KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2023 m. gruodžio 21 d. Nr. TS-292
Kupiškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 28 punktu, 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, Kupiškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisykles (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. TS-283 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ su visais vėlesniais pakeitimais.
3. Paskelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Savivaldybės interneto svetainėje www.kupiskis.lt.
PATVIRTINTA
Kupiškio rajono savivaldybės tarybos
2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. TS-292
KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kupiškio rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta kapinių įrengimo, uždarymo, kapinių statuso suteikimo ir keitimo, kapinių perdavimo, kapavietės ar kolumbariumo nišos skyrimo, laidojimo, kapinių lankymo, priežiūros ir kitų su tvarkymu susijusių darbų bei paslaugų atlikimo tvarka Kupiškio rajono teritorijoje esančiose ar (ir) Savivaldybei priskirtose (perduotose) kapinėse. Šios Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, tvarkantiems kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai.
2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių tvarkymo klausimus, nenumatytus šiose Taisyklėse, bei kapinėse esančių į Kultūros vertybių registrą įrašytų saugomų kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme.
4. Žemės sklypas, kuriame yra kapinės, įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Naujos kapinės įrengiamos ir esamos plečiamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant naują plotą kapinėms, būtina patikrinti siūlomos teritorijos paminklosauginį statusą ir prireikus atlikti atitinkamus tyrimus.
6. Teritorijų planavimo dokumentai esamoms kapinėms plėsti pradedami rengti suformuotiems ir įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
KAPINIŲ SKIRSTYMAS PAGAL STATUSĄ. KAPINIŲ PERDAVIMAS
8. Kapinėms gali būti suteiktas neveikiančių, riboto laidojimo arba veikiančių kapinių statusas, išskyrus naujas kapines, kurios priskiriamos veikiančioms (ir tai nurodoma jų steigimo dokumentuose), Savivaldybės tarybos sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) teritorinio padalinio ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos suderinimą. Jeigu kapinės priskiriamos neveikiančioms dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia gauti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos suderinimą. Pakeitusi kapinių statusą, Kupiškio rajono savivaldybės taryba per 7 darbo dienas raštu informuoja Kultūros paveldo departamentą.
9. Neveikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose negali būti laidojama dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų neatitikimo. Apie kapinių priskyrimą neveikiančių statusui Savivaldybė praneša vietinėje spaudoje, informacija skelbiama kapinių informacinėje lentoje.
10. Riboto laidojimo statusas nustatomas kapinėms, kuriose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau gali būti laidojama esamose kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai į esamus kapus, praėjus ne mažiau kaip 25 metams po paskutinio palaidojimo, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke. Norint laidoti riboto laidojimo kapinėse, įrašytose į Kultūros vertybių registrą, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo.
11. Veikiančiomis kapinėmis laikomos kapinės, kuriose gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, praėjus ne mažiau kaip 25 metams po paskutinio palaidojimo, laidojama kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke.
12. Religinės bendruomenės ar bendrijos gali turėti savo konfesines (pagal išpažįstamąją tikybą) kapines arba savo teritoriją bendrose kapinėse. Tradicinėms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms kapinės ar jų dalis gali būti perduodamos sudarius žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka arba sudarius kapinių ar jų dalies tvarkymo ir (ar) laidojimo jose sutartį, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kitoms (netradicinėms) religinėms bendruomenėms ar bendrijoms konfesinės kapinės gali būti suteiktos pagal Savivaldybės su jomis sudarytą kapinių ar jų dalies tvarkymo ir (ar) laidojimo jose sutartį arba kitokia įstatymų nustatyta tvarka. Religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinį pageidavimą sudaryti kapinių perdavimo sutartį pateikia Savivaldybei. Konfesinės kapinės suteikiamos (skiriamos) ar perduodamos Savivaldybės tarybos sprendimu.
III SKYRIUS
KAPINIŲ IR KAPAVIEČIŲ PRIEŽIŪRA. KAPAVIEČIŲ SKYRIMAS
13. Kupiškio rajono teritorijoje esančių veikiančių kapinių (bendro naudojimo teritorijos ir joje esančių statinių) priežiūrą organizuoja ir lėšų priežiūrai skiria Savivaldybė. Konfesinių kapinių priežiūrą perdavimo sutartyje numatyta tvarka gali organizuoti ir finansuoti religinės bendruomenės ar bendrijos.
14. Kupiškio rajono kapinių prižiūrėtoją (juridinį asmenį) paskiria Savivaldybė. Konfesinių kapinių prižiūrėtoją gali paskirti religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu tai numatyta kapinių perdavimo sutartyje. Savivaldybė paskirtąjį konfesinių kapinių prižiūrėtoją supažindina pasirašytinai su religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Kai kapinių prižiūrėtoju religinė bendruomenė ar bendrija pagal darbo sutartį paskiria fizinį asmenį, už šiose Taisyklėse arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatytoje laidojimo ir kapinių lankymo tvarkoje nustatytų reikalavimų kapinių prižiūrėtojui laikymąsi atsakinga jį paskyrusi religinė bendruomenė ar bendrija.
15. Veikiančių kapinių prižiūrėtojas kapinėse turi palaikyti švarą ir tvarką, tvarkyti kapaviečių skyrimą, atlikti kitas šiose Taisyklėse ir sutartyje su Savivaldybės administracija, religine bendruomene ar bendrija numatytas funkcijas. Kapinių prižiūrėtojas užtikrina, kad kapinės būtų aprūpinamos vandeniu (tiekiamas iš centralizuoto vandentiekio tinklų arba vežamas cisternomis pagal nustatytą grafiką), nustatyta tvarka surenkamos ir išvežamos į sąvartyną kapinėse susidarančios atliekos.
16. Kapinėse susidarančios atliekos surenkamos ir šalinamos Savivaldybės tarybos patvirtintų Kupiškio rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka ir laikantis šių reikalavimų: atliekos surenkamos į konteinerius; konteineriai statomi kapinių projekte (plane) numatytose arba suderintose su Savivaldybės administracija vietose (prireikus įrengiamos papildomos vietos); surinktos mišriosios atliekos išvežamos į Panevėžio regioninį atliekų tvarkymo centrą (PRATC), biologiškai skaidžios atliekos – į kompostavimo aikštelę. Kapinių prižiūrėtojas privalo nuolat palaikyti švarą ir tvarką prie kapinėms aptarnauti skirtų atliekų konteinerių.
17. Kapinių želdiniai projektuojami, saugomi, prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lėšų, reikalingų želdynų ir želdinių apsaugai, tvarkymui, želdynų kūrimui ir naujų želdinių veisimui, skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2020 m. birželio 23 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-163 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės lėšų, reikalingų želdynų ir želdinių apsaugai, tvarkymui, želdynų kūrimui ir naujų želdinių veisimui, skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
18. Prie įėjimo į kapines įrengiamas informacinis stendas ar informacinė lenta, joje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialo pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis informacijos, vardai ir pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; fizinio asmens vardas ir pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.
19. Visi laidojimai, kapaviečių statiniai (pagal kapų numerius) ir jų rekonstravimo darbai registruojami Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Žurnalą pildo, saugo, suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją teikia kapinių prižiūrėtojas. Kiekvienoms kapinėms skirtas atskiras žurnalas. Jis saugomas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
20. Savivaldybei paskyrus kitą prižiūrėtoją, buvęs kapinių prižiūrėtojas jam pagal perdavimo ir priėmimo aktą perduoda visus dokumentus, susijusius su kapinių priežiūra, leidimų išdavimu, laidojimų ir kapinių statinių registravimu.
21. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kapinių prižiūrėtojas šį asmenį supažindina su Taisyklėmis arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo turi pats prižiūrėti kapavietę ar kolumbariumo nišą arba sudaryti jų priežiūros sutartį su kitais asmenimis. Atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos tvarkymo darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
22. Jeigu žurnale įrašytas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas asmuo miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui. Kapinių prižiūrėtojas pataiso atitinkamus įrašus žurnale.
23. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitus mirusiuosius leidžiama tik atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens rašytiniam sutikimui. Kai miršta atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo, jis gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
24. Tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose gali būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
25. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ir religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas. Savivaldybės vykdomoji institucija gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius. Savivaldybės vykdomoji institucija pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenis ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo datą per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikia kapinių prižiūrėtojui ir paskelbia savivaldybės interneto svetainėje, nurodydama duomenų paskelbimo datą.
26. Kapaviečių, pripažintų neprižiūrimomis, priežiūrą organizuoja Savivaldybė arba religinė bendruomenė, jeigu ji pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą.
27. Naujos kapavietės veikiančiose kapinėse skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka neatlygintinai.
28. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8x2,5) neįskaitant priėjimo takų, tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti – 1,32 kv. metro (1,10x1,20) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke gali būti išduotas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.
IV SKYRIUS
LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMAS. LAIDOJIMAS. KAPINIŲ LANKYMAS
30. Rašytinį leidimą laidoti Kupiškio rajono veikiančiose kapinėse pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintą formą Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą. Leidimas išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės.
31. Savivaldybės mero potvarkio projektą ir kitus reikiamus dokumentus, susijusius su mirusiųjų laidojimu ar palaikų perlaidojimu, rengia laidojimo leidimų išdavimą kontroliuoja ir koordinuoja Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius (toliau − Skyrius).
32. Leidimai laidoti išduodami darbo dienomis darbo valandomis, poilsio dienomis − pagal kapinių prižiūrėtojo nustatytą ir kapinių informacijos lentoje, kapines prižiūrinčios įmonės ir Savivaldybės interneto svetainėje paskelbtą laiką.
33. Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje išduodamas, kai kapavietę ar kolumbariumo nišą prižiūrintis asmuo pateikia prašymą (ar esant šio asmens rašytiniam sutikimui). Tais atvejais, kai kapavietę ar kolumbariumo nišą prižiūrintis asmuo prašymo dėl leidimo laidoti išdavimo pats pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ir pan.), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę ar kolumbariumo nišą išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę ar kolumbariumo nišą, rašytinius sutikimus.
35. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kapavietėje įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti tame pačiame kape galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui, o pakartotinai laidoti žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai negalima.
36. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti pakeisti kapavietės ribas ar neleisti jų pakeisti priima leidimą laidoti išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
37. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke išbarstomi ant žemės paviršiaus. Pelenų barstymo lauke individualūs paminklai nestatomi ir kremuotų žmogaus palaikų išbėrimo vieta nežymima. Pelenų barstymo lauką prižiūri, švarą ir tvarką jame užtikrina, kremuotų žmogaus palaikų išbarstymą organizuoja kapinių prižiūrėtojas, laikydamasis šiose Taisyklėse nurodytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
38. Laidoti žmogaus palaikus, išskyrus žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės, galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu tuo neignoruojami mirusiojo ar jo artimųjų asmenų religiniai įsitikinimai.
39. Kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami palaidoto žmogaus sutuoktinio, partnerio arba pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), jeigu jų nėra, – artimųjų giminaičių prašymu, jeigu jų nėra, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus, – Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu ir turint Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse. Jeigu kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį, prokuroras prieš ekshumavimą apie tai informuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotą instituciją. Ši institucija, įvertinusi aplinkybes, per 3 darbo dienas nurodo, kokias apsisaugojimo priemones turi naudoti asmenys, dalyvausiantys ekshumuojant ir pervežant ekshumuotus žmogaus palaikus. Ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas. Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse nereikia atkasant palaidotas urnas, perkeliant urnas iš vienos kolumbariumo nišos į kitą ir perkeliant laidojimo rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, išskyrus atvejus, kai atidaromas karstas.
40. Kasti kapo duobę (-es), statyti (rekonstruoti) kapinių statinius (paminklus, antkapius, aptvarus ir pan.) gali fiziniai asmenys, asmenys, turintys juridinį statusą, ir asmenys, vykdantys šią veiklą pagal verslo liudijimus, pateikę kapinių prižiūrėtojui tai įrodančius dokumentus ir žodžiu suderinę su kapinių prižiūrėtoju. Asmenys, atliekantys šiuos darbus, privalo nepažeisti, negadinti kitų (gretimų) kapaviečių statinių, želdinių, priėjimų, padarę pažeidimus privalo juos pašalinti ar atlyginti žalą. Kapinių prižiūrėtojas privalo kontroliuoti, kad kasant kapo duobę, statant (rekonstruojant) kapaviečių statinius būtų laikomasi šių Taisyklių reikalavimų.
41. Ekshumuojant palaikus, kai to reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, kapinių prižiūrėtojui turi būti pateikiamas vienos iš šių institucijų raštas. Atkasant kapą turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojas. Apie kapo atkasimą informuojamas kapą prižiūrintis asmuo ir pažymima žurnale.
42. Palaikai urnose gali būti laidojami kolumbariumų nišose arba kape pagal šių Taisyklių reikalavimus papildomai pateikus pažymą apie palaikų kremavimą.
43. Kai nėra mirusiųjų artimųjų, kitų asmenų ar organizacijų, galinčių organizuoti mirusiojo laidojimą ir apmokėti laidojimo išlaidas (karsto, įkapių, duobės kasimo, transporto), laidojimas organizuojamas ir išlaidos apmokamos Savivaldybė biudžeto lėšomis. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja Savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas. Vienišų ir (ar) neatpažintų mirusiųjų savivaldybės teritorijoje laidojimą organizuoja (atlieka) Savivaldybės administracijos viešojo paslaugų pirkimo konkurso būdu parinktas juridinis asmuo pagal sudarytą mokamų paslaugų sutartį su Savivaldybės administracija. Šios paslaugos atlikimą kuruoja ir kontroliuoja Skyrius. Neatpažintus žmogaus palaikus galima laidoti tik gavus raštišką prokuroro leidimą.
45. Pirmomis Kalėdų ir Velykų dienomis, Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 dieną), Naujųjų metų dieną (sausio 1 dieną) nelaidojama. Kitų valstybinių švenčių dienomis laidojama suderinus su kapinių prižiūrėtoju.
48. Konfesinių kapinių laidojimo ir lankymo tvarką gali nustatyti atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija. Religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo, jeigu sutartyje nenustatytas kitoks terminas, raštu informuoja Savivaldybės administraciją apie konfesinėms kapinėms nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką. Kol religinė bendruomenė ar bendrija nėra nustačiusi laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos ir nėra informavusi Savivaldybės, konfesinėse kapinėse laikomasi iki jų perdavimo buvusios laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos. Jeigu religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo arba per kitokį šioje sutartyje numatytą terminą raštu neinformuoja Savivaldybės apie jų nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką, konfesinėse kapinėse laikomasi Savivaldybės nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
49. Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikai laidojami (perlaidojami) Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų, palaikų vežimo transporto priemonėmis, jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, laidojimo ir perlaidojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 494 „Dėl asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikų vežimo transporto priemonėmis, jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, laidojimo ir perlaidojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
V SKYRIUS
LEIDIMO LAIDOTI KREMUOTUS ŽMOGAUS PALAIKUS NIŠOJE IŠDAVIMAS
50. Kremuotiems žmogaus palaikams laidoti laidojančio asmens (toliau – pareiškėjas) prašymu gali būti skiriama niša kolumbariume, jei yra laisvų vietų. Rašytinį leidimą laidoti kremuotus žmogaus palaikus Kupiškio miesto naujųjų civilinių kapinių kolumbariumo nišoje išduoda Savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio komunalininkas“ (toliau – Bendrovė).
51. Leidimas laidoti kremuotus žmogaus palaikus kolumbariumo nišoje (toliau – leidimas) išduodamas laidojančiam asmeniui, pateikusiam:
52. Rašytinį leidimą laidoti kremuotus žmogaus palaikus ir skirti kolumbariumo nišą registruoja Bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka.
53. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti kolumbariumo nišą, pateikia nustatytos formos prašymą Bendrovės direktoriui.
vi SKYRIUS
kolumbariumo priežiūra
58. Kolumbariumo prieigos ir sienelės turi būti tvarkingos. Atsižvelgdami į kolumbariumo vietos specifiką, pagerbdami mirusiuosius, lankytojai kolumbariume gali padėti gėlių, uždegti žvakučių.
59. Užrašai akmens plokštėje kalami (graviruojami) vienodo dydžio lietuviškomis sidabrinėmis raidėmis (išskyrus Taisyklių 60 ir 61 punktuose numatytus atvejus) „Times New Roman“ šriftu (vardas ir pavardė graviruojami didžiosiomis raidėmis), raidžių aukštis iki 4 cm, gimimo ir mirties metai nurodomi arabiškais skaitmenimis, kurių aukštis iki 2,5 cm. Šrifto dydis, priklausomai nuo teksto (mirusiojo vardo, pavardės ilgumo, simbolių skaičiaus) ir kolumbariumo nišoje laikomų urnų skaičiaus, gali būti mažinamas.
60. Tuo atveju, jei mirusio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose vardas ir pavardė buvo įrašyti kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, pareiškėjo prašymu mirusio asmens vardas įrašomas tokiais pačiais rašmenimis.
61. Tuo atveju, jei mirusio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose vardas ir pavardė buvo įrašyti kita kalba, ne lotyniško pagrindo rašmenimis, pareiškėjo prašymu mirusio asmens vardas gali būti įrašomas tokiais pačiais rašmenimis, jei tai įmanoma, atsižvelgiant į teksto iškalimo (graviravimo) ypatumus. Tokiu atveju prašyme dėl užrašo iškalimo (graviravimo) turi būti nurodomi aiškūs ir įskaitomi simboliai, kurie turi būti užrašyti.
62. Pareiškėjo prašymu akmens plokštėje galima pavaizduoti tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų (pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą) religinius tikėjimo simbolius (pvz.: kryžių, Dovydo žvaigždę ir pan.). Religinio tikėjimo simbolis kalamas (graviruojamas) ne aukštesnis kaip 10 cm. Pageidavimą dėl religinio simbolio pavaizdavimo pareiškėjas pateikia kartu su prašymu dėl užrašo iškalimo (graviravimo) akmens plokštėje.
63. Įrašus ant kolumbariumo nišos akmens plokštės organizuoja pareiškėjas. Pareiškėjas pateikia Bendrovei prašymą dėl akmens plokštės išdavimo užrašui iškalti (graviruoti) ir užrašų akmens plokštėje iškalimo (graviravimo) pavyzdį (toliau – pavyzdys) (2 priedas). Pateiktą pavyzdį suderina Bendrovės darbuotojas, atsakingas už kolumbariumo priežiūrą.
64. Kol bus iškaltas (išgraviruotas) užrašas akmens plokštėje, Bendrovė uždeda laikinąją plokštę su nišoje palaidoto asmens duomenimis, t. y. vardu, pavarde, gimimo ir mirties metais.
65. Užrašai akmens plokštėje privalo būti iškalti (išgraviruoti) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo leidimo išdavimo pareiškėjui dienos.
66. Iškaltos (išgraviruotos) akmens plokštės tvirtinimą organizuoja Bendrovės darbuotojas, atsakingas už kolumbariumo priežiūrą, dalyvaujant pareiškėjui.
67. Užrašo akmens plokštėje koregavimas (keitimas, naikinimas) visais atvejais apmokamas pareiškėjo lėšomis.
68. Draudžiama prie sienelių, pagrindo ar kitose vietose tvirtinti objektus (vazas, gėles ir pan.). Taip pat draudžiama gadinti akmens plokštę, t. y. kalti, klijuoti ar kitaip tvirtinti (nuotraukas, atvaizdus, užrašus ir pan.). Pagerbdami mirusiuosius lankytojai gėles ir žvakes gali dėti tik ant lentynėlės, esančios prie nišos.
69. Artimųjų prašymu išvežus urnas iš kolumbariumo nišos ir palikus nišą laisvą, atlaisvinta kolumbariumo niša skiriama kitiems asmenims bendra tvarka.
70. Norėdamas išimti bent vieną urną, pareiškėjas prieš 5 darbo dienas raštu informuoja Bendrovę. Bendrovės darbuotojas, atsakingas už kolumbariumo priežiūrą, dalyvaujant pareiškėjui, atidaro nišą ir grąžina urną pareiškėjui. Bendrovės darbuotojas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale užfiksuoja urnos grąžinimo faktą, nurodydamas datą ir asmenį, kuriam ji grąžinta. Atsiimtą urną pareiškėjas įsipareigoja laikyti ar perlaidoti pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą.
71. Kolumbariumo nišos numeruojamos vertikaliai nuo viršaus į apačią. Pirmumo tvarka užpildomos atsilaisvinusios nišos.
73. Laidojimas kolumbariumo nišoje registruojamas atskirame laidojimo registravimo žurnale. Žurnalą pildo, saugo, suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją teikia Bendrovės paskirtas darbuotojas.
74. Jeigu asmuo įrašytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale atsakingu už kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (ė) arba (ir) kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti Bendrovei nurodydami keistinus už kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens duomenis.
VII SKYRIUS
KAPINIŲ STATINIAI. ĮVAŽIAVIMAS TRANSPORTO PRIEMONĖMIS Į KAPINIŲ TERITORIJĄ
76. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams (toliau šiame punkte – kiti kapavietės objektai), įrengiami vadovaujantis šių taisyklių, savivaldybės teritorijos kapinių, kuriose numatoma įrengti kitus kapavietės objektus, tvarkymo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis. Statant ir (ar) rekonstruojant statinius kapavietėje, įrengiant kitus kapavietės objektus, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, o šis žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas.
77. Asmenų ar organizacijų prižiūrimose kapavietėse pastatyti statiniai yra jų nuosavybė. Už statinių priežiūrą, jų būklę atsakingi statinių savininkai.
78. Kapaviečių ir (ar) kapinių statinius statantys, rekonstruojantys asmenys visas šių darbų vykdymo metu susidariusias atliekas (nugriautus, išardytus senus statinius, statinių ir statybinių gaminių nuolaužas, nepanaudotas statybines medžiagas ir pan.) privalo sutvarkyti pagal susitarimą su atliekų tvarkytoju.
79. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo. Taikomi kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse apribojimai ir papildomi reikalavimai:
79.1. nauji kapo paminklai ir antkapiai gali būti statomi, jeigu jų nebuvo visai ar jie buvo laikini, jeigu seni susidėvi ar pripažįstami sukeliančiais avarijos grėsmę;
79.2. nauji statiniai gali būti statomi laikantis šių reikalavimų:
79.2.3. jeigu kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 m aukščio atraminę sienelę (išskirtiniais atvejais dėl reljefo ypatumų atraminė sienelė gali būti aukštesnė);
80. Kapinėse esantys statiniai prižiūrimi pagal Statybos įstatyme nustatytą statinių naudojimo ir priežiūros tvarką.
82. Į kapinių teritoriją leidžiama įvažiuoti: specialiosioms transporto priemonėms; kapinių priežiūros darbus atliekančių subjektų transporto priemonėms; transporto priemonėms, kurias vairuoja Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę turintis vairuotojas, ar vežančioms neįgalų (-ius) asmenį (-is); transporto priemonėms, laidojimo procesijos metu įvežančioms palaikus (karstuose ar urnose); transporto priemonėms, įvežančioms paminklus, statybinius gaminius ir medžiagas, skirtas kapaviečių statiniams statyti, įrengti, kapavietėms sutvarkyti (pertvarkyti). Įvažiavus į kapinių teritoriją, privaloma laikytis tvarkos, saugoti kapinių ir kapaviečių infrastruktūrą, neužstatyti privažiavimo kelių, nestatyti transporto priemonių ant žaliųjų plotų. Už padarytus pažeidimus atsako ir žalą atlygina transporto priemonės savininkas ar naudotojas.
VIII SKYRIUS
DRAUDIMAI KAPINIŲ TERITORIJOJE
84. Kapinių teritorijoje draudžiama bet kokio pobūdžio reklama (išorinė vaizdinė komercinė ar nekomercinė, socialinė, politinė ir kt.), draudžiama klijuoti ar kitaip tvirtinti bet kokio turinio skelbimus, kitokią informaciją ant kapinių ir kapaviečių statinių, įrenginių, medžių, stulpų, tvorų ir ant kitų kapinių teritorijoje esančių objektų ar vietų.
85. Kapinių teritorijos prieigose reklama gali būti įrengiama (pateikiama) pagal galiojančias ir Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Kupiškio rajono išorinės vaizdinės reklamos taisykles.
86. Kapinėse draudžiama: važinėti bet kokiu transportu, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 82 punkte, važinėti riedučiais, riedlentėmis, žaisti bet kokius žaidimus, ganyti gyvulius, vaikščioti su gyvūnais (ar juos vedžioti), savavališkai bendro naudojimo vietose sodinti želdinius (medžius ir krūmus), genėti, kirsti medžius ar kitaip pertvarkyti saugotinus želdinius, niokoti medžius, krūmus, vejas ir gėlynus, statyti, rekonstruoti, išvežti kapaviečių statinius neinformavus prižiūrėtojo, statyti suolus ar kitus statinius (įrenginius) už turimos kapavietės ribų, savavališkai, nesuderinus su kapinių prižiūrėtoju ir gretimų kapaviečių savininkais (prižiūrėtojais) keisti takų tarp kapaviečių plotį, priėjimo prie kapaviečių takų dangą (kloti trinkeles ar kitaip rekonstruoti), šiukšlinti, skinti ar imti gėles, kitus daiktus nuo kapaviečių, gadinti (bet kaip pažeisti, ištepti ir pan.) kapinių ir kapaviečių statinius, deginti šiukšles ar dėti (pilti) jas ne tam skirtoje vietoje, laikyti statybines ar kitas medžiagas ir daiktus, trikdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką.
IX SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
87. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės), partnerio (ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų kapinių žurnale neišlikę, turi:
87.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišlikę duomenų apie kapą;
88. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
89. Apie savivaldybės vykdomosios institucijos sudarytos komisijos priimtą sprendimą savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas). Apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę (kapą) konfesinėse kapinėse savivaldybės vykdomoji institucija papildomai raštu informuoja atitinkamą religinę bendruomenę ar bendriją; jeigu kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, – Kultūros paveldo departamentą.
X SKYRIUS
KAPINIŲ PANAIKINIMAS
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
91. Esant paklausai, prie kapinių gali būti organizuojama gėlių, juodžemio, žvakučių prekyba ir kapaviečių tvarkymo inventoriaus (kastuvų, grėblių, kibirų ir kt.) nuoma.
92. Prekiauti gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys Savivaldybės administracijos išduotą leidimą prekiauti ir teikti paslaugas Kupiškio rajono viešosiose vietose.
93. Kapines prižiūrintis juridinis asmuo (kapinių prižiūrėtojas) privalo pateikti Savivaldybės administracijai metinę ataskaitą apie išduotus leidimus laidoti (perlaidoti), apie galimus laidojimus (galimybę formuoti naujas kapavietes). Ataskaita turi būti pateikta per 15 darbo dienų pasibaigus kalendoriniams metams.
XII SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
Kupiškio rajono savivaldybės kapinių
tvarkymo taisyklių
1 priedas
(Prašymo formos pavyzdys)
|
|
(laidojančio asmens vardas, pavardė)
|
|
(adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas)
Uždarajai akcinei bendrovei „Kupiškio komunalininkas“
PRAŠYMAS
DĖL LEIDIMO LAIDOTI KREMUOTUS ŽMOGAUS PALAIKUS IŠDAVIMO IR VIETOS KOLUMBARIUMO NIŠOJE SKYRIMO
____________
(data)
________________________________
(surašymo vieta)
| Prašau leisti laidoti..........................................................................................................................: (nurodyti mirusio asmens vardą ir pavardę) ☐ prašoma laidoti kolumbariumo naujoje nišoje. ☐ prašoma laidoti kolumbariumo jau įsigytoje nišoje. Nišos Nr. ..... |
|
|
(nurodyti už kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens vardą ir pavardę, adresą, telefono numerį, jeigu prašoma išduoti leidimą laidoti kolumbariumo nišoje, kurioje jau yra palaidoti mirusio asmens palaikai)
PRIDEDAMA:
1. Asmens mirtį patvirtinantis dokumentas.
2. Žmogaus palaikų kremavimo dokumentai, ___ lapas (-ų).
3. Kiti dokumentai, jeigu reikalingi.
Įsipareigoju laikytis Tvarkos apraše nustatytų kolumbariumo nišos priežiūros reikalavimų, raštu informuoti uždarąją akcinę bendrovę „Kupiškio komunalininkas“ apie pasikeitusius už kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens kontaktinius duomenis.
Prašymą pateikė
__________________________ __________________ ________________________
(už kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas asmuo) (parašas) (vardas ir pavardė)
Prašymą priėmė
________________________________ ___________________ _______________________
(prašymą priėmusio asmens pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)
