas leidžiama atlikti specialiuosius gaisro gesinimo darbus, privalo kas penkeri metai pateikti įgytos normatyvą atitinkančios kompetencijos ir sugebėjimo vykdyti pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-VI/3 lentelės 1 skiltyje, įrodymus.

 

6. Norint pasiekti reikiamą toliau nurodytų sričių kompetenciją pagal normatyvą, aprašytą A-VI/3 lentelėje, šalys gali susitarti dėl rengimo kursų ir praktikos laive:

 

1) Vadovauti gaisro gesinimo operacijoms laive;

 

1.1) gaisrų gesinimo operacijos jūroje ir uoste, ypatingą dėmesį skiriant organizavimui, veiksmų taktikai ir nurodymams;

 

1.2) bendravimas ir veiksmų koordinavimas gesinant gaisrą;

 

1.3) vėdinimo kontrolė, įskaitant dūmų šalinimą;

 

1.4) degalų ir elektros sistemų kontrolė;

 

1.5) gesinant gaisrą atsiradę pavojai (sausa distiliacija, cheminės reakcijos, katilo dūmtraukis, ugnis);

 

1.6) priešgaisrinės priemonės ir pavojai, susiję su medžiagų sandėliavimu ir tvarkymu;

 

1.7) sužeistų asmenų priežiūra ir kontrolė;

 

1.8) darbų koordinavimas su krante dirbančiais ugniagesiais.

 

 

 

 

A-VI/3 lentelė

Mažiausias kompetencijos specialaus gaisrų gesinimo parengimo srityje normatyvas

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Vadovavimas gaisrų gesinimo operacijoms laive.

 

Gaisrų gesinimo procedūros jūroje ir uoste, dėmesį visų pirma skiriant organizavimui, taktikai ir vadovavimui.

 

Vandens naudojimas gaisrams gesinti, šio būdo poveikis laivo stovumui; atsargumo priemonės ir koregavimo procedūros.

 

Keitimasis informacija ir koordinavimas atliekant gaisro gesinimo operacijas.

 

Ventiliavimo kontrolė, įskaitant dūmų trauktuvo panaudojimą.

 

Kuro ir elektros sistemų kontrolė.

 

Gaisrą gesinant kylantys pavojai (sausasis distiliavimas, cheminės reakcijos, gaisrai katilinių kaminuose ir pan.).

 

Gaisrų gesinimas, susijęs su pavojingais kroviniais.

 

Priešgaisrinės priemonės ir pavojai, susiję su medžiagų (dažų ir pan.) saugojimu ir tvarkymu.

 

Pagalba sužalotiems žmonėms ir jos kontrolė.

 

Veiksmų koordinavimo su kranto ugniagesiais procedūros.

 

Praktinės pratybos ir mokymas vyksta patvirtintomis ir iš tikrųjų tikroviškomis sąlygomis (pvz., imituojant laivo sąlygas) ir, kur tik įmanoma ir įgyvendinama, tamsoje.

 

Veiksmai, kurių imamasi gaisrams kontroliuoti, remiasi visapusišku ir tiksliu įvykio įvertinimu, pasinaudojant visais prieinamais informacijos šaltiniais.

 

Veiksmų vykdymo pirmumas, laikas ir seka atitinka bendrus poreikius atsižvelgiant į įvykį ir kuo labiau sumažina žalą bei potencialią žalą laivui, personalo sužalojimus ir laivo eksploatavimo veiksmingumo susilpninimą.

 

Informacija perduodama greitai, tiksliai, išsamiai ir aiškiai.

 

Vykdant gaisro kontrolę visada užtikrinamas asmens saugumas.

 

 

 

 

 

Priešgaisrinių būrių organizavimas ir parengimas.

 

Parengties planų parengimas.

 

Priešgaisrinių būrių sudarymas ir personalo į juos paskyrimas.

 

Gaisrų įvairiose laivo dalyse kontroliavimo strategija ir taktika.

 

Praktiniai pratimai ir mokymas atliekami patvirtintomis ir iš tikrųjų tikroviškomis sąlygomis, pavyzdžiui, imituojant laivo sąlygas.

 

Priešgaisrinių būrių sudarymas ir organizavimas užtikrina greitą ir veiksmingą avarinių planų ir procedūrų įgyvendinimą.

 

Gaisrų nustatymo ir gesinimo sistemų bei įrangos patikrinimai ir techninė priežiūra.

 

Gaisrų nustatymo sistemos; stacionarios gaisrų gesinimo sistemos; nešiojamoji ir kilnojamoji gaisrų gesinimo įranga, įskaitant specialius įtaisus, siurblius, žmonių ir turto gelbėjimo, gyvybės palaikymo, asmens apsaugos ir ryšio įrangą.

 

Teisės aktuose nustatytų ir klasifikacijos patikrinimų reikalavimai.

 

Praktiniai pratimai atliekami naudojantis patvirtinta įranga ir sistemomis tikroviškoje rengimo aplinkoje.

 

Visų gaisrų nustatymo ir gesinimo sistemų eksploatacinis veiksmingumas visada palaikomas pagal veikimo specifikacijas ir teisės aktų reikalavimus.

 

Su gaisrais susijusių atsitikimų tyrimas ir pranešimų parengimas.

 

Su gaisrais susijusių atsitikimų priežasčių įvertinimas.

 

Praktiniai pratimai tikroviškoje rengimo aplinkoje.

 

Nustatomos gaisrų priežastys ir įvertinamas atsakomųjų priemonių veiksmingumas.

 

 

 

 

A-VI/4 poskyris

 

Privalomi mažiausi pirmosios medicinos pagalbos ir medicininės priežiūros reikalavimai

 

 

 

Kompetencijos normatyvas jūrininkams, kuriems paskirta teikti laive pirmąją medicinos pagalbą

 

1. Kiekvienas jūrininkas, kuriam paskiriama teikti laive pirmąją medicinos pagalbą, privalo įrodyti, kad jis yra kompetentingas vykdyti A-VI/4-1 lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus.

 

2. A-VI/4-1 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų išmanymas turi būti pakankamas tam, kad paprastai galinčių laive atsitikti nelaimingų atsitikimų arba susirgimų atvejais paskirtas jūrininkas galėtų imtis neatidėliotinų ir veiksmingų operacijų.*

 

3. Pagal VI/4 taisyklės 1 dalies nuostatas, kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-VI/4-1 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

 

Kompetencijos normatyvas jūrininkams, kuriems laive paskirta atsakomybė už medicininę priežiūrą

 

4. Kiekvienas jūrininkas, kuriam paskiriama atsakomybė už medicininę priežiūrą laive, privalo įrodyti, jog jis yra kompetentingas vykdyti A-VI/4-2 lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus.

 

5. A-VI/4-2 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų išmanymo lygis turi būti toks, kad paprastai laive galinčių atsitikti nelaimingų atsitikimų arba susirgimų atvejais paskirtas jūrininkas galėtų imtis neatidėliotinų veiksmingų operacijų.*

 

6. Pagal VI/4 taisyklės 2 dalies nuostatas, kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-VI/4-2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

 

 

 

A-VI/4-1 lentelė

Mažiausi kompetencijos, susijusios su gebėjimu teikti pirmąją medicinos pagalbą, normatyvai

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Neatidėliotinas pirmosios pagalbos teikimas nelaimingų atsitikimų arba susirgimų laive atvejais.

 

Pirmosios pagalbos rinkinys.

 

Kūno sandara ir funkcijos.

 

Žinios apie toksiškų  medžiagų keliamus pavojus laive, įskaitant naudojimąsi „Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo įvykus su pavojingais kroviniais susijusiai avarijai vadovu (MFAG)“ arba jį atitinkančiu nacionaliniu leidiniu.

 

Nukentėjusiojo arba ligonio apžiūrėjimas.

 

Stuburo sužalojimai.

 

Nudegimai, nuplikymai, karščio ir šalčio poveikis.

 

Lūžiai, išnirimai ir raumenų pažeidimai.

 

Išgelbėtų žmonių medicininė priežiūra.

 

Medicininės konsultacijos per radiją.

 

Farmakologija.

 

Sterilizavimas.

 

Širdies sustojimo, skendimo ir uždusimo atvejai.

 

Praktinio pasirengimo įvertinimas.

 

Galimų sužalojimų priežastys, pobūdis ir mastas nustatomi greitai, išsamiai ir atitinka einamuoju laiku priimtą pirmosios pagalbos teikimo praktiką.

 

Visada kuo labiau sumažinama žalos sau ir kitiems rizika.

 

Sužalojimų gydymas ir ligonio būklė yra tinkami, atitinka pripažintą pirmosios pagalbos praktiką ir tarptautines rekomendacijas.

 

 

 

 

A-VI/4-2 lentelė

Mažiausi asmenų, atsakingų už medicininę priežiūrą laive, kompetencijos normatyvai

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Medicininės priežiūros suteikimas ligoniams ir nukentėjusiesiems tol, kol jie yra laive.

 

Nukentėjusiųjų per nelaimingus atsitikimus priežiūra, įskaitant:

 

1) galvos ir stuburo sužalojimus,

 

2) ausų, nosies, gerklės ir akių sužalojimus,

 

3) išorinį ir vidinį kraujavimą,

 

4) nudegimus, nuplikymus ir nušalimus,

 

5) lūžius, išnirimus ir raumenų sužalojimus,

 

6) žaizdas, žaizdų gydymą ir galimą užsikrėtimą,

 

7) skausmo malšinimą,

 

8) žaizdų susiuvimo ir suveržimo būdus,

 

9) mokėjimą padėti aštriais pilvo skausmo atvejais,

 

10) nesudėtingą chirurginį gydymą,

 

11) perrišimą ir sutvarstymą.

 

Slaugos aspektai:

 

1) bendrieji principai,

 

2) slaugymas.

 

Susirgimai, įskaitant:

 

1) ligas, reikalaujančias nuolatinio gydytojų stebėjimo ir kritinę būklę,

 

2) lytiniu būdu plintančias ligas,

 

3) tropines ir užkrečiamąsias ligas.

 

Piktnaudžiavimas alkoholiu.

 

Odontologinė priežiūra.

 

Ginekologija, nėštumas ir gimdymas.

 

Išgelbėtų asmenų medicininė priežiūra.

 

Mirtis jūroje.

 

Higiena.

 

Susirgimų prevencija, įskaitant:

 

1) dezinfekciją, kenksmingų vabzdžių ir gyvūnų naikinimą, deratizaciją,

 

2) skiepijimą.

 

Įrašų tvarkymas ir taikytinų taisyklių saugojimas:

 

1) ligos istorijų rašymas,

 

2) tarptautinės ir nacionalinės jūrų medicinos taisyklės.

 

Praktinio mokymo ir įgūdžių, įgytų atliekant praktines užduotis, įvertinimas.

 

Kur įmanoma, patvirtinta praktinė patirtis, įgyta ligoninėje arba panašioje įstaigoje.

 

Ligos požymių nustatymas remiasi medicinine apžiūra ir ligos istorija.

 

Apsauga nuo užkrėtimo ir ligų plitimo yra visapusiška ir veiksminga.

 

Asmeninė laikysena rami, pasitikinti ir ramiai nuteikianti.

 

Sužalojimų arba ligos gydymas yra tinkamas ir atitinka priimtą medicinos praktiką bei tiesiogiai su atveju susijusius tarptautinius ir nacionalinius vadovus.

 

Dozuojant ir skiriant vaistus ir gydymo priemones, laikomasi gamintojų rekomendacijų ir priimtos medicinos praktikos.

 

Ligonio būklės pokyčių reikšmė nustatoma nedelsiant.

 

Dalyvavimas koordinuotos medicinos pagalbos laivams programose.

 

Pagalba iš išorės, įskaitant:

 

1) medicinines konsultacijas per radiją,

 

2) ligonių ir sužalotų žmonių gabenimą, įskaitant evakuaciją sraigtasparniais,

 

3) susirgusių jūrininkų medicininė priežiūrą, įskaitant bendradarbiavimą su uostų sveikatos pareigūnais arba uostų ambulatorijomis.

 

 

 

Medicininė apžiūra atliekama išsamiai ir atitinka gautus nurodymus.

 

Pasirengimo evakuacijai ir evakuacijos būdas atitinka pripažintas procedūras ir jis pasirenkamas siekiant kuo didesnės naudos pacientui.

 

Medicininių konsultacijų per radiją paieškos procedūros atitinka nustatytą praktiką ir rekomendacijas.

 

 

 

A-VI/5 poskyris

 

Privalomi mažiausi laivų apsaugos pareigūnų tinkamumo liudijimų išdavimo reikalavimai

 

 

 

Kompetencijos normatyvas

 

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti laivo apsaugos pareigūno tinkamumo liudijimą, privalo įrodyti, jog jis yra kompetentingas vykdyti užduotis, pareigas ir įsipareigojimus, nurodytus A-VI/5 lentelės 1 skiltyje.

 

2. A-VI/5 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų išmanymo lygis turi būti toks, kad kandidatas galėtų veikti kaip paskirtasis laivo apsaugos vadovaujantysis pareigūnas.

 

3. Mokymas ir patirtis būtinam teorinių žinių, supratimo ir profesinės parengties lygiui pasiekti turi atitikti šio kodekso B-VI/5 skyriuje pateiktus nurodymus.

 

4. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-VI/5 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, kad jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

 

 

 

 

 

A-VI/5 lentelė

Mažiausi kompetencijos normatyvai laivo apsaugos pareigūnui

 

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Vadovavimas ir laivo apsaugos plano įgyvendinimo priežiūra.

 

Žinios apie tarptautinę saugumo jūroje politiką ir vyriausybių, bendrovių ir paskirtųjų asmenų atsakomybę, įskaitant su piratavimu ir ginkluotais apiplėšimais susijusius elementus.

 

Žinios apie laivo apsaugos plano tikslus, jo sudėtines dalis, susijusias procedūras ir įrašų tvarkymą, įskaitant su piratavimu ir ginkluotais apiplėšimais susijusius elementus.

 

Žinios apie procedūras, taikomas įgyvendinant laivo apsaugos planą, ir ataskaitų apie įvykius, susijusius su laivo apsauga, rengimas.

 

Žinios apie apsaugos jūroje lygius ir su jais susijusias atitinkamas apsaugos priemones bei procedūras laive ir uosto teritorijoje.

 

Žinios apie laivo apsaugos plane nurodytą vidaus apsaugos veiklos auditą, patikrinimą „on-scene“ , kontrolę ir stebėjimą.

 

Žinios apie procedūras ir reikalavimus, taikomus ataskaitoms bendrovės apsaugos vadovaujančiam pareigūnui dėl per vidaus auditą, periodinę peržiūrą ar apsaugos patikrinimą nustatytus bet kokius trūkumus ar neatitikimus.

 

Egzamino ir patvirtinto rengimo įvertinimas.

 

Procedūros ir veiksmai atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) kodekso (ISPS) ir redaguotos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) nuostatas.

 

Įstatymų reikalavimai, susiję su apsauga, nustatomi teisingai.

 

Parengtos ir patvirtintos procedūros, kad būtų galima greitai reaguoti į apsaugos jūroje lygio pakeitimus.

 

Bendravimas, neperžengiant laivo apsaugos pareigūno atsakomybės ribų, aiškus ir suprantamas.

 

 

 

Žinios apie metodus ir procedūras, taikomas keičiant laivo apsaugos planą.

 

Žinios apie nenumatytų aplinkybių, susijusių su saugumu, planus ir procedūras, kurios taikomos prireikus reaguoti į grėsmes saugumui arba apsaugos pažeidimus, įskaitant atsargumo priemones, siekiant išsaugoti laivo ir uosto sąveiką kritinėmis sąlygomis, įskaitant su piratavimu ir ginkluotu apiplėšimu susijusius elementus.

 

Apsaugos jūroje terminų ir apibrėžčių žinojimas, įskaitant su piratavimu ir ginkluotu apiplėšimu susijusius elementus.

 

 

 

 

 

Grėsmės saugumui, saugumo rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas.

 

Žinios apie rizikos įvertinimą ir vertinimo priemones.

 

Žinios apie rizikos įvertinimo dokumentaciją, įskaitant Apsaugos deklaraciją.

 

Žinios apie metodus, taikomus siekiant išvengti apsaugos priemonių poveikio, įskaitant piratų ir ginkluotų plėšikų naudojamus metodus.

 

Žinios, leidžiančios nešališkai atpažinti asmenis, galinčius sukelti pavojų saugumui.

 

Žinios, leidžiančios atpažinti ginklus, pavojingas medžiagas ir prietaisus, taip pat supratimas, kokią žalą jie gali padaryti.

 

Žinios apie minios valdymo ir kontrolės būdus, kai tai taikytina.

 

Žinios apie slaptos, su apsauga susijusios informacijos ir su apsauga susijusių pranešimų tvarkymą.

 

Žinios apie kratų atlikimo ir koordinavimo metodus.

 

Žinios apie fizinių kratų ir patikrinimų metodus.

 

Egzamino ir patvirtinto rengimo bei įgytos patirties įvertinimas, įskaitant praktinius kompetencijos įrodymus:

 

1) atlikti fizinę kratą,

 

2) atlikti apžiūras.

 

Procedūros ir veiksmai atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) kodekso (ISPS) ir redaguotos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) nuostatas.

 

Parengtos ir patvirtintos procedūros, kad būtų galima greitai reaguoti į apsaugos jūroje lygio pakeitimus.

 

Bendravimas, neperžengiant laivo apsaugos pareigūno atsakomybės ribų, aiškus ir suprantamas.

 

Įprastų laivo patikrinimų, siekiant užtikrinti tinkamą apsaugos priemonių naudojimą ir priežiūrą, atlikimas.

 

Žinios apie draudžiamųjų zonų nustatymą ir stebėjimą.

 

Žinios apie patekimo į laivą ir draudžiamąsias zonas kontrolę.

 

Žinios apie laivo denio ir zonų aplink laivą veiksmingą stebėjimą.

 

Žinios apie saugumo aspektus, susijusius su krovinio ir laivo atsargų tvarkymu, taip pat šių aspektų koordinavimas su atitinkamais laivo apsaugos pareigūnais ar susijusio uosto vadovaujančiu apsaugos pareigūnu.

 

Žinios apie metodus, taikomus kontroliuojant asmenų įlaipinimą ir išlaipinimą, taip pat patekimą į skirtingas laivo zonas, ir to poveikį.

 

Egzamino ir patvirtinto pasirengimo įvertinimas.

 

Procedūros ir veiksmai atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) kodekso (ISPS) ir redaguotos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) nuostatas.

 

Parengtos ir patvirtintos procedūros, kad būtų galima greitai reaguoti į apsaugos jūroje lygių pakeitimus.

 

Bendravimas, neperžengiant laivo apsaugos pareigūno atsakomybės ribų, aiškus ir suprantamas.

 

Apsauginės įrangos ir sistemų, jei tokios yra, tinkamo naudojimo, bandymo ir kalibravimo užtikrinimas.

 

Žinios apie įvairių rūšių apsaugos įrangą ir sistemas bei jų galimybes, įskaitant tas, kurios gali būti naudojamos per piratų ar ginkluotų plėšikų antpuolius.

 

Žinios apie laivo apsaugos signalizacijos sistemų naudojimo procedūras, instrukcijas ir reikalavimus.

 

Žinios apie apsaugos sistemų ir įrangos bandymo, kalibravimo ir priežiūros būdus, ypač atviroje jūroje.

 

Egzamino ir patvirtinto pasirengimo įvertinimas.

 

Procedūros ir veiksmai atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) kodekso (ISPS) ir redaguotos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) nuostatas.

 

Apsaugos darbuotojų sąmoningumo ir budrumo skatinimas.

 

Žinios apie mokymo, treniruočių ir pratybų reikalavimus pagal atitinkamas konvencijas, kodeksus ir TJO aplinkraščius, įskaitant reikalavimus, susijusius su veikla, kai siekiama apsisaugoti nuo piratų užpuolimų ir ginkluotų apiplėšimų.

 

Žinios apie metodus, kuriais skatinamas apsaugos darbuotojų sąmoningumas ir budrumas laive.

 

Žinios apie metodus pratybų ir treniruočių veiksmingumui įvertinti.

 

Egzamino ir patvirtinto rengimo įvertinimas.

 

Procedūros ir veiksmai atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso (ISPS) ir redaguotos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) nuostatas.

 

Bendravimas, neperžengiant laivo apsaugos pareigūno atsakomybės ribų, aiškus ir suprantamas.

 

 

 

 

 

A-VI/6 poskyris

 

Privalomi mažiausi apsaugos įgūdžių įgijimo ir mokymo reikalavimai, taikomi visiems jūrininkams

 

 

 

Kompetencijos supažindinimo su apsauga mokymo srityje normatyvas

 

1. Bet kuris asmuo, dirbantis ISPS kodekso nuostatas atitinkančiame jūrų laive arba kitaip įtrauktas į jo veiklą, išskyrus keleivius, prieš pradėdamas eiti šias pareigas, privalo baigti patvirtintą su laivo apsauga susijusį mokymą pagal B dalies nurodymus ir privalo sugebėti:

 

1) pateikti ataskaitas apie su saugumu susijusius incidentus, įskaitant piratų ar ginkluoto apiplėšimo grėsmę ar užpuolimą;

 

2) išmanyti procedūras, kurių būtina laikytis sužinojus apie grėsmę saugumui; ir

 

3) dalyvauti su saugumu susijusių avarinių situacijų ir nenumatytų atvejų procedūrose.

 

2. Eiliniai jūrininkai, dirbantys jūrų laive arba kitaip įtraukti į jo veiklą, kuriems paskirtos su apsauga susijusios pareigos, prieš pradėdami eiti šias pareigas, privalo baigti supažindinimo su apsaugos reikalavimais ir atsakomybe mokymą pagal B dalies nurodymus.

 

3. Supažindinimo su apsaugos reikalavimais mokymą privalo įgyvendinti laivo apsaugos vadovaujantysis pareigūnas arba kitas tokią pat kvalifikaciją turintis asmuo.

 

Kompetencijos bendrųjų apsaugos žinių kurso srityje normatyvas

 

4. Eiliniai jūrininkai, dirbantys ISPS kodekso nuostatas atitinkančiame jūrų laive arba kitaip įtraukti į jo veiklą, neatliekantys jokių su apsauga susijusių pareigų, prieš paskiriant jiems bet kokias pareigas, privalo:

 

1) baigti tinkamą ir patvirtintą bendrųjų apsaugos žinių kursą arba mokymą, kaip nurodyta A-VI/6-1 lentelėje;

 

2) įrodyti, kad yra pakankamai kompetentingi vykdyti A-VI/6-1 lentelės 1 skiltyje nurodytas užduotis, pareigas ir įsipareigojimus:

 

2.1) kompetencija įrodyti pagal A-VI/6-1 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus; ir

 

2.2) išlaikyti egzaminą arba pateikti patvirtinto pasirengimo pagal A-VI/6-1 lentelės 2 skiltį įvertinimą.

 

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

 

5. Iki 2014 metų sausio 1 dienos privaloma nustatyti, ar eiliniai jūrininkai, oficialią tarnybą jūrų laive pradėję prieš įsigaliojant šio poskyrio nuostatoms, atitinka 4 dalyje pateiktus reikalavimus:

 

1) per pastaruosius trejus metus bent šešis mėnesius būti jūrų laivo įgulos nariu; arba

 

2) turėti apsaugos darbuotojo patirties, atitinkančios 5.1 dalyje nurodytas pareigas jūrų laive; arba

 

3) sėkmingai išlaikyti patvirtintą testą; arba

 

4) sėkmingai baigti patvirtintus mokymo kursus.

 

 

 

Kompetencijos normatyvas jūrininkams, kuriems paskirtos su apsauga susijusios pareigos

 

6. Jūrininkai, kuriems paskirtos su apsauga susijusios pareigos, įskaitant apsaugos nuo piratų arba ginkluoto užpuolimo veiklą, turi įrodyti, kad yra kompetentingi vykdyti paskirtas ir A-VI/6-2 lentelės 1 skiltyje nurodytas užduotis, pareigas ir įsipareigojimus.

 

7. A-VI/6-2 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų išmanymo lygis turi būti toks, kad kandidatai galėtų vykdyti laive paskirtas saugumo užtikrinimo užduotis, įskaitant apsaugos nuo piratų arba ginkluoto užpuolimo veiklą.

 

8. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo įrodyti, kad jis yra pasiekęs reikalaujamą kompetencijos normatyvą:

 

1) pagal A-VI/6-2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus įrodyti kompetentingumą vykdyti šios lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus; ir

 

2) išlaikyti egzaminą arba pateikti patvirtinto pasirengimo pagal A-VI/6-2 lentelės 2 skiltyje įvertinimą.

 

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

 

9. Iki 2014 metų sausio 1 dienos privaloma nustatyti, ar eiliniai jūrininkai, oficialią tarnybą jūrų laive pradėję prieš įsigaliojant šio poskyrio nuostatoms, atitinka A-VI/6-2 lentelės 1 skiltyje pateiktus reikalavimus:

 

1) per pastaruosius trejus metus bent šešis mėnesius būti jūrų laivo įgulos nariu, eiti su apsauga susijusias pareigas; arba

 

2) turėti apsaugos darbuotojo patirties, atitinkančios 9.1 dalyje nurodytas pareigas jūrų laive; arba

 

3) sėkmingai išlaikyti patvirtintą testą; arba

 

4) sėkmingai baigti patvirtintus mokymo kursus.

 

 

 

 

 

A-VI/6-1 lentelė

Mažiausi kompetencijos bendrųjų apsaugos žinių srityje reikalavimai

 

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Saugumo jūroje užtikrinimas didinant bendrąjį supratimą

 

Pagrindinių apsaugos jūroje terminų ir apibrėžčių išmanymas, įskaitant su piratavimu ir ginkluotu apiplėšimu susijusius elementus.

 

Pagrindinės žinios apie tarptautinę saugumo jūroje politiką ir vyriausybių, bendrovių ir asmenų atsakomybę.

 

Pagrindinės žinios apie apsaugos jūroje lygius ir su jais susijusias apsaugos priemones bei procedūras laive ir uosto teritorijoje.

 

Pagrindinės žinios apie saugumo ataskaitų procedūras.

 

Pagrindinės žinios apie nenumatytų aplinkybių, susijusių su saugumu, veiksmų planus.

 

Patvirtinto mokymo arba patvirtinto pasirengimo įvertinimas.

 

Teisingai nustatomi reikalavimai, susiję su padidintu saugumu jūroje.

 

Grėsmės saugumui atpažinimas.

 

Pagrindinės žinios apie metodus, taikomus siekiant išvengti apsaugos priemonių poveikio.

 

Pagrindinės žinios, leidžiančios atpažinti galimą grėsmę saugumui, įskaitant su piratavimu ir ginkluotu apiplėšimu susijusius elementus.

 

Pagrindinės žinios, leidžiančios atpažinti ginklus, pavojingas medžiagas ir prietaisus, taip pat supratimas, kokią žalą jie gali padaryti.

 

Pagrindinės žinios apie slaptos su apsauga susijusios informacijos ir su apsauga susijusių pranešimų tvarkymą.

 

Patvirtinto mokymo arba patvirtinto pasirengimo įvertinimas.

 

Tinkamas grėsmės saugumui jūroje nustatymas.

 

Supratimas apie saugumo užtikrinimo ir budrumo skatinimo būdus ir poreikį.

 

Pagrindinės žinios apie mokymo, treniruočių ir pratybų reikalavimus pagal atitinkamas konvencijas, kodeksus ir TJO aplinkraščius, įskaitant reikalavimus, susijusius su veikla, siekiant apsisaugoti nuo piratų užpuolimų ir ginkluotų apiplėšimų.

 

Patvirtinto mokymo arba patvirtinto pasirengimo įvertinimas.

 

Tinkamas reikalavimų, susijusių su apsauga jūroje, nustatymas.

 

 

 

A-VI/6-2 lentelė

 

Mažiausi kompetencijos normatyvai jūrininkams, kuriems paskirtos su apsauga susijusios pareigos

 

 

 

1 skiltis

 

2 skiltis

 

3 skiltis

 

4 skiltis

 

Kompetencija

 

Žinios, supratimas ir mokėjimas

 

Kompetencijos įrodymo būdai

 

Kompetencijos įvertinimo kriterijai

 

Laivo apsaugos plane nurodytų sąlygų laikymasis.

 

Pagrindinių apsaugos jūroje terminų ir apibrėžčių išmanymas, įskaitant su piratavimu ir ginkluotu apiplėšimu susijusius elementus.

 

Žinios apie tarptautinę saugumo jūroje politiką ir vyriausybių, bendrovių ir asmenų atsakomybę, įskaitant su piratavimu ir ginkluotu apiplėšimu susijusius elementus.

 

Žinios apie apsaugos jūroje lygius ir su jais susijusias atitinkamas apsaugos priemones bei procedūras laive ir uosto teritorijoje.

 

Žinios apie saugumo ataskaitų procedūras.

 

Žinios apie mokymo, treniruočių ir pratybų reikalavimus pagal atitinkamas konvencijas, kodeksus ir TJO aplinkraščius, įskaitant reikalavimus, susijusius su veikla, kai siekiama apsisaugoti nuo piratų užpuolimų ir ginkluotų apiplėšimų.

 

Žinios apie reikalavimus ir procedūras, taikomas laivo apsaugos plane nurodytų apsaugos veiksmų kontrolei ir stebėjimui.

 

Žinios apie nenumatytų aplinkybių, susijusių su saugumu, planus ir procedūras, kurios padeda reaguoti į grėsmes saugumui arba apsaugos pažeidimus, įskaitant atsargumo priemones, taikomas laivo ir uosto sąveikai kritinėmis sąlygomis išsaugoti, taip pat apimant ir su piratavimu ir ginkluotu apiplėšimu susijusius elementus.

 

Patvirtinto mokymo arba patvirtinto pasirengimo įvertinimas.

 

Procedūros ir veiksmai atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso (ISPS) ir redaguotos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) nuostatas.

 

Įstatymų reikalavimai, susiję su apsauga, teisingai nustatomi.

 

Bendravimas, neperžengiant atsakomybės ribų, yra aiškus ir suprantamas.

 

Rizikos ir grėsmės saugumui atpažinimas.

 

Žinios apie rizikos vertinimo dokumentaciją, įskaitant Apsaugos deklaraciją.

 

Žinios apie metodus, taikomus siekiant išvengti apsaugos priemonių poveikio, įskaitant piratų ir ginkluotų plėšikų naudojamus metodus.

 

Žinios, leidžiančios atpažinti galimą pavojaus grėsmę.

 

Žinios, leidžiančios atpažinti ginklus, pavojingas medžiagas ir prietaisus, taip pat supratimas, kokią žalą jie gali padaryti.

 

Žinios apie minios valdymo ir kontrolės būdus, kai tai taikytina.

 

Žinios apie slaptos su apsauga susijusios informacijos ir su apsauga susijusių pranešimų tvarkymą.

 

Žinios apie fizinių kratų ir patikrinimų metodus.

 

Patvirtinto mokymo arba patvirtinto pasirengimo įvertinimas.

 

Procedūros ir veiksmai atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso (ISPS) ir redaguotos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) nuostatas.

 

Įprasti laivo saugumo patikrinimai.

 

Žinios apie draudžiamųjų zonų stebėjimą.

 

Žinios apie patekimo į laivą ir draudžiamąsias zonas kontrolę.

 

Žinios apie laivo denio ir zonų aplink laivą veiksmingą stebėjimą.

 

Žinios apie saugumo metodus, susijusius su krovinio ir laivo atsargų tvarkymu.

 

Žinios apie metodus, taikomus kontroliuojant asmenų įlaipinimą ir išlaipinimą, taip pat patekimą į skirtingas laivo zonas, ir jų poveikį.

 

Patvirtinto mokymo arba patvirtinto pasirengimo įvertinimas.

 

Procedūros ir veiksmai atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso (ISPS) ir redaguotos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) nuostatas.

 

Tinkamas apsaugos įrangos ir sistemų, jei tokios yra, naudojimas.

 

Bendrosios žinios apie įvairią apsaugos įrangą ir sistemas bei jų galimybes, įskaitant tas, kurios gali būti naudojamos per piratų ar ginkluotų plėšikų antpuolius.

 

Žinios apie apsaugos sistemų ir įrangos bandymo, kalibravimo ir priežiūros būdus, ypač atviroje jūroje.

 

Patvirtinto mokymo arba patvirtinto pasirengimo įvertinimas.

 

Įranga ir sistemos naudojamos laikantis nustatytų įrangos naudojimo reikalavimų ir įvertinus įrangos ir sistemų galimybes.

 

Procedūros ir veiksmai atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso (ISPS) ir redaguotos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) nuostatas.

 

 

 

 

 

 

 

VII skyrius

 

Atestavimo alternatyviems pažymėjimams gauti normatyvai

 

 

 

A-VII/1 poskyris

 

Alternatyvių pažymėjimų išdavimas

 

1. Kiekvienas asmuo, pagal Konvencijos priedo VII skyriaus nuostatas kandidatuojantis būti atestuotas eksploatavimo lygmeniu, privalo turėti atitinkamą išsilavinimą bei parengimą ir atitikti visoms A-II/1 arba A-III/1 lentelėje nustatytoms funkcijoms taikomą kompetencijos normatyvą. Prireikus gali būti įtrauktos ir atitinkamai A-II/1 arba A-III/1 lentelėje nurodytos funkcijos, jeigu kandidatuojantis asmuo įgyja papildomą reikalaujamo lygmens išsilavinimą bei parengimą ir atitinka su tuo susijusiose lentelėse nustatytus kompetencijos normatyvus.

 

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas vadovavimo lygmeniu asmuo, vadovaujantis 500 bendrosios talpos ar didesniam laivui, arba asmuo, kuris vadovautų tokiam laivui tuo atveju, jei jam vadovaujantis asmuo nebegalėtų eiti savo pareigų, privalo ne tik atitikti A-II/1 lentelėje nustatytą kompetencijos normatyvą, bet ir įgyti atitinkamą išsilavinimą bei parengimą ir atitikti kompetencijos normatyvą, leidžianti atlikti visas A-II/2 lentelėje nurodytas funkcijas. Papildomai gali būti įrašytos šios dalies III skyriaus lentelėse nurodytos funkcijos, jeigu kandidatas įgyja tam skirtą atitinkamą papildomą išsilavinimą bei parengimą ir atitinka su šiomis funkcijomis susijusiose lentelėse nustatytus kompetencijos normatyvus.

 

3. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas vadovavimo lygmeniu kaip atsakingas už mechaninį 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivo varymą, arba asmuo, kuriam tokia atsakomybė atitektų tuo atveju, jei už mechaninį laivo varymą atsakingas asmuo nebegalėtų eiti savo pareigų, privalo ne tik atitikti A-III/1 lentelėje nustatytą kompetencijos normatyvą, bet ir įgyti atitinkamą išsilavinimą bei parengimą ir atitikti kompetencijos normatyvą, leidžiantį vykdyti visas A-III/2 lentelėje nurodytas funkcijas. Papildomai gali būti įrašytos šios dalies II skyriaus lentelėse nurodytos funkcijos, jeigu kandidatas įgyja tam skirtą atitinkamą papildomą išsilavinimą bei parengimą ir atitinka su šiomis funkcijomis susijusiose lentelėse nustatytus kompetencijos normatyvus.

 

4. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas pagalbiniu lygmeniu:

 

1) privalo atlikti laivavedybos funkciją ir dirbti jūrų laivo mašinų skyriuje, taip pat privalo baigti tam tikrą mokymo kursą ir atitikti A-II/4 arba A-III/4 lentelėse nustatytą kompetencijos normatyvą, leidžiantį atlikti jose nurodytas funkcijas. Atitinkamai A-III/4 arba A-II/4 lentelėse nurodytos funkcijos gali būti įrašytos, jeigu kandidatas įgyja papildomą išsilavinimą bei parengimą ir atitinka su šiomis funkcijomis susijusiose lentelėse nustatytus kompetencijos normatyvus;

 

2) kaip kvalifikuotas denio skyriaus jūrininkas privalo atitikti A-II/4 lentelėje nurodytą kompetencijos normatyvą ir papildomai baigti tam tikrą mokymo kursą, taip pat atitikti A-II/5 lentelėje nustatytą kompetencijos normatyvą, leidžiantį atlikti jame nurodytas funkcijas. Papildomai A-III/4 arba A-III/5 lentelėse nurodytos funkcijos gali būti įrašytos, jeigu kandidatas įgyja atitinkamą papildomą išsilavinimą bei parengimą ir atitinka su šiomis funkcijomis susijusiose lentelėse nustatytus kompetencijos normatyvus; ir

 

3) kaip kvalifikuotas mašinų skyriaus jūrininkas privalo atitikti A-III/4 lentelėje nurodytą kompetencijos normatyvą ir papildomai baigti tam tikrą mokymo kursą, taip pat atitikti A-III/5 lentelėje nustatytą kompetencijos normatyvą, leidžiantį atlikti jame nurodytas funkcijas. Papildomai A-II/4 arba A-II/5 lentelėse nurodytos funkcijos gali būti įrašytos, jeigu kandidatas įgyja atitinkamą papildomą išsilavinimą bei parengimą ir atitinka su šiomis funkcijomis susijusiose lentelėse nustatytus kompetencijos normatyvus.

 

 

 

A-VII/2 poskyris

 

Jūrininkų atestavimas

 

1. Pagal VII/1 taisyklės 1 dalies 3 punkto reikalavimus, kiekvienas asmuo, vadovaujantis VII skyriaus nuostatomis, kandidatuojantis būti atestuotas atlikti A-II/1 arba A-III/1 lentelėje nurodytas eksploatavimo lygmens funkcijas, privalo:

 

1) turėti patvirtintą ne trumpesnį kaip 12 mėnesių darbo jūroje stažą, per tą laiką ne trumpiau kaip šešis mėnesius būti atlikęs užduotis mašinų skyriuje prižiūrint kvalifikuotam mechanikui ir, kai yra privaloma laivavedybos funkcija, ne trumpiau kaip šešis mėnesius būti vykdęs budėjimo tiltelyje užduotis prižiūrint kvalifikuotam tiltelyje budinčiam vadovaujančiam specialistui,

 

2) per šį stažo įgijimo laiką būti baigęs patvirtintas A-II/1 ir A-III/1 poskyrių reikalavimus atitinkančias rengimo laive programas, kurių įgyvendinimo įrašai būtų daromi patvirtintame rengimo registravimo dienyne.

 

2. Kiekvienas asmuo, pagal VII skyriaus nuostatas kandidatuojantis būti atestuotas vadovavimo lygmeniu, sujungiant A-II/2 ir A-III/2 lentelėse nurodytas funkcijas, privalo turėti patvirtintą darbo jūroje stažą, tiesiogiai susijusį su tomis funkcijomis, kurios bus įrašytos jo pažymėjimo patvirtinime, kaip toliau nurodyta:

 

1) asmenims, kurie neskiriami vadovauti laivui arba būti atsakingi už jo mechaninį varymą: 12 mėnesių, atliekant atitinkamai su III/2 arba III/3 taisyklėmis susijusias eksploatavimo lygmens funkcijas ir, prireikus atlikti vadovavimo lygmens laivavedybos funkciją – ne trumpiau kaip 12 mėnesių vykdant eksploatavimo lygio budėjimo tiltelyje užduotis;

 

2) asmenims, kurie skiriami vadovauti laivui arba būti atsakingi už jo mechaninį varymą: ne trumpiau kaip 48 mėnesius, laikantis ir šio poskyrio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, einant atestuoto vadovaujančio specialisto pareigas ir vykdant užduotis, tiesiogiai susijusias su funkcijomis, kurios bus įrašytos jų pažymėjimo patvirtinime; 24 mėnesius iš pirmiau nurodyto laiko privaloma dirbti vykdant A-II/1 lentelėje nurodytas funkcijas, o 24 mėnesius dirbti atliekant A-III/1 ir A-III/2 lentelėse nurodytas funkcijas.

 

3. Pagal VII/1 poskyrio 1 dalies 3 punkto reikalavimus ir pagal VII skyriaus nuostatas kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo, kuris turi atlikti A-II/4 ir A-III/4 lentelėse nurodytas funkcijas pagalbiniu lygmeniu, privalo:

 

1) turėti patvirtintą ne trumpesnį kaip 12 mėnesių darbo jūroje stažą, kurį privalo sudaryti:

 

1.1) ne trumpesnis nei 6 mėnesių laikotarpis atliekant laivavedybos stebėjimo funkcijas; ir

 

1.2) ne trumpesnis nei 6 mėnesių laikotarpis dirbant mašinų skyriuje; arba

 

2) krante arba išplaukus į jūrą baigti specialiuosius mokymo kursus, įskaitant patvirtintą ne trumpesnį kaip 4 mėnesių darbo jūroje stažą, kurį privalo sudaryti:

 

2.1) ne trumpesnis nei 2 mėnesių laikotarpis atliekant laivavedybos stebėjimo funkcijas; ir

 

2.2) ne trumpesnis nei 2 mėnesių laikotarpis dirbant mašinų skyriuje;

 

3) 3.1 ir 3.2 dalyse nurodytas darbas jūroje, mokymas ir patirtis turi būti įgyta vadovaujant tinkamą kvalifikaciją turinčiam pareigūnui ar viršininkui.

 

4. Pagal VII/1 poskyrio 1 dalies 3 punkto reikalavimus ir pagal VII skyriaus nuostatas kandidatuojantys būti atestuoti asmenys, kurie turi atlikti A-II/5 ir A-III/5 lentelėse nurodytas funkcijas pagalbiniu lygmeniu, būdami pakankamai kvalifikuoti eiti eilinio jūrininko, atliekančio laivavedybos ir mašinų skyriaus priežiūros funkcijas, pareigas privalo atitikti JRAB kodekso A-II/5 ir A-III/5 poskyriuose nurodytus kompetencijos normatyvus ir:

 

1) turėti patvirtintą ne trumpesnį kaip 30 mėnesių darbo jūroje stažą, kurį privalo sudaryti:

 

1.1) ne trumpesnis nei 18 mėnesių laikotarpis, atliekant kvalifikuoto denio skyriaus jūrininko pareigas; ir

 

1.2) ne trumpesnis nei 12 mėnesių laikotarpis, atliekant kvalifikuoto mašinų skyriaus jūrininko pareigas; arba

 

2) patvirtintą rengimo programą ir trumpesnį nei 18 mėnesių patvirtintą darbo jūroje stažą, kurį privalo sudaryti:

 

2.1) ne trumpesnis nei 12 mėnesių laikotarpis, atliekant kvalifikuoto denio skyriaus jūrininko pareigas; ir

 

2.2) ne trumpesnis nei 6 mėnesių laikotarpis, atliekant kvalifikuoto mašinų skyriaus jūrininko pareigas; arba

 

3) patvirtintą ir specialiai integruotą darbo denyje ir mašinų skyriuje mokymo programą, įskaitant ne trumpesnį nei 12 mėnesių patvirtintą darbo jūroje stažą, atliekant pareigas, susijusias su laivo denio ir mašinų skyriaus darbais, kurį privalo sudaryti:

 

3.1) ne trumpesnis nei 6 mėnesių laikotarpis, atliekant kvalifikuoto denio skyriaus jūrininko pareigas; ir

 

3.2) ne trumpesnis nei 6 mėnesių laikotarpis, atliekant kvalifikuoto mašinų skyriaus jūrininko pareigas.

 

 

 

 

 

A-VII/3 poskyris

 

Alternatyvių pažymėjimų išdavimo principai

 

 

 

(Nuostatų nėra)

 

 

VIII skyrius

 

Budėjimo normatyvai

 

 

 

A-VIII/1 poskyris

 

Tinkamumas budėti

 

1. Administracija privalo įvertinti pavojus, kylančius dėl eilinių jūrininkų, o ypač tų, į kurių pareigas įeina laivo eksploatacijos saugumas ir apsauga, nuovargio.

 

2. Visiems asmenims, paskirtiems dirbti budėjimo pamainai vadovaujančiais specialistais arba budėjimo pamainos eiliniais jūrininkais, ir tiems, kurių pareigos susijusios su paskirtomis saugos, taršos prevencijos ir apsaugos užduotimis, suteikiamas poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis kaip:

 

1) bent 10 poilsio valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį; ir

 

2) 77 poilsio valandos per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.

 

3. Poilsio valandos gali būti padalytos ne daugiau kaip į dvi dalis, iš jų viena – ne trumpesnė nei 6 valandos, o tarpas tarp dviejų iš eilės einančių poilsio laikotarpių neviršija 14 valandų.

 

4. 2 ir 3 dalyse nustatytų poilsio laikotarpių reikalavimų neprivaloma laikytis avarinės situacijos ar kitomis nepaprastomis aplinkybėmis. Laivo įgulos patikrinimai, gaisro gesinimo ir gelbėjimosi valčių naudojimo bei kitoks parengimas, nustatytas pagal nacionalinius įstatymus ir kitus dokumentus, turi būti įgyvendinamas taip, kad poilsio laikas būtų kuo mažiau trikdomas ir kad nebūtų sukeliamas nuovargis.

 

5. Administracija reikalauja, kad lentelės su darbo grafiku laive būtų iškabintos gerai matomose vietose. Šios lentelės parengiamos standartine forma* laivo darbine kalba ar darbinėmis kalbomis  ir anglų kalba.

 

6. Tais atvejais, kai įprastas jūrininko poilsio laikas sutrikdomas jį iškvietus dirbti, pvz., kai neprižiūrima tam tikra įrenginių dalis, jam turi būti suteikiamas pakankamas kompensuojamojo poilsio laikas.

 

7. Administracija reikalauja, kad duomenys apie kasdienio jūrininkų poilsio valandas būtų registruojami standartine forma* laivo darbine kalba ar darbinėmis kalbomis ir anglų kalba, kad būtų galima stebėti ir tikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų. Jūrininkams išduodama duomenų apie juos kopija, patvirtinta laivo kapitono ar jo įgalioto asmens ir paties jūrininko parašais.

 

8. Neatsižvelgiant į šiame skyriuje nustatytas taisykles, laivo kapitonas turi teisę reikalauti, kad jūrininkas dirbtų neribotai, kai reikia tiesiogiai užtikrinti laivo, laive esančių žmonių ir krovinio saugą arba padėti kitiems jūroje nelaimės ištiktiems laivams ar žmonėms. Taip pat kapitonas turi teisę laikinai sustabdyti poilsio valandų grafiko taikymą ir reikalauti, kad jūrininkas atliktų bet kokios trukmės darbą, kol laive nebus atkurta normali padėtis. Atkūrus normalią padėtį, kapitonas užtikrina, kad visiems jūrininkams, dirbusiems per savo poilsio valandas, būtų suteiktas pakankamas kompensuojamojo poilsio laikas.

 

9. Šalys gali sutarti dėl 2.2 ir 3 dalyse nurodytų privalomų poilsio valandų išimčių, jei užtikrinama, kad poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 70 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.

 

2.2 dalyje nustatyto savaitinio poilsio laikotarpio išimčių negalima daryti dažniau kaip dvi savaites iš eilės. Laiko intervalas tarp dviejų laikotarpių, kuriais daromos išimtys, yra ne trumpesnis kaip dviguba išimties darymo trukmė.

 

2.1 dalyje numatytos poilsio valandos gali būti padalytos į ne daugiau kaip tris laikotarpius, iš jų vienas – ne trumpesnis kaip 6 valandos ir nė vienas iš kitų dviejų laikotarpių yra ne trumpesnis kaip 1 valanda. Intervalas tarp dviejų iš eilės einančių poilsio laikotarpių negali viršyti 14 valandų. Išimtys daromos ne ilgiau kaip du 24 valandų laikotarpius per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.

 

Taikant išimtis, būtina kuo labiau atsižvelgti į JRAB kodekso B-VIII/1 poskyryje pateikiamas nuovargio prevencijos rekomendacijas.

 

10. Siekdama užkirsti kelią girtavimui, administracija kapitonams, vadovaujantiems specialistams ir kitiems jūrininkams, vykdantiems paskirtas saugos, apsaugos ir su jūros aplinka susijusias užduotis, nustato ne didesnę kaip 0,05 proc. alkoholio kiekio kraujyje (BAC) arba 0,25 mg/l alkoholio kiekio iškvepiamame ore ribą ir alkoholio kiekį, kurį suvartojus pasiekiama tokia alkoholio koncentracija.

 

 

 

A-VIII/2 poskyris

 

Budėjimo tvarka ir principai, kurių privaloma laikytis

 

 

 

1 DALIS. ATESTAVIMAS

 

1. Laivavedybos arba budėjimo denyje pamainai vadovaujantis specialistas privalo būti tinkamai kvalifikuotas pagal II skyriaus arba VII skyriaus nuostatas, taikomas laivavedybos arba budėjimo denyje užduotims.

 

2. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo būti tinkamai kvalifikuotas pagal III skyriaus arba VII skyriaus nuostatas, taikomas budėjimo mašinų skyriuje užduotims.

 

 

 

2 DALIS. REISO PLANAVIMAS

 

Bendrieji reikalavimai

 

3. Numatomas laivo reisas turi būti suplanuotas iš anksto atsižvelgiant į visą su juo susijusią informaciją; bet kuris nubrėžiamas kursas privalo būti patikrintas iki reiso pradžios.

 

4. Vyriausiasis mechanikas, pasitaręs su kapitonu, privalo iš anksto nustatyti numatomo reiso poreikius, atsižvelgdamas į tai, kiek gali prireikti kuro, vandens, tepalų, cheminių preparatų, sunaudojamų ir kitų atsarginių dalių, įrankių ir atsargų, ir į bet kurias kitokias reikmes.

 

Išankstinis kiekvieno reiso planavimas

 

5. Prieš kiekvieną reisą kiekvieno laivo kapitonas privalo užtikrinti, kad numatomas plaukiojimo maršrutas nuo išplaukimo uosto iki pirmojo atplaukimo uosto būtų suplanuotas naudojantis lygiaverčiais ir tinkamais jūrlapiais bei kitais numatomam reisui būtinais laivavedybos leidiniais, kuriuose pateikiama tiksli, išsami ir naujausia informacija dėl nuolatinio arba nuspėjamo pobūdžio tiesiogiai su saugiu laivo vedimu susijusių navigacinių apribojimų ir pavojų.

 

Planuojamo maršruto patikrinimas ir nužymėjimas

 

6. Suplanuotą maršrutą patikrinus atsižvelgiant į visą su juo susijusią informaciją, jį privaloma aiškiai nužymėti atitinkamuose jūrlapiuose. Turi būti galimybė maršrutu visada naudotis budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, kuris per visą reisą privalo su juo sutikrinti kiekvieną numatytą kursą prieš vesdamas juo laivą.

 

Nukrypimas nuo suplanuoto maršruto

 

7. Jei plaukiant maršrutu priimamas sprendimas plaukti ne į pagal suplanuotą maršrutą numatytą atplaukimo uostą, o į kurį nors kitą, arba jei laivas dėl kitų priežasčių turi stipriai nukrypti nuo suplanuoto maršruto, pakeistas maršrutas turi būti suplanuotas iki smarkiai nukrypstant nuo anksčiau suplanuoto maršruto.

 

 

 

3 DALIS. BENDRIEJI BUDĖJIMO PRINCIPAI

 

8. Budėjimai organizuojami remiantis toliau nurodytais tiltelio ir mašinų skyriaus išteklių valdymo principais:

 

1) budinti laivo įgula, atsižvelgiant į padėtį, turi būti aprūpinama atitinkamomis darbo priemonėmis;

 

2) nustatant budėjimo vietas, būtina įvertinti kiekvieno asmens kvalifikacijos trūkumus ar atitikimus;

 

3) būtina įvertinti kiekvieno budinčio asmens vaidmenį, atsakomybę ir gebėjimą dirbti komandoje;

 

4) kapitonas, vyriausiasis mechanikas ir budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo visą laiką stebėti personalo darbą, kad kuo veiksmingiau būtų panaudoti visi galimi ištekliai, pvz., informacija, įranga / įrenginiai ar kitas personalas;

 

5) budintis personalas privalo suprasti įrangos / įrenginių paskirtį ir veikimo principus ir būti susipažinęs su jų naudojimu;

 

6) budintis personalas privalo žinoti, kaip reaguoti į informaciją, gautą iš įvairių stočių / įrenginių / įrangos;

 

7) informacija gaunama iš stočių / įrenginių / įrangos turi būti atitinkamai perduodama visam budinčiam personalui;

 

8) budintis personalas bet kokiomis aplinkybėmis privalo tarpusavyje keistis atitinkama informacija; ir

 

9) kilus abejonių dėl su saugumu susijusių veiksmų, budintis personalas turi nedvejodamas kreiptis į kapitoną / vyr. mechaniką / budėjimo pamainai vadovaujantį specialistą.

 

 

 

4 DALIS. BUDĖJIMAS JŪROJE

 

Bendrieji budėjimo principai

 

9. Šalys atkreipia bendrovių, kapitonų, vyriausiųjų mechanikų ir budinčiojo personalo dėmesį į toliau išvardytus principus, kurių privaloma laikytis bet kuriuo metu saugiam budėjimui užtikrinti.

 

10. Kiekvieno laivo kapitonas turi užtikrinti, kad nustatyta budėjimų tvarka būtų tinkama saugiam laivavedybos budėjimui. Kapitonui prižiūrint, laivavedybos budėjimo pamainų vadovaujantieji specialistai yra atsakingi už saugų laivo vedimą per savo budėjimo pamainą ir visų pirma jie privalo rūpintis, kad būtų išvengta laivų susidūrimo ir užplaukimo ant seklumos.

 

11. Kiekvieno laivo vyriausiasis mechanikas, pasitaręs su kapitonu, privalo užtikrinti, kad nustatyta budėjimų tvarka būtų tinkama saugiam budėjimui mašinų skyriuje.

 

Jūros aplinkos apsauga

 

12. Laivo kapitonas, vadovaujantieji specialistai ir eiliniai jūrininkai privalo suvokti, kokį poveikį jūros aplinkai daro susijęs su eksploatacija arba atsitiktinis jos teršimas, ir turi imtis visų įmanomų priemonių tokio teršimo išvengti – visų pirma vadovaudamiesi atitinkamomis tarptautinėmis ir uostų taisyklėmis.

 

 

 

4-1 dalis. Principai, kurių reikia laikytis budint laive

 

13. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas atstovauja kapitonui ir visų pirma bet kuriuo metu yra atsakingas už saugų laivo vedimą ir už 1972 m. Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti laikymąsi (su vėlesniais pakeitimais).

 

Stebėjimas

 

14. Visada privaloma palaikyti tinkamą stebėjimą taip, kaip to reikalaujama pagal 1972 m. Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti (su vėlesniais pakeitimais) 5 taisyklę, kad būtų galima:

 

1)    rega ir klausa palaikyti nuolatinio budrumo būseną, naudojantis ir visais kitais prieinamais stebėjimo būdais, taip pat atsižvelgiant į bet kokius didesnius eksploatavimo aplinkos pokyčius;

 

2) visapusiškai įvertinti padėtį ir susidūrimo, užplaukimo ant seklumos arba kitokio pavojaus laivybai riziką;

 

3) pastebėti nelaimės ištiktus laivus arba orlaivius, iš jų besigelbėjančius žmones, nuskendusius ar sudužusius laivus, jų nuolaužas ir kitus pavojus laivybos saugumui.

 

15. Stebėtojas privalo turėti galimybę visą savo dėmesį skirti tinkamam stebėjimui užtikrinti; jis neturi imtis jokių kitų pareigų, galinčių sutrukdyti jam vykdyti šią užduotį, ir tokios pareigos neturi būti jam skiriamos.

 

16. Stebėtojo ir vairininko pareigos yra skirtingos; vairininkas vienu metu negali būti ir stebėtojas, ir vairininkas, kai jis vairuoja laivą, nebent nedideliuose laivuose, kuriuose iš vairininko vietos įmanoma nekliudomai apžvelgti visą aplinką ir niekas nepablogina stebėtojo gebėjimo matyti naktį, taip pat nėra kitų kliūčių tinkamai stebėti. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas dieną gali būti vienintelis stebėtojas,  jei kaskart:

 

1)    būtų kruopščiai įvertinta padėtis ir visiškai įsitikinta, jog taip daryti saugu;

 

2)    būtų atsižvelgta į toliau išvardytus veiksnius (tačiau jais neapsiribojant):

 

– oro sąlygas,

 

– matomumą,

 

– laivų eismo intensyvumą,

 

– pavojų laivavedybai artumą,

 

– dėmesį, būtiną plaukiojant laivų eismo atskyrimo rajonuose arba arti jų;

 

3) būtų įmanoma nedelsiant išsikviesti į tiltelį pagalbą, jei to reikia dėl pasikeitusios padėties.

 

17. Nustatydamas, ar laivavedybos budėjimo pamainos sudėtis leidžia užtikrinti lygiavertį nepertraukiamą tinkamą stebėjimą, kapitonas privalo atsižvelgti į visus tiesiogiai su tuo susijusius veiksnius – tiek į tuos, kurie apibūdinti šiame Kodekso poskyryje, tiek į toliau nurodytus:

 

1)    matomumą, oro sąlygas ir jūros būklę;

 

2)    laivų eismo intensyvumą ir kitokią su laivo plaukiojimu rajone susijusią veiklą;

 

3)    dėmesį, kuris būtinas plaukiojant laivų eismo atskyrimo rajonuose arba arti jų, arba ten, kur taikomos kitokios laivų eismo reguliavimo priemonės;

 

4)    papildomą darbo krūvį, atsirandantį dėl paties laivo funkcijų pobūdžio, neatidėliotinų eksploatavimo poreikių ir numatomų manevrų;

 

5)    visų įgulos narių, kurie bet kuriuo metu iškvietus įtraukiami į budėjimo pamainos sudėtį, tinkamumą budėti;

 

6)    laivo vadovaujančių specialistų ir įgulos profesinės kompetencijos išmanymą ir pasitikėjimą ja;

 

7)    kiekvieno iš laivavedybos budėjimo pamainos vadovaujančių specialistų patirtį ir jo susipažinimą su laivo įranga, procedūromis ir manevringumu;

 

8)    bet kuriuo atskirai paimtu laikotarpiu laive vykdomą veiklą, įskaitant radijo ryšio veiklą, ir galimybę prireikus nedelsiant išsikviesti į tiltelį pagalbą;

 

9)    tiltelio įrangos ir valdymo prietaisų, įskaitant pavojaus signalų sistemas, eksploatavimo būklę;

 

10) vairo ir sraigto valdymą ir manevrines laivo savybes;

 

11) laivo dydį ir laivo valdymo vietoje aprėpiamą regėjimo lauką;

 

12) tiltelio išsidėstymą tiek, kiek šis išsidėstymas gali sukliudyti budėjimo pamainos nariui pamatyti arba išgirsti bet ką iš to, kas vyksta išorėje,

 

13) bet kuriuos kitus Organizacijos priimtus atitinkamus normatyvus, procedūras arba rekomendacijas, susijusias su budėjimo tvarka ir tinkamumu budėti.

 

Budėjimo tvarka

 

18. Priimant sprendimą dėl budėjimo pamainos tiltelyje sudėties, į kurią gali būti įtraukti tinkamai kvalifikuoti eiliniai jūrininkai, privaloma, be kitų dalykų, atsižvelgti į šiuos veiksnius:

 

1) tiltelis niekada neturi būti paliktas be priežiūros;

 

2) oro sąlygas, matomumą ir šviesų arba tamsų paros metą;

 

3) arti esančius laivavedybai pavojingus objektus, dėl kurių budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui gali tekti spręsti papildomas laivavedybos užduotis;

 

4) laivavedybos priemonių, pavyzdžiui, radaro, arba elektroninių prietaisų vietai nustatyti, arba kitos saugiam laivo vedimui svarbios įrangos naudojimą ir jų eksploatacinę būklę;

 

5) ar laive įrengta automatinio vairavimo sistema;

 

6) ar tenka atlikti radijo ryšio funkcijas;

 

7) neprižiūrimo mašinų skyriaus (NMS) valdymo sistemą, tiltelyje turimą įspėjamąją signalizaciją ir indikatorius, naudojimosi jais procedūras ir jų apribojimus,

 

8) bet kokius neįprastus reikalavimus laivavedybos budėjimo pamainai, galinčius atsirasti dėl ypatingų su eksploatavimu susijusių aplinkybių.

 

Budėjimo pamainos perėmimas

 

19. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas negali perduoti pamainos jį pakeičiančiam specialistui, jeigu yra pagrindas manyti, jog pastarasis nepajėgtų veiksmingai vykdyti budėjimo užduočių; tokiu atveju privaloma pranešti kapitonui.

 

20. Pamainą perimantis vadovaujantis specialistas privalo užtikrinti, kad budėjimą perimančios pamainos nariai visiškai sugebėtų vykdyti savo užduotis, visų pirma atsižvelgiama į jų sugebėjimą prisitaikyti matyti naktį. Perimantieji pamainą vadovaujantys specialistai negali perimti pamainos tol, kol jų rega visiškai neprisitaiko prie apšvietimo sąlygų.

 

21. Prieš perimdami budėjimo pamainą, perimantieji vadovaujantys specialistai privalo patikrinti laivo apskaičiuotąją arba tikrąją buvimo vietą ir patvirtinti numatomą laivo judėjimo kelią, kursą bei greitį ir, jei reikia, NMS valdymo sistemos būklę, taip pat atkreipti dėmesį į bet kokius pavojus laivavedybai, su kuriais yra tikimybė susidurti per jų budėjimo pamainą.

 

22. Perimantieji pamainą vadovaujantys specialistai privalo asmeniškai susipažinti su:

 

1)    nuolat galiojančiais kapitono potvarkiais ir kitais ypatingais jo nurodymais dėl laivo vedimo;

 

2)    laivo vieta, kursu, greičiu ir grimzle;

 

3)    vyraujančiais ir numatomais potvyniais ir atoslūgiais, nuolatinėmis srovėmis, oro sąlygomis, matomumu bei visų šių veiksnių įtaka kursui ir greičiui;

 

4)    su iš tiltelio valdomų pagrindinių variklių naudojimo laivo manevravimui procedūromis;

 

5)    laivavedybos padėtimi, įskaitant toliau nurodytus dalykus (bet jais neapsiribojant):

 

5.1)   visos laivavedybos ir saugumo įrangos, kuria naudojamasi arba gali prireikti naudotis per budėjimo pamainą, veikimo būklę;

 

5.2)   girokompasų ir magnetinių kompasų paklaidas;

 

5.3)   regėjimo lauke esančių laivų arba laivų, kurie pagal turimus duomenis yra netoliese, buvimą ir judėjimą;

 

5.4) sąlygas ir pavojus, su kuriais yra tikimybė susidurti per budėjimo pamainą,

 

5.5)   galimą pasvirimo, diferento, vandens tankio ir laivagalio nugrimzdimo poveikį gyliui po kiliu.

 

23. Jei iš laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto tenka perimti budėjimą tuo metu, kai yra manevruojama arba kitaip bandoma išvengti bet kokio pavojaus, pamainos perėmimą iš šio vadovaujančio specialisto privaloma atidėti tol, kol šie veiksmai bus užbaigti.

 

Laivavedybos budėjimas

 

24. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo:

 

1) budėti tiltelyje;

 

2) jokiomis aplinkybėmis nepalikti tiltelio tol, kol budėjimas nebus iš jo tinkamai perimtas;

 

3) likti atsakingu už saugų laivo vedimą, nors kapitonas ir yra tiltelyje, tol, kol jam nėra aiškiai pranešama, jog atsakomybę prisiima kapitonas, ir jie abu tai vienareikšmiškai supranta.

 

25. Norint užtikrinti, kad laivas plauktų numatytu kursu, per budėjimo pamainą privaloma pakankamai dažnai tikrinti plaukimo kursą, laivo vietą ir greitį, naudojantis bet kuriomis tam reikalingomis laivavedybos priemonėmis.

 

26. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo turėti išsamios informacijos apie visos laive turimos saugumo ir laivavedybos įrangos išdėstymą ir panaudojimą, taip pat žinoti šios įrangos apribojimus ir į juos atsižvelgti.

 

27. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui negalima skirti jokių pareigų, kurios jam kliudytų saugiai vesti laivą, ir jis neturi imtis tokių pareigų.

 

28. Naudodamasis radaru, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas turi atsiminti, jog visada yra privaloma laikytis tuo metu galiojančių 1972 m. Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti (su vėlesniais pakeitimais) reikalavimų, susijusių su radaro naudojimu.

 

29. Prireikus laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas turi nedvejodamas naudotis vairu, varikliais ir garso signalizacijos aparatūra. Tačiau, kai tai įmanoma, laikantis tam skirtų procedūrų reikia iš anksto pranešti mašinų skyriui apie numatomus variklių greičio pakeitimus arba veiksmingai pasinaudoti tiltelyje esama NMS valdymo sistema.

 

30. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai privalo žinoti savo laivo valdomumo duomenis, įskaitant jo stabdymo nuotolį, ir suvokti, jog kitų laivų valdomumo duomenys gali skirtis.

 

31. Per visą budėjimo pamainą privaloma tinkamai registruoti su laivo vedimu susijusį judėjimą ir veiklą.

 

32. Ypač svarbu, kad laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai visą laiką užtikrintų tinkamą stebėjimą. Laive, kuriame yra atskira laivavedžio kabina, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas gali, kai tai tikrai reikalinga, trumpam į ją užsukti atlikti būtinų laivavedybos užduočių, tačiau prieš tai jis privalo įsitikinti, jog tai daryti yra saugu ir kad  stebėjimas yra tinkamas.

 

33. Eksploatacinius laivo laivavedybos įrangos bandymus, kiek leidžiama pagal aplinkybes  ir kuo dažniau, reikia atlikti jūroje, ypač tuomet, kai yra tikimybė patekti į laivavedybos požiūriu pavojingą padėtį. Visais tinkamais atvejais šie bandymai privalo būti registruojami. Tokius bandymus taip pat privaloma atlikti ir prieš atplaukiant į uostą, ir  iš jo išplaukiant.

 

34. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo reguliariai atlikti patikrinimus, kad būtų užtikrinta, jog:

 

1) vairuojantis laivą asmuo arba automatinis vairavimo įtaisas padeda išlaikyti teisingą vairavimo kursą;

 

2) pagrindinio kompaso paklaida nustatoma bent kartą per budėjimo pamainą ir, jei įmanoma, po kiekvieno didesnio kurso pakeitimo; pagrindinio ir girokompaso rodmenys dažnai sulyginami, o repiteriai suderinami su juos valdančiuoju kompasu;

 

3) automatinis vairavimo įtaisas bent kartą per budėjimo pamainą patikrinamas rankiniu vairavimo būdu;

 

4) navigaciniai bei signaliniai žiburiai ir kita laivavedybos įranga veikia tinkamai;

 

5) radijo įranga veikia tinkamai, kaip to reikalaujama pagal šio poskyrio 86 punktą,

 

6) NMS valdymo sistema, įspėjamoji signalizacija bei indikatoriai veikia tinkamai.

 

35. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo atminti, jog visada būtina laikytis galiojančių 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (angl. SOLAS) reikalavimų.* Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo atsižvelgti į:

 

1) būtinumą tinkamu laiku prie vairo paskirti žmogų ir vairavimo įrangą perjungti į rankinio vairavimo režimą, kad būtų galima saugiai išvengti potencialiai pavojingos padėties;

 

2) tai, jog, laivą vairuojant automatiniam įtaisui, labai pavojinga leisti, kad susidarytų tokia padėtis, kai laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, neturėdamas pagalbininkų, būtų priverstas nutraukti nepertraukiamą stebėjimą tam, kad imtųsi avarinių veiksmų.

 

36. Laivavedybos budėjimo pamainos vadovaujantieji specialistai turi būti išsamiai susipažinę su visomis laive esamomis elektroninėmis laivavedybos priemonėmis, taip pat su jų galimybėmis bei apribojimais ir privalo naudotis visomis šiomis priemonėmis tada, kai to reikia, nepamiršdami, jog echolotas taip pat yra naudinga laivavedybos priemonė.

 

37. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo naudotis radaru visada, kai tik matomumas tampa ribotas arba kai to galima tikėtis, taip pat visą laiką intensyvaus laivų eismo rajonuose, tinkamai atsižvelgiant į radaro apribojimus.

 

38. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo užtikrinti, kad radaro nuotolio skalės būtų keičiamos pakankamai dažnai tam, kad objektų atspindžius galima būtų susekti kuo anksčiau. Reikia atminti, kad nedideli arba silpni atspindžiai gali likti nepastebėti.

 

39. Kaskart naudodamasis radaru, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo pasirinkti tinkamą nuotolio skalę, atidžiai stebėti ekraną ir užtikrinti, kad stebėjimo rezultatai būtų fiksuojami grafiškai arba laiku būtų atliekama sisteminga jų analizė.

 

40 Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo nedelsdamas informuoti kapitoną šiais atvejais:

 

1) jei matomumas tampa ribotas arba jei to galima tikėtis;

 

2) jei susirūpinimą kelia laivų eismo sąlygos arba kitų laivų judėjimas;

 

3) jei tampa sunku laikytis kurso;

 

4) jei nepavyksta numatytu laiku išvysti kranto, navigacinio ženklo arba išmatuoti gylio;

 

5) jei nelauktai pasirodo krantas arba navigacinis ženklas, arba nelauktai kinta gylis;

 

6) sugedus varikliams, nuotoliniam eigos mechanizmų valdymui, vairavimo įrenginiui arba bet kuriai svarbiai laivavedybos įrangai, įspėjamajai signalizacijai arba indikatoriui;

 

7) jei sutrinka radijo įrangos veikimas;

 

8) audringu oru, jei turima bet kokių abejonių dėl galimų su tuo susijusių apgadinimų;

 

9) jei laivas susiduria su bet kokiu pavojumi laivybai, pavyzdžiui, aptinkama ledų arba įgulos paliktas laivas,

 

10) bet kuriomis kitomis avarinėmis aplinkybėmis arba turint bet kokių abejonių.

 

41. Neatsižvelgiant į  reikalavimą informuoti kapitoną pirmiau nurodytais atvejais, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas papildomai privalo, kai to reikalaujama pagal aplinkybes, neabejodamas imtis neatidėliotinų veiksmų dėl laivo saugumo.

 

42. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo tinkamai ir išsamiai instruktuoti budintį personalą ir suteikti jam informaciją, tuo užtikrindamas saugų budėjimą, įskaitant tinkamą stebėjimą.

 

Budėjimas įvairiomis sąlygomis ir įvairiuose rajonuose

 

Gero matomumo sąlygomis

 

43. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo dažnai ir tiksliai pelenguoti artėjančius laivus, taikydamas šį metodą tam, kad būtų anksti nustatoma susidūrimo rizika, taip pat turėdamas galvoje, kad kartais ši rizika galima ir tada, kai pelengas pastebimai keičiasi, ypač kai suartėjama su labai dideliu laivu arba velkamu laivu, arba kai laivas, su kuriuo suartėjama, yra visai netoli. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas taip pat privalo imtis ankstyvų ir veiksmingų priemonių pagal taikomus 1972 m. Tarptautinių taisyklių laivų susidūrimams jūroje išvengti (su vėlesniais pakeitimais) reikalavimus, tuoj pat patikrindamas, ar jo veiksmai davė norimų rezultatų.

 

44. Aiškiu oru laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas turi, kai tik galima, praktikuotis dirbti su radaru.

 

Riboto matomumo sąlygomis

 

45. Tais atvejais, kai matomumas tampa ribotas arba to galima tikėtis, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas visų pirma yra atsakingas už 1972 m. Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti (su vėlesniais pakeitimais) atitinkamų reikalavimų laikymąsi, ypatingą dėmesį skirdamas garso signalams rūke, plaukimui saugiu greičiu ir variklių parengčiai neatidėliotinai atlikti manevrus. Be to, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo:

 

1) informuoti kapitoną;

 

2) paskirti tinkamą stebėtoją;

 

3) rodyti navigacinius žiburius,

 

4) įjungti radarą ir juo naudotis.

 

Tamsiu paros metu

 

46. Kapitonas ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, nustatydami stebėjimo užduotis, privalo tinkamai atsižvelgti į tiltelio įrangą ir naudoti prieinamus laivavedybos įtaisus, taikyti jiems apribojimus, taip pat atsižvelgti į procedūras ir atsargumo priemones.

 

Pakrančių ir intensyvaus laivų eismo rajonuose

 

47. Privaloma naudotis stambiausio mastelio jūrlapiu iš laive turimų ir šiam rajonui tinkančių; jis turi būti patikslintas pagal vėliausią prieinamą informaciją. Laivo vieta privalo būti nustatoma gana dažnai ir, kai tik aplinkybės leidžia, daugiau negu vienu būdu. Dirbant su ECDIS sistema, būtina naudoti atitinkamo kodo (mastelio) elektroninius jūrlapius, o laivo padėtį tikrinti atitinkamais intervalais, naudojant atskiras padėties nustatymo priemones.

 

48. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo užtikrintai atpažinti visus svarbius navigacinius ženklus.

 

Plaukiant su locmanu

 

49. Neatsižvelgiant į locmanų pareigas ir įsipareigojimus, jų buvimas laive neatleidžia kapitono arba laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto nuo atsakomybės už laivo saugumą. Kapitonas ir locmanas privalo keistis informacija apie laivavedybos procedūras, vietos sąlygas ir laivo savybes. Kapitonas ir (arba) laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas turi glaudžiai bendradarbiauti su locmanu ir užtikrinti tikslią laivo vietos ir jo judėjimo priežiūrą.

 

50. Jei laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui kyla bet kokių abejonių dėl locmano veiksmų arba ketinimų, jis privalo pareikalauti locmano paaiškinimo; jei abejonių vis dėlto išlieka, jis privalo nedelsdamas informuoti kapitoną ir imtis bet kurių būtinų veiksmų dar iki kapitono atvykimo.

 

Laivui stovint nuleidus inkarą

 

51. Jei kapitonas mano, kad tai yra būtina, nepertraukiamai laive turi būti budima ir tuomet, kai laivas stovi nuleidęs inkarą. Tokiu atveju laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo:

 

1) kai tik praktiškai įmanoma, nustatyti laivo vietą ir ją pažymėti atitinkamame jūrlapyje;

 

2) kai tik aplinkybės leidžia, pakankamai dažnai pelenguodamas stacionarius navigacinius ženklus ar lengvai atpažįstamus kranto objektus tikrinti, ar laivas ir toliau saugiai stovi nuleidęs inkarą;

 

3) užtikrinti tinkamą stebėjimo palaikymą;

 

4) užtikrinti, kad periodiškai būtų atliekami viso laivo patikrinimai jį apeinant;

 

5) stebėti meteorologines bei potvynių ir atoslūgių sąlygas ir jūros būklę;

 

6) jei laivas dreifuoja stovėdamas nuleidęs inkarą, informuoti kapitoną ir imtis neatidėliotinų priemonių;

 

7) užtikrinti, kad pagrindinių variklių ir kitų mechanizmų parengties būklė atitiktų kapitono nurodymus;

 

8) pranešti kapitonui, kai matomumas blogėja;

 

9) užtikrinti, kad pagal visas tam atvejui pritaikomas taisykles laivas rodytų atitinkamus žiburius bei signalinius ženklus ir tinkamai būtų duodami garso signalai;

 

10) imtis priemonių aplinkai nuo teršimo iš laivo apsaugoti ir tam, kad būtų laikomasi taikytinų taršos prevencijos taisyklių.

 

 

 

4-2 dalis. Principai, kurių privaloma laikytis budint mašinų skyriuje

 

52. Sąvoka „mašinų skyriaus budėjimo pamaina“, vartojama šio poskyrio 4-2, 5-2 ir 5-4 dalyse, reiškia paskirą asmenį arba personalo grupę, sudarančius budėjimo pamainą, arba vadovaujančio specialisto atsakomybės laikotarpį, per kurį reikalaujama arba nereikalaujama, kad jis būtų mašinų skyriuje.

 

53. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas atstovauja vyriausiajam mechanikui ir visų pirma yra bet kuriuo metu atsakingas už saugų ir veiksmingą mechanizmų, turinčių įtakos laivo saugumui, eksploatavimą ir priežiūrą, taip pat  prireikus už visų mašinų skyriaus budėjimo pamainos atsakomybei priskirtų mechanizmų tikrinimą, eksploatavimą ir bandymą.

 

Budėjimo tvarka

 

54. Mašinų skyriaus budėjimo pamainos sudėtis turi bet kuriuo metu tinkamai užtikrinti laivo eksploatacijai turinčių įtakos mechanizmų saugų eksploatavimą – tiek automatinio, tiek rankinio valdymo režimu, ir atitikti vyraujančias aplinkybes bei sąlygas.

 

55. Priimant sprendimą dėl mašinų skyriaus budėjimo pamainos sudėties, į kurią gali būti įtraukti tinkamai kvalifikuoti eiliniai jūrininkai, privaloma atsižvelgti, be kitų dalykų, į šiuos veiksnius:

 

1) laivo tipą bei mechanizmų tipą ir būklę;

 

2) nuolatinę lygiavertę laivo saugiam eksploatavimui įtakos turinčių mechanizmų priežiūrą;

 

3) bet kokį specialų eksploatavimo režimą, kurio reikia dėl oro, ledų, užteršto vandens, seklaus vandens, avarinių aplinkybių, sugadinimų sumažinimo arba taršos išvengimo;

 

4) mašinų skyriaus budėjimo pamainos kvalifikaciją ir patirtį;

 

5) žmonių gyvybės apsaugą, laivo, krovinio ir uosto saugumą bei aplinkos apsaugą;

 

6) tarptautinių, nacionalinių ir vietos taisyklių laikymąsi;

 

7) laivo įprasto eksploatavimo užtikrinimą.

 

Budėjimo pamainos perėmimas

 

56. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas negali perduoti pamainos jį pakeičiančiam vadovaujančiam specialistui, jei yra pagrindas manyti, jog pastarasis aiškiai nepajėgtų veiksmingai vykdyti budėjimo užduočių; tokiu atveju privaloma pranešti vyriausiajam mechanikui.

 

57. Budėjimo pamainą perimantis mašinų skyriaus budėjimo pamainos vadovaujantis specialistas privalo užtikrinti, kad budėjimą perimančios pamainos nariai neabejotinai ir visiškai sugebėtų veiksmingai vykdyti užduotis.

 

58. Prieš perimdami mašinų skyriaus budėjimo pamainą, vadovaujantys specialistai privalo gerai susipažinti bent su šiais dalykais:

 

1) nuolat galiojančiais vyriausiojo mechaniko potvarkiais ir ypatingais jo nurodymais dėl laivo sistemų ir mechanizmų eksploatavimo;

 

2) visų su mechanizmais ir sistemomis susijusių darbų pobūdžiu, su tais darbais susijusiu personalu ir galimais pavojais;

 

3) vandens arba jo likučio kiekiu ir, prireikus, būkle nuobėgų šuliniuose, balasto tankuose, paplavų tankuose, atsarginiuose tankuose, gėlo vandens cisternose, fekalinio vandens cisternose ir su specialiais reikalavimais dėl nurodytų tankų turinio panaudojimo arba išpumpavimo;

 

4) kuro atsarginiuose tankuose, nusodinimo tanke, naudojimo cisternoje ir kitose talpyklose kurui saugoti būkle ir kiekiu;

 

5) bet kuriais specialiais reikalavimais dėl sanitarinės sistemos atliekų pašalinimo;

 

6) įvairių pagrindinių ir pagalbinių sistemų, įskaitant elektros energijos paskirstymo sistemą, būkle ir veikimo režimu;

 

7) kur tai pritaikoma, su stebėjimo ir valdymo pulto įrangos būkle ir su tuo, kokia įranga tuo metu yra valdoma rankiniu būdu;

 

8) kur tai pritaikoma, su garo katilo automatinio valdymo sistemų, pavyzdžiui, apsaugos nuo liepsnos išsiveržimo į išorę, ribų kontrolės, degimo reguliavimo, kuro tiekimo reguliavimo ir kitos su garo katilų eksploatavimu susijusios įrangos būkle ir veikimo režimu;

 

9) bet kuriomis galimomis nepalankiomis sąlygomis, susidarančiomis dėl blogo oro, ledų arba užteršto ar seklaus vandens;

 

10) bet kuriuo specialiu veikimo režimu, kurio reikia dėl įrangos gedimo arba nepalankių laivui sąlygų;

 

11) mašinų skyriaus eilinių jūrininkų pranešimais, susijusiais su jiems paskirtomis pareigomis;

 

12) turimomis gaisrų gesinimo priemonėmis;

 

13) mašinų skyriaus dienyno įrašais iki to laiko.

 

Budėjimas mašinų skyriuje

 

59. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytos budėjimų tvarkos ir kad eiliniai mašinų skyriaus jūrininkai, jei jie yra įtraukti į mašinų skyriaus budėjimo pamainos sudėtį, pagal vadovaujančio asmens nurodymus padėtų saugiai eksploatuoti laivo eigos mechanizmus ir pagalbinę įrangą.

 

60. Neatsižvelgiant į tai, kad vyriausiasis mechanikas yra mašinų skyriaus patalpose, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas tebelieka atsakingas už operacijas mašinų skyriaus patalpose tol, kol jam aiškiai pranešama, jog atsakomybę prisiima vyriausiasis mechanikas, ir jie abu tai vienareikšmiškai supranta.

 

61. Visi mašinų skyriaus budėjimo pamainos nariai privalo būti susipažinę su jiems paskirtomis budėjimo pareigomis. Be to, kiekvienas pamainos narys apie laivą, kuriame jis dirba, turi žinoti šiuos dalykus:

 

1) kaip tinkamai naudotis vidaus ryšio sistemomis;

 

2) evakuacijos iš mašinų skyriaus patalpų kelius;

 

3) mašinų skyriaus įspėjamosios signalizacijos sistemas ir sugebėti skirti įvairius pavojaus signalus, ypatingą dėmesį kreipiant į pavojaus signalą, pranešantį apie ugniai gesinti naudojamas priemones,

 

4) mašinų skyriaus patalpų priešgaisrinės įrangos ir korpuso pažeidimų kontrolės priemonių skaičių, išdėstymą ir rūšis, taip pat apie jų naudojimą ir įvairias atsargumo priemones, kurių reikia laikytis.

 

62. Privaloma įsidėmėti ir pažymėti visus tinkamai neveikiančius mechanizmus, mechanizmus kurių veikimas gali sutrikti arba kuriems reikia specialios priežiūros, taip pat priemones, kurių dėl to jau imamasi. Jei reikalinga, turi būti sudaromi tolesnių veiksmų planai.

 

63. Prižiūrimose mašinų skyriaus patalpose mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo visada būti pasirengęs valdyti laivo varymo įrangą, kai prireikia keisti laivo judėjimo kryptį arba greitį.

 

64. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas, paskirtas budėti periodiškai neprižiūrimose mašinų skyriaus patalpose, privalo būti pasirengęs iškvietus nedelsdamas atvykti į mašinų skyriaus patalpas.

 

65. Visas komandas iš tiltelio privaloma vykdyti nedelsiant. Pagrindinių laivo eigos įrenginių veikimo krypties ir greičio pakeitimai privalo būti registruojami, išskyrus atvejus, kai, Administracijos nuomone, toks registravimas dėl konkretaus laivo dydžio ir techninių duomenų būtų praktiškai neįmanomas. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad pagrindiniam laivo eigos įrenginiui veikiant rankinio valdymo režimu jo valdymo įtaisai parengties arba manevravimo sąlygomis būtų nuolat prižiūrimi.

 

66. Privaloma reikiamą dėmesį skirti visų mechanizmų, įskaitant mechanines, elektros, elektronines, hidraulines ir pneumatines sistemas, jų valdymo aparatūrą ir su jomis susijusią saugos įrangą, su gyvenamųjų patalpų priežiūra susijusių sistemų įrangą, nuolatinei techninei priežiūrai ir palaikymui, taip pat atsargų ir atsarginių reikmenų panaudojimo registravimui.

 

67. Vyriausiasis mechanikas privalo užtikrinti, kad mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas būtų informuotas apie visus prevencinės techninės priežiūros, apgadinimų kontrolės arba remonto darbus, kuriuos reikia atlikti mašinų skyriuje per budėjimo pamainą. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas yra atsakingas už visų mašinų skyriaus budėjimo pamainos atsakomybei priklausančių mechanizmų, su kuriais bus atliekami darbai, izoliavimą, šuntavimą bei reguliavimą ir privalo registruoti visus atliekamus darbus.

 

68. Kai mašinų skyriuje paskelbiama parengtis, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad visi mechanizmai ir įranga, kurių gali prireikti laivo manevrams, būtų nuolat parengti naudoti ir kad būtų pakankamos energijos atsargos vairavimo įrenginiams ir kitiems poreikiams.

 

69. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams negalima skirti jokių pareigų, kurios jiems trukdytų atlikti savo užduotis, susijusias su pagrindine laivo varymo sistema ir papildomos įrangos priežiūra, ir jie neturi imtis tokių pareigų. Jie privalo nepertraukiamai, kol bus pakeisti, prižiūrėti pagrindinę laivo eigos jėgainę bei pagalbines sistemas ir periodiškai tikrinti mechanizmus, už kuriuos yra atsakingi. Jie taip pat privalo užtikrinti, kad įrangos veikimo sutrikimams arba gedimams nustatyti būtų tinkamai tikrinamos mechanizmų ir vairavimo įrenginių patalpos jas apeinant ir kad apie sutrikimus ir gedimus būtų pranešta kartu atliekant ir einamąjį reguliavimą, būtinus priežiūros darbus ir kitus reikalingus darbus arba jiems vadovaujant.

 

70. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantys mechanikai privalo nurodyti bet kuriems kitiems mašinų skyriaus budėjimo pamainos nariams, kad šie praneštų jiems apie potencialiai pavojingas aplinkybes, galinčias turėti neigiamos įtakos mechanizmams arba sukelti grėsmę žmonių gyvybei ar laivo saugumui.

 

71. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad mašinų skyriaus patalpų budėjimo pamaina būtų nuolat prižiūrima, ir pasirūpinti pavaduojančiu personalu tam atvejui, jei kurie nors mašinų skyriaus budėjimo pamainos nariai nebesugebėtų budėti. Mašinų skyriaus budėjimo pamaina negali palikti mašinų skyriaus patalpų be priežiūros taip, kad dėl to būtų negalima rankiniu būdu valdyti mašinų skyriaus jėgainės ar droselinių sklendžių.

 

72. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo imtis būtinų veiksmų, kad būtų apribota žala, kurią sukėlė sugedusi įranga, gaisras, užliejęs vanduo, korpuso įtrūkimas, laivo susidūrimas, užplaukimas ant seklumos ar kitos priežastys.

 

73. Baigdamas pamainą, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad visi per mašinų skyriaus budėjimo pamainą atsitikę įvykiai, susiję su pagrindiniais ir pagalbiniais mechanizmais, būtų tinkamai įregistruoti.

 

74. Atliekant prevencinės techninės priežiūros, sugadinimų kontrolės arba remonto darbus, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo bendradarbiauti su bet kuriuo priežiūros darbams vadovaujančiu mechaniku. Tai apima toliau nurodytus dalykus (bet jais neapsiriboja):

 

1) mechanizmų, su kuriais susiję atliekami darbai, izoliavimą ir šuntavimą;

 

2) saugų ir tinkamą likusių jėgainės mechanizmų veikimo reguliavimą darbų atlikimo laikotarpiu;

 

3) įrangos, su kuria susiję atliekami darbai, ir dirbančio personalo, taip pat saugos priemonių, kurių imtasi, bei asmenų, kurie jų ėmėsi, registravimą mašinų skyriaus dienyne ar kitame tam tinkamame dokumente tam, kad tuo galėtų pasinaudoti pamainą perimantys vadovaujantys specialistai ir kad būtų išsaugoti duomenys;

 

4) sutaisytų mechanizmų ar įrangos išbandymą ir, kai reikalinga, grąžinimą eksploatuoti.

 

75. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad bet kurie techninės priežiūros užduotis vykdantys mašinų skyriaus eiliniai jūrininkai galėtų padėti valdyti mechanizmus rankiniu būdu, jei automatinė įranga sugestų.

 

76. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo atminti, kad dėl mechanizmų veikimo sutrikimų įvykstantys laivo greičio pasikeitimai arba bet koks vairavimo sutrikimas gali sukelti grėsmę laivo ir žmonių gyvybės jūroje saugumui. Mašinų skyriaus patalpose kilus gaisrui ir bręstant kai kuriems įvykiams, dėl kurių sumažėtų laivo greitis, ir kai gresia vairavimo įtaisų gedimas, laivo varymo sistemos sustabdymas ar įvyksta kokių nors elektros energijos pokyčių, arba kai susidaro kitokia grėsmė saugumui, privaloma nedelsiant pranešti  tiltelio budėtojui. Jei įmanoma, tokį pranešimą privaloma perduoti prieš  pakeitimus, kad tiltelis turėtų kuo daugiau laiko imtis bet kokių įmanomų veiksmų užkirsti kelią galimai jūrų katastrofai.

 

77. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo nedelsdamas informuoti vyriausiąjį mechaniką:

 

1) sugedus mašinoms arba sutrikus jų veikimui, kai tai gali sukelti grėsmę saugiam laivo eksploatavimui;

 

2) sutrikus veikimui, kai tai, jo nuomone, gali sukelti laivo eigos mechanizmų, pagalbinių mechanizmų arba stebėjimo ir valdymo sistemų gedimą arba avariją,

 

3) susidarius bet kokiai avarinei situacijai arba suabejojus, kokį sprendimą reikia priimti arba kokių priemonių imtis.

 

78. Neatsižvelgiant į reikalavimą informuoti vyriausiąjį mechaniką pirmiau minėtomis aplinkybėmis, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo, kai to reikalaujama pagal aplinkybes, nedvejodamas imtis neatidėliotinų veiksmų dėl laivo, jo mechanizmų ir įgulos saugumo.

 

79. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo tinkamai ir išsamiai instruktuoti budintįjį personalą ir teikti jam informaciją, taip užtikrindamas saugų mašinų skyriaus budėjimą per visą pamainą. Įprastiniai mechanizmų priežiūros darbai, atliekami kaip vienkartinės saugaus budėjimo dalį sudarančios užduotys, turi būti įtraukti į įprastinę budėjimo pamainos tvarką. Techninė priežiūra, apimanti smulkų viso laivo elektromechaninės, mechaninės, hidraulinės, pneumatinės ir, kur pritaikoma, elektroninės įrangos remontą, privalo būti atliekama suderinus su mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiu mechaniku ir vyriausiuoju mechaniku. Šis remontas turi būti registruojamas.

 

Budėjimas mašinų skyriuje įvairiomis sąlygomis ir įvairiuose rajonuose

 

Riboto matomumo sąlygomis

 

80. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad nuolat būtų pakankamo slėgio suspausto oro arba garo garso signalams duoti ir kad tiltelio komandos dėl greičio arba veikimo krypties pakeitimų bet kuriuo metu būtų vykdomos nedelsiant, be to, būtų parengti naudoti visi manevravimui reikalingi pagalbiniai mechanizmai.

 

Pakrančių ir intensyvaus laivų eismo rajonuose

 

81. Gavęs pranešimą, kad laivas yra intensyvaus laivų eismo rajone, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad visi su laivo manevravimu susiję mechanizmai galėtų būti nedelsiant perjungti į rankinio valdymo režimą. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas taip pat privalo užtikrinti, kad būtų pakankamai atsarginės energijos laivui vairuoti ir kitiems manevravimo poreikiams. Avarinio vairavimo įranga ir kita pagalbinė įranga privalo būti parengta eksploatuoti nedelsiant.

 

Laivui stovint nuleidus inkarą

 

82. Neapsaugotoje inkaravimosi vietoje vyriausiasis mechanikas privalo pasitarti su kapitonu, ar reikia laikytis tokios pat mašinų skyriaus budėjimo tvarkos kaip ir laivui plaukiant, ar tai nebūtina.

 

83. Laivui stovint nuleidus inkarą atvirame reide arba kitomis iš esmės atviros jūros sąlygomis, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad:

 

1) būtų išlaikomas veiksmingas budėjimas mašinų skyriuje;

 

2) visi veikiantys ir parengties būklės mechanizmai būtų periodiškai tikrinami;

 

3) pagrindiniai ir pagalbiniai mechanizmai būtų palaikomi tokio parengties lygio, koks nurodomas iš tiltelio;

 

4) būtų imamasi priemonių apsaugoti aplinką nuo teršimo iš laivo ir būtų laikomasi visų taikytinų taršos prevencijos taisyklių;

 

5) būtų parengtos visos korpuso sugadinimų kontrolės ir gaisrų gesinimo sistemos.

 

 

 

4‑3 dalis. Radijo ryšio budėjimo principai

 

Bendrosios nuostatos

 

84. Administracijos atkreipia bendrovių, kapitonų ir radijo ryšio budėjimo personalo dėmesį į būtinumą laikytis toliau nurodytų nuostatų, kad laivui esant jūroje būtų užtikrintas tinkamas radijo ryšio budėjimas. Laikantis šio Kodekso, privaloma atsižvelgti ir į Radijo ryšio reglamento reikalavimus.

 

Budėjimo tvarka

 

85. Nustatydamas radijo ryšio budėjimo tvarką, kiekvieno jūrų laivo kapitonas privalo:

 

1) užtikrinti, kad radijo ryšio budėjimas visada atitiktų atitinkamas Radijo ryšio reglamento ir SOLAS konvencijos nuostatas;

 

2) užtikrinti, kad pirmenybinėms radijo ryšio budėjimo užduotims nekliudytų laivo radijo ryšys, nesusijęs su saugiu laivo judėjimu ir laivavedybos saugumu;

 

3) atsižvelgti į laive turimą radijo ryšio įrangą ir jos eksploatacinę parengtį.

 

Radijo ryšio budėjimas

 

86. Radijo operatorius, atliekantis radijo ryšio budėjimo pareigas, privalo:

 

1) užtikrinti, kad budėjimo dažnis būtų toks, kaip nurodyta Radijo ryšio reglamente ir SOLAS konvencijoje,

 

2) per budėjimą reguliariai tikrinti radijo ryšio įrangos veikimą ir jos maitinimo šaltinius ir pranešti kapitonui apie bet kokį nustatytą šios įrangos gedimą.

 

87. Privaloma laikytis Radijo ryšio reglamento ir SOLAS konvencijos reikalavimų dėl atitinkamai radiotelegrafo dienyno arba radijo stoties dienyno tvarkymo.

 

88. Radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšio palaikymą įvykus avarijai, yra atsakingas už radijo ryšio pranešimų registravimą pagal Radijo ryšio reglamento ir SOLAS konvencijos reikalavimus.

 

Registruoti privaloma nurodant įvykio laiką ir:

 

1) nelaimės, skubos ir saugumo kategorijų radijo pranešimų santraukas;

 

2) svarbius įvykius, tiesiogiai susijusius su radijo ryšio veikimu;

 

3) jei reikia, bent kartą per parą laivo vietą;

 

4)    radijo ryšio įrangos, įskaitant ir jos maitinimo šaltinius, būklę.

 

89. Radijo pranešimų įrašus privaloma saugoti nelaimės pranešimų priėmimo ir perdavimo vietoje ir jie turi būti prieinami patikrinti:

 

1)    kapitonui;

 

2)    bet kokiam Administracijos įgaliotam pareigūnui ir bet kokiam tinkamai įgaliotam pareigūnui, atliekančiam patikrinimą pagal Konvencijos X straipsnio nuostatas.

 

 

 

5 DALIS. BUDĖJIMAS, KAI LAIVAS STOVI UOSTE

 

Bet kokio budėjimo reikalavimai

 

Bendrieji principai

 

90. Bet kuriame uoste normaliomis aplinkybėmis saugiai prisišvartavusiame arba stovinčiame nuleidus inkarą laive kapitonas saugumo tikslais privalo nustatyti tinkamo ir veiksmingo budėjimo tvarką. Laivams su specialių tipų laivo varymo sistemomis bei papildoma įranga ir laivams, kuriais vežamos pavojingos, toksiškos ar lengvai užsiliepsnojančios medžiagos arba kitos ypatingos krovinių rūšys, gali būti taikomi specialūs reikalavimai.

 

Budėjimo tvarka

 

91. Budėjimo denyje tvarka, kai laivas stovi uoste, turi būti visada tinkamai užtikrinama:

 

1) žmonių gyvybės, laivo, uosto ir aplinkos saugumas bei saugus visų su krovos darbais susijusių mechanizmų eksploatavimas;

 

2) tarptautinių, nacionalinių ir vietos taisyklių laikymasis;

 

3) tvarkos ir įprastinių sąlygų išlaikymas laive.

 

92. Kapitonas priima sprendimą dėl denio budėjimo pamainų sudėties ir trukmės atsižvelgdamas į prisišvartavimo būklę, laivo tipą ir budėjimo pobūdį.

 

93. Kai kapitonas nusprendžia, kad tai būtina, denio budėjimo pamainai privalo vadovauti kvalifikuotas vadovaujantis specialistas.

 

94. Reikalinga įranga turi būti išdėstyta ir parengta taip, kad sudarytų sąlygas veiksmingam budėjimui.

 

95. Vyriausiasis mechanikas, pasitaręs su kapitonu, privalo užtikrinti, kad mašinų skyriaus budėjimo tvarka bus tinkamai užtikrinamas saugus budėjimas mašinų skyriuje, kai laivas stovi uoste. Priimant sprendimą dėl mašinų skyriaus budėjimo pamainos sudėties, kurioje gali būti tinkamų mašinų skyriaus eilinių jūrininkų, reikia, be kitų dalykų, atsižvelgti į tai, kad:

 

1) visuose 3000 kW ir didesnio galingumo variklių laivuose visada privalo būti mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas;

 

2) mažesnio negu 3000 kW galingumo variklių laivuose gali, kapitono nuožiūra, jam pasitarus su vyriausiuoju mechaniku, nebūti mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančio mechaniko;

 

3) vadovaujantiems specialistams, kai jie vadovauja mašinų skyriaus budėjimo pamainai, neturi būti skiriamos jokios užduotys ar pareigos, kurios kliudytų jų pareigai prižiūrėti laivo mechanizmus.

 

Budėjimo pamainos perėmimas

 

96. Denio arba mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai negali perduoti budėjimo pamainos perimančiam vadovaujančiam specialistui, jei yra pagrindas manyti, jog pastarasis aiškiai nesugebėtų veiksmingai atlikti budėjimo užduočių; tokiu atveju privaloma pranešti kapitonui arba vyriausiajam mechanikui. Perimantys denio arba mašinų skyriaus budėjimo pamainą vadovaujantys specialistai privalo užtikrinti, kad visi jų budėjimo pamainos nariai visiškai ir neabejotinai sugebėtų veiksmingai atlikti savo užduotis.

 

97. Jei perimant denio arba mašinų skyriaus budėjimo pamainą vykdoma atsakinga operacija, ją privalo užbaigti pamainą perduodantis vadovaujantis specialistas, išskyrus atvejus, kai kapitonas arba vyriausiasis mechanikas nurodo daryti kitaip.

 

 

 

5‑1 dalis. Budėjimo denyje pamainos perėmimas

 

98. Prieš perduodamas budėjimo denyje pamainą, budėjimo denyje pamainai vadovaujantis specialistas privalo informuoti pamainą perimantį vadovaujantį specialistą apie:

 

1) vandens gylį prie prieplaukos, laivo grimzlę, aukščiausią potvynio ir žemiausią atoslūgio vandens lygį ir reiškinio laiką; švartavimosi lynų sutvirtinimą, nuleistų inkarų išdėstymą bei išleistų grandinių ilgį ir kitus laivo saugumui svarbius švartavimosi duomenis; pagrindinių variklių būklę ir galimybę jais pasinaudoti avarinėse situacijose;

 

2) visus darbus, kuriuos reikia atlikti laive; pakraunamo arba likusio iškrauti krovinio rūšį, kiekį bei išdėstymą ir apie bet kuriuos laive po iškrovimo likusius krovinių likučius;

 

3) vandens lygį nuobėgų šuliniuose ir balasto tankuose;

 

4) laivo rodomus signalinius ženklus ar žiburius arba duodamus garso signalus;

 

5) įgulos narių, kurie privalo būti laive, skaičių, ir apie bet kuriuos kitus laive esančius asmenis;

 

6) gaisrų gesinimo priemonių būklę;

 

7) bet kurias specialias uosto taisykles;

 

8) nuolat galiojančius ir specialiuosius kapitono potvarkius;

 

9) ryšio tarp laivo ir kranto personalo, įskaitant ryšį su uosto valdžia, linijas, kuriomis galima būtų naudotis susidarius avarinei situacijai ar prireikus pagalbos;

 

10) bet kurias kitas aplinkybes, svarbias laivo, jo įgulos ir krovinio saugumo arba aplinkos apsaugos nuo užteršimo atžvilgiu;

 

11) procedūras, kuriomis naudojamasi, kai reikia pranešti atitinkamoms valdžios institucijoms apie bet kokį dėl laivo veiklos įvykusį aplinkos užteršimą.

 

99. Pamainą perimantys vadovaujantys specialistai, prieš prisiimdami vadovavimą denio budėjimo pamainai, privalo įsitikinti, kad:

 

1) švartavimosi lynai ir inkaro grandinė yra tinkamai sutvirtinti;

 

2) laivas rodo reikalingus signalinius ženklus ar žiburius arba duoda reikalingus garso signalus;

 

3) laikomasi saugos priemonių ir priešgaisrinių taisyklių;

 

4) žino apie bet kurių pakraunamų ar iškraunamų pavojingų krovinių pobūdį ir apie tai, kokių veiksmų reiktų imtis krovinių išsiliejimo, išbyrėjimo ar gaisro atvejais;

 

5) laivui pavojaus nekelia jokios išorinės aplinkybės ir sąlygos, o jis nekelia grėsmės kitiems.

 

 

 

5-2 dalis. Mašinų skyriaus budėjimo pamainos perėmimas

 

100. Prieš perduodamas mašinų skyriaus budėjimo pamainą, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo informuoti pamainą perimantį vadovaujantį specialistą apie:

 

1) tą dieną galiojančius potvarkius, bet kuriuos specialiuosius potvarkius dėl laivo operacijų, techninės priežiūros veiksmų, laivo mechanizmų ar valdymo įrangos remonto darbų;

 

2) visų laive atliekamų su mechanizmais ir sistemomis susijusių darbų pobūdį, darbus atliekantį personalą ir potencialius pavojus;

 

3) vandens arba jo likučių lygį ir, prireikus, būklę nuobėgų šuliniuose, balasto tankuose, paplavų tankuose, fekalinio vandens cisternose, atsarginiuose tankuose ir ypatingus reikalavimus dėl tų tankų turinio panaudojimo arba išpumpavimo;

 

4) bet kuriuos ypatingus reikalavimus dėl sanitarinės sistemos atliekų pašalinimo;

 

5) kilnojamojo priešgaisrinio inventoriaus bei stacionarių priešgaisrinių įrenginių ir gaisrų aptikimo sistemų būklę ir parengtį;

 

6) atlikti remontą įgaliotą personalą, kuris pagal leidimą atlieka laive techninės priežiūros darbus, tų darbų vietą ir remonto užduotis bei kitus teisėtai laive esančius asmenis, taip pat reikalingą tuo metu laive turėti įgulos narių skaičių;

 

7) bet kurias uosto taisykles dėl laivo nuotekų, priešgaisrinių reikalavimų ir laivo parengties, ypač blogomis oro sąlygomis;

 

8) ryšio tarp laivo ir kranto personalo, įskaitant ryšį su uosto valdžia, linijas, kuriomis galima būtų naudotis susidarius avarinei situacijai ar prireikus pagalbos;

 

9) bet kurias kitas aplinkybes, svarbias laivo, jo įgulos ir krovinio saugumo arba aplinkos apsaugos nuo užteršimo atžvilgiu;

 

10) procedūras, kuriomis naudojamasi, kai reikia pranešti atitinkamoms valdžios institucijoms apie bet kokį dėl techninės veiklos įvykusį aplinkos užteršimą.

 

101. Perimantys mašinų skyriaus budėjimo pamainą vadovaujantys specialistai, prieš perimdami vadovavimą pamainai, privalo įsitikinti, jog perduodantis pamainą vadovaujantis specialistas juos išsamiai informavo apie pirmiau nurodytus dalykus ir kad jie:

 

1) yra susipažinę su turimais ir potencialiais energijos, šilumos bei apšvietimo šaltiniais ir jų išdėstymu;

 

2) žino apie naudotis prieinamas laivo kuro, tepalų ir visas vandens atsargas ir apie šių atsargų būklę;

 

3) yra pasirengę prireikus, kiek tik įmanoma, paruošti laivą ir jo mechanizmus veikti parengties arba avarinėmis sąlygomis.

 

 

 

5-3 dalis. Budėjimas denyje

 

102. Budėjimo denyje pamainai vadovaujantis specialistas privalo:

 

1) tinkamais laiko tarpais tikrinti laivą jį apeidamas;

 

2) ypatingą dėmesį kreipti į:

 

2.1) trapo, inkaro grandinės ir švartavimosi lynų būklę ir sutvirtinimą, ypač kai prie prieplaukų, prie kurių didelis potvynių ir atoslūgių vandens lygių skirtumas, prasideda potvynis arba atoslūgis, prireikus imdamasis priemonių užtikrinti, kad ši įranga būtų normalios veikimo būklės;

 

2.2) laivo grimzlę, gylį po kiliu ir bendrą laivo būklę tam, kad būtų išvengta pavojingo pokrypio arba diferento atliekant krovos darbus arba balasto operacijas;

 

2.3) meteorologines ir hidrologines sąlygas;

 

2.4) visų saugos ir priešgaisrinių taisyklių laikymąsi;

 

2.5) vandens lygį nuobėgų šuliniuose ir tankuose;

 

2.6) visus laive esančius žmones ir jų buvimo vietas, ypač tuos asmenis, kurie yra nuošaliose arba uždarose patalpose;

 

2.7) rodomus atitinkamus signalinius ženklus ar žiburius arba duodamus garso signalus;

 

3) blogo oro sąlygomis arba gavus įspėjimą apie štormą, imtis būtinų priemonių laivui, žmonėms ir kroviniui apsaugoti;

 

4) imtis visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta aplinkos teršimo iš laivo;

 

5) avarinėmis, laivo saugumui gresiančiomis aplinkybėmis paskelbti pavojų, pranešti kapitonui, imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta žalos laivui, jo kroviniui ir jame esantiems žmonėms, ir prireikus kreiptis pagalbos į kranto institucijas arba netoliese esančius laivus;

 

6) žinoti laivo stovumo būklę, kad kilus gaisrui galima būtų informuoti kranto priešgaisrines tarnybas, kiek apytikriai į laivą, nepakenkiant jo saugumui, galima prileisti vandens;

 

7) teikti pagalbą nelaimėje atsidūrusiems laivams ir žmonėms;

 

8) kai ruošiamasi sukti laivo sraigtus, imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta sugadinimų ir nelaimingų atsitikimų;

 

9) fiksuoti tinkamos formos laivo dienyne visus laivui svarbius įvykius.

 

 

 

5-4 dalis. Budėjimas mašinų skyriuje

 

103. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantys mechanikai privalo kreipti ypatingą dėmesį į:

 

1) visų potvarkių, specialių eksploatacijos procedūrų bei taisyklių dėl pavojingų situacijų ir dėl jų išvengimo laikymąsi visose jiems pavaldžiose zonose;

 

2) prietaisų ir valdymo sistemų, visų veikiančių energijos tiekimo šaltinių, sudedamųjų dalių ir sistemų priežiūrą;

 

3) techniką, būdus ir procedūras, kad būtų galima išvengti vietos valdžios nustatytų taisyklių dėl taršos pažeidimų;

 

4) nuobėgų šulinių būklę.

 

104. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantys mechanikai privalo:

 

1) avarinėmis aplinkybėmis, kai, jų nuomone, tai būtina atsižvelgiant į padėtį, skelbti pavojų ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta žalos laivui, jame esantiems žmonėms ir kroviniui;

 

2) žinoti, kokios ir kiek įrangos denio skyriaus vadovaujančiam specialistui reikia kroviniui pakrauti ar iškrauti ir apie papildomus reikalavimus dėl balasto ir kitokių laivo stovumo kontrolės sistemų;

 

3) dažnai tikrinti įrenginius juos apeinant, kad, nustačius galimus jų veiklos sutrikimus arba gedimus, nedelsiant būtų imamasi padėčiai ištaisyti reikalingų veiksmų laivo, krovos darbų, uosto ir aplinkos saugumui užtikrinti;

 

4) užtikrinti, kad jų atsakomybės zonoje būtų imamasi visų atsargumo priemonių, leidžiančių išvengti nelaimingų atsitikimų arba įvairių laivo elektromechaninių, elektroninių, hidraulinių, pneumatinių ir mechaninių sistemų sugadinimų;

 

5) užtikrinti, kad visi su laivo mechanizmų eksploatavimu, reguliavimu ar remontu susiję svarbūs įvykiai būtų tinkamai registruojami.

 

 

 

5-5 dalis. Budėjimas uoste pavojingus krovinius vežančiuose laivuose

 

Bendrieji principai

 

105. Kiekvieno laivo, vežančio pavojingus krovinius, ar tai būtų sprogstamosios, lengvai užsiliepsnojančios, toksiškos, sveikatai pavojingos ar aplinką teršiančios medžiagos, kapitonas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi saugaus budėjimo tvarkos. Laivuose, vežančiuose pavojingus krovinius krovinių tankuose, to pasiekiama visada turint laive tinkamai kvalifikuotą vadovaujantį specialistą arba vadovaujančius specialistus, o prireikus ir eilinius jūrininkus, net kai laivas yra saugiai prisišvartavęs ar saugiai stovi uoste nuleidęs inkarą.

 

106. Laivuose, vežančiuose pavojingus krovinius ne krovinių tankuose, kapitonas privalo visapusiškai atsižvelgti į pavojingų krovinių pobūdį, kiekį, pakuotes bei sukrovimą ir į bet kurias ypatingas sąlygas laive, vandens paviršiuje ar krante.

 

 

 

5-6 dalis. Budėjimas krovinių skyriuje

 

107. Už krovinių operacijų planavimą ir vykdymą atsakingi pareigūnai privalo užtikrinti, kad tokios operacijos būtų vykdomos saugiai, kontroliuojant konkrečią riziką, įskaitant aplinkybes, kai darbus atlieka ne laivo įgulos nariai.“

__________________

 

 

2. Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo (JRAB) kodekso B dalis pakeičiama taip:

 

„B dalis

 

Rekomendacinis JRAB konvencijos ir jos Priedo nuostatų taikymo vadovas

 

 

 

Įvadas

 

1. Ši JRAB kodekso dalis – tai rekomendacinio pobūdžio vadovas, skirtas padėti JRMAB konvencijos Šalims ir tiems, kurie atsakingi už Konvencijos įgyvendinimą, taikymą ir joje nustatytų priemonių įgyvendinimą, visiškai, visapusiškai ir vienodai įgyvendinti Konvenciją.

 

2. Siūlomos priemonės neprivalomos, o pateikiami pavyzdžiai skirti vien paaiškinti, kaip galima įvykdyti tam tikrus Konvencijos reikalavimus. Tačiau šios rekomendacijos bendrąja prasme atspindi suderintą TJO požiūrį į kalbamus dalykus, kai atitinkamais atvejais buvo konsultuojamasi su Tarptautine darbo organizacija, Tarptautine telekomunikacijų sąjunga ir Pasaulio sveikatos organizacija.

 

3. Šios dalies rekomendacijų laikymasis padės Organizacijai įgyvendinti jos siekius laikytis aukščiausių praktiškai įmanomų visų tautybių įgulų visų vėliavų laivuose kompetencijos normatyvų.

 

4. Šioje dalyje, be rekomendacijų dėl paskirų Konvencijos priedo taisyklių, pateikiamos ir rekomendacijos dėl atskirų Konvencijos straipsnių. Todėl šios dalies poskyrių numeracija atitinka Konvencijos straipsnių ir jos Priedo taisyklių numeraciją. Kiekvieno poskyrio tekstas gali, kaip ir A dalyje, būti padalytas į sunumeruotas jo dalis ir punktus, tačiau tokia numeracija taikoma vien tam tekstui.

 

 

 

Rekomendacijos dėl straipsnių nuostatų

 

 

 

B-I poskyris

 

Rekomendacijos dėl bendrųjų įsipareigojimų pagal Konvenciją

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

B-II poskyris

 

Rekomendacijos dėl sąvokų ir paaiškinimų

 

1. Konvencijos II straipsnyje ir jos Priedo I/1 taisyklėje pateiktos sąvokos ir jų paaiškinimai vienodai taikomi ir šio Kodekso A ir B dalyse vartojamiems terminams. Papildomos sąvokos, taikomos vien šio Kodekso nuostatoms, nurodytos A-I/1 poskyryje.

 

2. Pagal pažymėjimo apibrėžtį, pateikiamą II straipsnio c punkte, suteikiamos trys galimybės:

 

1)    Administracija gali pati išduoti pažymėjimą;

 

2)    Administracija gali leisti išduoti pažymėjimą pagal savo įgaliojimą;

 

3)    Administracija gali pripažinti kitos Šalies išduotą pažymėjimą, kaip tai nustatyta I/10 taisyklėje.

 

 

 

B-III poskyris

 

Rekomendacijos dėl Konvencijos taikymo

 

1. Nors II straipsnio h punkte pateikiama žvejybos laivo apibrėžtimi suteikiama išimtis dėl Konvencijos taikymo laivams, naudojamiems žvejybai, banginių, ruonių, jūros vėplių medžioklei arba kitokiems gyviesiems jūrų ištekliams gaudyti, laivai, nesiverčiantys žvejybos, medžioklės ar gyvųjų išteklių gaudymo verslu, šia išimtimi nesinaudoja.

 

2. Konvencija netaikoma visiems mediniams primityvios konstrukcijos laivams, įskaitant džonkas.

 

 

 

B-IV poskyris

 

Rekomendacijos dėl informacijos teikimo

 

IV straipsnio 1 dalies b punkte įrašytas žodis „prireikus“ apima ir:

 

1)  kitos Šalies išduoto pažymėjimo pripažinimą arba

 

2)  kur tai pritaikoma, pažymėjimą, kurį išduoda pati Administracija, remdamasi kitos Šalies išduoto pažymėjimo pripažinimu.

 

 

 

B-V poskyris

 

Rekomendacijos dėl kitų sutarčių ir jų aiškinimo

 

V straipsnio 1 dalyje įrašytas žodis „susitarimai“ turėtų būti taikomas ir abipusio pažymėjimų pripažinimo nuostatoms, dėl kurių Šalys buvo susitarusios anksčiau.

 

 

 

B-VI poskyris

 

Rekomendacijos dėl pažymėjimų

 

Žr. B-II ir B-I/2 poskyriuose pateikiamas rekomendacijas.

 

Bendrovėms, eksploatuojančioms laivus su Administracijos vėliava, susipažinti turėtų būti paskelbiamas pareiškimas apie veiklos kryptis ir pagrindiniai procedūrų, kurių reikia laikytis, principai.

 

 

 

B-VII poskyris

 

Rekomendacijos dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų

 

Pažymėjimai, išduoti eiti tam tikras vienerias pareigas ir kuriuos Šalis dabartiniu metu pripažįsta tinkamais eiti ir kitas pareigas, pvz., kai vyresniojo kapitono padėjėjo pažymėjimai pripažįstami tinkamais eiti kapitono pareigas, turėtų ir toliau būti pripažįstami galiojančiais tokioms pareigoms pagal VII straipsnio nuostatas. Toks pripažinimas taip pat taikomas ir pagal VII straipsnio 2 dalies nuostatas išduotiems pažymėjimams.

 

 

 

 

B-VIII poskyris

 

Rekomendacijos dėl lengvatinių leidimų

 

Bendrovėms, eksploatuojančioms laivus su Administracijos vėliava, susipažinti turėtų būti paskelbiama pareiškimas apie veiklos kryptis ir pagrindiniai procedūrų, kurių reikia laikytis, principai. Valdininkai, Administracijos įgalioti išduoti lengvatinius leidimus, turėtų vadovautis jos rekomendacijomis. Informacija apie įvykdytus veiksmus pagal A-I/7 poskyrio reikalavimus turėtų būti apibendrinta pirminiame pranešime Generaliniam sekretoriui.

 

 

 

B-IX poskyris

 

Rekomendacijos dėl lygiavertiškumo

 

Karinio jūrų laivyno pažymėjimai ir karinio laivyno karininkams išduodami pažymėjimai apie tarnybos stažą ir toliau gali būti laikomi lygiaverčiais pagal IX straipsnio sąlygas, jei yra laikomasi Konvencijos reikalavimų.

 

 

 

B-X poskyris

 

Rekomendacijos dėl kontrolės

 

(Nuostatų nėra – žr. B-I/4 poskyrį)

 

 

 

B-XI poskyris

 

Rekomendacijos dėl techninio bendradarbiavimo skatinimo

 

1. Vyriausybės, bendradarbiaudamos su TJO, turėtų teikti pagalbą arba padėti teikti pagalbą valstybėms, kurios susiduria su sunkumais dėl Konvencijos reikalavimų vykdymo ir kreipiasi dėl tokios pagalbos.

 

2. Pabrėžiama kapitonų ir kito personalo, dirbančio naftos tanklaiviuose, cheminių medžiagų tanklaiviuose, suskystintų dujų tanklaiviuose ir ro-ro keleiviniuose laivuose, lygiaverčio rengimo svarba ir pripažįstama, jog kai kuriais atvejais, ypač besivystančiose šalyse, galimybės įgyti reikalaujamos patirties ir apsirūpinti specializuotomis rengimo programomis gali būti ribotos.

 

Egzaminų duomenų bazė

 

3. Šalys, turinčios keletą šalių aptarnaujančias jūrininkų rengimo įstaigas arba egzaminų centrus ir siekiančios įdiegti egzaminavimo klausimų ir atsakymų duomenų bazes, yra skatinamos tai daryti dvišalio bendradarbiavimo su šalimi arba šalimis, jau turinčiomis tokias duomenų bazes, pagrindu.

 

Jūrinių treniruoklių prieinamumas

 

4. TJO sekretoriatas tvarko jūrinių treniruoklių sąrašą, Šalių ir kitų įstaigų ar asmenų naudojamą kaip informacijos šaltinį apie įvairių tipų treniruoklių, skirtų jūrininkams rengti, prieinamumą, ypač tais atvejais, kai nėra nacionalinių tokio rengimo galimybių.

 

5. Šalys raginamos* informuoti TJO sekretoriatą apie savo nacionalinį rengimą naudojantis jūriniais treniruokliais ir šią informaciją atnaujinti kaskart, kai jų turima rengimo naudojant jūrinius treniruoklius įranga keičiama ar papildoma.

 

Informacija apie techninį bendradarbiavimą

 

6. Informacijos apie techninio konsultavimo paslaugas, galimybę naudotis tarptautinėmis su TJO susijusiomis rengimo institucijomis, stipendijas ir kitokį TJO arba remiantis jos pagalba organizuojamą techninį bendradarbiavimą galima gauti susisiekus su Generaliniu sekretoriumi adresu: 4 Albert Embankment, London SE1 7SR, United Kingdom.

 

 

 

(Rekomendacijų dėl XII–XVII straipsnių nėra)

 

 

 

 

 

Rekomendacijos dėl JRAB konvencijos Priedo nuostatų

 

 

 

I skyrius

 

Rekomendacijos dėl bendrųjų nuostatų

 

 

 

B-I/1 poskyris

 

Rekomendacijos dėl sąvokų ir paaiškinimų

 

1. Konvencijos II straipsnyje ir jos Priedo I/1 taisyklėje pateiktos sąvokos ir jų apibrėžtys vienodai taikomos ir šio Kodekso A ir B dalyse vartojamiems terminams. Papildomos sąvokos, taikomos vien šio Kodekso nuostatoms, nurodytos A-I/1 poskyryje.

 

2. Vadovaujantys specialistai, atestuoti eiti pareigas, kurioms taikomos VII skyriaus nuostatos, gali būti vadinami kelerių pareigų vadovaujančiais specialistais, dvejopos paskirties vadovaujančiais specialistais arba kitaip, pritaikant jiems Administracijos patvirtintą pareigų terminiją, vartojamą atitinkamuose saugaus įgulų komplektavimo reikalavimuose.

 

3. Eiliniai jūrininkai, atestuoti eiti pareigas, kurioms taikomos VII skyriaus nuostatos, gali būti vadinami kelerių pareigų eiliniais jūrininkais arba kitaip, pritaikant jiems Administracijos patvirtintą pareigų terminiją, vartojamą atitinkamuose saugaus įgulų komplektavimo reikalavimuose.

 

 

 

B-I/2 poskyris

 

Rekomendacijos dėl pažymėjimų ir jų patvirtinimų

 

1. Tais atvejais, kai patvirtinimas yra įtrauktas į pažymėjimo tekstą, kaip tai nustatyta A-I/2 poskyrio 1 dalyje, atitinkami duomenys turėtų būti įrašyti pažymėjime taip, kaip paaiškinta toliau (išskyrus įrašą skaičiumi 2 pažymėtoje vietoje). Kitais atvejais, kai rengiami atskiri pažymėjimo išdavimo patvirtinimai, vietos, pažymėtos skaitmenimis nuo 1 iki 17, turėtų būti užpildomos taip:

 

1) įrašomas pažymėjimą išdavusios valstybės pavadinimas;

 

2) įrašomas pažymėjimui Administracijos suteiktas numeris;

 

3) įrašomi jūrininko, kuriam išduotas pažymėjimas, vardas ir pavardė. Jie turėtų būti tie patys, kurie yra įrašyti jūrininko pase, jūrininko asmens pažymėjime ar kitokiame oficialiame Administracijos išduotame dokumente;

 

4) čia turėtų būti įrašomas JRAB konvencijos taisyklės arba taisyklių, pagal kurias jūrininkas pripažintas įgijęs kvalifikaciją, numeris arba numeriai, pavyzdžiui:

 

4.1) II/1 taisyklė – jei pripažinta, jog jūrininkas yra įgijęs kvalifikaciją, leidžiančią jam eiti laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pareigas;

 

4.2) III/1 taisyklė – jei pripažinta, jog jūrininkas yra įgijęs kvalifikaciją, leidžiančią jam eiti nuolatinės priežiūros mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančio mechaniko arba mechaniko, paskirto budėti periodiškai neprižiūrimame mašinų skyriuje, pareigas;

 

4.3) IV/2 taisyklė – jei pripažinta, jog jūrininkas yra įgijęs kvalifikaciją, leidžiančią jam eiti radijo operatoriaus pareigas;

 

4.4) VII/1 taisyklė – jei išduodamas dokumentas atitinka nurodytą funkciją ir pripažįstama, jog jūrininkas yra įgijęs kvalifikaciją, leidžiančią jam atlikti šio Kodekso A dalyje nurodytas funkcijas, pavyzdžiui, funkciją – „jūrų laivų mašinos (vadovavimo lygmuo)“;

 

4.5) III/1 ir V/1 taisyklės – jei pripažinta, jog įgyta kvalifikacija suteikiama galimybė dirbti tanklaiviuose nuolatinės priežiūros mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiu mechaniku arba mechaniku, paskirtu budėti periodiškai neprižiūrimame mašinų skyriuje (žr. 8 ir 10 punktuose nurodytus apribojimus);

 

5) įrašoma patvirtinimo galiojimo termino data. Ji neturėtų būti vėlesnė už pažymėjimo, kuriam išduodamas patvirtinimas, galiojimo termino datą (jei jam toks terminas nustatytas), taip pat ne vėlesnė negu penkeri metai nuo patvirtinimo išdavimo datos;

 

6) šioje skiltyje turėtų būti įrašomos tos šio Kodekso A dalyje nurodytos funkcijos, kurias jūrininkui pagal jam pripažintą kvalifikaciją leidžiama atlikti. Funkcijos ir su jomis susiję atsakomybės lygiai nurodyti šio Kodekso A dalies II, III ir IV skyriuose pateiktose kompetencijos lentelėse ir A dalies įvade. Jei pirmiau nurodytoje skaičiumi 4 pažymėtoje vietoje yra nuoroda į II, III arba IV skyrių taisykles, išvardyti konkrečių funkcijų nebūtina;

 

7) šioje skiltyje turėtų būti įrašomi tie atsakomybės lygiai, kuriais jūrininkui pagal jam pripažintą kvalifikaciją leidžiama atlikti 6 skiltyje įrašytas funkcijas. Šie lygiai nurodyti šio Kodekso A dalies II, III ir IV skyrių kompetencijos lentelėse ir A dalies įvade;

 

8) koks nors bendras apribojimas, pavyzdžiui, reikalavimas einant pareigas naudotis regėjimo korekcijos lęšiais, turėtų būti aiškiai įrašomas šios apribojimų 8 skilties pirmoje eilutėje. Apribojimai, taikomi 6 skiltyje išvardytoms funkcijoms, turėtų būti įrašomi atitinkamoje eilutėje, prie įrašytos funkcijos, pavyzdžiui:

 

8.1) „Netinkamas dirbti tanklaiviuose“ – jei nėra įgyta kvalifikacijos pagal V skyriaus nuostatas;

 

8.2) „Netinkamas dirbti tanklaiviuose, išskyrus naftos tanklaivius“ – jei pagal V skyriaus nuostatas įgyta kvalifikacija dirbti tik naftos tanklaiviuose;

 

8.3) „Netinkamas dirbti laivuose, kuriuose garo katilai sudaro laivo mašinų dalį“ – jei, laikantis JRAB kodekso nuostatų, atitinkamos žinios nebuvo įtrauktos į reikalavimus;

 

8.4) „Tinkamas dirbti tik pakrančių reisus atliekančiuose laivuose“ – jei, laikantis JRAB kodekso nuostatų, atitinkamos žinios nebuvo įtrauktos į reikalavimus;

 

Pastaba. Čia nebūtina nurodyti su laivo tonažu ir variklių galia susijusių apribojimų, jei tai jau nurodyta pažymėjimo pavadinime arba prie 9 skiltyje įrašytų pareigų.

 

9) šioje skiltyje turėtų būti įrašomos atitinkamai vienerios ar daugiau pareigų iš nurodytųjų atitinkamos JRAB taisyklės pavadinime (arba taisyklių pavadinimuose), kai pažymėjimai išduodami pagal II arba III skyriaus nuostatas, arba pareigos pagal atitinkamus Administracijos reikalavimus dėl saugaus įgulų komplektavimo;

 

10) koks nors bendras apribojimas, pavyzdžiui, reikalavimas einant pareigas naudotis regėjimo korekcijos lęšiais, turėtų būti aiškiai įrašomas ir šios apribojimų skilties pirmoje eilutėje. 10 skiltyje prie pareigų įrašomi apribojimai turėtų būti tie patys, kaip ir įrašytieji 8 skiltyje;

 

11) šioje vietoje įrašomas numeris turėtų būti toks pat, kaip ir pažymėjimo numeris. Ir pažymėjimo numeris, ir jo patvirtinimo numeris turi sutapti, kad pagal juos būtų galima daryti nuorodas ir būtų paprasčiau surasti įrašus pažymėjimų ir (arba) jų patvirtinimų registruose;

 

12) čia turėtų būti įrašoma pirminio patvirtinimo išdavimo data; atsižvelgiant į aplinkybes ši data gali sutapti su pažymėjimo išdavimo data arba gali skirtis;

 

13) čia, po pareigūno, įgalioto išduoti patvirtinimą, parašu, turėtų būti didžiosiomis raidėmis įrašoma to pareigūno pavardė;

 

14) įrašoma gimimo data turėtų atitikti Administracijos turimus duomenis arba ji turėtų būti patvirtinta kitaip;

 

15) jūrininkas turėtų pasirašyti patvirtinimą pareigūno akivaizdoje arba jo parašas galėtų būti paimtas iš tinkamai užpildytos ir patikrintos jo pareiškimo formos;

 

16) nuotrauka gali būti nespalvota arba spalvota, paprastai naudojama paso nuotrauka (atvaizdas iki pečių); jūrininkas turėtų pateikti 2 nuotraukas, viena būtų saugoma pažymėjimų registre arba būtų prie jo pridėta;

 

17) jei patvirtinimo formoje yra lentelių jam atnaujinti (žr. A-I/2 poskyrio 1 dalį), Administracija, jūrininkui įrodžius, kad jis išlaikė savo profesinę kvalifikaciją pagal I/11 taisyklės reikalavimus, gali atnaujinti patvirtinimą užpildydama lentelę.

(Oficialus antspaudas)

(ŠALIS)

 

PAŽYMĖJIMO, IŠDUOTO PAGAL IŠ DALIES PAKEISTĄ 1978 M. TARPTAUTINĘ KONVENCIJĄ DĖL JŪRININKŲ RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ IŠDAVIMO PATVIRTINIMAS

 

......................... 1 .............................. Vyriausybė patvirtina, kad pažymėjimas Nr. .......... 2 .......... yra išduotas ............................... 3 ................................, kuris (kuri) pagal nurodytos iš dalies pakeistos Konvencijos ............ 4 .............. taisyklės (-ių) nuostatas yra įgijęs (-usi) teisę iki ........... 5 ............... arba iki pasibaigus bet kokiam šio patvirtinimo galiojimo pratęsimui, kurio terminas gali būti nurodytas kitoje pusėje, atlikti toliau išvardytas nurodytų lygių funkcijas, atsižvelgiant į nurodytus apribojimus:

 

 

6          FUNKCIJA

 

7          LYGIS

 

8          TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teisėtam šio patvirtinimo turėtojui leidžiama eiti šias atitinkamuose Administracijos reikalavimuose dėl saugaus įgulų komplektavimo nurodytas pareigas:

 

 

9          PAREIGOS

 

10        TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

 

 

 

 

 

 

Patvirtinimas Nr. ...................... 11 ................... išduotas (data) ................... 12........................

 

(Oficialus antspaudas)                                                ..................................................................

 

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

............................. 13................................

 

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

Šio patvirtinimo turėtojui einant pareigas laive, patvirtinimo originalą pagal Konvencijos I/2 taisyklės 11 dalį turi būti galima patikrinti.

 

Pažymėjimo turėtojo gimimo data ............................................. 14 ..................................................

 

Pažymėjimo turėtojo parašas .................................................... 15 ....................................................

Pažymėjimo turėtojo nuotrauka                                                                      

 

 

16

 

 

 

 

 

 

 

 

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki ......................................................................

 

(Oficialus antspaudas)                                    .....................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

Atnaujinimo data .............................. 17 ......................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

 

 

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki .......................................................................

 

(Oficialus antspaudas)                                    .....................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

Atnaujinimo data .............................. 17 ......................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

 

 

 

2. Pažymėjimo pripažinimo patvirtinimas gali būti pridėtas prie pažymėjimo ir būti jo dalimi arba gali būti išduodamas kaip atskiras dokumentas (žr. JRAB I/2 taisyklės 8 dalį). Visi duomenys jame turi būti įrašyti lotyniškomis raidėmis ir arabiškais skaitmenimis (žr. JRAB I/2 taisyklės 10 dalį). Po šio teksto nurodytos patvirtinimo formos skiltys, pažymėtos skaičiais nuo 1 iki 17, turi būti užpildytos taip, kaip nurodyta 1 dalyje, išskyrus įrašus:

 

2) – čia turėtų būti įrašomas numeris, kurį pripažįstamam pažymėjimui suteikė jį išdavusi Šalis;

 

3) – čia įrašomi vardas ir pavardė turėtų būti tie patys, kurie nurodyti pripažįstamame pažymėjime;

 

4) – čia turėtų būti įrašomas pripažįstamą pažymėjimą išdavusios Šalies pavadinimas;

 

9) – čia įrašomos vienerios ar daugiau pareigų. Jos turėtų būti paimtos iš pažymėjimą pripažįstančios Šalies reikalavimų dėl saugaus įgulų komplektavimo;

 

11) – čia įrašomas numeris turėtų būti tik šiam patvirtinimui suteiktas numeris, naudojamas tiek nuorodoms daryti, tiek įrašams apie jį patvirtinimų registre surasti;

 

12) – čia turėtų būti įrašoma pirminio patvirtinimo išdavimo data.

 

 

(Oficialus antspaudas)

(ŠALIS)

 

PAŽYMĖJIMO, IŠDUOTO PAGAL IŠ DALIES PAKEISTĄ 1978 M. TARPTAUTINĘ KONVENCIJĄ DĖL JŪRININKŲ RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ PRIPAŽINIMO PATVIRTINIMAS

 

........................ 1 .......................... Vyriausybė patvirtina, kad pažymėjimas Nr. ............ 2 .............,

išduotas ................................. 3 .............................. ............................. 4 ............................. Vyriausybės arba pagal jos įgaliojimą, teisiškai pripažįstamas pagal nurodytos iš dalies pakeistos Konvencijos I/10 taisyklės nuostatas ir jo teisėtam turėtojui leidžiama iki .................................. 5 .................................. arba iki pasibaigus bet kokiam šio patvirtinimo galiojimo pratęsimo terminui, kuris gali būti nurodytas kitoje pusėje, atlikti toliau išvardytas nurodyto lygio funkcijas, atsižvelgiant į nurodytus apribojimus:

 

 

6          FUNKCIJA

 

7          LYGIS

 

8          TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teisėtam šio patvirtinimo turėtojui leidžiama eiti šias atitinkamuose Administracijos reikalavimuose dėl saugaus įgulų komplektavimo nurodytas pareigas:

 

 

9          PAREIGOS

 

10        TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

 

 

 

 

 

 

Patvirtinimas Nr. ...................... 11 ................... išduotas (data) ................... 12........................

 

(Oficialus antspaudas)                                                ..................................................................

 

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

............................. 13................................

 

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

Šio patvirtinimo turėtojui einant pareigas laive, patvirtinimo originalą pagal Konvencijos I/2 taisyklės 11 dalį turi būti galima patikrinti.

 

Pažymėjimo turėtojo gimimo data ............................................. 14 ..................................................

 

Pažymėjimo turėtojo parašas .................................................... 15 ....................................................

Pažymėjimo turėtojo nuotrauka                                                                     

 

 

16

 

 

 

 

 

 

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki ......................................................................

 

(Oficialus antspaudas)                                    .....................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

Atnaujinimo data .............................. 17 ......................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

 

 

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki .......................................................................

 

(Oficialus antspaudas)                                    .....................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

Atnaujinimo data .............................. 17 ......................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

 

 

 

 

 

3. Sugadinus arba pametus pažymėjimą arba jo patvirtinimą, išduodamas naujas dokumentas, kuriam suteikiamas naujas numeris, kad šis nebūtų painiojamas su pakeičiamuoju dokumentu.

 

4. Jei prašymas išduoti pažymėjimo ar jo patvirtinimo kopiją pateikiamas likus šešiems ar mažiau mėnesių iki patvirtinimo galiojimo termino pabaigos, I/2 taisyklės 5, 6 ir 7 dalyse aprašytas patvirtinimas gali būti išduotas pakartotinai:

 

1) penkeriems metams nuo pateikimo datos arba iki galiojimo pratęsimo datos; arba

 

2) iki pažymėjimo patvirtinimo galiojimo termino pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė .

 

5. Jei išduodamas tinkamumo liudijimas, jame privalo būti ši informacija:

 

1) liudijimą išdavusios šalies ir institucijos pavadinimas;

 

2) išdavusios institucijos liudijimui suteiktas numeris;

 

3) jūrininko, kuriam išduodamas liudijimas, visas vardas, pavardė ir gimimo data. Vardas, pavardė ir gimimo data turi sutapti su jūrininko pase arba asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nurodytais duomenimis;

 

4) liudijimo pavadinimas; pavyzdžiui, jei liudijimas išduodamas remiantis VI/3 taisyklės 2 dalimi, liudijimo pavadinimas turi būti „Specialus gaisrų gesinimo rengimas“, o jei liudijimas išduodamas remiantis VI/5 taisyklės 1 dalimi, liudijimo pavadinimas – „Vadovaujantis laivo apsaugos specialistas“;

 

5) Konvencijos reglamento (-ų) arba JRAB kodekso skyriaus, pagal kurį jūrininkas pripažintas įgijęs kvalifikaciją, numeris (-iai);

 

6) liudijimo išdavimo data ir galiojimo terminas. Jei liudijimo galiojimas neribojamas, siekiant išvengti nesusipratimų, terminas „Neribojamas“ turi būti įrašytas prieš galiojimo termino įrašo laukelį;

 

7) jei taikytina, galiojantys apribojimai: bendrieji apribojimai (pvz., reikalavimas nešioti regėjimo korekcijos lęšius), laivo rūšies apribojimai (pvz., „gali dirbti tik GT<500 laivuose“) arba reisų apribojimai (pvz., „gali dirbti tik pakrantėse plaukiojančiuose laivuose“);

 

8) liudijimą išdavusio įgalioto asmens vardas, pavardė ir parašas;

 

9) jūrininko nuotrauka; nuotrauka turi būti standartinė, paprastai naudojama paso nuotrauka, nespalvota arba spalvota, atvaizdas iki pečių;

 

10) jei liudijimą privalu ateityje atnaujinti, tada atnaujinimo data, galiojimo pratęsimo data ir įgalioto asmens vardas, pavardė ir parašas; ir

 

11) liudijimą išduodančios institucijos kontaktiniai duomenys.

 

B-I/2 lentelė

Pagal JRAB konvenciją privalomų pažymėjimų arba dokumentinių įrodymų sąrašas

 

 

Sąraše pateikiami visi Konvencijoje nurodyti pažymėjimai ar dokumentiniai įrodymai, kuriais patvirtinamas dokumentą gavusio asmens tinkamumas atlikti tam tikras funkcijas laivuose. Pažymėjimų kalba ir jų originalų pateikimo reikalavimai nustatyti I/2 taisyklėje.

 

Sąraše taip pat nurodomos taikomos taisyklės ir reikalavimai dėl pažymėjimų patvirtinimo, registravimo ir atnaujinimo.

 

 

Taisyklės

Pažymėjimo rūšis ir trumpas aprašas

Pažymėjimo pripažinimo patvirtinimas1

Būtina pažymėjimo registracija2

Pažymėjimo atnaujini-

mas3

II/1, II/2, II/3, III/1, III/2, III/3, III/6, IV/2, VII/2

Kompetencijos pažymėjimas – kapitonams, vadovaujantiems specialistams ir GMDSS radijo ryšio operatoriams.

Taip

Taip

Taip

II/4, III/4, VII/2

Tinkamumo liudijimas – eiliniams jūrininkams, paskirtiems budėti laivavedybos arba mašinų skyriuje.

Ne

Taip

Taip

II/5, III/5, III/7,

VII/2

Tinkamumo liudijimas – eiliniams jūrininkams, paskirtiems eiti kvalifikuoto denio skyriaus jūrininko, kvalifikuoto mašinų skyriaus jūrininko arba elektrotechniko pareigas

Ne

Taip

Ne

V/1-1, V/1-2

Tinkamumo liudijimas arba kompetencijos pažymėjimo patvirtinimas – naftos produktų, cheminių medžiagų arba suskystintų dujų tanklaivių kapitonams arba vadovaujantiems specialistams.

Taip

Taip

Taip

V/1-1, V/1-2

Tinkamumo liudijimas – naftos produktų, cheminių medžiagų arba suskystintų dujų tanklaivių eiliniams jūrininkams.

Ne

Taip

Ne

V/2

Dokumentinis įrodymas – mokymas kapitonams, vadovaujantiems specialistams, eiliniams jūrininkams ir kitam personalui, dirbančiam keleiviniuose laivuose.

Ne

Ne

Ne4

VI/1

Tinkamumo liudijimas5 – pradinio rengimo kursas.

Ne

Taip

Taip6

VI/2

Tinkamumo liudijimas5 – gelbėjimosi, gelbėjimo ir greitaeigės gelbėjimo valtys.

Ne

Taip

Taip6

VI/3

Tinkamumo liudijimas5 – specialioji gaisrų gesinimo parengtis.

Ne

Taip

Taip6

VI/4

Tinkamumo liudijimas5 – pirmoji medicinos pagalba ir medicininė priežiūra.

Ne

Taip

Ne

VI/5

Tinkamumo liudijimas – laivo apsaugos pareigūnas

Ne

Taip

Ne

VI/6

Tinkamumo liudijimas7 – bendrasis su apsauga susijęs mokymas arba jūrininkų, kuriems paskirtos su apsauga susijusios pareigos, mokymas.

Ne

Taip

Ne

 

Pastabos:

 

1. Pažymėjimo pripažinimo patvirtinimas – tai patvirtinimas, atitinkantis I/2 taisyklės 7 dalies nuostatas.

 

2. Būtina pažymėjimo registracija yra registro arba registrų dalis, atitinkanti I/2 taisyklės 14 dalies nuostatas.

 

3. Pažymėjimo atnaujinimas yra tolesnio profesinės kompetencijos išlaikymo nustatymas, atitinkantis I/11 taisyklės nuostatas, arba reikiamos kompetencijos normatyvo išlaikymas, atitinkantis šio kodekso nuostatas, pateiktas nuo A-VI/1 iki A-VI/3 poskyriuose, jei taikytina.

 

4. Remiantis V/2 taisyklės 3 dalies nuostatomis, jūrininkai, kuriems privaloma baigti rengimo kursą pagal mokymo programas „Minios valdymas“, „Krizių valdymas ir žmonių elgesys“ arba „Keleivių bei krovinio saugumo ir laivo korpuso sandarumas“, privalo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus baigti atitinkamą žinių atnaujinimo kursą arba privalo pateikti įrodymą, kad per pastaruosius penkerius metus pasiekė reikiamą kompetencijos lygį.

 

5. Kompetencijos pažymėjimai, išduoti remiantis II/1, II/2, II/3, III/1, III/2, III/3, III/6 ir VII/2 taisyklių nuostatomis, apima „Pagrindinio rengimo“, „Gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis, išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis“, „Specialaus gaisrų gesinimo parengimo“ ir „Pirmosios medicinos pagalbos“ kvalifikacinį mokymą, todėl minėtų kompetencijos pažymėjimų turėtojai neprivalo turėti VI dalyje nurodytų kompetencijas įrodančių tinkamumo liudijimų.

 

6. Remiantis A-VI/1, A-VI/2 ir A-VI/3 poskyrių nuostatomis, jūrininkai turi pateikti įrodymus, kad per pastaruosius penkerius metus pasiekė reikiamą kompetencijos lygį.

 

7. Tais atvejais, kai atestacijos reikalavimuose nenurodomas apsaugos įgūdžių mokymo kursas arba rengimas paskirtoms su apsauga susijusioms pareigoms atlikti.

 

 

 

B-I/3 poskyris

 

Rekomendacijos dėl pakrančių reisų

 

Pakrantės valstybės, taikydamos dvišalius ar daugiašalius susitarimus, gali įvesti regioninius „pakrančių reisų apribojimus“. Informacija apie tokius susitarimus turi būti perduodama Generaliniam sekretoriui, kad šis ją išplatintų visoms Šalims.

 

 

 

B-I/4 poskyris

 

Rekomendacijos dėl kontrolės procedūrų*

 

Įvadas

 

1. I/4 taisyklėje nustatytos kontrolės procedūros yra skirtos tam, kad uostų valstybių teisėtai įgalioti pareigūnai galėtų įsitikinti, jog jūrininkai yra pakankamai kompetentingi užtikrinti saugią ir aplinkos neteršiančią laivo eksploataciją.

 

2. Iš esmės ši sąlyga nesiskiria nuo reikalavimo tikrinti laivo konstrukciją ir įrangą. Iš tikrųjų ji pati remiasi tokiais patikrinimais visai laive turimai saugumo bei taršos prevencijos sistemai įvertinti.

 

Patikrinimas

 

3. Apribojant patikrinimą taip, kaip nurodyta A-I/4 poskyryje, kuo labiau sumažinamas subjektyvumas (kuris yra neišvengiamas visų kontrolės procedūrų veiksnys), kad jis turėtų ne didesnį poveikį negu atliekant kitų rūšių kontrolinius patikrinimus.

 

4. I/4 taisyklės 1 dalies 3 punkte išvardytų akivaizdžių dingsčių patikrinti kompetenciją turėtų užtekti, kad būtų atkreiptas tikrinančio asmens dėmesys į konkrečias kompetencijos sritis, vėliau pareikalaujant įrodyti, jog buvo baigtas parengimas atitinkamiems įgūdžiams įgyti. Jei šie įrodymai yra nelygiaverčiai ar neįtikinami, įgaliotas pareigūnas gali paprašyti, kad tie įgūdžiai būtų jam parodyti praktiškai.

 

5. Atliekant patikrinimą, tiek įvykus vienam iš I/4 taisyklėje paminėtų atsitikimų**, tiek pagal įprastinę patikrinimų tvarką, sprendimas, ar laivo eksploatacija gali kelti grėsmę žmonėms, turtui arba aplinkai, grindžiamas profesionalia laivą tikrinančio asmens nuomone*.

 

 

 

B-I/5 poskyris

 

Rekomendacijos dėl nacionalinių reikalavimų

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

B-I/6 poskyris

 

Rekomendacijos dėl rengimo ir kompetencijos įvertinimo

 

Dėstytojų ir egzaminuotojų kvalifikacija

 

1. Kiekviena Šalis turėtų užtikrinti, kad dėstytojai ir egzaminuotojai būtų tinkamos kvalifikacijos, taip pat turėtų patirties pagal atitinkamas jūrininkų rengimo ir kompetencijos įvertinimo rūšis ir lygius, kaip privaloma pagal Konvenciją, vadovaujantis šio poskyrio rekomendacijomis.

 

Rengimas ir kompetencijos įvertinimas nenutraukiant darbo

 

2. Bet kuris laive ar krante jūrininko rengimo kursuose nenutraukiant darbo dalyvaujantis asmuo, kai šis rengimas yra skirtas parengti jį atestavimui pagal Konvenciją, turėtų būti tinkamai parengtas pagal rengimo metodus.*

 

3. Bet kuris už jūrininko rengimo nenutraukiant darbo priežiūrą atsakingas asmuo, kai šis rengimas skirtas parengti jį atestavimui pagal Konvenciją, turėtų turėti atitinkamų žinių apie mokymo, rengimo ir praktinių užsiėmimų metodus.

 

4. Bet kuris laive ar krante jūrininko kompetenciją vertinantis asmuo, kai šis įvertinimas skirtas parengti jį atestavimui pagal Konvenciją, turėtų būti:

 

1)  tinkamai parengtas išmanyti kompetencijos įvertinimo metodus ir praktiką;*

 

2)  įgijęs praktinės kompetencijos vertinimo patirties, prižiūrint ir teigiamai tai įvertinus patyrusiam egzaminuotojui.

 

5. Bet kuris už jūrininko kompetencijos įvertinimo nenutraukiant darbo priežiūrą atsakingas asmuo, kai šis įvertinimas skirtas parengti jį atestavimui pagal Konvenciją, turėtų gerai išmanyti vertinimo sistemą, vertinimo metodus bei praktiką.*

 

Nuotolinis ir e. mokymasis

 

6. Šalys gali sutarti dėl jūrininkų nuotolinio ir e. mokymosi, atitinkančio A-I/6 poskyryje nurodytus ir toliau pateiktus mokymosi ir vertinimo normatyvus.

 

Nuotolinio ir e. mokymo reikalavimai

 

7. Kiekviena šalis turi užtikrinti, kad nuotolinio ir e. mokymosi programą:

 

1) rengtų Šalies patvirtintas subjektas;

 

2) ši programa atitiktų pasirinktus tikslus ir mokymo užduotis pagal reikiamą pasirinkto dalyko kompetencijos lygį;

 

3) būtų pateikiamos aiškios ir nedviprasmiškos instrukcijos, kad mokomi asmenys suprastų programos veikimo principus;

 

4) programa leistų pasiekti mokymosi rezultatus, atitinkančius visus pasirinkto dalyko žinių ir kvalifikacijos reikalavimus;

 

5) programa būtų parengta taip, kad mokomi asmenys galėtų vertindami savo darbą ir gavę mokytojo užduotis sistemiškai apgalvoti išmoktus dalykus; ir

 

6) programos dalyviai turėtų galimybę mokomo dalyko klausimais konsultuotis telefonu, naudotis faksimile ar el. paštu.

 

8. Bendrovės privalo užtikrinti saugią mokymo aplinką ir skirti pakankamai laiko mokomiems asmenims išmokti mokomo dalyko.

 

9. E. mokymui turi būti taikoma įprasta duomenų struktūrų ir jų turinio aprašymo forma (pvz., XML), kuri svarbi apibendrinant duomenų struktūrą ir jų turinį pasauliniame, vidaus ir kituose tinkluose.

 

10. E. mokymosi sistemą būtina apsaugoti nuo galimų klastojimo atvejų ir bandymų įsilaužti.

 

Nurodymai, kaip įvertinti mokomų pagal nuotolinio ir e. mokymosi programas asmenų pažangą ir pasiekimus

 

11. Kiekviena Šalis privalo užtikrinti, kad būtų patvirtintos visų nuotolinio ir e. mokymosi programų vertinimo procedūros, įskaitant:

 

1) aiškų mokomų asmenų informavimą apie testų ir egzaminų tvarką bei rezultatus;

 

2) testus, parengtus pagal visą kurso medžiagą, siekiant įvertinti mokomų asmenų kompetenciją ir žinių lygį;

 

3) procedūras, kuriomis užtikrinamas klausimų atnaujinimas;

 

4) sąlygas egzaminams surengti ir jų eigai stebėti;

 

5) egzaminavimo sistemos procedūrų apsaugą nuo galimo sukčiavimo; ir

 

6) rezultatų registravimo ir patvirtinimo procedūrų apsaugą Šalies naudai.

 

Patvirtinto mokymo rengėjų, kursų ir programų registras

 

12. Kiekviena Šalis privalo užtikrinti, kad patvirtinto mokymo rengėjų, kursų ir mokymo programų registras arba registrai būtų išsaugomi ir atsiradus poreikiui prieinami kitoms bendrovėms ir Šalims.

 

 

 

B-I/7 poskyris

 

Rekomendacijos dėl informacijos teikimo

 

Pranešimai apie sunkumus, su kuriais susiduriama

 

 

 

1. Šalys yra skatinamos į jų pagal IV straipsnio ir I/7 taisyklės nuostatas perduodamą informaciją įtraukti toliau siūlomos formos dalykinę rodyklę, konkrečiau nurodant, kur galima būtų rasti reikalaujamų duomenų:

 

 

Pagal JRAB konvencijos IV straipsnio ir I/7 taisyklės nuostatas pateikiamų duomenų rodyklė

 

 

 

JRAB konvencijos IV straipsnis:                                                     Informacija pateikiama:

 

1. Įstatymų, dekretų, įsakymų, taisyklių ir kitų teisės aktų tekstai        (IV straipsnio 1 dalies a punktas)

 

2. Duomenys apie studijų programas                                                  (IV straipsnio 1 dalies b punktas)

 

3. Valstybinių egzaminų ir kiti reikalavimai                                        (IV straipsnio 1 dalies b punktas)

 

4. Išduodamų pažymėjimų pavyzdžiai                                               (IV straipsnio 1 dalies c punktas)

 

JRAB kodekso A-I/7 poskyrio 1 skirsnis:                           Informacija pateikiama:

 

5. Duomenys apie vyriausybės institucijas                                          (A-I/7 poskyrio 2 dalies 1 punktas)

 

6. Teisinių ir administracinių priemonių aprašymas                            (A-I/7 poskyrio 2 dalies 2 punktas)

 

7. Lavinimo, rengimo, egzaminavimo, kvalifikacijos įvertinimo        (A-I/7 poskyrio 2

ir atestavimo politikos išdėstymas                                                     dalies 3 punktas)

 

8. Kursų, rengimo programų, egzaminų ir kompetencijos                   (A-I/7 poskyrio 2

įvertinimo, nustatytų išduodamiems pažymėjimams, apžvalga          dalies 4 punktas)

 

9. Glaustas procedūrų ir sąlygų dėl įgaliojimo, pripažinimo               (A-I/7 poskyrio 2

ir patvirtinimo aprašymas                                                                    dalies 5 punktas)

 

10. Suteiktų įgaliojimų, pripažinimų ir patvirtinimų sąrašas               (A-I/7 poskyrio 2 dalies 5 punktas)

 

11. Procedūrų, kurių laikomasi išduodant lengvatinį leidimą,            (A-I/7 poskyrio 2

apžvalga                                                                                              dalies 6 punktas)

 

12. Palyginimas, atliekamas pagal I/11 taisyklę                                  (A-I/7 poskyrio 2 dalies 7 punktas)

 

13. Glaustas žinių atnaujinimo pagal įgaliojimą ir                               (A-I/7 poskyrio 2

kvalifikacijos kėlimo aprašymas                                                          dalies 7 punktas)

 

JRAB kodekso A-I/7 poskyrio 2 skirsnio 3 dalis                            Informacija pateikiama:

 

14. Nutarimų dėl lygiavertiškumo, priimtų pagal IX straipsnį,           (A-I/7 poskyrio 3

aprašymas                                                                                            dalies 1 punktas)

 

15. Priemonių, kurių imtasi I/10 taisyklės laikymuisi užtikrinti,         (A-I/7 poskyrio 3

apžvalga                                                                                              dalies 2 punktas)

 

16. Dokumento dėl saugaus įgulos komplektavimo, išduodamo        (A-I/7 poskyrio 3

laivams, kuriuose dirba alternatyvius pažymėjimus pagal VII/1         dalies 3 punktas)

taisyklės nuostatas turintys jūrininkai, pavyzdys

 

JRAB kodekso A-I/7 poskyrio 2 skirsnio 4 dalis                            Informacija pateikiama:

 

17. Pranešimas apie įvertinimo ar įvertinimų, atliktų vykdant I/8     

taisyklės reikalavimus, rezultatus ir kita su šiais įvertinimais

susijusi informacija:

1) nepriklausomą vertinimą atlikusių vertintojų įgaliojimai;

2) vertintojų kvalifikacija ir patirtis;

3) vertinimo data ir mastas;

4) nustatyti neatitikimai;

5) rekomenduojamos taisomosios priemonės;

6) taikytos taisomosios priemonės;

7) mokymo įstaigų / centrų, kuriuos apima nepriklausomas vertinimas, sąrašas.

 

JRAB kodekso A-I/7 poskyrio 2 skirsnio 6 dalis                            Informacija pateikiama:

 

18. Teisinių ir administracinių priemonių išaiškinimas                        A-I/7 poskyrio 6 dalies

1 punktas

 

19. Lavinimo, rengimo, egzaminavimo,                                              A-I/7 poskyrio 6 dalies

vertinimo ir tvirtinimo politikos krypčių ataskaita                              2 punktas

 

20. Pažymėjime nurodomų kursų, mokymo programų,                      A-I/7 poskyrio 6 dalies

egzaminų ir vertinimų apžvalga                                                          3 punktas

 

21. Suteiktų žinių atnaujinimo ir kvalifikacijos                                   A-I/7 poskyrio 6 dalies

kėlimo kursų planas                                                                             4 punktas

 

22. Lyginimas, atliekamas remiantis I/11 taisyklės                            A-I/7 poskyrio 6 dalies

nuostatomis.                                                                                        5 punktas.

 

2. Šalių prašoma pranešimuose, jų perduodamuose vykdant I/7 taisyklės reikalavimus, nurodyti visas svarbias šio Kodekso B dalies rekomendacijas, kurių laikymasis pasirodė esąs neįgyvendinamas.

 

 

 

B-I/8 poskyris

 

Rekomendacijos dėl kokybės reikalavimų

 

1. Pagal I/8 taisyklės ir A-I/8 poskyrio nuostatas taikydama kokybės reikalavimus savo naudojamai atestavimo sistemai administruoti, kiekviena Šalis turėtų atsižvelgti į esamus nacionalinius ar tarptautinius modelius ir įtraukti šiuos pagrindinius elementus:

 

1)  aiškiai išreikštą kokybės politiką ir būdus, kuriais ši politika turi būti įgyvendinama;

 

2)  kokybės sistemą, apimančią organizacinę struktūrą, atsakomybę, procedūras, procesus ir išteklius kokybei pasiekti;

 

3)  eksploatacinius metodus ir veiklą kokybės kontrolei užtikrinti;

 

4)  nuolatinės priežiūros organizavimą, apimant ir vidinio kokybės užtikrinimo vertinimą tam, kad būtų užtikrinta, jog pasiekiami visi užsibrėžti tikslai;

 

5)  periodiškų išorinių kokybės įvertinimų organizavimą, kaip tai aprašyta tolesnėse šio poskyrio dalyse.

 

2. Nustatydama tokius kokybės reikalavimus savo nacionalinei atestavimo sistemai administruoti, Administracija turėtų siekti užtikrinti, kad jos priimama tvarka:

 

1) būtų pakankamai lanksti ir leistų, taikant atestavimo sistemą, atsižvelgti į besikeičiančius laivybos verslo poreikius, taip pat padėtų diegti naujas technologijas ir skatintų šį diegimą;

 

2)         apimtų visas Administracijos priemones, skirtas įvairioms Konvencijos nuostatoms įgyvendinti, ypač I/2–I/15 taisykles ir kitas nuostatas, kuriomis vadovaudamasi Administracija gali išduoti pažymėjimus, leidžiančius eiti pareigas, ir lengvatinius leidimus, taip pat atšaukti bei panaikinti pažymėjimus ar sustabdyti jų galiojimą;

 

3)         apimtų Administracijos atsakomybę, susijusią su visų lygių rengimo ir kompetencijos įvertinimo patvirtinimu, nuo pradinių iki diplomų tipo kursų bei žinių papildymo kursų kompetencijos pažymėjimams išduoti iki trumpų profesinio mokymo kursų;

 

4) apimtų patvarkymus dėl vidinio kokybės užtikrinimo vertinimo pagal 1 dalies 4 punktą, numatant ir visapusę administracinių procedūrų savianalizę visais lygiais, kad galima būtų nustatyti, kaip įgyvendinami užsibrėžti tikslai, ir sukurti pagrindą nepriklausomam išoriniam vertinimui, privalomam pagal A-I/8 poskyrio 3 dalies nuostatas.

 

Kokybės reikalavimų modelis žinioms, supratimui, įgūdžiams ir kompetencijai vertinti

 

3. Kokybės reikalavimų modelis žinioms, supratimui, įgūdžiams ir kompetencijai įvertinti turėtų apimti šio poskyrio rekomendacijas laikantis:

 

1) nacionalinės lavinimo bei rengimo akreditavimo ar kokybės reikalavimų programos arba

 

2) Organizacijai priimtino alternatyvaus kokybės reikalavimų modelio.

 

4. Pirmiau nurodytas kokybės reikalavimų modelis turėtų apimti:

 

1)  kokybės politiką, apimančią ir rengimo institucijos ar padalinio įsipareigojimą siekti nustatytų tikslų ir uždavinių bei tolesnį atitinkamų akreditavimo ar kokybės reikalavimų nustatymo institucijų pripažinimą;

 

2)  tas kokybės valdymo funkcijas, kuriomis apibrėžiama ir įdiegiama kokybės politika, susijusi su darbo aspektais, turinčiais neigiamos įtakos veiklos kokybei, įskaitant priemones, kuriomis nustatoma, kaip įgyvendinamas tam tikras kursas arba programa;

 

3)  rengimo bei administravimo organizacinės struktūros, atsakomybės, procedūrų, raidos bei personalo ir įrangos stebėjimą pagal kokybės sistemą (kur tai pritaikoma);

 

4)  kokybės kontrolės funkcijas, taikytinas visų lygių dėstymo, rengimo, egzaminavimo ir vertinimo veiklai, jos organizavimui ir įgyvendinimui, jos atitikties paskirčiai ir jai nustatytų užduočių įvykdymui užtikrinti;

 

5)  vidinio kokybės užtikrinimo procesus ir apžvalgas, per kuriuos stebima, kokiu lygiu institucijos ar rengimo padaliniai pasiekia savo rengimo programų tikslus ir kaip veiksmingai prižiūrima, kad būtų laikomasi jų taikomų kokybės kontrolės procedūrų;

 

6)  patvarkymus dėl išorinio kokybės įvertinimo, privalomo pagal I/8 taisyklės 2 dalies nuostatas ir aprašyto tolesnėse šio poskyrio dalyse, kurių pagrindas ir išeities taškas yra kokybės užtikrinimo apžvalgos.

 

5. Nustatydamos kokybės reikalavimus lavinimo, rengimo bei vertinimo programoms, už šių programų įgyvendinimą atsakingos organizacijos turėtų atsižvelgti į šiuos dalykus:

 

1) tais atvejais, kai Šalis yra parengusi nuostatas dėl valstybinio akreditavimo arba lavinimo kokybės reikalavimų, šias nuostatas reikėtų taikyti ir kursams, apimantiems Konvencijos reikalavimų žinojimą ir supratimą. Nustatytiems tikslams pasiekti kokybės užtikrinimo normatyvai turėtų būti taikomi tiek vadovavimo, tiek eksploatavimo lygmens veiklai, atsižvelgiant į tai, kaip ši veikla yra valdoma, organizuojama, vykdoma ir įvertinama;

 

2) tais atvejais, kai pagrindinis tikslas yra tam tikrų įgūdžių įgijimas arba paskirtos užduoties atlikimas, nustatytų reikalavimų įvykdymui užtikrinti kokybės reikalavimuose turėtų būti atsižvelgta į tai, ar tam naudojamasi tikra, ar imituojančiąja įranga, taip pat į egzaminuotojų kvalifikaciją ir patirtį;

 

3) vidiniai kokybės užtikrinimo įvertinimai turėtų apimti ir visapusę programos savianalizę visais lygiais, kad galima būtų kontroliuoti, kaip, pritaikant kokybės reikalavimus, pasiekiami nustatyti tikslai. Tokiose vidinio kokybės užtikrinimo apžvalgose turėtų būti aptariamas tiek programų planavimas, jų sudarymas, pristatymas bei įvertinimas, tiek dėstymo, mokymosi bei savitarpio ryšio veikla. Apžvalgų rezultatas sudaro pagal A-I/8 poskyrio 3 dalies nuostatas privalomo nepriklausomo vertinimo pagrindą.

 

Nepriklausomas vertinimas

 

6. Kiekvienas nepriklausomas vertinimas turėtų apimti metodišką ir objektyvų visos su kokybe susijusios veiklos ištyrimą, tačiau neturėtų būti vertinamas nustatytų tikslų pagrįstumas. Vertinimą atliekanti grupė turėtų:

 

1) atlikti vertinimą pagal dokumentais pagrįstas procedūras;

 

2) užtikrinti, kad kiekvieno įvertinimo rezultatai būtų fiksuojami ir pateikiami atsakingų už vertinamą sritį asmenų dėmesiui;

 

3) tikrinti, ar laiku imamasi veiksmų bet kokiems trūkumams ištaisyti.

 

7. Vertinimo tikslas – parengti nepriklausomą įvertinimą dėl kokybės reikalavimų įgyvendinimo priemonių veiksmingumo visais lygiais. Tais atvejais, kai vertinamos lavinimo ar rengimo įstaigos, turėtų būti pasitelkiama pripažinta studijų akreditavimo arba kokybės reikalavimų nustatymo įstaiga arba vyriausybės institucija. Vertintojų grupei turėtų būti iš anksto pateikta pakankamai informacijos tam, kad būtų galima susidaryti bendrą įspūdį apie turimą užduotį. Tais atvejais, kai įvertinama kuri nors stambesnė rengimo institucija arba programa, informacija turėtų būti rengiama vadovaujantis šiais dalykais:

 

1) pareiškimu apie institucijos paskirtį;

 

2) smulkiu teorinio ir praktinio rengimo strategijų, kuriomis naudojamasi, apibūdinimu;

 

3) komitetų ir patariamųjų organų organizacine struktūra bei informacija apie jų sudėtį;

 

4) duomenimis apie mokomus asmenis ir personalą;

 

5) rengimo priemonių ir įrangos aprašymu;

 

6) bendra politikos ir procedūrų apžvalga, apimančia:

 

1) priėmimą mokytis;

 

2) naujų rengimo programų sudarymą ir turimų programų apžvalgą;

 

3) egzaminų sistemą, įskaitant apeliacijas dėl jų rezultatų, ir jų perlaikymo tvarką;

 

4) darbuotojų priėmimą į darbą, jų rengimą, kvalifikacijos kėlimą, įvertinimą ir perkėlimą į aukštesnes pareigas;

 

5) institucijos ir joje mokomų asmenų bei laivybos verslo sąveiką;

 

6) darbuotojų dalyvavimą mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo veikloje.

 

Ataskaita

 

8. Prieš pateikdama galutinę ataskaitą, vertintojų grupė turėtų nusiųsti vadovybei preliminarią ataskaitą prašydama pateikti pastabų apie jų darbo rezultatus. Sulaukę šių pastabų, vertintojai turėtų pateikti savo galutinę ataskaitą, kuri turėtų:

 

1) apimti glaustus duomenis apie instituciją arba rengimo programą;

 

2) būti išsami, objektyvi ir tiksli;

 

3) atskleisti institucijos stipriąsias ir silpnąsias puses;

 

4) apibūdinti taikytą vertinimo procedūrą;

 

5)    apimti įvairius šio skirsnio 4 dalyje nurodytus dalykus;

 

6)    nustatyti, kiek laikomasi arba kiek nesilaikoma Konvencijos reikalavimų ir kiek yra veiksmingi kokybės reikalavimai užtikrinant nustatytų tikslų siekimą;

 

7)    aiškiai apibrėžti sritis, kuriose nustatyta trūkumų, pateikti siūlymus padėčiai gerinti, taip pat bet kokių kitokių, įvertintojų nuomone, reikalingų pastabų.

 

 

 

B-I/9 poskyris

 

Rekomendacijos dėl sveikatos normatyvų, taip pat pažymėjimų išdavimo ir registravimo

 

 

 

SVEIKATOS PATIKRINIMAI IR MEDICININĖS PAŽYMOS

 

1. Nustatydamos jūrininkų medicininio tinkamumo normatyvus ir nuostatas, Šalys turi atsižvelgti į B-I/9 lentelėje nurodytus mažiausius fizinius gebėjimus ir šiame poskyryje pateiktus konkrečioms pareigoms taikytinus nurodymus.

 

2. Nustatydamos jūrininkų medicininio tinkamumo normatyvus ir nuostatas, Šalys turi laikytis TDO / PSO „Periodiškai ir prieš išplaukiant į jūrą atliekamo jūrininkų sveikatos būklės patikrinimo gairėse“ (angl. „Guidelines for Conducting Pre-sea and Periodic Medical Fitness Examinations for Seafarers“) pateiktų nurodymų, įskaitant visas vėlesnes šio dokumento redakcijas, ir bet kokių kitų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) ar Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) publikuotų ir taikytinų tarptautinių nurodymų.

 

3. Kvalifikuoti profesinės sveikatos priežiūros ar jūrininkų sveikatos priežiūros specialistai, asmenys, turintys laivo gydytojo arba transporto bendrovės gydytojo darbo patirties, arba asmenys, dirbantys prižiūrint pirmiau nurodytos kvalifikacijos arba patirties specialistui, gali atlikti jūrininkų sveikatos būklės patikrinimą.

 

4. Patalpos, kuriose tikrinama sveikatos būklė, turi būti pritaikytos ir atitinkamai įrengtos jūrininkų sveikatos būklės patikrinimams atlikti.

 

5. Administracija privalo užtikrinti, kad pripažinti praktikuojantys gydytojai, atlikdami sveikatos būklės patikrinimą ir vertindami jūrininkų sveikatos būklę, išsaugotų savo profesinę nepriklausomybę.

 

6. Asmenys, kandidatuojantys gauti sveikatos pažymą, privalo pripažintam praktikuojančiam gydytojui pateikti tinkamą asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Taip pat pateikti anksčiau įgytą medicininės apžiūros pažymą.

 

7. Kiekviena Administracija, remdamasi sveikatos būklės vertinimu ir kita susijusia informacija dėl asmens tinkamumo dirbti nurodytomis sąlygomis ir pagal įrodytą gebėjimą tinkamai atlikti laive paskirtas pareigas, turi teisę savo nuožiūra patvirtinti bet kokių B-I/9 lentelėje pateiktų normatyvų nukrypimus ar neatitikimus.

 

8. Sveikatos būklės tinkamumo normatyvuose kuo labiau atsižvelgiant į darbą su medicinine įranga ir laive dirbančių medikų patirtį, turi būti apibrėžiami objektyvūs tinkamumo tarnauti jūrų laive kriterijai. Normatyvuose turi būti nurodytos konkrečios sąlygos jūrininkams, kenčiantiems nuo gyvybei pavojų galbūt keliančių ligų, kurios yra kontroliuojamos vaistais, tęsti tarnybą jūroje.

 

9. Sveikatos normatyvuose turi būti apibrėžta ir tam tikra sveikatos būklė, pavyzdžiui, daltonizmas, kuri gali lemti jūrininkų galimybes atlikti tam tikras pareigas.

 

10. Minimalus kiekvienos akies regos į tolį be korekcijos aštrumas turi būti 0,1*.

 

11. Asmenys, kuriems atliekant pareigas būtina nešioti akinius arba kontaktinius lęšius, privalo laive turėti lengvai pasiekiamus vieną arba kelias atsarginių akinių arba kontaktinių lęšių poras. Bet koks poreikis naudoti regos korekcijos priemones, kad asmuo atitiktų normatyvų reikalavimus, turi būti nurodytas asmeniui išduotame sveikatos būklės patikrinimo pažymėjime.

12. Spalvinė rega tikrinama laikantis Tarptautinių rekomendacijų dėl spalvinės regos reikalavimų, taikomų transporto darbuotojams (angl. International Recommendations for Colour Vision Requirements for Transport), kurias parengė Tarptautinė apšvietimo komisija (pranc. Commission Internationale de l’Eclairage − CIE) (CIE-143-2001, įskaitant visas tolesnes versijas), arba taikant analogiškus tikrinimo metodus.

 

 

B-I/9 lentelė

Mažiausio jūrininkų fizinio pajėgumo nustatymas prieš pradedant dirbti ir darbo vietoje3

 

 

Užduotis, funkcija, atvejis arba sąlygos laive3

 

Atitinkamas fizinis pajėgumas

 

Medicinos specialistas tikrindamas turėtų įsitikinti, ar jūrininkas:4

 

Įprastas judėjimas laivo zonose:

 

- nestabiliu deniu,

 

- tarp aukštų,

 

- tarp skyrių.

 

 

 

 

 

 

 

1 pastaba skirta šiai eilutei

 

Išlaikyti pusiausvyrą ir išsaugoti judrumą.

 

Vertikaliomis kopėčiomis ir laiptais laipioti į viršų ir žemyn.

 

Perlipti per komingsus (pvz., Konvencijoje dėl krovos žymių numatyti 600 mm aukščio komingsai).

 

Atidaryti ir uždaryti vandeniui nelaidžias duris.

 

Neturi pusiausvyros sutrikimų;

 

ar neturi sutrikimų ir ar neserga liga, apribojančia tam tikrus judesius ir fizinį aktyvumą;

 

geba nepadedamas5:

 

- lipti vertikaliais trapais ir laiptais,

 

- perlipti per aukštus slenksčius,

 

- valdyti durų uždarymo mechanizmus.

 

Įprastos laive atliekamos užduotys:

 

- rankinių įrankių naudojimas,

 

- laivo krovinių perkėlimas,

 

- darbas su objektais, iškeltais į viršų,

 

- vožtuvų valdymas,

 

- 4 valandų budėjimas,

 

- darbas ribotos erdvės patalpose,

 

- reagavimas į avarines situacijas, įspėjimus ir nurodymus,

 

- žodinis bendravimas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 pastaba skirta šiai eilutei

 

Jėga, vikrumas ir ištvermė dirbant mechaniniais prietaisais.

 

Kelti, traukti ir nešti nešulius (pvz., 18 kg).

 

Pasiekti aukščiau pečių lygio.

 

Ilgesnį laiką stovėti, vaikščioti ir išlikti budriam.

 

Dirbti ribotos erdvės patalpose ir judėti  siaurais praėjimais (pvz., pagal SOLAS reikalaujama, kad krovinių patalpose praėjimai būtų kuo mažesni, o avarinių išėjimų angos būtų 600 × 600 mm – SOLAS 3.6.5.1 reglamentas)

 

Atpažinti iš tam tikro atstumo objektus, formas ir signalus.

 

Girdėti įspėjimus ir nurodymus.

 

Galėti aiškiai apibūdinti.

 

Neturi jokių sutrikimų arba susirgimų, galinčių kliudyti atlikti veiksmus, kurie būtini saugiai laivo eksploatacijai;

 

geba:

 

- dirbti į viršų iškeltomis rankomis,

 

- ilgesnį laiką stovėti ir vaikščioti,

 

- patekti į ribotos erdvės patalpas,

 

- atitinka regos normatyvus (A-I/9 lentelė),

 

- atitinka kompetentingos institucijos nustatytus klausos normatyvus arba atitinka tarptautinius reikalavimus;

 

- palaikyti įprastą pokalbį.

 

Veiksmai susidarius avarinei situacijai6:

 

- išsigelbėjimas,

 

- gaisrų gesinimas,

 

- evakuacija.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 pastaba skirta šiai eilutei

 

Naudotis gelbėjimosi liemene arba naro kostiumu.

 

Gelbėtis iš dūmų pripildytos patalpos.

 

Padėti gesinti gaisrą ir naudotis kvėpavimo aparatu.

 

Dalyvauti laivo evakuacijos procedūrose.

 

Neturi jokių sutrikimų arba susirgimų, galinčių kliudyti įvykus avarinei situacijai atlikti veiksmus, kurie būtini saugiai laivo eksploatacijai;

 

geba:

 

- naudoti gelbėjimosi liemenę arba naro kostiumą,

 

- šliaužti,

 

- jausti temperatūrų skirtumus,

 

- naudoti gaisro gesinimo įrangą,

 

- naudoti kvėpavimo aparatą (jei tai būtina pagal pareigybę).

Pastabos:

 

1 Šios lentelės 1 ir 2 eilutėse aprašoma: a) įprastos užduotys, funkcijos, atvejai ir sąlygos laive; b) juos atitinkantys fiziniai gebėjimai, kurie būtini jūrininko, kitų įgulos narių ir laivo saugumui; ir c) vertinimo kriterijai, skirti praktikuojantiems medicinos specialistams, vertinantiems jūrininkų sveikatos būklę, kad atkreiptų dėmesį į skirtingas jūrininkų pareigas ir darbus, kuriuos jie privalės atlikti.

 

2 Šios lentelės 3 eilutėje aprašoma: a) įprastos užduotys, funkcijos, atvejai ir sąlygos laive, b) juos atitinkantys fiziniai gebėjimai, būtini jūrininko, kitų įgulos narių ir laivo saugumui; ir c) vertinimo kriterijai, skirti praktikuojantiems medicinos specialistams, vertinantiems jūrininkų sveikatos būklę, kad atkreiptų dėmesį į skirtingas jūrininkų pareigas ir darbus, kuriuos jie privalės atlikti.

 

3 Šia lentele nesiekiama aprėpti visų galimų sąlygų laive ar kvalifikacinių sveikatos būsenų. Šalys turi atskirai nurodyti fizinius gebėjimus pagal jūrininkų kategorijas (pavyzdžiui, denio pareigūnas ar mašinų skyriaus viršila). Reikėtų atsižvelgti ir į konkrečias tam tikrų asmenų darbo aplinkybes arba į specialiąsias ar riboto pajėgumo pareigas.

 

4 Tais atvejais, kai tikrinančiam medicinos specialistui kyla abejonių, jis turi nustatyti bet kokio netinkamumą darbui lemiančio sutrikimo sunkumą atlikdamas objektyvius patikrinimus, jei tik yra galimybių tinkamai tokius patikrinimus atlikti, arba pasiųsdamas tą asmenį papildomai patikrinti.

 

5 Sąvoka nepadedamas reiškia užduoties įvykdymą be kitų asmenų pagalbos.

 

6 Sąvoka „Veiksmai susidarius avarinei situacijai“ apima ir veiksmus visomis tipiškomis avarinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, paliekant laivą arba gesinant gaisrą, ir pagrindines procedūras, kurių privalo laikytis kiekvienas jūrininkas, kad padidintų galimybes išgyventi.

 

 

 

B-I/10 poskyris

Rekomendacijos dėl pažymėjimų pripažinimo

 

 

1. Rengimas pagal JRAB konvenciją, kuris nėra sąlyga kompetencijos pažymėjimui išduoti ir dėl kurio, pateiktos informacijos pagrindu, Jūrų saugumo komitetas yra pagal I/7 taisyklės 2 dalį nusprendęs, jog toks rengimas visiškai ir visapusiškai atitinka Konvencijos reikalavimus, gali būti priimtas kitų Konvencijos Šalių, kaip atitinkantis šiuos tam tikro rengimo reikalavimus.

 

2. Administracijos, su kuriomis susisiekiama, remdamosi I/10 taisyklės 5 dalies nuostatomis, turi išduoti dokumentinius įrodymus, kad jais vadovaudamosi uosto šalies valdančiosios instancijos galėtų trims mėnesiams nuo išdavimo momento patvirtinti kitos šalies išduotus pažymėjimus, nurodydamos šią informaciją:

 

1) jūrininko vardą ir pavardę,

 

2) gimimo datą,

 

3) originalų Kompetencijos pažymėjimo numerį,

 

4) pareigas,

 

5) apribojimus,

 

6) kontaktinius administracijos duomenis,

 

7) dokumento išdavimo ir galiojimo datas.

 

3. Toks dokumentinis įrodymas gali būti perduodamas elektroniniu būdu.

 

 

 

B-I/11 poskyris

 

Rekomendacijos dėl pažymėjimų atnaujinimo

1. Pagal I/11 taisyklę reikalaujami kursai turėtų apimti svarbius jūrų technologijos pokyčius ir rekomendacijas dėl gyvybės saugumo jūroje ir jūros aplinkos apsaugos.

 

2. Patikrinimas gali būti egzaminas raštu arba žodžiu, naudojant imituojamąjį treniruoklį ar kitas tinkamas priemones.

 

3. A-I/11 poskyrio 1 dalyje nurodytos patvirtintos darbo jūroje pareigos gali būti tinkamos žemesnio rango nei nurodyta pažymėjime pareigūno pareigoms atlikti.

 

4. Jei I/11 taisyklės 1 dalyje aprašytas prašymas atnaujinti pažymėjimą pateikiamas likus šešiems ar mažiau mėnesių iki pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, pažymėjimas gali būti atnaujinamas penkeriems metams nuo pateikimo dienos arba iki pažymėjimo galiojimo pratęsimo datos.

 

 

 

B-I/12 poskyris

 

Rekomendacijos dėl treniruoklių naudojimo

 

1. Tais atvejais, kai rengimui arba kompetencijai įvertinti naudojami treniruokliai, taikant bet kokį tokį rengimą ar įvertinimą, reikėtų atsižvelgti į toliau pateikiamas rekomendacijas.

 

 

 

SU RADIOLOKACINIU STEBĖJIMU IR KURSO ŽYMĖJIMU SUSIJĘS RENGIMAS IR VERTINIMAS*

 

2. Radiolokacinio stebėjimo ir kurso žymėjimo įgūdžių mokymas ir vertinimas turėtų:

 

1)  apimti naudojimąsi radiolokacinio imitavimo įranga;

 

2)  atitikti normatyvus, kurie yra ne mažesni negu nurodytieji 3–17 dalyse.

 

3. Kur tai pritaikoma, radiolokacinio stebėjimo parodymas ir praktikavimasis turėtų vykti naudojantis veikiančia jūrų radaro įranga, įskaitant naudojimąsi treniruokliais. Kurso žymėjimo pratybos turėtų vykti realiu laiku, kad mokomas asmuo geriau suvoktų netinkamai naudojamos radaro teikiamos informacijos keliamą pavojų ir patobulintų savąją kurso žymėjimo techniką iki tokio radiolokacinio kurso žymėjimo lygio, koks yra būtinas saugiai manevruoti, siekiant išvengti susidūrimo realiomis plaukiojimo jūroje sąlygomis.

 

Bendrieji dalykai

 

Eksploatacinėms savybėms ir tikslumui poveikį turintys veiksniai

 

4. Turėtų būti pasiektas pradinio radaro principų supratimas ir įgyta išsamių praktinių žinių apie:

 

1)    atstumo ir pelengo nustatymą, radiolokacijos stoties techninius duomenis, nuo kurių priklauso vaizdo kokybė radaro ekrane, apie radaro antenas, polines diagramas, energijos, išspinduliuojamos už pagrindinio spindulio ribų, poveikį, netechninį radiolokacinės sistemos apibūdinimą, įskaitant jų reguliavimo variantus įvairių tipų radaruose, apie veikimo kontrolės įtaisus ir įrangos veiksnius, turinčius įtakos didžiausiam ir mažiausiam objektų suradimo atstumui ir informacijos tikslumui;

 

2)  naujausią Organizacijos priimtą radarų eksploatavimo specifikaciją**;

 

3)  radaro antenos įrengimo vietos poveikį, šešėlinius sektorius ir sumažėjusio jautrumo lankus, netikrus atspindžius, antenos aukščio poveikį objektų suradimo atstumui bei efektus, atsirandančius, kai radaro įranga ir jo atsarginės dalys yra netoli magnetinių kompasų, įskaitant saugius magnetinio lauko atžvilgiu atstumus;

 

4)  spinduliavimo pavojų ir atsargumo priemones, kurių reikia imtis esant netoli antenų ir atvirų bangolaidžių.

 

Informacijos neatitikimo nustatymas, įskaitant netikrus atspindžius ir jūros bangavimo atspindžius

 

5. Objektų suradimo apribojimų žinojimas yra esminės svarbos; jis leidžia stebėtojui suvokti, kaip pavojinga nesurasti objektų. Turėtų būti pabrėžiami šie veiksniai:

 

1)    įrangos eksploataciniai normatyvai;

 

2)    ryškumo, signalo stiprinimo ir vaizdo procesoriaus valdymo reguliavimas;

 

3)    radaro veikimo nuotolis;

 

4)    objektų dydis, forma, rakursas ir sudėtis;

 

5)    laivo judesių jūrai banguojant poveikis;

 

6)    radijo bangų sklidimo sąlygos;

 

7)    meteorologinės sąlygos; trukdžiai dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir lietaus;

 

8)    trukdžių slopinimo reguliavimas;

 

9)    šešėliniai sektoriai;

 

10)  kliudantis kitų radarų poveikis.

 

6. Turėtų būti įgyta žinių apie veiksnius, kurie gali iškreipti signalus, įskaitant netikrus atspindžius dėl arti esančių elektros laidų atramų ir stambių pastatų, upes ir jų žiotis kertančių elektros linijų poveikį, atspindžius nuo tolimų objektų, pasirodančius ekrane per antrąjį ar paskesnius antenos pasisukimus.

 

7. Turėtų būti įgyta žinių apie įtaisus, padedančius nustatyti signalų reikšmę, įskaitant kampinius reflektorius ir radiolokacinius švyturius; apie krante esančių objektų suradimą ir atpažinimą, topografinių vietovės ypatybių, siunčiamo impulso trukmės bei spindulio pločio poveikį; apie radaro gerai ir blogai pastebimus objektus; apie veiksnius, turinčius įtakos atspindžių nuo objekto stiprumui.

 

Praktiniai dalykai

 

Ekranų sureguliavimas ir jų priežiūra

 

8. Turėtų būti įgyta žinių apie:

 

1)  įvairius radaro ekrano darbo režimo tipus: nestabilizuotą santykinio judėjimo režimą su laivo priekio vaizdavimu ekrano viršuje, stabilizuotą režimą su laivo priekiu, laivo kursu arba kryptimi į šiaurę viršuje ir tikrojo judėjimo režimą;

 

2)  paklaidų poveikį atvaizduojamos informacijos tikslumui: poveikį, daromą kompaso paklaidos, perkeltos į ekrano stabilizuotąjį ir tikrojo judėjimo darbo režimą, lago paklaidos, perkeltos į ekrano tikrojo judėjimo darbo režimą ir netikslaus greičio įvedimo į ekrano tikrojo judėjimo darbo režimą rankiniu būdu poveikį;

 

3)  netikslaus greičio įvedimo į tikrojo judėjimo darbo režimo valdymą nustatymo būdus, radaro imtuvo fono trukdžių poveikį jo gebėjimui atvaizduoti silpnus atspindžio signalus ir ekrano perpildymo imtuvo fono trukdžiais poveikį; apie eksploatacinio valdymo prietaisų sureguliavimą, optimalaus sureguliavimo lygio kriterijus, tinkamos reguliavimo veiksmų sekos svarbą ir nesureguliuotų valdymo prietaisų poveikį; apie netinkamo sureguliavimo nustatymą ir apie tai, kaip koreguoti:

 

1)  valdymo prietaisus, veikiančius suradimo nuotolį;

 

2)  valdymo prietaisus, veikiančius tikslumą;

 

4)  pavojus, kylančius naudojantis nesureguliuota radaro įranga;

 

5)  būtinumą dažnais ir reguliariais laiko tarpais tikrinti veikimo kokybę ir apie kokybės rodiklių ir radiolokacijos stoties veikimo nuotolio ryšį.

 

Atstumas ir pelengas

 

9. Turėtų būti įgyta žinių apie:

 

1)  nuotolio išmatavimo būdus; fiksuotus ir judamus nuotolio žymeklius;

 

2)  kiekvieno iš būdų tikslumą ir lyginamąjį įvairių būdų tikslumą;

 

3)  nuotolių informacijos atvaizdavimą; nuotolių nustatymą pagal nustatytus intervalus, skaitmeninį skaitiklį ir graduotą skalę;

 

4)  pelengų išmatavimo būdus; sukamą rodyklę ant permatomo ekraną dengiančio skritulio, elektroninę pelengo rodyklę ir kitus būdus;

 

5)  pelengo tikslumą ir jo paklaidas dėl paralakso, kurso rodyklės nuokrypio ir centro poslinkio;

 

6)  pelengų informacijos atvaizdavimą; graduotą skalę ir skaitmeninį skaitiklį;

 

7)  būtinybę reguliariai tikrinti nuotolių ir pelengų tikslumą, apie paklaidų nustatymo metodus ir paklaidų ištaisymą arba atsižvelgimą į jas.

 

Kurso žymėjimo metodai ir santykinio judėjimo sąvokos

 

10. Turėtų būti suteikiama galimybė praktikuotis žymint kursą rankiniu būdu, įskaitant naudojimąsi veidrodinėmis planšetėmis kursams žymėti, kad būtų visiškai suprastas savojo ir kitų laivų judėjimo tarpusavio ryšys, įskaitant manevravimo poveikį išvengiant susidūrimų. Pradiniais tokio rengimo etapais turėtų būti skiriami nesudėtingi kursų žymėjimo pratimai, padedantys gerai suprasti žymėjimo geometriją ir santykinio judėjimo sąvoką. Toliau pratimai turėtų būti vis sudėtingesni, kol mokomas asmuo dalyko neišmoks visapusiškai. Geriausias kompetencijos gerinimo būdas – skirti mokomam asmeniui užduotį atlikti pratimus treniruoklyje realiu laiku arba panaudoti kitokias veiksmingas priemones.

 

Pavojingų atspindžių atpažinimas

 

11. Būtinas išsamus supratimas apie:

 

1)    vietos nustatymą radaru pagal kranto objektus ir jūros navigacijos ženklus;

 

2)    vietos nustatymo pagal nuotolius ir pelengus tikslumą;

 

3)    radaro informacijos tikslumo sutikrinimo su kitomis laivavedybos priemonėmis svarbą;

 

4)    dažno ir reguliaraus nuotolių ir pelengų užrašymo naudą, kai radaru naudojamasi kaip priemone išvengti susidūrimų.

 

Kitų laivų kursas ir greitis

 

12. Būtinas išsamus supratimas apie:

 

1)    įvairius būdus, kuriais galima nustatyti kitų laivų kursą ir greitį pagal užrašomus atstumus ir pelengus, įskaitant:

 

1)    nestabilizuotą santykinį žymėjimą;

 

2)    stabilizuotą santykinį žymėjimą;

 

3)    tikrąjį žymėjimą;

 

2)    vizualaus ir radiolokacinio stebėjimo sąryšį, įskaitant kitų laivų kurso ir greičio nustatymo ypatybes bei tikslumą ir kitų laivų judėjimo pokyčių nustatymą.

 

Didžiausio suartėjimo su kursą kertančiais, atplaukiančiais ir lenkiančiais laivais laikas ir atstumas

 

13. Būtinas išsamus supratimas apie:

 

1)    užrašytų duomenų panaudojimą:

 

1.1) didžiausio suartėjimo atstumui bei pelengui išmatuoti;

 

2)    laikui iki mažiausio suartėjimo nustatyti;

 

2.1) dažno ir reguliaraus stebėjimo svarbą.

 

Kitų laivų kurso ir greičio pokyčių nustatymas

 

14. Būtinas išsamus supratimas apie:

 

1)    kitų laivų kurso ir (arba) greičio pokyčių poveikį jų atspindžių judėjimui ekrane;

 

2)    laiko tarpą nuo kurso ar greičio pakeitimo iki jo nustatymo;

 

3)    nedidelių kurso arba greičio pokyčių pavojingumą, palyginti su didesniais pakeitimais jų nustatymo greitumo ir tikslumo atžvilgiu.

 

Savojo laivo kurso ir greičio arba jų abiejų keitimo poveikis

 

15. Būtinas išsamus supratimas apie savojo laivo manevrų poveikį santykinio judėjimo  atvaizdui ir apie kitų laivų judėjimo poveikį, taip pat apie santykinio atvaizdavimo stabilizavimo pagal kompasą pranašumus.

 

16. Būtinas su tikrojo judėjimo atvaizdavimu susijęs išsamus supratimas apie:

 

1)    poveikį paklaidų, atsirandančių dėl:

 

1.1) netikslaus greičio ir kurso įvedimo;

 

2)    stabilizavimo pagal kompasą įtaiso, valdančio stabilizuotą santykinį atvaizdą, duomenų;

 

2.1) savojo laivo kurso ar greičio, arba jų abiejų, keitimo poveikį ekrane atvaizduojamam kitų laivų atspindžių judėjimui;

 

3)    laivo greičio ir atliekamų stebėjimų dažnumo sąryšį.

 

Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti taikymas

 

17. Būtinas išsamus supratimas apie Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti ir naudojimosi radaru sąryšį, įskaitant:

 

1)    veiksmus, kuriais siekiama išvengti susidūrimo, pavojus, kylančius dėl nepakankama informacija paremtų išvadų, ir nedidelių kurso arba greičio pakeitimų pavojingumą;

 

2)    plaukimo saugiu greičiu, kai radaru naudojamasi siekiant išvengti susidūrimo o, pranašumus;

 

3)    ryšį tarp plaukimo greičio ir didžiausio suartėjimo atstumo ir laiko bei įvairių tipų laivų manevrinių savybių;

 

4)    pranešimų apie radaro stebėjimus bei tikslaus tokių pranešimų procedūrų nustatymo svarbą;

 

5)    naudojimąsi radaru gero matomumo sąlygomis išsiaiškinant jo galimybes ir apribojimus, radaro ir vizualiems stebėjimams palyginti bei informacijos santykiniam tikslumui įvertinti;

 

6)    radaro panaudojimo laiku naktį, kai geras matomumas ir kai yra požymių, jog matomumas gali pablogėti, svarbą;

 

7)    radaro atvaizduojamos informacijos palyginimą su jūrlapių informacija;

 

8)    skirtumų tarp įvairių nuotolio skalių poveikį.

 

 

 

SU AUTOMATINIO RADIOLOKACINIO KURSŲ ŽYMĖJIMO SISTEMOS (ARPA) PRAKTINIU PANAUDOJIMU SUSIJĘS RENGIMAS IR VERTINIMAS

 

18. Pagal Automatinio radiolokacinio kursų žymėjimo sistemos (ARPA) praktinio panaudojimo rengimą ir vertinimą turėtų būti:

 

1)    reikalaujama prieš tai išeiti radiolokacinio stebėjimo bei kurso žymėjimo rengimo kursą arba sujungti šį rengimą su rengimu, nurodytu 19–35 dalyse*;

 

2)    įtraukta ARPA treniruoklių įranga;

 

3)    atitiktis normatyvams, kurie yra ne mažesni negu nurodytieji 19–35 dalyse.

 

19. Tais atvejais, kai ARPA rengimas yra numatomas kaip bendrojo rengimo pagal 1978 m. JRAB konvencijos nuostatas dalis, kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai turėtų turėti supratimą apie veiksnius, darančius poveikį remiantis ARPA teikiama ir kita laivavedybos informacija priimamiems sprendimams, taip pat gebėti panašiai įvertinti šiuolaikinių elektroninių laivavedybos sistemų eksploatavimo aspektus ir jų sistemines klaidas. Šis rengimas turėtų būti pažangus, derinamas su asmeniui paskirta atsakomybe ir su pagal 1978 m. JRAB konvenciją jos Šalių išduodamais pažymėjimais.

 

Teoriniai dalykai ir demonstravimas

 

Galimi per didelio pasikliovimo ARPA pavojai

 

20. Suvokimas, jog ARPA yra vien laivavedybos priemonė ir kad:

 

1)  ARPA ir jos daviklių apribojimai kelia pavojų dėl pernelyg didelio pasikliovimo sistema, ypač kai ja naudojamasi vietoj vizualaus stebėjimo;

 

2)  būtina visada laikytis „Laivavedybos budėjimo principų“ ir „Laivavedybos budėjimo rekomendacijų“.

 

Pagrindiniai ARPA sistemų tipai ir jų ekranų techniniai duomenys

 

21. Pagrindinių šiuo metu naudojamų ARPA sistemų išmanymas; įvairūs jų ekranų techniniai duomenys ir supratimas, kada reikia naudotis stabilizavimo jūros dugno arba vandens atžvilgiu režimais ir vaizdavimo būdais „viršuje šiaurė“, „viršuje kursas“ ar „viršuje laivo priekis“.

 

TJO nustatyti ARPA eksploatacijos normatyvai

 

22. Supratimas apie TJO nustatytus ARPA eksploatacijos normatyvus, visų pirma apie tikslumo normatyvus**.

 

Sistemos darbą ir tikslumą lemiantys veiksniai

 

23. ARPA daviklių įvedamų radaro, kompaso ir greičio duomenų veikimo parametrai ir daviklių veikimo sutrikimų poveikis ARPA duomenų tikslumui.

 

24. Žinios apie:

 

1)    radiolokacinių nuotolio ir pelengo skiriamosios gebos ir tikslumo apribojimų bei kompaso ir greičio duomenų perkėlimo tikslumo apribojimų poveikį iš ARPA gaunamų duomenų tikslumui;

 

2)    veiksnius, lemiančius vektorių tikslumą.

 

Objektų sekimo pajėgumai ir apribojimai

 

25. Žinios apie:

 

1)    objektų atrinkimo automatiniam sekimo fiksavimui kriterijus;

 

2)    veiksnius, sudarančius sąlygas teisingai pasirinkti rankiniu būdu fiksuojamus sekimo objektus;

 

3)    efektus, susijusius su „pamestų“ objektų sekimu ir objektų atspindžių silpnėjimu;

 

4)    aplinkybes, dėl kurių įvyksta fiksuoto sekimo „peršokimas“ (sekamo objekto savaiminis pakeitimas kitu), ir kaip jos veikia atvaizduojamus duomenis.

 

Su duomenų apdorojimu susijęs delsimas

 

26. Žinios apie delsimą, būdingą apdorotos ARPA informacijos atvaizdavimui, visų pirma fiksuojant ir pakartotinai fiksuojant objektą norint jį sekti arba kai sekamas objektas manevruoja.

 

Eksploataciniai įspėjimai, jų naudingumas ir apribojimai

 

27. ARPA eksploatacinių įspėjimų panaudojimo, naudingumo bei apribojimų suvokimas ir, kai tai pritaikoma, tinkamas jų reguliavimas, kad būtų išvengta nereikalingų trukdžių.

 

Eksploataciniai sistemos patikrinimai

 

28. Žinios apie:

 

1)    ARPA tikrinimo dėl sutrikimų būdai, įskaitant funkcinį automatinį įrangos pasitikrinimą;

 

2)    atsargumo priemones, kurių reikia imtis sutrikus veikimui.

 

Automatinis ir rankinis objektų fiksavimo prireikus juos sekti būdas ir jų atitinkami apribojimai

 

29. Žinios apie abiem objektų fiksavimo prireikus juos sekti būdams būdingus apribojimus dėl aplinkybių, kai esama daug objektų, ir objektų atspindžių susilpnėjimo bei sekimo „peršokimo“ ant kito objekto poveikį fiksavimui.

 

Tikrieji ir santykiniai vektoriai ir tipinis grafinis informacijos apie objektus ir pavojaus zonas atvaizdavimas

 

30. Išsamios žinios apie tikruosius ir santykinius vektorius; objekto tikrojo kurso ir greičio nustatymas, įskaitant:

 

1)    pavojingumo įvertinimą, numatomo didžiausio suartėjimo taško ir numatomo laiko iki didžiausio suartėjimo momento nustatymą pagal vektorių ekstrapoliaciją į priekį, grafinį pavojaus zonų atvaizdavimą;

 

2)    savojo laivo ir (arba) objektų kurso ir (arba) greičio pakeitimo poveikį numatomam didžiausio suartėjimo taškui ir numatomam laikui iki didžiausio suartėjimo momento bei pavojaus zonoms;

 

3)    netikslaus vektorių bei pavojaus zonų nustatymo poveikį;

 

4)    perėjimo nuo tikrųjų prie santykinių vektorių ir atvirkščiai nauda.

 

Informacija apie ankstesnes sekamų objektų buvimo vietas

 

31. Žinios apie sekamų objektų ankstesnių buvimo vietų nustatymą, ankstesnės buvimo vietos duomenų panaudojimą objektų paskutiniams manevrams susekti ir žinios apie patikrinimą, ar ARPA atliekamas objektų sekimas atitinka tikrovę.

 

Praktiniai dalykai

 

Ekranų sureguliavimas ir jų priežiūra

 

32. Gebėjimas pademonstruoti:

 

1)    tinkamą paleidimo procedūrą, kad būtų optimaliai atvaizduota ARPA teikiama informacija;

 

2)    atvaizdavimo režimo pasirinkimą; stabilizuotą santykinio judėjimo atvaizdavimą ir tikrojo judėjimo atvaizdavimą;

 

3)    tinkamą visų reguliuojamų radaro valdymo prietaisų nustatymą, kad būtų optimaliai atvaizduoti duomenys;

 

4)    prireikus reikalaujamo greičio pasirinkimą įvesti į ARPA;

 

5)    ARPA kurso žymėjimo valdymo prietaisų, rankinio / automatinio objektų fiksavimo prireikus juos sekti būdo, duomenų vektorinio / grafinio vaizdavimo pasirinkimą;

 

6)    vektorinio / grafinio vaizdavimo laiko skalės pasirinkimą;

 

7)    draudžiamų zonų metodo panaudojimą, kai ARPA taikomas automatinis objektų fiksavimo prireikus juos sekti būdas;

 

8)    eksploatacinius radaro, kompaso, greičio daviklių bei ARPA patikrinimus.

 

Eksploataciniai sistemos bandymai

 

33. Gebėjimas atlikti sisteminius patikrinimus ir nustatyti ARPA teikiamos informacijos tikslumą, įskaitant įrenginio gebėjimą imituoti manevrus ir palyginti su kurso žymėjimu pagal pagrindinį radarą.

 

Informacijos gavimas iš ARPA atvaizdavimo

 

34. Pademonstruoti gebėjimą gauti informaciją taikant tiek santykinį, tiek tikrąjį judėjimo atvaizdavimo būdą, įskaitant:

 

1)    pavojingų atspindžių atpažinimą;

 

2)    objekto santykinio judėjimo greitį ir kryptį;

 

3)    laiką iki numatomo didžiausio suartėjimo su objektu ir didžiausio suartėjimo atstumą;

 

4)    objektų kursą ir greitį;

 

5)    objektų kurso ir greičio keitimosi nustatymą ir tokios informacijos apribojimus;

 

6)    savojo laivo kurso ar greičio, arba jų abiejų, keitimo poveikį;

 

7)    manevrų imitavimo valdymą.

 

1972 m. Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti (su vėlesniais pakeitimais) taikymas

 

35. Potencialių susidūrimo aplinkybių analizė remiantis atvaizduojamąja informacija, taip pat veiksmų itin pavojingo suartėjimo aplinkybėms išvengti apskaičiavimas ir patys veiksmai, laikantis galiojančių 1972 m. Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti (su vėlesniais pakeitimais).

 

 

 

MOKYMAS DIRBTI SU ELEKTRONINIŲ JŪRLAPIŲ RODYMO IR INFORMACIJOS SISTEMOMIS (ECDIS) IR JŲ VERTINIMAS

 

Įžanga

 

36. Tais atvejais, kai dirbti su elektroninių jūrlapių rodymo ir informacijos sistemomis (ECDIS) mokoma ir jos vertinamos taikant imitavimo sistemas, būtina atkreipti dėmesį į toliau nurodytas išankstines nuostatas.

 

37. Dirbti su ECDIS mokymas ir jų vertinimas turi:

 

1) apimti ECDIS taikomos imitavimo įrangos naudojimą; ir

 

2) atitikti ne žemesnio lygmens nei 38–65 dalyse nurodytus normatyvus.

 

38. ECDIS taikoma imitavimo įranga be to, kad turi atitikti visus JRAD kodekso A-I/12 poskyryje nurodytus ir taikytinus veikimo charakteristikų normatyvus, taip pat privalo imituoti laivavedybos įrangos darbą ir tiltelio valdymo funkcijas, kurios turi atitikti visus Organizacijos priimtus ir taikytinus eksploatacijos normatyvus, veiksmingai naudoti signalizacinę įrangą ir:

 

1) sukurti tikrovišką darbo aplinką, įskaitant laivavedybos valdymo funkcijas ir ryšio priemones, taip pat įrangą, tinkamą laivavedybos ir stebėjimo užduotims atlikti ir manevravimo įgūdžiams vertinti; ir

 

2) iš tikro imituoti „savojo laivo“ duomenis atviroje jūroje, įskaitant oro sąlygas, potvynių sukeliamus svyravimus ir sroves.

 

39. Darbas su ECDIS sistema ir praktinis mokymasis, jei įmanoma, turi būti organizuojami taikant imitavimo sistemas. Siekiant padidinti mokomų asmenų suvokimą apie galimus pavojus, kylančius netinkamai naudojantis ECDIS sistema, mokomuosius pratimus patartina atlikti realiomis sąlygomis. Pagreitinto laiko tėkmės režimas gali būti taikomas tik parodomaisiais tikslais.

 

Bendroji dalis

 

ECDIS mokymo programos tikslai

 

40. Pagal ECDIS mokymo programą mokomi asmenys turi sugebėti:

 

1) valdyti ECDIS įrangą, atlikti laivavedybos funkcijas, rinkti ir vertinti visą aktualią informaciją, o įrangai sugedus imtis atitinkamų veiksmų;

 

2) nurodyti svarbiausias rodomų duomenų klaidas ir įprastas aiškinimo klaidas; ir

 

3) išaiškinti priežastis, dėl kurių ECDIS sistema negalima pasikliauti kaip vienintele laivavedybos priemone.

 

Teorinės žinios ir praktika

 

41. Norint, kad ECDIS sistema būtų naudojamasi saugiai, būtinos žinios apie pagrindines ECDIS sistemos duomenų ir jų pateikimo taisykles, taip pat būtina suvokti galbūt klaidingos informacijos pateikimo ir ECDIS sistemos galimybių ribas ir pagrindinius pavojus, todėl reikia išklausyti reikiamas teorijos paskaitas. Jei įmanoma, tokių paskaitų turinys turi būti visiems suprantamas, jose reikėtų pateikti praktinių pavyzdžių, kurie dirbant imitavimo įranga turi būti parodomi dar kartą.

 

42. Siekiant užtikrinti, kad ECDIS įranga būtų naudojama saugiai ir kad su ECDIS sistema susijusi informacija (ECDIS laivavedybos funkcijos, visos susijusios informacijos pasirinkimas ir vertinimas, susipažinimas su ECDIS sistemos operatoriaus sąsaja) būtų išaiškinta tinkamai, didžiąją darbo su ECDIS sistema mokymo kurso dalį turi sudaryti praktiniai užsiėmimai ir pratybos, kuriose dirbama naudojantis ECDIS imitatoriumi.

 

43. Norint apibrėžti mokymo programos tikslus, pirmiausia būtina nustatyti veiklos rūšį. Kiekvienai veiklos rūšiai turi būti parengiamas atskiras ir išsamus mokymosi tikslų sąrašas.

 

Pratybos naudojant imitatorius

 

44. Siekiant, kad  mokomi asmenys įgytų reikiamų praktinių įgūdžių, pratimai turi būti atliekami naudojant individualius ECDIS imitatorius arba visas numatomas užduotis apimančius imitatorius kartu su ECDIS sistema. Laivavedybos pratyboms rekomenduojama naudoti laivavedybos imitatorius, kuriais galima sukurti sudėtingas laivavedybos sąlygas. Pratimais turi būti užtikrinamos įvairaus masto pratybos, taikant skirtingą laivavedybos ir galimą ekrano režimą, kad mokomi asmenys galėtų pritaikyti įrangą skirtingomis ir konkrečiomis aplinkybėmis.

 

45. Pratimų ir scenarijų pasirinkimas priklauso nuo turimos imitavimo įrangos. Jei yra galimybė naudoti vieną arba kelias ECDIS darbo stotis ir vieną visas užduotis apimantį imitatorių, ECDIS darbo stotys pirmiausia gali būti svarbios susipažinti su ECDIS sistema ir plaukimo kelio planavimo pratimams, o visas užduotis apimantis imitatorius pirmiausia gali būti naudojamas pratimams, susijusiems su plaukimo kelio stebėjimo funkcijomis realiu laiku, sukuriant kuo realesnes sąlygas ir imituojant visą laivavedybos darbo apkrovą. Užduotys per pratybas turi būti vis sudėtingesnės, kol praktikantai neįsisavina visų mokomo dalyko aspektų.

 

46. Pratimai turi būti kuo labiau susiję su realybe, todėl siūloma pratimus atlikti fiktyvioje jūroje. Skirtingiems mokymosi tikslams parinktos įvairios situacijos, funkcijos ir veiksmai, atliekami skirtingose jūros zonose, gali būti sujungiami į vieną pratimą ir atliekami iškart.

 

47. Pagrindinis imitavimo pratimų tikslas – užtikrinti, kad mokomi asmenys įvertintų atsakomybę dirbant su ECDIS sistema visais su saugumu susijusiais aspektais ir būtų visiškai susipažinę su sistemos ir įrangos naudojimu.

 

Pagrindiniai ECDIS sistemų tipai ir jų ekranų duomenys

 

48. Mokomi asmenys turi gauti žinių apie pagrindinius naudojamų ECDIS sistemų tipus, skirtingus jų ekranų duomenis, duomenų struktūrą ir suvokti:

 

1) vektorinių ir taškinių žemėlapių skirtumus;

 

2) ECDIS ir ECS sistemų skirtumus;

 

3) ECDIS ir RCDS sistemų skirtumus;*

 

4) ECDIS sistemos duomenis ir skirtingus jos sprendinius; ir

 

5) specialios paskirties sistemų (skirtų neįprastoms / avarinėms situacijoms) duomenis.

 

Pavojai, atsirandantys dėl per didelio pasitikėjimo ECDIS sistema

 

49. Darbo su ECDIS sistema mokymo programoje būtina atkreipti dėmesį į:

 

1) ECDIS sistemos, kaip laivavedybos priemonės, galimybių ribas;

 

2) galimą riziką, atsirandančią dėl netinkamo sistemos veikimo;

 

3) sistemos, įskaitant jos jutiklius, galimybių ribas;

 

4) hidrografinių duomenų paklaidas; vektorinių ir taškinių elektroninių jūrlapių galimybių ribas (ECDIS–RCDS ir ENC–RNC sistemų palyginimas); ir

 

5) galimą pavojų, atsirandantį dėl žmogaus klaidos.

 

Išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas periodiniams patikrinimams, ypač laivo padėties tikrinimui, taikant su ECDIS sistema nesusijusius metodus.

 

Klaidingos informacijos atpažinimas

 

50. Žinios apie įrangos galimybių ribas ir klaidingai pateiktos informacijos atpažinimas yra esminiai įgūdžiai, leidžiantys saugiai naudoti ECDIS sistemą. Mokymo kursuose ypatingas dėmesys skiriamas:

 

1) įrangos veikimo charakteristikų normatyvams;

 

2) radaro perduodamos informacijos pateikimui elektroniniuose jūrlapiuose, radaro perduodamo vaizdo ir elektroninio jūrlapio vaizdo neatitikimams pašalinti;

 

3) galimiems elektroninių ir išspausdintų jūrlapių neatitikimams;

 

4) galimiems elektroninių jūrlapių mastelių neatitikimams (viršytam arba nepasiektam reikiamam masteliui);

 

5) skirtingų padėties nustatymo atskaitos sistemų naudojimo įtakai;

 

6) skirtingų horizontalių ir vertikalių atskaitos taškų naudojimo įtakai;

 

7) laivo judėjimo jūros keliu įtakai;

 

8) ECDIS sistemos galimybių riboms, naudojant taškinio grafiko režimą;

 

9) svarbiausioms klaidoms atvaizduojant:

 

9.1) savo laivo padėtį;

 

9.2) radarų perduodamus duomenis bei ARPA ir AIS informaciją;

 

9.3) skirtingas geodezines koordinačių sistemas; ir

 

10) rankinio arba automatinio duomenų koregavimo rezultatams patikrinti:

 

10.1) jūrlapio duomenų ir radaro perduodamam vaizdui palyginti; ir

 

10.2) savo laivo padėčiai patikrinti taikant kitas atskiras padėties nustatymo sistemas.

 

51. Būtina paaiškinti klaidas, kurios daromos aiškinant gautą informaciją ir būdus, padedančius išvengti aiškinimo klaidų. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytas implikacijas:

 

1) per didelio ekrane rodomo vaizdo mastelio ignoravimas;

 

2) nekritiškas informacijos apie savo laivo padėtį vertinimas;

 

3) ekrano režimų painiojimas;

 

4) jūrlapių mastelių painiojimas;

 

5) atskaitos sistemų painiojimas;

 

6) skirtingų informacijos pateikimo režimų taikymas;

 

7) skirtingų vektoriaus stabilizavimo režimų taikymas;

 

8) skirtumas tarp tikrosios ir girokompaso (radaro) šiaurės krypties;

 

9) tų pačių duomenų atskaitos sistemų naudojimas;

 

10) tinkamo jūrlapio mastelio naudojimas;

 

11) geriausiai konkrečiai padėčiai ir aplinkybėms tinkamo jutiklio naudojimas;

 

12) teisingų apsaugos duomenų įrašymas:

 

12.1) savo laivo apsauginis kontūras;

 

12.2) saugus gylis (saugūs vandenys);

 

12.3) įvykiai; ir

 

13) tinkamas naudojimasis visais prieinamais duomenimis.

 

52. Suvokimas, kad RCDS yra tik pagalbinė laivavedybos priemonė, ir supratimas, kad pasirinkus RCDS režimą, ECDIS įranga turi būti naudojama tik kartu su tinkamu ir naujausiu išspausdintų jūrlapių komplektu:

 

1) darbo taikant RCDS režimą skirtumai, aprašyti SN.1/Circ.207/Rev.1 „RCDS ir ECDIS sistemų skirtumai“; ir

 

2) ECDIS sistema, pasirinkus bet kokį režimą, turi būti taikoma mokymui su tinkamų ir naujausių jūrlapių komplektu.

 

Veiksniai, turintys įtakos sistemos veikimo charakteristikoms ir tikslumui

 

53. Būtina išmanyti pagrindinius ECDIS sistemos veikimo principus ir gauti absoliučias praktines toliau nurodytų dalykų žinias:

 

1) ECDIS sistemos paleidimas ir nustatymas, duomenų jutiklių įjungimas, palydovinių ir radijo laivavedybos sistemų imtuvai, radaras, girokompasas, rašytuvas, echolotas, jutiklių tikslumas ir galimybių ribos, matavimo paklaidų įtaka nustatant laivo padėtį, manevravimas įvertinant kurso indikatoriaus paklaidas, kompaso paklaidos įtaka kurso nustatymo tikslumui, seklumų įtaka registratoriaus veikimo charakteristikoms, raškytuvo duomenų įtaka greičio apskaičiavimo tikslumui, jūros būsenos įtaka echoloto veikimo charakteristikoms; ir

 

2) galiojančios elektroninių jūrlapių ir Organizacijos naudojamų informacinių sistemų veikimo charakteristikos*.

 

Pratybos

 

Ekrane rodomo vaizdo nustatymas ir išsaugojimas

 

54. Turi būti įgyta šių žinių ir įgūdžių:

 

1) tinkamas paleidimas ir optimalus ECDIS sistemos perduodamos informacijos atvaizdavimas;

 

2) informacijos pateikimo būdo pasirinkimas (standartinis, pagrindinis, papildomos aktualios informacijos atvaizdavimas);

 

3) teisingas visų radaro / ARPA sistemos perduodamų kintamųjų nustatymas ir optimalus duomenų atvaizdavimas;

 

4) patogios konfigūracijos pasirinkimas;

 

5) reikiamos ir tinkamos greičio įvesties ECDIS sistemai pasirinkimas;

 

6) vektorių laiko grafiko pasirinkimas; ir

 

7) darbiniai padėties patikrinimai, radaras / ARPA, kompasas, greičio įvesties jutikliai ir ECDIS.

 

Elektroninių jūrlapių naudojimas

 

55. Turi būti įgyta šių žinių ir įgūdžių:

 

1) pagrindiniai ECDIS duomenų ekrano parametrai ir laivavedybai tinkamos informacijos pasirinkimas;

 

2) automatinės funkcijos laivui stebėti, pvz., laivo padėtis, judėjimo kryptis, greitis, su saugumu susiję duomenys ir laikas;

 

3) rankinio valdymo funkcijos (rodyklė, elektroninė vizyro linija, žiedinė nuotolio atskaita);

 

4) elektroninio jūrlapio turinio pasirinkimas ir keitimas;

 

5) mastelio keitimas (įskaitant per didelio ir per mažo mastelio pasirinkimą);

 

6) vaizdo didinimas;

 

7) savo laivo apsaugos duomenų nustatymas;

 

8) dienos ir nakties režimų pasirinkimas;

 

9) visų jūrlapyje naudojamų simbolių ir trumpinių supratimas;

 

10) skirtingų žymeklių ir elektroninių skalių laivavedybos duomenims gauti naudojimas;

 

11) zonos stebėjimas skirtingomis kryptimis ir grįžimas prie laivo padėties;

 

12) reikiamų zonų suradimas, geografinių koordinačių naudojimas;

 

13) privalomų duomenų, atitinkančių laivavedybos padėtį, sluoksnių atvaizdavimas;

 

14) tinkamų ir nedviprasmių duomenų parinkimas (padėtis, kursas, greitis ir kt.);

 

15) kapitono pastabų įrašymas;

 

16) šiaurės krypties ir kitų orientavimosi būdų taikymas; ir

 

17) realiojo ir santykinio judėjimo režimų taikymas.

 

56. Turi būti įgyta šių žinių ir įgūdžių:

 

1) laivo duomenų įrašymas į ECDIS sistemą;

 

2) jūros zonos pasirinkimas planuojant maršrutą:

 

2.1) atitinkamų vandenų peržiūra, nustatant plaukimo jūra maršrutą;

 

2.2) jūrlapio mastelio keitimas;

 

3) naudojamų jūrlapių tinkamumo ir atnaujinimų tikrinimas;

 

4) maršruto planavimas ekrane naudojant ECDIS sistemą, grafinę koregavimo programą, įvertinant rumbo liniją ir plaukimą didžiojo rato lanku:

 

4.1) ECDIS duomenų bazės naudojimas laivavedybos, hidrometeorologiniams ir kitiems duomenims gauti;

 

4.2) posūkio spindulio ir užplaukimo taškų / linijų įvertinimas, išreiškiant juos jūrlapio masteliu;

 

3) pavojingų gylių ir zonų bei saugaus gylio kontūrų žymėjimas;

 

4) maršruto taškų žymėjimas, maršrutą derinant su persikertančiais gylio kontūrais ir kritiniais nukrypimais nuo nurodyto kurso, papildant, keičiant ir šalinant maršruto taškus;

 

5) saugaus greičio įvertinimas;

 

6) suplanuoto maršruto tikrinimas vertinant laivavedybos saugumą; ir

 

7) avarinės signalizacijos signalų ir įspėjimų perdavimas;

 

5) maršruto planavimas, skaičiavimus įrašant į lentelę, įskaitant:

 

5.1) maršruto taškų parinkimą;

 

5.2) maršruto taškų sąrašo atšaukimą;

 

3) planavimo pastabas;

 

4) suplanuoto maršruto tikslinimą;

 

5) suplanuoto maršruto tikrinimą vertinant laivavedybos saugumą;

 

6) alternatyvaus maršruto planavimą;

 

7) suplanuoto maršruto išsaugojimą, įkėlimą, perkėlimą ir maršrutų šalinimą;

 

8) monitoriuje rodomo vaizdo kopijavimą ir maršruto spausdinimą;

 

9) suplanuoto maršruto redagavimą ir keitimą;

 

10) saugių parametrų nustatymą, atsižvelgiant į laivo matmenis ir manevravimo parametrus;

 

11) atgalinio maršruto planavimą; ir

 

12) kelių maršrutų sujungimą.

 

Maršruto stebėjimas

 

57. Turi būti įgyta šių žinių ir įgūdžių:

 

1) laivo padėties nustatymas, naudojant kitų šaltinių duomenis arba alternatyvius ECDIS sistemos metodus;

 

2) žiūrėjimo į priekį funkcijos naudojimas:

 

2.1) jūrlapių ir jų mastelių keitimas;

 

2.2) laivavedybos jūrlapių peržiūra;

 

3) vektoriaus laiko pasirinkimas;

 

4) laivo padėties po tam tikro laiko intervalo nuspėjimas;

 

5) suplanuoto maršruto keitimas (maršruto keitimas);

 

6) kitų šaltinių duomenų įrašymas, nustatant vėjo ir srovės įtaką dreifui;

 

7) tinkama reakcija suveikus signalizacijai;

 

8) geodezinių duomenų paklaidų taisymo įrašymas;

 

9) laiko žymų vaizdavimas laivo maršrute;

 

10) rankinis laivo padėties įrašymas; ir

 

11) koordinačių, kurso, rumbų ir atstumų matavimas jūrlapyje.

 

Signalizacija

 

58. Žinios ir gebėjimai tinkamai suprasti ir reaguoti į visų tipų sistemų, tokių kaip laivavedybos jutiklių, indikatorių, duomenų ir jūrlapių, signalizacijos, įskaitant garsinės ir vaizdinės signalizacijos sistemą, naudojimą ir įjungimą šiais atvejais:

 

1) kito jūrlapio nebuvimas ECDIS duomenų bazėje;

 

2) saugumo kontūro kirtimas;

 

3) kampinio nukrypimo nuo kurso ribų viršijimas;

 

4) nukrypimas nuo suplanuoto maršruto;

 

5) priartėjimas prie maršruto taško;

 

6) priartėjimas prie kritinio taško;

 

7) skirtumas tarp apskaičiuoto ir faktinio atvykimo į maršruto sustojimo vietą laiko;

 

8) informacija apie nepakankamą arba viršytą mastelį;

 

9) priartėjimas prie izoliuoto pavojaus arba pavojaus zonos;

 

10) tam tikros zonos kirtimas;

 

11) skirtingų geodezinių duomenų pasirinkimas;

 

12) priartėjimas prie kitų laivų;

 

13) budėjimo nutraukimas;

 

14) laikmačio perjungimas;

 

15) nesėkmingas bandymas atlikti sistemos patikrinimą;

 

16) padėties nustatymo funkcijos, naudojamos ECDIS sistemoje, klaida;

 

17) nesėkmingas bandymas apskaičiuoti maršrutą; ir

 

18) laivo padėties nustatymo, naudojant laivavedybos sistemą, klaida.

 

Rankinis laivo padėties ir judėjimo parametrų keitimas

 

59. Turi būti įgyta rankinio taisymo žinių ir įgūdžių:

 

1) laivo padėties nustatymas, taikant maršruto apskaičiavimo režimą, kai palydovinės ir radijo laivavedybos sistemos imtuvas išjungtas;

 

2) laivo padėties nustatymas, kai automatiškai gaunamos koordinatės netikslios; ir

 

3) kurso ir greičio reikšmės.

 

Laivo registro įrašai

 

60. Turi būti įgyta šių žinių ir įgūdžių:

 

1) automatinis nuplaukto kelio registras;

 

2) ankstesnio kelio keitimas, įvertinant:

 

2.1) duomenų registro įrašus;

 

2.2) intervalų registro įrašus;

 

2.3) naudojamos duomenų bazės patikrinimą;

 

3) įrašų peržiūra elektroniniame laivo registre;

 

4) momentinis duomenų išsaugojimas elektroniniame laivo registre;

 

5) laivo laiko keitimas;

 

6) papildomų duomenų įrašymas;

 

7) elektroninio laivo duomenų registro spausdinimas;

 

8) automatinio duomenų registravimo laiko intervalai;

 

9) kelionės duomenų ir ataskaitų derinimas; ir

 

10) sąsajos su kelionės duomenų registru (VDR).

 

Jūrlapių duomenų atnaujinimas

 

61. Turi būti įgyta šių žinių ir įgūdžių:

 

1) rankinis elektroninių jūrlapių duomenų atnaujinimas. Ypatingą dėmesį būtina atkreipti į atskaitos elipsoido ir matavimo vienetų jūrlapyje ir korekciniame tekste, suderinamumą;

 

2) pusiau automatinis elektroninių jūrlapių duomenų atnaujinimas, naudojant elektroninių jūrlapių formatu elektroninėje laikmenoje gautus duomenis; ir

 

3) automatinis elektroninių jūrlapių duomenų atnaujinimas, naudojant per elektroninių duomenų perdavimo linijas gautas atnaujinimo rinkmenas. Tais atvejais, kai dėl neatnaujintų duomenų tikėtina kritinė padėtis, asmenys privalo atlikti specialiai šiam tikslui numatytą jūrlapių atnaujinimo procedūrą.

 

ECDIS sistemos naudojimas, prijungus radarą / ARPA

 

62. Turi būti įgyta šių žinių ir įgūdžių:

 

1) ARPA prijungimas prie ECDIS;

 

2) tikslinio objekto greičio vektorių nustatymas;

 

3) tikslinio objekto kelio nustatymas;

 

4) tikslinio objekto kelio duomenų išsaugojimas;

 

5) tikslinių objektų duomenų lentelės peržiūra;

 

6) radaro veikimo zonos ir jūrlapyje matomų geografinių objektų suderinimas;

 

7) vieno arba kelių manevrų imitavimas;

 

8) savo laivo padėties koregavimas, taikant iš ARPA gautą atskaitos tašką; ir

 

9) korekcijos, naudojant ARPA žymeklį ir elektroninę skalę.

 

Taip pat žr. B-I/12 poskyryje pateikiamus nurodymus dėl imitavimo įrangos naudojimo (naudojant radarą ir ARPA), visų pirma 17–19 ir 36–38 dalis.

 

Su AIS sujungtos ECDIS sistemos naudojimas

 

63. Turi būti įgyta šių žinių ir įgūdžių:

 

1) sąsaja su AIS;

 

2) AIS duomenų aiškinimas;

 

3) tikslinio objekto greičio vektorių nustatymas;

 

4) tikslinio objekto kelio nustatymas; ir

 

5) tikslinio objekto kelių išsaugojimas.

 

Įspėjimai, jų pranašumai ir galimybės

 

64. Mokomi asmenys turi žinoti visus ECDIS sistemos įspėjimus, kaip jie naudojami, kokie pranašumai ir kokios galimybės, taip pat jų suveikimo parinktis, išvengiant melagingo suveikimo, jei taikytina.

 

Sistemos veikimo bandymai

 

65. Turi būti įgyta šių žinių ir įgūdžių:

 

1) ECDIS sistemos tikrinimo būdai, įskaitant savaiminį funkcijų patikrinimą;

 

2) atsargumo priemonės, kurių būtina imtis nustačius gedimą; ir

 

3) tinkamas atsarginės sistemos veikimas (perėmimas ir laivavedyba taikant atsarginę sistemą).

 

Apklausa ir rezultatų ataskaita

 

66. Instruktorius privalo apklausti ir išanalizuoti visų mokomų asmenų atliktų pratimų rezultatus ir juos išspausdinti. Apklausai skiriamas laikas sudaro 10–15 proc. viso pratyboms su imitatoriais skirto laiko.

 

 

 

REKOMENDUOJAMI PAPILDOMŲ TRENIRUOKLIŲ TIPŲ EKSPLOATACIJOS NORMATYVAI

 

67. Papildomos rengimui ir (arba) kompetencijai įvertinti arba įgūdžiams demonstruoti naudojamos treniruoklių įrangos eksploatacijos normatyvai. Tokių treniruoklių naudojimas apima šiuos dalykus (bet jais neapsiriboja):

 

1)    laivavedybą ir budėjimą;

 

2)    laivo valdymą ir jo manevravimą;

 

3)    darbą su kroviniais ir jų sukrovimą;

 

4)    radijo ryšį;

 

5)    pagrindinių variklių bei pagalbinių mechanizmų eksploatavimą.

 

Treniruokliai laivavedybos ir budėjimo įgūdžiams įtvirtinti

 

68. Laivavedybos ir budėjimo įgūdžiams  įtvirtinti skirti treniruokliai, be visų jiems taikytinų A-I/12 poskyryje nurodytų eksploatacijos normatyvų, turėtų gebėti imituoti tą laivavedybos įrangą ir tuos tiltelyje esančius valdymo prietaisus, kurie atitinka visus jiems taikomus Organizacijos priimtus eksploatacijos normatyvus*, apimti gylio matavimo imitavimą ir:

 

1)  kurti realiu laiku eksploatacinę aplinką, įskaitant laivavedybos kontrolės ir ryšio prietaisus bei įrangą, taikomus toms laivavedybos ir budėjimo užduotims, kurias teks atlikti, ir tiems manevravimo įgūdžiams, kurie bus įvertinami;

 

2)  sudaryti tikrovišką vizualiąją dienos ir nakties aplinką, apimant ir įvairias matomumo sąlygas, arba vien aplinką naktį, kai stebima nuo tiltelio, su mažiausiu mokomam asmeniui prieinamu horizontaliu matymo lauku tuose stebėjimo sektoriuose, kurie atitinka laivavedybai ir budėjimui keliamas užduotis ir tikslus;

 

3)  tikroviškai imituoti „savojo laivo“ dinamines savybes atviruose vandenyse, apimant meteorologinių sąlygų, potvynių ir atoslūgių bei nuolatinių srovių poveikį ir sąveiką su kitais laivais.

 

4) tikroviškai imituoti VTS ryšį tarp laivo ir kranto.

 

Laivo valdymo ir manevravimo imitavimas

 

69. Be 37 dalyje nurodytų eksploatacijos normatyvų, laivo valdymo imitavimo įranga turėtų padėti:

 

1)  sudaryti tikrovišką vizualiąją aplinką, kaip ji matoma nuo tiltelio dieną ir naktį įvairiomis matomumo sąlygomis, stebint mažiausiame mokomam asmeniui prieinamame horizontaliame matymo lauke ir tuose stebėjimo sektoriuose, kurie atitinka laivo valdymo ir manevravimo rengimui keliamas užduotis ir tikslus*;

 

2)  tikroviškai imituoti „savojo laivo“ dinamines savybes suvaržytų plaukiojimo sąlygų vandens keliais, įskaitant seklaus vandens ir artimo kranto poveikį.

 

70. Tais atvejais, kai laivo valdymui ir manevravimui imituoti naudojamasi žmonių valdomais mažesnio mastelio laivų modeliais, tokia įranga, be 68 dalies 3 punkte ir 69 dalies 2 punkte nurodytų eksploatacijos normatyvų, turėtų:

 

1)  pagal jos mastelio sumažinimo veiksnius tiksliai atspindėti tikrus laivo matmenis, plotą, tūrį ir vandens talpą, jo plaukimo greitį ir posūkio trukmę bei kampinį greitį;

 

2)  turėti įtaisus vairui ir varikliams valdyti pagal tikrojo laiko mastelį.

 

Darbo su kroviniais ir jų sukrovimo imitavimas

 

71. Darbą su kroviniais imituojanti įranga turėtų gebėti imituoti visus pritaikomus Organizacijos priimtus eksploatacijos normatyvus** atitinkančią darbo su kroviniais ir jo valdymo įrangą ir apimti įtaisus, leidžiančius:

 

1)  kurti veiksmingą eksploatavimo aplinką, apimančią krovos darbų kontroliavimo postą, aprūpintą konkretų modeliuojamosios krovos sistemos tipą atitinkančiais prietaisais;

 

2)  modeliuoti pakrovimo bei iškrovimo funkcijas ir stovumo bei įtempio duomenis, atitinkančias tas darbo su kroviniais užduotis, kurias reikės atlikti, ir tuos įgūdžius, kurie bus vertinami;

 

3)  imituoti pakrovimo, iškrovimo, balasto priėmimo ir išpumpavimo operacijas bei atitinkamus su tuo susijusius stovumo, diferento, pasvirimo, išilginio stiprumo, sukimo įtempio ir avarinio stovumo apskaičiavimus*.

 

GMDSS ryšio imitavimas

 

72. GMDSS ryšį imituojanti įranga turėtų gebėti imituoti visus Organizacijos priimtus eksploatacijos normatyvus*** atitinkančią GMDSS įrangą ir apimti įtaisus, leidžiančius:

 

1)  imituoti labai aukštų dažnių (VHF), labai aukštų dažnių-skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (VHF-DSC), „NAVTEX“ pranešimų sistemos, avarinių vietą nurodančių radijo švyturių (EPIRB) ir budėjimo režimu veikiančios priėmimo įrangos veikimą – kaip to reikalaujama išduodant ribotos paskirties operatoriaus pažymėjimą;

 

2)  imituoti „INMARSAT-A“, „INMARSAT-B“ ir „INMARSAT-C“ sistemų „laivas–krantas“ ryšio stočių, vidutinių / aukštų dažnių siaurajuostės tiesioginio spausdinimo (MF/HF NBDP), vidutinių / aukštų dažnių skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (MF/HF-DSC), labai aukštų dažnių (VHF), labai aukštų dažnių-skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (VHF-DSC), „NAVTEX“ pranešimų sistemos, avarinių vietą nurodančių radijo švyturių (EPIRB) bei budėjimo režimu veikiančios priėmimo įrangos veikimą – kaip to reikalaujama išduodant bendrosios paskirties operatoriaus pažymėjimą;

 

3) imituoti balso ryšį esant trukdžių fonui;

 

4) imituoti spausdinamo teksto ryšį;

 

5) kurti eksploatacijos realiu laiku aplinką, taikant integruotą sistemą, apimančią bent vieną dėstytojo / egzaminuotojo stotį ir bent dvi GMDSS laivo arba kranto stotis.

 

Pagrindinių variklių ir pagalbinių mechanizmų imitavimas

 

73. Mašinų skyrių imituojanti įranga turėtų gebėti imituoti pagrindinių variklių ir pagalbinių mechanizmų sistemą ir apimti įtaisus, leidžiančius:

 

1)    kurti operacijų jūroje ir uoste realiu laiku aplinką su ryšio priemonėmis ir atitinkamų pagrindinių bei pagalbinių variklių įrangos ir valdymo skydų imitacija;

 

2)    imituoti atitinkamus posistemius, kurie turėtų apimti (bet neapsiriboti) : garo katilus, vairavimo įrangą, elektros energijos bendrąją ir paskirstymo sistemas, įskaitant avarinį energijos tiekimą, taip pat kuro, aušinimo vandens, šaldymo, nuobėgų ir balasto sistemas;

 

3)    stebėti ir įvertinti mašinų bei nuotolinių daviklių veikimą;

 

4)    imituoti mechanizmų darbo sutrikimus;

 

5)    keisti įvairias išorės sąlygas: meteorologinę aplinką, laivo grimzlę, jūros vandens bei oro temperatūrą taip, kad būtų galima daryti poveikį imituojamoms operacijoms;

 

6)    keisti dėstytojo kontroliuojamas išorės sąlygas: garo tiekimo deniui, garo tiekimo į gyvenamąsias patalpas, suslėgto oro tiekimo deniui, ledų sąlygų, denio keliamųjų kranų panaudojimo, didesnio galingumo, laivapriekio traukos, krovininės laivo talpos;

 

7)    keisti dėstytojo kontroliuojamą treniruoklio dinamiką: veikimą avarinėmis sąlygomis, reagavimą į procesus, laivo reagavimą;

 

8)    atskirti tam tikrus procesus, pvz., greičio, elektros energijos tiekimo sistemos, dyzelinio kuro tiekimo sistemos, tepalų tiekimo sistemos, sunkiojo kuro tiekimo sistemos, vandens iš už borto tiekimo sistemos, garo tiekimo sistemos, išmetamosiomis dujomis šildomų garo katilų ir turbogeneratorių – konkrečioms rengimo užduotims atlikti*.

 

 

 

B-I/13 poskyris

 

Rekomendacijos dėl bandymų

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

B-I/14 poskyris

 

Rekomendacijos dėl bendrovių atsakomybės ir dėl kapitonų bei įgulos narių atsakomybės

 

Bendrovės

 

1. Bendrovės turėtų konkretiems laivams sudaryti įvadines programas, skirtas padėti naujai įdarbintiems jūrininkams susipažinti su visomis su jų atsakomybės sritimis susijusiomis procedūromis ir įranga. Taip pat bendrovės privalo užtikrinti, kad:

 

1) visi jūrininkai, dirbantys laive, kuriame naudojamos laisvo kritimo būdu nuleidžiamos gelbėjimo valtys, būtų supažindinti ir išmokyti, kaip reikia įlipti į tokias valtis ir jas nuleisti;

 

2) jūrininkai, paskirti į laisvo kritimo būdu nuleidžiamų gelbėjimo valčių valdymo komandą, prieš pradėdami darbą tokiame laive turi dalyvauti įlaipinimo į valtis, jų nuleidimo ir grąžinimo atgal į laivą mokymo kursuose, įskaitant bent vienose laisvo kritimo būdu nuleidžiamos gelbėjimo valties paleidimo pratybose; ir

 

3) specialistai, kurie turės naudotis GMDSS įranga, prieš pradėdami darbą laive ir po tam tikro laiko, būtų supažindinami, kaip naudoti GMDSS įrangą.

 

2. Supažindinimo mokymo kursuose, aprašytuose A-I/14 poskyrio 3 dalyje, mokomi asmenys turi išmokti vykdyti šias užduotis, pareigas ir įpareigojimus:

 

Projektinės ir darbo galimybės

 

1) Gebėjimas tinkamai suprasti ir laikytis bet kokių laive nustatytų apribojimų ir suprasti, taip pat taikyti veikimo charakteristikų apribojimus, įskaitant greičio apribojimus nepalankiomis oro sąlygomis, kurie nustatyti siekiant užtikrinti žmonių, laivo ir krovinių saugumą.

 

Laivo korpuso angų atidarymo, uždarymo ir užrakinimo procedūros

 

2) Gebėjimas tinkamai taikyti laive nustatytas priekinių, galinių ir šoninių durų, taip pat rampų atidarymo, uždarymo ir užrakinimo procedūras ir tinkamai taikyti su jomis susijusias sistemas.

 

Ro-ro keleiviniam laivams taikomi įstatymai, kodeksai ir sutartys

 

3) Gebėjimas suprasti ir taikyti tarptautinius ir nacionalinius su konkrečiu laivu ir asmens pareigomis susijusius reikalavimus.

 

Stabilumas ir įtempio reikalavimai bei apribojimai

 

4) Gebėjimas tinkamai įvertinti įtempio apribojimus silpnesnės konstrukcijos laivo elementams, tokiems kaip laivapriekio durys ir kiti vandeniui nelaidūs uždarymo prietaisai, taip pat atkreipti išskirtinį dėmesį į laivo stabilumą, kuris ypač aktualus ro-ro tipo keleivinių laivų saugumui.

 

Specialiosios ro-ro keleivinių laivų įrangos techninės priežiūros procedūros

 

5) Gebėjimas tinkamai taikyti specialiosios laivo įrangos, tokios kaip priekinės, galinės, šoninės durys ir rampos, špagatai ir susijusios sistemos, techninės priežiūros procedūras, ypač aktualias ro-ro tipo keleiviniams laivams.

 

Krovinių krovos ir sutvirtinimo vadovai bei skaičiuotuvai

 

6) Gebėjimas tinkamai pasinaudoti visų tipų transporto priemonių ir vagonų, jei taikytina, krovos ir sutvirtinimo vadovais ir apskaičiuoti bei taikyti transporto priemonių denio apkrovų apribojimus.

 

Pavojingų krovinių zonos

 

7) Gebėjimas užtikrinti pavojingų krovinių zonoms taikomų specialiųjų atsargumo priemonių ir apribojimų laikymąsi.

 

Avarinių situacijų procedūros

 

8) Gebėjimas užtikrinti tinkamą bet kokių specialiųjų procedūrų atlikimą, siekiant:

 

8.1) apsaugoti arba sumažinti vandens patekimą ant transporto priemonių denio;

 

8.2) pašalinti vandenį iš transporto priemonių denio; ir

 

8.3) sumažinti vandens poveikį transporto priemonių deniui.

 

Kapitonas

 

3. Kapitonas turėtų imtis visų priemonių, reikalingų bet kokioms bendrovių pagal A-I/14 poskyrio reikalavimus išleistoms instrukcijoms įdiegti. Tokios priemonės turėtų apimti:

 

1)    susipažinimą su visais naujai priimtais į laivą jūrininkais prieš paskiriant jiems bet kokias užduotis;

 

2)    galimybę visiems naujai atvykusiems jūrininkams:

 

2.1) apsilankyti visose patalpose, kuriose jiems teks atlikti savo pagrindines užduotis;

 

2.2) susipažinti su įrangos, kurią jiems teks valdyti ar kuria teks naudotis, išdėstymu, valdymo įtaisais ir veikimo rodmenų atvaizdavimo būdais;

 

2.3) kai tai galima, paleisti įrangą ir atlikti funkcijas naudojantis įrangos valdymo įtaisais;

 

2.4) stebėti dirbant ir klausinėti asmenį, jau susipažinusį su įranga, procedūromis bei kitais nurodymais ir sugebantį teikti informaciją šiam jūrininkui suprantama kalba;

 

3)    galimybę skirti pakankamai laiko naujai įdarbinto jūrininko darbo priežiūrai, jei esama bet kokių abejonių dėl jo susipažinimo su laivo įranga, eksploatacijos procedūromis ir kitais nurodymais, reikalingais jam skirtoms užduotims tinkamai atlikti.

 

Įgulos nariai

 

4. Naujai paskirti į laivą jūrininkai turėtų visapusiškai naudotis kiekviena jiems suteikiama proga susipažinti su laivo įranga, eksploatacijos procedūromis ir kitais nurodymais, padedančiais tinkamai atlikti jiems skirtas užduotis. Jūrininkui pirmą kartą atvykus į laivą, jam tenka pareiga susipažinti su darbo aplinka laive, ypač su nauja ar nepažįstama įranga, procedūromis ar nurodymais.

 

5. Jūrininkai, kurie iš karto nepasiekia jiems skirtoms užduotims atlikti reikalingo susipažinimo su darbu lygio, privalo apie tai pranešti prižiūrinčiam asmeniui arba įgulos nariui, paskirtam pagal A-I/14 poskyrio 2 dalies 2 punkto nuostatas, ir nurodyti bet kokią jam dar nepažįstamą įrangą, procedūrą arba veikimo tvarką.

 

 

B-I/15 poskyris

Rekomendacijos dėl pereinamojo laikotarpio reikalavimų

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

II skyrius

 

Rekomendacijos dėl kapitono ir denio skyriaus

 

 

 

B-II/1 poskyris

 

Rekomendacijos dėl 500 bendrosios  talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančių specialistų atestavimo

 

Rengimas

 

1. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas dirbti laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu asmuo turėtų išeiti planinę sudėtinę rengimo programą, skirtą padėti būsimajam vadovaujančiam specialistui pasiekti A-II/1 lentelėje nurodytą kompetencijos normatyvą.

 

2. Rengimo programos struktūra turėtų būti atspindėta rengimo plane, kuriame aiškiai visiems programos dalyviams būtų nurodyti kiekvienos rengimo laive ar krante pakopos uždaviniai. Svarbu, kad būsimajam vadovaujančiam specialistui, dėstytojams, laivų ir bendrovių personalui būtų aiškiai suprantama, kokia kompetencija baigiant programą turi būti įgyta ir kaip ją pasiekti, suderinant lavinimą, rengimą bei praktiką laive ir krante.

 

3. Mokantis laivo vadovaujančio specialisto darbo ir siekiant įvykdyti bendrąjį reikalaujamos kompetencijos normatyvą privalomasis darbo jūroje stažo laikas yra pirmenybinės svarbos. Tinkamai suplanuoti ir struktūriškai apibrėžti darbo jūroje stažo laikotarpiai leis būsimiesiems vadovaujantiems specialistams įgyti įgūdžių ir praktikuotis juos panaudojant, taip pat suteiks galimybę parodyti ir įvertinti  įgytus gebėjimus.

 

4. Tais atvejais, kai darbo jūroje stažo įgijimas yra patvirtintos rengimo programos dalis, turėtų būti laikomasi šių principų:

 

1) rengimo laive programa turėtų būti įtraukta į bendrąjį rengimo planą;

 

2) rengimo laive programos įgyvendinimą ir koordinavimą turėtų atlikti bendrovė, valdanti laivą, kuriame turi būti įgyjamas darbo jūroje stažas;

 

3) būsimajam vadovaujančiam specialistui turėtų būti įteiktas rengimo registravimo dienynas*, kuriame būtų galima išsamiai registruoti praktinį rengimą ir patirties jūroje įgijimo įgūdžius. Rengimo registravimo dienynas turėtų būti tokios formos, kad iš jo būtų galima gauti išsamių žinių apie keliamus tikslus bei užduotis ir apie tai, kiek pasiekta jas atliekant. Tinkamai užpildytas rengimo registravimo dienynas yra vienintelis įrodymas, jog įgyvendinta sudėtinė rengimo laive programa, į kurią galima atsižvelgti įvertinant pažymėjimui išduoti būtiną kompetenciją;

 

4) būsimasis vadovaujantis specialistas visada turėtų žinoti, kokie du konkretūs asmenys yra tiesiogiai atsakingi už jo rengimo programos įgyvendinimą. Vienas iš jų – kvalifikuotas jūrų vadovaujantis specialistas, vadinamasis rengimo laive vadovaujantis specialistas, kapitono įgaliotas, turėtų organizuoti ir prižiūrėti rengimo programos įgyvendinimą per kiekvieną reisą. Antrasis asmuo, vadinamasis bendrovės atstovas rengimui, turėtų būti skiriamas bendrovės ir jam turėtų tekti bendra atsakomybė už rengimo programos įgyvendinimą ir už veiklos derinimą su specialiosiomis mokyklomis ir rengimo įstaigomis;

 

 

 

5) bendrovė turėtų užtikrinti, kad būtų skirti tinkamos trukmės laikotarpiai rengimo laive programai užbaigti, nepažeidžiant normalios laivo eksploatacijos reikalavimų.

 

Vaidmuo ir atsakomybė

 

5. Toliau apibendrinama dalyvaujančių organizuojant ir įgyvendinant rengimą laive asmenų vaidmuo ir atsakomybė:

 

1) bendrovės atstovas rengimui turėtų būti atsakingas už:

 

1.1) bendrąjį rengimo programos įgyvendinimo administravimą;

 

1.2) ištisinį būsimojo vadovaujančio specialisto rengimo eigos stebėjimą;

 

1.3) reikiamų rekomendacijų parengimą ir užtikrinimą, kad visi asmenys, susiję su rengimo programos įgyvendinimu, atliktų savo vaidmenis;

 

2) rengimo laive vadovaujantis specialistas turėtų būti atsakingas už:

 

2.1) praktinio rengimo jūroje programos įgyvendinimo organizavimą;

 

2.2) užtikrinimą prižiūrint, kad būtų tinkamai tvarkomas rengimo registravimo dienynas ir kad būtų laikomasi visų kitų reikalavimų;

 

2.3) užtikrinimą, kiek tai įmanoma, kad būsimojo vadovaujančio specialisto laive išbūtas laikas duotų kuo daugiau naudos rengimo ir patirties įgijimo atžvilgiu ir atitiktų rengimo programai keliamus uždavinius, rengimo eigą ir eksploatacinius laivo apribojimus;

 

3) kapitonas turėtų būti atsakingas už:

 

3.1) rengimo laive vadovaujančio specialisto ir bendrovės atstovo rengimui ryšio palaikymą;

 

3.2) rengimo nenutrūkstamumą tuo atveju, jei rengimo laive vadovaujantis specialistas būtų keičiamas, kol laivas yra reise;

 

3.3) užtikrinimą, kad visi susiję su rengimo laive programa asmenys ją veiksmingai įgyvendintų;

 

4) būsimasis vadovaujantis specialistas turėtų būti atsakingas už:

 

4.1) stropų ir nuoseklų sudarytos rengimo programos įgyvendinimą;

 

4.2) kuo geresnį pasinaudojimą visomis jam suteikiamomis galimybėmis, nesvarbu, ar darbo, ar laisvalaikio metu;

 

4.3) rengimo registravimo dienyno pildymą laiku ir jo prieinamumą patikrinti bet kuriuo metu.

 

Įvadinis supažindinimas

 

6. Pradedant įgyvendinti rengimo programą ir kiekvieno reiso plaukiant kitu laivu pradžioje būsimiesiems vadovaujantiems specialistams turėtų būti suteikiama išsami informacija ir rekomendacijos, ko iš jų tikimasi ir kaip bus organizuojamas jų rengimo programos įgyvendinimas. Įvadinis supažindinimas sudaro galimybę iš anksto informuoti būsimuosius vadovaujančius specialistus apie svarbius užduočių, kurių jiems teks imtis, aspektus, ypač atkreipiant jų dėmesį į saugius darbo metodus ir į jūros aplinkos apsaugą.

 

Rengimo laive programa

 

7. Rengimo registravimo dienyne, be kitų dalykų, turėtų būti nurodytas tam tikras rengimo tikslų bei užduočių, kaip patvirtintos rengimo laive programos dalies, skaičius. Tie tikslai ir užduotys turėtų būti tiesiogiai susiję bent su šiais dalykais:

 

1) vairavimo sistemomis;

 

2) bendrąja jūrininkystės praktika;

 

3) laivų švartavimu, inkaravimu ir veikla uostuose;

 

4) gelbėjimosi ir priešgaisrinėmis priemonėmis;

 

5) sistemomis ir įranga;

 

6) darbu su kroviniais;

 

7) darbu ir budėjimu tiltelyje;

 

8) supažindinimu su mašinų skyriumi.

 

8. Itin svarbu, kad būsimajam vadovaujančiam specialistui būtų suteikiama pakankamai galimybių įgyti budėjimo tiltelyje prižiūrint programos vadovui patirties, ypač vėlesniais rengimo laive programos įgyvendinimo etapais.

 

9. Įrašai rengimo registravimo dienyne apie būsimųjų vadovaujančių specialistų gebėjimą atlikti jame išvardytas užduotis ir pareigas turėtų būti patvirtinami kvalifikuoto vadovaujančio specialisto parašu tada, kai, šio vadovaujančio specialisto nuomone, būsimasis vadovaujantis specialistas yra pasiekęs pakankamą kompetencijos normatyvo lygį. Svarbu suvokti, kad būsimasis vadovaujantis specialistas kai kuriais atvejais turėtų keletą kartų parodyti savo gebėjimus tam, kad kvalifikuotas vadovaujantis specialistas galėtų įsitikinti, jog būsimasis vadovaujantis specialistas yra pasiekęs normatyvo lygį.

 

Priežiūra ir tikrinimas

 

10. Vadovavimas ir tikrinimas yra esminės svarbos dalykai užtikrinant, kad būsimieji vadovaujantys specialistai visiškai suvoktų daromą pažangą ir galėtų dalyvauti priimant sprendimus dėl būsimosios programos. Tam, kad tikrinimai būtų veiksmingi, jie turėtų būti susiejami su iš rengimo registravimo dienyno ir kitų atitinkamų šaltinių gaunama informacija. Kapitonas ir rengimo laive vadovaujantis specialistas kiekvieno reiso pradžioje, per reisą ir reiso pabaigoje turėtų kruopščiai patikrinti rengimo registravimo dienyną ir oficialiai jį patvirtinti. Rengimo registravimo dienyną tarp reisų taip pat turėtų tikrinti ir tvirtinti bendrovės atstovas rengimui.

 

Gebėjimų ir įgūdžių, reikalingų laivavedybos budėjimui, įvertinimas

 

11. Kandidatuojantis būti atestuotas asmuo, kuriam privaloma turėti specialų parengimą ir būti patikrintam, ar turi  laivavedybos budėjimui reikalingų gebėjimų ir įgūdžių, turėtų įrodyti, parodydamas su treniruokliu arba įgyvendindamas patvirtintos rengimo laive programos dalį, jog jis yra įgijęs gebėjimų ir įgūdžių, reikalingų dirbti laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu, bent šiose srityse:

 

1) reiso parengimo ir paties reiso, įskaitant:

 

1.1) iš jūrlapių gaunamos informacijos aiškinimą ir taikymą;

 

1.2) laivo vietos nustatymą pakrančių vandenyse;

 

1.3) iš potvynių ir atoslūgių lentelių bei iš kitų laivavedybos leidinių gautos pagrindinės informacijos pritaikymą;

 

1.4) tiltelio įrangos valdymą ir patikrinimą;

 

1.5) magnetinių ir girokompasų patikrinimą;

 

1.6) prieinamos meteorologinės informacijos įvertinimą;

 

1.7) laivo vietos nustatymą pagal dangaus kūnus;

 

1.8) kompaso paklaidos nustatymą astronominiais metodais ir pagal kranto objektus;

 

1.9) plaukiojimo apskaičiavimą iki 24 valandų į priekį;

 

2) pasinaudojimo elektroninėmis laivavedybos sistemomis gauta informacija ir jos pritaikymo;

 

3) radaro ir ARPA valdymo, taip pat radiolokacinės informacijos pritaikymo laivavedybai ir susidūrimams išvengti;

 

4) laivo varymo ir vairavimo sistemų valdymo, kontroliuojant jo judėjimo kryptį bei greitį;

 

5) laivavedybos budėjimo įprastinės tvarkos ir procedūrų įgyvendinimo;

 

6) manevrų, kurie atliekami gelbėjant iš laivo iškritusius žmones;

 

7) veiksmų, kurių reikia savarankiškai imtis dėl neišvengiamos avarinės situacijos (pvz., gaisro, susidūrimo, užplaukimo ant seklumos atvejais) arba iškart po avarijos;

 

8) veiksmų, kurių reikia savarankiškai imtis sutrikus pagrindinių įrangos ar jėgainės mazgų (pvz., vairavimo įrenginių, energijos tiekimo, laivavedybos sistemų) veikimui arba nustojus jiems veikti;

 

9) radijo ryšio ir vizualiojo bei garsinio signalizavimo normaliomis ir avarinėmis sąlygomis;

 

10) saugumo ir pavojaus signalų sistemų, įskaitant vidaus ryšį, priežiūros ir valdymo.

 

12. Gebėjimų ir įgūdžių, reikalingų laivavedybos budėjimui, įvertinimas turėtų:

 

1) būti atliekamas pagal A-II/1 lentelėje laivavedybos funkcijai nustatytus kompetencijos įvertinimo kriterijus;

 

2) užtikrinti, kad kandidatuojantis asmuo atliktų laivavedybos budėjimo užduotis pagal „Saugaus laivavedybos budėjimo principus“ (A-VIII/2 poskyris, 4-1 dalis) ir pagal „Rekomendacijas dėl laivavedybos budėjimo“ (B-VIII/2 poskyris, 4-1 dalis).

 

Kompetencijos įvertinimas

 

13. Kompetencijos normatyvas, kuris turi būti įvykdytas atestuojant dirbti laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu, nurodytas A-II/1 lentelėje. Šiuo normatyvu nustatomas reikalaujamas žinių lygis ir įgūdžiai, taip pat ir šių žinių bei įgūdžių panaudojimas siekiant laive reikalaujamo gebėjimo lygio.

 

14. Kompetencijos sąvoka glaudžiai siejasi su visu reikalaujamu išmanymu. Todėl kompetencijos įvertinimas turėtų apimti ne vien tiesioginius techninius reikalavimus, taikomus tam tikram darbui, įgūdžiams ir užduotims, bet ir visapusiškiau atspindėti tai, ko apskritai tikimasi iš kompetentingo laivui vadovaujančio specialisto darbo. Tai apima išmanymą, teorines žinias, principus ir pažintinius įgūdžius, kurie skirtingu mastu yra visų kompetencijos lygių pagrindas. Tai taip pat apima profesionalų gebėjimą suvokti, ką reikia daryti, kaip ir kada tai daryti ir kodėl tai reikia daryti. Tinkamai pritaikant tai padės užtikrinti, jog kandidatuojantis būti atestuotas asmuo gebės:

 

1)    kompetentingai dirbti įvairiuose laivuose ir įvairiomis aplinkybėmis;

 

2)    užbėgti už akių netikėtumams, bus jiems pasirengęs ir su jais susidoros;

 

3)    prisitaikyti prie naujų ir kintančių reikalavimų.

 

15. Kompetencijos įvertinimo kriterijuose (A-II/1 lentelės 4 skiltis), visų pirma remiantis rezultatais, nurodomi esminiai kompetentingo darbo aspektai. Šie kriterijai išdėstyti taip, kad pagal juos galima būtų įvertinti kandidatuojančio asmens profesinius gebėjimus; jie turėtų būti tinkamai fiksuojami rengimo registravimo dienyne.

 

16. Kompetencijos įvertinimas – tai procesas, kai:

 

1)    sukaupiama pakankamai pagrįstų ir patikimų kandidatuojančio asmens žinių, supratimo ir gebėjimų įrodymų, reikalingų A-II/1 lentelės 1 skiltyje nurodytoms užduotims, pareigoms ir įsipareigojimams vykdyti;

 

2)    vadovaujantis normatyve nurodytais kriterijais, dėl šių įrodymų priimamas sprendimas.

 

17. Nustatoma kompetencijos įvertinimo tvarka turėtų būti atsižvelgiama į įvairius vertinimo būdus, kuriais naudojantis galima būtų gauti įvairiapusių įrodymų dėl kandidatuojančio asmens kompetencijos, pvz.:

 

1)    tiesiogiai stebėti jį darbe (įskaitant darbą jūroje);

 

2)    testais patikrinti jo įgūdžius / gebėjimus / kompetentingumą;

 

3)    skirti užduotis ir pavedimus savarankiškam darbui;

 

4)    panaudoti iš jo ankstesnės patirties gautus įrodymus;

 

5)    naudotis rašytiniais, žodiniais ir kompiuteriniais apklausos metodais.*

 

18. Vienas ar daugiau iš pirmų keturių pirmiau išvardytų vertinimo būdų turėtų būti beveik visada taikomi gebėjimų įrodymams gauti, taip papildant atitinkamus apklausos metodus, teikiančius žinių ir supratimo, kuriais tie gebėjimai paremti, įrodymų.

 

Jūrinės astronomijos mokymas

 

19. Toliau pateikiama rekomenduojamo jūrinės astronomijos mokymo apžvalga:

 

1) tinkamai nustatyti sekstantą klaidoms taisyti;

 

2) nustatyti taisytus jūrinės astronomijos kūnų sekstanto altitudės rodmenis;

 

3) tiksliai apdoroti astronominius duomenis nustatant laivo padėtį pasirinktu metodu;

 

4) apskaičiuoti aukščiausio saulės taško laiką;

 

5) apskaičiuoti platumą taikant „Polaris“ sistemą arba aukščiausio saulės taško skaičiavimo metodą;

 

6) tiksliai pažymėti padėties liniją (-as) ir nustatyti padėtį;

 

7) nustatyti laiką pagal saulės patekėjimą ir leidimąsi, taikant pasirinktą metodą;

 

8) nustatyti tinkamiausią dangaus kūną ir jį pasirinkti sutemus;

 

9) nustatyti kompaso paklaidą pagal azimutą arba amplitudę, taikant pasirinktą metodą;

 

10) turėti jūrinės astronomijos žinių, atitinkančių reikiamą kompetencijos lygį, aprašytą 19.1–19.9 dalyse.

 

20. Laivavedybos, taikant jūrinės astronomijos metodus, mokymo kursuose gali būti naudojamas elektroninis jūrinis almanachas ir jūrinės astronomijos laivavedybos skaičiavimams skirta programinė įranga.

 

 

 

B-II/2 poskyris

 

Rekomendacijos dėl 500 bendrosios talpos arba didesnių laivų kapitonų ir vyresniųjų kapitono padėjėjų atestavimo

 

(Vadovautis B-II/1 poskyrio rekomendacijomis)

 

 

 

B-II/3 poskyris

 

Rekomendacijos dėl mažesnių negu 500 bendrosios talpos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančių specialistų ir kapitonų atestavimo

 

(Vadovautis B-II/1 poskyrio rekomendacijomis)

 

 

 

B-II/4 poskyris

 

Rekomendacijos dėl laivavedybos budėjimo pamainos eilinių jūrininkų rengimo ir atestavimo

 

Be šio Kodekso A-II/4 lentelėje nurodytų reikalavimų, Šalys raginamos dėl didesnio saugumo įtraukti į laivavedybos budėjimo pamainos eilinių jūrininkų rengimą šiuos dalykus:

 

1)    pagrindines žinias apie 1972 m. Tarptautines taisykles susidūrimams jūroje išvengti (su vėlesniais pakeitimais);

 

2)    locmano trapo parengimą;

 

3)    gebėjimą suprasti locmanų komandas anglų kalba;

 

4)    pasirengimą gebėti naudotis ir valdyti gelbėjimosi valtis bei plaustus ir gelbėjimo valtis;

 

5)    pagalbines užduotis švartuojant ir atšvartuojant laivą, taip pat ir per buksyravimo operacijas;

 

6)    pagrindines žinias apie inkaravimą;

 

7)    pagrindines žinias apie pavojingus krovinius;

 

8)    pagrindines žinias apie krovinių sukrovimo procedūras ir apie atsargų priėmimą į laivą;

 

9)    pagrindines žinias apie darbus denyje ir jiems atlikti naudojamus įrankius.

 

 

 

B-II/5 poskyris

 

Rekomendacijos dėl eilinių jūrininkų atestavimo kvalifikuoto denio skyriaus jūrininko pareigoms

 

Rengimas laive turi būti tinkamai registruojamas patvirtintame rengimo registravimo dienyne.

 

 

 

III skyrius

 

Rekomendacijos dėl mašinų skyriaus

 

 

 

B-III/1 poskyris

 

Rekomendacijos dėl nuolatinės priežiūros mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančių mechanikų arba mechanikų, paskirtų budėti periodiškai neprižiūrimame mašinų skyriuje, atestavimo

 

1. Tarp A-III/1 lentelės 1 skilties viršutinėje pastraipoje minimų įrankių, kur tai pritaikoma, turėtų būti rankiniai įrankiai, įprastinė matavimo įranga, tekinimo staklės, gręžtuvai, suvirinimo įranga ir frezavimo staklės.

 

2. Įgūdžiai, įgyjami krante esančiose dirbtuvėse, gali būti įgyjami rengimo įstaigoje arba patvirtintoje dirbtuvėje.

 

3. Rengimas laive turėtų būti kvalifikuotų egzaminuotojų atitinkamai fiksuojamas rengimo registravimo dienyne.

 

 

 

B-III/2 poskyris

 

Rekomendacijos dėl 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiųjų mechanikų ir antrųjų mechanikų atestavimo

 

 

 

(Nuostatų nėra)

 

Rekomendacijos dėl mechanikų, vadovaujančių ir atsakingų už 1000 voltų ir didesnio galingumo elektros variklių darbą ir saugumą, rengimo

 

1. Mechanikų, vadovaujančių ir atsakingų už 1000 voltų ir didesnio galingumo elektros variklių darbą ir saugumą, mokymas apima bent:

 

1) jūrinės aukštos įtampos sistemos funkcinius, veikimo ir saugumo reikalavimus;

 

2) tinkamos kvalifikacijos personalo skyrimą atlikti aukštos įtampos skirstomųjų įrenginių techninės priežiūros ir remonto darbus;

 

3) taisomuosius veiksmus aukštos įtampos sistemos gedimų atvejais;

 

4) perjungimo strategiją aukštos įtampos sistemos sudedamosioms dalims izoliuoti;

 

5) tinkamą aukštos įtampos įrangos izoliavimo ir testavimo prietaisų pasirinkimą;

 

6) jūrinės aukštos įtampos sistemos perjungimo ir izoliavimo procedūras ir saugumo dokumentacijos pildymą; ir

 

7) aukštos įtampos įrangos izoliacinės varžos ir poliarizacijos rodiklio bandymus.

 

 

 

B-III/3 poskyris

 

Rekomendacijos dėl nuo 750 kW iki 3000 kW galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiųjų mechanikų ir antrųjų mechanikų atestavimo

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

B-III/4 poskyris

 

Rekomendacijos dėl mašinų skyriaus budėjimo pamainos nuolatinės priežiūros mašinų skyriuje arba paskirto atlikti užduotis periodiškai neprižiūrimame mašinų skyriuje eilinio jūrininko atestavimo

 

Be šio Kodekso A-III/4 lentelėje nurodytų reikalavimų, Šalys raginamos dėl didesnio saugumo į mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinių jūrininkų rengimą įtraukti šiuos dalykus:

 

1)  pagrindines žinias apie įprastines pumpavimo operacijas, pavyzdžiui: nuobėgų, balasto ir krovinio pumpavimo sistemose;

 

2)  pagrindines žinias apie elektros įrenginius ir su jais susijusius pavojus;

 

3)  pagrindines žinias apie mechanizmų techninę priežiūrą ir remontą bei apie mašinų skyriuje naudojamus įrankius;

 

4)  pagrindines žinias apie atsargų sukrovimą ir jų priėmimą į laivą.

 

 

 

B-III/5 poskyris

 

Rekomendacijos dėl eilinių jūrininkų atestavimo  kvalifikuoto mašinų skyriaus jūrininko pareigoms

 

Rengimas laive turi būti tinkamai registruojamas patvirtintame rengimo registravimo dienyne.

 

 

 

B-III/6 poskyris

 

Rekomendacijos dėl vyriausiųjų elektromechanikų rengimo ir atestavimo

 

Be šio kodekso A-III/6 lentelėje pateiktų reikalavimų, Šalims rengiant mokymo programas patariama vadovautis ir A.702(17) nutarimo dėl globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugos sistemos (GMDSS) radijo ryšio techninės priežiūros rekomendacijų nuostatomis.

 

 

 

B-III/7 poskyris

 

Rekomendacijos dėl vyriausiųjų elektromechanikų padėjėjų rengimo ir atestavimo

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

IV skyrius

 

Rekomendacijos dėl radijo ryšio ir radijo personalo

 

 

 

B-IV/1 poskyris

 

Rekomendacijos dėl IV skyriaus taikymo

 

(Nuostatų nėra)

 

 

B-IV/2 poskyris

 

Rekomendacijos dėl GMDSS radijo ryšio personalo rengimo ir atestavimo

 

 

 

RENGIMAS DĖL ATESTAVIMO PIRMOSIOS KLASĖS RADIOELEKTRONIKOS OPERATORIAUS PAŽYMĖJIMUI GAUTI

 

Bendrieji dalykai

 

1. Kandidatuojantis asmuo prieš pradėdamas rengimą turėtų atitikti medicininio tinkamumo reikalavimus, ypač dėl klausos, regos ir dikcijos.

 

2. Rengimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su tuo metu galiojančių JRAB konvencijos, Radijo ryšio reglamento, kuriuo papildoma Telekomunikacijos konvencija (Radijo ryšio reglamento) ir Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos) nuostatomis, dėmesį visų pirma skiriant nuostatoms dėl GMDSS. Rengiant reikalavimus dėl rengimo, turėtų būti atsižvelgta bent į šio skirsnio 3–14 dalyse įvardytas žinias ir parengimą.

 

Teoriniai dalykai

 

3. Žinios apie bendruosius principus ir pagrindinius veiksnius, būtinos, kad būtų galima saugiai ir veiksmingai naudotis visais GMDSS reikalingais posistemiais bei įranga ir pakankamos įtvirtinti 13 dalyje praktiniam rengimui nurodytas sąlygas.

 

4. Žinios apie naudojimąsi GMDSS posistemiais, jų eksploataciją ir priežiūros zonas, įskaitant žinias apie palydovinės sistemos ypatybes, navigacinių ir meteorologinių įspėjimų sistemas bei tinkamų ryšio schemų pasirinkimą.

 

5. Elektros principų išmanymas bei pakankamos radijo ir elektronikos teorijos žinios, atitinkančios 6–10 dalyse nurodytus reikalavimus.

 

6. Teorinės žinios apie GMDSS radijo ryšio įrangą, įskaitant radiotelegrafo siaurajuosčio tiesioginio spausdinimo ryšio ir radiotelefono siųstuvus bei imtuvus, skaitmeninio selektyvaus iškvietimo įrangą, stotis „laivas-krantas“, avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB), jūrines antenų sistemas, gelbėjimosi valčių ir plaustų radijo įrangą kartu su visais pagalbiniais, įskaitant energijos tiekimo, įrenginiais, taip pat bendros žinios apie kitokios dažniausiai naudojamos radionavigacinės įrangos principus, ypač atkreipiant dėmesį į įrangos veikimo palaikymą.

 

7. Žinios apie veiksnius, turinčius įtakos sistemų patikimumui ir prieinamumui, apie techninės priežiūros procedūras ir tinkamą tikrinimo įrangos panaudojimą.

 

8. Žinios apie mikroprocesorius ir apie gedimų sistemose su mikroprocesoriais nustatymą.

 

9. Žinios apie GMDSS radijo įrangos valdymo sistemas, įskaitant išbandymą ir ištyrimą.

 

10. Žinios apie kompiuterių programinės įrangos panaudojimą GMDSS radijo įrangoje ir apie būdus, kaip pašalinti programinės įrangos valdymo sutrikimus.

 

Taisyklės ir dokumentai

 

11. Žinios apie:

 

1)    SOLAS konvenciją ir Radijo ryšio reglamentą, visų pirma pabrėžiant:

 

1.1) nelaimės, skubos ir saugumo kategorijų radijo pranešimus;

 

1.2) žalingų trukdžių išvengimą, ypač palaikant avarinį ir saugumo ryšį;

 

1.3) kelio nelegalioms radijo transliacijoms užkirtimą;

 

2)    kitus dokumentus, susijusius su eksploatavimo ir ryšio procedūromis dėl avarinių, saugumo ir viešojo ryšio paslaugų, įskaitant mokestį už tai, taip pat susijusius su navigaciniais įspėjimais, pranešimais apie orus, perduodamais Mobiliosios jūrų tarnybos ir Mobiliosios jūrų palydovinės tarnybos;

 

3)    naudojimąsi Tarptautiniu signalų kodu ir „TJO norminiais jūrų ryšio posakiais“.

 

Budėjimas ir procedūros

 

12. Žinios apie toliau nurodytus dalykus ir parengimo sritys:

 

1)    ryšio procedūros ir drausminės priemonės, leidžiančios išvengti žalingų trukdžių GMDSS posistemiuose;

 

2)    procedūros dėl radijo bangų sklidimo sąlygų prognozavimo panaudojimo optimaliems ryšio dažniams nustatyti;

 

3)    tiesiogiai su visais GMDSS posistemiais susijęs radijo ryšio budėjimas, keitimasis radijo pranešimais, ypač avarijų, skubos ir saugumo kategorijų pranešimų procedūros ir radijo ryšio įrašymas;

 

4)    naudojimasis tarptautiniu fonetiniu raidynu;

 

5)    nelaimės dažnio stebėjimas kartu stebint dar bent vieną kitą dažnį arba juo dirbant;

 

6)    pranešimų iš laivų sistemos ir procedūros;

 

7)    Tarptautinio aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo (IAMSAR) vadovo radijo ryšio procedūros;

 

8)    medicinos pagalbos teikimo per radiją sistemos ir procedūros;

 

9)    netikro aliarmo priežastys ir būdai to išvengti.*

 

Praktiniai dalykai

 

13. Turėtų būti praktiškai, pasitelkiant atitinkamus laboratorinius darbus, mokoma šių dalykų:

 

1)  taisyklingo ir veiksmingo visų GMDSS posistemių ir įrangos eksploatavimo normaliomis radijo bangų sklidimo sąlygomis bei tipiškomis trukdžių sąlygomis;

 

2)  saugaus visos GMDSS įrangos ir pagalbinių prietaisų eksploatavimo, įskaitant atsargumo priemones;

 

3)  taisyklingo ir tikslaus darbo su klaviatūra įgūdžių, leidžiančių tinkamai keistis radijo pranešimais;

 

4)  veikimo metodų:

 

4.1)      derinant imtuvus ir siųstuvus atitinkamiems veikimo režimams, įskaitant skaitmeninio selektyvaus iškvietimo ir tiesioginio spausdinimo radiotelegrafo režimus;

 

4.2)      atitinkamai suderinant ir perorientuojant antenas;

 

4.3)      naudojantis žmonėms gelbėti skirtais radijo prietaisais;

 

4.4)      panaudojant avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB);

 

5)  atitinkamai antenų įrengimo, remonto ir techninės priežiūros;

 

6)  vaizdinių, loginių ir elektros grandinių schemų skaitymo;

 

7)  įrankių ir tikrintuvų, būtinų elektroninės aparatūros techninei priežiūrai jūroje atlikti, naudojimo ir priežiūros;

 

8)  rankinio sulitavimo ir atvirkštinės procedūros metodų, įskaitant darbą su puslaidininkių prietaisais bei šiuolaikinėmis grandinėmis; gebėjimo skirti, galima ar negalima tam tikras grandines lituoti rankiniu būdu;

 

9)    kur tai praktiškai įmanoma, gedimų nustatymo ir remonto sudėtinių dalių lygiu ir plokščių / modulių lygiu kitais atvejais;

 

10)  sąlygų, nulėmusių gedimą, nustatymo ir pašalinimo;

 

11)  visos GMDSS ryšio įrangos bei radionavigacinės įrangos techninės priežiūros tiek prevencinių, tiek taisomųjų procedūrų;

 

12)  elektros ir elektromagnetinių trukdžių sumažinimo, pvz., prijungiant prie korpuso, ekranuojant ir šuntuojant.

 

Įvairūs dalykai

 

14. Žinios apie išvardytus dalykus ir (arba) parengimo sritys:

 

1)    rašytinė ir žodinė anglų kalba, kurios vartojimo lygis pakankamas keistis su žmogaus gyvybės apsauga jūroje tiesiogiai susijusiais radijo pranešimais;

 

2)    pasaulio geografija, ypač pagrindiniai laivybos keliai, gelbėjimo koordinavimo centrų (GKC) teikiamos paslaugos ir su jomis susijusios ryšio linijos;

 

3)    išgyvenimas jūroje, gelbėjimosi valtys, gelbėjimo valtys, gelbėjimosi plaustai, plaukiojantys įrenginiai ir jų įrangos valdymas, ypač atkreipiant dėmesį į žmonėms gelbėti skirtus radijo prietaisus;

 

4)    gaisrų prevencija ir jų gesinimas, ypač skiriant dėmesį radijo įrenginiams;

 

5)    prevencinės priemonės dėl laivo ir personalo saugumo, susijusio su radijo įrangos keliamais pavojais, įskaitant pavojus dėl elektros, spinduliavimo ir cheminių bei mechaninių priežasčių;

 

6) pirmoji pagalba, įskaitant širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijų atkūrimo metodus;

 

7) suderintasis pasaulinis laikas (UTC), pasaulinės laiko juostos ir tarptautinės datos ribos.

 

 

 

 

 

RENGIMAS DĖL ATESTAVIMO ANTROSIOS KLASĖS RADIOELEKTRONIKOS OPERATORIAUS PAŽYMĖJIMUI GAUTI

 

Bendrieji dalykai

 

15. Kandidatuojantis asmuo prieš pradėdamas rengimą turėtų atitikti medicininio tinkamumo reikalavimus, ypač dėl klausos, regos ir dikcijos.

 

16. Rengimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su tuo metu galiojančių JRAB konvencijos ir SOLAS konvencijos nuostatomis, ypač skiriant dėmesį nuostatoms dėl GMDSS. Rengiant reikalavimus dėl rengimo, turėtų būti atsižvelgta bent į šio skirsnio 17–28 dalyse nurodytas žinias ir parengimą.*

 

Teoriniai dalykai

 

17. Žinios apie bendruosius principus ir pagrindinius veiksnius, būtinos saugiai ir veiksmingai naudotis visais GMDSS reikalingais posistemiais bei įranga ir pakankamos įtvirtinti 27 dalyje praktiniam rengimui nurodytas sąlygas.

 

18. Žinios apie naudojimąsi GMDSS posistemiais, jų eksploataciją ir priežiūros zonas, įskaitant žinias apie palydovinės sistemos ypatybes, navigacinių ir meteorologinių įspėjimų sistemas ir tinkamų ryšio schemų pasirinkimą.

 

19. Elektros principų išmanymas bei radijo ir elektronikos teorijos žinios, atitinkančios 20–24 dalyse nurodytus reikalavimus.

 

20. Bendros teorinės žinios apie GMDSS radijo ryšio įrangą, įskaitant radiotelegrafo siaurajuosčio tiesioginio spausdinimo ryšio ir radiotelefono siųstuvus bei imtuvus, skaitmeninio selektyvaus iškvietimo įrangą, stotis „laivas-krantas“, avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB), jūrines antenų sistemas, gelbėjimosi valčių ir plaustų radijo įrangą kartu su visais pagalbiniais, įskaitant energijos tiekimo, įrenginiais, taip pat bendros žinios apie kitokios dažniausiai naudojamos radionavigacinės įrangos principus, ypač atkreipiant dėmesį į įrangos veikimo palaikymą.

 

21. Bendros žinios apie veiksnius, turinčius įtakos sistemų patikimumui ir prieinamumui, apie techninės priežiūros procedūras ir tinkamą tikrinimo įrangos panaudojimą.

 

22. Bendros žinios apie mikroprocesorius ir apie gedimų nustatymą sistemose su mikroprocesoriais.

 

23. Bendros žinios apie GMDSS radijo įrangos valdymo sistemas, įskaitant išbandymą ir ištyrimą.

 

24. Žinios apie kompiuterių programinės įrangos panaudojimą GMDSS radijo įrangoje ir apie būdus, kaip ištaisyti programinio įrangos valdymo sutrikimus.

 

Taisyklės ir dokumentai

 

25. Žinios apie:

 

1)    SOLAS konvenciją ir Radijo ryšio reglamentą, visų pirma pabrėžiant:

 

1.1) nelaimės, skubos ir saugumo kategorijų radijo pranešimus;

 

1.2) žalingų trukdžių išvengimą, ypač palaikant avarinį ir saugumo ryšį;

 

1.3) kelio nelegalioms radijo transliacijoms užkirtimą;

 

2)    kitus dokumentus, susijusius su eksploatavimo ir ryšio procedūromis dėl avarinių, saugumo ir viešojo ryšio paslaugų, įskaitant mokestį už tai, taip pat susijusius su navigaciniais įspėjimais, pranešimais apie orus, perduodamais Mobiliosios jūrų tarnybos ir Mobiliosios jūrų palydovinės tarnybos;

 

3) naudojimąsi Tarptautiniu signalų kodu ir „TJO norminiais jūrų ryšio posakiais“.

 

Budėjimas ir procedūros

 

26. Turėtų būti mokoma šių dalykų:

 

1)    ryšio procedūrų ir drausminių priemonių, leidžiančių išvengti žalingų trukdžių GMDSS posistemiuose;

 

2)    procedūrų dėl radijo bangų sklidimo sąlygų prognozavimo panaudojimo optimaliems ryšio dažniams nustatyti;

 

3)    tiesiogiai su visais GMDSS posistemiais susijusio radijo ryšio budėjimo, keitimosi radijo pranešimais, ypač avarijų, skubos ir saugumo kategorijų pranešimų procedūrų ir radijo ryšio įrašymo;

 

4)    naudotis tarptautiniu fonetiniu raidynu;

 

5)    nelaimės dažnio stebėjimo, kartu stebint dar bent vieną kitą dažnį arba juo dirbant;

 

6)    pranešimų iš laivų sistemų ir procedūrų;

 

7)    Tarptautinio aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo (IAMSAR) vadovo radijo ryšio procedūrų;

 

8)    medicinos pagalbos teikimo per radiją sistemų ir procedūrų;

 

9)    netikro aliarmo priežasčių ir būdų to išvengti.*

 

Praktiniai dalykai

 

27. Praktiškai, per atitinkamus laboratorinius darbus, turėtų būti mokoma šių dalykų:

 

1)    taisyklingo ir veiksmingo visų GMDSS posistemių ir įrangos eksploatavimo normaliomis radijo bangų sklidimo sąlygomis bei tipiškomis trukdžių sąlygomis;

 

2)    saugaus visos GMDSS įrangos ir pagalbinių prietaisų eksploatavimo, įskaitant atsargumo priemones;

 

3)    taisyklingo ir tikslaus darbo su klaviatūra įgūdžių, leidžiančių tinkamai keistis radijo pranešimais;

 

4)    veikimo metodų:

 

4.1) derinant siųstuvus ir imtuvus atitinkamiems veikimo režimams, įskaitant skaitmeninio selektyvaus iškvietimo bei tiesioginio spausdinimo radiotelegrafo režimus;

 

4.2) atitinkamai suderinant ir perorientuojant antenas;

 

4.3) naudojantis žmonėms gelbėti skirtais radijo prietaisais;

 

4.4) panaudojant avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB);

 

5)    atitinkamai antenų įrengimo, remonto ir techninės priežiūros;

 

6)    vaizdinių, loginių ir modulių tarpusavio jungimo schemų skaitymo;

 

7)    įrankių ir tikrintuvų, būtinų elektroninės aparatūros techninei priežiūrai atlikti jūroje mazgų arba modulių pakeitimo lygiu, naudojimo ir priežiūros;

 

8)    pagrindinių rankinio litavimo ir atvirkštinės procedūros metodų ir jų apribojimų;

 

9)    gedimų nustatymo ir taisymo plokščių / modulių lygiu;

 

10)  sąlygų, nulėmusių gedimą, nustatymo ir pašalinimo;

 

11)  visos GMDSS ryšio įrangos bei radionavigacinės įrangos techninės priežiūros tiek prevencinių, tiek taisomųjų procedūrų;

 

12)  elektros ir elektromagnetinių trukdžių sumažinimo, pvz., prijungiant prie korpuso, ekranuojant ir šuntuojant.

 

Įvairūs dalykai

 

28. Žinios apie išvardytus dalykus ir (arba) parengimo sritys:

 

1)    rašytinė ir žodinė anglų kalba, kurios vartojimo lygis pakankamas keistis su žmogaus gyvybės apsauga jūroje tiesiogiai susijusiais radijo pranešimais;

 

2)    pasaulio geografija, ypač pagrindiniai laivybos keliai, gelbėjimo koordinavimo centrų (GKC) teikiamos paslaugos ir su jomis susijusios ryšio linijos;

 

3)    išgyvenimas jūroje, gelbėjimosi valtys, gelbėjimo valtys, gelbėjimosi plaustai, plaukiojantys įrenginiai ir jų įrangos valdymas, ypač atkreipiant dėmesį į žmonėms gelbėti skirtus radijo prietaisus;

 

4)    gaisrų prevencija ir jų gesinimas, ypač skiriant dėmesį radijo įrenginiams;

 

5)    prevencinės priemonės dėl laivo ir personalo saugumo, susijusio su radijo įrangos keliamais pavojais, įskaitant pavojus dėl elektros, spinduliavimo ir cheminių bei mechaninių priežasčių;

 

6)    pirmoji pagalba, įskaitant širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijų atkūrimo metodus;

 

7)    suderintasis pasaulinis laikas (UTC), pasaulinės laiko juostos ir tarptautinės datos ribos.

 

 

 

RENGIMAS DĖL ATESTAVIMO BENDROSIOS PASKIRTIES OPERATORIAUS PAŽYMĖJIMUI GAUTI

 

Bendrieji dalykai

 

29. Kandidatuojantis asmuo prieš pradėdamas rengimą turėtų atitikti medicininio tinkamumo reikalavimus, ypač dėl klausos, regos ir dikcijos.

 

30. Rengimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su tuo metu galiojančių JRAB konvencijos, Radijo ryšio reglamento ir SOLAS konvencijos nuostatomis, dėmesį visų pirma skiriant nuostatoms dėl GMDSS. Rengiant reikalavimus dėl rengimo, turėtų būti atsižvelgta bent į šio skirsnio 31–36 dalyse įvardytas žinias ir parengimą.*

 

Teoriniai dalykai

 

31. Žinios apie bendruosius principus ir pagrindinius veiksnius, būtinos saugiai ir veiksmingai naudotis visais GMDSS reikalingais posistemiais bei įranga ir pakankamos įtvirtinti 35 dalyje praktiniam rengimui nurodytas sąlygas.

 

32. Žinios apie naudojimąsi GMDSS posistemiais, jų eksploataciją ir priežiūros zonas, įskaitant žinias apie palydovinės sistemos ypatybes, navigacinių ir meteorologinių įspėjimų sistemas bei tinkamų ryšio schemų pasirinkimą.

 

Taisyklės ir dokumentai

 

33. Žinios apie:

 

1)    SOLAS konvenciją ir Radijo ryšio reglamentą, ypač pabrėžiant:

 

1.1) nelaimės, skubos ir saugumo kategorijų radijo pranešimus;

 

1.2) žalingų trukdžių išvengimą, ypač palaikant avarijų ir saugumo ryšį;

 

1.3) kelio užkirtimą nelegalioms radijo transliacijoms;

 

2)    kitus dokumentus, susijusius su eksploatacinėmis ir ryšio procedūromis dėl avarinių, saugumo ir viešojo ryšio paslaugų, įskaitant mokestį už tai, taip pat susijusius su navigaciniais pranešimais, pranešimais apie orus, perduodamais Mobiliosios jūrų tarnybos ir Mobiliosios jūrų palydovinės tarnybos;

 

3)    naudojimąsi Tarptautiniu signalų kodu ir „TJO norminiais jūrų ryšio posakiais“.

 

Budėjimas ir procedūros

 

34. Turėtų būti mokoma šių dalykų:

 

1)    ryšio procedūrų ir drausminių priemonių, leidžiančių išvengti žalingų trukdžių GMDSS posistemiuose;

 

2)    procedūrų dėl radijo bangų sklidimo sąlygų prognozavimo panaudojimo optimaliems ryšio dažniams nustatyti;

 

3)    tiesiogiai su visais GMDSS posistemiais susijusio radijo ryšio budėjimo, keitimosi radijo pranešimais, visų pirma avarijų, skubos ir saugumo kategorijų pranešimų procedūrų ir radijo ryšio įrašymo;

 

4)    naudotis tarptautiniu fonetiniu raidynu;

 

5)    nelaimės dažnio stebėjimo kartu stebint dar bent vieną kitą dažnį arba juo dirbant;

 

6)    pranešimų iš laivų sistemų ir procedūrų;

 

7)    Tarptautinio aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo (IAMSAR) vadovo radijo ryšio procedūrų;

 

8)    medicinos pagalbos teikimo per radiją sistemų ir procedūrų;

 

9)    netikro aliarmo priežasčių ir būdų to išvengti.*

 

Praktiniai dalykai

 

35. Turėtų būti praktiškai mokoma šių dalykų:

 

1)  taisyklingo ir veiksmingo visų GMDSS posistemių ir įrangos eksploatavimo normaliomis radijo bangų sklidimo sąlygomis bei tipiškomis trukdžių sąlygomis;

 

2)  saugaus visos GMDSS įrangos ir pagalbinių prietaisų eksploatavimo, įskaitant atsargumo priemones;

 

3)  taisyklingo ir tikslaus darbo su klaviatūra įgūdžių, leidžiančių tinkamai keistis radijo pranešimais;

 

4)  veikimo metodų:

 

4.1)      derinant imtuvus ir siųstuvus atitinkamiems veikimo režimams, įskaitant skaitmeninio selektyvaus iškvietimo bei tiesioginio spausdinimo radiotelegrafo režimus;

 

4.2)      atitinkamai suderinant ir perorientuojant antenas;

 

4.3)      naudojantis žmonėms gelbėti skirtais radijo prietaisais;

 

4.4)      panaudojant avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB).

 

Įvairūs dalykai

 

36. Žinios apie išvardytus dalykus ir (arba) parengimo sritys:

 

1)  rašytinė ir žodinė anglų kalba, kurios vartojimo lygis pakankamas keistis su žmogaus gyvybės apsauga jūroje tiesiogiai susijusiais radijo pranešimais;

 

2)  pasaulio geografija, ypač pagrindiniai laivybos keliai, gelbėjimo koordinavimo centrų (GKC) teikiamos paslaugos ir su jomis susijusios ryšio linijos;

 

3)  išgyvenimas jūroje, gelbėjimosi valtys, gelbėjimo valtys, gelbėjimosi plaustai, plaukiojantys įrenginiai ir jų įrangos valdymas, ypač atkreipiant dėmesį į žmonėms gelbėti skirtus radijo prietaisus;

 

4)  gaisrų prevencija ir jų gesinimas, dėmesį visų pirma skiriant radijo įrenginiams;

 

5)  prevencinės priemonės dėl laivo ir personalo saugumo, susijusio su radijo įrangos keliamais pavojais, įskaitant pavojus dėl elektros, spinduliavimo ir cheminių bei mechaninių priežasčių;

 

6)  pirmoji pagalba, įskaitant širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijų atkūrimo metodus;

 

7)  suderintasis pasaulinis laikas (UTC), pasaulinės laiko juostos ir tarptautinės datos ribos.

 

 

 

RENGIMAS DĖL ATESTAVIMO RIBOTOS PASKIRTIES OPERATORIAUS PAŽYMĖJIMUI GAUTI

 

Bendrieji dalykai

 

37. Kandidatuojantis asmuo prieš pradėdamas rengimą turėtų atitikti medicininio tinkamumo reikalavimus, ypač dėl klausos, regos ir dikcijos.

 

38. Rengimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su tuo metu galiojančių JRAB konvencijos, Radijo ryšio reglamento ir SOLAS konvencijos nuostatomis, dėmesį visų pirma skiriant nuostatoms dėl GMDSS. Rengiant reikalavimus dėl rengimo, turėtų būti atsižvelgta bent į šio skirsnio 39–44 dalyse įvardytas žinias ir parengimą.*

 

Teoriniai dalykai

 

39. Žinios apie bendruosius principus ir pagrindinius veiksnius, būtinos saugiai ir veiksmingai A1 jūrų rajone naudotis visais GMDSS reikalingais posistemiais bei įranga, įskaitant labai didelių dažnių bangų sklidimo nuotolio apribojimus ir antenos aukščio poveikį, pakankamos 43 dalyje praktiniam rengimui nurodytomis sąlygomis įtvirtinti.

 

40. Žinios apie naudojimąsi GMDSS A1 jūrų rajono posistemiais, jų eksploataciją ir priežiūros zonas, t. y., apie navigacinių įspėjimų ir meteorologinių įspėjimų sistemas bei tinkamų ryšio schemų pasirinkimą.

 

Taisyklės ir dokumentai

 

41. Žinios apie:

 

1)    SOLAS konvencijos ir Radijo ryšio reglamento nuostatas, kurios taikomos A1 jūrų rajonui, ypač pabrėžiant:

 

1.1) nelaimės, skubos ir saugumo kategorijų radijo pranešimus;

 

1.2) žalingų trukdžių išvengimą, ypač palaikant avarijų ir saugumo ryšį;

 

1.3) kelio nelegalioms radijo transliacijoms užkirtimą;

 

2)    kitus dokumentus, susijusius su eksploatavimo ir ryšio procedūromis dėl avarinių, saugumo ir viešojo ryšio paslaugų, įskaitant mokestį už tai, su navigaciniais įspėjimais, pranešimais apie orus, perduodamus Mobiliosios jūrų tarnybos ir Mobiliosios jūrų palydovinės tarnybos A1 jūrų rajone;

 

3)    naudojimąsi Tarptautiniu signalų kodu ir „TJO norminiais jūrų ryšio posakiais“.

 

Budėjimas ir procedūros

 

34. Turėtų būti mokoma šių dalykų:

 

1)    ryšio procedūrų ir drausminių priemonių, leidžiančių išvengti žalingų trukdžių A1 jūrų rajone naudojamuose GMDSS posistemiuose;

 

2)    labai aukšto dažnio ryšio procedūrų, jomis naudojantis:

 

2.1) radijo ryšio budėjimo, keičiantis radijo pranešimais, visų pirma avarijų, skubos ir saugumo kategorijų ryšio procedūrų ir radijo ryšio įrašymo;

 

2.2) nelaimės dažnio stebėjimo kartu stebint dar bent vieną kitą dažnį arba juo dirbant;

 

2.3) skaitmeninėje selektyvaus iškvietimo sistemoje;

 

3)    naudojimosi tarptautiniu fonetiniu raidynu;

 

4)    pranešimų iš laivų sistemų ir procedūrų;

 

5)    Tarptautinio aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo (IAMSAR) vadovo VHF radijo ryšio procedūrų;

 

6)    medicinos pagalbos teikimo per radiją sistemų ir procedūrų;

 

7)    netikro aliarmo priežasčių ir būdų to išvengti.*

 

Praktiniai dalykai

 

43. Turėtų būti praktiškai mokoma šių dalykų:

 

1)    taisyklingo ir veiksmingo visų A1 jūrų rajone veikiantiems laivams nustatytų GMDSS posistemių ir įrangos eksploatavimo normaliomis radijo bangų sklidimo sąlygomis bei tipiškomis trukdžių sąlygomis;

 

2)    saugaus atitinkamos GMDSS ryšio įrangos ir pagalbinių prietaisų eksploatavimo, įskaitant atsargumo priemones;

 

3)    veikimo metodų, naudojantis:

 

3.1) labai aukštais dažniais, įskaitant atitinkamai kanalo, triukšmo slopinimo ir darbo režimo sureguliavimą;

 

3.2) žmonėms gelbėti skirtais radijo prietaisais;

 

3.3) avariniais vietą nurodančiais radijo švyturiais (EPIRB);

 

3.4) navigacinių įspėjimų palydovinės sistemos (NAVTEX) imtuvais.

 

Įvairūs dalykai

 

44. Žinios apie išvardytus dalykus ir (arba) parengimo sritys:

 

1)    rašytinė ir žodinė anglų kalba, kurios vartojimo lygis pakankamas keistis su žmogaus gyvybės apsauga jūroje tiesiogiai susijusiais radijo pranešimais;

 

2)    gelbėjimo koordinavimo centrų teikiamos paslaugos ir su jomis susijusios ryšio linijos;

 

3)    išgyvenimas jūroje, gelbėjimosi valtys, gelbėjimo valtys, gelbėjimosi plaustai, plaukiojantys įrenginiai ir jų įrangos valdymas, ypač atkreipiant dėmesį į žmonėms gelbėti skirtus radijo prietaisus;

 

4)    gaisrų prevencija ir jų gesinimas, ypač skiriant dėmesį radijo įrenginiams;

 

5)    prevencinės priemonių dėl laivo ir personalo saugumo, susijusio su radijo įrangos keliamais pavojais, įskaitant pavojus dėl elektros, spinduliavimo ir cheminių bei mechaninių priežasčių;

 

6)    pirmoji pagalba, įskaitant širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijų atkūrimo metodus.

 

 

 

RENGIMAS, SUSIJĘS SU LAIVUOSE ESANČIŲ GMDSS ĮRENGINIŲ TECHNINE PRIEŽIŪRA

 

Bendrieji dalykai

 

45. Atkreipiamas dėmesys į techninės priežiūros reikalavimus, nustatytus SOLAS konvencijos IV/15 taisyklėje ir į TJO rezoliuciją A.702(17) dėl GMDSS radijo techninės priežiūros rekomendacijų, susijusių su A3 ir A4 jūrų rajonais, kurios priede pateikiama ši nuostata:

 

„4.2 Asmuo, kuriam paskirta vykdyti elektroninės techninės priežiūros jūroje funkcijas, turėtų turėti arba tinkamą Radijo ryšio reglamente nurodytą pažymėjimą, arba lygiavertę elektroninės įrangos techninės priežiūros jūroje kvalifikaciją, Administracijos patvirtintą atsižvelgiant į Organizacijos rekomendacijas dėl tokio personalo rengimo.“

 

46. Administracijoms pasinaudoti, kur to prireiktų, toliau pateikiamos rekomendacijos dėl elektroninės įrangos techninės priežiūros kvalifikacijos suteikimo.

 

47. Toliau rekomenduojamas rengimas nesuteikia teisės jokiam asmeniui dirbti GMDSS radijo įrangos operatoriumi, jei jis neturi atitinkamo radijo operatoriaus pažymėjimo.

 

Techninės priežiūros rengimas, atitinkantis pirmos klasės radioelektronikos operatoriaus pažymėjimą

 

48. Nustatant rengimą, atitinkantį pirmos klasės radioelektronikos operatoriaus pažymėjimo sąlygas:

 

1)    teorinis rengimas turėtų apimti bent 3–10 dalyse nurodytus dalykus;

 

2)    praktinis rengimas turėtų apimti bent 13 dalyje nurodytus dalykus;

 

3)    įtraukiamos įvairių dalykų žinios turėtų apimti bent 14 dalyje nurodytus dalykus.

 

Techninės priežiūros rengimas, atitinkantis antros klasės radioelektronikos operatoriaus pažymėjimą

 

49. Nustatant rengimą, atitinkantį antros klasės radioelektronikos operatoriaus pažymėjimo sąlygas techninei priežiūrai:

 

1)    teorinis rengimas turėtų apimti bent 17–24 dalyse nurodytus dalykus;

 

2)    praktinis rengimas turėtų apimti bent 27 dalyje nurodytus dalykus;

 

3)    įtraukiamos įvairių dalykų žinios turėtų apimti bent 28 dalyje nurodytus dalykus.

 

 

 

V skyrius

 

Rekomendacijos dėl specialių tam tikrų tipų laivų personalo rengimo reikalavimų

 

 

 

B-V/1 poskyris

 

Rekomendacijos dėl tanklaivių personalo rengimo ir kvalifikacijos

 

Tiesiogiai atsakingi asmenys

 

1. Sąvoka „tiesiogiai atsakingi asmenys“, vartojama V/1-1 taisyklės 3 ir 5 dalyse ir V/1-2 taisyklės 3 dalyje, apima asmenis, turinčius sprendimo priėmimo teisę dėl krovinių pakrovimo, iškrovimo, priežiūros vežant, tvarkymo, tankų valymo ir kitų su kroviniais susijusių operacijų.

 

SUPAŽINDINIMO KURSAI, SKIRTI VISAM TANKLAIVIŲ PERSONALUI

 

2. Visas tanklaivių personalas, prieš pradėdamas darbą laive, turi dalyvauti laive ir, jei aktualu, krante rengiamuose supažindinimo kursuose, kuriuos įgyvendinti privalo tinkamą kvalifikaciją ir darbo su naftos, cheminių medžiagų ir suskystintų dujų kroviniais patirtį turintys asmenys, susipažinę su šių medžiagų savybėmis ir susijusiomis saugaus darbo procedūromis. Šis mokymas privalo apimti 3–8 dalyse nurodytus reikalavimus.

 

Taisyklės

 

3. Jūroje ar uoste esančio tanklaivio personalo apsaugos laive taisyklių ir nuostatų žinios.

 

Pavojai žmogaus sveikatai ir būtinosios apsaugos priemonės

 

4. Lietimosi su oda pavojus; atsitiktinis įkvėpimas ar nurijimas; pavojingo vežamo krovinio savybės, nelaimingi atsitikimai ir pirmoji medicinos pagalba; veiksmų, kurių imtis privaloma ir kurių imtis draudžiama, sąrašas.

 

Gaisrų prevencija ir gesinimas

 

5. Rūkymo ir maisto gamybos ribojimo kontrolė; degimo šaltiniai; gaisrų ir sprogimų prevencija; gaisrų gesinimo būdai; nešiojamieji gesintuvai ir stacionariosios priešgaisrinės sistemos.

 

Teršimo prevencija

 

6. Oro ir vandens apsaugos nuo taršos procedūros ir priemonės, kurių būtina imtis išsiliejus kenksmingoms medžiagoms.

 

Saugos įranga ir jos naudojimas

 

7. Tinkamas apsauginių drabužių ir įrangos, gaivinimo priemonių, gelbėjimosi ir gelbėjimo įrangos naudojimas.

 

Avarinių situacijų procedūros

 

8. Avarinių situacijų procedūrų išmanymas.

 

KVALIFIKACIJOS ĮRODYMAS

 

9. Kiekvieno naftos tanklaivio, cheminių medžiagų tanklaivio ir suskystintų dujų tanklaivio kapitonas turėtų užtikrinti, kad vadovaujantis specialistas arba asmuo, kuriam tenka pagrindinė atsakomybė už krovinį, turėtų atitinkamą pažymėjimą, išduotą arba patvirtintą ar pripažintą pagal V/1-1 taisyklės 3 ir 5 dalių arba V/1-2 taisyklės 3 dalies reikalavimus, ir pastaruoju metu būtų įgijęs pakankamai praktinės patirties atitinkamame tanklaivyje, kad galėtų saugiai atlikti jam paskirtas pareigas.

 

REKOMENDACIJOS DĖL PATVIRTINTŲ RENGIMO KURSŲ LAIVE

 

Bendroji informacija

 

10. Kvalifikacinio mokymo laive tikslas – suteikti praktinių ir teorinių žinių apie saugų tam tikrų krovinių vežimą tanklaiviu.

 

11. Tam, kad personalas galėtų atlikti savo pareigas ir įgytų praktinės patirties atitinkamame tanklaivyje pagal V/1-1 taisyklės 4.2.2 dalyje, V/1-1 taisyklės 6.2.2 dalyje ir V/1-2 taisyklės 4.2.2 dalyje nustatytus reikalavimus, laive organizuojamas mokymas:

 

1) didelis dėmesys skiriamas praktiniams, tiesiogiai su jūrininko pareigomis susijusiems užsiėmimas, t. y. mašinų skyriaus ir denio jūrininkų mokymas gali skirtis;

 

2) mokymui vadovauja kvalifikuotas ir darbo su laive vežamų krovinių tvarkymu patirtį turintis, su krovinių savybėmis ir saugaus darbo procedūromis susipažinęs specialistas;

 

3) mokymas vyksta tanklaivyje, vežančiame tos rūšies produktus, dėl kurių siekiama gauti tanklaivio tinkamumo liudijimą ir patvirtinimą, naudojant specializuotą įrangą, kuri vykstant mokymui gali būti naudojama balastiniame pasaže tarp krovinių skyrių;

 

4) turi būti atliekamos bent trys krovinių pakrovimo ir iškrovimo operacijos; ir*

 

5) apima bent skyriaus „Mokymo laive kriterijai“ 19 dalyje nurodytus dalykus.

 

12. Mokymo laive programa jokiomis aplinkybėmis neturi daryti įtakos laivo saugumui ar pasirengimui išplaukti į jūrą.

 

Mokymo laive programos

 

13. Praktikantai per mokymą turi eiti neetatines pareigas (t. y. kol vyksta mokymas, jie neatlieka jokių kitų pareigų, išskyrus dalyvavimą mokymo kursuose ir privalomas pareigas, susidarius avarinei situacijai).

 

14. Mokymo laive programoms vadovauja ir jas koordinuoja bendrovė, valdanti laivą, kuriame praktikantai atliks savo tarnybą, o laivas, kuriame įgyvendinama mokymo programa, turi būti vadinamasis mokomasis laivas.**

 

15. Kol vyksta mokymas, praktikantai privalo susipažinti su dviem tiesiogiai už mokymo laive programos organizavimą atsakingais asmenimis. Pirmasis turi būti vadovaujantysis specialistas, vadinamas „mokymo laive vadu“, kuris vadovaudamasis kapitono įgaliojimais, privalo organizuoti ir prižiūrėti mokymo programas. Antrąjį asmenį skiria bendrovė, jis vadinamas „bendrovės mokymo vadu“ ir atsako už mokymo programas bei mokymo koordinavimą su mokymo organizacijomis.

 

16. Praktikantai gauna patvirtintus praktinių užduočių sąsiuvinius, kuriuose galima rašyti įvairiausius su praktiniu mokymu ir jūroje įgyta patirtimi susijusius įrašus. Patvirtintas praktinių užduočių sąsiuvinis tvarkomas taip, kad būtų patogu rasti išsamią informaciją apie atliekamas užduotis ir pareigas bei jų atlikimo pažangą. Užpildytas ir kapitono patvirtintas praktinių užduočių sąsiuvinis yra ypatingas struktūrizuotos mokymo laive programos baigimo įrodymas, suteikiantis teisę gauti baigtų specialiųjų darbų su tanklaivio kroviniais mokymo pažymėjimą.

 

17. Mokymo  pagal patvirtintą mokymo laive programą kursuose asmenys mokomi atlikti pakrovimo, iškrovimo, priežiūros vežant, krovinių tvarkymo, tanko valymo ir kitas su kroviniais susijusias operacijas tanklaivyje, užtikrinant, kad įgyta patirtis atitinka patirtį, įgyjamą įprastoje tarnyboje bent per tris mėnesius.

 

18. Jei trijų mėnesių krovinių pakrovimo ir iškrovimo patirties įgyti per vieną mėnesį mokymo laive nepavyksta, tada mokymo laive laikotarpis pratęsiamas iki mokomi asmenys įgis reikiamą patirtį.

 

Mokymo laive kriterijai

 

19. Per mokymą laive mokomi asmenys privalo įgyti su atitinkamu tanklaiviu susijusios patirties ir žinių šiose srityse:

 

1) Saugumas

 

1.1) Visiems tanklaiviam taikomi kriterijai:

 

1) laivo saugumo valdymo sistema;

 

2) su kroviniais susijusi priešgaisrinė įranga ir procedūros;

 

3) su kroviniais susijusios pirmosios medicinos pagalbos procedūros, įskaitant Pirmosios medicinos pagalbos vadovą dėl nelaimingų atsitikimų, įvykusių dirbant su pavojingais kroviniais (MFAG);

 

4) su laivu ir kroviniais susiję pavojai, įskaitant rūkymą, nepakankamos deguonies koncentracijos patalpas, krovinių skleidžiamo angliavandenilio poveikį (narkozę) ir toksiškumą;

 

5) rizikos vertinimo sistemos;

 

6) darbo leidimas, įskaitant darbus karštuoju sezonu, ir patekimo į uždaras patalpas procedūros;

 

7) asmeninių apsaugos priemonių naudojimas.

 

1.2) Papildomi kriterijai suskystintų dujų tanklaiviams:

 

1) pavojai ir atsargumo priemonės, susijusios su šaldiklio temperatūros krovinių tvarkymu ir laikymu.

 

2) Konstrukcijos, kroviniai, krovinių tankai ir vamzdynai

 

2.1) Visiems tanklaiviams taikomi kriterijai:

 

1) korpuso ir tanko sandara ir apribojimai;

 

2) krovinių sąsajos;

 

3) vežamų krovinių savybės ir keliami pavojai, įskaitant medžiagų saugos duomenų lapų (MSDL) naudojimą;

 

4) galima darbo su kroviniais (tokiais kaip tankų praplovimas, dujų šalinimas ar valymas) žala patalpų ventiliacijos sistemoms ir riziką mažinantys veiksmai;

 

5) krovinių ir balastinės sistemos konfigūracija;

 

6) siurbliai ir susijusi įranga;

 

7) specializuota įranga, susijusi su krovinių operacijomis;

 

8) tankų sandaros ypatybės ir jų įtaka darbui su kroviniais.

 

2.2) Papildomi kriterijai suskystintų dujų tanklaiviams:

 

1) izoliacinių, atskyrimo priemonių ir oro kamerų naudojimas apsaugant teritorijas nuo dujų;

 

2) krovinių tankai, tarpiniai barjerai, izoliaciniai kanalai ir vamzdynų atsarginiai vožtuvai bei garų ventiliacijos sistemos;

 

3) krovinių garų kompresoriai ir susijusi įranga.

 

3) Proporcingas išdėstymas ir stabilumas

 

3.1) Visiems tanklaiviams taikomi kriterijai:

 

1) informacija apie tanklaivio stabilumą ir skaičiavimo įranga;

 

2) įtempių apribojimų neviršijimo svarba;

 

3) pavojai susiję su laisvo paviršiaus ir teliūskavimo efektais.

 

4) Darbas su kroviniais

 

4.1) Visiems tanklaiviams taikomi kriterijai:

 

1) pakrovimas / priežiūra vežant, iškrovimas / darbas su balastine sistema

 

2) įrašų tvarkymas;

 

3) paleidimo / stabdymo procedūros, įskaitant avarinį išjungimą;

 

4) dėmesys švartavimosi tvarkai, kai dirbama su kroviniais;

 

5) valymo ir inertinimo reikalavimai ir susiję pavojai;

 

6) krovinių pakrovimas, įskaitant papildymo operacijas;

 

7) krovinių išpylimas, įskaitant drenažą ir išmontavimo operacijas;

 

8) krovinių priežiūra atliekant krovimo ir iškrovimo darbus, įskaitant mėginių ėmimą, jei taikytina;

 

9) tankų matavimo ir signalizacinės sistemos;

 

10) elektrostatinės iškrovos keliami pavojai ir prevencija;

 

11) balasto pripildymo ir išpylimo operacijos;

 

12) techninės priežiūros reikalavimai, įskaitant dangos patikrinimus.

 

4.2) Papildomi kriterijai cheminių medžiagų tanklaiviams:

 

1) polimerizacija, krovinių suderinamumas, tanko dangos suderinamumas ir kitos reakcijos;

 

2) slopintuvų ir katalizatorių funkcijos;

 

3) garų / dujų dispersija.

 

4.3) Papildomi kriterijai suskystintų dujų tanklaiviams:

 

1) polimerizacija, krovinių suderinamumas, tanko dangos suderinamumas ir kitos reakcijos;

 

2) slopintuvų ir katalizatorių funkcijos;

 

3) atbulinio slėgio ir slėgio šuolių priežastys ir poveikis;

 

4) nugaravusių dujų naudojimas vietoj degalų;

 

5) garų / dujų dispersija;

 

6) praplovimo ir atvėsinimo operacijos;

 

7) pakartotinio suskystinimo įrangos naudojimas ir priežiūra;

 

8) apsauginės perdavimo sistemos išmanymas ir naudojimas.

 

4.4) Papildomi kriterijai naftos tanklaiviams:

 

1) žalios naftos išplovimo sistemos.

 

5) Tanko plovimas / valymas

 

5.1) Visiems tanklaiviams taikomi kriterijai:

 

1) tankų valymo sistemos ir juose tvirtinama įranga;

 

2) pirminis tankų plovimo / valymo planavimas;

 

3) tankų plovimo procedūros, įskaitant valymą ir inertinimą;

 

4) išsiliejusių produktų / atliekų tvarkymas;

 

5) elektros statinio krūvio keliami pavojai;

 

6) įrangos švara;

 

7) techninės priežiūros reikalavimai.

 

5.2) Papildomi kriterijai cheminių medžiagų tanklaiviams:

 

1) slopintuvų ir medžiagų likučių šalinimas;

 

2) absorbuojančių, valymo ir plovimo priemonių naudojimas.

 

5.3) Papildomi kriterijai suskystintų dujų tanklaiviams:

 

1) dujų kaitinimas / likučių išgarinimas ir pakartotinis pavertimas dujomis.

 

6) Inertinių dujų sistemos

 

6.1) Visiems tanklaiviams taikomi kriterijai:

 

1) inertinių dujų sistemos ir tankuose tvirtinamos įrangos naudojimas;

 

2) pavojai, susiję su patalpomis, pripildytomis inertinių dujų, saugus patekimas į tankus;

 

3) praplovimas, inertinės aplinkos palaikymas ir dujų šalinimo operacijos;

 

4) techninės priežiūros reikalavimai.

 

7) Teršalų prevencija ir kontrolė

 

7.1) Visiems tanklaiviams taikomi kriterijai:

 

1) tarptautiniai, laivo šalies ir bendrovės reglamentai, dokumentacija ir planai;

 

2) tanklaivio teršalų prevencijos sistemos ir įrangos naudojimas, įskaitant išpylimo priežiūrą;

 

3) tanklaivio teršalų sulaikymo įrangos naudojimas.

 

8) Dujų aptikimo įranga ir prietaisai

 

8.1) Visiems tanklaiviams taikomi kriterijai:

 

1) asmeninės, nešiojamosios ir stacionariosios dujų analizavimo įrangos naudojimas ir kalibravimas, įskaitant deguonies ir angliavandenilio koncentracijos stebėjimo įrangą;

 

2) krovinių tanko lygio matavimo, signalizacijos ir temperatūros matavimo sistemų naudojimas, techninė priežiūra ir apribojimai.

 

8.2) Papildomi suskystintų dujų tanklaiviams taikomi kriterijai:

 

1) korpuso temperatūros matavimo įrangos naudojimas ir techninė priežiūra.

 

9) Leidiniai

 

9.1) Visiems tanklaiviams taikomi kriterijai:

 

1) tarptautiniai, laivo šalies ir bendrovės leidiniai apie tanklaivių naudojimą, įskaitant SOLAS, MARPOL ir kitus taikytinus rekomendacinius vadovus;

 

2) specialiosios laivo įrangos naudojimo ir techninės priežiūros vadovai;

 

3) nustatytieji pramoniniai saugios darbo praktikos normatyvai ir kodeksai (pvz., ICS, OCIMF, SIGTTO).

 

 

 

B-V/1-1 poskyris

Rekomendacijos dėl cheminių medžiagų ir naftos tanklaivių kapitonų, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos

 

NAFTOS TANKLAIVIŲ PERSONALO RENGIMAS

 

20. Pagal V/1-1 taisyklės 2.2 ir 4.3 dalių nuostatas privalomas rengimas norint dirbti naftos tanklaiviuose turėtų būti nurodytas rengimo plane, kuriame aiškiai išdėstomi rengimo tikslai visoms susijusioms šalims. Rengimas gali vykti laive arba krante. Visą rengimą ir mokymą turėtų įgyvendinti tinkamai kvalifikuotas ir pakankamai patyręs personalas*.

 

21. Turėtų būti kuo plačiau panaudojami laivų eksploatavimo ir įrangos vadovai, filmai ir atitinkamos vaizdinės priemonės, taip pat reikėtų pasinaudoti galimybe surengti diskusijas apie saugos organizavimo laive svarbą bei saugos pareigūnų ir saugos komitetų vaidmenį.

 

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ TANKLAIVIŲ PERSONALO RENGIMAS

 

22. Pagal V/1-1 taisyklės 2.2 ir 6.3 dalių nuostatas privalomas rengimas norint dirbti cheminių medžiagų tanklaiviuose turėtų būti nurodytas rengimo plane, kuriame aiškiai išdėstomi rengimo tikslai visoms susijusioms šalims. Rengimas gali vykti laive arba krante. Visą rengimą ir mokymą turėtų įgyvendinti tinkamai kvalifikuotas ir pakankamai patyręs personalas*.

 

23. Turėtų būti kuo plačiau panaudojami laivų eksploatavimo ir įrangos vadovai, filmai ir atitinkamos vaizdinės priemonės, taip pat reikėtų pasinaudoti galimybe surengti diskusijas apie saugos organizavimo laive svarbą ir apie saugos pareigūnų ir saugos komitetų vaidmenį.

 

 

 

B-V/1-2 poskyris

Rekomendacijos dėl suskystintų dujų tanklaivių kapitonų, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos

 

24. Pagal V/1-2 taisyklės 2.2 ir 4.3 dalių nuostatas privalomas rengimas norint dirbti cheminių medžiagų tanklaiviuose turėtų būti nurodytas rengimo plane, kuriame aiškiai išdėstomi rengimo tikslai visoms susijusioms šalims. Rengimas gali vykti laive arba krante. Papildomai laive arba, jei taikytina, krante, naudojant tinkamą įrangą, turėtų būti organizuojamos pratybos. Visą rengimą ir mokymą turėtų įgyvendinti tinkamai kvalifikuotas ir pakankamai patyręs personalas*.

 

25. Turėtų būti kuo plačiau panaudojami laivų eksploatavimo ir įrangos vadovai, filmai bei atitinkamos vaizdinės priemonės, taip pat reikėtų pasinaudoti galimybe surengti diskusijas apie saugos organizavimo laive svarbą ir apie saugos pareigūnų ir saugos komitetų vaidmenį.

 

 

 

B-V/2 poskyris

 

Rekomendacijos dėl keleivinių laivų jūrininkų rengimo

 

SPECIALIZUOTAS RENGIMAS GESINTI GAISRUS

 

1. Vadovaujantiems keleivinių laivų specialistams ir įgulai būtina baigti papildomus rengimo kursus, kuriuose išskirtinis dėmesys būtų skiriamas gesinat gaisrus iškylantiems sunkumams, įskaitant patekimą į uždaras patalpas ir liepsnos plitimo stabdymą.

 

ŽALOS VALDYMAS

 

2. Bendrovės ir jūrininkų rengimo įstaigos, vadovaudamosi A-II/1, A-II/2 ir A-III/2 poskyriuose nurodytais reikalavimais, privalo užtikrinti minimalias žinias, supratimą ir profesinį rengimą žalos valdymo ir laivo hermetiškumo klausimais.

 

Kompetencija

 

Sumažinti vandens patekimo riziką ir būti visuomet pasirengus reaguoti į avarines situacijas siekiant sumažinti žalą laivo hermetiškumui.

 

Žinios, supratimas ir profesinė parengtis

 

Žalos laivui valdymo planas ir organizavimas.

 

Žalos valdymo sistemos, įranga (užrakinamos patalpos) ir avariniai išėjimai.

 

Svarbiausi elementai, padedantys užtikrinti laivo stabilumą ir hermetiškumą.

 

Apsaugos nuo vandens patekimo ir hermetiškų sandūrų išsaugojimo svarba.

 

Veiksmai, kurių būtina imtis laive įvykus sprogimui, užplaukus ant seklumos, susidūrus ar kilus gaisrui.

 

Žalos valdymo būdai, naudojant laive turimą įrangą, įskaitant laivo triumo vandens ir siurblių sistemas.

 

 

 

B-V/a poskyris**

 

Rekomendacijos dėl papildomo didelių laivų ir laivų su neįprastomis manevravimo savybėmis kapitonų ir vyresniųjų kapitono padėjėjų rengimo

 

1. Svarbu, kad kapitonai ir vyresnieji kapitono padėjėjai, prieš pradėdami eiti kapitono ar vyresniojo kapitono padėjėjo pareigas dideliuose laivuose arba laivuose, pasižyminčiuose neįprastomis manevravimo ir valdymo savybėmis, kurie gerokai skiriasi nuo tų laivų, kuriuose jiems pastaruoju metu teko dirbti, būtų įgiję tam reikiamos patirties ir turėtų atitinkamą pasirengimą. Paprastai tokių savybių turi didelio dedveito arba labai ilgi, arba specialios konstrukcijos ar greitaeigiai laivai.

 

2. Kapitonai ir vyresnieji kapitono padėjėjai, prieš skiriant juos į tokį laivą, turėtų:

 

1)    būti bendrovės informuojami apie šio laivo valdymo savybes, ypač dėl žinių, supratimo ir mokėjimo, nurodytų A-II/2 lentelės („Mažiausi kompetencijos normatyvai 500 bendrosios talpos ir didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams“) 2 skilties dalyje „Manevravimas ir laivo valdymas“;

 

2)    būti nuodugniai supažindinami su visais konkrečiame laive įrengtais laivavedybos ir manevravimo įrenginiais, taip pat su jų galimybėmis ir apribojimais.

 

3. Prieš imdamasis vadovauti vienam iš pirmiau nurodytų laivų, būsimasis jo kapitonas turėtų būti įgijęs reikiamos bendrosios kapitono ar vyresniojo kapitono darbo patirties ir:

 

1) būti įgijęs tinkamos patirties atlikdamas, prižiūrint mokymo vadovui, manevrus tuo pačiu laivu arba atlikdamas manevrus laivu, pasižyminčiu panašiomis manevravimo savybėmis, arba

 

2) būti lankęs patvirtintą laivo valdymo kursą treniruoklyje, kurio įranga geba imituoti tokio laivo manevravimo savybes*.

 

4. Hidrodinaminių ir greitaeigių laivų kapitonai ir vyresnieji kapitonų padėjėjai turėtų būti papildomai rengiami pagal rekomendacijas, išdėstytas atitinkamai TJO hidrodinaminių laivų saugumo kodekse ir TJO greitaeigių laivų kodeksuose (1994 m. ir 2000 m. HSC kodeksai).

 

 

 

B-V/b poskyris**

 

Rekomendacijos dėl vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų, atsakingų už darbą su kroviniais laivuose, kuriais vežamos nesupakuotos pavojingos ir kenksmingos birios medžiagos, rengimo

 

1. Rengimas turėtų susidėti iš dviejų dalių; bendroji dalis apimtų atitinkamus esminius reikalavimus, o kita dalis – jų taikymą laivo eksploatacijai. Visą rengimą ir mokymą turėtų įgyvendinti tinkamai kvalifikuotas ir pakankamai patyręs personalas; šis rengimas ir mokymas turėtų apimti bent šio skirsnio 2–14 dalyse nurodytus dalykus.

 

ESMINIAI REIKALAVIMAI

 

Savybės ir ypatybės

 

2. Žinios apie svarbias pavojingų ir kenksmingų medžiagų fizikines ir chemines savybes, pakankamos iš esmės suvokti šioms medžiagoms būdingus ir su jomis susijusius pavojus bei riziką.

 

Chemiškai pavojingų ir kenksmingų medžiagų klasifikacija

 

3. TJO 4–9 klasės pavojingi kroviniai ir pavojingos tik nesupakuotos (MHB) medžiagos, nurodytos Tarptautiniame birių krovinių saugios praktikos (IMSBC) kodekse, ir su kiekviena klase susiję pavojai.

 

Pavojai sveikatai

 

4. Pavojai dėl sąlyčio su oda, įkvėpus, nurijus ir dėl spinduliavimo.

 

Konvencijos, taisyklės ir rekomendacijos

 

5. Bendras supažindinimas su atitinkamais iš dalies pakeistos 1974 m. SOLAS konvencijos II-2 ir VII skyriais.

 

6. Bendras naudojimasis ir susipažinimas su Birių krovinių saugios praktikos kodeksu, visų pirma atkreipiant dėmesį į:

 

1)  personalo saugumą, įskaitant saugos įrangą, matavimo prietaisus, naudojimąsi jais ir gautų duomenų pritaikymą praktikoje;

 

2)  polinkį slinkti turinčių krovinių keliamą pavojų;

 

3)  chemiškai pavojingas medžiagas.

 

ŽINIŲ PRITAIKYMAS LAIVE

 

4.1 klasė. Degiosios kietos medžiagos

 

4.2 klasė.  Savaime užsidegančios medžiagos

 

4.3 klasė.  Medžiagos, kurios dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsnias dujas

 

7. Vežimas, sukrovimas ir temperatūros kontrolė siekiant užkirsti kelią irimui ir galimam sprogimui; sukrovimui taikomos kategorijos; bendrosios saugos priemonės sukraunant, įskaitant taikomas savaime reaguojančioms ir į jas panašioms medžiagoms; reikalavimai dėl medžiagų atskyrimo vienų nuo kitų, kad jos nekaistų ir neužsidegtų, neišsiskirtų toksiškos liepsnios dujos ir nesusidarytų sprogūs mišiniai.

 

5.1 klasė.  Oksiduojančios medžiagos

 

8. Vežimas, sukrovimas ir temperatūros kontrolė siekiant užkirsti kelią irimui ir galimam sprogimui; sukrovimui taikomos kategorijos; bendrosios saugos priemonės sukraunant ir reikalavimai dėl izoliavimo užtikrinant atskyrimą nuo lengvai užsiliepsnojančių medžiagų, rūgščių ir karščio šaltinių, kad būtų išvengta gaisro, sprogimo ir toksiškų dujų susidarymo.

 

6.1 klasė.  Toksiškos medžiagos

 

9. Maisto produktų, darbo zonų ir gyvenamųjų patalpų užteršimas ir vėdinimas.

 

7 klasė.  Radioaktyviosios medžiagos

 

10. Transporto indeksas; rūdų ir jų koncentratų tipai; sukrovimas ir izoliavimas nuo žmonių, neišryškintų fotografijos juostų bei fotografinių plokštelių ir nuo maisto produktų; sukrovimui taikomos kategorijos; bendrieji reikalavimai, taikomi sukrovimui; reikalavimai, taikomi izoliavimui, ir izoliavimo atstumai; izoliavimas nuo kitų pavojingų krovinių.

 

8 klasė. Ėdžiosios medžiagos

 

11. Sudrėkusių medžiagų keliami pavojai.

 

9 klasė. Kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai

 

12. Gaminių ir medžiagų pavyzdžiai ir su jomis susiję pavojai; tik nesupakuotų medžiagų keliami pavojai (IMSBC kodeksas); bendrosios ir specialiosios saugos priemonės; atsargumo priemonės dirbant su kroviniais ir juos vežant; izoliavimo reikalavimai.

 

Atsargumo priemonės ir procedūros avarinėmis aplinkybėmis

 

13. Elektrosaugos priemonės krovinių patalpose; atsargumo priemonės įeinant į uždaras patalpas, kuriose gali būti deguonies stingančio, nuodingo kvėpuoti oro arba lengvai užsidegančio oro ir dujų mišinio; galimas gaisras užsidegus kiekvienos klasės medžiagų važtoms; naudojimasis „Avarinių situacijų procedūromis laivams, vežantiems pavojingus krovinius“; avarinių veiksmų planai ir procedūros, kurių reikia laikytis nelaimingų atsitikimų, susijusių su pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis, atveju ir prireikus naudojimasis atitinkamais Birių krovinių saugios praktikos kodekso (IMSBC) straipsniais.

 

Pirmoji medicinos pagalba

 

14. „TJO Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo vadovas, skirtas naudoti įvykus su pavojingais kroviniais susijusiai avarijai“ (angl. MFAG), naudojimasis juo ir jo praktinis pritaikymas kartu su kitais vadovais ir su per radiją gaunamais medicininiais patarimais.

 

 

 

B-V/c poskyris*

 

Rekomendacijos dėl vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų, atsakingų už darbą su kroviniais laivuose, vežančiuose supakuotas pavojingas ir kenksmingas medžiagas, rengimo

 

1. Rengimas turėtų susidėti iš dviejų dalių; bendroji dalis apimtų atitinkamus esminius reikalavimus, o kita dalis – jų taikymą laivo eksploatacijai. Rengti ir mokyti turėtų tinkamai kvalifikuotas ir pakankamai patyręs personalas; šis rengimas ir mokymas turėtų apimti bent šio poskyrio 2–19 dalyse nurodytus dalykus.

 

ESMINIAI REIKALAVIMAI

 

Savybės ir ypatybės

 

2. Žinios apie svarbias pavojingų ir kenksmingų medžiagų fizikines ir chemines savybes pakankamos iš esmės suvokti šioms medžiagoms būdingus ir su jomis susijusius pavojus bei riziką.

 

Chemiškai pavojingų ir kenksmingų medžiagų klasifikacija

 

3. TJO 1–9 klasės pavojingi kroviniai ir su kiekviena klase susiję pavojai.

 

Pavojai sveikatai

 

4. Pavojai dėl sąlyčio su oda, įkvėpus, nurijus ir dėl spinduliavimo.

 

Konvencijos, taisyklės ir rekomendacijos

 

5. Bendras supažindinimas su atitinkamais 1974 m. SOLAS konvencijos II-2 ir VII skyrių ir su MARPOL 73/78 konvencijos III priedo reikalavimais, taip pat su jų pritaikymu praktiškai naudojantis Tarptautiniu pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksu.

 

Susipažinimas su Tarptautiniu pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksu (IMDG) kodeksu ir naudojimasis juo

 

6. Bendros žinios apie IMDG kodekso reikalavimus dėl deklaravimo, dokumentų pildymo, pakavimo, ženklinimo ir įspėjamųjų užrašų; vežimas krovinių konteineriais ir kelių transporto cisternomis; nuimamosios cisternos, konteinerinės cisternos ir autocisternos, taip pat kitokios transporto priemonės, naudojamos pavojingoms medžiagoms vežti.

 

7. Žinios apie įvairiuose IMDG kodekse nurodytuose laivų tipuose taikomus atpažinimo, žymėjimo ir ženklinimo reikalavimus, susijusius su krovinių sukrovimu, sutvirtinimu, atskyrimu ir tarpusavio izoliavimu.

 

8. Personalo saugumas, įskaitant saugos įrangą, matavimo prietaisus, naudojimąsi jais bei praktinį jų pritaikymą ir gaunamų rodmenų aiškinimą.

 

ŽINIŲ PRITAIKYMAS LAIVE

 

1 klasė. Sprogstamosios medžiagos

 

9. 6-osios pavojingumo kategorijos ir 13 suderinamumo grupių; pakuotės ir talpyklos sprogstamosioms medžiagoms vežti; krovinių konteinerių ir transporto priemonių konstrukcijos tinkamumas; sukrovimo sąlygos, įskaitant specialiuosius reikalavimus dėl krovimo ant denio ir po deniu; izoliavimas nuo kitų klasių pavojingų krovinių, priskiriamų 1 klasei, ir nuo nepavojingų krovinių; vežimas ir sukrovimas keleiviniuose laivuose; krovininių patalpų tinkamumas; atsargumo priemonės; atsargumo priemonės pakraunant ir iškraunant.

 

2 klasė.  Dujos (suslėgtos, suskystintos arba ištirpdytos suslegiant), liepsnios, neliepsnios, netoksiškos ir toksiškos

 

10. Slėgio indų ir nuimamų cisternų tipai, įskaitant su jais naudojamus slėgio sumažinimo ir uždarymo įtaisus; sukrovimui taikomos kategorijos; bendros atsargumo priemonės sukraunant, įskaitant taikomas liepsnioms ir toksiškoms bei jūros aplinkos teršimo požiūriu pavojingoms dujoms.

 

3 klasė.  Liepsnieji skysčiai

 

11. Pakavimas, konteinerinės cisternos, nuimamosios cisternos ir autocisternos; sukrovimui taikomos kategorijos, įskaitant specialiuosius plastiko talpyklų reikalavimus; bendros atsargumo priemonės sukraunant, įskaitant taikomas jūros aplinkos teršimo požiūriu pavojingiems skysčiams; izoliavimo reikalavimai; atsargumo priemonės, kurių reikia imtis vežant liepsniuosius skysčius aukštos temperatūros sąlygomis.

 

4.1 klasė.  Degios kietosios medžiagos

 

4.2 klasė.  Savaime užsidegančios medžiagos

 

4.3 klasė.  Medžiagos, kurios dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsnias dujas

 

12. Pakuotės tipai; vežimas ir sukrovimas atsižvelgiant į kontroliuojamą temperatūrą, užkertant kelią irimui ir galimam sprogimui; sukrovimui taikomos kategorijos; bendros atsargumo priemonės sukraunant, įskaitant priemones, taikomas savaime reaguojančioms ir į jas panašioms medžiagoms; desensibilizuotos sprogstamosios medžiagos ir jūros aplinkos teršimo požiūriu pavojingos medžiagos; medžiagų izoliavimo reikalavimai, kad jos nekaistų ir neužsidegtų, neišsiskirtų toksiškos ar liepsnios dujos ir nesusidarytų sprogūs mišiniai.

 

5.1 klasė.  Oksiduojančios medžiagos

 

5.2 klasė.  Organiniai peroksidai

 

13. Pakuotės tipai; vežimas ir sukrovimas atsižvelgiant į kontroliuojamą temperatūrą, užkertant kelią irimui ir galimam sprogimui; sukrovimui taikomos kategorijos; bendros atsargumo priemonės sukraunant, įskaitant priemones, taikomas jūros aplinkos teršimo požiūriu pavojingoms medžiagoms; medžiagų izoliavimo reikalavimai, ypač izoliavimo nuo lengvai užsiliepsnojančių medžiagų, rūgščių ir karščio šaltinių, kad nekiltų gaisras, sprogimas ir nesusidarytų toksiškos dujos; atsargumo priemonės, leidžiančios kuo labiau sumažinti trinties ir sutrenkimų, galinčių sukelti irimą, galimybę.

 

6.1 klasė.  Toksiškos medžiagos

 

6.2 klasė.  Infekcinės medžiagos

 

14. Pakuotės tipai; sukrovimui taikomos kategorijos; bendros atsargumo priemonės sukraunant, įskaitant priemones, taikomas toksiškiems ir liepsniesiems skysčiams bei jūros aplinkos teršimo požiūriu pavojingoms medžiagoms; medžiagų izoliavimo reikalavimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios medžiagos gali sukelti mirtį arba padaryti rimtos žalos žmonių sveikatai; dezaktyvacijos priemonės kroviniams išsiliejus.

 

7 klasė. Radioaktyviosios medžiagos

 

15. Pakuotės tipai; transporto indeksas, susijęs su reikalavimais, taikomais medžiagų sukrovimui ir atskyrimui; sukrovimas ir izoliavimas nuo žmonių, neišryškintų fotografijos juostų bei fotografijos plokštelių ir maisto produktų; sukrovimui taikomos kategorijos; bendri sukrovimo reikalavimai; izoliavimo ir izoliavimo atstumų reikalavimai; izoliavimas nuo kitų pavojingų medžiagų.

 

8 klasė. Ėdžiosios medžiagos

 

16. Pakuotės tipai; sukrovimui taikomos kategorijos; bendrosios saugos priemonės sukraunant, įskaitant priemones, taikomas ėdžiosioms medžiagoms, liepsniesiems skysčiams ir jūros aplinkos teršimo požiūriu pavojingoms medžiagoms; medžiagų atskyrimo vienų nuo kitų reikalavimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios medžiagos gali rimtai sužaloti gyvuosius audinius.

 

9 klasė. Kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai

 

17. Galimi pavojai, įskaitant jūros aplinkos teršimą.

 

Atsargumo priemonės ir procedūros avarinėmis situacijomis

 

18. Elektrosaugos priemonės krovinių patalpose; atsargumo priemonės įeinant į uždaras patalpas, kuriose gali būti deguonies stingančio, nuodingo kvėpuoti oro arba lengvai užsidegančio dujų ir oro mišinio; galimas poveikis išsiliejus arba užsidegus kiekvienos klasės medžiagų važtai; atsižvelgimas į tai, ar įvykiai atsitinka ant denio ar po deniu; naudojimasis TJO „Avarinių situacijų procedūromis laivams, vežantiems pavojingus krovinius“; avarinių veiksmų planai ir procedūros, kurių reikia laikytis nelaimingų atsitikimų, susijusių su pavojingomis medžiagomis, atveju.

 

Pirmoji medicinos pagalba

 

19. TJO „Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo vadovas, skirtas naudoti įvykus su pavojingais kroviniais susijusiai avarijai“, naudojimasis juo ir jo praktinis pritaikymas kartu su kitais vadovais ir per radiją gaunamais medicininiais patarimais.

 

 

 

B-V/d poskyris*

 

Rekomendacijos dėl JRAB konvencijos taikymo kilnojamiems jūriniams įrenginiams (KJĮ)

 

1. JRAB konvencijos nuostatos taikomos savaeigių KJĮ jūriniam personalui tada, kai jie perplaukia iš vienos vietos į kitą vietą.

 

2. JRAB konvencijos nuostatos netaikomos nesavaeigiams arba KJĮ, kuris yra paskirties vietoje;

 

3. Priimdama atitinkamus reikalavimus dėl rengimo ir atestavimo normatyvų KJĮ, kuris yra paskirties vietoje, jo įregistravimo šalis turėtų atsižvelgti į atitinkamas TJO rekomendacijas. Visų pirma iš dalies JRAB konvencijos reikalavimus turėtų atitikti visi savaeigių KJĮ įgulų nariai: jūrininkai ir prireikus kitų įrenginių jūrinis personalas.

 

4. Savaeigiai KJĮ, plaukiojantys tarptautiniais reisais, turi turėti saugaus įgulų komplektavimo dokumentus.

 

5. KJĮ, kurie yra paskirties vietoje, privalo laikytis tos pakrantės valstybės, kurios išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) jie dirba, nacionalinės teisės aktų. Tokios pakrančių valstybės turėtų atsižvelgti į atitinkamas TJO rekomendacijas ir neturėtų kelti didesnių reikalavimų kitose šalyse įregistruotiems KJĮ, negu jų taikomi reikalavimai šioje pakrantės valstybėje įregistruotiems KJĮ.

 

6. Visas tiek savaeigiuose, tiek nesavaeigiuose KJĮ dirbantis specialusis personalas laikantis atitinkamų TJO rekomendacijų turėtų būti baigęs tinkamą supažindinimo kursą ir tinkamą pradinį saugos rengimą.

 

 

 

B-V/e poskyris*

Rekomendacijos dėl tiekimo atviroje jūroje laivų kapitonų ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančių specialistų rengimo ir kvalifikacijos

 

1. Svarbu, kad tiekimo atviroje jūroje operacijas vykdantys kapitonai ir vadovaujantys specialistai, prieš pradėdami eiti savo pareigas tiekimo atviroje jūroje laivuose, įgytų atitinkamos patirties ar būtų baigę atitinkamus rengimo kursus. Laive atliekamų veiksmų patirtis arba darbo patirtis ir rengimas naudojant imitavimo įrangą yra vienodai svarbūs.

 

2. Kapitonai ir vadovaujantys specialistai privalo suprasti tik tiekimo atviroje jūroje laivams būdingas manevravimo ir valdymo savybes.

 

3. Prieš pradėdami tiekimo atviroje jūroje operacijas, kapitonas ir vadovaujantys specialistai privalo:

 

1) įgyti žinių apie darbo atviroje jūroje savitumą ir terminus, vartojamus atliekant įvairias operacijas;

 

2) suprasti saugaus veikimo atstumo išlaikymo dirbant atviroje jūroje / įrenginiuose svarbą;

 

3) įgyti žinių apie laivų manevravimą ir išlikimą poste įvairiomis oro sąlygomis;

 

4) suprasti specialiuosius projektinius laivų parametrus; ir

 

5) suprasti poreikį užtikrinti netrukdomą darbo zonos vaizdą.

 

4. Būdami tiekimo atviroje jūroje laivo denyje, kapitonas ir vadovaujantys specialistai privalo:

 

1) žinoti laivų su skirtinga varomąja įranga valdymo charakteristikas; ir

 

2) sugebėti valdyti tiekimo atviroje jūroje laivą, esantį šalia jūrinių įrenginių ar kitų laivų.

 

5. Kapitonas privalo supažindinti laivo įgulos narius, dirbančius tiekimo atviroje jūroje laivo denyje ir atliekančius tiekimo atviroje jūroje operacijas, su jų pareigomis.

 

Tiekimo atviroje jūroje laivų inkaro valdymo operacijos

 

6. Svarbu, kad kapitonas ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai, dirbantys tiekimo atviroje jūroje laivuose, atliekančiuose inkaro valdymo operacijas, turėtų atitinkamos darbo patirties ir reikiamą pasirengimą.

 

7. Prieš pradėdami inkaro valdymo operacijas, kapitonas ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai, privalo:

 

1) būti gerai susipažinę su laivo valdymo ypatybėmis, susijusiomis su inkaro valdymo operacijomis, įskaitant, tačiau nepasiribojant:

 

1.1) laivavedybą ir stabilios padėties išlaikymą;

 

1.2) laivo valdymą;

 

1.3) išsamias žinias apie tiekimo atviroje jūroje laivų stovumą, ypač stabilumui nepalankiomis sąlygomis: žemas „GZmax“, žemas atviras denis ir stiprios išorės jėgos; apkrovos skaičiuotuvų naudojimą, galimą stovumo sumažėjimą dėl svyravimą mažinančių prietaisų; žinias apie laivų korpusų skirtumus; palankią darbo aplinką laive; ir

 

1.4) darbus pavojingose naftos telkinių zonose, įskaitant bet kokius vamzdynų klojimo ar kitų konstrukcijų montavimo jūros dugne darbus, tokiose zonose, kuriose dažnai naudojami inkarai ar kita laivų švartavimosi įranga; ir

 

2) būti gerai susipažinusiems su visomis laive esančiomis priemonėmis ir laivo sistemomis, susijusiomis su inkarų valdymu, įskaitant šių priemonių ir sistemų galimybes ir apribojimus, įskaitant, tačiau neapsiribojant:

 

2.1) įvairių varytuvų, įprastų ir azimutinių pavarų naudojimą;

 

2.2) paėmimo, tvarkymo, didelių svorių kėlimo, tempimo, inkaro valdymo ir nuleidimo jūrinėse platformose, baržose ir įrenginiuose įrangą;

 

3) įrangos, baržų ir kitų laivų tempimą;

 

4) kėlimo ir tempimo gervių naudojimą, naudojant iki 600 metrinių tonų galios švartavimosi stulpelio atramą;

 

5) išsamias žinias apie tempimo ir inkarų valdymo gervių naudojimą; ypač apkrovos ribojimo prietaisų ir atleidimo sistemų bei susijusios įrangos, tokios kaip tempimo kaiščiai ir stabdikliai, funkcijas; ir

 

6) svarų skirtumą tarp avarinio tempimo kablių ir gervių atleidimo.

 

8. Kapitonai ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai, atliekantys inkarų valdymo operacijas, privalo pakankamos ir tinkamos patirties įgyti dalyvaudami rengimo kursuose, kuriuose atliekant operacijas naudojama švartavimosi įranga, tiek kartų, kiek nustato Administracija. Per praktinio rengimo užsiėmimus dėmesys gali būti skiriamas ir mokymui naudojant imitavimo įrangą.

 

 

 

B-V/f poskyris*

 

Rekomendacijos dėl laivo įgulos parengimo dirbti su dinaminio laivo stabilizavimo sistemomis ir patirties

 

1. Dinaminio laivo stabilizavimo sistema – tai laivo su varomaisiais mechanizmais automatinis padėties ir judėjimo valdymas, naudojant laivo varomuosius mechanizmus.

 

2. Asmenys, naudojantys dinaminę stabilizavimo (DP) sistemą, turi būti tinkamai pasirengę ir įgiję reikiamos patirties. Dinaminių laivo stabilizavimo operatorių (angl. DPO) rengimo kursų teorinė dalis turi būti skirta supažindinti su DP sistemos veikimu ir jos dalimis. Gautos žinios, supratimas ir patirtis turi padėti saugiai, naudojant DP sistemos režimą, valdyti laivą ir apsaugoti žmogaus gyvybę jūroje ir jūros aplinką.

 

3. Rengimo ir praktinių užduočių kursas turi apimti šias DP sistemos valdymo dalis:

 

1) DP valdymo stotį;

 

2) galios generavimą ir valdymą;

 

3) varomąją įrangą;

 

4) padėties atskaitos sistemą;

 

5) judėjimo į priekį atskaitos sistemą;

 

6) aplinkos atskaitos sistemą; ir

 

7) išorės jėgų atskaitos sistemas, tokias kaip lynų įtempimo matuokliai.

 

4. Rengimo ir praktinių užduočių kursas turi apimti įvairias įprastas DP operacijas  ir DP sistemos klaidų, gedimų, incidentų ir avarinių situacijų valdymą, užtikrinant saugų operacijų tęstinumą arba nutraukimą. DP rengimo kursą turi baigti ne tik DPO ir kapitonai, bet ir kiti laivo įgulos nariai, įskaitant vyriausiuosius elektromechanikus ir vyriausiuosius mechanikus. Jiems gali būti reikalingas ir papildomas rengimo kursas, siekiant užtikrinti jų gebėjimą atlikti pareigas DP laive. Rengimo laive kurso ir gaunamos praktinės patirties dalį turi sudaryti atitinkamos DP pratybos. DPO turi būti susipažinęs su bet kokio tipo ir paskirties DP dokumentacija, tokia kaip naudojimo vadovai, trikties režimo ir poveikio analizė (angl. FMEA) ir galimybių grafikai.

 

5. Visą rengimą bei mokymą turėtų įgyvendinti tinkamai kvalifikuoti ir pakankamai patyrę specialistai.

 

6. Prieš pradėdami darbą laive, kuriame taikomas DP režimas, DPO ir kiti DP rengimo kursą baigę įgulos nariai turi susipažinti su specialia laive esančia įranga ir laivo duomenimis. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas laivo paskirčiai ir DP sistemai atliekant užduotis.

 

 

 

B-V/g poskyris*

 

Rekomendacijos dėl poliariniuose vandenyse dirbančių laivų kapitonų ir vadovaujančių specialistų rengimo**

 

1. Svarbu, kad kapitonai ir laivavedybos budėjimo pamainai ir mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai, dirbantys poliariniuose vandenyse plaukiojančiuose laivuose, turėtų atitinkamos patirties ir reikiamą pasirengimą:

 

1) Prieš pradėdami darbą tokiame laive:

 

1.1) kapitonai ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai turi baigti rengimo kursą, kad įgytų pagrindines bent 2–11 dalyse nurodytų dalykų žinias; ir

 

1.2) mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai turi baigti rengimo kursą, kad įgytų pagrindines bent 3, 6, 10 ir 11 dalyse nurodytų dalykų žinias.

 

2) Kapitonai ir vyriausieji mechanikai privalo turėti pakankamą laivų valdymo poliariniuose vandenyse, patirtį.

 

Ledo savybės – ledo zonos

 

2. Skirtingų ledynų žemėlapių aiškinimas ir meteorologinių bei okeanografinių duomenų supratimas, ledo fizika, formavimasis, augimas, senėjimas ir tirpimas; ledų rūšys ir koncentracija; ledo slėgis; sniegu padengto ledo trintis, ledėjančių purslų ir apledėjimo sukeliamos implikacijos; apledėjimo prevencijos priemonės ir galimybės išvengti nepageidaujamų padarinių; ledynų savybės skirtinguose regionuose ir skirtingu sezonu, įskaitant skirtumus tarp Arkties ir Antarktidos ledynų; greitos ledynų ir oro sąlygų kaitos padarinių atpažinimas; ledkalnių ir ledo blokų judėjimas.

 

Laivo veikimo charakteristikos ledynuose ir šaltojo klimato sąlygomis

 

3. Laivo savybės; laivų tipai; korpusai; sustiprinimo reikalavimai; įvairių vietų ledo klasifikacija – poliarinė klasė ir vietos reglamentai; ledo klasių apribojimai; laivo parengimas plaukti šaltojo klimato sąlygomis; sistemų veikimo charakteristikos esant žemai temperatūrai.

 

Ledynuose plaukiojančio laivo maršruto ir plaukimo kelio planavimas*

 

4. Saugaus maršruto ir plaukimo kelio planavimas, siekiant pagal galimybes išvengti ledo, įskaitant skirtingų ledynų vaizdavimo būdų, padedančių parengti strateginį maršruto planą, aiškinimą; pavojingų sąlygų ir ledkalnių vengimas iš atvirų vandenų įplaukiant į ledynus; laivavedyba, įplaukimo į ledynus ir ledkalnių zoną sąlygų nustatymas ir saugumo įvertinimas, atsižvelgiant į apšvietimą, bangavimą, rūką ar ledo spaudimą.

 

Laivo valdymas ledynuose

 

5. Pasirengimas ir rizikos vertinimas dar nepriartėjus prie ledų susitelkimo vietų; laivo valdymas be niekieno pagalbos skirtingos ledo klasės ir rūšies vietose; saugaus greičio pasirinkimas plaukiant tarp ledų ir ledkalnių; ryšio palaikymas su ledlaužiu ir kitais laivais; laivavedyba skirtingos koncentracijos ir ploto ledynuose; judesio energijos didėjimo suvokimas; pasinaudojimas ledkalniais kaip priedanga ir praplaukimas pro susigrūdusius ledo luitus.

 

6. Skirtingų varomųjų ir vairo sistemų naudojimas, įskaitant žinias apie sistemų atsparumą ir apribojimus; pasvyrimo ir diferento sistemų naudojimas; variklių apkrovos ir aušinimo problemos.

 

Reglamentai ir rekomendacijos

 

7. Vietos reikalavimai, leidžiantys įplaukti į skirtingus regionus, įskaitant Antarkties sutartį, tarptautinius reglamentus ir rekomendacijas.

 

Įrangos galimybių ribos

 

8. Žemyno navigacinių priemonių naudojimas poliariniuose vandenyse ir susiję pavojai; kompasų paklaidos šiauriniuose regionuose; radaro aptinkamų objektų ir ledynų savybių nustatymas; elektroninės padėties nustatymo sistemos galimybių ribos šiauriniuose regionuose; jūrlapių ir vadovų aprašymų ribotumas; ryšio sistemų galimybės.

 

Saugos priemonės ir avarinės procedūros

 

9. Saugiai laivavedybai būtinų hidrografinių duomenų prieinamumas; atsargumo priemonės plaukiojant menkai pažįstamuose vandenyse; paieškos ir gelbėjimo parengties ir reagavimo ribotumas, įskaitant GMDSS A4 zoną ir jos SAR ryšio stoties galimybes; supratimas apie nenumatytų atvejų planavimą; žinios apie tempimo procedūras; ryšio su kitais laivais palaikymas ir vietos SAR organizacija; pavojaus įgulai esant žemai temperatūrai atpažinimas; gelbėjimosi ir laivo palikimo procedūros ir išlikimo ledynuose būdai; problemos, susijusios su įgulos nuovargiu, kurį sukelia triukšmas ir virpesiai; papildomų atsargų, bunkerių, maisto, drabužių vežimas; žinios apie papildomas komplikacijas nelaimingų atsitikimų poliariniuose vandenyse atveju.

 

10. Saugių darbo procedūrų parengimas; žinios apie dažniausiai pasitaikančius korpuso ir įrangos pažeidimus ir jų išvengimo būdus; priešgaisrinių sistemų galimybės.

 

Aplinkos tausojimas

 

11. Išsiliejimui jautrios jūrų zonos; zonos, į kurias draudžiama įplaukti arba kurių reikėtų vengti; specialiosios MARPOL zonos; apsaugos nuo naftos išsiliejimo įrangos galimybės; padidėjusio šiukšlių, triumo vandens, purvo, dumblo ir kt. tūrio valdymo planas; taršos šaltojo klimato sąlygomis padariniai.

 

 

 

VI skyrius

 

Rekomendacijos dėl veiksmų avarinėmis aplinkybėmis, saugos darbe, apsaugos, medicininės priežiūros ir gelbėjimo funkcijų

 

 

 

B-VI/1 poskyris

Rekomendacijos dėl privalomo visų jūrininkų supažindinimo su sauga ir pradinio saugos rengimo ir mokymo

 

 

 

PRIEŠGAISRINĖ SAUGA IR GAISRŲ GESINIMAS

 

1. Pradinis priešgaisrinės saugos ir gaisrų gesinimo rengimas, privalomas pagal A-VI/1 poskyrio nuostatas, turėtų apimti bent šio skirsnio 2–4 dalyse išvardytus teorinius ir praktinius dalykus.*

 

Teorinis rengimas

 

2. Teorinis rengimas turėtų apimti:

 

1)  tris gaisro ir sprogimo elementus, vadinamąjį gaisro trikampį:

 

1.1) degalus;

 

1.2) užsiliepsnojimo šaltinį;

 

1.3) deguonį;

 

2)  užsiliepsnojimo šaltinius: cheminius, biologinius, fizinius;

 

3)  degias medžiagas: jų degumo laipsnį; užsiliepsnojimo temperatūrą; degimo temperatūrą; degimo greitį; šilumingumą; žemiausią degimo ribą (ŽDR); aukščiausią degimo ribą (ADR); degimo diapazoną; aplinkos inertinimą; statinę elektrą; pliūpsnio temperatūrą; savaiminį užsidegimą;

 

4)    ugnies pavojingumą ir gaisro plitimą per šiluminį spinduliavimą, konvekciją ir šiluminį laidumą;

 

5)    reaktyvumą;

 

6)    gaisrų klasifikaciją ir pagal ją taikomus atitinkamus gesinimo agentus;

 

7)    pagrindines gaisrų laivuose priežastis: dėl naftos produktų išsiliejimo mašinų skyriaus patalpose; rūkymo; perkaitimo (guolių); virtuvės įrangos (krosnių, dūmtraukių, kepimo prietaisų, elektros / dujų viryklių ir t. t.); savaiminio užsidegimo (krovinių, atliekų ir t. t.); dėl karštųjų darbų (suvirinimo, metalo pjovimo ir t. t.); elektros įtaisų (trumpojo jungimo, neprofesionaliai atlikto remonto); reaktyvumo; savaiminio kaitimo ir savaiminio užsidegimo; padegimo; statinės elektros;

 

8)    priešgaisrinę saugą;

 

9)    ugnies ir dūmų aptikimo sistemas; automatinę gaisrinę signalizaciją;

 

10)  priešgaisrinę įrangą, įskaitant:

 

10.1)    stacionarius laivo įrenginius ir jų išdėstymą laive; priešgaisrines vandens magistrales, hidrantus; standartinę kranto ir laivo sujungimo armatūrą; ugnies slopinimo įrenginius, anglies dioksidą (CO2), putas; halogenintus angliavandenilius; didelio slėgio vandens išpurškimo sistemas specialios rūšies patalpoms ir t. t.; automatines sprinklerines sistemas; avarinį gaisrinį siurblį; avarinį elektros generatorių; įtaisus miltelių pavidalo cheminėms medžiagoms purkšti; bendrą supratimą apie privalomus ir prieinamus kilnojamuosius prietaisus; didelio slėgio vandens purslų generavimo sistemą; aukšto kartotinumo putas; naujas technologijas bei įrangą;

 

10.2)    gaisrininko ekipuotę, asmeninę aprangą ir įrankius; kvėpavimo aparatą; atgaivinimo įrangą; dūmų šalmą arba kaukę; ugniai atsparų gelbėjimo lyną ir tokį pat saugos diržą; visos šios įrangos išdėstymą laive;

 

10.3)    bendrą įrangą, įskaitant gaisrines žarnas, jų antgalius, junges, priešgaisrinius kirvius; nešiojamuosius ugnies gesintuvus; nedegų audeklą;

 

11)  konstrukcijas ir įrenginius, įskaitant žmonių gelbėjimo maršrutus; tankų degazavimo priemones; A, B ir C klasės pertvaras; inertinių dujų sistemas;

 

12)  gaisrų gesinimo laive organizavimą, įskaitant bendrą pavojaus skelbimą; priešgaisrinius planus, rinkimosi vietas ir atskirų asmenų pareigas; ryšius, taip pat uoste stovinčio laivo su krantu; procedūras dėl personalo saugumo; periodiškai laive vykdomas pratybas; laivo tikrinimo sistemas;

 

13)  praktines žinias apie žmonių gaivinimo būdus;

 

14)  kovos su gaisrais metodus, įskaitant pavojaus paskelbimą; gaisro vietos nustatymą ir židinio izoliavimą; krovinių išmetimą iš laivo; inhibavimą; vėsinimą; ugnies slopinimą; užgesinimą; stebėjimą saugantis pakartotinio įsiliepsnojimo; dūmų pašalinimą;

 

15)  gaisrų gesinimui naudojamas medžiagas, įskaitant vandenį, vientisą jo srovę, išpurškimą, vandens purslus, užtvindymą vandeniu; aukšto, vidutinio ir žemo kartotinumo putas; anglies dioksidą (CO2); vandeningą plėvelę sudarančias putas (angl. AFFF); sausų miltelių pavidalo chemines medžiagas; naujas technologijas bei įrangą.

 

Praktinis rengimas

 

3. Toliau nurodytas praktinis rengimas turėtų vykti patalpose, leidžiančiose sukurti tikrai realistines rengimo sąlygas (pvz., laivo sąlygas imituojančiose patalpose); visais atvejais, kai tai įmanoma ir praktiškai reikalinga, rengimas turėtų vykti tiek tamsoje, tiek dienos šviesoje; tai turėtų leisti mokomiems asmenims įgyti gebėjimų:

 

1)    naudotis įvairių tipų nešiojamaisiais gesintuvais;

 

2)    naudotis autonominiais kvėpavimo aparatais;

 

3)    užgesinti nedidelius gaisrus, pvz., užsidegusią elektros įrangą, naftos produktus ir propano dujas;

 

4)    užgesinti didesnio masto gaisrus vandeniu (naudojantis vientisa srove arba purškiamaisiais antgaliais);

 

5)    užgesinti gaisrus naudojantis putomis, milteliais, arba bet kuriomis kitomis tinkamomis cheminėmis medžiagomis;

 

6)    su gelbėjimo lynu, bet be kvėpavimo aparato įeiti į patalpą, į kurią buvo prileista aukšto kartotinumo putų, ir per ją pereiti;

 

7)    gesinti gaisrą dūmų pripildytose uždarose patalpose dėvint autonominį kvėpavimo aparatą;

 

8)    užgesinti gaisrą vandens purslais ar bet kuria kita tam tinkama gaisrų gesinimo medžiaga liepsnojančioje ir tirštų dūmų pripildytoje gyvenamojoje arba mašinų skyrių imituojančioje patalpoje;

 

9) užgesinti naftos produktų gaisrą, naudojantis vandens purslų generatoriumi ir vandens purkštuvais, sausomis miltelių pavidalo cheminėmis medžiagomis arba putų generatoriais;

 

10) atlikti žmonių gelbėjimo iš dūmų pripildytos patalpos operaciją dėvint kvėpavimo aparatą.

 

Bendrieji dalykai

 

4. Rengiami asmenys taip pat turėtų įsisąmoninti, jog laive būtina nuolat išlaikyti parengties būklę.

 

PIRMOSIOS PAGALBOS SUTEIKIMO PAGRINDAI*

 

5. Išmanyti pirmosios pagalbos suteikimo pagrindus privaloma pagal VI/1 taisyklę kaip vieną iš pradinio rengimo dalių, toks parengimas būtinas ankstyvajame profesinio rengimo etape, geriausia, kai jūrininkai mokomi dar iki jiems išplaukiant į jūrą; taip jie parengiami nedelsiant veikti įvykus nelaimingam atsitikimui ar kitokiam skubios medicininės pagalbos reikalingam atvejui iki atvyks pirmosios pagalbos teikimo patirties turintis asmuo arba asmuo, atsakingas už medicininę priežiūrą laive.

 

ASMENS SAUGUMAS IR SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ*

 

6. Administracijos turėtų atminti bendravimo ir kalbos įgūdžių svarbą užtikrinant žmogaus gyvybės apsaugą bei turto saugumą jūroje ir užkertant kelią jūros aplinkos teršimui. Atsižvelgiant į tarptautinį jūrų verslo pobūdį, žodiniu bendravimu pagrįstą ryšį tarp atskirų laivų bei tarp laivo ir kranto, plintančią daugianacionalinių įgulų samdymo praktiką ir suinteresuotumą, kad įgulų nariai gebėtų bendrauti su keleiviais avarinėmis aplinkybėmis, viena bendra visiems kalba jūrų ryšiui palaikyti prisidėtų prie saugios praktikos sumažinant žmogaus klaidos riziką keičiantis svarbia informacija.

 

7. Anglų kalba nėra visuotinai priimta, tačiau kasdienė praktika rodo, kad ji sparčiai tampa normine kalba bendraujant jūrų saugumo klausimais, iš dalies ir dėl naudojimosi TJO Norminiais jūrų ryšio posakiais“.

 

8. Administracijos turėtų atsižvelgti į naudą, gaunamą užtikrinant jūrininkų sugebėjimą bendrauti pasitelkus bent paprasčiausią anglų kalbos žodyną, ypač pabrėžiant laivybos terminus ir aplinkybes.

 

 

 

B-VI/2 poskyris

 

Rekomendacijos dėl tinkamumo liudijimų darbui su gelbėjimosi valtimis bei plaustais, gelbėjimo valtimis ir greitaeigėmis gelbėjimo valtimis išdavimo

 

1. Kandidatuojantis asmuo prieš pradėdamas rengimą turėtų atitikti medicininio tinkamumo reikalavimus, ypač dėl regos ir klausos.

 

2. Rengimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su iš dalies pakeistos Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) nuostatomis.

 

3. Norėdamos pasiekti reikiamą A-VI/2-1 lentelėje nurodytą A-VI/2 poskyrio 6.1.2, 6.1.3, 6.1.4, 6.2.1 ir 12.1.5 dalyse apibrėžtų sričių kompetencijos normatyvą, Šalys taip pat gali susitarti dėl rengimo laivuose ir praktinių užsiėmimų (pvz., dalyvavimo pratybose). Administracija turi atminti, kad šias sritis apimantis parengimas laivuose galimas tik esant geroms oro sąlygoms ir gavus uosto valdžios leidimą.

 

 

 

B-VI/3 poskyris

 

Rekomendacijos dėl specialaus gaisrų gesinimo parengimo

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

B-VI/4 poskyris

 

Rekomendacijos dėl pirmosios medicinos pagalbos ir medicininės priežiūros

 

Jūrininkams, paskirtiems atlikti A-VI/4-1 lentelės 1 skiltyje nurodytas užduotis, pareigas ir įsipareigojimus, skirtos pirmosios medicinos pagalbos teikimo ir medicininės priežiūros rengimo programos, jei taikytina, turi būti parengtos pagal atnaujintas Tarptautinio medicininio vadovo laivams rekomendacijas.

 

 

 

B-VI/5 poskyris

 

Rekomendacijos dėl laivo apsaugos pareigūnų rengimo ir atestavimo

 

1. Rengimo kursas turi atitikti iš dalies pakeistas ISPS kodekso ir SOLAS konvencijos nuostatas.*

 

2. Baigęs rengimo kursą ir laivo apsaugai vadovaujantis pareigūnas privalo pakankamai gerai mokėti anglų kalbą, kad galėtų tinkamai suprasti kitų laivų ir uostų apsaugos darbuotojų pranešimus bei tinkamai su jais bendrauti.

 

3. Išskirtiniais atvejais, kai su atestuotu laivo apsaugos pareigūnu laikinai negalima susisiekti, Administracija gali suteikti teisę eiliniam jūrininkui, atliekančiam tam tikras su apsauga susijusias pareigas ir suprantančiam laivo apsaugos planą, pavaduoti ir veikti vietoj laivo apsaugos pareigūno ir vykdyti visas jo pareigas bei įsipareigojimus iki kito uosto arba ne ilgiau kaip 30 dienų, atsižvelgiant į tai, kas trunka ilgiau. Bendrovė privalo kuo greičiau informuoti kompetentingas kito uosto įstaigas apie laive įvykusius pasikeitimus.

 

 

 

Poskyris B-VI/6

 

Rekomendacijos dėl visiems jūrininkams privalomų mažiausių apsaugos įgūdžių įgijimo kursų ir mokymo reikalavimų

 

Supažindinimas ir informacija apie apsaugą

 

1. Jūrininkai ir laivo personalas nėra apsaugos specialistai. Konvencijoje ir šiame Kodekse nenumatytos jų persikvalifikavimo į apsaugos specialistus galimybės.

 

2. Jūrininkai ir laivo personalas privalo baigti atitinkamus apsaugos įgūdžių įgijimo kursus arba mokymą, kad gautų reikiamų žinių ir įgytų supratimą apie jiems paskirtas pareigas, stiprinant ir užtikrinant apsaugą išplaukus į jūrą.

 

3. Jūrininkai, neatliekantys su apsauga susijusių pareigų, bent vieną kartą per savo tarnybos laikotarpį turi baigti A-VI/6 poskyryje aprašytą supažindinimo su laivo apsaugos reikalavimais kursą arba mokymą. Jei jūrininkai arba laivo personalas atitinka VI/6 taisyklėje aprašytus apsaugos žinių reikalavimus ir dalyvauja ISPS kodekse numatytose pratybose ir mokymo kursuose, žinių atnaujinimo arba pakartotinio patvirtinimo nereikia.

 

Jūrininkai, kuriems paskirtos su apsauga susijusios pareigos

 

4. Sąvoka „su apsauga susijusios pareigos“, vartojama A-VI/6 poskyryje, reiškia asmenų specialias su apsauga susijusias pareigas ir atsakomybę, kaip nustatyta laivo apsaugos plane.

 

5. Jūrininkai, kuriems paskirtos su apsauga susijusios pareigos privalo, bent vieną kartą per savo tarnybos laikotarpį baigti A-VI/6 poskyryje aprašytus rengimo kursus. Jei jūrininkai arba laivo personalas atitinka VI/6 taisyklėje aprašytus su apsauga susijusių žinių reikalavimus ir dalyvauja ISPS kodekse numatytose pratybose ir mokymo kursuose, žinių atnaujinimo arba pakartotinio patvirtinimo nereikia.

 

6. Supažindinimo su apsaugos reikalavimais rengimo kursų, aprašytų A-VI/6 poskyryje, organizatoriai neturi atitikti I/6 taisyklėje arba A-I/6 poskyryje nurodytų reikalavimų.

 

7. Išskirtiniais atvejais, kai su laivo apsauga susijusias pareigas atliekančiu ir tam tinkamą kvalifikaciją turinčiu asmeniu laikinai negalima susisiekti, Administracija gali suteikti teisę eiliniam jūrininkui, neatliekančiam su laivo apsauga susijusių pareigų, vykdyti tokias pareigas, jei šis asmuo išmano laivo apsaugos planą, iki kito uosto arba ne ilgiau kaip 30 dienų, atsižvelgiant į tai, kas trunka ilgiau.

 

 

 

 

 

VII skyrius

 

Rekomendacijos dėl atestavimo alternatyviems pažymėjimams gauti

 

 

 

B-VII/1 poskyris

 

Rekomendacijos dėl alternatyvių pažymėjimų išdavimo

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

B-VII/2 poskyris

 

Rekomendacijos dėl specialiųjų integruotų darbo laivo denyje ir mašinų skyriuje rengimo programų

 

1. Kiekviena Šalis privalo užtikrinti, kad bet kokie integruoti darbo laivo denyje ir mašinų skyriuje rengimo kursai:

 

1) vyktų pagal patvirtintą rengimo programą;

 

2) vyktų krante, jūrininkų rengimo institucijose ir (arba) pagal rengimo programas patvirtintuose laivuose; ir

 

3) būtų registruojami patvirtintame rengimo registravimo dienyne.

 

 

 

B-VII/3 poskyris

 

Rekomendacijos dėl alternatyvių pažymėjimų išdavimo principų

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

 

 

VIII skyrius

 

Rekomendacijos dėl budėjimo

 

 

 

B-VIII/1 poskyris

 

Rekomendacijos dėl tinkamumo budėti

 

Kelio nuovargiui užkirtimas

 

1. Laikantis reikalavimų dėl poilsio valandų, posakis „nepaprastomis eksploatavimo sąlygomis“ turėtų būti suprantamas vien esminių laivo darbų, kurių dėl saugumo arba aplinkos apsaugos priežasčių negalima atidėti arba kurių pagrįstai negalima buvo numatyti prasidedant reisui, prasme.

 

2. Nors visuotinai priimtos nuovargio sąvokos apibrėžties nėra, kiekvienas laivo operacijose dalyvaujantis asmuo turėtų būti pasirengęs susidurti su veiksniais, galinčiais prisidėti prie nuovargio atsiradimo, įskaitant Organizacijos nurodytuosius* (bet jais neapsiribojant), ir priimdamas sprendimus dėl laivo operacijų į juos atsižvelgti.

 

3. Taikant VIII/1 taisyklę, turėtų būti atsižvelgiama į šiuos dalykus:

 

1)    priemonėmis, kurių imamasi norint užkirsti kelią nuovargiui, turėtų būti užtikrinama, kad nebūtų leidžiama pernelyg ilga bendra darbo valandų trukmė. Ypač A-VIII/1 poskyryje nurodyti mažiausi poilsio laikotarpiai neturėtų būti aiškinami taip, tartum visas kitas laikas gali būti skirtas budėjimui ar kitokioms užduotims;

 

2)    atostogų suteikimo dažnumas ir jų trukmė, taip pat mokamų atostogų garantija yra materialūs veiksniai, užkertantys kelią nuovargiui kauptis per tam tikrą laiko tarpą;

 

3)    šios priemonės gali būti skirtingos trumpus jūrinius reisus atliekantiems laivams, jei būtų priimti specialūs potvarkiai dėl saugumo.

 

4. A-VIII/1 poskyrio 9 dalyje nurodytos išimtys turi būti suprantamos kaip 1996 m. Tarptautinės darbo konvencijos dėl jūrininkų darbo valandų ir laivų įgulų komplektavimo (Nr. 180) arba 2006 m. Jūrų darbo konvencijos išimtys, joms įsigaliojus. Aplinkybės, kai taikomos tokios išimtys, turi būti nustatomos Šalių iniciatyva. Administracijos turėtų apsvarstyti galimybę įvesti reikalavimą dėl jūrininkų darbo ir poilsio valandų registravimo ir reikalavimą kad tokio registravimo įrašai būtų tinkamais laiko tarpais Administracijos tikrinami, siekiant užtikrinti darbo ir poilsio valandų taisyklių laikymąsi.

 

5. Remdamosi jūrų avarijų ir nelaimingų atsitikimų tyrimo rezultatais, Administracijos turėtų nuolat peržiūrėti savo priemones, skirtas užkirsti kelią nuovargiui.

 

Piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu prevencija

 

6. Piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu tiesiogiai veikia jūrininko tinkamumą budėti ir jo gebėjimą atlikti budėjimo ar su saugumu, taršos prevencija ir apsauga susijusias pareigas. Jei nustatoma, jog jūrininkas paveiktas narkotikų arba alkoholio, jam turėtų būti draudžiama atlikti budėjimo ar su saugumu, taršos prevencija ir apsauga susijusias pareigas tol, kol niekas nebetrikdys jo gebėjimo atlikti šias pareigas.

 

 

 

 

 

7. Administracija turėtų užtikrinti, kad būtų imtasi veiksmingų priemonių, leidžiančių išvengti alkoholio ir narkotikų poveikio budinčio personalo ar įgulos narių, atsakingų už saugumą, taršos prevenciją ir apsaugą, gebėjimams, ir prireikus turėtų sukurti patikros programą, padedančią:

 

1)  nustatyti piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu atvejus;

 

2)  gerbti su jais susijusių asmenų orumą, jų asmeninį gyvenimą, konfidencialumą ir pagrindines įstatymuose įtvirtintas teises;

 

3)  atsižvelgti į atitinkamas tarptautines rekomendacijas.

 

8. Bendrovės turėtų apsvarstyti galimybę parengti raštu aiškią politiką dėl piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu prevencijos, įskaitant draudimą vartoti alkoholį keturias valandas iki budėjimo pradžios. Tokia politika gali būti bendrovės kokybės valdymo sistemos dalis. Taip pat bendrovės gali pasirūpinti ir jūrininkų mokymo kursais arba reikiamos informacijos teikimu.

 

9. Asmenys, dalyvaujantys rengiant narkotikų ir alkoholio prevencijos programas, turėtų atsižvelgti į TJO rekomendacijas, pateiktas leidinyje „Narkotikų ir alkoholio prevencijos jūrų versle programos (vadovas planuotojams)“ ir į galimus pakeitimus.

 

 

 

B-VIII/2 poskyris

 

Rekomendacijos dėl budėjimo tvarkos ir principų, kurių privaloma laikytis

 

Bendrovės, kapitonai ir budintys vadovaujantys specialistai turėtų atsižvelgti į toliau pateikiamas eksploatavimo rekomendacijas.

 

 

 

1 DALIS. REKOMENDACIJOS DĖL ATESTAVIMO

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

2 DALIS. REKOMENDACIJOS DĖL REISO PLANAVIMO

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

3 DALIS. BENDRIEJI BUDĖJIMO TARNYBOS PRINCIPAI

 

(Nuostatų nėra)

 

 

 

4 DALIS. REKOMENDACIJOS DĖL BUDĖJIMO JŪROJE

 

 

 

4-1 dalis.  Rekomendacijos dėl laivavedybos budėjimo

 

Įvadas

 

2. Tiek tam tikrų tipų laivams, tiek laivams, vežantiems pavojingus, toksiškus arba lengvai užsiliepsnojančius krovinius, gali prireikti ypatingų rekomendacijų. Laivo kapitonas tokiais atvejais turėtų parengti atitinkamas eksploatacines vadovavimosi instrukcijas.

 

3. Būtina, kad laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantieji specialistai suvoktų, jog stropiai savo pareigas atlikti jiems būtina žmogaus gyvybės apsaugai jūroje ir jūros aplinkos apsaugai nuo teršimo užtikrinti.

 

Budėjimas nuleidus inkarą

 

4. Bet kokio be priedangos ir su nuleistu inkaru, atviro reido ar kitoje faktiškai jūros zonoje, kaip nurodyta STCW kodekso VIII skyriaus A-VIII/2 poskyrio 4-1 dalies 51 punkte, stovinčio laivo kapitonas turi užtikrinti, kad visada būtų laikomasi budėjimo tvarkos. Deniui vadovaujantis pareigūnas visada turi užtikrinti saugų budėjimą, kai nuleidžiamas inkaras.

 

5. Tvirtindamas budėjimo tvarką ir atitinkamai prižiūrėdamas laivo saugą ir apsaugą bei jūros aplinkos apsaugą, kapitonas privalo įvertinti visas susijusias aplinkybes ir aplinkos sąlygas:

 

1) visada išlikti budrus, stebėdamas aplinką, klausydamasis ir visais kitais galimais būdais;

 

2) mokėti palaikyti ryšį su kitu laivu ir esančiais krante;

 

3) įvertinti vyraujančias oro sąlygas, jūros būseną, ledą ir srovių poveikį;

 

4) nuolat stebėti laivo padėtį; ir įvertinti

 

5) stovėjimo vietą, plotą ir savybes;

 

6) eismo sąlygas;

 

7) padėtį, galinčią turėti įtakos laivo saugai;

 

8) krovos operacijas;

 

9) įgulos narių, pasirengusių veikti, skyrimą; ir

 

10) kapitono informavimo ir variklių parengties išlaikymo procedūras.

 

 

 

4-2 dalis. Rekomendacijos dėl budėjimo mašinų skyriuje

 

6. Tam tikrų tipų laivo varymo sistemoms ar pagalbinei įrangai ir laivams, vežantiems pavojingus, toksiškus ar lengvai užsiliepsnojančius arba kitokius tam tikrų rūšių krovinius, gali prireikti ypatingų rekomendacijų. Vyriausiasis mechanikas tokiais atvejais turėtų parengti atitinkamas vadovavimosi instrukcijas.

 

7. Būtina, kad mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantieji mechanikai suvoktų, jog stropiai atlikti savo pareigas jiems būtina žmogaus gyvybės apsaugai jūroje ir jūros aplinkos apsaugai nuo teršimo užtikrinti.

 

8. Budėjimo pamainą perimantis vadovaujantis specialistas, prieš imdamasis vadovauti mašinų skyriaus budėjimo pamainai, turėtų:

 

1)    išmanyti įrangos, skirtos žmogaus gyvybės apsaugai pavojingoje arba toksiškoje aplinkoje, išdėstymą ir naudojimą;

 

2)    įsitikinti, jog medžiagos, reikalingos teikti pirmąją medicinos pagalbą, ypač nudegimų ir nuplikymų atvejais, yra lengvai pasiekiamos;

 

3)    kai laivas stovi uoste saugiai nuleidęs inkarą arba prisišvartavęs, žinoti apie:

 

1)    vykstančius krovos darbus, techninės priežiūros ir remonto darbų būklę, taip pat visas kitas budėjimui įtakos turinčias operacijas;

 

2)    pagalbinių mechanizmų panaudojimą keleivių arba įgulos patalpųpriežiūrai, krovos operacijoms, eksploataciniam vandens tiekimui ir traukos sistemoms.

 

 

 

4-3 dalis. Rekomendacijos dėl radijo ryšio budėjimo

 

Bendrieji dalykai

 

9. Pagal Radijo ryšio reglamentą, be kitų dalykų, reikalaujama, kad kiekviena laivo radijo stotis turėtų licenciją, iš esmės būtų kapitono arba kito atsakingo už laivą asmens žinioje ir kad ja būtų naudojamasi vadovaujant tinkamą kvalifikaciją turinčiam personalui. Pagal Radijo ryšio reglamentą taip pat reikalaujama, kad nelaimės signalas būtų siunčiamas tik kapitono arba kito už laivą atsakingo asmens pavedimu.

 

10. Kapitonas turėtų įsidėmėti, kad visi asmenys, kuriems pavedama siųsti nelaimės signalus, privalo būti parengti, turėti žinių apie visą laivo radijo ryšio įrangą ir sugebėti tinkamai ja naudotis, kaip tai privaloma pagal I/14 taisyklės 1 dalies 5 punktą. Apie tai turėtų būti įrašyta laivo arba radijo stoties dienyne.

 

Budėjimas

 

11. Be reikalavimų dėl radijo ryšių budėjimo, kiekvieno jūrų laivo kapitonas taip pat turėtų užtikrinti, kad:

 

1)    radijo stoties personalas būtų tinkamai sukomplektuotas bendrosios paskirties radijo ryšiui palaikyti, visų pirma keitimuisi viešąja radijo korespondencija, t. y. ją priimti ir perduoti įgaliotų asmenų suvaržymus, atsirandančius dėl jų pareigų;

 

2)    laive turima radijo ryšio aparatūra ir atsarginiai energijos šaltiniai, jei tokių įrengta, būtų veiksmingos parengties būklės.

 

12. Periodiškai apmokyti visus atitinkamus įgulos narius ir teikti jiems būtiną informaciją dėl naudojimosi radijo ryšio įranga ir avarijoms bei saugumui skirtų procedūrų turėtų asmuo, kuriam pagal laivo įgulos sąrašą paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį įvykus avarijai. Apie tai turėtų būti daromi įrašai radijo stoties žurnale.

 

13. Kiekvieno laivo, kuriam neprivalu laikytis 1974 m. SOLAS konvencijos, kapitonas turėtų reikalauti, kad radijo ryšio budėjimas vyktų lygiai taip, kaip tai nustatyta Administracijos, atsižvelgiant ir į Radijo ryšio reglamentą.

 

Eksploatavimo dalykai

 

14. Prieš laivui išplaukiant į reisą, radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį įvykus avarijai, turėtų užtikrinti, kad:

 

1)    visa avarijų ir saugumo paskirties radijo ryšio įranga ir atsarginiai energijos šaltiniai būtų veiksmingos parengties būklės ir kad apie tai būtų įrašyta radijo stoties žurnale;

 

2)    visi pagal tarptautinius susitarimus reikalaujami dokumentai, pranešimai laivų radijo stotims ir Administracijos reikalaujami papildomi dokumentai būtų prieinami ir ištaisyti pagal vėliausius papildymus ir kad apie bet kokį neatitikimą būtų pranešta kapitonui;

 

3)    radijo stoties laikrodis būtų nustatytas pagal etaloninius laiko signalus;

 

4)    antenos būtų teisingai išdėstytos, nepažeistos, tinkamai prijungtos;

 

5)    būtų, kiek praktiškai įmanoma, atnaujinti įprastiniai meteorologiniai ir laivybos pranešimai numatomam laivo plaukiojimo rajonui kartu su pranešimais kitiems kapitono nurodytiems rajonams ir kad tokie pranešimai būtų perduoti kapitonui.

 

15. Kai laivas išplaukia į reisą ir stotis įjungiama, budintis radijo operatorius turėtų;

 

1)    pasiklausyti atitinkamais nelaimės dažniais galimų pranešimų apie bet kokią susidariusią avarinę situaciją;

 

2)    išsiųsti vietinei kranto stočiai arba bet kuriai kitai atitinkamai kranto stočiai, su kuria galima tikėtis palaikyti bendrosios paskirties ryšį, pranešimą apie laivo judėjimą (laivo pavadinimą, koordinates, paskirties uostą ir t. t.).

 

16. Laikotarpiais, kai radijo stotis atvira ryšiui, budintysis radijo operatorius turėtų:

 

1)    bent kartą per dieną patikrinti stoties laikrodį pagal etaloninius laiko signalus;

 

2)    išsiųsti pranešimą apie laivo judėjimą kiekvieną kartą, kai tik laivas įplaukia į kranto stoties, su kuria galima tikėtis palaikyti bendrosios paskirties ryšį, priežiūros zoną ir kai tik iš jos išplaukia;

 

3)    perduoti pranešimus į pranešimų iš laivų sistemas, vadovaudamasis kapitono nurodymais.

 

17. Kai laivas yra jūroje, radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį įvykus avarijai, turėtų užtikrinti, kad tinkamai veiktų:

 

1)    skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (DSC) nelaimės ir saugumo radijo ryšių įranga, bent kartą per savaitę išmėgindamas ją bandomuoju kvietimu;

 

2)    nelaimės ir saugumo radijo įranga, bent kartą per dieną išmėgindamas jos veikimą, tačiau nesiųsdamas į eterį jokio signalo.

 

Šių bandymų rezultatai turėtų būti užrašyti radijo stoties žurnale.

 

18. Radijo operatorius, kuris atsakingas už bendrosios paskirties radijo ryšį, turėtų užtikrinti, kad būtų veiksmingai budima tais dažniais, kuriais tikėtinas keitimasis pranešimais, atsižvelgdamas į laivo vietą tų kranto stočių ir tų kranto žemės stočių, su kuriomis galima tikėtis keistis radijo pranešimais, atžvilgiu. Keisdamiesi pranešimais, radijo operatoriai turėtų laikytis atitinkamų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (TTS) rekomendacijų.

 

19. Išjungdamas radijo stotį, kai laivas įplaukia į uostą, budintis radijo operatorius turėtų vietinei kranto stočiai ir kitoms kranto stotims, su kuriomis buvo palaikomas ryšys, pranešti, kad laivas atplaukė ir apie tai, jog jo stotis nebeveikia.

 

20. Radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį įvykus avarijai, išjungdamas radijo stotį turėtų:

 

1)  užtikrinti, kad siųstuvo antenos būtų įžemintos;

 

2)  įsitikinti, jog atsarginiai energijos šaltiniai yra pakankamai įkrauti.

 

Įspėjimas apie nelaimes ir avarinės procedūros

 

21. Įspėjimas apie nelaimes ir nelaimės pranešimai turi visišką pirmumą prieš visus kitus radijo pranešimus. Pagal Radijo ryšio reglamentą reikalaujama, kad visos stotys, priėmusios tokius signalus, nedelsdamos nutrauktų visų avariniams ryšiams galinčių trukdyti radijo pranešimų siuntimą.

 

22. Laivui patyrus avariją, radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį įvykus avarijai, turėtų nedelsdamas prisiimti atsakomybę už Radijo ryšio reglamente nustatytų procedūrų ir atitinkamų TTS‑R rekomendacijų vykdymą.

 

23. Gavęs nelaimės signalą:

 

1) budintis radijo operatorius turi informuoti kapitoną ir, jei taikytina, už radijo ryšio pranešimus nelaimės atveju tiesiogiai atsakingą radijo operatorių; ir

 

2) už radijo ryšio pranešimus nelaimės atveju tiesiogiai atsakingas radijo operatorius turi įvertinti padėtį ir nedelsdamas nurodyti atlikti veiksmus, kaip nustatyta Radijo ryšio reglamente ir susijusiose ITU-R rekomendacijose.

 

Skubos kategorijos pranešimai

 

24. Laivui atsidūrus aplinkybėse, kai reikia pasinaudoti skubos ryšiu, jo radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį įvykus avarijai, turėtų nedelsdamas prisiimti atsakomybę už Radijo ryšio reglamente nustatytų procedūrų ir atitinkamų TTS‑R rekomendacijų vykdymą.

 

25. Perduodamas ir priimdamas su medicininiais patarimais susijusius pranešimus, radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį įvykus avarijai, turėtų laikytis Radijo ryšio reglamente nurodytų procedūrų ir nenukrypti nuo atitinkamuose tarptautiniuose dokumentuose nustatytų sąlygų (žr. 14 dalies 2 punktą) arba sąlygų, kurias nustatė palydovinio ryšio paslaugų teikėjas.

 

26. Perduodamas ir priimdamas pranešimus, susijusius su medicininiu transportu, kaip jis apibrėžtas 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I Protokolas) 1 priede, radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį įvykus avarijai, turėtų laikytis Radijo ryšio reglamente nurodytų procedūrų.

 

27. Priėmęs skubų pranešimą, budintis radijo operatorius turėtų įspėti kapitoną ir prireikus radijo operatorių, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį įvykus avarijai.

 

Saugumo kategorijos pranešimai

 

28. Prireikus išsiųsti saugumo kategorijos pranešimą, kapitonas ir budintis radijo operatorius turėtų laikytis Radijo ryšio reglamente nustatytų procedūrų.

 

29. Priėmus saugumo kategorijos pranešimą, budintis radijo operatorius turėtų užrašyti jo turinį ir veikti, vadovaudamasis kapitono nurodymais.

 

30. Ryšys tarp laivo tiltelių turėtų būti palaikomas UTB 13 kanalu. Ryšiai tarp laivų tiltelių Radijo ryšio reglamente vadinami „Laivybos saugumo ryšiais tarp laivų“.

 

Įrašai radijo stoties žurnale

 

31. Papildomi įrašai radijo stoties žurnale turėtų būti daromi vadovaujantis 10, 12, 14, 17 ir 33 dalimis.

 

32. Neteisėtų transliacijų ir kenksmingo trukdymo atvejai, jei tai įmanoma, turėtų būti nustatomi, registruojami radijo stoties žurnale ir į juos vadovaujantis Radijo ryšio reglamentu turėtų būti atkreipiamas Administracijos dėmesys, prie pranešimo pridedant atitinkamą išrašą iš radijo stoties žurnalo.

 

Techninė akumuliatorių baterijų priežiūra

 

33. Už bet kuriai radijo įrenginių daliai energiją tiekiančias akumuliatorių baterijas, įskaitant su nenutrūkstamu energijos tiekimu susijusias baterijas, atsako radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį įvykus avarijai. Baterijos turėtų būti:

 

1)  kasdien tikrinamos, ar jos yra įkrautos ir kad neišsikrautų ir, kai reikia, visiškai įkraunamos;

 

2)  kartą per savaitę patikrinamos, jei tai įmanoma, areometru arba, jei areometro pritaikyti negalima, panaudojant tam atvejui tinkamą bandymą apkrova;

 

3)  kartą per mėnesį patikrinamos dėl kiekvieno akumuliatoriaus ir jo jungčių saugumo ir dėl baterijų patalpos ar patalpų būklės.

 

Šių patikrinimų rezultatai turėtų būti užrašyti radijo stoties žurnale.

 

 

 

5 DALIS. REKOMENDACIJOS DĖL BUDĖJIMO LAIVUI STOVINT UOSTE

 

(Nuostatų nėra)“

 

 


* Rengiant galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa.

* Taisomieji veiksmai turi būti tinkami ir atlikti laiku: tai reiškia, kad šiais veiksmais turi būti siekiama pašalinti esmines (pamatines) trūkumų priežastis, be to, jie turi būti atliekami pagal nustatytą grafiką.

* Pastaba. Spalvinės regos įvertinimą reikia atlikti tik kartą per šešerius metus.

* Žr. atitinkamus Organizacijos priimtus eksploatacijos normatyvus.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis) ir JSK rezoliucija MSC.64(67) Rekomendacijos dėl naujų ir pakeistų veiklos standartų.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

* Rengiant mokymo registravimo dienynus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis) ir panašiu Tarptautinės laivybos federacijos parengtu dokumentu.

* Reikia suprasti, jog denio skyriaus vadovaujantiesiems specialistams neprivaloma turėti laivų tikrinimo eksperto kvalifikacijos.

*Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

* Rengiant mokymo kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

* Rengiant mokymo registravimo dienynus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis) ir panašiu Tarptautinės laivybos federacijos parengtu dokumentu.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (-omis).

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

* Žr. šio Kodekso B-I/12 poskyrio 72 punktą.

* Žr. šio Kodekso B-I/12 poskyrio 72 punktą.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti atitinkama TJO pavyzdine programa (programomis).

 

* Rengiant kursus galima pasinaudoti Tarptautinės darbo organizacijos „Nelaimingų atsitikimų laive, jam esant jūroje ir uoste, prevencijos“ praktikos kodeksu (ILO Code of Practice „Accident Prevention on Board Ship at Sea and in Port“).

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti atitinkama TJO pavyzdine programa (programomis).

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti atitinkama TJO pavyzdine programa (programomis).

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti atitinkama TJO pavyzdine programa (programomis).

*Rengiant jūrininkų darbo grafiko laive ir jūrininkų darbo ir poilsio valandų registravimo formas ir lenteles galima pasinaudoti TJO ir TDO nurodymais.

 

* Žr. V/24, V/25 ir V/26 taisykles.

* Žr. Jūrų saugumo komiteto aplinkraštį MSC/Circ. 1209 dėl jūrų mokymui naudojamų imitatorių.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

** Žr. Tarptautinių standartų kodeksą ir Rekomenduojamą praktikos kodeksą jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimams (Avarijų tyrimų kodeksas).

* Vertė nurodyta pagal Sneleno dešimtainę sistemą.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti naujausia TJO pavyzdine programa (programomis).

** Žr. Organizacijos patvirtintus ir taikytinus veikimo charakteristikų normatyvus.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis) ir Rezoliucija MSC.64(67) su vėlesniais pakeitimais.

** Žr. Organizacijos patvirtintus ir taikytinus veikimo charakteristikų normatyvus.

* SN/Circ.207/Rev.1 – RCDS ir ECDIS sistemų skirtumai.

* Žr. Organizacijos patvirtintus ir taikytinus veikimo charakteristikų normatyvus.

* Žr. Organizacijos patvirtintus ir taikytinus veikimo charakteristikų normatyvus.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

** Organizacija tam dar nėra priėmusi jokių normatyvų.

*** Žr. Organizacijos patvirtintus ir taikytinus veikimo charakteristikų normatyvus.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

* Rengiant rengimo registravimo dienynus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis) ir panašiu Tarptautinės laivybos federacijos parengtu dokumentu.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

* Žr. aplinkraštį COM/Circ.127 – „Rekomendacijos,  kaip išvengti netikro aliarmo“.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

* Žr. aplinkraštį COM/Circ. 127 – „Rekomendacijos, kaip išvengti netikro aliarmo“.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

* Žr. aplinkraštį COM/Circ. 127 ir TJO Asamblėjos rezoliuciją A.814(19) – „Rekomendacijos, kaip išvengti  aliarmo“.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

* Žr. aplinkraštį COM/Circ. 127 ir TJO Asamblėjos rezoliuciją A.814(19) – „Rekomendacijos, kaip išvengti  netikro aliarmo“.

* Pakrovimo arba iškrovimo operacijos turi sudaryti daugiau nei 60 proc. bendros laivo tanko talpos. Siekiant atitikti šio kiekio reikalavimą, atskirų mažesnių pakrovimų ir iškrovimų skaičiai gali būti sumuojami.

** Paskirtasis mokomasis laivas yra  bendrovės, atitinkančios šių nuostatų reikalavimus, prekybos laivas.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti atitinkama TJO pavyzdine programa (programomis).

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

** Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijoje nėra taisyklių, o šio Kodekso A dalyje poskyrių, atitinkančių B-V/a, B-V/b, B-V/c, B-V/d, B-V/e, B-V/f ir B-V/g poskyrius.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

** Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijoje nėra taisyklių, o šio Kodekso A dalyje poskyrių, atitinkančių B-V/a, B-V/b, B-V/c, B-V/d, B-V/e, B-V/f ir B-V/g poskyrius.

* Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijoje nėra taisyklių, o šio Kodekso A dalyje poskyrių, atitinkančių B-V/a, B-V/b, B-V/c, B-V/d, B-V/e, B-V/f ir B-V/g poskyrius.

* Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijoje nėra taisyklių, o šio Kodekso A dalyje poskyrių, atitinkančių B-V/a, B-V/b, B-V/c, B-V/d, B-V/e, B-V/f ir B-V/g poskyrius.

* Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijoje nėra taisyklių, o šio Kodekso A dalyje poskyrių, atitinkančių B-V/a, B-V/b, B-V/c, B-V/d, B-V/e, B-V/f ir B-V/g poskyrius.

* Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijoje nėra taisyklių,  o šio Kodekso A dalyje poskyrių, atitinkančių B-V/a, B-V/b, B-V/c, B-V/d, B-V/e, B-V/f ir B-V/g poskyrius.

* Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijoje nėra taisyklių, o šio Kodekso A dalyje poskyrių, atitinkančių B-V/a, B-V/b, B-V/c, B-V/d, B-V/e, B-V/f ir B-V/g poskyrius.

** Žr. TJO Asamblėjos nutarimą A.1024(26) dėl rekomendacijų poliariniuose vandenyse dirbantiems laivams.

* Žr. TJO Asamblėjos nutarimą A.999(25) dėl tolimuosiuose regionuose dirbančių keleivinių laivų maršrutų planavimo rekomendacijų.

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa (programomis).

 

* Žr. TJO Asamblėjos nutarimą A.772(18) dėl nuovargio įtakos įgulos komplektavimui ir saugumui,                   2–4.4.1punktai  ir MSC/Circ.1014. Rekomendacijos dėl nuovargio mažinimo ir valdymo.