DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ PREVENCIJOS IR TVARKYMO 2021–2027 M. PLANO PATVIRTINIMO

 

2023 m. spalio 31 d. Nr. T1-114

Druskininkai

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, 15 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, Regioninių ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų sudėties ir turinio, rengimo ir skelbimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1004 „Dėl Regioninių ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų sudėties ir turinio, rengimo ir skelbimo reikalavimų patvirtinimo“, Druskininkų savivaldybė taryba nusprendžia:

1. Pavirtinti Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021‑2027 m. planą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T1-229 „Dėl Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano tvirtinimo“.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                            Ričardas Malinauskas

 

 

PATVIRTINTA

Druskininkų savivaldybės tarybos

2023 m. spalio 31 d. sprendimu

Nr. T1-114

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ PREVENCIJOS IR

 

TVARKYMO 2021-2027 M. PLANAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 


Turinys

 

 

 

Sąvokos                                                                                                                                            7

 

Įvadas                                                                                                                                               8

 

1.    Esamos atliekų prevencijos ir tvarkymo būklės analizė                                                         10

 

1.1       Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas Druskininkų savivaldybės teritorijoje     10

 

1.1.2    Poskyrio apibendrinimas                                                                                              15

 

1.2       Komunalinių atliekų srautai ir jų tvarkymas                                                              15

 

1.2.1    Komunalinių atliekų susidarymas                                                                                15

 

1.2.2    Susidariusių komunalinių atliekų tvarkymas                                                               17

 

1.2.3    Namų ūkiuose sukompostuotos ir pirminio rūšiavimo būdu surinktos atliekos          20

 

1.2.4    Po rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos                                                   24

 

1.2.5    Poskyrio apibendrinimas                                                                                              27

 

1.3       Atliekų prevencijos priemonių organizavimas                                                          27

 

1.3.1    Poskyrio apibendrinimas                                                                                              29

 

1.4       Atliekų tvarkymo infrastruktūra                                                                                30

 

1.4.1    Atliekų paruošimo pakartotiniam naudojimui infrastruktūra                                      30

 

1.4.2    Pirminio rūšiavimo, paruošimo perdirbti / panaudoti infrastruktūra                           30

 

1.4.3    Antrinio rūšiavimo, paruošimo perdirbti / panaudoti infrastruktūra                            34

 

1.4.4    Atliekų šalinimo infrastruktūra                                                                                    37

 

1.4.5    Poskyrio apibendrinimas                                                                                              39

 

1.5       Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimas Druskininkų savivaldybės teritorijoje       41

 

1.6       Nustatytų užduočių įgyvendinimas                                                                            43

 

1.7       Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo plane 2014-2020 metams nustatytų priemonių įgyvendinimas                                                                                                                        48

 

1.8       Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė                                                    54

 

2.    Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategija                                                                              56

 

2.1       Atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslai bei uždaviniai                                              57

 

2.1.1    Atliekų tvarkymo sektoriui nacionaliniu mastu nustatyti uždaviniai                          57

 

2.1.2    Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslai bei uždaviniai      58

 

2.2       Atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonės                                                               62

 

2.2.1    Atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonių planas 2021-2027 m.                              62

 

2.2.2    Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai                                                                      74

 

2.3       Komunalinių atliekų tvarkymo 2023-2027 m. vertinimas                                         76

 

2.3.1    Komunalinių atliekų susidarymo prognozė                                                                 76

 

2.3.2    Komunalinių atliekų prevencija ir pakartotinis naudojimas                                        78

 

2.3.3    Biologinių atliekų tvarkymas                                                                                       79

 

2.3.4    Pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo ateityje vertinimas                              80

 

2.3.5    Kitų atliekų tvarkymo ateityje vertinimas                                                                    80

 

2.3.6    Po pirminio rūšiavimo likusių komunalinių atliekų tvarkymas                                   81

 

2.3.7    Komunalinių atliekų šalinimas                                                                                    82

 

2.3.8    Komunalinių atliekų tvarkymo prognozė                                                                    82

 

2.3.9    Poveikio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiui vertinimas                                                                                                                                84

 

1 Priedas                                                                                                                                         88

 

 

 

 

 

 

 

Lentelės ir paveikslai

 

1 lentelė. Prie plano rengimo prisidėjusios institucijos, organizacijos ir asmenys....................................................... 9

2 lentelė. Komunalinių atliekų vežimo paslaugas teikiantys subjektai........................................................................ 11

3 lentelė. PA tvarkymo paslaugų organizavimo ir finansavimo laikinosios sutartys................................................ 12

4 lentelė. Atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, surinkimo ir finansavimo sutartys....... 12

5 lentelė. Papildančios atliekų surinkimo sistemos Druskininkų savivaldybėje......................................................... 13

6 lentelė. Komunalinių atliekų susidarymas Druskininkų sav. ir regione 2014-2021 m.......................................... 15

7 lentelė. Detali Druskininkų sav. komunalinių atliekų sudėtis, 2016-2021 m.......................................................... 17

8 lentelė. Kompostavimo būdu sutvarkytos atliekos, tonos........................................................................................... 18

9 lentelė. Perdirbimui perduotų PA ir AŽ kiekis.............................................................................................................. 19

10 lentelė. Kitos perdirbimui perduotos atliekos.............................................................................................................. 19

11 lentelė. Deginimo įrenginiuose ir kt. panaudotos ir sąvartyne pašalintos atliekos............................................... 20

12 lentelė. Pirminio rūšiavimo būdu surinktos bei namų ūkiuose sukompostuotos atliekos, tonos........................ 21

13 lentelė. Atskirai surenkamų PA ir AŽ apimtys pagal surinkimo būdus, tonos...................................................... 22

14 lentelė. Surinktas maisto - virtuvės atliekų kiekis, tonos.......................................................................................... 22

15 lentelė. Atskirai surenkamų augalinės kilmės ir kt. BSA kiekis pagal surinkimo būdus, tonos......................... 23

16 lentelė. Atskirai surenkamų tekstilės atliekų kiekis pagal surinkimo būdus, tonos.............................................. 23

17 lentelė. Atskirai surenkamų didelių gabaritų ir kt. atliekų kiekis pagal surinkimo būdus, tonos....................... 24

18 lentelė. Susidariusių bešeimininkių komunalinių atliekų kiekis, tonos.................................................................. 24

19 lentelė. Mišrių komunalinių atliekų kiekis, 2014-2021 m........................................................................................ 25

20 lentelė. Druskininkų savivaldybėje veikiančių taisyklų, nuomos punktų ir kt. skaičius 2023 m....................... 28

21 lentelė. Taikomos visuomenės švietimo ir informavimo priemonės ir jų sklaidos kanalai................................. 29

22 lentelė. Kolektyvinės PA ir AŽ rūšiavimo konteinerių aikštelės, 2023 m............................................................. 31

23 lentelė. Atliekų turėtojų aprūpinimas individualiais PA ir AŽ surinkimo konteineriais, 2023 m..................... 31

24 lentelė. Kolektyvinės MA rūšiavimo konteinerių aikštelės, 2023 m...................................................................... 32

25 lentelė. Atliekų turėtojų aprūpinimas individualiais MA surinkimo konteineriais, 2023 m............................... 32

26 lentelė. Miestų individualioms valdoms išdalintų kompostavimo dėžių skaičius, 2023 m................................. 33

27 lentelė. Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas............................................................... 34

28 lentelė. MKA apdorojimas MBA įrenginiuose, tonos............................................................................................... 35

29 lentelė. Mineralinės medžiagos, tonos.......................................................................................................................... 36

30 lentelė. Vidutinės namų ūkių ir gyventojų vietinės rinkliavos išlaidos Alytaus regione, 2021 m..................... 42

31 lentelė. Atliekų tvarkymo sektoriui 2014-2020 m. nustatyti uždaviniai................................................................. 43

32 lentelė. Biologiškai skaidžių atliekų šalinimo užduoties įgyvendinimas, tonos................................................... 44

33 lentelė. KA perdirbimo ir kt. panaudojimo užduoties įgyvendinimas Druskininkų. sav., tonos........................ 44

34 lentelė. PA ir AŽ paruošimo naudoti pakartotinai, perdirbimo uždavinio įgyvendinimas, tonos...................... 45

35 lentelė. Kitų VATP nustatytų užduočių įgyvendinimas............................................................................................ 45

36 lentelė. Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo plane 2014-2020 metams nustatytų priemonių įgyvendinimas 48

37 lentelė. Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos SSGG analizė....................................................... 54

38 lentelė. ES atliekų prevencijos ir tvarkymo užduotys................................................................................................ 56

39 lentelė. VATPT nustatytos KA tvarkymo užduotys ir jų įgyvendinimas Druskininkų savivaldybėje.............. 57

40 lentelė. Atliekų tvarkymo tikslai................................................................................................................................... 60

41 lentelė. Atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonės.................................................................................................. 62

42 lentelė. Plano įgyvendinimo vertinimo rodikliai........................................................................................................ 74

43 lentelė. Druskininkų sav. ir Alytaus regiono gyventojų skaičiaus pokyčio prognoze.......................................... 76

44 lentelė. KA susidarymo vienam gyventojui prognozė............................................................................................... 76

45 lentelė. Komunalinių atliekų susidarymo prognozė................................................................................................... 77

46 lentelė. Susidarančių komunalinių atliekų sudėties prognozė 2023-2027 m......................................................... 77

47 lentelė. Komunalinių atliekų atskiro surinkimo prognozė 2023-2027 m............................................................... 82

48 lentelė. Vidutinės namų ūkių vietinės rinkliavos išlaidos Alytaus regione............................................................ 86

 

 

 

 

1 paveikslas. Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizacinė schema.............. 14

2 paveikslas. Apibendrinta Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų sudėtis, 2016-2021 m....................... 16

3 paveikslas. KA tvarkymo būdų pasiskirstymas Druskininkų. savivaldybėje........................................................... 18

4 paveikslas. Pirminio rūšiavimo, kompostavimo ir MKA apimtys 2014-2021 m.................................................... 20

5 paveikslas. MKA esančių BSA sudėtis, 2016, 2021 m................................................................................................ 25

6 paveikslas. MKA esančių PA ir AŽ sudėtis, 2016, 2021 m........................................................................................ 26

7 paveikslas. MKA esančių inertinių ir kt. atliekų sudėtis, 2016, 2021 m.................................................................. 26

8 paveikslas. BA įrenginiuose apdorotas kitų komunalinių atliekų kiekis.................................................................. 37

9 paveikslas. Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo schema............................. 40

10 paveikslas. Vidutinės namų ūkių KA tvarkymo išlaidos Lietuvos regionuose, 2021 m..................................... 42

11 paveikslas. Atliekų tvarkymo sistemos finansavimas, 2021 m................................................................................ 43

12 paveikslas. Rūšiavimo būdu surinktų ir pakartotiniam naudojimui paruoštų, perdirbtų atliekų kiekis............ 83

13 paveikslas. Pakartotiniam naudojimui paruoštų, perdirbtų atliekų kiekis.............................................................. 84

14 paveikslas. Sąvartyne šalinamų atliekų kiekis............................................................................................................ 84

15 paveikslas. Vidutinių namų ūkių išlaidų ir pirminio rūšiavimo apimčių santykis................................................ 85

 

 


 

 

Sąvokos

 

Santrumpa

Reikšmė

AAA

Aplinkos apsaugos agentūra

ARATC

UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras

Antrinės žaliavos

BSA

Biologiškai skaidžios atliekos

BPA

Buityje susidarančios pavojingos atliekos

DGA

Didelių gabaritų atliekos

EEĮ

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

ES

Europos Sąjunga

Įstatymas

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas

KA

Komunalinės atliekos

LR

Lietuvos Respublika

LRATCA

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija

MA

Maisto ir virtuvės atliekos

MBA

Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai

MKA

Mišrios komunalinės atliekos

NP

Naudotos padangos

NTO

Nekilnojamojo turto objektas

PA

Pakuotės atliekos

RC

Rūšiavimo centras

SPAV

Strateginio poveikio aplinkai vertinimas

USAD

Užstato sistemos administratorius

VATP

Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas

VAPTP

Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų planas

VERT

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

VR

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą

ŽA

Žaliosios atliekos

ŽAKA

Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė

 

 


 

 

Įvadas

 

Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plano tikslas – nustatyti komunalinių atliekų (toliau – KA) tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

 

Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planas atnaujina 2013 m. gruodžio 30 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-229 patvirtintą Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo planą 2014–2020 metams, numatant priemones, užtikrinančias Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 patvirtintame 2021-2030 metų nacionalinio pažangos plane nustatytų tikslų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 573 patvirtintame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plane (toliau – VAPTP) nustatytų užduočių įgyvendinimą. Planas prisidės prie 2015 m. spalio 26 d. Alytaus regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. 51/6S-34 patvirtinto Alytaus regiono 2014–2020 plėtros plano iki 2021 metų tikslo – darniai tvarkyti ir vystyti regiono teritoriją, įgyvendinimo.

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, savivaldybės lygmens atliekų prevencijos ir tvarkymo plano vykdymo laikotarpis sutampa su Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų plano vykdymo laikotarpiu. Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planas parengtas pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-274 Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. D1-1004 „Dėl Reikalavimų regioniniams ir savivaldybių atliekų tvarkymo planams patvirtinimo“ pakeitimo nuostatas.

 

Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planą sudaro šios pagrindinės dalys:

 

1.   Esamos atliekų prevencijos ir tvarkymo būklės apžvalga;

2.   Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategija;

3.   Atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonių planas.

Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plano rengimą ir įgyvendinimo koordinavimą yra atsakinga UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ARATC). Planą įgyvendina Druskininkų savivaldybės administracija. Sprendimus dėl Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plano įgyvendinimo įvertinimo ir plano pakeitimų, priima Druskininkų savivaldybės taryba, atsižvelgdama į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro ir Druskininkų savivaldybės administracijos siūlymus.

 


 

 

1 lentelė. Prie plano rengimo prisidėjusios institucijos, organizacijos ir asmenys

 

Institucija / organizacija

Pareigos

Vardas, pavardė

UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras

Direktorius

Algirdas Reipas

Aplinkosauginio ugdymo ir pakartotinio naudojimo padalinio vadovė

Agnė Jučienė

Aplinkosaugos valdymo ir planavimo padalinio vadovė

Erika Mockevičienė

Smart Continent LT

Direktorius

Andrius Jaržemskis

UAB Othala

Direktorius

Karolis Bliabas

 

 

Planui, vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše numatyta tvarka, atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV). Visuomenė bei SPAV subjektai su SPAV rezultatais supažindinti ir informuoti, vadovaujantis 2005 m. liepos 26 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-381 patvirtintu Visuomenės informavimo ir dalyvavimo rengiant planus ir programas, skirtas aplinkos oro ir vandens apsaugai bei atliekų tvarkymui, tvarkos aprašu.

 

 

 

1.  Esamos atliekų prevencijos ir tvarkymo būklės analizė

 

Esama atliekų prevencijos ir tvarkymo būklės analizė parengta 2014-2021 m. laikotarpiui vadovaujantis UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, Druskininkų savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA), Lietuvos statistikos departamento bei kitų oficialių šaltinių aprobuotais duomenimis.

 

1.1     Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas Druskininkų savivaldybės teritorijoje

 

Remiantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis, savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

 

Siekiant efektyvaus regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, 2014 m. lapkričio 28 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-189 ir 2007 m. gruodžio 28 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 26-07-540/210 bei 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo dėl sutarties pakeitimo Nr. T1-189 pagrindu pavedė ARATC vykdyti dalį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu pavestų funkcijų.

 

ARATC nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo bei kitas funkcijas įgyvendina Druskininkų savivaldybė: organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja tvarkymą, nustato komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priima kitus teisės aktus reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą bei vykdo atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolę[1].

 

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. nėra perkeltos Direktyvos 2014/24/ES 12 str. 4 dalies teisės normos dėl horizontalaus, t. y. dviejų savarankiškų (nepavaldžių viena kitai) perkančiųjų organizacijų arba vadinamojo viešo – viešo (angl. public to public) bendradarbiavimo bei kelių perkančiųjų organizacijų kontrolės vienos perkančiosios organizacijos atžvilgiu, todėl dalis funkcijų, kurias būtų galima pavesti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui, yra įgyvendinamos viešųjų pirkimų būdu pasitelkiant paslaugų teikėjus.

 

Komunalinių atliekų vežimo funkciją savivaldybėje įgyvendina Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka parinkti atliekų vežėjai. Komunalinių atliekų surinkimas Druskininkų savivaldybėje vykdomas remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų bei savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis.

 

2 lentelė. Komunalinių atliekų vežimo paslaugas teikiantys subjektai[2]

 

Atliekų vežėjas

Sutartis

Konteineriais

Apvažiavimo būdu[3]

MKA

MA

ŽA

DGA

BPA

EEĮ

UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“

2015 03 15 Nr. 26-206

+

+

-

+

-

-

2022 07 11 Nr. 26-491

-

-

+

-

-

-

Šaltinis: ARATC

 

Druskininkų savivaldybėje surinktos ir apdorotos komunalinės atliekos, kurios nėra galutinai sutvarkomos regioniniuose įrenginiuose – perduodamos teisės aktų nustatyta tvarka parinktiems atliekų tvarkytojams (žr. 1 Priedas).

 

Įstatyme nustatytas gaminiams ir pakuotėms taikomas gamintojo atsakomybės principas įtvirtina pagrindines gamintojų ir importuotojų atsakomybes. Gamintojai ir importuotojai privalo dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose bei finansuoti šių atliekų tvarkymą. Įstatyme įtvirtintas gamintojų atsakomybės principas taikomas tik pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos (toliau – EEĮ) atliekoms bei baterijoms ir akumuliatoriams, nors į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą šiuo metu patenka ir kitų probleminių atliekų srautų, kuriems galėtų būti taikomas gamintojų atsakomybės principas (pvz. tekstilės, baldų atliekos, higienos priemonių atliekos).

 

Pakuočių atliekų tvarkymo srityje ši Įstatymo nuostata iki 2022 m. buvo įgyvendinama pasirašant bendradarbiavimo dėl savivaldybių komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo sutartis (toliau – Bendradarbiavimo sutartys) su gamintojus ir importuotojus atstovaujančiomis organizacijomis. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo redakcijai visos Bendradarbiavimo sutartys dėl pasikeitusių teisinių reikalavimų nutrauktos bei pradėtos rengti, derinti ir pasirašinėti naujos sutartys dėl:

 

·    bendradarbiavimo šviečiant ir informuojant visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais;

·    pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo;

·    komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo pakuočių atliekų tvarkytojams paslaugų.

Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plano rengimo laikotarpiu Įstatymo nuostatos buvo įgyvendinamos laikinųjų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarčių pagrindu.

 

3 lentelė. PA tvarkymo paslaugų organizavimo ir finansavimo laikinosios sutartys[4]

 

Organizacija

Atliekų tvarkytojas

Sutartys

VšĮ „Žaliasis taškas“

UAB Druskininkų komunalinis ūkis

2013 m. rugsėjo 12 d. sutartis Nr. KAS-150

VšĮ „Gamtos ateitis“

2015 m. balandžio 20 d. sutartis Nr. S-1

Šaltinis: ARATC

 

Įstatyme taip pat nustatyta, kad sudarydami sutartis su savivaldybėmis, gamintojai ir importuotojai ar licencijuotos organizacijos gali diegti papildančias atliekų surinkimo sistemas, prioritetą teikdami savivaldybių organizuojamoms komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms ir tokiu būdu organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius), tvarkymą.

 

Atsižvelgiant į tai, kad tam tikros atliekos, kurioms taikomos gamintojo atsakomybės principas, yra surenkamos regioninėje komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūroje, jos eksploatavimo išlaidos yra dalinai finansuojamos gamintojų ir importuotojų organizacijų, pagal su ARATC sudarytas finansavimo sutartis.

 

4 lentelė. Atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, surinkimo ir finansavimo sutartys

 

Organizacija

Sutarties dalykas

Sutarties data

Sutarties Nr.

VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacija“

Sutartis dėl buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo

2018-04-12

Nr. 222

Asociacija „EEPA“

Buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo

2018-03-08

Nr. 89

Autogamintojų ir importuotojų asociacija

Laikinoji sutartis dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo

2017-10-16

Nr. 229

Gamintojų ir importuotojų asociacija

Sutartis dėl gaminių atliekų surinkimo bei visuomenės informavimo ir švietimo

2019-03-13

Nr. 2017/12/18-1/293

UAB Ekobazė

Dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo bei padangų atliekų sutvarkymo

2021-09-10

Nr. 539

UAB Antrinis perdirbimas

Dėl padangų atliekų surinkimo Alytaus regiono savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo

2020-08-17

Nr. 318

Šaltinis: ARATC

 

Vyriausybės gamintojams ir importuotojams nustatytų elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių ir apmokestinamųjų gaminių užduotims įgyvendinti Druskininkų savivaldybėje taip pat diegiamos savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos.

 

5 lentelė. Papildančios atliekų surinkimo sistemos Druskininkų savivaldybėje

 

Organizacija

Sutarties data

Sutarties Nr.

Sutarties dalykas

Asociacija „EEPA“

2014-01-02

Nr. 26-03 (7.7)

Dėl papildančios elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemos

Šaltinis: ARATC

 

Alytaus regiono savivaldybių veiksmai organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą – planuojami ir suderinami regioninių ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų pagrindu, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemai organizuoti savo teritorijoje, 2013 m. gruodžio 30 d. Druskininkų savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-229 patvirtino Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo planą 2014-2020 metams.

 

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimas Druskininkų savivaldybėje detaliai reglamentuojamas 2022 m. birželio 29 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-110 patvirtintose Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse.

 

Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizacinė schema pavaizduota 1 paveiksle.

 

 

 

1 paveikslas. Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizacinė schema

 

 

Šaltinis: sudaryta autorių

 

 

 

1.1.2 Poskyrio apibendrinimas

Druskininkų savivaldybėje komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama remiantis LR teisės aktais, todėl jų trūkumai, atliekų tvarkymo sistemos funkcijų pasiskirstymo, vidaus sandorių, gamintojų atsakomybės atžvilgiu, riboja tiek savivaldybės tiek visos regiono atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą. Teisės aktų nuostatos ribojančios vidaus sandorius neleidžia išnaudoti Alytaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus potencialo organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, o tai kartu su pilnos gamintojų atsakomybės nebuvimu, didina atliekų tvarkymo finansinę naštą regiono gyventojams bei neleidžia pasiekti maksimalios viešosios paslaugos kokybės.
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


1.2     Komunalinių atliekų srautai ir jų tvarkymas

 

1.2.1    Komunalinių atliekų susidarymas

 

Vertinant komunalinių atliekų[5] susidarymą nagrinėti 2014-2021 m. atliekų kiekių bei 2016-2021 m. komunalinių atliekų sudėties duomenys. Atitinkami laikotarpiai pasirinkti atsižvelgiant į Alytaus regiono atliekų tvarkymo plano 2014-2020 m. taikymo laikotarpį bei egzistuojančių duomenų struktūrą.

 

Nagrinėjamu laikotarpiu susidarančių komunalinių atliekų kiekis Druskininkų savivaldybėje išaugo nuo 9,7 iki 12,3 tūkst. tonų., t. y. ~4 proc. / metus. Vienam gyventojui susidarančių KA kiekis išaugo nuo 464 iki 611 kg/gyv. (Lietuvos vidurkis - 481 kg, Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių-narių vidurkis - 530 kg) ir buvo vienas aukščiausių visame regione.

 

6 lentelė. Komunalinių atliekų susidarymas Druskininkų sav. ir regione 2014-2021 m.

 

Teritorija

KA susidarymas, tonos

KA susidarymas 2021 m., kg/gyv.

2014

2016

2018

2020

2021

Druskininkų. sav.

 

9.727

 

10.497

 

12.200

 

11.407

 

12.254

 

611

Alytaus regionas

 

70.938

 

70.036

 

74.591

 

76.616

 

79.769

 

477

 

Šaltinis: ARATC

 

Atitinkami atliekų susidarymo pokyčiai mažėjant gyventojų skaičiui tiek Alytaus regione, tiek visoje Lietuvoje yra siejami su bendra ekonomine plėtra bei didėjančiu vartotojiškumu, kuris taip pat susijęs su trumpo gyvavimo ciklo ar vienkartinių produktų naudojimu. Be jau minėtų priežasčių tikėtina, kad Druskininkų savivaldybėje ženklius KA susidarymo pokyčius lemia ir augantis turizmo sektorius. Augant turistų skaičiui restoranuose, apgyvendinimo įstaigose susidaro didesnis maisto ir virtuvės (toliau – MA) atliekų kiekis, be to gali susidaryti daugiau pakuočių ar vienkartinių gaminių atliekų, nes atostogaujantys asmenys – linkę suvartoti daugiau produktų nei įprastai. Bendram atliekų kiekio augimui poveikį taip pat gali daryti ir atliekų tvarkymo infrastruktūros prieinamumas, kadangi patogi ir finansiškai racionali sistema skatina atliekų turėtojus vengti nelegalių atliekų „tvarkymo“ būdų.

 

Vertinant komunalinių atliekų sudėtį pastebėtina tai, kad nuo 2016 iki 2021 m. biologiškai skaidžių atliekų (toliau – BSA) dalis visose susidarančiose komunalinėse atliekos išaugo nuo 35 iki 52 proc., o inertinių ir kitų – sumažėjo nuo 37 iki 25 proc. Atitinkamus pasikeitimus lėmė šios pagrindinės priežastys: 1) įsigaliojus atliekų direktyvai (2018/851) atskirai surinktos statybinės atliekos nebėra priskiriamos KA, todėl vertinant susidarančių KA sudėtį nėra įtraukiamos, 2) nuo 2016 iki 2021 m. ženkliai išaugo atskirai surenkamų statybos ir griovimo atliekų kiekis, todėl inertinių atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose (toliau – MKA) reikšmingai sumažėjo, 3) nuo 2020 m. atliekamų MKA sudėties tyrimų rezultatai rodo ženklų maisto atliekų kiekio mišriose komunalinėse atliekose išaugimą[6].

 

2 paveikslas. Apibendrinta Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų sudėtis, 2016-2021 m.

 

 

Šaltinis: ARATC

 

Biologiškai skaidžių atliekų sudėtyje 2021 m. dominavo MA (38%) bei žaliosios atliekos (toliau – ŽA) (32%), kurios bendrai sudarė 70 proc. visų biologiškai skaidžių atliekų. Savivaldybėje susidarančių MA kiekis vienam gyventojui sudarė ~121 kg / gyv. ir buvo 39 proc. aukštesnis nei regiono vidurkis (87 kg/ gyv.). Popierius ir kartono (35%), stiklo (28%) ir plastiko (23%) atliekos sudarė didžiąją dalį (87%) visų 2021 m. susidariusių pakuotės atliekų (toliau – PA) ir antrinių žaliavų (toliau – AŽ). Vienam Druskininkų sav. gyventojui vidutiniškai teko 145 kg PA ir AŽ, t. y. ~7 proc. daugiau nei regiono vidurkis (2021 m. - 136 kg / gyv.). Kitų KA struktūroje reikšmingiausią atliekų dalį 2021 m. sudarė didelių gabaritų atliekos (toliau – DGA) (42%), kitos atliekos[7] (35%) bei tekstilės atliekos (17%). 2021 m. Druskininkų sav. susidarė ~26 kg / gyv. tekstilės atliekų.

 

 

 

 

 

7 lentelė. Detali Druskininkų sav. komunalinių atliekų sudėtis, 2016-2021 m.

 

Atliekų kategorija

KA sudėtis, tonos

KA sudėtis, kg/gyv.

2016

2018

2020

2021

2021

 

Druskininkų sav. susidarančios KA iš viso

 

10.497

 

12.200

 

11.407

 

12.254

 

611

 

Biologiškai skaidžios atliekos

 

3.694

 

5.154

 

5.433

 

6.348

 

317

 

Žaliosios atliekos

 

1.921

 

2.771

 

2.753

 

2.037

 

102

 

Medienos atliekos

 

510

 

730

 

303

 

1.779

 

89

 

Maisto ir virtuvės atliekos

 

1.169

 

1.586

 

2.302

 

2.429

 

121

 

Kitos biologiškai skaidžios atliekos

 

94

 

67

 

75

 

103

 

5

 

Pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos

 

2.936

 

2.614

 

2.658

 

2.984

 

145

 

Popieriaus ir kartono atliekos

 

683

 

801

 

658

 

1.020

 

51

 

Plastikų atliekos

 

906

 

686

 

796

 

668

 

33

 

Kombinuotų pakuočių atliekos

 

64

 

33

 

37

 

48

 

2

 

Metalų atliekos

 

193

 

134

 

169

 

138

 

7

 

Stiklo atliekos

 

875

 

743

 

727

 

824

 

41

 

Mišrios pakuotės

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

Kita pakuotė

 

167

 

216

 

207

 

200

 

10

 

Medinė pakuotė

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

Kitos komunalinės atliekos

 

3.915

 

4.432

 

3.381

 

3.007

 

150

 

Inertinės atliekos

 

517

 

984

 

179

 

37

 

2

 

Tekstilės atliekos

 

626

 

231

 

673

 

513

 

26

 

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

 

335

 

156

 

107

 

113

 

6

 

Baterijų ir akumuliatorių atliekos

 

0

 

0

 

2

 

20

 

1

 

Pavojingosios atliekos

 

13

 

26

 

12

 

9

 

0

 

Didelių gabaritų atliekos

 

481

 

623

 

1.183

 

1.042

 

52

 

Kitos atliekos

 

1.944

 

2.411

 

1.225

 

1.274

 

64

 

Šaltinis: ARATC

 

1.2.2    Susidariusių komunalinių atliekų tvarkymas

 

Atliekų tvarkymo apimtys šiame skyriuje įvertinamos preliminariai, kadangi nėra galimybės tiksliai atskirti atliekų tvarkymo srautų sutvarkytų bendruose regioniniuose atliekų tvarkymo įrenginiuose. Preliminarus vertinimas atliekamas remiantis Alytaus regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plane pateikta informacija.

 

2021 m. perdirbtų ar kt. panaudotų KA dalis Druskininkų sav. išaugo iki 90 proc. visų susidarančių KA, kai tuo tarpu 2014 m. siekė tik ~47 proc. Šalinamų atliekų kiekį reikšmingai mažino augančios atliekų kompostavimo ir perdirbimo apimtys. Nepaisant to, šiuo metu vis dar didelė mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose (toliau – MBA) sukompostuotų KA dalis – panaudojama sąvartyno eksploatacijoje, o ateityje (2027 m.) toks atliekų panaudojimas bus prilyginamas šalinimui.

 

3 paveikslas. KA tvarkymo būdų pasiskirstymas Druskininkų. savivaldybėje

 

 

Šaltinis: ARATC

 

Regione pradėjus veikti paruošimo pakartotiniam naudojimui infrastruktūrai 2020 m. pakartotiniam naudojimui perduota 13 t., o 2021 m. – 40 t. komunalinių atliekų, kurių reikšminga dalis – tekstilės atliekos. Ankstesniu laikotarpiu didžioji dalis šių atliekų patekdavo į sąvartyną.

 

2021 m. savivaldybės namų ūkiuose sukompostuotų ir atskirai surinktų bei kompostavimo būdu sutvarkytų atliekų dalis sudarė 65 proc. visų susidariusių BSA. Didžioji dalis likusių BSA pateko į MKA, kurios buvo apdorotos MBA įrenginiuose. Apdorojimo metu atskirtos biologiškai skaidžios ir mineralinės frakcijos taip pat sutvarkytos kompostavimo būdu biologinio apdorojimo įrenginiuose.

 

8 lentelė. Kompostavimo būdu sutvarkytos atliekos, tonos

 

2014

2016

2018

2020

2021

Sukompostuota namų ūkiuose

722

722

722

722

659[8]

Sukompostuota ŽAKA

851

1.358

2.427

1.941

2.620

Sukompostuota žaliųjų atliekų surinktų RC

3

18

63

75

102

Tiesiogiai į BA pristatytos ir sukompostuotos atliekos

-

84

0

65

87

Sukompostuota MA

-

-

568

344

571

BA įrenginiuose sukompostuotas popierius

-

-

-

79

51

Sukompostuota namų ūkiuose, atskirai surinktų BSA

1.576

2.182

3.780

3.226

4.090

Sukompostuotų namų ūkiuose, atskirai surinktų BSA dalis nuo visų susidariusių BSA

-

60%

73%

60%

65%

MKA apdorojimo metu sukompostuotas atliekų kiekis

1.385

2.620

2.014

2.423

2.209

Iš jų biologiškai skaidžios atliekos

1.385

1.189

1.237

817

770

Iš jų mineralinės atliekos

-

1.202

523

1.494

1.272

MKA apdorojimo MBA metu susidaręs drėgmės nuostolis

-

229

254

112

167

Sukompostuota iš viso

2.961

4.802

5.794

5.649

6.299

Šaltinis: ARATC

 

Perdirbimui perduotų PA ir AŽ dalis 2021 m. sudarė ~65 proc. visų regione susidariusių PA ir AŽ. Likusios PA ir AŽ po MKA apdorojimo MBA įrenginiuose buvo panaudojamos deginimo įrenginiuose, kaip perdirbimui netinkamos, tačiau energetinę vertę turinčios atliekos.

 

9 lentelė. Perdirbimui perduotų PA ir AŽ kiekis

 

2014

2016

2018

2020

2021

Surinktos užstato sistema

-

152

207

216

241

Surinktos konteineriais

710

1.560

1.382

1.304

1.416

Surinktos RC

41

104

120

221

232

Išrūšiuotos MBA

161

82

87

62

55

Perduota perdirbti iš viso

912

1.898

1.796

1.803

1.944

Perduotų perdirbti PA ir AŽ dalis nuo susidarančių

-

65%

69%

68%

65%

Šaltinis: ARATC

 

Regiono rūšiavimo centruose (toliau – RC), papildančiomis sistemomis 2021 m. atskirai surinkta ir perdirbimui perduota reikšminga dalis susidariusių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, baterijų ir akumuliatorių. Iš rūšiavimo centrų taip pat perdirbimui perduota buityje susidarančių pavojingų atliekų (toliau – BPA) bei didelių gabaritų atliekų.

 

10 lentelė. Kitos perdirbimui perduotos atliekos

 

2014

2016

2018

2020

2021

MBA atskirtos kitos atliekos

-

3

0

1

0

Tepalų filtrai

-

-

0

-

-

Naudotos padangos

-

3

-

-

-

Baterijų ir akumuliatorių atliekos

-

0

0

1

0

Papildančiomis sistemomis surinktos atliekos

-

48

10

43

37

Baterijos ir akumuliatoriai

-

-

-

2

1

Elektros ir elektroninė įranga

-

48

10

40

35

Dienos šviesos lempos ir kt. atliekos, kuriose yra gyvsidabrio

-

0

0

1

1

Rūšiavimo centruose surinktos atliekos

27

287

388

742

861

Buityje susidarančios pavojingos atliekos

1

3

5

12

9

Baterijos ir akumuliatoriai

0

0

0

0

0

Elektros ir elektroninė įranga

26

36

61

65

69

Didelių gabaritų atliekos

 

243

322

665

619

Mediena

0

5

-

-

164

ŽAKA surinkta mediena

-

-

-

-

-

Perdirbti perduota iš viso

27

338

398

786

898

Šaltinis: ARATC

 

2021 m. deginimo įrenginiuose ir kt. panaudota ~1,7 tūkst. t. komunalinių atliekų, didžiąją jų dalį (74%) sudarė MBA įrenginiuose rūšiavimo metu susidariusios energetinę vertę turinčios atliekos[9]. Likusios pakartotiniam panaudojimui, kompostavimui, perdirbimui, panaudojimui deginimo ir kt. įrenginiuose netinkamos atliekos buvo pašalintos sąvartyne (1,3 tūkst. t.).

 

11 lentelė. Deginimo įrenginiuose ir kt. panaudotos ir sąvartyne pašalintos atliekos

 

2014

2016

2018

2020

2021

Panaudota deginimo ir kt. įrenginiuose

633

1.125

1.481

1.833

1.720

Po MKA apdorojimo MBA įrenginiuose susidariusios perdirbimui netinkamos ir energetinę vertę turinčios atliekos

468

1.103

960

1.830

1.278

Kitos atliekos

165

22

521

4

442

Pašalinta sąvartyne

5.217

2.299

2.647

1.396

1.252

Po MKA apdorojimo MBA įrenginiuose susidariusios šalintinos atliekos

1.450

741

926

647

972

Kitos atliekos (tekstilės, didelių gabaritų ir kt. atliekos)

3.766

1.558

1.721

748

281

Šaltinis: ARATC

 

1.2.3    Namų ūkiuose sukompostuotos ir pirminio rūšiavimo būdu surinktos atliekos

 

Atskirai surinktų, namuose sukompostuotų ir į MKA nepatekusių komunalinių atliekų dalis Druskininkų sav. nuo 2014 m. išaugo ~34 proc. ir 2021 m. sudarė 62 proc. visų susidariusių KA. Savivaldybėje atskiro KA surinkimo (įskaitant namudinį kompostavimą) lygis 2021 m. buvo ~2 proc. aukštesnis nei Alytaus regiono vidurkis.

 

4 paveikslas. Pirminio rūšiavimo, kompostavimo ir MKA apimtys 2014-2021 m.[10]

 

 

Šaltinis: ARATC

 

Druskininkų savivaldybėje 2021 m. atskirai surinkta / namų ūkiuose sukompostuota 70 proc. visų susidariusių biologiškai skaidžių atliekų, t. y. 3 proc. daugiau nei Alytaus regione. Savivaldybėje daugiausiai atskirai surinkta / namų ūkiuose sukompostuota medienos (98%) ir žaliųjų (95%) atliekų.

 

Nepaisant to, kad savivaldybėje 2021 m. atskirai surinkta ~63 proc. visų susidariusių PA ir AŽ, nepaisant to, plastiko atliekos vis dar didele apimtimi patenka į mišrias komunalines atliekas, kadangi jų išrūšiavimas siekia tik ~ 46 proc.

 

Kitų atliekų apimtyje reikšmingiausi trūkumai pastebimi tekstilės rūšiavimo srityje, kadangi jų išrūšiavimas siekia tik 29 proc. visų susidariusių atliekų.

 

12 lentelė. Pirminio rūšiavimo būdu surinktos bei namų ūkiuose sukompostuotos atliekos, tonos

 

Atliekų kategorija

Atskirai surinktos, namų ūkiuose sukompostuotos KA, tonos

KA sudėtis, kg/gyv., 2021 m..

Dalis nuo KA susidarymo, proc., 2021 m.

2014

2016

2018

2020

2021

 

Druskininkų sav. atskirai surinktos, sukompostuotos KA iš viso

2.685

4.632

6.312

6.261

7.571

378

62%

 

Biologiškai skaidžios atliekos

1.577

2.266

3.903

3.221

4.436

221

70%

 

Žaliosios atliekos

1.573

1.694

2.411

2.492

1.938

97

95%

 

Medienos atliekos

1

345

646

246

1.738

87

98%

 

Maisto ir virtuvės atliekos

-

174

780

409

657

33

27%

 

Kitos biologiškai skaidžios atliekos

3

54

67

75

103

5

100%

 

Pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos

734

1.827

1.675

1.731

1.913

91

63%

 

Popieriaus ir kartono atliekos

296

477

558

511

695

35

68%

 

Plastikų atliekos

181

370

381

341

306

15

46%

 

Kombinuotų pakuočių atliekos

4

7

-

-

-

-

0%

 

Metalų atliekos

13

91

40

59

64

3

46%

 

Stiklo atliekos

125

667

480

549

562

28

68%

 

Mišrios pakuotės

-

-

-

-

-

-

0%

 

Kitos pakuotės

115

167

216

207

200

10

100%

 

Medinės pakuotės

-

-

-

-

-

-

0%

 

Kitos atliekos

374

587

734

1.373

1.307

65

43%

 

Tekstilės atliekos

5

19

34

69

150

7

29%

 

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

26

84

72

107

106

5

93%

 

Baterijų ir akumuliatorių atliekos

0

0

0

2

1

0

6%

 

Pavojingosios atliekos

1

3

5

12

9

0

100%

 

Didelių gabaritų atliekos

342

481

623

1.183

1.042

52

100%

 

Šaltinis: ARATC

 

 

 

PAKUOČIŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ ATSKIRAS SURINKIMAS

 

2014-2021 m. Druskininkų sav. atskiras pakuočių atliekų surinkimas išaugo daugiau nei 2 kartus, t. y. nuo 0,7 iki 1,8 tūkst. t. 2021 m. atskirai surinkta ~ 63 proc. visų susidariusių PA ir AŽ. Didžioji dalis susidariusių PA ir AŽ buvo surenkama konteinerine sistema (77%), užstato sistema (13%) bei rūšiavimo centruose (9%).

 

13 lentelė. Atskirai surenkamų PA ir AŽ apimtys pagal surinkimo būdus, tonos

 

 

2014

2016

2018

2020

2021

Surinkta lyginant su susidarymu 2021 m., proc.

Druskininkų savivaldybė

Konteineriais surinkta

710

1.560

1.382

1.304

1.416

49%

Užstato sistema surinkta

-

152

207

216

241

8%

Rūšiavimo centruose surinkta

24

67

87

145

171

6%

Iš viso surinkta

734

1.779

1.675

1.667

1.828

63%

Alytaus regionas

 

Konteineriais surinkta

7.614

9.552

11.066

11.427

12.810

57%

 

Užstato sistema surinkta

-

938

1.262

1.348

1.475

7%

 

Rūšiavimo centruose surinkta

185

462

632

1.253

1.389

6%

 

Iš viso surinkta

7.800

10.952

12.960

14.028

15.674

69%

 

Šaltinis: ARATC

 

MAISTO IR VIRTUVĖS ATLIEKŲ SURINKIMAS

 

2021 m. Druskininkų savivaldybėje atskirai surinkta 657 t. arba 27 proc. visų susidariusių MA. Beveik pusė (46%) šių atliekų surinkta iš gyventojų, likusi surinkta iš juridinių asmenų (41%).

 

14 lentelė. Surinktas maisto - virtuvės atliekų kiekis, tonos

 

2014

2016

2018

2020

2021

Surinkta lyginant su susidarymu 2021 m., proc.

Druskininkų savivaldybė

 

Surinkta iš gyventojų

-

-

6

101

305

13%

 

Surinkta iš juridinių asmenų[11]

-

-

562

243

266

11%

 

Pristatyta tiesiogiai į BA įrenginius

-

48

-

65

85

3%

 

Surinkta iš viso

-

174

780

409

657

27%

Alytaus regionas

 

Surinkta iš gyventojų

-

-

23

1.572

2.586

18%

 

Surinkta iš juridinių asmenų

-

-

1.876

621

647

4%

 

Pristatyta tiesiogiai į BA įrenginius

-

320

-

436

562

4%

 

Surinkta iš viso

1

320

1.898

2.628

3.795

26%

Šaltinis: ARATC

 

ŽALIOSIOS IR KITOS BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS

 

Druskininkų savivaldybėje 2021 m. atskirai surinkta arba namų ūkiuose sukompostuota ~ 96 proc. visų susidariusių augalinės kilmės ir kt. biologiškai skaidžių atliekų. Didžioji dalis šių atliekų surenkama žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse (toliau – ŽAKA) (76%).

 

15 lentelė. Atskirai surenkamų augalinės kilmės ir kt. BSA kiekis pagal surinkimo būdus, tonos

 

2014

2016

2018

2020

2021

Surinkta lyginant su susidarymu 2021 m., proc.

Druskininkų savivaldybė

Namudinis kompostavimas

722

722

722

722

659

17%

Surinkta ŽAKA

851

1.438

2.549

2.015

2.852

73%

Surinkta RC

4

23

63

75

266

7%

Pristatyta tiesiogiai į BA įrenginius

-

35

0

-

1

0%

Iš viso surinkta BSA

1.577

2.218

3.334

2.812

3.778

96%

Alytaus regionas

Namudinis kompostavimas

9.400

9.400

9.400

9.400

8.575

39%

Surinkta ŽAKA

3.773

6.200

7.717

9.339

11.217

51%

Surinkta RC

281

377

424

636

821

4%

Pristatyta tiesiogiai į BA įrenginius

-

237

1

0

6

0%

Iš viso surinkta BSA

13.455

16.214

17.542

19.376

20.619

94%

 

Šaltinis: ARATC

 

TEKSTILĖS ATLIEKŲ SURINKIMAS

 

Druskininkų savivaldybėje 2021 m. surinkta 31 proc. susidariusių tekstilės atliekų, t. y. 150 t., analizuojamu laikotarpiu pastebimas dvigubas surenkamų tekstilės atliekų augimas kiekvienais metais. Didžiausia dalis tekstilės atliekų surenkamos konteinerine sistema (55 proc.), likusi dalis rūšiavimo centruose (45%).

 

16 lentelė. Atskirai surenkamų tekstilės atliekų kiekis pagal surinkimo būdus, tonos

 

2014

2016

2018

2020

2021

Surinkta lyginant su susidarymu 2021 m., proc.

Druskininkų savivaldybė

Surinkta konteineriais

-

-

-

-

83

17%

Surinkta RC

5

19

34

69

67

14%

Surinkta Tiko Tiks

-

-

-

-

-

0%

Iš viso surinkta

5

19

34

69

150

31%

Alytaus regionas

Surinkta konteineriais

-

-

-

18

458

11%

Surinkta RC

78

164

252

704

790

19%

Surinkta Tiko Tiks

-

-

-

-

1

0%

Iš viso surinkta

78

164

252

723

1.249

30%

 

Šaltinis: ARATC

 

 

 

DIDELIŲ GABARITŲ IR KITŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS

 

Druskininkų sav. 2021 m. surinkta 1,2 tūkst. t. didelių gabaritų, buityje susidarančių pavojingų, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių atliekų. Lyginant su susidarymu, surinktos visos buityje susidarančios pavojingos bei 93 proc. EEĮ atliekų, tačiau baterijų ir akumuliatorių atliekų, lyginant su susidarymu, surenkama tik 6 proc.

 

17 lentelė. Atskirai surenkamų didelių gabaritų ir kt. atliekų kiekis pagal surinkimo būdus, tonos

 

2014

2016

2018

2020

2021

Surinkta lyginant su susidarymu 2021 m., proc.

Druskininkų savivaldybė

Didelių gabaritų atliekos

342

481

623

1.183

1.042

-

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

26

84

72

107

106

93%

Baterijų ir akumuliatorių atliekos

0

0

0

2

1

6%

Buities pavojingos atliekos

1

3

5

12

9

100%

Alytaus regionas

Didelių gabaritų atliekos

559

1.322

2.348

4.622

5.284

100%

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

210

663

990

938

949

97%

Baterijų ir akumuliatorių atliekos

0

9

7

6

7

28%

Buities pavojingos atliekos

10

14

21

41

36

87%

Šaltinis: ARATC

 

BEŠEIMININKIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS

 

2021 m. Druskininkų savivaldybėje susidarė 9 t. bešeimininkių atliekų (43 proc. Alytaus regione susidariusių bešeimininkių atliekų kiekio), už kurių surinkimą ir tvarkymą atsakinga savivaldybė.

 

18 lentelė. Susidariusių bešeimininkių komunalinių atliekų kiekis, tonos[12]

 

Savivaldybė

2018

2020

2021

Druskininkų

30

19

9

Alytaus regionas

32

246

21

Šaltinis: AAA

 

1.2.4    Po rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos

 

2014-2021 m. MKA kiekis Druskininkų savivaldybėje sumažėjo nuo 6,2 iki 4,5 tūkst. tonų., t. y. 27 proc. arba vidutiniškai 4 proc. per metus. 2021 m. vienam gyventojui susidarė 226 kg/gyv. MKA, t. y. 15 proc. mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje (260 kg / gyv.). 2021m. savivaldybėje į MKA pateko ~ 37 proc. visų susidariusių KA.

 


 

 

19 lentelė. Mišrių komunalinių atliekų kiekis, 2014-2021 m.

 

Teritorija

Mišrių komunalinių atliekų kiekis, tonos

MKA kiekis tenkantis gyv. 2021 m., kg / gyv.

Dalis nuo KA susidarymo 2021 m., proc.

2014

2016

2018

2020

2021

Druskininkų sav.

6.241

5.528

5.628

5.000

4.529

226

37%

Gyventojai

4.711

4.825

3.434

3.550

3.074

153

-

Ūkio subjektai

1.530

703

2.194

1.450

1.455

73

-

 

Šaltinis: ARATC

 

2021 m. į MKA pateko ~ 30 proc. visų susidariusių BSA, t. y. 9 proc. mažiau nei 2016 m. Reikšmingiausią jų dalį sudarė MA (93 proc.), likusią - žaliosios (5 proc.) ir medienos (2 proc.) atliekos. Įvertinus KA susidarymą nustatyta, kad į MKA pateko ~ 73 proc. visų savivaldybėje susidariusių MA ir tik 5 proc. žaliųjų atliekų.

 

5 paveikslas. MKA esančių BSA sudėtis, 2016, 2021 m.

 

 

Šaltinis: ARATC

 

2016 m. į MKA pateko 38 proc. visų susidariusių PA ir AŽ, tuo tarpu 2021 m. jų dalis sudarė ~ 37 proc. Į MKA patenkančių PA ir AŽ struktūroje vyravo plastiko (34%), popieriaus ir kartono (30 proc.) bei stiklo (24 proc.) atliekos. Lyginant su susidarymu, šių atliekų kiekis patenkantis į MKA nuo 2016 m. liko reikšmingai nepakitęs, atitinkamai: plastiko (nuo 59 iki 54 proc.), popieriaus ir kartono (nuo 30 iki 32 proc.), stiklo (nuo 24 iki 32 proc.). Nepaisant pirminio rūšiavimo sistemos plėtros į MKA vis dar patenka didelė kombinuotų pakuočių (100 proc.) bei metalų (54 proc.) dalis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6 paveikslas. MKA esančių PA ir AŽ sudėtis, 2016, 2021 m.

 

 

Šaltinis: ARATC

 

Kitų atliekų kiekis patenkantis į mišrias komunalines atliekas 2016-2021 m. sumažėjo beveik 2 kartus, nuo 2,9 iki 1,6 tūkst. t., t. y. nuo 76 iki 51 proc. visų susidariusių atliekų. Analizuojamu laikotarpiu tekstilės atliekų kiekis patenkantis į MKA sumažėjo nuo 97 iki 65 proc. Buityje susidarančios pavojingos atliekos 2021 m. nepateko į mišrias komunalines atliekas, o į MKA patenkančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų dalis sudarė tik ~ 7 proc. viso jų susidarymo.

 

7 paveikslas. MKA esančių inertinių ir kt. atliekų sudėtis, 2016, 2021 m.

 

 

Šaltinis: ARATC

 

1.2.5	Poskyrio apibendrinimas

1. Druskininkų savivaldybėje KA susidarymas 2014-2021 m. išaugo nuo 9,7 iki 12,3 tūkst. tonų. KA kiekis, tenkantis vienam gyventojui atitinkamu laikotarpiu išaugo nuo 464 iki 611 kg/gyv., 2021 m. buvo aukštesnis nei šalies (481 kg/gyv.) bei ES šalių-narių (530 kg/gyv.) vidurkis. Augantis KA susidarymas siejamas su bendra ekonomine plėtra bei didėjančiu vartojimu bei turizmo sektoriaus augimu.
2. Nepaisant augančio KA susidarymo savivaldybėje 2021 m. perdirbta ar kitaip panaudota 90 proc. KA. Šalinamų atliekų kiekį reikšmingai mažino augančios atliekų perdirbimo apimtys. 
3. Savivaldybėje sutvarkytos (sukompostuotos) visos susidarančios komunalinės biologiškai skaidžios atliekos. 2021 m. regiono namų ūkiuose sukompostuotų ir atskirai surinktų bei kompostavimo būdu sutvarkytų atliekų dalis sudarė 65 proc. visų susidariusių BSA. Didžioji dalis likusių BSA pateko į MKA, kurios buvo apdorotos MBA įrenginiuose.
4. Perdirbimui perduotų PA ir AŽ dalis 2021 m. sudarė ~ 65 proc. visų regione susidariusių PA ir AŽ.
5. Atskirai surenkamų KA srautų atžvilgiu didžiausius iššūkius kelia didelių gabaritų, tekstilės atliekos, kadangi reikšminga jų dalis yra pašalinama sąvartyne arba panaudojama deginimo įrenginiuose.
6. Šiuo metu ženkli MBA įrenginiuose sukompostuotų KA dalis – panaudojama sąvartyno eksploatacijoje, o toks atliekų panaudojimas 2027 m. bus prilyginamas šalinimui.
7. MKA sudėtyje vis dar didėlę dalį (lyginant su susidarymu) sudaro maisto – virtuvės (73 proc.), tekstilės (65 proc.), plastiko (54 proc.), stiklo (32 proc.), popieriaus ir kartono (32 proc.) atliekos, todėl ateityje būtina koncentruotis į šių atliekų pirminį rūšiavimą
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


1.3     Atliekų prevencijos priemonių organizavimas

 

Atliekų hierarchijoje pagrindinis prioritetas skiriamas atliekų prevencijai, kurios tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį, neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, kenksmingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose.

 

ES atliekų tvarkymo politikos tikslų, susijusių su atliekų prevencija atžvilgiu kritinė rolė tenka valstybinėms institucijoms, kurios formuoja atliekų prevencijos skatinimo politiką, kuria taisykles, plėtoja atliekų susidarymo mažinimo strategiją bei nustato jai įgyvendinti būtinus pasiekti tikslus ir uždavinius. Kadangi atliekų prevencija yra glaudžiai susijusi su pirminių produktų gamyba ir platinimu, valstybinės institucijos taip pat atsakingos už šios srities integravimą į kitas politikos sritis.

 

Lietuvoje formuojant atliekų prevencijos politines kryptis didelis dėmesys, nacionaliniu mastu skiriamas ES direktyvų įgyvendinimui, pvz. pagal Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvos 5 str. Lietuva kaip ir kitos valstybės narės buvo įpareigota iki 2021 m. liepos 3 d. uždrausti pateikti rinkai tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius ir iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius, kuriems galima rasti prieinamų ir įperkamų alternatyvų: vienkartinius plastikinius stalo įrankius (šakutes, peilius, šaukštus, lazdeles), lėkštes, šiaudelius, ausų krapštukus, gėrimų maišiklius, prie oro balionėlių tvirtinamas ir jiems laikyti skirtas lazdeles, maisto ir gėrimų tarą, pagamintą iš polistireninio putplasčio, ir gaminius iš aerobiškai skaidaus plastiko.

 

Valstybiniu mastu taip pat imtasi teisinių priemonių – uždrausta neatlygintinai dalinti prekių ar produktų pardavimo vietose, lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, kurių sienelės storis yra nuo 15 iki 50 mikronų. Siekiant sumažinti plastiko atliekų susidarymą šalyje priimta apmokestinti nemokamus itin lengvus plastiko maišelius prekybos vietose.

 

Atitinkamos atliekų prevencijos politikos formavimas lėmė teigiamus pokyčius verslo aplinkoje. Prekybos centrai reaguodami į draudimus ir svarstymus bei didėjantį gyventojų sąmoningumą pradėjo prekybos vietose siūlyti įvairias plastikinių maišelių alternatyvas: siūloma įsigyti daugkartinius maišelius sveriamiems produktams, vaisiams ir daržovėms, siūlomos popierinės ir medžiaginės apsipirkimo maišelių alternatyvos, o kai kuriuose prekybos centruose iš vis atsisakyta plastikinių apsipirkimo maišelių. Didžiuosiuose prekybos centruose taip pat atsirado galimybė įsigyti pilstomų asmens higienos ir buitinės chemijos priemonių į savo atsineštą tarą. Atitinkami pokyčiai pastebimi ir greitojo maisto restoranuose, degalinėse bei kitose maitinimo / maisto prekybos vietose, kur vienkartinius puodelius, indus keičia daugkartinio naudojimo indai.

 

Visuomenės sąmoningumo augimas taip pat sudaro palankesnes sąlygas tvaresnių verslo modelių vystymui, pvz. populiarėja naudotų daiktų mainymosi, panaudotų daiktų pardavimo internetinės platformos (Vinted, Dalinuosi ir kt.). Savivaldybėje taip pat veikia įvairių daiktų (elektroninės įrangos, dviračių, drabužių ir kt.) taisyklos, nuomos punktai bei sendaikčių parduotuvės. Atitinkamas verslo modelis leidžia užtikrinti ilgesnį įsigytų daiktų funkcionalumą, grąžinti panaudotus daiktus į vartojimo ciklą bei sudaro galimybę trumpam pasinaudojus daiktais juos gražinti, taip išvengiant naujų daiktų įsigijimo, todėl mažinamas atliekų susidarymas.

 

20 lentelė. Druskininkų savivaldybėje veikiančių taisyklų, nuomos punktų ir kt. skaičius 2023 m.

 

Elektronikos įrenginių taisyklos

Dviračių taisyklos

Avalynės taisyklos

Drabužių valyklos, siuvyklos ir nuomos punktai

Dėvėtų drabužių parduotuvės

Sendaikčių parduotuvės

Druskininkų sav.

3

1

-

1

4

3

Šaltinis: viešai prieinama informacija

 

Savivaldybių (kaip atsakingų institucijų) lygmeniu atliekų prevencijos priemonių taikymo galimybės – palyginamai ribotesnės, kadangi jų teisinių priemonių poveikio aprėptis – mažesnės. Nepaisant to, Alytaus regiono savivaldybėse, atliekų prevencijos prioritetas įgyvendinamas taikant kompleksą organizacinių, administracinių, ekonominių bei kt. priemonių.

 

Alytaus regiono atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane numatyta, kad siekiant skatinti ne tik prevencijos, bet ir paruošimo naudoti pakartotinai tinklus – būtina organizuoti pakarotinam naudojimui tinkamų gaminių priėmimą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Atsižvelgiant į tai nuo 2018 m kiekviename rūšiavimo centre veikia daiktų mainų punktai „Mainukai“ bei sukurta daiktų paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūra, t. y. įrengtas daiktų paruošimo naudoti pakartotinai centras „TikoTiks“, kuriame sudaryta galimybė žmonėms dalintis nereikalingais, bet dar tinkamais naudoti daiktais.

 

Druskininkų savivaldybėje taikoma dvinarė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistema (toliau – VR), kuri individualių namų gyventojus skatina mažinti išmetamų atliekų kiekį ir tokiu būdu sumažinti už konteinerio ištuštinimą mokamos vietinės rinkliavos dydį.

 

Regione ir kartu Druskininkų savivaldybėje taip pat ypatingas dėmesys skiriamas visuomenės švietimui, kaip tai numatyta Alytaus regiono atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane.

 

21 lentelė. Taikomos visuomenės švietimo ir informavimo priemonės ir jų sklaidos kanalai

Priemonių tipas

Taikomos švietimo informavimo priemonės ir jų sklaidos kanalai

Visuomenės informavimas

Nuolat skelbiama informacija apie atliekų tvarkymą žiniasklaidoje (radijas, televizija, interneto portalai, spauda) bei Alytaus regiono savivaldybių ir ARATC internetiniuose tinklapiuose.

Reguliariai parengiama ir publikuojama informacija naujienų portalams.

Vykdoma nuolatinė komunikacija ARATC, TikoTiks socialiniuose tinkluose Facebook.

Švietimas

Kiekvienais metais vykdomi edukaciniai, informaciniai renginiai, akcijos, kurių metu pristatoma atliekų tvarkymo sistema, prevencijos priemonės, tinkamas atliekų rūšiavimas, kompostavimo galimybės, atliekų turėtojų teisės ir pareigos.

Dalinamos informacinės priemonės (lankstinukai, edukacinės lentos, spalvinimo knygelės, lipdukai).

Rengiami mokymai, edukacijos mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Vykdomos edukacijos TikoTiks centre bei įmonėse ir atskirose organizacijose. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio TikoTiks veikia virtualios realybės aplinkosauginio ugdymo klasė.

Vyksta konkursai, viktorinos Žemės dienos proga ir Atliekų mažinimo savaitės metu, kalėdiniu laikotarpiu.

Kitos

Dalyvaujama atliekų tvarkymo akcijose „Darom“ ir kituose regiono savivaldybių renginiuose.

Bendradarbiaujama ir dalinamasi informacija su ne pelno siekiančiomis organizacijomis, viešosiomis ir valstybinėmis įstaigomis, vykdant bendrą aplinkosauginę veiklą ir iniciatyvas

Šaltinis: AAA

 

Atliekų prevencijos poveikio atliekų tvarkymo sistemai vertinimo galimybės šiuo metu yra ribotos, kadangi tam nėra nustatytų aiškių metodinių gairių.

 

1.3.1	Poskyrio apibendrinimas

Druskininkų savivaldybėje komunalinių atliekų susidarymo, siekiama vengti visose visuomenės grandyse bei įvairiomis priemonėmis, t. y. pradedant privačių verslo subjektų ekologiškos gamybos / prekybos iniciatyvomis, atsakingu gyventojų vartojimu ir baigiant įgyvendinamomis švietimo / informavimo priemonėmis. Nepaisant taikomų atliekų prevencijos priemonių kiekio ir aprėpties, jų taikymo poveikio bei efektyvumo, įvertinimas šiuo metu yra ribotas, kadangi nėra aiškių metodinių nuostatų, kurios leistų įvertinti šiuos aspektus.
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


1.4     Atliekų tvarkymo infrastruktūra

 

Druskininkų savivaldybėje komunalinių atliekų tvarkymo sistema planuojama, vystoma, eksploatuojama taip, kad būtų įgyvendinti atliekų tvarkymo hierarchijos principai bei nacionaliniuose ir regioniniuose atliekų tvarkymo planuose iškelti uždaviniai.

 

Alytaus regionas ir kartu Druskininkų savivaldybė buvo vieni iš pirmųjų, kuriuose pradėjo veikti daiktų mainymosi, paruošimo pakartotiniam naudojimui infrastruktūra, kuri leidžia išvengti atliekų susidarymo ir vertę kuriančius daiktus grąžinti į naudojimo ciklą. Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas atliekų tvarkymo prieinamumui užtikrinti, t. y. siekiama, kad galimybės rūšiuoti būtų sudarytos kuo didesnei gyventojų daliai. Atitinkamai – išvystytas plačiausias visoje Lietuvoje rūšiavimo centrų ir kompostavimo aikštelių tinklas leidžiantis atskirti reikšmingą komunalinių atliekų dalį nuo MKA. Nepaisant aiškios valstybinės strategijos maisto – virtuvės atliekų tvarkymo srityje nebuvimo, tinkamai suplanuota mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo infrastruktūra, leido iš anksto pasiruošti ir susikurti tvirtą pagrindą šių atliekų efektyviam tvarkymui.

 

1.4.1    Atliekų paruošimo pakartotiniam naudojimui infrastruktūra

 

Druskininkų savivaldybėje įsteigti 3 daiktų keitimosi punktai (Gardino g. 102; Vytauto g. 57A; Verpėjų g. 26), kurie veikia ARATC eksploatuojamuose rūšiavimo centruose, juose gyventojai gali ne tik nemokamai pristatyti naudojimui tinkamus daiktus, bet ir juos pasiimti. Keitimosi punktuose priimami tolimesniam naudojimui tinkami daiktai - baldai, buitinė technika, tekstilės gaminiai, dviračiai, ir kt. Netinkami naudoti, nefunkcionuojantys daiktai, pristatomi į daiktų rengimo pakartotinai naudoti punktą „TikoTiks“, esantį Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parke, kur yra suremontuojami ir grąžinami naudojimui arba ardomi dalimis bei paruošiami perdirbti.

 

1.4.2    Pirminio rūšiavimo, paruošimo perdirbti / panaudoti infrastruktūra

 

Savivaldybėje atliekas, kurių susidarymo neįmanoma išvengti, siekiama išrūšiuoti ir tai padarius paruošti panaudoti arba perdirbti. Savivaldybėje pirminio rūšiavimo būdu konteinerine sistema surenkamos PA ir AŽ, MA bei tekstilės atliekos. Į konteinerius draudžiamos mesti ar šalia jų palikti atliekos surenkamos rūšiavimo centruose, kompostavimo aikštelėse ar papildančiomis sistemomis.

 

PAKUOČIŲ ATLIEKOS IR ANTRINĖS ŽALIAVOS

 

PA ir AŽ iš daugiabučių namų gyventojų surenkamos kolektyvinėse konteinerių aikštelėse įrengtais stiklo, popieriaus ir plastiko konteineriais. Savivaldybėje viena konteinerių aikštelė, kurioje įrengti PA ir AŽ konteineriai, tenka vidutiniškai 229 daugiabučių namų gyv. PA ir AŽ konteineriais miesto savivaldybėje aprūpinta 100 proc. daugiabučiams namams priskiriamų konteinerių aikštelių.

 

 

 

 

 

22 lentelė. Kolektyvinės PA ir AŽ rūšiavimo konteinerių aikštelės, 2023 m.

 

Savivaldybė

Konteinerinių aikštelių, kuriose įrengti PA ir AŽ kont., kiekis.

Konteinerinių aikštelių, skirtų aptarnauti daugiabučius namus ir kuriose įrengti PA ir AŽ kont., kiekis.

Preliminarus daugiabučių namų gyv., kuriems tenka viena PA ir AŽ aikštelė, skaičius

Druskininkų

88

70

229

Iš viso regione

492

371

241

Šaltinis: ARATC

 

Iš individualių valdų PA ir AŽ atskirai surenkamos stiklo ir PA (popieriaus, plastiko, metalų) konteineriais. Įvertinus individualių valdų, kurioms teikiamos kitos KA tvarkymo paslaugos skaičių, nustatyta, kad PA ir AŽ konteineriais aprūpinta ~ 100% visų naudojamų individualių nekilnojamojo turto objektų (toliau – NTO).

 

23 lentelė. Atliekų turėtojų aprūpinimas individualiais PA ir AŽ surinkimo konteineriais, 2023 m.

 

Individualių PA ir AŽ konteinerių skaičius

Aptarnaujamų individualių valdų skaičius, vnt.

Aptarnaujama individualių valdų dalis, proc.[13]

Savivaldybė

Stiklas, 120 l

Pakuotės, 240 l

Pakuotės, 1100 l

 

 

Druskininkų

3.429

3.456

57

3.546

100%

Iš viso regione

40.798

40.778

654

48.576

100%

Šaltinis: ARATC

 

Druskininkų savivaldybėje iš daugiabučių ir individualių namų gyventojų bei juridinių asmenų surinktos PA ir AŽ yra transportuojamos į UAB „Ekobazė“ eksploatuojamus rūšiavimo įrenginius, kur yra išrūšiuojamos ir paruošiamos perdirbimui, o sekančiu etapu perdirbamos arba perduodamos perdirbėjams. Dalis PA į savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą taip pat patenka iš komercinio sektoriaus (pvz. prekybos centrų), kur yra atskirai rūšiuojamos ir perduodamos atliekų tvarkytojams.

 

Nors antrinių žaliavų, tame tarpe pakuočių, kasmet išrūšiuojama vis daugiau, tačiau MKA, kaip rodo atliekų sudėties tyrimai, jų vis dar lieka – 2021 m. buvo likę apie 37 proc. (apie 1,1 tūkst. t.). Taip pat, iš gyventojų konteineriais surinktose PA ir AŽ, priemaišos (nei perdirbimui, nei deginimui netinkamos atliekos) sudaro apie 15 proc. surinkto kiekio, o individualiais pakuočių konteineriais surinktos popieriaus pakuotės ir AŽ susimaišę su kitomis į konteinerį išmestomis atliekomis didžia dalimi praranda perdirbimo vertę.

 

MAISTO ATLIEKOS

 

Vertinant bendrą MA surinkimo paslaugų prieinamumą Druskininkų savivaldybėje daugiabučių namų atliekų turėtojams, pastebima, kad MA surinkimo kolektyviniais konteineriais aprūpinta didžioji dalis daugiabučiams namams skirtų konteinerinių aikštelių (71 proc.), tačiau tai 17 proc. mažiau lyginant su Alytaus regiono vidurkiu.

 

 

 

24 lentelė. Kolektyvinės MA rūšiavimo konteinerių aikštelės, 2023 m.

 

 

Konteinerinių aikštelių, skirtų aptarnauti daugiabučius namus, kiekis.

Konteinerinių aikštelių, kuriose įrengti MA kont., kiekis.

Konteinerių aikštelių dalis aprūpinta MA surinkimo konteineriais, proc.

Druskininkų sav.

70

50

71%

Iš viso regione

371

326

88%

Šaltinis: ARATC

 

Individualiais MA surinkimo konteineriais aprūpinta 84 proc. savivaldybės individualių valdų, t. y. 5 proc. daugiau nei sudaro regiono vidurkis (~ 79 proc.). Lyginant su kitomis regiono savivaldybėmis – tik Lazdijų r. ir Alytaus m. sav. aprūpinimo MA surinkimo individualiais konteineriais rodiklis yra aukštesnis, atitinkamai (97 ir 91 proc.).

 

25 lentelė. Atliekų turėtojų aprūpinimas individualiais MA surinkimo konteineriais, 2023 m.

 

 

MA konteinerių kiekis

Individualių valdų skaičius vietovėse, kur renkamos MA

Konteineriais aprūpintų individualių valdų dalis, proc.

Druskininkų sav.

1.755

2.078

84%

Iš viso regione

10.391

13.097

79%

Šaltinis: ARATC

 

Ateityje siekiant padidinti MA surinkimo apimtis, svarstoma galimybė tose teritorijose, kuriose atskirai renkamos maisto atliekos, MA konteineriais aprūpinti ir visus juridinius asmenis, ne tik tuos, kurie savo patalpose teikia maitinimo paslaugas.

 

Surinktos MA yra pristatomos į Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parką, kuriame yra sumaišomos su struktūrine medžiaga, susmulkinamos ir išsijojamos. Susmulkintos ir išsijotos atliekos apdorojamos biologinio apdorojimo įrenginiuose sausuoju anaerobiniu būdu, brandinamos kompostavimo aikštelėje, kur pagamintas kompostas dar kartą išsijojamas. Smulkinant ir sijojant atliekas iš jų pašalinamos įvairios priemaišos (plastiko, popieriaus pakuočių likučiai) ir taip užtikrinami kompostui keliami reikalavimai. Iš MA pagamintas kokybiškas kompostas realizuojamas jį parduodant. 2021 m. iš visų regione surinktų MA buvo pagaminta 1.882 t. komposto. Komposto kiekis pagamintas iš Druskininkų savivaldybėje surinktų maisto ir virtuvės atliekų sudarė ~ 332 t.

 

TEKSTILĖS ATLIEKOS

 

Tinkama naudoti tekstilė (drabužiai, avalynė, patalynė ir kt. tekstilės gaminiai) regione atskirai surenkama kolektyviniais konteineriais bei rūšiavimo centruose. Netinkama naudoti, nusidėvėjusi tekstilė šalinama į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Druskininkų savivaldybėje įrengta 47 vnt. tekstilei skirtų konteinerių, o vienas tekstilės atliekų konteineris savivaldybėje vidutiniškai tenka 422 gyventojams.

 

Tekstilės konteineriais surinkta tekstilė pakartotinio naudojimo centre „TikoTiks“ rūšiuojama, tvarkoma, skalbiama ir tinkamai paruošta atiduodama labdaros organizacijoms arba parduodama. Pakartotinam naudojimui tinkamų tekstilės atliekų dalis šiuo metu sudaro tik apie 10 proc. visos surinktos tekstilės, kadangi nei Lietuvos mastu, nei kaimyninėse šalyse nėra perdirbimo pajėgumų, visą pakartotiniam naudojimui netinkama tekstilė vežama deginti į atliekų deginimo jėgaines.

 

ŽALIOSIOS ATLIEKOS

 

Siekiant sumažinti biologiškai skaidžių atliekų kiekį MKA Alytaus regiono savivaldybių miestų individualių namų gyventojams išdalintos žaliųjų atliekų kompostavimo dėžės. Kompostavimo dėžėmis neatlygintinai aprūpinta ~91 proc. Druskininkų savivaldybės individualių valdų, likusi dalis žaliąsias atliekas kompostuoja įsigytuose arba savadarbiuose kompostavimo įrenginiuose.

 

26 lentelė. Miestų individualioms valdoms išdalintų kompostavimo dėžių skaičius, 2023 m.

 

 

0,9 m3

0,6 m3

Iš viso

Miestų individualių valdų skaičius

Kompostavimo infrastruktūra aprūpintų miestų individualių valdų dalis, proc.

Druskininkų sav.

413

527

940

855

91%

Iš viso regione

3.000

4.000

7.000

8.750

80%

Šaltinis: ARATC

 

Žaliosios ir kitos augalinės kilmės biologiškai skaidžios atliekos regione surenkamos ir tvarkomos kompostavimo aikštelėse, į kurias gyventojai ir įmonės gali pristatyti žolę, lapus, medžių šakas, pjuvenas, miškininkystės ir kt. atliekas. Į aikšteles taip pat pristatomos viešosiose erdvėse surenkamos žaliosios atliekos. Druskininkų savivaldybės gyventojai gali pristatyti žaliąsias atliekas į kompostavimo aikštelę, esančią adresu Gardino g. 100, Druskininkai, kurios pajėgumas sudaro 1.000 t. per metus. Druskininkų aikštelę planuojama modernizuoti kartu išplečiant jos pajėgumus iki 2.000 t. per metus.

 

Surinktos žaliosios atliekos kompostavimo aikštelėse yra sukompostuojamos, o pagaminta kompostinė žemė parduodama. Kompostavimo aikštelėse surenkamos medžių šakos smulkinamos ir paverčiamos medienos drožlėmis, kurios perduodamos biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padaliniui, kaip struktūrinė medžiaga, naudojama energijai gauti. 2021 m. iš visų regione surinktų biologiškai skaidžių atliekų buvo pagaminta 3.355 t. komposto. Komposto kiekis pagamintas iš Druskininkų savivaldybėje surinktų žaliųjų atliekų sudarė ~ 819 t.

 

DIDELIŲ GABARITŲ BEI KITOS ATLIEKOS

 

Savivaldybėje eksploatuojami 3 rūšiavimo centrai (Druskininkų, Leipalingio, Viečiūnų), kuriuose atskirai surenkamos: a) didelių gabaritų atliekos, b) buityje susidarančios pavojingos atliekos, c) antrinės žaliavos, d) elektros ir elektroninė įranga, e) tekstilės atliekos, f) naudotos padangos (toliau – NP), g) statybos ir griovimo atliekos, h) žaliosios atliekos. Bendras rūšiavimo centrų infrastruktūros techninis pajėgumas siekia 3.600 t. per metus.

 

Rūšiavimo centruose daugiau nei pusė surinktų atliekų yra išrūšiuojamos ir perdirbamos:

 

·    iš didžiųjų atliekų (baldų) atskiriama mediena, kuri susmulkinama ir parduodama, kita mediena paverčiama drožlėmis ir perduodama perdirbimui. Likusi dalis didžiųjų atliekų panaudojama energijos gamybai arba pašalinama sąvartyne;

·    kitos atliekos pagal pasirašytas sutartis tvarkomos šių įmonių: popieriaus, kartono bei stiklo pakuočių atliekas UAB „Ecoservice projektai“, stiklo atliekas – UAB „Stikloporas“, pavojingas atliekas – UAB „Žalvaris“, buitinę techniką ir elektroniką – elektronikos platintojų asociacija EEPA (tvarkytojas UAB „EMP Recycling“), metalą – UAB „Pranmetal“;

·    Tekstilės atliekos yra perduodamos panaudojimui deginimo įrenginiuose arba pašalinamos sąvartyne.

Rūšiavimo centruose surinktos ar tiesiogiai į statybinių atliekų apdorojimo aikštelę pristatytos inertinės ar statybinės atliekos yra sutvarkomos jas susmulkinant ir iš jų pagaminant produkciją.

 

MIŠRIOS KOMUNALINĖS ATLIEKOS

 

Po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos surenkamos prie daugiabučių gyvenamųjų namų esančiose kolektyvinėse mišrių komunalinių atliekų surinkimo antžeminėse arba pusiau požeminėse konteinerinėse aikštelėse. MKA iš daugiabučių gyvenamųjų namų, įstaigų ir organizacijų surinkti dažniausiai naudojami 0,12 m3; 0,24 m3; 1,1 m3; 3 m3; 5 m3 talpos konteineriai, kurie aptarnaujami savivaldybių lygmens atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytu dažnumu, o iš individualių namų, esančių regiono savivaldybėse, surenkamos individualiais 0,12 m3; 0,14 m3; 0,24 m3 konteineriais. Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslauga tiek Druskininkų savivaldybėje, tiek visame regione teikiama 100% gyventojų ir juridinių asmenų.

 

27 lentelė. Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas

 

Gyventojų skaičius / dalis, kuriems teikiama paslauga

Juridinių asmenų skaičius / dalis, kuriems teikiama paslauga

Vnt.

Proc.

Vnt.

Proc.

Druskininkų sav.

21.290

100%

501

100%

Viso regione

163.573

100%

3.140

100%

Šaltinis: AAA, ARATC

 

1.4.3    Antrinio rūšiavimo, paruošimo perdirbti / panaudoti infrastruktūra

 

MIŠRIOS KOMUNALINĖS ATLIEKOS

 

Surinktos po rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos apdorojamos mechaninio rūšiavimo įrenginiuose, kuriuose mechaniniu būdu išskiriamos biologiškai skaidžios, mineralinės atliekos, antrinės žaliavos (didžioji dalis – spalvotieji ir juodieji metalai, baterijos) deginimui tinkamos ir likusios šalinimui atliekos. Mechaninio atliekų rūšiavimo įrenginių metiniai technologiniai pajėgumai sudaro 65.702 t[14].

 

Mechaninio rūšiavimo įrenginiuose iš mišrių komunalinių atliekų atskiriamos biologiškai skaidžios atliekos apdorojamos biologinio apdorojimo įrenginiuose su energijos gamyba, mineralinės atliekos apdorojamos biologinio apdorojimo įrenginiuose su energijos gamyba ir / arba panaudojamos sąvartyne atliekų sluoksnių perdengimams. Atskirtos degios atliekos transportuojamos į atliekų deginimo jėgainę, o atskirtos antrinės žaliavos – perduodamos perdirbėjams.

 

2015-2021 m. MBA įrenginiuose per metus iš Druskininkų savivaldybės pristatytų MKA kiekis sumažėjo nuo 6,2 iki 4,5 tūkst. t. Savivaldybėje apdorojamos mišrios komunalinės atliekos 2021 m. sudarė ~ 15 proc. visų MBA apdorotų atliekų.

 

28 lentelė. MKA apdorojimas MBA įrenginiuose, tonos

 

 

2014

2016

2018

2020

2021

Druskininkų sav. MKA kiekis

6.241

5.528

5.628

5.000

4.529

MBA įrenginiuose apdorotas MKA kiekis

23.788

37.718

35.390

33.279

31.155

Antrinės žaliavos

1.106

564

574

414

378

Plastikai ir guma

-

-

-

-

52

Plastikinė, įskaitant PET, pakuotė

347

127

247

 

 

Metalinė pakuotė

334

420

320

410

318

Aliuminio pakuotė

8

13

4

1

5

Kombinuota pakuotė

40

-

-

-

-

Stiklo pakuotė

162

-

-

-

-

EEĮ

6

-

-

-

-

Popierius ir kartonas

209

-

-

-

-

Baterijos

-

3

2

4

3

Kitos mechaninio rūšiavimo metu atskirtos atliekos

14.316

19.613

22.098

16.919

15.853

Energetinę vertę turinčios perdirbimui netinkamos atliekos

3.221

7.607

6.312

12.177

8.790

Mechaninio rūšiavimo atliekos

9.989

5.108

6.087

4.308

6.685

Didžiosios atliekos

-

6.315

5.792

19

-

Mineralinės medžiagos

-

-

3.333

-

-

Tepalų filtrai

-

-

1

-

-

Naudotos padangos

-

19

-

-

-

Biologinis apdorojimas

9.541

16.486

11.573

15.907

14.399

Biologiškai skaidžios atliekos

9.541

8.199

8.133

5.440

5.297

Mineralinės medžiagos

-

8.287

3.440

9.943

8.753

Popieriaus ir kartono pakuotė

-

-

-

131

114

Kitas popierius ir kartonas

-

-

-

394

234

Drėgmės nuostoliai

-

1.577

1.672

746

1.147

 

Šaltinis: ARATC

 

Mechaninio apdorojimo metu iš MKA srauto išskiriama ~ 6% visų į MKA patekusių pakuočių ir antrinių žaliavų[15], kurios vėlesniu etapu perduodamos perdirbimui. Esamos techninės rūšiavimo galimybės leistų išskirti didesnį PA ir AŽ kiekį (pvz. atskiriant plastiką), tačiau šiuo metu tai nėra ekonomiškai efektyvu dėl atitinkamų atliekų užterštumo, esamų paruošimo perdirbti / perdirbimo technologinių galimybių ribotumo bei finansavimo trūkumo[16].

 

Mechaninio rūšiavimo metu įrenginiuose iš MKA atskiriama reikšminga degių atliekų dalis (2021 m. – 28%). ARATC atliekami degių atliekų tyrimai rodo, kad šių atliekų apimtyje 25-28 proc. sudaro pakuočių atliekos, iš kurių 16-23 proc. plastiko atliekos.

 

Iš MKA kiekvienais metais atskiriama nuo 19 iki 30 proc. mineralinių medžiagų, kurios yra panaudojamos sąvartyno perdengimui arba kompostuojamos biologinio apdorojimo įrenginiuose. 2021 m. sukompostuota 100 proc. iš MKA atskirtų mineralinių medžiagų, kurios pagal galiojančią teisinę tvarką – laikytinos perdirbtomis. Remiantis ES direktyvomis, ateityje (nuo 2027 m.) toks šių atliekų tvarkymo būdas prie atliekų perdribimo neprisidės, todėl – būtina ieškoti kitų šios atliekų frakcijos sutvarkymo priemonių (pvz. tobulinant MBA įrenginius).

 

Pastebima, kad į šią frakciją vis dar patenka nemažas stiklo, tekstilės, smulkių maisto ir virtuvės, plastiko atliekų kiekis, todėl siekiant mažinti šios atliekų frakcijos susidarymą, reikėtų gerinti pirminio rūšiavimo kokybę. Prie frakcijos susidarymo taip pat prisideda ir technologiškai pasenę mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai.

 

29 lentelė. Mineralinės medžiagos, tonos

 

 

2014

2016

2018

2020

2021

Iš MKA atskirtos mineralinės medžiagos iš viso

-

8.287

6.773

9.943

8.753

Mineralinių medžiagų dalis nuo apdoroto MKA kiekio

0%

22%

19%

30%

28%

Mineralinių medžiagų kiekis pagal jų panaudojimą

-

8.287

6.773

9.943

8.753

Panaudotos perdengimui

-

-

3.333

-

-

Apdorotos biologinio apdorojimo įrenginiuose

-

8.287

3.440

9.943

8.753

 

Šaltinis: ARATC

 

Kiekvienais metais pašalinama nuo 11-21 proc. į MBA patekusių MKA. Po mechaninio rūšiavimo likusias šalintinas atliekas didžiąja dalimi sudaro įvairios higienos priemonių atliekos, avalynė, guma bei kt., t. y. tos atliekos, kurios Lietuvos atliekų tvarkymo sistemoje nėra atskirai surenkamos ir kurių paruošimui perdirbti / perdirbimui nėra sukurti pajėgumai.

 

MBA įrenginių eksploatavimo laikotarpio pradžioje iš MKA kiekvienais metais buvo atskiriama ~ 22 proc. biologiškai skaidžių atliekų, tačiau praplėtus pirminio rūšiavimo sistemą šios frakcijos kiekis pradėjo pastebimai mažėti. 2021 m. iš MKA atskirta ~17 proc. biologiškai skaidžių atliekų. Atskirtos biologiškai skaidžios atliekos yra apdorojamos sausuoju anaerobiniu būdu, gaminamos metano dujos, kurios vėliau paverčiamos į elektros energiją (elektrai gaminti įrengtas 450 kW galingumo generatorius) ir panaudojamos visame atliekų tvarkymo technologijų parke, o perteklius perduodamas į elektros tinklus. Eksploatuojamo biologinio apdorojimo įrenginio su energijos gamyba našumas sudaro 20.154 t./m.

 

Po anaerobinio proceso, atliekos yra perkeliamos į kompostavimo tunelius, kur šilto oro pagalba sumažinamas jų tūris bei drėgmė, ir toliau brandinamos Takniškių kompostavimo aikštelėje iki kol gaunamas galutinis produktas – kompostas, kuris priklausomai nuo kokybės yra naudojamas kaip trąša dirvožemio gerinimui arba perdengimo medžiaga Alytaus regiono nepavojingųjų atliekų sąvartyne.

 

Apdorojus visas MKA MBA įrenginiuose didžioji dalis (40-50 proc.) išeigos yra sukompostuojama. Likusi atliekų dalis panaudojama atliekų deginimo įrenginiuose (14-28 proc.) bei pašalinama sąvartyne (42-21 proc.).

 

 

 

 

 

MAISTO – VIRTUVĖS IR KITOS BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIOS ATLIEKOS

 

Biologinio apdorojimo įrenginiuose apdorojamos ne tik po MKA mechaninio rūšiavimo likusios biologiškai skaidžios, mineralinės atliekos, bet ir atskirai surinktos maisto – virtuvės ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. 2021 m. BA įrenginyje atskirai apdorota 5,5 tūkst. t. atskirai surinktų biologiškai skaidžių atliekų, iš kurių 657 t. Druskininkų savivaldybėje atskirai surinktos maisto – virtuvės atliekos. Įdiegus atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą nuo 2019 m. BA įrenginiuose apdorojamų komunalinių atliekų kiekis kiekvienais metais auga.

 

8 paveikslas. BA įrenginiuose apdorotas kitų komunalinių atliekų kiekis

 

 

Šaltinis: ARATC

 

Maisto – virtuvės apdorojimo proceso metu gaunamas galutinis produktas – kompostas, kuris priešingai nei MKA apdorojimo atveju, gali būti panaudojamas ne tik sąvartyno eksploatacijoje.

 

1.4.4    Atliekų šalinimo infrastruktūra

 

Alytaus regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamos po apdorojimo likusios netinkamos perdirbti komunalinės atliekos ir gamybinės atliekos. Į sąvartyną pristatytos atliekos iškraunamos mechaniniu būdu, minimalaus ploto kaupo darbo zonoje. Atvežtos atliekos paskirstomos buldozeriu. Pilamos 0,3 m storio sluoksniais, lyginant ir tankinant jas kompaktoriumi iki 1,2 - 1,3 t./m3. Supiltų ir sutankintų atliekų sluoksniai, ne storesni kaip 2 m perdengiami grunto ar kitų inertinių medžiagų (pvz. gatvių sąšlavų, kompostavimo proceso metu susidarančios atsijos, netinkamos naudoti kompostas, gruntas ir akmenys) tarpsluoksniais. Maksimalus leistinas pašalinti atliekų kiekis sąvartyne – 760 tūkst. m3 arba 1,05 mln. t. Iki 2022 m. pradžios sąvartyne pašalinta ~ 522 tūkst. m3 arba 641 tūkst. t. atliekų, t. y. 69% sąvartyno talpos.

 

Alytaus regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje taip pat įrengta inertinių atliekų apdorojimo aikštelė su asbesto šalinimo sekcija (aikštelės plotas sudaro 12 tūkst. kv. m.), kurioje priimamos nepavojingos statybinės inertinės atliekos (betonas, plytos ir kt.) bei pavojingos statybinės atliekos (izoliacinės medžiagos ir statybinės medžiagos, kuriose yra asbesto).Tinkamos perdirbti statybinės (inertinės) atliekos (betono, plytų, čerpių atliekos) sandėliuojamos atskirose krūvose ir periodiškai smulkinamos (apdorojamos) mobiliu mechaniniu smulkintuvu. Susmulkinta inertinių nepavojingų statybinių atliekų frakcija (skalda) panaudojama sąvartyne naujų kelių įrengimui, taisymui arba realizuojama kaip antrinė žaliava. Atliekoms su asbestu aikštelėje yra įrengta speciali šalinimo sekcija. Asbesto turinčios atliekos yra šalinamos užpilant atitinkamu storio grunto sluoksniu (5-10 cm). Maksimalus leistinas pašalinti kiekis šioje zonoje – 60 tūkst. m3 arba 120 tūkst. t. Iki 2022 m. pradžios šioje sekcijoje pašalinta apie 14 tūkst. m3 arba 28 tūkst. t. asbesto turinčių atliekų t. y. 23 % sekcijos talpos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.4.5	Poskyrio apibendrinimas

1 Alytaus regionas, kartu ir Druskininkų savivaldybė, buvo vienos iš pirmųjų Lietuvoje, sukūrusios daiktų dalinimosi ir parengimo pakartotiniam naudojimui infrastruktūrą.
2 Savivaldybės teritorijoje tinkamai išvystyta konteinerinė infrastruktūra rūšiuoti antrines žaliavas, įskaitant pakuočių atliekas, maisto – virtuvės, tekstilės atliekas jų susidarymo vietoje. Visi arba didžioji dalis atliekų turėtojų yra aprūpinti individualiomis arba kolektyvinėmis rūšiavimo priemonėmis šioms atliekoms rūšiuoti.
3 Savivaldybėje viena kolektyvinė konteinerių aikštelė, kurioje įrengti PA ir AŽ konteineriai, tenka vidutiniškai 229 gyv. PA ir AŽ konteineriais savivaldybėje aprūpinta 100 proc. konteinerių aikštelių. PA ir AŽ individualiais konteineriais aprūpinta ~100% visų individualių valdų.
4 MA surinkimo konteineriais aprūpinta 71 proc. daugiabučiams namams skirtų konteinerinių aikštelių. Individualiais MA surinkimo konteineriais savivaldybėje aprūpinta 84 proc. individualių namų valdų.
5 Savivaldybėje įrengta 47 vnt. tekstilei skirtų konteinerių. Vienas tekstilės atliekų konteineris regione vidutiniškai tenka 422 gyventojams. 
6 Esama žaliųjų atliekų infrastruktūra ir plačiai taikomas namudinis kompostavimas, užtikrina efektyvų žaliųjų atliekų tvarkymą ir minimalius kiekius MKA sraute.
7 Druskininkų savivaldybės gyventojai gali pristatyti žaliąsias atliekas į kompostavimo aikštelę, esančią adresu Gardino g. 100., Druskininkai. Aikštelę planuojama modernizuoti kartu išplečiant jos techninius metinius pajėgumus.
8 Savivaldybėje eksploatuojami 3 rūšiavimo centrai (Druskininkų, Leipalingio, Viečiūnų). Rūšiavimo centrų tinklas (10 km spinduliu) padengia visą savivaldybės teritoriją.
9 Visos atskirai surinktos komunalinės atliekos yra perduodamos kitiems atliekų tvarkytojams, išskyrus maisto – virtuvės, žaliąsias ir mišrias komunalines atliekas, kurios yra tvarkomos Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parke, o iš sutvarkytų maisto – virtuvės ir žaliųjų atliekų gaminamas kokybiškas kompostas.
10 Dėl gamintojų ir importuotojų organizacijų nepakankamo finansavimo, paruošimo perdirbti / perdirbimo infrastruktūros trūkumo bei technologiškai pasenusių įrenginių, mechaninio rūšiavimo įrenginiais išrūšiuojama santykinai maža PA ir AŽ patenkančių į MKA srautą dalis.
11 Nuo 2027 m. iš MKA srautų atskirtų mineralinių atliekų kompostavimas nebebus tinkamas atliekų tvarkymo būdas siekiant įgyvendinti nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, todėl būtina ieškoti kitų sprendimų šios frakcijos sutvarkymui.
12 Mechaninio rūšiavimo įrenginiuose iš MKA atskiriama reikšminga degių atliekų dalis, kurių sudėtyje didelė dalis plastiko ir kt. pakuočių atliekų, todėl regione būtina gerinti PA ir AŽ rūšiavimo kokybę.
13 Po mechaninio rūšiavimo likusias šalintinas atliekas didžiąja dalimi sudaro atliekos, kurios Lietuvos atliekų tvarkymo sistemoje nėra atskirai surenkamos ir kurių paruošimui perdirbti / perdirbimui nėra sukurti pajėgumai. Siekiant sumažinti sąvartyne šalinamų atliekų kiekį būtina surasti būdų šių atliekų susidarymui sumažinti arba joms tvarkyti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


9 paveikslas. Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo schema

 

 

Šaltinis: ARATC

 

 

 

1.5     Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimas Druskininkų savivaldybės teritorijoje

 

Atliekų tvarkymas finansuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytais „teršėjas moka“ ir visų „sąnaudų padengimo“ principais, kurie reiškia, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas, ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas (gamintojo atsakomybės principas). Nustatyti principai įgyvendinami apskaičiuojant įmokas (tarifus) arba vietinę rinkliavą už KA tvarkymą vadovaujantis 2013 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 711 dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo.

 

Vietinė rinkliava už komunalines paslaugas Druskininkų savivaldybėje yra nustatoma ir administruojama vadovaujantis savivaldybės 2007 m. gruodžio 20 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-247 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Druskininkų savivaldybėje nuostatais.

 

Savivaldybėje taikomas dvinarės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą modelis, kuriuo vadovaujantis gyventojai gyvenantys butuose ar individualiuose namuose, pastoviąja rinkliavos dalimi apmokestinami:

 

·    kai galima nustatyti tikslų plotą, – eurais už 100 m2 bendro nekilnojamojo turto ploto pagal VĮ Registrų centro duomenyse nustatytą pagrindinę tikslinę NTO naudojimo paskirtį. Gyvenamosios paskirties individualiems namams ir butams daugiabučiuose namuose taikomas ploto apribojimas – 100 m2 kiekvienam nekilnojamojo turto objekto savininkui;

·    kai negalima nustatyti tikslaus nekilnojamojo turto ploto (sodų ir garažų paskirties objektai), – eurais NTO vienetui pagal turto paskirtį ir objektų skaičių.

Kintamosios rinkliavos dedamoji nustatoma:

 

·    kai galima nustatyti tikslų plotą ir naudojamasi tik individualiam naudojimui priskirtais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais – pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnį;

·    kai galima nustatyti tikslų plotą ir naudojamasi jiems priskirtais kolektyviniais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais – pagal paskirtį ir plotą;

·    kai negalima nustatyti tikslaus ploto ir kuriuos valdantys gyventojai naudojasi jiems priskirtais kolektyviniais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais – pagal paskirtį ir objektų skaičių.

Juridiniai asmenys neturintys jiems priskirto konteinerio[17], vietinės rinkliavos kintamąją ir pastoviąją dalį moka priklausomai nuo jiems priskirto nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto. Juridiniai asmenys turintys priskirtą konteinerį atsiskaito už kintamąją dalį pagal ištuštinto konteinerio tūrį ir ištuštinimo skaičių. Pabrėžtina tai, kad valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plane numatoma pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių nuostatas ir nustatyti mokesčių už komunalines paslaugas komercinėms patalpoms apskaičiavimą ne pagal patalpų plotą.

 

30 lentelė. Vidutinės namų ūkių ir gyventojų vietinės rinkliavos išlaidos Alytaus regione, 2021 m.

 

Savivaldybė

Vidutinės VR išlaidos, Eur/namų ūkis

Alytaus m.

49,72

Alytaus r.

42,90

Birštono

46,14

Druskininkų

41,12

Lazdijų r.

41,55

Prienų r.

58,16

Varėnos r.

46,31

Šaltinis: ARATC

 

Remiantis Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (toliau – LRATCA) pateikiamais 2021 m. duomenimis, Alytaus regione vieno namų ūkio išlaidos komunalinių atliekų tvarkymui siekė 46,3 Eur/m., t. y. ~ 11 proc. mažiau nei šalies vidurkis.

 

10 paveikslas. Vidutinės namų ūkių KA tvarkymo išlaidos Lietuvos regionuose, 2021 m.

 

 

Šaltinis: LRATCA

 

Surinkta vietinė rinkliava – naudojama atliekų tvarkymo sistemos finansavimui. Reikšmingiausia lėšų dalis panaudojama komunalinių atliekų surinkimui ir transportavimui (25 proc.), atliekų rūšiavimui ir apdorojimui (13 proc.). Gamintojų ir importuotojų organizacijoms nevykdant finansinių įsipareigojimų vietinės rinkliavos lėšomis (~14 proc.) taip pat finansuojamos tinkamų rūšiavimo sąlygų sukūrimo išlaidos.

 

 

 

 

 

11 paveikslas. Atliekų tvarkymo sistemos finansavimas, 2021 m.

 

 

Šaltinis: ARATC

 

Principas „teršėjas moka“ reikalauja, kad atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų ne tik atliekų turėtojas, bet ir (arba) medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas. Lietuvoje gamintojo atsakomybės principas taikomas pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, netinkamų eksploatuoti transporto priemonių, alyvos, ir kitų apmokestinamųjų gaminių (pvz., naudotų padangų (toliau – NP)) atliekų tvarkymui. Šių atliekų tvarkymo sąnaudos pagal gamintojo atsakomybės principą turi būti dengiamos šių gaminių gamintojų / importuotojų ir neįskaitomos į vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą (naudotų padangų – dalinai).

 

1.6     Nustatytų užduočių įgyvendinimas

 

Siekiant įvertinti Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos vystymąsi, remiantis esamos situacijos analizės rezultatais, analizuojami ES direktyvose, Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane, Alytaus regiono atliekų tvarkymo plane 2014-2020 m. bei Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo plane 2014-2020 metams nustatytų uždavinių įgyvendinimo rezultatai.

 

31 lentelė. Atliekų tvarkymo sektoriui 2014-2020 m. nustatyti uždaviniai

 

Direktyva

Atliekų kategorija

Laikotarpis

Sritis

VATP

Minimalios panaudojimo apimtys

Minimalios perdirbimo apimtys

Minimalus surinkimo lygis

2008/98/EB

Komunalinės atliekos

2015 m.

Atskiras popieriaus, metalo, stiklo, plastiko surinkimas

-

2020 m.

50%

-

230.1 p.

1999/31/EB

Biologiškai skaidžios atliekos

2010 m.

Šalinimą sumažinti iki 75% 2000 m. lygio

230.2-3 p.

2013 m.

Šalinimą sumažinti iki 50% 2000 m. lygio

2020 m.

Šalinimą sumažinti iki 35% 2000 m. lygio

1994/62/EB

Pakuočių atliekos

2008 m.

60%

55%

-

230.4 p.

Stiklinės

-

60%

-

Popierinės

-

60%

-

Metalinės

-

50%

-

Plastikinės

-

22.5%

-

Medinės

-

15%

-

Šaltinis: sudaryta autorių

 

VATP 230.1 p.: užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų.

 

Remiantis AAA pateikiamomis regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne pašalintų arba į MBA, MA įrenginius priimtų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo ataskaitomis, Druskininkų savivaldybėje VATP nustatytos užduotys 2015-2021 m. laikotarpiu buvo įgyvendintos.

 

32 lentelė. Biologiškai skaidžių atliekų šalinimo užduoties įgyvendinimas, tonos

 

 

2014

2016

2018

2020

2021

Maksimalus leistinas šalinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis

2.900

2.000

Preliminarus pašalintas biologiškai skaidžių atliekų kiekis

N/D

30

87

34

56

Užduoties įgyvendinimas

-

Taip

Taip

Taip

Taip

Šaltinis: sudaryta autorių

 

VATP 230.2-230.3 p.: iki 2016 / 2020m. perdirbti, pakartotinai ar kitaip panaudoti (pavyzdžiui energijai gauti) ne mažiau kaip 45 / 65proc. komunalinių atliekų (įvertinant pagal atliekų kiekį).

 

Pašalintų Druskininkų savivaldybėje komunalinių atliekų kiekis nuo 2016 iki 2021 m. sumažėjo nuo 2,3 iki 1,3 tūkst. t., o perdirbtų, pakarotinai ar kt. panaudotų atliekų dalis, lyginant su susidarymu, išaugo nuo 78 iki 90 proc. Visu plano taikymo laikotarpiu nustatyta užduotis buvo įgyvendinta.

 

33 lentelė. KA perdirbimo ir kt. panaudojimo užduoties įgyvendinimas Druskininkų. sav., tonos

 

 

2016

2018

2020

2021

Susidaręs KA kiekis

10.497

12.200

11.407

12.254

Preliminarus pašalintų KA kiekis

2.299

2.647

1.396

1.252

Užduotis

45%

45%

65%

65%

4.724

5.490

7.415

7.965

Perdirbta arba kitaip panaudota KA

8.198

9.553

10.011

11.002

78%

78%

88%

90%

Užduoties įgyvendinimas

Taip

Taip

Taip

Taip

Šaltinis: sudaryta autorių

 

VATP 230.4 p.: užtikrinti, kad iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. (įvertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti.

 

2021 m. naudoti pakartotinai, perdirbti paruošta ~ 2 tūkst. t. PA ir AŽ, kas sudaro ~ 67 proc. visų susidariusių PA ir AŽ, todėl Druskininkų savivaldybėje nustatyta užduotis buvo įgyvendinta.

 

34 lentelė. PA ir AŽ paruošimo naudoti pakartotinai, perdirbimo uždavinio įgyvendinimas, tonos

 

 

2016

2018

2020

2021

PA ir AŽ susidarymas

2.888

2.614

2.593

2.899

Perdirbėjams perduotų PA ir AŽ kiekis

1.898

1.796

1.803

1.944

Užduoties įgyvendinimas

66%

69%

70%

67%

Užduoties įgyvendinimas

Taip

Taip

Taip

Taip

Šaltinis: sudaryta autorių

 

Kitų VATP nustatytų užduočių įgyvendinimas.

 

35 lentelė. Kitų VATP nustatytų užduočių įgyvendinimas

 

VATP

Užduotis

Įgyventa (Taip / Ne)

Pastaba

Sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo užduotys

239.1

Iki 2016 metų gyventojams ir kitiems asmenims (pvz., gėlių parduotuvėms, kapinėms ir kt.), kurių atliekų tvarkymą organizuoja savivaldybės, užtikrinti žaliųjų atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tokių atliekų tvarkymą jų susidarymo vietoje.

Taip

-

239.2.

Iki 2016 metų baigti įrengti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, kuriuose būtų atskiriamos ir apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos, arba mechaninio apdorojimo įrenginius, kuriuose biologiškai skaidžios atliekos būtų apdorojamos, prieš jas perduodant naudoti energijai gauti.

Taip

-

239.3.

Iki 2019 metų įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamus pajėgumus atskirai surinktoms maisto / virtuvės atliekoms apdoroti.

Taip

Maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema Alytaus regione pradėta diegti 2018 m. pabaigoje.

239.4.

Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą pagal galimybes suderinti su komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūra.

-

Užduotis neaktuali, kadangi visos komunalinės atliekos tvarkomos regioniniuose atliekų tvarkymo įrenginiuose

Rūšiuojamojo atliekų surinkimo plėtros užduotys

246.1.

Iki 2015 m. sausio 1 d. patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas, o pasikeitus teisės aktuose nustatytiems antrinių žaliavų surinkimo reikalavimams – jas atnaujinti.

Taip

-

246.2.1-246.2.2

Užtikrinti, kad būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius reikalavimus: Alytaus miesto savivaldybės gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 600 gyventojų, o kitose Alytaus regiono savivaldybėse – 800 gyventojų, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

Taip

Vidutiniškai savivaldybėje konteinerių aikštelė tenka ~ 229 gyv.

246.2.3

Užtikrinti, kad būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius reikalavimus: vidutiniai atstumai iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių nustatomi rengiant (atnaujinant) ir tvirtinant konteinerių aikštelių išdėstymo schemas;

Taip

-

246.2.4

Užtikrinti, kad būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius reikalavimus: savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose, kai individualių namų savininkai neaprūpinti individualiais pakuočių ir stiklo atliekų surinkimo konteineriais, ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose.

Taip

-

246.3

Pastatyti specialius antrinių žaliavų surinkimo konteinerius viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu.

Taip

-

246.4

Jeigu nėra techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba juos naudoti ekonomiškai netikslinga, taikyti kitas priemones ir būdus (pavyzdžiui, antrinių žaliavų surinkimas į specialius maišus, antrinių žaliavų turėtojų apvažiavimas ar kita).

Taip

-

246.5

Atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų ir atliekų tvarkymo specifiką ir faktinį antrinių žaliavų surinkimo konteinerių poreikį, taikyti griežtesnius už nustatytuosius specialių konteinerių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti, pastatymo reikalavimus.

Taip

-

246.6

Atliekų rūšiavimui skatinti ne rečiau kaip kartą per metus informuoti gyventojus apie antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimą savivaldybės teritorijoje – pateikti informaciją apie surinktą kiekį ir surinkimo kaitą, taip pat informuoti apie numatomas per artimiausius metus įdiegti ir (ar) vykdyti antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo priemones. Pastaroji prievolė pagal sutartį gali būti pavesta gamintojų ir importuotojų organizacijoms.

Taip

-

Šaltinis: sudaryta autorių

 

 

 

 

 

1.7     Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo plane 2014-2020 metams nustatytų priemonių įgyvendinimas

 

36 lentelė. Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo plane 2014-2020 metams nustatytų priemonių įgyvendinimas

 

Priemonė

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Įgyvendinta (Taip / Ne)

Komentaras

1 tikslas. Skatinti atliekų prevenciją, užtikrinant, kad Druskininkų savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų kiekis mažėtų arba bent jau išliktų stabilus ekonominio augimo sąlygomis.

1.1. uždavinys. Šviesti ir informuoti visuomenę atliekų prevencijos srityje

 

1.1.1. Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones atliekų prevencijos ir atsakingo vartojimo srityje (pvz., leidinius, straipsnius, laidas ir pan.)

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

1.1.2. Remti visuomenės švietimo ir informavimo projektus atliekų prevencijos ir atsakingo vartojimo srityje

 

Savivaldybė

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

1.2. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis

 

1.2.1. Parengti ir platinti atliekų turėtojams kompostavimo namų ūkio sąlygomis rekomendacijas

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014 m.

 

Taip

 

-

 

1.2.2. Įgyvendinti biologinių atliekų rūšiavimo ir kompostavimo namų ūkio sąlygomis kontrolės sistemą per kontrolės tarnybą

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014-2020 m.

 

Ne

 

Kompostavimo namų ūkio sąlygomis kontrolės mechanizmas nesukurtas

1.3. uždavinys. Skatinti atliekų prevencijos veiklą ir paruošimo pakartotiniam naudojimui tinklus

 

1.3.1. Viešinti informaciją apie savivaldybės teritorijoje veikiančias elektros ir elektroninės įrangos taisyklas, įrankių ir įrangos nuomos punktus, pakartotinio naudojimo centrus

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014-2020 m.

 

Ne

 

Informacija apie teritorijose veikiančias įrangos taisyklas, įrankių nuomos punktus neviešinama

 

1.3.2. Remti savivaldybės teritorijoje veikiančias elektros ir elektroninės įrangos taisyklas, įrankių ir įrangos nuomos punktus, pakartotinio naudojimo centrus

 

Savivaldybė

 

2014-2020 m.

 

Ne

 

Įrangos taisyklos ar įrankių nuomos punktai nėra remiami

 

1.3.3. Organizuoti pakartotiniam naudojimui tinkamų produktų (baldų, tekstilės, elektros ir elektroninės įrangos, t. t.) priėmimą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse

 

ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

1.3.4. Organizuoti atskirą pakartotiniam naudojimui tinkamų drabužių surinkimą specialiais konteineriais, bendradarbiaujant su labdaros organizacijomis

 

Savivaldybė, ARATC, labdaros organizacijos

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

1.3.5. Pasirengti valstybinio mokesčio už atliekų šalinimą sąvartyne įvedimui

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

2 tikslas. Skatinti efektyvų gamtinių ir kitų išteklių naudojimą, didinant komunalinių atliekų perdirbimo (įskaitant kompostavimo) ir naudojimo apimtis

2.1. uždavinys. Plėsti antrinių žaliavų (įskaitant pakuočių atliekas) atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) ir perdirbimo apimtis

 

2.1.1. Aprūpinti individualius namus konteineriais pakuočių atliekoms rūšiuoti, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą

 

Savivaldybė, ARATC, Gamintojai ir importuotojai

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

2.1.2. Įrengti antrinių žaliavų surinkimo kolektyviniais konteineriais aikšteles, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą

 

Savivaldybė, ARATC, Gamintojai ir importuotojai

 

2014 m.

 

Taip

 

-

 

2.1.3. Organizuoti atskirą pakuočių atliekų surinkimą kolektyviniais konteineriais iš daugiabučių namų, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą

 

Savivaldybė, ARATC, Gamintojai ir importuotojai

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

2.1.4. Organizuoti atskirą pakuočių atliekų surinkimą iš individualių namų, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą

 

Savivaldybė, ARATC, Gamintojai ir importuotojai

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

2.1.5. Organizuoti atskirą pakuočių atliekų surinkimą iš juridinių asmenų

 

Gamintojai ir importuotojai

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

2.2. uždavinys. Plėsti kitų perdirbimui (įskaitant kompostavimą) tinkamų atliekų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) ir perdirbimo apimtis

 

2.2.1. Organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą apvažiavimo būdu ir priėmimą didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelėse, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą

 

Savivaldybė, ARATC, Gamintojai ir importuotojai

 

2014-2020 m.

 

Ne

 

EEĮ atliekos apvažiavimo būdu nėra surenkamos

 

2.2.2. Organizuoti atskirą naudotų padangų ir kitų apmokestinamų gaminių surinkimą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse

 

Savivaldybė, ARATC, Gamintojai ir importuotojai

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

2.2.3. Nustatyti žaliųjų atliekų priėmimo žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse kainodarą, skatinančią kompostuoti kuo daugiau žaliųjų atliekų

 

ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

2.2.4. Organizuoti atskirą perdirbimui tinkamų atliekų surinkimą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse

 

ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

2.2.5. Vykdyti atskirą perdirbimui tinkamų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu

 

ARATC, Atliekų vežėjai

 

2014-2020 m.

 

Ne

 

Apvažiavimo būdu surenkamos tik didelių gabaritų atliekos

 

2.2.6. Įrengti demonstracinį uždarą atliekų rūšiavimo centrą prie daugiabučių namų Alytaus mieste ir, priklausomai nuo rezultatų, įrengti tokius centrus visose Alytaus regiono miestuose (įskaitant Druskininkus)

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014 m., 2016-2020 m.

 

Ne

 

Demonstracinis uždaras atliekų rūšiavimo centras neįrengtas

 

2.2.7. Parengti kompleksinio atliekų rūšiavimo (daugiasekciniais konteineriais) iš individualių namų valdų galimybių studiją

 

ARATC

 

2014 m.

 

Ne

 

Galimybių studija neparengta

 

2.2.8. Organizuoti žaliųjų atliekų kompostavimą kartu su žemės ūkio atliekomis pas vietos ūkininkus

 

Savivaldybė, ARATC

 

2018-2020 m.

 

Ne

 

Veikla neorganizuojama

 

2.2.9. Organizuoti žaliųjų atliekų surinkimą kapinėse ir kolektyviniuose soduose

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

2.2.10. Remti visuomenės švietimo, informavimo ir kitus projektus atliekų rūšiavimo ir perdirbimo srityje

 

Savivaldybė

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

2.3. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus rūšiuoti komunalines atliekas

 

2.3.1. Nustatyti diferencijuotas įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimu patvirtintą metodiką

 

Druskininkų savivaldybės taryba

 

2015 m.

 

Taip

 

-

 

2.3.2. Įdiegti ir taikyti įrangą (įskaitant ir programinę) konteinerių ištuštinimo identifikavimui ir atliekų turėtojų apmokestinimui

 

ARATC, Atliekų vežėjai

 

2015-2020 m.

 

Taip

 

-

 

2.3.3. Įgyvendinti antrinių žaliavų rūšiavimo kontrolės sistemą per kontrolės tarnybą

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

2.3.4. Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones atliekų rūšiavimo ir perdirbimo srityje

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

2.4. uždavinys. Naudoti komunalinių atliekų energetinius išteklius

 

2.4.1. Organizuoti po pirminio rūšiavimo likusių komunalinių atliekų rūšiavimą laikinuose mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) įrenginiuose

 

ARATC

 

2014-2015 m.

 

Taip

 

-

 

2.4.2. Sukurti regioninę mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) infrastruktūrą netinkamų perdirbti ir turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų atskyrimui

 

ARATC

 

2015 m.

 

Taip

 

-

 

2.4.3. Organizuoti po mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) likusių, netinkamų perdirbti ir turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų naudojimą energijai gauti

 

ARATC arba privatus operatorius

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

2.4.4. Sukurti regioninę po mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) likusių biologinio apdorojimo, išgaunant energiją, infrastruktūrą (anaerobinio apdorojimo įrenginius)

 

ARATC

 

2015 m.

 

Taip

 

-

3 tikslas. Užtikrinti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą

3.1. uždavinys. Užtikrinti, kad į mišrių komunalinių atliekų srautą patektų kuo mažiau pavojingų atliekų

 

3.1.1. Organizuoti atskirą buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014-2020 m.

 

Ne

 

Apvažiavimo būdu buityje susidarančios pavojingos atliekos nesurenkamos

 

3.1.2. Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones dėl buityje susidarančių pavojingų atliekų žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai, tvarkymo galimybes

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

3.1.3. Įgyvendinti pavojingų atliekų rūšiavimo kontrolės sistemą per kontrolės tarnybą

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

3.2. uždavinys. Aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu eksploatuoti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą

 

3.2.1. Organizuoti mišrių komunalinių atliekų surinkimą

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

3.2.2. Eksploatuoti Alytaus regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną, kaupti lėšas jo uždarymui

 

ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

3.2.3. Vykdyti uždarytų sąvartynų priežiūrą po uždarymo

 

ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

3.2.4. Eksploatuoti regionines didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles Gardino g. 100, Druskininkuose, ir Leipalingio k.

 

ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

3.2.5. Eksploatuoti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Gardino g. 100, Druskininkuose

 

ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

3.2.6. Eksploatuoti regioninius biologinio apdorojimo įrenginius Takniškių k., Alytaus raj.

 

ARATC arba privatus operatorius

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

3.2.7. Eksploatuoti regioninius mechaninio apdorojimo įrenginius Takniškių k., Alytaus raj.

 

ARATC arba privatus operatorius

 

2015-2020 m.

 

Taip

 

-

 

3.2.8. Eksploatuoti antrinių žaliavų rūšiavimo liniją Druskininkuose

 

Privatus operatorius

 

2014-2020 m.

 

Ne

 

-

3.3. uždavinys. Stiprinti ARATC ir savivaldybės darbuotojų administracinius gebėjimus

 

3.3.1. Dalyvauti konferencijose, seminaruose ar mokymuose komunalinių atliekų tvarkymo tematika, organizuoti pažintines išvykas į kitų regionų ar šalių atliekų tvarkymo įrenginius

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

 

3.3.2. Dalyvauti tarptautiniuose projektuose komunalinių atliekų tvarkymo tematika

 

Savivaldybė, ARATC

 

2014-2020 m.

 

Taip

 

-

Šaltinis: sudaryta autorių

 

 

 

 

 

 

 

1.8     Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė

 

37 lentelė. Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos SSGG analizė

 

1.

Stiprybės

1.1

Druskininkų savivaldybėje ir regione išplėtotas daiktų keitimosi punktų tinklas, veikia daiktų rengimo pakartotinai naudoti centras, todėl nuosekliai auga daiktų pakartotinio panaudojimo apimtys.

1.2

Išvystyta žaliųjų atliekų tvarkymo sistema užtikrina, kad į mišrias komunalines atliekas patektų itin maža šių atliekų dalis (~ 5 proc.). Apdorojus surinktas žaliąsias atliekas iš jų pagaminamas kompostas, kuris yra realizuojamas jį parduodant.

1.3

Savivaldybėje veikia atskiro maisto – virtuvės atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema. Surinktos maisto-virtuvės atliekos panaudojamos komposto gamyboje, kuris vėlesniu etapu – realizuojamos jį parduodant. Apdorojant maisto – virtuvės atliekas gaminamos bio-dujos, iš kurių išgaunama ir ūkyje panaudojama elektros energija.

1.4

Regione tinkamai išvystyta konteinerinė infrastruktūra skirta rūšiuoti antrines žaliavas, įskaitant pakuočių atliekas, maisto – virtuvės, tekstilės atliekas jų susidarymo vietoje. Visi arba didžioji dalis atliekų turėtojų yra aprūpinti individualiomis arba kolektyvinėmis rūšiavimo priemonėmis šioms atliekoms rūšiuoti.

1.5

Savivaldybėje įrengtas pakankamas rūšiavimo centrų ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių tinklas

1.6

Nuo 2022 m. Takniškių technologiniame parke veikia atliekų rūšiavimo aikštelė, kurioje vyksta antrinis didelių gabaritų atliekų, izoliacinių medžiagų ir padangų atliekų rūšiavimas.

1.7

Įrengta ir eksploatuojama apšildymo medžiagų (putplasčio) paruošimo perdirbimui infrastruktūra. Atitinkama infrastruktūra sudaro sąlygas putplasčio medžiagų perdirbimo apimčių augimui.

1.8

Depozito sistemos įvedimas plastikinėms, stiklinėms ir metalinėms pakuotėms ženkliai padidino surenkamų pakuočių atliekų kiekį, kuris ir toliau kiekvienais metais auga.

1.9

Nuolatinė pirminio atliekų rūšiavimo infrastruktūros bei priemonių plėtra nuosekliai mažina MKA susidarymą. Mažėjantis mišrių komunalinių atliekų kiekis bei sukurta atliekų tvarkymo infrastruktūra lemia vis mažesnį komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose ir su tuo susijusį neigiamą poveikį aplinkai. Regione kiekvienais metais perdirbama, pakartotinai panaudojama ir sukompostuojama vis didesnė susidarančių komunalinių atliekų dalis.

2.

Silpnybės

2.1

Nepaisant vykdomų atliekų prevencijos priemonių komunalinių atliekų susidarymas vienam gyventojui Druskininkų savivaldybėje auga.

2.2

Neužtikrinama pakankama MA rūšiavimo kokybė, kadangi į MKA vis dar patenka ~ 76 proc. (2021 m.) visų susidariusių maisto – virtuvės atliekų. Nuo mišraus srauto neatskirtos maisto ir virtuvės atliekos užteršia likusį srautą, todėl jį perdirbti tampa sudėtinga.

2.3

Neužtikrinama pakankama PA ir AŽ rūšiavimo kokybė, kadangi į MKA vis dar patenka ~ 38 proc. visų susidariusių PA ir AŽ, tame tarpe: plastiko (54%), stiklo (32 proc.), popieriaus ir kartono (32 proc.).

2.4

Dėl drėgmės poveikio pakartotiniam panaudojimui tinkama tik ~ 10 proc. visų atskirai surinkamų tekstilės atliekų, kadangi didelė dalis jų surenkama RC esančiais atvirais konteineriais.

2.5

Gamintojų ir importuotojų atsakomybės tekstilės atliekų tvarkymo srityje nebuvimas lemia prastus šių atliekų tvarkymo rezultatus. Nėra tekstilės perdirbimo įrenginių, todėl dauguma tekstilės atliekų šalinamos sąvartynuose arba panaudojamos deginimo įrenginiuose.

2.6

Mechaninio apdorojimo įrenginiai – technologiškai pasenę ir nesudaro galimybių tinkamai sutvarkyti iš MKA atskirtos mineralinės frakcijos.

2.7

Dėl infrastruktūros trūkumo nepakankamai išnaudojamas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse surenkamų atliekų pakartotinio naudojimo, perdirbimo potencialas. Pvz. turima įranga nepritaikyta / trūksta įrangos medžiagų atskyrimui ar smulkinimui, trūksta konteinerių, kad atliekas (pvz. statybines) būtų galima išrūšiuoti į daugiau frakcijų.

2.8

Inertinės, statybinės atliekos nepakankamai išrūšiuojamos, trūksta infrastruktūros / įrenginių inertinių ir statybos atliekų priėmimo aikštelėje, todėl rūšiavimo veikla yra neefektyvi. Didelė dalis statybos griovimo atliekų nėra perdirbama

2.9

Nėra atliekami atskirų atliekų srautų (pvz. didelių gabaritų, inertinių atliekų, kitų atliekų, smulkios frakcijos po apdorojimo MA) sudėties tyrimai, todėl jų pakartotinio panaudojimo, perdirbimo potencialą bei paruošimui skirtos infrastruktūros poreikį įvertinti sudėtinga.

2.10

Į mišrias komunalines atliekas 2021 m. pateko 1,2 tūkst. t. kitų atliekų (higienos atliekos, avalynė, guma), kurių didžioji dalis – slaugos, higienos priemonių atliekos. Šių atliekų rūšiavimo, panaudojimo ir perdirbimo pajėgumai nesukurti.

2.11

Dėl gamintojų ir importuotojų organizacijų nepakankamo finansavimo, paruošimo perdirbti / perdirbimo infrastruktūros trūkumo bei technologiškai pasenusių įrenginių mechaninio rūšiavimo įrenginiais išrūšiuojama santykinai maža PA ir AŽ patenkančių į MKA srautą dalis.

3.

Grėsmės

3.1

Nuo 2027 m. iš MKA srautų atskirtų mineralinių atliekų kompostavimas nebebus tinkamas atliekų tvarkymo būdas siekiant įgyvendinti nustatytas atliekų tvarkymo užduotis. Augant taršos mokesčiui už sąvartyne šalinamas atliekas, tai lems ženklų išlaidų padidėjimą.

3.2

Po mechaninio rūšiavimo likusias šalintinas atliekas didžiąja dalimi sudaro atliekos, kurios Lietuvos atliekų tvarkymo sistemoje nėra atskirai surenkamos ir kurių paruošimui perdirbti / perdirbimui nėra sukurti pajėgumai.

3.3

Išaugus apdorojamų MA atliekų kiekiui bus išnaudoti visi elektros energijos generacijos pajėgumai.

3.4

Valstybiniu mastu nėra sukurto prevencijos priemonių vertinimo metodikos, todėl nėra aišku kaip taikomos priemonės mažina atliekų susidarymą.

3.5

Valstybiniu mastu suplanuotas nepakankamas komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros poreikio finansavimas taps viena iš nustatytų uždavinių nepasiekiamumo arba ženklaus išlaidų augimo atliekų turėtojams sąlygų.

3.6

VERT patvirtinta komunalinių atliekų tvarkymo regioninės kainos nustatymo metodika lems atliekų tvarkymo būtinųjų sąnaudų padengimo, veiklos finansavimo problemas. Nusidėvėjus paramos lėšomis sukurtai infrastruktūrai jos atkūrimui nebus užtikrintas pakankamas finansavimas.

3.7

Valstybiniu mastu nepatvirtinus atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų inertinių bei kt. atliekų srautams atliekų turėtojų išlaidos už atliekų tvarkymą ženkliai išaugs dėl taikomų taršos už sąvartyne šalinamas atliekas mokesčių.

3.8

Valstybiniu mastu nėra sukurtos iš žaliųjų, maisto – virtuvės atliekų pagaminto komposto sertifikavimo tvarkos, todėl potencialių klientų pasitikėjimas produktais – ribotas, o tai atitinkamai veikia komposto realizavimo apimtis.

3.9

Nepakankamai gamintojų ir importuotojų organizacijų finansuojama sistema neleidžia užtikrinti tinkamo rūšiavimo infrastruktūros poreikio regiono atliekų turėtojams ir tinkamo MKA sraute esančių PA ir AŽ tvarkymo.

3.10

Gamintojų ir importuotojų organizacijos nefinansuoja pakuočių atliekų rūšiavimo kontrolės priemonių, o dėl prastos rūšiavimo kokybės (priemaišų) užteršiama dalis išrūšiuotų pakuočių, kas mažina pakuočių perdirbimo potencialą.

3.11

Gamintojų ir importuotojų organizacijos nefinansuoja elektros ir elektroninės įrangos perduotos pakartotinai panaudoti..

3.12

Valstybiniu mastu bus patvirtintas taršos mokestis už atliekų panaudojimą deginimo įrenginiuose, kas lems atitinkamo atliekų panaudojimo kainos augimą.

4.

Galimybės

4.1

Vykdant viešuosius žaliuosius pirkimus savivaldybių pirmenybė teikiama iš atliekų pagaminto komposto naudojimui, vykdant gėlynų priežiūrą ar kelių statybos darbus.

4.2

Šakų naudojimas katilinėse šilumos gamybai.

4.3

Kompostavimo proceso metu susidariusių atliekų ir kt. atliekų naudojimas energijai gauti ir užpildymo atliekomis veiklai vykdyti.

4.4

Taromatais surenkamų stiklinių pakuočių rūšių išplėtimas.

4.5

Tolimesnė atskiro maisto-virtuvės atliekų surinkimo sistemos plėtra, mechaninio rūšiavimo įrenginių modernizavimas sudarytų sąlygas PA ir AŽ sraute esančias plastiko pakuočių atliekas rinkti kartu su likutinėmis atliekomis ir jas efektyviai išrūšiuoti mechaninio apdorojimo įrenginiuose.

4.6

Perkolato pertekliaus panaudojimas energetinių laukų trešimui ar kitiems poreikiams.

4.7

Gamintojų atsakomybės principų išplėtimas tekstilės atliekoms, baldams, asmens higienos priemonėms.

Šaltinis: sudaryta autorių

 

2.   Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategija

 

Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategija Lietuvoje ir kitose ES šalyse planuojama ir plėtojama remiantis ES lygiu nustatytais tikslais bei uždaviniais, kurie nukreipti į atliekų susidarymo mažinimą, maksimalų galimą pakartotinį panaudojimą ir perdirbimą bei minimalų šalinimą. ES lygiu atliekų tvarkymo sektoriuje siekiama skatinti žiedinę ekonomiką, kurioje atliekos būtų laikomos vertingais ištekliais, o jų tvarkymas darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.

 

38 lentelė. ES atliekų prevencijos ir tvarkymo užduotys

 

Taikymo sritis

Direktyva

Užduotis

Terminas

Komunalinės atliekos

2018/851

Komunalinių atliekų paruošimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas

≥ 55 %

2025 m.

≥ 60 %

2030 m.

≥ 65 %

2035 m.

2018/850

Komunalinių atliekų šalinimas sąvartyne

≤ 10 %

2035 m.

Pakuotės ir pakuočių atliekos

2018/852

Pakuočių atliekų perdirbimas

≥ 65 %

2025 m.

Plastiko pakuočių perdirbimas

≥ 50 %

Medienos pakuočių perdirbimas

≥ 25 %

Juodųjų metalų pakuočių perdirbimas

≥ 70 %

Aliuminio pakuočių perdirbimas

≥ 50 %

Stiklo pakuočių perdirbimas

≥ 70 %

Popieriaus ir kartono pakuočių perdirbimas

≥ 75 %

Pakuočių atliekų perdirbimas

≥ 65 %

2030 m.

Plastiko pakuočių perdirbimas

≥ 55 %

Medienos pakuočių perdirbimas

≥ 30 %

Juodųjų metalų pakuočių perdirbimas

≥ 80 %

Aliuminio pakuočių perdirbimas

≥ 60 %

Stiklo pakuočių perdirbimas

≥ 75 %

Popieriaus ir kartono pakuočių perdirbimas

≥ 85 %

Statybos ir griovimo atliekos

2008/98/EC

Nepavojingų statybos ir griovimo atliekų paruošimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir kitoks medžiagų panaudojimas, įskaitant užpildymo operacijas.

≥ 70 %

2020 m.

Elektros ir elektroninė įranga

2012/19/EU

Minimalus surinkimo lygis nuo pateikimo rinkai

65 %

nuo 2019 m.

Minimalus surinkimo lygis nuo susidariusio kiekio

85 %

Baterijos ir akumuliatoriai

2006/66/EC

Minimalus surinkimo lygis

45 %

nuo 2016 m.

Šaltinis: Eurostat[18]

 

2.1     Atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslai bei uždaviniai

 

2.1.1    Atliekų tvarkymo sektoriui nacionaliniu mastu nustatyti uždaviniai

 

ES mastu patvirtintos atliekų prevencijos ir tvarkymo užduotys yra perkeltos į Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planą, todėl jo pagrindu formuojamos Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo užduotys.

 

39 lentelė. VATPT nustatytos KA tvarkymo užduotys ir jų įgyvendinimas Druskininkų savivaldybėje

 

VAPTP punktas

Užduotis

Terminas

Įgyvendinimo atsakomybės pasiskirstymas

 

260. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje, planuojant įrenginių plėtrą ir pajėgumus, turi būti organizuojama atskirai surenkant atliekas taip, kad būtų įgyvendintos šios valstybinės užduotys.

260.1

Padidinti pakartotinai naudoti paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį.

≥ 55 %

2025 m.

Įgyvendina Lietuvos valstybė

260.2

Padidinti pakartotinai naudoti paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį.

≥ 60 %

2030 m.

260.3

Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį.

≤ 5 %

2030 m.

Įgyvendina Druskininkų sav. / ARATC

 

261. Komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas tinkamai paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti. Savivaldybės visiems komunalinių atliekų turėtojams turi užtikrinti atliekų surinkimo ir rūšiavimo galimybę, aprūpinti priemonėmis, atsižvelgdamos į Atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.

261.1

Atliekų susidarymo vietoje sutvarkytų biologinių atliekų ir rūšiuojamuoju būdu surinktų komunalinių atliekų kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip:

≥ 60 %

2023 m.

Įgyvendina Druskininkų sav. / ARATC

≥ 65 %

2024 m.

≥ 70 %

2025 m.

≥ 75 %

2026 m.

≥ 80 %

2027 m.

261.2

Aprūpinti namų ūkius biologinių atliekų surinkimo priemonėmis urbanizuotose vietovėse, kuriose daugiau nei 2000 gyventojų, arba užtikrinti kompostavimą šių atliekų susidarymo vietose, taip pat užtikrinti, plėtoti ir skatinti kompostavimo bendruomenių daržuose sistemą.

-

2024 m.

261.3

Sudaryti galimybę surinkti buityje susidarančias išrūšiuotas statybines atliekas.

-

2027 m.

261.4

Atskirai surinkti baldų, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių atliekas.

-

2027 m.

261.5

Aprūpinti gyventojus surinkimo priemonėmis buityje susidarančioms tekstilės atliekoms surinkti arba suteikti galimybę atliekų tvarkytojams aprūpinti gyventojus šiomis priemonėmis.

-

2025 m.

261.6

Užtikrinti galimybę atiduoti atskirai surinktas buityje susidarančias pavojingąsias atliekas (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas).

-

2025 m.

261.7.1

Gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose, atliekų surinkimo aikštelėse, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių pastatyti antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų, įskaitant pakuočių atliekas) konteinerius vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka.

-

2027 m.

261.7.2

Kolektyviniuose soduose pastatyti, jei trūksta, kolektyvinius antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų, įskaitant pakuočių atliekas) konteinerius ir užtikrinti, kad jie būtų ištuštinami laiku.

-

2027 m.

261.7.3

Kolektyviniuose soduose pastatyti, jei trūksta, kolektyvinius antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų, įskaitant pakuočių atliekas) konteinerius ir užtikrinti, kad jie būtų ištuštinami laiku;

-

2027 m.

261.7.4

Pastatyti specialius konteinerius tekstilės, pavojingosioms, statybinėms atliekoms surinkti arba užtikrinti gyventojams kitas priemones ir būdus buityje susidarančioms tekstilės, pavojingosioms ir statybinėms atliekoms atskirai surinkti (apvažiuojamasis surinkimas ne rečiau kaip 4 kartus per metus, individuali atliekų išvežimo paslauga pagal gyventojo užsakymą, specialūs maišai ar kitos priemonės).

-

2027 m.

261.7.5

Išplėsti DGASA tinklą – kaimo vietovėse įrengti po vieną DGASA ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų, o miestuose – vieną DGASA 10 km atstumu tarp tokių aikštelių arba aprūpinančią bent 40.000 gyventojų;

-

2027 m.

 

263 Siekiant, kad atliekos taptų produktais ir kad jie būtų tinkami naudoti be pradinio apdirbimo, planuojama:

263.3

Plėsti atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, priėmimo vietų (stotelių) tinklą;

-

2027 m.

Įgyvendina Druskininkų sav. / ARATC

Šaltinis: sudaryta autorių

 

2.1.2    Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslai bei uždaviniai

 

Ilgalaikė atliekų tvarkymo vizija apima tvarios žiedinės ekonomikos kūrimą, kai susidarančios atliekos naudojamos pakartotinai, perdirbamos arba panaudojamos iki didžiausios įmanomos vertės. Siekiant įgyvendinti šią viziją, atliekų tvarkymo strategija turi būti integruota į visus visuomenę liečiančius aspektus, įskaitant produktų gamybą, vartojimą ir atliekų tvarkymą. Produktų gamybos srityje būtina orientuotis į tvarių medžiagų naudojimo skatinimą, atliekų susidarymo mažinimą geriau projektuojant gaminius bei atliekų prevencijos programų įgyvendinimą. Atliekų tvarkymo srityje didžiausias dėmesys turi būti skiriamas siekiant maksimaliai padidinti pakartotinio naudojimo ir perdirbimo apimtis, kad atliekos nebūtų šalinamos ar naudojamos deginimo įrenginiuose. Atitinkamų rezultatų galima pasiekti tobulinant ir plečiant rūšiuojamojo surinkimo sistemas, investuojant į apdorojimo, paruošimo perdirbti, perdirbimo infrastruktūrą ir kuriant naujas technologijas. Atliekoms paversti energija technologijas galima panaudoti energijai iš atliekų išgauti, tuo pačiu sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tačiau šios technologijos turėtų būti laikomos paskutine išeitimi po atliekų mažinimo, pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo. Apibendrinant galima teigti, kad ilgalaikė atliekų tvarkymo vizija – sukurti uždaro ciklo sistemą, kurioje atliekos būtų tvarkomos kaip ištekliai, o atliekų susidarymas būtų kuo mažesnis, siekiant tausoti aplinką ir skatinti tvarią plėtrą.

 

Druskininkų savivaldybės pagrindinis atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslas – užtikrinti, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, prieinama ir atitiktų ilgalaikę atliekų tvarkymo viziją.

 

Vadovaujantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetais bei siekiant įgyvendinti komunalinių atliekų tvarkymo užduotis, nustatomi Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslai iki 2027 m.:

 

1.   Skatinti tvarią komunalinių atliekų susidarymo prevenciją;

2.   Plėsti komunalinių atliekų tvarkymą susidarymo vietoje bei rūšiuojamąjį surinkimą;

3.   Padidinti pakartotinai naudoti paruošiamų, perdirbamų komunalinių atliekų kiekį ir mažinti šalinimą.

Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plane nustatyti tikslai prisidės įgyvendinant Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 patvirtinto 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano 6 tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ 6.10 uždavinį „Mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti“.

 

Tikslai taip pat prisidės prie 2023 m. balandžio 5 d. Alytaus regiono plėtros tarybos sprendimu Nr. K-19 patvirtinto 2022-2030 metų Alytaus regiono plėtros plano 2 tikslo „Gerinti gyvenamosios aplinkos tvarumą“ 2.2 uždavinio „Sudaryti sąlygas gerinti aplinkos ir gyvenimo kokybę

 

 

 

40 lentelė. Atliekų tvarkymo tikslai

 

Nr.

Uždaviniai

Rodiklis

Uždavinys

Vertinanti organizacija

Vertinimo pagrindas

Vertinimo terminas

1 tikslas. Skatinti tvarią komunalinių atliekų susidarymo prevenciją

1.1

Iki 2027 m. sumažinti maisto ir virtuvės atliekų susidarymą

Vienam gyventojui susidarantis maisto-virtuvės atliekų kiekis 2027 m.

≤ 108 kg / gyv.

ARATC

ARATC kaupiami duomenys

2028 m.

1.2

Iki 2027 m. sumažinti žaliųjų atliekų susidarymą

Vienam gyventojui susidarantis žaliųjų atliekų kiekis 2027 m.

≤ 94 kg / gyv.

ARATC

ARATC kaupiami duomenys

2028 m.

1.3

Užtikrinti, kad Druskininkų sav. vienam gyventojui susidarančių PA ir AŽ kiekis augtų lėčiau nei vidutiniškai Lietuvoje

Lietuvoje ir Druskininkų sav. vienam gyventojui susidarančių PA ir AŽ kiekio pokytis lyginant su praėjusiais metais 2023-2027 m.

(A) < (L)[19]

ARATC

ARATC, AAA, valstybės duomenų agentūra kaupiami duomenys

Kiekvienais metais iki 2028 m.

1.4

Užtikrinti, kad Druskininkų sav. vienam gyventojui susidarančių tekstilės atliekų kiekis neviršytų 2021 m. ES vidurkio

Vienam gyventojui susidarantis tekstilės atliekų kiekis 2027 m.

≤ 34 kg / gyv.

ARATC

ARATC kaupiami duomenys

2028 m.

1.5

Užtikrinti, kad Druskininkų sav. vienam gyventojui susidarančių higienos priemonių atliekų (pvz. sauskelnių) kiekis būtų mažesnis nei 2021 m.

Vienam gyventojui susidarantis higienos priemonių atliekų (pvz. sauskelnių) atliekų kiekis 2027 m.

< 30 kg / gyv.

ARATC

ARATC kaupiami duomenys

2028 m.

1.6

Užtikrinti, kad komunalinių atliekų susidarymas 2023-2027 m. laikotarpiu augtų lėčiau nei 2014-2021 m.

Vidutinis KA susidarymas 2022-2027 m.

< 1,7% / metus

ARATC

ARATC kaupiami duomenys

2028 m.

1.7

Užtikrinti, kad Druskininkų sav. iki 2027 m. bešeimininkių atliekų kiekis ir šiukšlinimo atvejų skaičius būtų mažesnis nei vidutiniškai 2020-2022 m.

Bešeimininkių atliekų kiekis 2027 m. 50 % mažesnis nei vidutiniškai 2020-2022 m.

< 50 % (2020-2022 m.) kiekio, t..

Druskininkų sav.

Druskininkų sav. kaupiami duomenys

2028 m.

2 tikslas. Plėsti komunalinių atliekų tvarkymą susidarymo vietoje bei rūšiuojamąjį surinkimą

2.1

Iki 2027 m. padidinti namų ūkiuose sukompostuotų bei rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto-virtuvės, žaliųjų atliekų dalį lyginant su susidarymu

Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto-virtuvės atliekų, žaliųjų atliekų ir susidarančių maisto-virtuvės, žaliųjų atliekų kiekio santykis 2027 m.

≥ 75 %

ARATC

ARATC kaupiami duomenys

2028 m.

2.2

Iki 2027 m. padidinti rūšiuojamuoju būdu surinktų PA ir AŽ dalį lyginant su susidarymu

Rūšiuojamuoju būdu surinktų PA ir AŽ ir susidarančių PA ir AŽ kiekio santykis 2027 m.

≥ 80 %

ARATC

ARATC kaupiami duomenys

2028 m.

2.3

Padidinti rūšiuojamuoju būdu surinktų kitų atliekų dalį lyginant su susidarymu

Rūšiuojamuoju būdu surinktų kitų atliekų ir susidarančių kitų atliekų kiekio santykis 2027 m.

≥ 80 %

ARATC

ARATC kaupiami duomenys

2028 m.

3 tikslas. Padidinti pakartotinai naudoti paruošiamų, perdirbamų komunalinių atliekų kiekį ir mažinti šalinimą

3.1

Užtikrinti, kad pakartotinai panaudotų daiktų apimtys iki 2027 m. Druskininkų sav. išaugtų ne mažiau kaip 5 kartus

Pakartotinai naudoti perduotų daiktų kiekis 2027 m.

≥ 180 t.

ARATC

ARATC kaupiami duomenys

2028 m.

3.2

Iki 2027 m. padidinti perduotų perdirbti / perdirbtų KA kiekį

Perduotų perdirbti / perdirbtų KA kiekis lyginant su susidarančiu KA kiekiu 2027 m.

≥ 55 %

ARATC

ARATC kaupiami duomenys

2028 m.

3.3

Iki 2027 m. sumažinti Alytaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamų KA kiekį

Pašalintų KA dalis nuo susidarančių KA 2027 m.

< 8 %

ARATC

ARATC kaupiami duomenys

2028 m.

3.4

Iki 2027 m. sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo veiklos poveikį aplinkai

Komunalinių atliekų tvarkymo veikloje susidarančios CO2 emisijos

t CO2e

ARATC

ARATC kaupiami duomenys

2028 m.

Šaltinis: sudaryta autorių

 

 

 

 

 

2.2     Atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonės

 

2.2.1    Atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonių planas 2021-2027 m.

 

41 lentelė. Atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonės

 

 

 

Nr.

Pavadinimas

Prioritetas

Vykdytojai

Terminas

Finansavimo šaltinis

Preliminarus investicijų poreikis, tūkst. Eur

1 tikslas. Skatinti tvarią komunalinių atliekų susidarymo prevenciją

 

1.1 uždavinys. Iki 2027 m. sumažinti maisto-virtuvės atliekų susidarymą.

Maisto atliekų susidarymo prevencijos priemonės

 

1.1.1

 

Bendradarbiauti kuriant ar viešinant maisto tiekimo grandinių trumpinimo priemones, pvz. vietinės maisto produkcijos pardavimo vietas (ekoturgelius).

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, savivaldybės, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,62

 

1.1.2

 

Tarptautinės informavimo apie maisto švaistymą dienos proga (rugsėjo 29 d.) rengti informacines kompanijas apie maisto-virtuvės atliekų prevenciją, atsakingą apsipirkimą, laikymą, rūšiavimą ir pan.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,74

 

1.1.3

 

Rengti mokymus švietimo įstaigų valgyklų darbuotojams apie maisto ir virtuvės atliekų prevenciją

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 1,23

 

1.1.4

 

Švietimo įstaigų valgyklose taikyti švediško stalo principą

 

Vidutinis

 

Savivaldybė

 

2026 m.

 

Savivaldybės, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 3,73

 

1.1.5

 

Rengti sveikos mitybos, maisto tvarumo, maisto švaistymo prevencijos edukacijas švietimo ir kitose įstaigose bei ekskursijas mokiniams pas vietinius maisto gamintojus ir augintojus

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,74

 

1.1.6

 

Parengti ir platinti rekomendacijas, praktinius patarimus kaip sumažinti maisto – virtuvės atliekų kiekį namuose, maitinimo įstaigose, renginiuose (maisto planavimas, apgalvotas apsipirkimas namams ir išsinešimui, porcijų nustatymas, protingas laikymas, užšaldymas, likučių panaudojimas, pasidalijimas maisto pertekliumi, produktų ženklinimo „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki ...“ skirtumai ir kt.).

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,37

 

Virtuvės atliekų susidarymo prevencijos priemonės

 

1.1.7

 

Parengti rekomendacijas ir praktinius patarimus kaip išvengti ar sumažinti virtuvės (pvz. lupenos, žievės, kaulai ir kitos maisto ruošimo atliekos) atliekų susidarymą.

Aukštas

ARATC ir (ar) savivaldybė

2024-2027 m.

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

~ 0,12

 

1.2 uždavinys. Iki 2027 m. sumažinti žaliųjų atliekų susidarymą.

 

1.2.1

 

Naudoti mobilų šakų smulkinimo įrenginį, kuris būtų naudojamas tvarkant viešąsias teritorijas ir lengvatinėmis sąlygomis nuomojamas regiono gyventojams, siekiantiems tvarkyti sodų ar šalia savo namų esančią aplinką.

Aukštas

ARATC ir (ar) savivaldybė

2025-2027 m.

Vietinės rinkliavos, savivaldybės, ES fondų ir kitos lėšos

~3,69

 

1.2.2

 

Įgyvendinti vejų pjovimo robotizacijos projektą – savivaldybėse viešųjų erdvių, parkų vejas pjauti naudojantis vejų pjovimo robotais.

Aukštas

Savivaldybė

2026 m.

Savivaldybės, ES fondų ir kitos lėšos

~ 4,92

 

1.2.3

 

Aptarnaujant viešas teritorijas skatinti taikyti nupjautos žolės ir šakų mulčiavimo praktiką (pvz., ją paskleisti ar naudoti mulčiavimui aplink krūmus ar medžius).

Aukštas

Savivaldybė

2025-2027 m.

Savivaldybės, ES fondų ir kitos lėšos

~ 0,86

 

1.2.4

 

Sėjant vejas viešose teritorijoje skatinti naudoti žemaūgių žolių sėklas, imituojančias natūralius žolynus taip sumažinant pjaunamų vejų plotus ar vejų pjovimo dažnumą.

Aukštas

Savivaldybė

2025-2027 m.

Savivaldybės, ES fondų ir kitos lėšos

~ 1,85

 

1.2.5

 

Atsižvelgiant į galiojančius teisės aktų reikalavimus, Inicijuoti kaimynų dienų organizavimą, propaguojant „kaimynystės laužų“ praktiką. Kviesti gyventojus saugiai, kartą per metus, deginti žaliąsias atliekas.

Vidutinis

ARATC ir (ar) savivaldybė

2025 m.

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

~ 0,86

 

1.3 uždavinys. Užtikrinti, kad Druskininkų sav. vienam gyventojui susidarančių PA ir AŽ kiekis neviršytų Lietuvos vidurkio.

 

1.3.1

 

Specialių akcijų metu gyventojams dalinti daugkartinio naudojimo maisto bei daržovių ir vaisių pirkinių krepšelius bei kitas daugkartines talpas, galinčias pakeisti vienkartinio naudojimo plastiko gaminius.

Žemas

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

2024-2027 m.

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

~ 1,23

 

1.3.2

 

Sudaryti sąlygas daiktų mainų ir rengimo pakartotinai naudoti punkte TikoTiks punkte įsigyti vienkartinio naudojimo plastiko pakuočių alternatyvų.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,25

 

1.3.3

 

Rengti pakuočių prevencijos, pakuočių ženklinimo, atsakingo apsipirkimo, aplinkai draugiškų pakuočių pasirinkimo, atsakingo dovanų ir siuntinių pakavimo edukacijas švietimo ir kitose įstaigose, ekskursijas mokiniams į pakuočių gamybos, perdirbimo įmones.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,98

 

1.3.4

 

Pasitelkiant informacinių technologinių sprendimus, atsisakyti popierinių sąskaitų už Alytaus regiono savivaldybių teikiamas komunalines paslaugas jas pakeičiant elektroninėmis.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, savivaldybės, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 1,23

 

1.3.5

 

Sukurti informacinę kampaniją, raginančią gyventojus, maisto ir kitų atliekų rūšiavimui, namuose naudoti turimus plastikinius, popierinius maišelius, o ne pirkti naujus.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos ir kitos lėšos

 

~ 0,25

 

1.4 uždavinys. Užtikrinti, kad Druskininkų sav. vienam gyventojui susidarančių tekstilės atliekų kiekis neviršytų 2021 m. ES vidurkio

 

1.4.1

 

Rengti tekstilės gaminių ženklinimo, atsakingo apsipirkimo, atnaujinimo ir priežiūros, pakartotinio naudojimo (dėvėtų rūbų parduotuvės, mainai, nuoma, taisymo), rūšiavimo edukacijas švietimo ir kitose įstaigose, ekskursijas mokiniams į tekstilės gamybos, dėvėtų drabužių tvarkymo įmones.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,62

 

1.5 uždavinys. Užtikrinti, kad Druskininkų sav. vienam gyventojui susidarančių higienos priemonių atliekų (sauskelnių) kiekis 2027 m. būtų mažesnis nei 2021 m.

 

1.5.1

 

Rengti aplinkai draugiškų vaikų priežiūros, slaugos ir asmeninės higienos priemonių ženklinimo, įsigijimo, naudojimo ir rūšiavimo edukacijas.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,25

 

1.6 uždavinys. Užtikrinti, kad kitų komunalinių atliekų susidarymas 2023-2027 m. laikotarpiu augtų lėčiau nei 2014-2021 m.

 

1.6.1

 

Rengti elektros ir elektroninės įrangos, baterijų, buityje susidarančių pavojingų atliekų, baldų ir kitų gaminių ženklinimo, atsakingo apsipirkimo, atnaujinimo ir priežiūros, rūšiavimo edukacijas švietimo ir kitose įstaigose.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,74

 

1.6.2

 

Periodiškai rengti gyventojams nemokamas EEĮ taisymo ir tikrinimo dienas rūšiavimo centruose, daiktų mainų punktuose, įvairių renginių, akcijų metu.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,25

 

1.6.3

 

Organizuoti aplinkosauginius konkursus (pvz., dalintis savo gerąja praktika, kaip išvengti atliekų susidarymo ir už tai steigti prizus) tarp regiono ugdymo įstaigų, verslo centrų ar bendruomenių, kviesti dalyvauti ekskursijose Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parke.

 

Vidutinis

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,86

 

1.6.4

 

Viešinti kuriamas antrinio daiktų, medžiagų panaudojimo, perdarymo ir perdirbimo platformas, tinklus, bendruomenes, ženklinimo sistemas

 

Žemas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,37

 

1.6.5

 

Dalyvauti, siūlyti temas susijusias su atliekų prevencija ir tvarkymu regioninėms ir nacionalinėms internetinėms tinklalaidėms, televizijos ir radijo laidoms ir pan.

 

Žemas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,37

 

1.7 uždavinys Užtikrinti, kad Druskininkų sav. iki 2027 m. bešeimininkių atliekų kiekis ir šiukšlinimo atvejų skaičius būtų mažesnis nei vidutiniškai 2020-2022 m.

 

1.7.1

 

Identifikuoti labiausiai šiomis atliekomis teršiamas vietas ir jas nuolatos tikrinti, pastatyti reikiamus ženklus ar kitas priemones.

 

Aukštas

 

Savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

Savivaldybės, kitos lėšos

 

~ 1,48

 

1.7.2

 

Kiekvienais metais viešų renginių metu, poilsiavietėse ir kitose viešose vietose organizuoti akciją „Kultūra be atliekų“, kurios metu gyvai gyventojams teikti informaciją kaip tvarkyti randamas atliekas, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, ir vengti šiukšlių susidarymo.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

Savivaldybės, kitos lėšos

 

~ 0,74

 

1.7.3

 

Bendradarbiaujant su aktyvaus laisvalaikio gamtoje organizacijomis (dviratininkai, žygeiviai, gamtininkai ir t.t.), organizuoti bešeimininkių atliekų rinkimo akcijas.

 

Vidutinis

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

Savivaldybės, kitos lėšos

 

~ 0,25

 

1.7.4

 

Įrengti vaizdo stebėjimo kameras, kurių pagalba būtų pastebimi neteisėti atliekų tvarkymo ir šiukšlinimo atvejai bei skiriamos administracinės nuobaudos.

 

Aukštas

 

Savivaldybė

 

2027 m.

 

Savivaldybės, kitos lėšos

 

~ 5,39

 

1.7.5

 

Skatinti, viešinti savanoriškas „gamtos patrulių“ platformas, akcijas, iniciatyvas, viešinti jų veiklą, konsultuoti atliekų tvarkymo klausimais.

 

Vidutinis

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024-2027 m.

 

Savivaldybės, kitos lėšos

 

~ 0,25

 

1.7.6

 

Atnaujinant ar įrengiant naujas šiukšliadėžės viešose vietose, jos turi būti su skyriumi nuorūkomis ir apsauga nuo paukščių.

 

Aukštas

 

Savivaldybė

 

2025 m.

 

Savivaldybės, kitos lėšos

 

~ 6,15

 

2 tikslas. Plėsti komunalinių atliekų tvarkymą susidarymo vietoje bei rūšiuojamąjį surinkimą

 

2.1 uždavinys. Iki 2027 m. padidinti namų ūkiuose sukompostuotų bei rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto-virtuvės, žaliųjų atliekų dalį lyginant su susidarymu.

 

Maisto-virtuvės atliekų rūšiuojamojo surinkimo / kompostavimo priemonės

 

2.1.1

 

Įvertinti galimybes taikyti diferencijuotą vietinę rinkliavą už mišrių ir maisto atliekų tvarkymą.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2026 m.

 

Vietinės rinkliavos ir kitos lėšos

 

~ 6,31

 

2.1.2

 

Plėsti maisto-virtuvės atliekų surinkimo apimtis, gyvenvietėse, kuriose yra mažiau nei 2.000 gyventojų, atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos[20]

 

~ 93,29

 

2.1.3

 

Plėsti maisto-virtuvės atliekų surinkimo apimtis, aprūpinant maisto-virtuvės atliekų konteineriais ir kibirėliais visus juridinius asmenis teritorijose, kur vykdomas maisto-virtuvės atliekų surinkimas.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos20

 

~ 24,61

 

2.1.4

 

Vykdyti nuolatinę maisto-virtuvės atliekų rūšiavimo stebėseną ir kontrolę.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

Vietinės rinkliavos ir kitos lėšos

 

~ 1,48

 

Žaliųjų atliekų rūšiuojamojo surinkimo / kompostavimo priemonės

 

2.1.5

 

Skatinti žaliųjų ir maisto-virtuvės atliekų namudinį kompostavimą, kompostuojantiems atliekų turėtojams taikant mažesnę įmoką ar vietinę rinkliavą.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2027 m.

 

Vietinės rinkliavos lėšos

 

~ 7,47

 

2.1.6

 

Atnaujinti bei papildyti rinkliavos mokėtojų registrus informacija apie kompostuojančius namuose namų ūkius, jiems suteiktas priemones.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2026 m.

 

Vietinės rinkliavos lėšos

 

~ 0,62

 

2.1.7

 

Aprūpinti namudinio kompostavimo dėžėmis/konteineriais atliekų turėtojus.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos[21]

 

~ 123,05

 

2.1.8

 

Parengti tinkamų kompostuoti maisto-virtuvės ir žaliųjų atliekų kompostavimo namų ūkio sąlygomis rekomendacijas ir išplatinti atliekų turėtojams.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,62

 

2.1.9

 

Teikti rekomendacijas dėl namudinio kompostavimo gerinimo priemonių naudojimo.

 

Vidutinis

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2026 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,25

 

2.1.10

 

Parengti namudinio kompostavimo kiekybinių apimčių vertinimo metodiką.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 2,46

 

2.1.11

 

Vykdyti nuolatinį namudinio kompostavimo monitoringą ir kontrolę.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2026 m.

 

Vietinės rinkliavos lėšos

 

~ 3,08

 

2.1.12

 

Įvertinti pagaminto namudinio komposto tolesnio naudojimo galimybes, vykdyti jo kokybės tyrimus, stebėseną bei viešinti rekomendacijas atliekų turėtojams.

 

Vidutinis

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 2,18

 

2.1.13

 

Bendradarbiauti su aukštojo mokslo ir švietimo įstaigomis, siekiant rasti papildomų namudinio komposto realizacijos būdų.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,25

 

2.2 uždavinys. Iki 2027 m. padidinti rūšiuojamuoju būdu surinktų PA ir AŽ dalį lyginant su susidarymu.

 

2.2.1

 

Minimizavus maisto-virtuvės atliekų kiekį MKA sraute ir modernizavus mechaninio rūšiavimo liniją, siekti pagerinti surenkamų popieriaus PA ir AŽ kokybę, individualiose namų valdose plastiko ir metalo PA ir AŽ mesti į MKA konteinerius, o mėlynąjį pakuočių konteinerį skirti tik popieriaus PA ir AŽ.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2027 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

-

 

2.2.2

 

PA ir AŽ konteineriais ir kitomis priemonėmis aprūpinti visus atliekų surinkimo paslaugą, gaunančius, atliekų turėtojus, įskaitant juridinius asmenis.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 3,69

 

2.2.3

 

Vykdyti nuolatinį PA ir AŽ konteinerių rūšiavimo monitoringą ir kontrolę.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos ir kitos lėšos

 

~ 2,46

 

2.2.4

 

Vadovaujantis patvirtintais aplinkos ministro reikalavimais, įvertinus esamą konteinerių aikštelių tinklą, naujų aikštelių poreikį ir parengti naujas (interaktyvias) jų išdėstymo schemas.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos ir kitos lėšos

 

~ 6,15

 

2.2.5

 

Juridiniams asmenims, ypač apgyvendinimo, turizmo paslaugų teikėjams, organizuoti mokymus, dalinimąsi gerąja patirtimi kaip tvarkyti veiklos metu susidarančias atliekas nuo jų susidarymo iki atidavimo tvarkytojui.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos ir kitos lėšos

 

~ 0,62

 

2.2.6

 

Parengti reikalavimus viešų renginių organizatoriams kaip organizuoti atliekų, ypač pakuočių, tvarkymą viešų renginių metu (galima/negalima maisto, gėrimų tara, atliekų rūšiavimo surinkimo priemonės ir pan.).

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos ir kitos lėšos

 

~ 0,25

 

2.2.7

 

Tobulinti bendradarbiavimo modelius su GIO organizuojant PA tvarkymo sistemą Alytaus regione (pvz. atsakomybės, atskaitomybė, vystymo kryptys ir pan.).

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2027 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos ir kitos lėšos

 

~ 1,23

 

2.3 uždavinys. Padidinti rūšiuojamuoju būdu surinktų kitų atliekų dalį lyginant su susidarymu.

 

2.3.1

 

Įrengti informacines lentas skirtas informuoti bendro naudojimo konteinerių aikštelėmis besinaudojančius atliekų turėtojus apie tinkamą atliekų tvarkymą, atliekų surinkimo grafikus, rūšiavimo klaidas ir pan.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 2,46

 

2.3.2

 

Naujai gyvenamąją vietą Druskininkų sav. deklaruojantiems asmenims, pateikti savivaldybės atliekų tvarkymo atmintinę ir suteikti galimybę susitikti su konteinerinių aikštelių priežiūros specialistais.

 

Vidutinis

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

Vietinės rinkliavos, kitos lėšos

 

~ 0,25

 

2.3.3

 

Statybos ir remonto darbus atliekantiems asmenims pateikti statybos ir griovimo bei kitų atliekų tvarkymo rekomendacijas ir atmintines.

 

Vidutinis

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

Vietinės rinkliavos, kitos lėšos

 

~ 0,35

 

2.3.4

 

Įdiegti slaugos ir higienos priemonių (sauskelnių) atskiro surinkimo sistemą.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 12,30

 

2.3.5

 

Įvertinti galimybes iš gyventojų apvažiavimo būdu rinkti ir Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parke lengvatinėmis sąlygomis priimti asbesto turinčias stogų dangas.

 

Vidutinis

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2026 m.

 

Vietinės rinkliavos ir kitos lėšos

 

~ 1,45

 

2.3.6

 

Įsigyti spec. transporto priemonę ar antstatą - mobilų konteinerį arba pirkti buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo paslaugą

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2026 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos[22]

 

~ 18,46

 

2.3.7

 

Pagal poreikį daugiabučiuose namuose įrengti baterijų surinkimo dėžutes, jas surenkat apvažiavimo būdu 2 kartus per metus.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

GIO ir kitos lėšos

 

~ 6,15

 

2.3.8

 

Plėsti tekstilės atliekų rūšiavimo konteinerių tinklą.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos22

 

~3,79

 

2.3.9

 

Papildoma rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra (pvz. naujų bendro naudojimo konteinerių aikštelių įrengimas).

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos22

 

~120

 

3 tikslas. Padidinti pakartotinai naudoti paruošiamų, perdirbamų komunalinių atliekų kiekį ir mažinti šalinimą

 

3.1 uždavinys. Užtikrinti, kad pakartotinai panaudotų daiktų apimtys iki 2027 m. Druskininkų sav. išaugtų ne mažiau kaip 5 kartus.

 

3.1.1

 

Modernizuoti rūšiavimo centruose esančius daiktų mainų punktus – Mainukus

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos22

 

~ 10,59

 

3.1.2

 

Skatinti ir informuoti gyventojus, kad dar tinkamus naudoti nereikalingus baldus į rūšiavimo centrus pristatytų neišardytus.

 

Vidutinis

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

Vietinės rinkliavos, kitos lėšos

 

~ 0,29

 

3.1.3

 

Už papildomą mokestį teikti nereikalingų, tinkamų naudoti, daiktų surinkimo paslaugas pagal individualius užsakymus.

 

Vidutinis

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

GIO, kitos lėšos

 

~ 0,63

 

3.1.4

 

Teikti mobilaus konteinerio paslaugą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos daugiabučių namų gyventojams nemokamai atiduoti pakartotiniam naudojimui tinkamus daiktus.

 

Vidutinis

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos22

 

~ 0,25

 

3.1.5

 

Už dar tinkamus naudoti nereikalingus daiktus, nustatant minimalų jų kiekį, neatlygintinai dalinti žaliųjų ar maisto atliekų kompostą, daugkartinio naudojimo ar aplinkai draugiškas priemones

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024 m.

 

Vietinės rinkliavos, kitos lėšos

 

~ 0,86

 

3.1.6

 

Daiktų mainų ir rengimo pakartotinai naudoti punkte TikoTiks, kaupti rankdarbiams tinkamas medžiagas (Antrinių žaliavų bankas), kurias įstaigos ar bendruomenės galėtų naudoti įvairioms veikloms; ir vykdyti eko-dizaino edukacijas.

 

Vidutinis

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024 m.

 

Vietinės rinkliavos, kitos lėšos

 

~ 0,25

 

3.1.7

 

Bendradarbiaujant su ugdymo įstaigomis, sudaryti sąlygas jų mokiniams atlikti praktiką taisant, atnaujinant nereikalingus daiktus, vertinti jų perdirbamumą, pataisomumą, ilgaamžiškumą, organizuoti eko-dizaino principais paremtų gaminių projektavimo projektus ar konkursus.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,25

 

3.1.8

 

Sudaryti patrauklias sąlygas naujų ir dėvėtų drabužių bei avalynės bei kitų prekių (namų apyvokos daiktų, baldų, elektros prietaisų ir pan.) pardavėjams, neparduotas prekes perduoti pakartotiniam naudojimui į daiktų mainų punktus.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2024 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,25

 

3.1.9

 

Kiekvienoje savivaldybėje bent viename daiktų mainų punkte sudaryti sąlygas mainytis tinkamais naudoti remonto ir statybinių medžiagų ir priemonių likučiais.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2026 m.

 

Vietinės rinkliavos, kitos lėšos

 

~ 1,23

 

3.1.10

 

Bendradarbiaujant su įvairia taisymo, atnaujinimo veikla užsiimančiais asmenimis, restauruoti nereikalingus daiktus (pvz. baldus, dviračius), kurie tinkami naudoti pakartotinai ir atiduoti socialiai remtinoms grupėms ar senelių namams.

 

Vidutinis

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2023-2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, kitos lėšos

 

~ 0,25

 

3.2 uždavinys. Iki 2027 m. padidinti perduotų perdirbti / perdirbtų KA kiekį.

 

3.2.1

 

Rekonstruoti kompostavimo aikštelę Druskininkų sav., siekiant padidinti perdirbamų atliekų kiekį, mažinti poveikį aplinkai ir gerinti komposto kokybę įsigyjant žaliųjų atliekų smulkintuvą, komposto vartytuvą, sietuvą, teleskopinį ir frontalinius krautuvus.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2026 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos[23]

 

~ 1.501,17

 

3.2.2

 

Skatinti bendruomenines kompostavimo iniciatyvas.

 

Žemas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2025 m.

 

Vietinės rinkliavos, kitos lėšos

 

~ 0,25

 

3.2.3

 

Atsiradus atitinkamoms GIO, su jomis sudaryti sutartis dėl tekstilės, baldų, sauskelnių atliekų tvarkymo ir perdavimo perdirbimui.

 

Aukštas

 

GIO, ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2026 m.

 

GIO, vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 0,62

 

3.4 uždavinys. Iki 2027 m. sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo veiklos poveikį aplinkai.

 

3.4.1

 

Atliekų tvarkymo veiklose naudoti technologinę įrangą ir techniką naudojančią atsinaujinančios energetikos šaltinius.

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 61,52

 

3.4.2

 

Taikyti atliekų tvarkymo efektyvumą didinančias technologijas surenkant KA (skaitmenizavimas, išmanūs sprendimai, maršrutų optimizavimas ir pan.)

 

Aukštas

 

ARATC ir (ar) savivaldybė

 

2027 m.

 

Vietinės rinkliavos, ES fondų ir kitos lėšos

 

~ 24,61

 

1 tikslas

 

Skatinti tvarią komunalinių atliekų susidarymo prevenciją

 

Vietinės rinkliavos, savivaldybių GIO, ES fondų ir kitos lėšos

 

41,39

 

2 tikslas

 

Plėsti komunalinių atliekų tvarkymą susidarymo vietoje bei rūšiuojamąjį surinkimą

 

445,28

 

3 tikslas

 

Padidinti pakartotinai naudoti paruošiamų, perdirbamų komunalinių atliekų kiekį ir mažinti šalinimą

 

1.603,02

 

Lėšų poreikis iš viso

 

2.089,69

Šaltinis: sudaryta autorių

 

 

 

2.2.2    Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai

 

Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai nustatomi atsižvelgiant į plane nustatytus tikslus bei uždavinius ir yra skirti tarpiniam plano įgyvendinimo progresui vertinti. Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai nustatomi laikantys šių principų:

 

·    turi atitikti nustatytus strateginius prioritetus;

·    yra konkretūs ir išmatuojami;

·    leidžia pateikti prasmingų įžvalgų apie plano įgyvendinimo eigą;

·    yra paremti oficialiais duomenų šaltiniais.

Plano įgyvendinimo metu vertinamas pasirinktų kriterijų tinkamumas ir efektyvumas, siekiant, kad jie atitiktų besikeičiančius atliekų tvarkymo sektoriaus poreikius, peržiūrimi reguliariai (ne rečiau kaip kartą per metus).

 

42 lentelė. Plano įgyvendinimo vertinimo rodikliai

 

Nr.

Vertinimo rodiklis

Matavimo vnt.

Tarpiniai rezultatai

2027 m. uždavinys

2024 m.

2025 m.

2026 m.

1 tikslas. Skatinti tvarią komunalinių atliekų susidarymo prevenciją

1.1

Vienam gyventojui susidarantis maisto-virtuvės atliekų kiekis

kg / gyv.

≤ 116

≤ 113

≤ 110

≤ 108

1.2

Vienam gyventojui susidarantis žaliųjų atliekų kiekis

kg / gyv.

≤ 100

≤ 98

≤ 96

≤ 94

1.3

Lietuvoje ir Druskininkų sav. vienam gyventojui susidarančių PA ir AŽ kiekio pokytis lyginant su praėjusiais metais

kg / gyv.

(A) < (L)

(A) < (L)

(A) < (L)

(A) < (L)[24]

1.4

Vienam gyventojui susidarantis tekstilės atliekų kiekis

kg / gyv.

≤ 28

≤ 30

≤ 32

≤ 34

1.5

Vienam gyventojui susidarantis higienos priemonių atliekų (pvz. sauskelnių) atliekų kiekis

kg / gyv.

< 30

< 30

< 30

< 30

1.6

Vidutinis KA susidarymo pokytis 2022-2027 m.

Proc./ metus

< 1,7

< 1,7

< 1,7

< 1,7

1.7

Bešeimininkių atliekų kiekio pokytis lyginant su 2020-2022 m. vidurkiu

Proc.

< 20

< 30

< 40

< 50

2 tikslas. Plėsti komunalinių atliekų tvarkymą susidarymo vietoje bei rūšiuojamąjį surinkimą

2.1

Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto-virtuvės atliekų, žaliųjų atliekų ir susidarančių maisto-virtuvės, žaliųjų atliekų kiekio santykis

Proc.

≥ 69

≥ 71

≥ 73

≥ 75

2.2

Rūšiuojamuoju būdu surinktų PA ir AŽ ir susidarančių PA ir AŽ kiekio santykis

Proc.

≥ 70

≥ 73

≥ 75

≥ 80

2.3

Rūšiuojamuoju būdu surinktų kitų atliekų ir susidarančių kitų atliekų kiekio santykis

Proc.

≥ 45

≥ 55

≥ 75

≥ 80

3 tikslas. Padidinti pakartotinai naudoti paruošiamų, perdirbamų komunalinių atliekų kiekį ir mažinti šalinimą

3.1

Pakartotinai naudoti perduotų daiktų kiekis

tonos

-

-

-

≥ 180

3.2

Perduotų perdirbti / perdirbtų KA kiekis lyginant su susidarančiu KA kiekiu

Proc.

≥ 75

≥ 80

≥ 50

≥ 55

3.3

Pašalintų KA dalis nuo susidarančių KA

Proc.

< 11

< 10

< 9

< 8

3.4

Komunalinių atliekų tvarkymo veikloje susidarančių CO2 emisijų pokytis

t CO2e

M < M + 1[25]

M < M + 1

M < M + 1

M < M + 1

Šaltinis: sudaryta autorių

 

 

 

 

 

2.3     Komunalinių atliekų tvarkymo 2023-2027 m. vertinimas

 

2.3.1    Komunalinių atliekų susidarymo prognozė

 

Komunalinių atliekų susidarymą veikia įvairūs veiksniai, iš kurių pagrindiniai tiesioginiai:

 

·    Gyventojų skaičius ir jo pokyčiai. Vietovėse, kuriose gyvena daugiau gyventojų, susidaro daugiau atliekų.

·    Ekonominis vystymasis ir vartojimo modeliai. Aukštesnis ekonomikos išsivystymo lygis dažnai koreliuoja su padidėjusiu vartojimu ir vartotojiškumu, dėl kurio susidaro daugiau atliekų.

·    Atliekų tvarkymo infrastruktūra ir praktika. Atliekų tvarkymo infrastruktūros prieinamumas ir veiksmingumas atlieka lemiamą vaidmenį eliminuojant nelegalų atliekų šalinimą ar kt. tvarkymą bei veikia atliekų susidarymą.

·    Teisės aktų ir reguliavimo sistemos. Vyriausybės politika, reglamentai ir teisės aktai, susiję su atliekų tvarkymu, gali reikšmingai paveikti atliekų susidarymo rodiklius.

Prognozuojant Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų susidarymo ir tvarkymo pokyčius toliau atsižvelgiama į visus aukščiau nurodytus veiksnius.

 

Vertinant gyventojų skaičiaus pokytį savivaldybėje remiamasi paskutinių 5 m. gyventojų skaičiaus pokyčio vidutiniais duomenimis, kadangi laikomasi nuostatos, kad jie geriausiai atspindi aktualias populiacijos tendencijas.

 

43 lentelė. Druskininkų sav. ir Alytaus regiono gyventojų skaičiaus pokyčio prognoze

 

Teritorija

2021

2023

2025

2027

Druskininkų sav.

20.049

20.229

20.496

20.766

Alytaus regionas iš viso

167.155

164.401

162.821

161.296

Šaltinis: sudaryta autorių

 

Komunalinių atliekų susidarymo vienam gyventojui prognozė parengta atsižvelgiant į istorinių atliekų susidarymo ir ekonominio vystymosi duomenų priklausomybę. Rengiant prognozę laikomasi nuostatos, kad Lietuvos BVP iki 2025 m. augs pagal Europos Komisijos parengtą ekonominio vystymosi scenarijų, o nuo 2016 iki 2027 m. ekonomikos augimas bus artimas paskutinių 10 m. vidurkiui, t. y. sudarys ~2,2 proc.

 

44 lentelė. KA susidarymo vienam gyventojui prognozė

 

Teritorija

2021

2023

2025

2027

Druskininkų sav.

611

623

646

667

Alytaus regionas iš viso

477

487

505

521

Šaltinis: sudaryta autorių

 

Įvertinus gyventojų skaičiaus bei KA susidarymo vienam gyventojui pokyčius parengtos komunalinių atliekų susidarymo, Druskininkų savivaldybėje, prognozės. Konservatyviu vertinimu augant šalies ekonomikai KA susidarymas savivaldybėje 2027 m. turėtų išaugti iki ~ 13,9 tūkst. t. ir sudarys ~ 16,4 proc. visų regione susidarančių KA.

 

 

 

45 lentelė. Komunalinių atliekų susidarymo prognozė

 

Teritorija

2021

2023

2025

2027

Druskininkų sav.

12.254

12.606

13.249

13.858

Alytaus regionas iš viso

79.769

80.122

82.388

84.334

Šaltinis: sudaryta autorių

 

Komunalinių atliekų sudėties prognozė 2023-2027 m. parengta atsižvelgiant į keliamus atliekų susidarymo prevencijos tikslus bei planuojamas taikyti priemones. Vertinant komunalinių atliekų susidarymo laikomasi prielaidų, kad ateityje biologiškai skaidžių atliekų kiekis tenkantis vienam gyventojui nežymiai mažės (nuo 312 iki 304 kg /gyv.) dėl lokaliai taikomų prevencijos priemonių, tačiau ekonominiai pokyčiai ir vartojimo augimas toliau lems pakuočių atliekų kiekio augimą (nuo 149 iki 159 kg / gyv.). Aukštas vartojimo lygis, infrastruktūros plėtra ir atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumo sąlygų gerinimas didins ir kitų atliekų (tekstilės, didžiųjų bei kt.) atliekų susidarymą (nuo 150 iki 205 kg / gyv.).

 

46 lentelė. Susidarančių komunalinių atliekų sudėties prognozė 2023-2027 m.

 

Atliekų kategorija

Susidariusios KA, tonos

2023

2025

2027

 

Druskininkų savivaldybėje susidariusios KA

12.606

13.249

13.858

 

Biologiškai skaidžios atliekos

6.269

6.292

6.311

 

Žaliosios atliekos

2.020

1.986

1.952

 

Medienos atliekos

1.830

1.923

2.011

 

Maisto ir virtuvės atliekos

2.324

2.283

2.243

 

Kitos biologiškai skaidžios atliekos

95

100

105

 

Pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos

3.044

3.167

3.295

 

Popieriaus ir kartono atliekos

1.127

1.173

1.220

 

Plastikų atliekos

682

709

738

 

Kombinuotų pakuočių atliekos

49

51

53

 

Metalų atliekos

141

146

152

 

Stiklo atliekos

841

874

910

 

Mišrios pakuotės

-

-

-

 

Kitos pakuotės

204

213

221

 

Medinės pakuotės

-

-

-

 

Kitos atliekos

3.293

3.790

4.252

 

Inertinės atliekos

31

22

15

 

Tekstilės atliekos

552

629

706

 

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

124

142

160

 

Baterijų ir akumuliatorių atliekos

22

25

28

 

Pavojingosios atliekos

10

11

13

 

Didelių gabaritų atliekos

1.146

1.386

1.678

 

Kitos atliekos (įskaitant higienos atliekas)

1.409

1.574

1.653

 

Šaltinis: ARATC

 

2.3.2    Komunalinių atliekų prevencija ir pakartotinis naudojimas

 

Atliekų prevencija arba atliekų mažinimas yra pagrindinė koncepcija siekiant tvaraus vystymosi. Pasaulyje, kovojančiame su aplinkosaugos iššūkiais, atliekų prevencija yra itin svarbi išteklių išsaugojimo, ekosistemų apsaugos ir neigiamo žmogaus veiklos poveikio aplinkai mažinimo strategijos dalis. Skatindama atsakingą vartojimą, efektyvią gamybą ir novatoriškus sprendimus, atliekų prevencija skatina perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir atveria kelią ekologiškesnei ateičiai, kadangi:

 

·    padeda išsaugoti gamtos išteklius, tokius kaip mineralai, vanduo ir energija, mažinant žaliavų poreikį ir gavybos bei gamybos procesų poreikį;

·    užkertant kelią atliekų išmetimui, ribojamas kenksmingų medžiagų, įskaitant teršalus ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas, išmetimas į aplinką, taip sumažinant klimato kaitą, oro taršą ir vandens taršą;

·    sumažindama aplinkos blogėjimą ir skatindama socialinį bei ekonominį stabilumą atitinka darnaus vystymosi principus.

Druskininkų savivaldybėje, atliekų prevencijos srityje planuojamas kompleksas į visuomenės švietimą, informavimą, atsakingą vartojimą ir pakartotinį naudojimą nukreiptų priemonių, kurios leistų užtikrinti, kad KA susidarymas 2023-2027 m. augtų lėčiau nei 2014-2020 m. Didžiausias dėmesys savivaldybėje skiriamas maisto – virtuvės, žaliųjų, pakuočių ir antrinių žaliavų, higienos priemonių prevencijai:

 

·    Maisto – virtuvės atliekų prevencijos srityje be gyventojų švietimo ir informavimo taip pat siekiama užtikrinti, kad nenaudojamas maistas būtų paskirstomas tiems, kam jo reikia ir panaudojamas: 1) platinamos rekomendacijos, praktiniai patarimai kaip sumažinti maisto-virtuvės atliekų susidarymą namų ūkiuose, maitinimo įstaigose ar renginiuose, 2) rengiami mokymai švietimo įstaigų valgyklų darbuotojams apie maisto ir virtuvės atliekų prevenciją.

·    Žaliųjų atliekų prevencijos sityje imamasi konkrečių veiksmų, padedančių išvengti žaliųjų atliekų susidarymo, t. y. planuojama: 1) aptarnaujant viešas teritorijas, skatinti taikyti nupjautos žolės ir šakų mulčiavimo praktiką, 2) sėjant vejas, skatinti viešosiose teritorijose, naudoti žemaūgių žolių sėklas, 3) įgyvendinti žolės robotizuoto pjovimo ir mulčiavimo projektus.

·    Pakuočių ir antrinių žaliavų susidarymo vengimo srityje koncentruojamasi į vienkartinių pakuočių ar kt. medžiagų naudojimo atsisakymą: 1) dalinant daugkartinio naudojimo gaminius, 2) pasitelkiant informacinių technologinių sprendimus, atsisakyti popierinių sąskaitų už savivaldybėje teikiamas komunalines paslaugas jas pakeičiant elektroninėmis.

·    Higienos priemonių atliekų susidarymo vengimo srityje planuojama vykdyti visuomenės informavimo programas bei edukacijas apie asmeninės higienos priemonių ženklinimą, įsigijimą, naudojimą ir rūšiavimą.

 

 

Atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei strateginiuose dokumentuose produktų ar jų sudedamųjų dalių paruošimas naudoti pakartotinai yra išskirtas kaip atskiras atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetas, todėl Druskininkų savivaldybėje numatoma vystyti paruošimo naudoti pakartotinai / pakartotinio naudojimo tinklų infrastruktūrą:

 

·    modernizuoti rūšiavimo centruose esančius daiktų mainų punktus – Mainukus;

·    įdiegti mobilaus konteinerio paslaugą, kuri sudarytų sąlygas daugiabučių namų gyventojams nemokamai atiduoti pakartotiniam naudojimui tinkamus daiktus;

·    savivaldybėje bent viename daiktų mainų punkte sudaryti sąlygas mainytis tinkamais naudoti remonto ir statybinių medžiagų ir priemonių likučiais.

Visos šios priemonės leis labiau integruoti pakartotinio naudojimo filosofiją ir praktiką į nusistovėjusį gyvenimo ritmą, t .y. sudarys geresnes ir patogesnes infrastruktūros prieinamumo sąlygas regiono gyventojams. Planuojama, kad įgyvendinus visas suplanuotas pakartotinio naudojimo priemones Druskininkų savivaldybėje iki 2027 m. pakartotinai panaudotų daiktų apimtys išaugs ne mažiau kaip 5 kartus.

 

2.3.3    Biologinių atliekų tvarkymas

 

ŽALIOSIOS ATLIEKOS

 

Druskininkų savivaldybėje iki 2027 m. siekiama padidinti namų ūkiuose sukompostuotų bei rūšiuojamuoju būdu surinktų žaliųjų atliekų dalį lyginant su susidarymu. Planuojama toliau skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis aprūpinant juos kompostavimo dėžėmis / konteineriais.

 

Druskininkų savivaldybėje iki 2026 m. planuojama išplėsti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės pajėgumus (iki 4.000 t.), taip padidinant perdirbamų atliekų kiekį. Aikštelėje kompostavimo procesas bus efektyvinamas, poveikis aplinkai mažinamas ir komposto kokybė gerinama įsigyjant žaliųjų atliekų smulkintuvą, komposto vartytuvą, sietuvą, teleskopinį ir frontalinius krautuvus. Siekiant rasti papildomų komposto realizacijos būdų taip pat planuojama bendradarbiauti su mokslo ir švietimo įstaigomis.

 

MAISTO – VIRTUVĖS ATLIEKOS

 

Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų plane numatyta užduotis – iki 2024 m. aprūpinti namų ūkius biologinių atliekų surinkimo priemonėmis urbanizuotose vietovėse, kuriose daugiau nei 2.000 gyventojų, arba užtikrinti kompostavimą šių atliekų susidarymo vietose. Druskininkų savivaldybėje prisiimami ambicingesni tikslai, todėl planuojama iki 2025 m. išplėsti maisto-virtuvės atliekų surinkimo apimtis, jas renkant iš gyvenviečių, turinčių mažiau nei 2.000 namų ūkių (jei tai bus ekonomiškai efektyvu) bei aprūpinti konteineriais ir kibirėliais visus juridinius asmenis teritorijose, kur vykdomas MA surinkimas.

 

Atsižvelgiant į numatytą užduotį, taip pat planuojama nuo 2026 m. įvertinti galimybes taikyti diferencijuotą atliekų tvarkymo apmokestinimą už mišrias ir maisto atliekas, kai atliekų turėtojams rūšiuojantiems maisto atliekas bus mažinamas vietinės rinkliavos dydis.

 

2.3.4    Pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo ateityje vertinimas

 

Vadovaujantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumu, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas komunalinių atliekų perdirbimui ir antrinių žaliavų gamybai, prieš tai atskyrus netinkamas perdirbti atliekas. Atsižvelgiant į tai ir toliau būtina atskirti kuo daugiau PA ir AŽ rūšiuojamojo surinkimo būdu, kadangi tokios žaliavos yra geresnės kokybės ir tinkamesnės perdirbimui nei išskirtos iš MKA srauto mechaninio rūšiavimo įrenginiuose, tol kol į MKA patenka reikšminga dalis maisto ir virtuvės atliekų.

 

Siekiant šio tikslo rūšiavimo konteineriais savivaldybės teritorijoje planuojama aprūpinti visus atliekų turėtojus, įskaitant juridinius asmenis, ypatingą dėmesį skiriant apgyvendinimo ir turizmo paslaugų sektoriui. Siekiant geresnės rūšiavimo kokybės ir toliau planuojama įgyvendinti PA ir AŽ konteinerių rūšiavimo monitoringo ir kontrolės programas, organizuoti įvarius mokymus bei dalintis gerąja praktika.

 

Įgyvendinus maisto – virtuvės, žaliųjų atliekų pirminio rūšiavimo priemones ir sugebėjus reikšmingai sumažinti šių atliekų dalį MKA toliau planuojama plastiko, metalų, įskaitant pakuotes, atliekas rinkti kartu su MKA. Toks šių atliekų surinkimo būdas niekaip neigiamai nepaveiktų antrinių žaliavų kokybės bet leistų reikšmingai sumažinti su atliekų surinkimu ir transportavimu susijusį neigiamą poveikį aplinkai bei efektyviai išnaudoti modernizuotus mechaninio rūšiavimo įrenginius.

 

2.3.5    Kitų atliekų tvarkymo ateityje vertinimas

 

Remiantis Valstybiniu atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų planu, savivaldybėms numatytos šios rūšiuojamojo surinkimo plėtros užduotys:

 

-     sudaryti galimybę surinkti buityje susidarančias išrūšiuotas statybines atliekas;

-     atskirai surinkti baldų, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių atliekas. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekų iš gyventojų arba suteikti galimybę atliekų tvarkytojams aprūpinti gyventojus šiomis priemonėmis;

-     iki 2025 m. aprūpinti gyventojus surinkimo priemonėmis buityje susidarančioms tekstilės atliekoms surinkti arba suteikti galimybę atliekų tvarkytojams aprūpinti gyventojus šiomis priemonėmis;

-     iki 2026 m. užtikrinti galimybę atiduoti atskirai surinktas buityje susidarančias pavojingąsias atliekas;

-     pastatyti specialius konteinerius tekstilės, pavojingosioms, statybinėms atliekoms surinkti arba užtikrinti gyventojams kitas priemones ir būdus buityje susidarančioms tekstilės, pavojingosioms ir statybinėms atliekoms atskirai surinkti (apvažiuojamasis surinkimas ne rečiau kaip 4 kartus per metus, individuali atliekų išvežimo paslauga pagal gyventojo užsakymą, specialūs maišai ar kitos priemonės).

Siekiant VAPTP nurodytų užduočių įgyvendinimo, atskiras išvardintų atliekų surinkimas numatomas vykdyti per RC (bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą bei apmokestinamųjų gaminių tvarkymą). Gyventojams, taip pat bus siūlomi kiti atskiro surinkimo būdai – surinkimas apvažiavimo būdu bei kitomis priemonėmis.

 

Planuojama, kad buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei naudotų padangų tvarkymo veikla ir toliau bus organizuojama bendradarbiaujant su licencijuotomis elektros ir elektroninės įrangos bei padangų gamintojų ir importuotojų organizacijomis, kurios ir toliau vykdys įsipareigojimus, numatytus teisės aktų nustatyta tvarka.

 

PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

 

Planuojama, kad pavojingųjų atliekų surinkimas bus vykdomas rūšiavimo centruose ir apvažiavimo būdu bei pagal individualius užsakymus, o siekiant sumažinti šių atliekų susidarymą bus rengiamos atsakingo apsipirkimo, atnaujinimo ir priežiūros, rūšiavimo edukacijos švietimo ir kitose įstaigose.

 

Sudarant su gamintojais ir importuotojais ar jų įsteigtomis organizacijomis sutartis dėl KA tvarkymo sistemą papildančių atliekų tvarkymo sistemų, bus siekiama, kad pavojingųjų atliekų srautai, kuriuos techniškai ir organizaciniu požiūriu galima surinkti, būtų surenkami tiesiogiai iš atliekų turėtojų, įrengiant specialius konteinerius įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose

 

TEKSTILĖS ATLIEKŲ SURINKIMAS

 

Vertinama, kad įgyvendinus atliekų prevencijos ir tvarkymo plane numatytas priemones, 2027 m. vienam gyventojui susidarantis tekstilės atliekų kiekis nebus aukštesnis nei 34 kg/gyv. Tekstilės atliekų atskiras surinkimas toliau numatomas per plečiamą konteinerinę sistemą.

 

2.3.6    Po pirminio rūšiavimo likusių komunalinių atliekų tvarkymas

 

Mišrios komunalinės atliekos kelia didelių iššūkių atliekų tvarkymo sistemoms tiek Lietuvoje, tiek ES. Šie iššūkiai yra susiję su MKA sudėtimi bei tvariomis atliekų tvarkymo praktikos galimybėmis, t. y. mišrios komunalinės atliekos apima daugybę medžiagų, įskaitant organines atliekas, plastiką, popierių, stiklą, metalus ir kt., todėl dėl įvairios sudėties jas sunku rūšiuoti ir tvarkyti.

 

Druskininkų savivaldybėje MKA kiekvienais metais mažėja. 2021 m. MKA sudarė ~ 37 proc. visų susidariusių komunalinių atliekų. MKA sudėtyje esančios maisto – virtuvės (39%), popieriaus ir kartono (7%), plastiko (8%), stiklo (6%), tekstilės (7%) ir kitos atliekos (25%) sudarė 93 proc. visų susidariusių MKA. Tikėtina, kad ateityje toliau vystant maisto – virtuvės atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, tekstilės atliekų pirminio rūšiavimo ir paruošimo perdirbti infrastruktūrą didžiausią iššūkį kels į MKA patenkančios kitos atliekos, kurių sudėtyje dominuoja higienos atliekos, pelenai, smulki inertinė frakcija ir biologinių atliekų likučiai. Siekiant spręsti klausimus susijusius su šių po rūšiavimo likusių atliekų tvarkymu, iki 2027 m. regione planuojama:

 

·    Įdiegti biologinio apdorojimo įrenginiuose sauskelnių biologinio apdorojimo technologinį procesą.

·    Įrengti perdirbimui ir energijos gamybai netinkamų atliekų (smulkiosios inertinės frakcijos po mechaninio ir biologinio apdorojimo, rūšiavimo ir kitų atliekų tvarkymo veiklų) stabilizavimo įrenginius su atskiru technologiniu procesu užpildymo atliekomis veiklai vykdyti, kuris apimtų biologinį, mechaninį apdorojimą, saugojimo vietos įrengimą ir kitus reikalingus procesus.

·    Ruošti pelenus ir sąšlavas užpildymo atliekomis arba Alytaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyno perdengimo veikloms vykdyti.

Po pirminio ir antrinio rūšiavimo likusios energetinę vertę turinčios atliekos planuojama toliau naudoti atliekų deginimo įrenginiuose ir tik likusias, nepanaudojamas atliekas šalinti.

 

2.3.7    Komunalinių atliekų šalinimas

 

Susidariusios netinkamos perdirbti ir panaudoti atliekos ir toliau bus šalinamos nepavojingų atliekų sąvartyne, tačiau jų apimtis kiekvienais metais mažės. Siekiant dar labiau sumažinti atliekų šalinimo įrenginių ir procesų poveikį aplinkai ketinama parengti naują Alytaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyno tvarkymo techninį projektą, kuriame būtų numatytos naujos aplinkosauginės ir eksploatacinės, aplinkos kokybės gerinimo, dujų surinkimo ir utilizavimo sistemos, teritorijos panaudojimo kitoms veikloms vykdyti ir kt. reikalingos priemonės.

 

2.3.8    Komunalinių atliekų tvarkymo prognozė

 

Siekiant įgyvendinti valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatytus pirminio komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo uždavinius iki 2027 m. ypatinga pažanga turės būti padaryta maisto – virtuvės namudinio kompostavimo, surinkimo bei tekstilės ir kitų atliekų (didelių gabaritų, higienos ir kt.) surinkimo srityje. Įgyvendinant numatytas užduotis atskirai surenkamų ir sukompostuotų atliekų kiekis turėtų išaugti nuo 7,6 iki 11,1 tūkst. t.

 

47 lentelė. Komunalinių atliekų atskiro surinkimo prognozė 2023-2027 m.

 

Atliekų kategorija

Susidariusios KA, tonos

Surinkta, sukompostuota KA dalis lyginant su susidarymu

2021

2023

2025

2027

Atskirai surenkamų, sukompostuotų KA dalis lyginant su susidarymu

62%

66%

73%

80%

2021 m.

2027 m.

 

Druskininkų savivaldybėje surinktos KA

7.571

8.283

9.705

11.129

62%

80%

 

Biologiškai skaidžios atliekos

4.351

4.629

5.186

5.743

69%

91%

 

Žaliosios atliekos

1.938

1.929

1.911

1.893

95%

97%

 

Medienos atliekos

1.738

1.780

1.866

1.951

98%

97%

 

Maisto ir virtuvės atliekos

572

817

1.305

1.794

24%

80%

 

Kitos biologiškai skaidžios atliekos

103

104

104

105

100%

100%

 

Pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos

1.913

2.097

2.465

2.834

64%

86%

 

Popieriaus ir kartono atliekos

780

844

971

1.098

71%

90%

 

Plastikų atliekos

306

356

454

553

46%

75%

 

Kombinuotų pakuočių atliekos

-

6

17

28

0%

52%

 

Metalų atliekos

64

74

94

114

46%

75%

 

Stiklo atliekos

562

614

716

819

68%

90%

 

Mišrios pakuotės

-

-

-

-

0%

0%

 

Kitos pakuotės

200

204

213

221

100%

100%

 

Medinės pakuotės

-

-

-

-

0%

100%

 

Kitos atliekos

1.307

1.556

2.054

2.552

43%

60%

 

Tekstilės atliekos

150

191

272

353

29%

50%

 

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

106

116

138

160

93%

100%

 

Baterijų ir akumuliatorių atliekos

1

6

17

28

6%

100%

 

Pavojingosios atliekos

9

10

11

13

100%

100%

 

Didelių gabaritų atliekos

1.042

1.146

1.386

1.678

100%

100%

 

Higienos atliekos

-

-

237

359

-

57%

 

Kitos atliekos

-

-

-

-

-

-

 

Šaltinis: ARATC

 

Net ir įgyvendinus valstybiniame plane 2027 m. nustatytus atskiro surinkimo užduotis pirminio rūšiavimo metu surinktų ir perdirbamų, pakartotiniam naudojimui paruoštų atliekų kiekis regione sudarys ~ 54 proc. visų susidariusių atliekų, t. y. nepasieks valstybiniu mastu 2025 m. iškeltos 55 proc. ribos vien pirminio rūšiavimo dėka.

 

12 paveikslas. Rūšiavimo būdu surinktų ir pakartotiniam naudojimui paruoštų, perdirbtų atliekų kiekis

 

Šaltinis: sudaryta autorių

 

Nuo 2027 m. iš MKA atskirtos biologiškai skaidžios atliekos, mineralinės medžiagos nebebus laikomos perdirbamomis, o jų panaudojimas sąvartyno eksploatacijoje bus prilyginamas šalinimui, todėl valstybiniame plane nustatyti komunalinių atliekų perdirbimo ir paruošimo pakartotiniam naudojimui bei komunalinių atliekų šalinimo uždaviniai gali būti pasiekti tik nuosekliai įgyvendinant MBA įrenginių modernizavimo projektus, kurie leis apdoroti higienos atliekas, išgauti santykinai didesnį PA ir AŽ kiekį iš MKA, bei užpildymo operacijoms paruošti energetinės vertės neturinčias atliekas.

 

13 paveikslas. Pakartotiniam naudojimui paruoštų, perdirbtų atliekų kiekis

 

Šaltinis: sudaryta autorių

 

Pasiekus nustatytus pirminio rūšiavimo, perdirbimo ir paruošimo pakartotiniam naudojimui uždavinius sąvartyne šalintinų atliekų kiekis 2027 m. galėtų sumažėti iki 5 proc. visų susidarančių KA, priklausomai nuo atliekų panaudojimo deginimo įrenginiuose apimties.

 

14 paveikslas. Sąvartyne šalinamų atliekų kiekis

 

 Šaltinis: sudaryta autorių

 

2.3.9    Poveikio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiui vertinimas

 

Druskininkų savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plane numatytos priemonės turės teigiamą poveikį atliekų turėtojų išlaidoms už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą. Planuojama, kad augančios pirminio rūšiavimo apimtys mažins namų ūkių išlaidas. Atitinkama rūšiavimo apimčių ir namų ūkių išlaidų priklausomybė pastebima atliekų tvarkymo regionų masteliu.

 

15 paveikslas. Vidutinių namų ūkių išlaidų ir pirminio rūšiavimo apimčių santykis

 

No description available. Šaltinis: LRATCA

 

Augant pirminio rūšiavimo apimtims mažės mišrių komunalinių atliekų kiekis, todėl atitinkamai mažės atliekų tvarkymo (pvz. panaudojimo deginimo įrenginiuose, taršos mokesčio ir kt.) sąnaudos, o didžiąją dalį pirminio rūšiavimo metu surinktų atliekų tvarkymo privalės finansuoti gamintojų ir importuotojų organizacijos. 2027 m. pakankama apimtimi atskyrus maisto – virtuvės atliekas ir pradėjus rinkti plastiko atliekas kartu su MKA, mišriame sraute šiuo metu esančių pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas privalės padengti gamintojai ir importuotojai, todėl MKA tvarkymo išlaidos mažės. Ilgainiui gamintojų atsakomybė bus pradėta taikyti ir tekstilės, baldų atliekoms, todėl jų tvarkymas bus finansuojamas gamintojų ir importuotojų organizacijų lėšomis.

 

Namų ūkių išlaidas neigiamai reikšmingiausiai veiks augantys ir nauji mokesčiai (pvz. taršos mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas, taršos mokestis už deginimo įrenginiuose panaudojamas atliekas), investicijos į savivaldybės bei regioninę infrastruktūrą bei naujos infrastruktūros eksploatacija. Savivaldybėje planuojamos šios didžiausią reikšmę turinčios investicijos:

 

·    Kompostavimo aikštelės Druskininkuose rekonstravimas bei papildomos technikos įsigijimas (1,5 mln. Eur);

Regioniniu mastu reikšmingos investicijos planuojamos į šią infrastruktūrą:

 

·    Rūšiavimo centrų Marcinkonyse, Krosnoje, Stakliškėse įrengimas (1,2 mln. Eur);

·    Mechaninio rūšiavimo įrenginių modernizavimas (1,7 mln. Eur);

·    Tekstilės atliekų perdirbimo įrenginių diegimas (1,5 mln. Eur);

·    Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parke esančios atliekų rūšiavimo aikštelės modernizavimas (0,5 mln., Eur);

·    Netinkamų perdirbimui ir energijos gamybai atliekų stabilizavimo įrenginių įdiegimas (2 mln. Eur).

Alytaus regiono savivaldybės KA tvarkymo infrastruktūros vystymo ir eksploatavimo išlaidas dalinasi solidariai, todėl išlaidų pokyčio poveikis nagrinėjamas regioniniu mastu. Vertinama, kad atitinkama infrastruktūra padidins komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas ~0,85 mln. Eur per metus. Sutaupymai, susiję su nustatytų uždavinių įgyvendinimu, taršos mokesčių, įrenginių eksploatacijos, atliekų surinkimo sąnaudų bei kt. sutaupymais galėtų siekti ~ 0,9-1,0 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad namų ūkių išlaidų sutaupymai būtų neženklūs, o paslaugų įkainiai nepakitę. Kitą vertus labai tikėtina, kad alternatyviu infrastruktūros nevystymo atveju namų ūkių išlaidos ateityje augtų.

 

48 lentelė. Vidutinės namų ūkių vietinės rinkliavos išlaidos Alytaus regione[26]

 

Savivaldybė

Vidutinės VR išlaidos, Eur/namų ūkis, 2021 m.

Vidutinės VR išlaidos, Eur/namų ūkis, 2027 m.

Alytaus m.

49,72

48,73

Alytaus r.

42,90

42,04

Birštono

46,14

45,22

Druskininkų

41,12

40,3

Lazdijų r.

41,55

40,72

Prienų r.

58,16

57,00

Varėnos r.

46,31

45,38

Šaltinis: ARATC

 

Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga iki 2023 m. buvo vienintelė viešoji paslauga, kurios kaina nereguliuojama. Siekiant sukurti efektyvesnę KA tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemą, 2021 m. gruodžio 23 d. priimti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai (įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.) dėl reguliuojamos komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros įvedimo, suteikiant papildomas funkcijas nepriklausomai reguliavimo institucijai – Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – VERT).

 

Nuo 2023 m., įsigaliojus naujam reguliavimui, VERT pagal patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninės kainos nustatymo metodiką nustatys regionines komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūrės, kaip jos taikomos. Regioninė kaina bus nustatoma 3 metų laikotarpiui, kurią sudarys ARATC reguliuojama kaina, pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis. Į regioninę kainą nebus įskaičiuojama:

 

·    komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos;

·    komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos;

·    komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos.

Visos planuojamos vykdyti, vykdomos ar įvykdytos investicijos, susijusios su reguliuojama veikla, privalės būti pagrįstos ir suderintos su VERT. Taip pat, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitime numatyta, kad ARATC privalės sumokėti VERT 0,95 proc. praėjusių kalendorinių metų reguliuojamos veiklos pajamų.

 

Druskininkų savivaldybės taryba, atsižvelgiant į VERT nustatytą regioninę kainą, taip pat, vadovaujantis 2013 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 711 dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo bei savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą, privalės pagal naują tvarką nustatyti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius.

 

Nustatant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ypatingai svarbu išlaikyti LR atliekų tvarkymo įstatyme nustatytus proporcingumo, nediskriminavimo bei solidarumo principus. Pastarasis principas reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo. Solidarumo principo įgyvendinimas yra svarbus, nes:

 

·    Solidarumas atliekų tvarkymo srityje skatina socialinę sanglaudą, skatindamas kolektyvinę atsakomybę ir įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą vykdant atliekų mažinimo pastangas, perdirbimo programas ir bendruomenines iniciatyvas. Solidarumas didina bendruomenės įsitraukimą, dalyvavimą ir sąmoningumą, todėl stiprėja bendros atsakomybės ir bendrų tikslų jausmas.

·    Padeda siekiant ilgalaikio tvarumo atliekų tvarkymo praktikoje. Principu pripažįstama, kad atliekų tvarkymas yra ne tik individualus ar vietos klausimas, bet ir bendra atsakomybė, kuri peržengia geografines ribas. Skatindamas bendradarbiavimą, dalijimąsi žiniomis ir bendrų sprendimų priėmimą, solidarumas padeda sukurti veiksmingesnes ir tvaresnes atliekų tvarkymo sistemas, kurios gali spręsti didėjančio atliekų susidarymo ir besikeičiančių aplinkosaugos iššūkių problemas.

Bendrai solidarumo principas pripažįsta su atliekomis susijusių iššūkių tarpusavio ryšį ir pabrėžia kolektyvinių veiksmų, sąžiningumo ir tvarumo svarbą. Tai leidžia plėtoti visa apimančią ir atsakingą atliekų tvarkymo praktiką, kuri tausoja aplinką, skatina socialinį teisingumą ir tausoja išteklius ateities kartoms.

 

_____________________________

 

 

1 Priedas

 

Atliekų tvarkymo sutartys

 

Organizacija

Sutarties dalykas

Sutarties data

Sutarties Nr.

UAB Žalvaris

Pavojingų atliekų surinkimo iš Alytaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, jų vežimo ir sutvarkymo paslaugos

2021-09-20

Nr. 558

UAB Ecoservice projektai

Pirkimo-pardavimo sutartis

2020-03-27

Nr. 81

Pirkimo-pardavimo sutartis

2019-09-13

Nr. T.19-61 / Nr. 118

Alytaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse esančių medžio šakų smulkinimo ir susmulkintų šakų transportavimo paslaugos

2021-05-03

Nr. 241

UAB Stikloporas

Pirkimo-pardavimo sutartis

2020-03-02

Nr. 71

UAB Ekobazė

Atliekų tvarkymo sutartis

2020-11-09

Nr. e/2020-11-05/Alytaus RATC Nr. 494

Padangų atliekų tvarkymo sutartis

2021-10-12

Nr. 601

UAB Grasta

Alytaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse esančių medžio šakų smulkinimo ir susmulkintų šakų transportavimo paslaugos

2021-03-19

Nr. 121

UAB Antrinio perdirbimo grupė

Padangų atliekų tvarkymo paslaugų sutartis

2020-09-02

Nr. 336

UAB Ecovox

Sutartis dėl naudojimui skirtų atliekų vežimo

2021-03-26

Nr. 134

Medienos skiedros pirkimo/pardavimo sutartis

2021-12-29

Nr. 703

UAB Terra Recycling

Metalo laužo (juodųjų ir spalvotų metalų) pirkimo pardavimo sutartis

2016-11-03

-

________________________

 



[1] Plano rengimo laikotarpiu galiojančio LR atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos nenubrėžia aiškių funkcijų pasiskirstymo ribų tarp savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus.

[2] Įgyvendinant teisės aktų nustatyta tvarka pavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras regiono savivaldybėse vykdo tekstilės atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas.

[3] Regione veikia platus rūšiavimo centrų tinklas, kur iš gyventojų nemokamai priimamos EEĮ ir BPA. Šių atliekų kiekis MKA yra nedidelis, todėl laikomasi prielaidos, jog gyventojai jas tinkamai išrūšiuoja, todėl atskiras jų surinkimas apvažiavimo būdu būtų neefektyvus. EEĮ atveju taip pat veikia ir papildančios sistemos.

[4] 2022 m. spalio 5 d. Aplinkos apsaugos agentūra panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, todėl lentelėje pateikiama informacija apie sutartis su pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas turinčiomis gamintojų importuotojų organizacijomis.

[5] Komunalinių atliekų apibrėžimas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/851

[6] Pradėjus atskirai rinkti MA, prie MA kategorijos pradėtos priskirti biologiškai skaidžios atliekos, kurios ankstesniu laikotarpiu buvo priskiriamos kitoms atliekoms, pavyzdžiui, popieriniai rankšluosčiai, įvairios smulkios biologinės atliekos - lupenos, žievelės ir pan.

[7] Atliekant mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimus detali šių atliekų sudėtis nėra vertinama, tačiau šioms atliekoms priskiriami pelenai, sąšlavos, smėlis, higienos priemonės ir įvairios sunkiai identifikuojamos smulkios priemaišos.

[8] Laikomasi prielaidos, kad pradėjus atskirai rinkti maisto atliekas, gyventojai tinkamas kompostuoti maisto atliekas (lupenas, žieves, daržo perteklių) pradėjo mesti į MA konteinerius, o ne kompostuoti namie.

[9] 2021 metais buvo vykdyti 4 degių atliekų morfologijos tyrimai, siekiant nustatyti jose esančių pakuočių kiekį. Šie tyrimai parodė, kad į degiose atliekose yra 25-38 proc. pakuočių atliekų ir didžiąją dalį sudaro plastikinės pakuotės apie 16-23 proc. Likusią dalį daugiausiai sudaro sausi tekstilės gaminiai ir kitos lengvos degios atliekos.

[10] Likusi KA dalis pristatoma tiesiogiai į sąvartyno teritorija, t. y. nepatenka nei į MKA, nei yra surenkama pirminio rūšiavimo būdu.

[11] iki 2018 m. pabaigos, kol nebuvo pradėtas atskiras MA surinkimas, iš Alytaus regiono gyventojų, biologinio apdorojimo įrenginiuose buvo tvarkomos ne Alytaus regione susidariusios MA, kurios pagal gyventojų skaičių priskirtos Alytaus regiono savivaldybėms. Nuo 2019 m. tvarkomos tik Alytaus regione susidariusios ir surinktos MA.

[12] Duomenys apie regiono savivaldybėse susidariusias komunalines bešeimininkes atliekas prieinami nuo 2018 m.

[13] Sunkiai privažiuojamose ar labiau nutolusiose kaimiškose teritorijose kelios individualios valdos naudojasi vienu didesnės talpos pakuočių atliekų surinkimo konteineriu.

[14] Maksimalūs įrenginių technologiniai pajėgumai nustatyti remiantis prielaidomis, kad įrenginiai dirba 2 pamainomis 365 d. per metus.

[15]Didžioji dalis mechaninio apdorojimo metu iš MKA išskiriamų PA ir AŽ yra metalai.

[16]Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios organizacijos nefinansuoja iš MKA atskirtų PA ir AŽ tvarkymo.

[17] Sąlyga taip pat galioja, kai keli juridiniai asmenys naudojasi vienu konteineriu.

[18] ES lygiu atliekų tvarkymo sektoriui nustatyti tikslai ir uždaviniai, URL: https://ec.europa.eu/eurostat/web/waste/targets

[19] Rodiklio reikšmė nustatoma ir palyginama kiekvienais metais. Rodiklio santrumpos: L – PA ir AŽ kiekio susidarančio vienam gyv. pokytis (proc.) Lietuvoje, A – PA ir AŽ kiekio susidarančio vienam gyv. pokytis (proc.) Druskininkų sav.

[20] Priemonė tinkama finansuoti regioninės pažangos priemonės NR. 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ lėšomis

[21] Priemonė tinkama finansuoti pažangos priemonės NR. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų panaudojimą“ lėšomis

[22] Priemonė tinkama finansuoti regioninės pažangos priemonės NR. 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ lėšomis

[23] Priemonė tinkama finansuoti pažangos priemonės NR. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų panaudojimą“ lėšomis

[24] Rodiklio reikšmė nustatoma ir palyginama kiekvienais metais. Rodiklio santrumpos: L – PA ir AŽ kiekio susidarančio vienam gyv. pokytis (proc.) Lietuvoje, A – PA ir AŽ kiekio susidarančio vienam gyv. pokytis (proc.) Druskininkų sav.

[25] CO2 emisijos lyginant su praėjusiais metais.

[26] Vertiniame neatsižvelgiama į infliacijos poveikį išlaidoms