LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL KUBOS RESPUBLIKOS
2021 m. birželio 30 d. Nr. XIV-503
Vilnius
primindamas, kad Lietuvos Respublika atgavo laisvę ir demokratiją po užsitęsusios skausmingos, bet galiausiai sėkmę atnešusios kovos su nacistiniu ir komunistiniu totalitarizmu;
atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikoje vyrauja stiprus supratimas apie naujų formų griaunamąją postkomunistinės Rusijos Federacijos ir jos sąjungininkių vykdomą veiklą, nukreiptą prieš kaimynines valstybes ir Vakarų demokratijas;
atsižvelgdamas į tai, kad nuo pat savo sąjungos su buvusia SSRS pradžios Kubos Respublika išliko totalitarinė valstybė, kurioje netaikomi valdžių padalijimo bei teisinės valstybės principai ir negerbiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, panaikinta žmonių lūkesčius atliepianti daugiapartinė sistema;
atkreipdamas dėmesį į tai, kad Kubos Respublikos vyriausybė lieka viena artimiausių Rusijos Federacijos sąjungininkių ir šios dvi valstybės labiausiai pasaulyje palaiko neteisėtą Venesuelos Bolivaro Respublikos (Venesuelos) vyriausybę, taikydama hibridinio karo strategijas;
pažymėdamas, kad Kubos Respublikos kišimąsi į užsienio valstybių reikalus ir jos vaidmenį kurstant smurtinius konfliktus ir neramumus regione yra įrodžiusios Jungtinių Amerikos Valstijų, Kolumbijos, Ekvadoro, Čilės, Bolivijos, Paragvajaus valdžios, teisėsaugos ir žvalgybos institucijos;
matydamas, kaip Kubos Respublikos vyriausybė ne kartą buvo raginta atsisakyti tokio elgesio, o Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lotynų Amerikos valstybių lyderiai jai siūlė savo pagalbą, bet neturėjo jokio poveikio demokratijos raidai saloje;
akcentuodamas, kad, neskaitant neesminių pokyčių kai kuriuose valdžios postuose dėl kartų kaitos, centralizuotos ekonomikos reforma Kubos Respublikoje neįvyko, o totalitarinių policijos ir teisingumo sistemos priemonių atsisakyta nebuvo, priešingai – jos buvo net sustiprintos;
pabrėždamas, kad šalyje susiformavo militaristinė kelių kariuomenės kontroliuojamų korporacijų monopolija – GAESA (ginkluotųjų pajėgų verslo įmonių grupė), veikianti kaip šešėlinė mafijinė valstybė valstybėje, nekontroliuojama jokios kitos valstybinės institucijos;
pažymėdamas, kad Kubos valstybė kontroliuoja didžiąją dalį šalies ekonomikos ir beveik visą ekonominę veiklą, iš kurios gaunamos pajamos tvirta valiuta, įskaitant komunikacijas, turizmą, pinigines perlaidas ir prekybą žmonėmis – Kubos specialistais, ypač vadinamosiomis medikų komandomis;
pridurdamas, kad šiuo metu vykstančios šiurkščios Kubos Respublikos režimo represijos, nutaikytos į minties, raiškos, spaudos, judėjimo, asociacijų, akademinių tyrimų, religijos ir kitas laisves, – didžiausias iššūkis demokratinių valstybių vyriausybėms, taikiusioms Kubos Respublikos vyriausybei nekaltumo prezumpciją,
ryžtingai ir nedviprasmiškai pareiškia, kad Kubos Respublikos režimas ir jo ryšiai su Rusijos Federacija, Venesuelos Bolivaro Respublika, Irano Islamo Respublika ir parama teroristinėms organizacijoms, finansuojamoms iš prekybos narkotikais, tokioms kaip Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos (FARC) bei Kolumbijos sukilėlių grupuotė – Nacionalinė išvadavimo armija (ELN), kelia grėsmę kaimyninėms Lotynų Amerikos regiono valstybėms ir visuomenėms;
nusprendžia, kad negalima skatinti Kubos Respublikos vyriausybę toliau eiti tuo pačiu keliu, nutylint apie minėtas realijas, taip pat kad politiškai nėra tikslinga ratifikuoti Europos Sąjungos ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą ir sudaryti Kubos Respublikos vyriausybei palankias sąlygas, kurios leistų Kubos Respublikos režimui tęsti savo pavojingos regioninės strategijos įgyvendinimą ir stiprinti Kubos Respublikos žmonių priespaudą;
reiškia solidarumą su represijų aukomis, nukentėjusiomis nuo šiuo metu tebevykstančio persekiojimo, taikomo opozicijos nariams, disidentams ir piliečiams, reikalaujantiems pagrindinių politinių, pilietinių, ekonominių ir kultūrinių teisių užtikrinimo;
reikalauja taikyti pagarbos gyvybei ir judėjimo laisvei principą kukliam jaunam menininkui Luis Manuel Otero Alcántara, bado streiku protestavusiam prieš savo meno kūrinių sunaikinimą ir nuolatinį policijos persekiojimą bei grasinimus, taip pat reikalauja nedelsiant grąžinti šiam menininkui slaptosios policijos iš jo pavogtus meno kūrinius;
reikalauja nedelsiant besąlygiškai paleisti į laisvę visus (daugiau nei šimtą) politinius kalinius, įkalintus už naudojimąsi savo pagrindinėmis teisėmis, taip pat „Movimiento San Isidro“ judėjimo dalyvius, įskaitant Maykel Castillo (Osorbo), Denis Solis, Luis Robles Elizástegui ir kt., apie kurių kalinimą Kubos lubiankose ir gulaguose informacija yra slepiama, taip pat paleisti į laisvę grupelę žmonių, kurie buvo sulaikyti susirinkę adresu Obispo 6, kur taikiai reikalavo galimybės susisiekti su menininku Luis Manuel Otero Alcántara – šeši šio taikaus protesto dalyviai – Inti Soto Romero, Thais Mailén Franco, Esteban Rodríguez, Mary Karla Ares, Yuisan Cancio Vera ir Luis Ángel Cuza Alfonso;
reikalauja nedelsiant nutraukti neteisėtą namų areštą, šiuo metu taikomą demokratijos siekiantiems aktyvistams, nepriklausomiems žurnalistams ir menininkams, įskaitant pasaulyje žinomą menininkę Tanią Bruguerą, ir nedelsiant atšaukti policijos pajėgas iš namų arešto vietų.