isgyaz13

                                                                                                                           

PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAKRUOJO LIGONINĖS 2017 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO PATVIRTINIMO

 

2018 m. balandžio 26 d. Nr. T-

Pakruojis

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 5 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 10 punktu, atsižvelgdama į viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės 2018 m. balandžio 10 d. raštą Nr. S-94 ,,Dėl Viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“, Pakruojo rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinį (pridedama).

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                  Saulius Gegieckas                                                                              

 

 

 

 

 

 

 

                                                                                                                                                                                                                                               PATVIRTINTA

                                                                                       Pakruojo rajono savivaldybės tarybos

                                                                                      2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-108

 

SPRENDIMO PROJEKTO „DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAKRUOJO LIGONINĖS

2017 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO PATVIRTINIMO“

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

2018 m. kovo 14 d.

Pakruojis

 

I. BENDROJI DALIS

 

Viešoji įstaiga Pakruojo ligoninė pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytą nomenklatūrą yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš Pakruojo rajono savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno siekianti įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais.

Įstaiga savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, Sveikatos priežiūros įstaigų, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo ir kt. įstatymais bei teisės norminiais aktais, o taip pat įstatais.

Įstaiga yra juridinis asmuo, ne pelno siekianti viešoji įstaiga, turinti ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, firminį ženklą, sąskaitas banke. Įstaigos buveinė yra L. Giros g. 3, Pakruojis. Įstaiga yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles atsako savo turtu. Ūkiniai metai sutampa su kalendoriniais. Įstaigos veikla neterminuota. Įstaigos kodas 168061612. Įstaiga įregistruota 1997 m. spalio 8 dieną.

Banko rekvizitai:

A. s. LT09 4010 0456 0007 0083 Luminor Bank AB.

Vidutinis sąrašinis dirbančiųjų skaičius 191 dirbantysis. Vidutinis  dirbančiųjų atlyginimas - 536,00 €.

Patvirtinti etatai:

 

Eil. Nr.

Darbuotojų pareigybės

Etatų skaičius

2017-01-01

Etatų skaičius

2017-12-31

Pokytis +/-

1.

Gydytojai ir specialistai su aukštuoju išsilavinimu

54,60

54,60

 

2.

Slaugytojai

79,85

78,35

-1,5

3.

Sanitarai, slaugytojo padėjėjai

28,25

29,25

+1,0

4.

Kitas aptarnaujantis personalas

9,75

9,75

 

5.

Ūkinis aptarnaujantis personalas

16,75

16,75

 

6.

Iš viso:

189,20

188,70

-0,5

 

T. sk. laisvi etatai

 

 

 

 

 

 

 

17,35

gydytojų-15,60,

biologo-0,5,

direktoriaus pavaduotojo medicinai-0,75,

logoterapeuto-0,5.

 

17,475

gydytojų-15,60,

biologo-0,5,

direktoriaus pavaduotojo medicinai-0,75,

logoterapeuto-0,5.

 

 

 

+0,125

Pagrindinis įstaigos tikslas (veikla) – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, mažinti jų sergamumą, kokybiškai bei kvalifikuotai teikti paslaugas, racionaliai panaudojant turimus resursus.

Ligoninės lėšų šaltiniai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos (PSDF), pajamos už teikiamas mokamas paslaugas, gauta parama, gautos finansavimo sumos ir kitos teisėtai gautos lėšos.

Ataskaitinis laikotarpis nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31.

Ataskaitiniu laikotarpiu už įstaigos veiklą buvo atsakingi įstaigos direktorius Vygantas Sudaris ir vyriausioji buhalterė Salomėja Nainienė.

Ataskaitiniais metais iš Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto gauta sveikatos programoms lėšų:

a) tuberkuliozės programai – 700,00 €;

c) medicininės aparatūros pirkimui – 11 604 €;

d) gydytojams chirurgams skubiai pagalbai išlaikyti – 40 900,00 €.

Iš viso: 53 204,00 €.

Įstaiga dalyvauja “E. sveikatos paslaugų plėtra Šiaulių regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ projekte. Šiam projektui įgyvendinti per 2017 m. sunaudota 4 428,84 € sąnaudų.

Įstaiga dalyvauja LAAIF-P-32 (2015/1) projekte „Viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės medicininių atliekų nukenksminimo įrenginio įsigijimas.“ Šiam projektui per ataskaitinį laikotarpį gauta – 40 597,92 € .

VšĮ Pakruojo ligoninėje 2017 m. gruodžio 31 d. veikia šie skyriai:

Vidaus ligų skyrius – 21 lova;

Vaikų ligų skyrius – 9 lovos;

Dienos chirurgijos-reanimacijos  skyrius –1 lova;

Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius – 48 lovos.

Iš viso: 79 lovos.

2017 metų pabaigoje įstaigos turtas sudarė 813 857,17 €: iš jų ilgalaikis turtas –  451 711,57 €, trumpalaikis turtas – 362 145,60 €, nuosavybė sudarė – 5 560,84 €, dalininkų nuosavybė – 71 006,72 €, finansavimo sumos  – 232 117,51 €, o skolinta nuosavybė – 516 293,78 €.

Per ataskaitinį laikotarpį dalininkų nuosavybė nesikeitė.

2017 metais uždirbta – 2 138 273,38 € pajamų, sunaudota sąnaudų už  2 169 931,94 €, skirtumas -31 658,56 € deficitas. Deficito susidarymo priežastis – negauta 9 100,00 €. Priėmimo- skubios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų teikimui gydytojų chirurgų atlyginimams iš Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto, per  ataskaitinį laikotarpį išaugo nepanaudotų kasmetinių atostogų rezervas 11 987,46 €, minimalios mėnesinės algos didinimui  nuo 2016 m. per 2017 m reikėjo apie 23 000,00 €, kurių didinimui papildomai lėšų negauta.

 

II. APSKAITOS POLITIKA

 

Nuo 2010 metų sausio 1 d. apskaita tvarkoma pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės standartus (VSAFAS).

Tvarkant įstaigos buhalterinę apskaitą taip pat vadovaujamasi šiais teisės aktais:

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymu Nr.IX-574;

Lietuvos Respublikos 2007-06-26 viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu Nr.X-1212;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719, bei 2008-04-17 Vyriausybės nutarimo Nr. 370 redakcija „ Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-19 nutarimu Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo“;

Ligoninės vadovo 2015-12-31 įsakymu Nr.V-249 patvirtinta apskaitos politika;

Kitais buhalterinę apskaitą Lietuvos Respublikoje  reglamentuojančiais teisės aktais.

Įstaigos finansinė rizika valdoma vykdant apskaitos kontrolės procedūras, kurios nustatytos VSAFAS.

Ligoninė sudaro žemesniojo lygio finansinių ataskaitų rinkinį, kurį sudaro šios ataskaitos:

 

- Finansinės būklės ataskaita;

- Veiklos rezultatų ataskaita;

- Pinigų srautų ataskaita;

- Grynojo turto pokyčių ataskaita;

- Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.

 

Buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis šiais privalomais apskaitos principais:

 subjekto;

 veiklos tęstinumo;

 periodiškumo;

 pastovumo;

 piniginio mato;

 kaupimo;

 palyginimo;

 atsargumo;

 neutralumo;

 turinio viršenybės prieš formą.

Subjekto principas reiškia, kad įstaiga laikoma apskaitos vienetu: atskirai tvarko apskaitą, sudaro ir teikia atskirus finansinių ataskaitų rinkinius. Įstaigos apskaitoje registruojamas tik jos nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. Turtas, valdomas ir naudojamas kitomis teisėmis, registruojamas nebalansinėse sąskaitose.

Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie įvyksta ir pateikiami to ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos o sąnaudos – tada, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.

Veiklos tęstinumo principas reiškia, kad finansinės ataskaitos rengiamos remiantis prielaida, kad įstaiga tęs veiklą po finansinių ataskaitų dienos bei atliks jai pavestas funkcijas ir vykdys teisės aktuose bei sutartyse nustatytus įsipareigojimus.

Periodiškumo principas reiškia, kad finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus. Įstaigoje ataskaitinis laikotarpis  sutampa su kalendoriniais metais.

Pastovumo principas reiškia, kad įstaiga pasirinktą apskaitos politiką turi taikyti nuolat arba gana ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės lemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką.

Piniginio mato principas reiškia, kad visas įstaigos turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai, grynasis turtas, pajamos ir sąnaudos finansinėse ataskaitose rodomi pinigine išraiška.

Palyginimo principas reiškia, kad finansinėse ataskaitose turi būti teikiama ataskaitinio ir praėjusio laikotarpio informacija. Pagal palyginimo principą pajamos uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, padarytomis uždirbant tas pajamas.

Atsargumo principas reiškia, kad įstaiga pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais vadovaujantis turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų, grynojo turto, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta.

Neutralumo principas reiškia, kad finansinėse ataskaitose pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka.

Turinio viršenybės prieš formą principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal teisinę formą.

Visos ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami įstaigos sąskaitų plano sąskaitose taikant įstaigos apskaitos politiką, parengtą pagal VSAFAS reikalavimus (nurodytus principus, metodus ir taisykles) atskiroms ūkinėms operacijoms ir įvykiams, finansinių ataskaitų elementams arba straipsniams ir apskaitos procedūroms.

2017 metais visos ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami eurais ir centais.

Buhalterinė apskaita vedama naudojant „Progros“ buhalterinę programą.

Nematerialusis turtas – apskaitomas vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 13-ąjame VSAFAS „Nematerialusis turtas“. Nematerialusis turtas apskaitoje pripažįstamas įsigijimo savikaina, o ataskaitose rodomas likutine verte. Nematerialiojo turto likutinė vertė – suma, apskaičiuojama prie nematerialiojo turto įsigijimo savikainos pridedant arba iš jos atimant visas nematerialiojo turto vertės pokyčių sumas ir atimant sukauptą amortizacijos sumą.  Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą amortizacijos skaičiavimo metodą.

Ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacijos normatyvai patvirtinti įstaigos direktoriaus               2014 m. gruodžio 31d. įsakymu Nr. V-172.

Nematerialiojo turto grupių naudingo tarnavimo laikas:

Programinė įranga ir jos licencijos 4 metai;

Kitas nematerialus turtas 9 metai.

Ilgalaikis materialusis turtas - apskaitomas vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 12-ąjame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“.

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas, kurio tarnavimo laikas ilgesnis nei vieneri metai, o minimali įsigijimo vertė yra ne mažesnė nei 500,00 €. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje pripažįstamas įsigijimo savikaina, o ataskaitose rodomas likutine verte. Šis turtas apskaitomas taikant tiesioginį proporcingą nusidėvėjimo skaičiavimo metodą. Nusidėvėjimo vertė nuosekliai paskirstoma per visą naudingo tarnavimo laiką.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai patvirtinti įstaigos direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.V-172.

Ilgalaikio materialiojo turto grupių naudingo tarnavimo laikas:

Pastatai nuo 75 iki 100 metų;

Infrastruktūros ir kiti statiniai nuo 15 iki 60 metų;

Mašinos ir įrengimai nuo 4 iki 24 metų;

Transporto priemonės nuo 6 iki 14 metų;

Baldai ir biuro įranga nuo 6 iki 11 metų;

Kitas ilgalaikis turtas nuo 1 iki 6 metų.

Pagal panaudos sutartis valdomas ilgalaikis turtas rodomas nebalansinėse sąskaitose.

Atsargos – apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nurodytais                    8-ąjameVSAFAS „Atsargos“.

Atsargomis laikomas trumpalaikis materialusis turtas, kuris sunaudojamas pajamos uždirbti per vienerius metus. 

Pirminio pripažinimo metu atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo savikaina ar grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė.

Apskaičiuodama sunaudotų atsargų savikainą, įstaiga taiko (FIFO) atsargų įkainojimo būdą.

Atsargų sunaudojimas apskaitoje registruojamas pagal nuolatinį atsargų rodymo apskaitoje būdą, kai buhalterinėje apskaitoje registruojama kiekviena  su atsargų sunaudojimu susijusi ūkinė operacija.

Prie atsargų priskiriama žaliavos, medžiagos, medikamentai, medicininės priemonės, degalai, maisto produktai, skalbimo priemonės, ūkinis, medicininis ir kitas inventorius. Atiduoto naudoti inventoriaus vertė iš karto įtraukiama į sąnaudas. Naudojamo inventoriaus  kiekinė ir vertinė apskaita kontrolės tikslais tvarkoma ne balansinėse sąskaitose.

Finansinis turtas – apskaitomas vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis nustatytais 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.

Prie trumpalaikio finansinio turto priskiriama trumpalaikės investicijos, išankstiniai apmokėjimai, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai, kitas trumpalaikis finansinis turtas.

Gautinos sumos pirminio pripažinimo metu yra įvertinamos įsigijimo savikaina, o finansinėse ataskaitose rodomos atėmus nuvertėjimo nuostolius.

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose.

Grynasis turtas – apskaitomas vadovaujantis 4-ojo VSAFAS „Grynojo turto pokyčių apskaita“ nuostatomis.

Grynąjį turtą sudaro:

Dalininkų kapitalas;

Veiklos rezultatas.

Dalininkų kapitalas teisės aktų nustatyta tvarka yra lygus steigėjų įnašų vertei. Įstaigos dalininkų kapitalas suformuotas  turtiniais įnašais – perduotu turtu įstaigos steigimo metu, gavus papildomus įnašus ir prijungiant kitą įstaigą ar jos dalį.

Dalininkų kapitalas gali būti mažinamas reorganizuojant įstaigą jei dalis turto būtų perduota kitam juridiniam asmeniui, likviduojant įstaigą teisės aktų nustatyta tvarka perdavus turtą steigėjams arba kitiems asmenims.

Veiklos rezultatas yra uždirbtas perviršis arba patirtas deficitas. Ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas ir ankstesniųjų laikotarpių veiklos rezultatas finansinės būklės ataskaitoje rodomi atskirai ir išvedamas bendras veiklos rezultatas. Rengiant finansines ataskaitas, praėjusių metų veiklos rezultatas priskiriamas ankstesnių metų veiklos rezultatui. 

Finansavimo sumos – apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis nustatytais 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“. Finansavimo sumos pripažįstamos, kai atitinka šiame VSAFAS nustatytus kriterijus.

Finansavimo sumos – tai iš Valstybės ir savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, paramos būdu gauti arba gautini pinigai arba kitas turtas, skirti įstatuose nustatytiems tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti bei vykdomoms programoms ir projektams įgyvendinti. Finansavimo sumos apima gautus arba gautinus pinigus ir kaip parama gautą turtą, įskaitant įsigytą už simbolinį atlyginimą.

Gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jų dalis pripažįstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais padaromos su finansavimo sumomis susijusios sąnaudos.

Gautos ir perduotos kitiems viešojo sektoriaus subjektams finansavimo sumos sąnaudomis nepripažįstamos. Perdavus finansavimo sumas kitiems viešojo sektoriaus subjektams, mažinamos gautos finansavimo sumos, registruojamos finansavimo sumos (perduotos).

Įsipareigojimai – apskaitomi remiantis apskaitos principais  ir taisyklėmis nustatytais 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 19-ajame VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“.

Įsipareigojimai yra skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius, atsižvelgiant į numatomą įsipareigojimų įvykdymo laiką. Įsipareigojimai apskaitoje registruojami tik tada, kai gavus turtą ar paslaugas įstaiga prisiima įsipareigojimą atsiskaityti pinigais arba turtu.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ilgalaikių skolų dalis, turės būti sugrąžinta per ateinančius finansinius metus, perkeliama į trumpalaikių įsipareigojimų grupę.

Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įstaiga turės vykdyti per vienerius metus nuo finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos.

Finansinės nuomos (lizingo) – ūkinės operacijos apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis kurios nurodytos 19-ajame VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“.

Nuomos sutartims taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Ar nuoma bus laikoma veiklos nuoma, ar finansine, priklauso ne nuo sutarties formos, o nuo jos turinio ir ekonominės prasmės.

Apskaitoje registruojamos finansinės nuomos įmokos yra padalijamos, išskiriant turto vertės dengimo sumą, palūkanas ir kitas įmokas (kompensuotinas nuomos sumas, neapibrėžtus nuomos mokesčius ir pan., jei jie yra numatyti finansinės nuomos sutartyje). Palūkanos priskiriamos prie finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų ir apskaitoje yra registruojamos kaupimo principu, t. y. registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, už kurį apskaičiuojamos mokėtinos palūkanos. Finansine nuoma (lizingu) įsigyto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo vertė paskirstoma per visą jo naudingo tarnavimo laiką.

Finansavimo pajamos – pripažįstamos ir apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis nustatytais 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“.

Finansavimo pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą – gautos finansavimo sumos arba jų dalys pripažįstamos pajamomis tais laikotarpiais, kuriais padarytos sąnaudos.

Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo pačiu momentu, kaip ir sąnaudos. Finansavimo sumos, skirtos nematerialiajam, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, pripažįstamos finansavimo pajamomis registruojant turto (amortizacijos) nusidėvėjimą, pardavimą ar perleidimą ne viešojo sektoriaus subjektams, nurašant netinkamą naudoti turtą į sąnaudas.

Finansavimo sumos atsargoms įsigyti pripažįstamos finansavimo pajamomis perdavus inventorių naudoti veikloje, sunaudojus atsargas veikloje, atsargoms nuvertėjus.

Finansavimo sumos kitoms išlaidoms kompensuoti pripažįstamos finansavimo pajamomis, kurios lygios turėtų sąnaudų sumai, tą patį mėnesį, kada jos padarytos.

Pagrindinės veiklos kitos pajamos – apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis nustatytais 10-ajame VSAFAS „Kitos pajamos“.

 Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Pajamos registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, kad įstaiga  gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, kai galima patikimai nustatyti pajamų sumą ir kai galima patikimai nustatyti su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas.

Sąnaudos – apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis nustatytais 11-ajame VSAFAS „Sąnaudos“.

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su tam tikrų pajamų uždirbimu ir jos neduos ekonominės naudos ateinančiais laikotarpiais, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą laikotarpį, kada buvo padarytos.

Sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma.

 

Atostoginių kaupiniai – priskiriami su darbo santykiais susijusiems įsipareigojimams. Atostoginių kaupiniai apskaitomi vadovaujantis apskaitos principais, nustatytais 24-ajame VSAFAS „Su darbo santykiais susijusios išmokos“. Atostoginių kaupimai darbuotojams  – tai įsipareigojimas suteikti apmokamas atostogas, kuriomis jie nepasinaudojo ataskaitinį laikotarpį.

Sukaupta už kasmetines atostogas mokėtina suma apskaitoje registruojama kiekvienų metų paskutinę dieną. Įstaigoje sudaroma nepanaudotų atostogų ataskaita pagal kiekvieną darbuotoją.

Išmokų už kasmetines atostogas suma apskaičiuojama iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio.

Atostoginių kaupimai apima ir darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio. 

 

Segmentai – finansinėse ataskaitose pateikiami vadovaujantis 25-uoju VSAFAS „Segmentai“.

Įstaiga tvarko apskaitą pagal segmentą „Sveikatos apsauga“.

 

Turto nuvertėjimas – nustatomas ir apskaitomas vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis nustatytais 8-ajame VSAFAS „Atsargos“, 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 22-ajame VSAFAS „Turto nuvertėjimas“.

Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius.

Įstaigoje, atliekant metinę inventorizaciją nustatoma, ar yra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu yra vidinių ar išorinių nuvertėjimo požymių, nustatoma turto atsiperkamoji vertė ir palyginimas su turto balansine verte.

Apskaitos politikos keitimo principai nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas.“

Įstaiga pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima palyginti įvairių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Apskaitos politika keičiama dėl VSAFAS pasikeitimo arba, jei kiti teisės aktai to reikalauja.

Apskaitiniai įverčiai yra peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo remtasi atliekant įvertinimą, arba atsiranda papildomos informacijos ar kitų įvykių.

Ataskaitiniu laikotarpiu pastebėtų apskaitos klaidų, padarytų praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose taisymas registruojamas praėjusių laikotarpių esminių klaidų taisymo įtakos sąskaitoje, jei klaida esminė.

Apskaitos klaida laikoma esmine, jei klaidos dydis yra didesnis nei 0,2 % nuo pripažintų pajamų per praėjusius finansinius metus.

Jei apskaitos klaida neesminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija ir rodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija.

Likvidumo rizika ir jos valdymas

Likvidumo rizika – tai rizika, kad įstaiga nesugebės laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų darbuotojams, mokesčiams, Sodrai, tiekėjams ir kreditoriams.

Su likvidumo rizika įstaiga gali susidurti šiais atvejais:

-jei reikšmingai sumažės teikiamų paslaugų apimtys;

-jei paslaugų bazinė kaina bus sumažinta tiek, kad nepadengs einamųjų kaštų;

-jei teritorinės ligonių kasos ilgą laiką pradels atsiskaitymus už suteiktas paslaugas.

Susidūrus su likvidumo rizika, įstaiga mažintų savo išlaidas ir investicijas tiek, kad nenukentėtų teikiamų paslaugų kokybė.

 

III. AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS

 

1. Nematerialusis turtas (toliau NT)

1.1. Informacija apie NT balansinės vertės pagal NT grupes pasikeitimą per ataskaitini laikotarpį pateikta 13-jo standarto  1 priede.

1.2. Per ataskaitinį laikotarpį NT įsigyta nebuvo.

1.3. Nematerialus turtas, kuris visiškai nudėvėtas, tačiau naudojamas veikloje įsigijimo savikaina – 2 056,31€.

 2. Ilgalaikis  materialusis turtas (toliau IMT).

 2.1. Informacija apie IMT balansinės vertės pagal ilgalaikio materialiojo turto grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pateikta 12-ojo standarto 1 priede.

2.2. Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas per ataskaitinį laikotarpį:

2.2.1. Regiu kasetė – 1 vnt., 1 210,00 € (PSDF lėšos).

2.2.2. Printeris Zebra – 1vnt., 632,83 € (PSDF lėšos).

2.2.3. AKS monitorius ONTRAK –1 vnt., 2 904,00 € (Sveikatos rėmimo programa).

2.2.4. Kėdė pacientui C3567 – 1vnt., 3 751,00 € (Sveikatos rėmimo programa).

2.2.5. Procedūrinis vežimėlis su dviem stalčiais NEREZ PLATO 2103 – 1vnt., 1 573,00 € (Sveikatos rėmimo programa).

2.2.6. Instrumentinis staliukas NEREZ PLATO 2601 – 1vnt., 1 331,00 € (Sveikatos rėmimo programa).

2.2.7. Kėdė slaugytojai – 1vnt., 532,40 € (Sveikatos rėmimo programa).

2.2.8. Cirkuliacinė apšvietimo lempa -1-vnt.-1.452,00 € (Sveikatos rėmimo programa).

2.2.9. Podiatrinė šlifavimo įranga be skysčio purškimo Maraton-3 – 1vnt., 1 149,50 € (Sveikatos rėmimo programa).

2.2.10. Kamertonas – 1vnt. 514,10 € (Sveikatos rėmimo programa).

Iš viso: 15 049,73 €.

2.3. Nurašytas ilgalaikis materialusis turtas, kuris fiziškai ir morališkai susidėvėjęs, naudojimui netinkamas:  

Eil.Nr.

Ilgalaikio turto pavadinimas

Įsigijimo data, metai

Įsigijimo savikaina €

Nusidėvėjimo vertė €

Likutinė vertė €

Nurašoma suma €

1.

Procesorius 1000

2002-05-08

7 036,90

7 036,61

0,29

7 036,90

2.

Paciento monitorius PM7000

2006-02-21

4 855,48

4 855,19

0,29

4.855,48

3.

Enterinis mitybos siurblys Kangrava

1999-10-20

1 419,14

1 418,85

0,29

1 419,14

4.

Laparaskopinis atroskopinis aparats

2006-04-25

8 529,89

8 529,60

0,29

8 529,89

5.

Ultragarsinis aparatas Acuson

2006-07-20

499,59

499,30

0,29

499,59

6.

Kompiuteris Celeron

2006-03-02

302,07

301,78

0,29

302,07

 

Iš viso:

 

22 643,07

22 641,33

1,74

22 643,07

 

2.4. Ilgalaikio materialaus turto, kuris visiškai nudėvėtas, tačiau naudojamas veikloje įsigijimo savikaina – 518 625,28 €.

3. Atsargos.

3.1. Informacija  apie balansinę atsargų vertę pagal atsargų grupes pateikta pagal 8-ojo standarto 1 priede.

3.2. Įsigytų atsargų likučiai pagal finansavimo šaltinius :

3.2.1.Vaistų ir medicinos priemonių įsigijimo savikaina iš PSDF lėšų – 22 111,48 €;

3.2.2.Vaistų ir medicinos priemonių įsigijimo savikaina iš spec. lėšų – 112,61€;

3.2.3.Vaistai įsigyti iš paramos lėšų ir nemokamai gauti –2 608,32 €;

3.2.4. Ūkinių medžiagų įsigijimo savikaina iš  PSDF lėšų – 3 384,99 €;

3.2.5. Nemokamai gautų ūkinių medžiagų savikaina – 47,91 €;

3.2.6. Ūkinių medžiagų įsigijimo savikaina iš paramos lėšų – 359,23 €;

3.2.7. Transporto degalų tepalų įsigijimo savikaina iš PSDF lėšų – 31,72 €;

3.2.8. Transporto atsarginių dalių  įsigijimo savikaina iš PSDF lėšų – 368,41 €;

3.2.9. Kitų medžiagų įsigijimo savikaina iš PSDF lėšų – 20,63 €;

3.2.10. Maisto produktų įsigijimo savikaina iš PSDF lėšų – 761,47 €;

3.2.11. Taros įsigijimo savikaina iš paramos lėšų – 41,53 €;

3.2.12. Medicininio ūkinio inventoriaus įsigijimo savikaina iš PSDF lėšų –16 693,73 €;

3.2.13. Medicininio  ūkinio inventoriaus įsigijimo savikaina iš paramos lėšų ir kitų šaltinių –        5 494,49 €;

3.2.14. Medicininio ūkinio inventoriaus įsigijimo savikaina iš kitų šaltinio lėšų – 26,30 €;

3.2.15. Kito ūkinio inventoriaus įsigijimo savikaina iš PSDF lėšų – 685,67 €;

Iš viso sumoje – 52 748,49 €.

3.3. Nurašyti pasenę vaistai, kuriems pasibaigęs galiojimo laikas ir naudojimui netinkami - 75,60 €.

4. Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos.

4.1. Išankstiniai apmokėjimai parodyti 6-ojo standarto 6 priede.

Išankstiniai mokėjimai tiekėjams už paslaugas ir prekes sudaro – 1 148,71 €.

Iš jų:

4.1.1. UAB AMIC Lietuva už kurą automobiliams – 707,81 €;

4.1.2.  Lietuvos paštas (prenumerata) – 51,90 €;

4.1.3. Šiaulių kraštas (prenumerata) – 303,00 €;

4.1.4. UAB Apskaitos ir audito žinios – 86,00 €.

4.2. Ateinančių laikotarpių sąnaudos – 1 171,67 €.

Iš jų:

4.2.1. „Lietuvos draudimas“ transporto draudimas – 361,50 €;

4.2.2. „Lietuvos draudimas“ med. aparatūros draudimas – 268,17 €;

4.2.3. BTA privalomas sveikatos draudimas – 416,00 €;

4.2.4. Lietuvos sveikata (prenumerata) – 126,00 €.

5. Per vienerius metus gautinos sumos.

5.1. Įstaiga pateikia informaciją apie per vienerius metus gautinų sumų įsigijimo savikainą, nuvertėjimą ir balansinę vertę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną pateikiama 17-ojo standarto 7 priede.

5.2. Įstaiga neturi gautinų sumų, kurioms per ataskaitinį laikotarpį buvo pripažintas nuvertėjimas.

5.3. Pateikiama Debitorių-kreditorių lentelės, kuriuose matosi gautinos mokėtinos sumos.

6. Pinigai ir pinigų ekvivalentai.

Apie įstaigos turimus pinigus ir pinigų ekvivalentus, informacija pateikiama 17-ojo standarto 8 priede.

7.Finansinių įsipareigojimų pokytis.

7.1. Finansinių įsipareigojimų pokytis per ataskaitinį laikotarpį pateiktas 17-ojo standarto              9 priede.

7.2. Informacija apie kai kurias trumpalaikes mokėtinas sumas pateikta 17-ojo standarto                  12 priede.

7.3. Informacija apie įsipareigojimų dalį nacionaline ir užsienio valiutomis pateikta  17-ojo standarto 13 priede.

8. Finansavimo sumos.

8.1. Pateikiama informacija apie finansavimo sumas pagal finansavimo šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčius per ataskaitinį laikotarpį pagal 20-ojo standarto 4 ir 5 priedus.

9. Nuoma (lizingas) ir panauda.

9.1. Finansinio lizingo įsipareigojimų ataskaitinio laikotarpio pabaigai sudarė – 68 586,14 €,

Iš jų:

Automobilis Škoda Superb – 8 563,22 €;

Hemodializių įrengimai Frezenijus Medical – 29 995,05 €;

Skaitmeninė ultragarsinė diagnostinė sistema – 30 027,87 €.

9.2. Pagal panaudos sutartis gautas turtas 2017-12-31.

9.2.1. Sveikatos apsaugos ministerija:

Transporto priemonės – 147 056,12 €;

Medicininė įranga – 95 611,97 €.

Panaudos sutartis su LR sveikatos apsaugos ministerija sudaryta iki 2018-08-05.

9.2.2. Pakruojo rajono savivaldybės turtas:

Pastatai – 1 797,793,97 €;

Mašinos ir įrengimai (medicininė įranga) – 68 708,58 €;

Kitas ilgalaikis turtas – 7 186,34 €;

Trumpalaikis turtas – 8 355,54 €.

Panaudos sutartis su Pakruojo rajono savivaldybe sudaryta iki 2025 metų.

9.2.3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų telemedicininė tinklo įranga –           974,05 €. Panaudos sutartis – iki 2020 m liepos 30.

9.2.4. Iš kitų ne viešojo sektoriaus davėjų gauta pagal panaudą medicininės įrangos už 174 226,09 €.

10. Grynasis turtas.

10.1. Ataskaitiniais metais Dalininkų kapitalas sudarė 71 006,72 €, kuris buvo perduotas 1997 metais steigiant viešąją įstaigą.

10.2. Ankstesnių metų perviršis – 26 097,72 €.

10.3. Einamųjų metų deficitas – 31 658,56 €.

10.4. Sukauptas deficitas – 5 560,84 €.

10.5. Grynasis turtas sudaro – 65 445,88 €.

11. Pagrindinės veiklos pajamos.

11.1. Veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Pagrindinės veiklos kitos pajamos “ įstaiga parodo visas medicinines veiklos pajamas, kurios parodomos bendrąja verte.

11.2. Per ataskaitinius metus turto ir paslaugų pardavimo pajamų suma iš PSDF sudarė:

11.2.1. Specializ- skubios pagalbos paslaugos – 26 957,36 €;

11.2.3. Dienos stacionaro paslaugos –144 971,02 €;

11.2.4. Dienos chirurgijos paslaugos – 21 253,54 €;

11.2.5. Stebėjimo paslaugos – 60 372,31 €;

11.2.6. Stacionarinės paslaugos – 661 153,63 €;

11.2.7. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos – 440 512,31 €;

11.2.8. Hemodializių procedūros (ambulatorinėmis sąlygomis) –112 805,08 €;

11.2.9. Ambulatorinės reabilitacijos paslaugos – 67 060,78 €;

11.2.10. Ambulatorinės chirurgijos paslaugos – 446,73 €;

11.3. Kitos pagrindinės veiklos pajamos (spec. lėšos ) – 98 245,98 €.

11.4. Informacija apie pagrindinės veiklos kitas pajamas pateikiama pagal 10-ojo standarto              1 priedą.

12. Kitos veiklos pajamos

12.1. Kitos veiklos pajamas (nuomos ir kitos) sudarė – 6 629,05 €.

12.2. Informacija apie kitos veiklos pajamas pateikiama pagal 10-ojo standarto 2 priedą.

13.Segmentai.

13.1. Pateikiamos šio ataskaitinio laikotarpio ataskaitos pagal 25-ojo standarto priede nustatytą formą.

13.2. Įstaigoje ataskaitiniais metais pajamos, sąnaudos, turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai ir pinigų srautai priskiriami prie Sveikatos apsaugos segmento.

14. Finansinės būklės ataskaita.

14.1. Finansinės būklės ataskaita parengta vadovaujantis 2 (VSAFAS).

15. Veiklos rezultatų ataskaita.

15.1. Veiklos rezultatų ataskaita parengta vadovaujantis 3 (VSAFAS).

16. Sąnaudos.

Ataskaitiniais metais patirtos sąnaudos:

16.1. Darbo užmokestis – 1 216.390,86 €;

16.2. Įnašai socialiniam draudimui – 378 941,53 €;

16.3. Kraujo produktai ir parinkimas – 6 373,60 €;

16.4. Vaistai, tirpalai, tvarsliava – 38 851,85 €;

16.5. Medicinos pagalbos priemonės – 111 941,22 €;

16.6. Laboratoriniai ir kiti tyrimai atliekami kitose įstaigose – 15 044,58 €;

16.7. Maitinimas – 42 739,85 €;

16.8. Transporto sąnaudos – 20 639,13 €;

16.9. Šildymas – 41 950,58 €;

16.10. Elektros energija – 27 101,13 €;

16.11. Vandentiekis ir kanalizacija –15 982,63 €;

16.12. Ryšių paslaugos – 5 119,12 €;

16.13. Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo – 2 167,40 €;

16.14. Einamojo remonto ir aparatūros priežiūra – 44 517,90 €;

16.15. Mokesčiai į biudžetą (žyminis mokestis už higienos pasą) – 44 00 €;

16.16. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas – 125 766,01 €;

16.17. Civilinės atsakomybės draudimas – 5 941,62 €.

16.18. Kitos sąnaudos – 70 418,83 €: iš jų:

16.18.1. Skalbinių skalbimas – 18 418,20 €;

16.18.2. Objektų apsauga – 524,76 €;

16.18.3. Vandens tyrimai – 1 576,12 €;

16.18.4. Deratizacija, dezinsekcija – 989,30 €;

16.18.5. Švaros priemonės – 7 094,45 €;

16.18.6. Žalos atlyginimas (dėl profesinės ligos) – 603,61 €;

16.18.7. E-faktūros paslaugos – 72,38 €;

16.18.8. Kanceliarinės prekės – 2 215,55 €;

16.18.9. Radiacinė sauga – 139,52 €;

16.18.10. Teisinės paslaugos – 1 392,92 €;

16.18.11. Medicininių atliekų tvarkymas – 1 321,66 €;

16.18.12. Kurjerio paslaugos – 300,92 €;

16.18.13. Eksploatacijai sunaudotos medžiagos – 7 351,70 €;

16.18.14. Registro centro paslaugos – 57,91 €;

16.18.15. Banko paslaugos – 399,07 €;

16.18.16. Laidojimo vainikai, užuojautos – 119,50 €;

16.18.17. Projekto „E. sveikata“ išlaidos – 4 428,84 €;

16.18.18. Informaciniai skelbimai, sveikinimai spaudoje  – 167,77 €;

16.18.19. Buhalterinės programos atnaujinimas – 216,46 €;

16.18.20. LRLA nario mokestis – 173,77 €;

16.18.21. Projektų pasiūlymo parengimas – 3 025,00 €;

16.18.22. Lifto aptarnavimas – 2 525,88 €;

16.18.23. Organizuotos hemodializės skyriaus įkūrimo šventės svečių maitinimas  – 139,30 €;

16.18.24. Turto, medikamentų nurašymas –77.34 €;

16.18.25. Spaudiniai, blankai – 1 240,70 €;

16.18.26. Nuomojamų spec. rūbų logotipai – 640,82 €;

16.18.27. Komunalinių atliekų tvarkymas  – 4 181,10 €;

16.18.28. Nuomos sąnaudos – 2 177,03 €;

16.18.29. Kredito, lizingo palūkanos, delspinigiai – 5 268,54 €;

16.18.30. Programinės lėšos panaudotos (tuberkuliozės programai įgyvendinti) – 700,00 €;

16.18.31. Gauto nuomojamojo turto sąnaudos – 1 649,76 €;

16.18.32. Komandiruočių išlaidos – 1 186,10 €;

16.18.33. Įvairios smulkios išlaidos – 42,95 €;

Iš viso sąnaudų: 2 169 931,94 €.

17. Tarpusavio užskaitos.

Tarpusavio užskaitos atliktos remiantis apskaitos principais, nustatytais 1-ojo VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“, bei susitarimo patvirtintais aktais.

Įstaigoje per ataskaitinį laikotarpį buvo atliktos šios tarpusavio užskaitos:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba -Šiaulių teritorinė ligonių kasa - Viešoji įstaiga Pakruojo ligoninė - tarpusavio užskaita – 491 652,36 €.

18. Poataskaitiniai įvykiai.

Reikšmingų poataskaitinių įvykių, kurie galėjo daryti įtaką finansinių ataskaitų informacijai, įstaigos veikloje nebuvo.

19. Sandoriai užsienio valiuta.

Sandorių užsienio valiuta įstaiga per ataskaitinį laikotarpį neturėjo.

 

 

Direktorius                                                                                                         Vygantas Sudaris

 

 

 

Vyriausioji buhalterė                                                                                        Salomėja Nainienė