LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL AGROCHEMINIŲ DIRVOŽEMIO SAVYBIŲ TYRIMŲ 2016–2020 METAIS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2015 m. gegužės 11 d. Nr. 3D-373

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 34 straipsnio nuostatomis:  

1.  T v i r t i n u Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų 2016–2020 metais programą (pridedama).

2.  P a v e d u  Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės ir Žemės ir išteklių politikos departamentams organizuoti šiuo įsakymu patvirtintos programos ir nurodytų priemonių vykdymą.

 

 

 

Žemės ūkio ministrė                                                                                               Virginija Baltraitienė

 


 

 

Spustelėkite čia, jei norite įvesti tekstą.

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro

2015 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. 3D-373

 

 

AGROCHEMINIŲ DIRVOŽEMIO SAVYBIŲ TYRIMŲ 2016–2020 METAIS PROGRAMA

 

I.          BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų 2016–2020 metais programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Valstybine aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“, Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 „Dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo“, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos“, Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1128 „Dėl Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) taisyklių patvirtinimo“, Vandenų taršos dėl žemės ūkio veiklos poveikio mažinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. D1-490/3D-391 „Dėl Vandenų taršos dėl žemės ūkio veiklos poveikio mažinimo programos patvirtinimo“, atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos programų priemonėms įgyvendinti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-314 „Dėl Žemės ūkio ministerijos programų priemonėms įgyvendinti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas.

2. Programos įgyvendinimo laikotarpis – 2016–2020 metai.

3. Programą įgyvendinanti institucija – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.

4. Šioje programoje vartojamos sąvokos:

4.1. Agrocheminės dirvožemio savybės – dirvožemio savybės, apibūdinamos jame esančių augalų įsisavinamų cheminių elementų ir jų junginių, organinių medžiagų kiekiu (azotingumas, boringumas, fosforingumas, humusingumas ir kt.), rūgštumas ir kitos dirvožemio savybės, darančios poveikį augalams, derlingumui, aplinkai.

4.2. Agrocheminių dirvožemio savybių duomenų bazė – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 34 straipsnyje numatytos žemės informacinės sistemos dalis, apimanti šalies žemės ūkio naudmenų agrocheminių dirvožemio savybių tyrimus, jų skaitmeninę išraišką georeferencinių duomenų bazėje GDB10LT, periodišką duomenų atnaujinimą ir šios informacijos teikimą jos vartotojams.

4.3. Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimas – armens ėminių tyrimas, kurio rezultatas – parengta skaitmeninė kartografinė medžiaga su nustatytais dirvožemio ėmimo vietos, dirvožemio kontūro ir (arba) panašias savybes turinčio vertinamo sklypo vidutiniais agrocheminių savybių rodikliais.

4.4. Dirvožemis – viršutinis purusis Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršinėse uolienose, veikiamose vandens, oro, gyvųjų organizmų, ir gebantis duoti augalų derlių.

4.5. Dirvožemio armuo – viršutinis dirbamosios žemės sluoksnis, daugiausia tamsios spalvos, kuriame yra daugiau organinių ir maisto medžiagų negu podirvyje.

II. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

5. Programos tikslas – užtikrinti informacijos kaupimo tęstinumą toliau plėtojant, tobulinant ir pildant 2007 metais pradėtą rengti Agrocheminių dirvožemio savybių duomenų bazę (toliau – DirvAgroch_DB10LT) apie šalies žemės ūkio naudmenų agrochemines dirvožemio savybes, jų kaitą atskiruose regionuose, skirtą strateginėms bei ūkinėms valstybės, savivaldybių bei žemdirbių reikmėms. Ši duomenų bazė vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 34 straipsnio nuostatomis yra sudėtinė Lietuvos Respublikos žemės informacinės sistemos dalis.

6. DirvAgroch_DB10LT naudojama vartotojų, norint įvertinti pH, judriojo fosforo ar judriojo kalio kiekį dirvožemyje bet kuriame šalies žemės ūkio naudmenų plote M 1:10000, ir yra įdėta į tinklalapį www.zis.lt. Ši duomenų bazė taip pat yra sudedamoji Žemės našumo vertinimo duomenų bazės ŽNB_DB10LT dalis.

7. Programos uždaviniai:

7.1. kasmet nenutrūkstama seka vykdyti agrocheminius dirvožemio tyrimus nustatant pH (rūgštumo), judriojo fosforo, judriojo kalio, mineralinio azoto, mineralinės sieros ir kitų cheminių elementų kiekį pagal Programos ir jos įgyvendinimo priemones ir gautus tyrimų rezultatus kaupti DirvAgroch_DB10LT;

7.2. pavasarį ir rudenį vykdyti dirvožemio mineralinio azoto ir mineralinės sieros stebėsenos tyrimus ir gautą medžiagą panaudoti nitratų taršai išaiškinti, o žemdirbiams rekomenduoti einamųjų metų azoto ir sieros trąšų normas augalams tręšti;

7.3. nuolat teikti atnaujinamą informaciją apie šalies žemės ūkio naudmenų agrochemines dirvožemio savybes, jų kitimo dėsningumus (rūgštėjimą, dirvožemio degradavimą, augalams svarbiausiųjų maisto medžiagų pokyčius) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Valstybiniam žemės fondui, paskirtam Žemės našumo vertinimo duomenų bazės tvarkytoju 2007 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-359 „Dėl žemės našumo vertinimo atnaujinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ministerija), savivaldybėms, žemės ūkio veiklos subjektams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

8. Programos įgyvendinimas susideda iš šių dalių:

8.1. agrocheminių dirvožemio savybių (pH, judriojo fosforo ir kalio) stebėsenos šalies žemės ūkio naudmenose;

8.2. mineralinio azoto ir mineralinės sieros dirvožemyje pokyčių stebėsenos;

8.3. humuso (organinės anglies), judriojo kalcio, judriojo magnio, judriojo aliuminio, judriųjų mikroelementų (B, Zn, Mn, Cu, Fe, Mo, Co), sunkiųjų metalų (Cd, Cr, Ni, Pb, As), mainų katijonų stebėsenos;

8.4. DirvAgDirvAgroch_DB10LT atnaujinimo pagal naujus tyrimus.

9. Agrocheminių dirvožemio savybių (pH, judriojo fosforo ir kalio) stebėsena šalies žemės ūkio naudmenose:

9.1. kasmetiniai agrocheminių dirvožemio tyrimų darbai 40 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų plote, kurie tiek metodine dalimi, tiek darbų apimtimi bei eiliškumu bus nuo 2007 m. atliktų bei vykdomų tyrimų tąsa. Parinkti tyrimams plotai bus tipingi šalies konkrečios zonos dirvožemiams, o ėminiai imami iš dirvožemio ariamojo sluoksnio ir juose nustatomas pH (rūgštumas), judriojo fosforo ir judriojo kalio kiekis;

9.2. vasaros sezono metu dirvožemio ėminiai imami iš tiriamojo ploto, rudens ir žiemos laikotarpiu surinkti ėminiai tiriami laboratorijoje, ateinančiais metais gauti duomenys perkeliami į DirvAgroch_DB10LT ir rengiama ataskaita bei rekomendacijos apie agrocheminių dirvožemio savybių kitimą tirtuose plotuose;

9.3. agrocheminių dirvožemio savybių kitimo dėsningumams išaiškinti naudojama tirtame plote ankstesnių šalies dirvožemio agrocheminių tyrimų medžiaga.

10. Mineralinio azoto ir mineralinės sieros dirvožemyje pokyčių stebėsenos darbai:

10.1. žemės ūkio naudmenose pavasarį ir rudenį mineralinio azoto ir mineralinės sieros kiekio dirvožemio 0–30, 31–60 ir 61–90 cm sluoksniuose nustatymas;

10.2. operatyvus informacijos apie dirvožemyje esamą mineralinio azoto ir mineralinės sieros kiekius, žemės ūkio augalų tręšimą azotu ir taršos mažinimą teikimas ministerijai, savivaldybių žemės ūkio skyriams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams;

10.3. mineralinio azoto daugiamečių duomenų įvertinimas dirvožemio 0–30, 31–60 ir 61–90 cm sluoksniuose tręšimo azotu rekomendacijų ir priemonių vandenų taršai azotu mažinimo tikslais.

11. Humuso (organinės anglies), judriojo kalcio, judriojo magnio, judriojo aliuminio, judriųjų mikroelementų (B, Zn, Mn, Cu, Fe, Mo, Co), sunkiųjų metalų (Cd, Cr, Ni, Pb, As), mainų katijonų stebėsenos darbai:

11.1. vasaros sezono metu žemės ūkio naudmenose dirvožemio ėminių paėmimas tipinguose dirvožemiuose 2×2 m dydžio aikštelėse, taikant po 4–6 aikšteles vienai savivaldybei;

11.2. rudens ir žiemos laikotarpiu surinktų ėminių tyrimas laboratorijoje, o ateinančiais metais gautų duomenų perkėlimas į DirvAgroch_DB10LT;

11.3. 2020 m. stebėsenos duomenų iš 120 aikštelių apibendrinimas, pateikiant ministerijai ataskaitą apie šių rodiklių pasiskirstymą šalies žemės ūkio naudmenose.

12. DirvAgroch_DB10LT atnaujinimas pagal naujus tyrimus:

12.1. kitais metais po agrocheminių dirvožemio savybių (pH, judriojo fosforo ir kalio), tirtų savivaldybių žemės ūkio naudmenose, stebėsenos išsamus DirvAgroch_DB10LT bazės atnaujinimas;

12.2. skaitmeniniame žemėlapyje M1:10000 esamų pH, judriojo fosforo ir kalio vertinimo grupių ir jų ribų patikslinimas remiantis agrocheminių dirvožemio savybių stebėsenos gautais dėsningumais.

IV. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO KRITERIJAI

13. Atliekant agrocheminių dirvožemio savybių stebėsenos tyrimus bus nustatoma:

13.1. pH (rūgštumas) 1M KCl ištraukoje;

13.2. judriojo fosforo kiekis Egnerio-Rimo-Domingo (A-L) metodu;

13.3. judriojo kalio kiekis Egnerio-Rimo-Domingo (A-L) metodu.

14. Atliekant agrocheminių dirvožemio savybių tyrimus žemės ėminiai bus imami iš savivaldybių žemės ūkio naudmenų (vienoje savivaldybėje iš 7–12 tūkst. ha ploto tam regionui būdingų dirvožemių). Vienas jungtinis dirvožemio ėminys bus imamas iš vyraujančios dirvožemio atmainos 0–20 cm gylio 15–20 vietų, vidutiniškai 2–5 ha plote. Šiuose ėminiuose bus nustatoma dirvožemio pH, judriojo fosforo ir judriojo kalio kiekis. Dirvožemio ėminių paėmimo vietų koordinatės bus pateiktos LKS 94 koordinačių sistemoje, t. y. dirvožemio ėminių paėmimo vietos bus erdviškai orientuotos su užpildyta dirvožemio pH, judriojo fosforo ir judriojo kalio kiekio informacija.

15. Atliekant mineralinio azoto dirvožemyje pokyčių stebėsenos tyrimus mineralinis azotas (N-NO3+N-NH4) bus nustatomas 1M KCl ištraukoje iš 0–30, 31–60 cm, trečdalyje aikštelių – iš 61–90 cm gylio dirvožemio sluoksnių kiekvienam Lietuvos regionui tipinguose dirvožemiuose. Apie 200 ha plote 50 objektų bus išdėstyta 20x20 m dydžio nuo trijų iki septynių aikštelių. Iš viso bus ne mažiau kaip 260 aikštelių, o metinis ėminių skaičius, skaičiuojant pavasario ir rudens ėminių paėmimą, sudarys 1600 vnt. Ėminių ėmimo vietų koordinatės bus pateiktos LKS 94 koordinačių sistemoje, t. y. dirvožemio ėminių paėmimo vietos bus erdviškai orientuotos su užpildyta nitratinio ir amoniakinio azoto atributine informacija. Vienas dirvožemio ėminys kiekvienoje tyrimų aikštelėje bus paimtas 4–6 zondo dūriais. Kalendoriniais metais tyrimai bus atliekami du kartus: balandžio ir spalio–lapkričio mėnesiais.

16. Dalyje dirvožemio ėminių, skirtų mineralinio azoto kiekio tyrimams, toje pačioje 1M KCl ištraukoje bus nustatytas mineralinės sieros (S-SO4) kiekis. Mineralinės sieros kiekis kalendoriniais metais bus tiriamas du kartus: balandžio ir spalio–lapkričio mėnesiais. Per metus bus atlikta 800 mineralinės sieros analizių.

17. Gauti mineralinio azoto ir mineralinės sieros dirvožemyje kiekiai bus vertinami atsižvelgiant į atskirus regionus, dirvožemio rūšis, metus, auginamus žemės ūkio augalus, ūkininkavimo intensyvumą, dirvožemio sluoksnių gylį.

18. Surinkti dirvožemio ėminiai humuso (organinės anglies), judriojo kalcio, magnio, aliuminio, judriųjų mikroelementų (B, Zn, Mn, Cu, Fe, Mo, Co), sunkiųjų metalų (Cd, Cr, Ni, Pb, As), mainų katijonų  nustatymui sudarys ne mažiau kaip 5 l tūrio ir jie po tyrimų bus saugomi 20 metų. Prireikus šiuose ėminiuose gali būti nustatomi kiti cheminiai elementai ar kiti agrocheminiai rodikliai. Šiuose dirvožemio ėminiuose gali būti atliekami metodiniai darbai nustatant tiriamą cheminį elementą keliais tyrimų metodais. Dirvožemio ėminių paėmimo vietų koordinatės bus pateiktos LKS 94 koordinačių sistemoje.

19. Humusas (organinė anglis) bus nustatomas pagal ISO 10694:1995; judrusis kalcis ir judrusis magnis – LVP D-13:2011; judrusis aliuminis – 1 M kalio chlorido ištraukoje; sunkieji metalai kadmis (Cd), chromas (Cr), nikelis (Ni), švinas (Pb), arsenas (As) – ISO 22036:2008 ir ISO 11047:1995; mainų katijonai (K, Mg, Ca, Na) – 1 M amonio acetato ištraukoje; judrieji mikroelementai: boras (B) – SVP D-19:2012, cinkas (Zn) – SVP D-14:2012, manganas (Mn) – SVP D-14:2012, varis (Cu) – LVP D-16:2012, kobaltas (Co) – SVP D-18:2012, geležis (Fe) – LVP D-16:2012, molibdenas (Mo) – LVP D-15:2012.

20. DirvAgroch_DB10LT atributinę informaciją sudarys žemės ūkio naudmenų agrocheminių dirvožemio savybių informacija – pH, judriojo fosforo, judriojo kalio vertinimo grupės, sudarytos pagal žemės našumo vertinimo metodikos 21 straipsnio 2, 3, 4 lenteles, ir mineralinio azoto, mineralinės sieros kiekiai dirvožemyje. DirvAgroch_DB10LT grafinę informaciją sudarys: pH, judriojo fosforo, judriojo kalio duomenims – DirvDB10LT grafiniai poligonai, o mineralinio azoto, mineralinės sieros duomenims – taškai pagal ėminio geografinę padėtį. Galimybė pasinaudoti šia informacija elektroninio ryšio priemonėmis leis žemdirbiams spręsti apie reikiamas naudoti dirvožemių kultūrinimo bei tręšimo priemones, išskirti rūgščius ir kalkintinus plotus, o kitoms institucijoms – vertinti žemės našumą, nustatyti aplinkos taršą, rengti žemės ūkio ir kaimo plėtros strategines programas, nustatyti mažiau palankias ūkininkauti vietoves ir kt.

V. NUMATOMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

21. Įgyvendinus Programą, bus papildyta ir atnaujinta DirvAgroch_DB10LT apie šalies žemės ūkio naudmenų agrochemines dirvožemio savybes, kurią bus galima naudoti:

21.1. žemės informacinei sistemai;

21.2. žemės našumui vertinti ir atnaujinti;

21.3. žemės ūkio veiklos subjektams informuoti apie jų naudojamų laukų agrochemines dirvožemių savybes ir jų kaitą;

21.4. žemės ūkio konsultavimo tarnyboms, universitetams ir kitoms žemės ūkio mokymo įstaigoms;

21.5. projektavimo organizacijoms, savivaldybėms ir kitoms institucijoms, planuojančioms žemės fondo naudojimą;

21.6. žemės išteklių naudojimo stebėseną vykdančioms institucijoms.

22. Atliekami šioje Programoje numatyti darbai leis įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas, įpareigojančias žemės naudotojus racionaliai naudoti ir tausoti žemę, įgyvendinti dirvožemio apsaugos nuo nualinimo priemones, Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos, Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, Vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos, Žemės našumo vertinimo duomenų bazės kūrimo ir duomenų atnaujinimo programos nuostatas.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

23. Programa vykdoma iš bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų.

24. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras užtikrina šiai Programai vykdyti skirtų lėšų naudojimą pagal paskirtį.

25. Lėšų naudojimas nurodytas Programos priede.

26. Lėšos šiai Programai įgyvendinti skiriamos sudarant sutartį tarp ministerijos ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, kurioje reglamentuojama lėšų pervedimo, panaudojimo ir atsiskaitymo tvarka.

27. Už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.

28. Numatytų darbų patikrą vietoje ir lėšų panaudojimo tikslingumą vertina ministerija.

 

____________________________________