PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144

Medicinos REZIDENTŪROS STUDIJŲ IR odontologijos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimų ir priežiūros tvarkos aprašas

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Medicinos rezidentūros studijų ir odontologijos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimų ir priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato medicinos rezidentūros studijų programos ir odontologijos rezidentūros studijų programos (medicinos rezidentūros studijų programa ir odontologijos rezidentūros studijų programa abi kartu Apraše toliau – rezidentūros studijų programa) organizavimą, vykdymą, priežiūrą, trukmę, rezidentūros studijų programos koordinatoriaus ir vadovo funkcijas bei rezidento teises ir pareigas.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.

II SKYRIUS

REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

3. Medicinos rezidentūros studijų programos trukmė yra 3–6 metai. Odontologijos rezidentūros studijų programos trukmė yra 3 metai. Šeimos gydytojo ir gydytojų specialistų rengimo medicinos rezidentūros studijų programos trukmė nustatyta Aprašo 1 priede. Gydytojų odontologų specialistų rengimo odontologijos rezidentūros studijų programos trukmė nustatyta Aprašo 2 priede.

4. Vienų studijų metų rezidentūros studijų programos bendra teorinės ir praktinės dalies apimtis yra ne mažiau kaip 60 studijų kreditų.

5. Medicinos rezidentūros studijų forma – nuolatinės studijos. Odontologijos rezidentūros studijų forma – nuolatinės ar ištęstinės studijos.

Rezidentūros studijų programą sudaro teorinė dalis (25 procentai) ir gydytojo rezidento ar gydytojo odontologo rezidento (toliau – rezidentas) profesinė praktika (75 procentai), šias dalis jungia ciklai, turintys apibrėžtus tikslus ir numatomus pasiekti studijų rezultatus (toliau – ciklas).

6. Teisę organizuoti ir vykdyti rezidentūros studijų programą turi universitetai, kuriems tokią teisę suteikia rezidentūros studijų programas reglamentuojantys teisės aktai (toliau – universitetas).

7. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į valstybės reikmes, numato, kiek gydytojų ir gydytojų odontologų reikėtų priimti į atitinkamas medicinos ir odontologijos rezidentūros studijų programas, ir teikia pasiūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Rezidentūros vietų skaičius planuojamas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis.

8. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki priėmimo į rezidentūros studijų programą pradžios universitetai savo interneto svetainėse skelbia vietų pagal atitinkamas medicinos ir odontologijos rezidentūros studijų programas skaičių bei medicinos ir odontologijos rezidentūros bazių (toliau – rezidentūros bazė), kuriose numatoma vykdyti atitinkamą rezidentūros studijų programą, sąrašą.

9. Sveikatos apsaugos ministerija su universitetu ir rezidentūros baze sudaro sutartį dėl šeimos gydytojų, gydytojų specialistų ar gydytojų odontologų specialistų rengimo. Sutartyje numatoma valstybės biudžeto asignavimų, skirtų rezidentų pareiginei algai, skyrimas rezidentūros bazei, rezidentų praktinio mokymo sąlygos, sutarties šalių teisės ir pareigos, kiti sutartiniai įsipareigojimai.

10. Rezidentūros studijų programos profesinės praktikos metu rezidentas įdarbinamas rezidentu rezidentūros bazėje. Rezidento profesinės veiklos praktikos metu rezidentas įgyja specialių medicinos ar odontologijos praktikos įgūdžių ir klinikinės patirties.

11. Rezidento ir rezidentūros bazės sudaromoje terminuotoje darbo sutartyje dėl rezidento įdarbinimo rezidentūros bazėje gydytoju rezidentu ar gydytoju odontologu rezidentu nustatoma visa rezidento profesinės praktikos darbo laiko norma. Jaunesniojo ir vyresniojo rezidento profesinės praktikos trukmę nustato sveikatos apsaugos ministras.

12. Rezidentūros bazė rezidentui, baigusiam visą toje rezidentūros bazėje numatytą rezidentūros studijų programos profesinės praktikos dalį, išduoda universitetų nustatytos formos pažymą, patvirtinančią praktinių įgūdžių įgijimą ciklo metu.

13. Rezidento, išskyrus rezidentą, turintį jam išduotą Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą (toliau – Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas), priežiūros, kurią vykdo rezidento vadovas rezidentūros bazėje, ir rezidento, kuriam išduotas Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas, konsultavimosi su rezidentūros bazėje dirbančiais gydytojais ar gydytojais odontologais vykdymo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

14. Rezidentūros bazės vadovas privalo užtikrinti, kad pacientai, kurie kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, būtų informuoti, kad šioje sveikatos priežiūros įstaigoje vykdoma rezidentūros studijų programa.

15. Rezidentas, baigęs ciklą, vertinamas universiteto nustatyta tvarka.

16. Rezidentūros studijų programos dalis universiteto nustatyta tvarka gali būti vykdoma ir kitose aukštosiose mokyklose ar jų klinikose.

17. Rezidentūros studijų programos baigiamojo egzamino vykdymo ir vertinimo tvarką nustato universitetas.

III SKYRIUS

REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS KOORDINATORIUS IR REZIDENTŪROS VADOVAS

18. Rezidentūros studijų programą koordinuoja, organizuoja ir už jos eigą atsako atitinkamos rezidentūros studijų programos koordinatorius – universiteto darbuotojas ar universiteto struktūrinis padalinys (toliau – rezidentūros koordinatorius). Skiriamas kiekvienos rezidentūros studijų programos rezidentūros koordinatorius.

19. Rezidento vadovu skiriamas universiteto dėstytojas – sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis rezidentūros bazėje ir turintis ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją atitinkantį dėstomąjį dalyką. Kai ciklą sudaro tik teorinė dalis, tokio ciklo rezidento vadovu gali būti skiriamas ir sveikatos priežiūros specialistu rezidentūros bazėje nedirbantis universiteto dėstytojas (profesorius ar docentas), kurio mokslinės veiklos kryptis atitinka dėstomąjį dalyką.

20. Rezidento vadovas:

20.1. vadovauja rezidentui per atitinkamą ciklą;

20.2. suteikia rezidentui teorinių žinių ir praktinių įgūdžių;

20.3. informuoja rezidentūros koordinatorių apie rezidentūros eigą, rezidento padarytus medicinos etikos pažeidimus, jeigu jų yra;

20.4. universiteto nustatyta tvarka ciklo pabaigoje įvertina rezidento įgytas teorines žinias ir praktinius įgūdžius;

20.5. atsako už pavedimą rezidentui, teikiančiam sveikatos priežiūros paslaugas, savarankiškai atlikti darbus ar veiksmus (išskyrus Aprašo 23.4 papunktyje nurodytą atvejį).

21. Rezidento vadovas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip 4 rezidentams.

22. Rezidentui budint rezidentūros bazėje, rezidento vadovo pareigas vykdo budintis gydytojas ar gydytojas odontologas.

IV SKYRIUS

REZIDENTO TEISĖS, PAREIGOS

23. Rezidento teisės:

23.1. išrašyti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka receptus;

23.2. raštu atsisakyti vykdyti rezidento vadovo pavedimus, jeigu neturi reikiamos kompetencijos ir kvalifikacijos (tai rezidento neatleidžia nuo rezidentūros studijų programos vykdymo);

23.3. baigus rezidentūros studijų programą, laikyti baigiamąjį egzaminą;

23.4. rezidentūros studijų programos metu įgyti tam tikras kompetencijas ir gavus tai patvirtinantį Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą savarankiškai verstis medicinos praktika be gydytojo rezidento vadovo priežiūros ar odontologijos praktika be gydytojo odontologo rezidento vadovo priežiūros rezidentūros bazėje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kompetenciją. Rezidentas, kuris universiteto nustatyta tvarka nebus įgijęs Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimo, verstis medicinos ar odontologijos praktika galės tik prižiūrimas rezidento vadovo;

23.5. turėti kitų teisių, nustatytų Mokslo ir studijų įstatyme, Medicinos praktikos įstatyme ar Odontologijos praktikos įstatyme, rezidentūros reglamente, rezidento pareigybės aprašyme, parengtame pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą pavyzdinį rezidentų pareigybės aprašymą, savo specialybės medicinos normoje.

24. Rezidento pareigos:

24.1. laikytis universiteto rezidentūros reglamento, universiteto ar rezidentūros bazės vidaus tvarkos taisyklių ir teisės aktų, reglamentuojančių gydytojo ar gydytojo odontologo profesinę veiklą;

24.2. atliekant profesinę praktiką, taip pat lankantis pas pacientą, teikti sveikatos priežiūros paslaugas Aprašo ir rezidento veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tik įgijus būtinų žinių ir įgūdžių, neviršijant įgytos kompetencijos ir kvalifikacijos;

24.3. gerbti pacientų teises, jų nepažeisti;

24.4. laikytis medicinos ar odontologijos etikos principų;

24.5. medicinos dokumentų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti medicinos dokumentus;

24.6. vykdyti rezidentūros studijų programą;

24.7. asmeniniu gydytojo ar gydytojo odontologo spaudu patvirtinti medicinos dokumentų ir receptų įrašus;

24.8. budėti rezidentūros bazėje, jeigu per ciklą sveikatos priežiūros paslaugos joje teikiamos visą parą;

24.9. atliekant profesinę praktiką, taip pat lankantis pas pacientą atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei, rezidento nuomone, jo įgytos žinios ir įgūdžiai neleis užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų pacientui;

24.10. turėti kitų pareigų, nustatytų Mokslo ir studijų įstatyme, Medicinos praktikos ar Odontologijos praktikos įstatyme, rezidentūros reglamente, rezidento pareigybės aprašyme, parengtame pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą pavyzdinį rezidentų pareigybės aprašymą, savo specialybės medicinos normoje.

25. Aprašo 24.9 papunktyje nurodytu atveju sprendimą dėl tolesnio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientui priima rezidento vadovas ar budėjimo metu (jei dirba naktį, švenčių ar poilsio dienomis) budintis gydytojas ar budintis gydytojas odontologas.

V SKYRIUS

REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ PRIEŽIŪRA

26. Rezidentūros studijų programų priežiūra apima studijų vykdymo stebėseną, vidinį kokybės užtikrinimą, išorinį studijų vertinimą ir akreditavimą bei nuolatinį studijų tobulinimą.

27. Už vidinę rezidentūros studijų programos vykdymo kokybę (toliau – vidinė kokybė), stebėseną ir nuolatinį studijų tobulinimą yra atsakingas universitetas. Vidinė kokybė užtikrinama taikant universiteto patvirtintą vidinės kokybės užtikrinimo sistemą.

28. Išorinį rezidentūros studijų programos vertinimą ir akreditavimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Rezidentūros studijų programos išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.

––––––––––––––––––––

Medicinos rezidentūros studijų ir odontologijos rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimų ir priežiūros tvarkos aprašo

1 priedas

ŠEIMOS GYDYTOJO AR GYDYTOJŲ SPECIALISTŲ MEDICINOS REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS TRUKMĖ

1. 6 metai – vaikų ligos^{^[1]}.

2. 5 metai:

2.1. abdominalinė chirurgija;

2.2. chirurgija;

2.3. kraujagyslių chirurgija;

2.4. krūtinės chirurgija;

2.5. neurochirurgija;

2.6. ortopedija ir traumatologija;

2.7. plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija;

2.8. širdies chirurgija;

2.9. urologija;

2.10. vaikų chirurgija;

2.11. vaikų ligos^{^[2]};

2.12. veido ir žandikaulių chirurgija;

2.13. vidaus ligos;

2.14. chemoterapinė onkologija;

2.15. skubioji medicina.

3. 4 metai:

3.1. akušerija ir ginekologija;

3.2. alergologija ir klinikinė imunologija;

3.3. anesteziologija ir reanimatologija;

3.4. darbo medicina;

3.5. dermatovenerologija;

3.6. endokrinologija;

3.7. gastroenterologija;

3.8. genetika;

3.9. geriatrija;

3.10. hematologija;

3.11. infekcinės ligos;

3.12. kardiologija;

3.13. laboratorinė medicina;

3.14. nefrologija;

3.15. neurologija;

3.16. radioterapinė onkologija;

3.17. patologija;

3.18. psichiatrija;

3.19. pulmonologija;

3.20. radiologija;

3.21. reumatologija;

3.22. teismo medicina;

3.23. vaikų ir paauglių psichiatrija;

3.24. vaikų ligos^{^[3]};

3.25. klinikinė farmakologija.

4. 3 metai:

4.1. dietologija;

4.2. fizinė medicina ir reabilitacija;

4.3. klinikinė toksikologija;

4.4. oftalmologija;

4.5. otorinolaringologija;

4.6. sporto medicina;

4.7. šeimos medicina.

______________

^{^[1]} Studijuojamos vaikų ligos ir papildomai viena iš siauresnių vaikų ligų specialybių, įgyjama vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų kardiologo arba gydytojo vaikų neurologo, arba vaikų intensyviosios terapijos gydytojo profesinė kvalifikacija.

^{^[2]} Studijuojamos vaikų ligos ir viena iš siauresnių vaikų ligų specialybių, įgyjama vaikų ligų gydytojo ir gydytojo neonatologo arba gydytojo vaikų endokrinologo, arba gydytojo vaikų gastroenterologo, arba gydytojo vaikų onkohematologo (gydytojo vaikų hematologo profesinė kvalifikacija prilyginama gydytojo vaikų onkohematologo profesinei kvalifikacijai), arba gydytojo vaikų pulmonologo, arba gydytojo vaikų nefrologo, arba gydytojo vaikų alergologo, arba gydytojo vaikų reumatologo, arba vaikų infekcinių ligų gydytojo profesinė kvalifikacija.

^{^[3]}Studijuojamos tik vaikų ligos ir įgyjama tik vaikų ligų gydytojo profesinė kvalifikacija.