PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS KVARTALO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO IR PROGRAMOS ADMINISTRAVIMO

2018 m. rugsėjo 27 d. Nr. T-232

Pakruojis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“, 24 punktu, Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“, 30 punktu ir atsižvelgdama į Pakruojo rajono savivaldybės iniciatyva atrinkto kvartalo bei jo energinio efektyvumo didinimo galimybių rezultatus, Pakruojo rajono  savivaldybės  taryba  nusprendžia:

1. Patvirtinti Pakruojo rajono savivaldybės kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą (toliau – Programa) (pridedama).

2. Paskirti Programos įgyvendinimo administratorius (toliau – Programos administratorius):

2.1. Pakruojo rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė)  administraciją, savivaldybės įstaigą arba kitą savivaldybės kontroliuojamą įmonę ar bendrovę:

2.1.1. atsakingą už daugiabučių namų atnaujinimo ir energinio efektyvumo didinimo projektų rengimo organizavimą bei įgyvendinimą – viešąją įstaigą Pakruojo verslo informacijos centrą;

2.1.2. atsakingą už viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektų rengimo organizavimą ir įgyvendinimą – savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir statybos skyrių;

2.1.3. atsakingą už gatvių apšvietimo tinklų atnaujinimą ir modernizavimą, paviršinių lietaus vandens nuotekas, viešąsias erdves – savivaldybės administracijos Pakruojo seniūniją;

2.1.4. atsakingą už kvartalo kelių, pėsčiųjų ir dviračių takų, žaliųjų teritorijų, vaikų žaidimo aikštelių, rekreacinių ir aktyvaus laisvalaikio zonų atnaujinimą ar įrengimą pagal poreikį – savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir statybos skyrių ir Savivaldybės administracijos Pakruojo seniūniją;

2.1.5. atsakingą už šilumos tinklų modernizavimo, energinio efektyvumo didinimo projektus – uždarąją akcinę bendrovę „Pakruojo šiluma“;

2.1.6. atsakingą už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektus – UAB „Pakruojo vandentiekis“.

2.2. Programos administratorius už savo veiklą atsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui.

3. Pavesti Programos administratoriui:

3.1. iki 2018 m. spalio 23 d. parengti Programos priemonių įgyvendinimo planą (toliau – Priemonių įgyvendinimo planas) ir kartu su Programa pateikti jį derinti VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai (toliau – Agentūra);

3.2. Agentūrai suderinus Programą bei Priemonių įgyvendinimo planą ir esant finansavimo šaltiniams, pradėti Programos įgyvendinimą (organizuoti viešuosius pirkimus investicijų projektams parengti ir vykdyti kitas Programoje numatytas veiklas).

4. Įgalioti savivaldybės administracijos direktorių:

4.1. įsakymu patvirtinti ir pasirašyti Programos priemonių įgyvendinimo planą;

4.2. numatyti savivaldybės biudžeto projektuose lėšas Programai įgyvendinti.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras

Saulius Gegieckas

PATVIRTINTA Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T-232 PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS KVARTALO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMA I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pakruojo rajono savivaldybės kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa (toliau – Programa) parengta siekiant apibrėžti kvartalo techninį bei ekonominį energijos sutaupymo potencialą, įgyvendinti konkrečias priemones tam, kad būtų padidintas pastatų energinis efektyvumas ir sumažinta CO^2 tarša, pasiekti kiti kvartalo plėtros tikslai atsižvelgiant į visus svarbius rajono raidos, statybos, socialinius ir kt. aspektus. 2. Programoje vartojamos sąvokos: 2.1. Kvartalas – tai keli savo plotu ar teritoriniu atžvilgiu tarpusavyje susiję privatūs, vieši ir (ar) kitos paskirties pastatai, kurie su viešąja infrastruktūra savo dydžiu atitinka teritoriją, mažesnę už atitinkamą miesto rajoną ar jo dalį. 2.2. Programa – Pakruojo rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) atrinktame kvartale esančių pastatų, inžinerinių tinklų, žaliųjų teritorijų esamos padėties įvertinimo ir planuojamų įgyvendinti energiją taupančių priemonių bei sutaupymų analizės pagrindu parengtas ir Savivaldybės patvirtintas dokumentas. 2.3. Programos įgyvendinimo administratorius (-iai) (toliau – Programos administratorius) – savivaldybės parengtai ir patvirtintai programai įgyvendinti paskirtas asmuo (savivaldybės įsteigtas viešasis pelno nesiekiantis juridinis asmuo, savivaldybės įstaiga arba kita savivaldybės kontroliuojama įmonė). 2.4. Programos įgyvendinimo priemonių planas – dokumentas, kuriame numatytos konkrečios Programos įgyvendinimo priemonės, terminai, darbų mastas ir finansavimo šaltiniai. 2.5. Kitos Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ (toliau – Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa), Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“ (toliau – Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa). II SKYRIUS PROGRAMOS ATITIKTIS EUROPOS SĄJUNGOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTAMS, MIESTO PLANAVIMO DOKUMENTAMS 3. Programa atitinka Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, miesto planavimo dokumentus. 4. Susiję Europos Sąjungos teisės aktai: 4.1. 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153/13). Šia direktyva skatinama didinti pastatų energinį naudingumą Europos Sąjungoje atsižvelgiant į išorės klimato sąlygas ir vietos ypatybes, taip pat į patalpų mikroklimato reikalavimus ir ekonominį efektyvumą. 4.2. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315/1), kurioje nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Europos Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad 2020 metais būtų pasiektas Europos Sąjungos valstybėse narėse 20 procentų energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą. 5. Susiję Lietuvos Respublikos teisės aktai: Energetikos įstatymas, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“. 6. Susiję miesto teritorijos ir teritorijų bendrojo plano planavimo dokumentai: Pakruojo miesto teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T-43 „Dėl Pakruojo miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-291 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“ ir Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-101 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ parengto Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“. III SKYRIUS ESAMOS BŪKLĖS ANALYZĖ 7. Bendra informacija apie Pakruojo rajono savivaldybę: 7.1. Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos plotas – 1316 kv. km. 7.2. 2018 m. pradžioje Pakruojo rajono savivaldybėje gyveno 19 552 nuolatiniai gyventojai, iš jų Pakruojo mieste – 4 447 ir Linkuvos mieste – 1 311 gyventojų (Lietuvos statistikos departamento duomenimis). 7.3. Uždaroji akcinė bendrovė „Pakruojo šiluma“ centralizuotai gamina ir parduoda vartotojams šilumos energiją kvartalo teritorijoje. Prie bendrovės šilumos perdavimo tinklų, kurių ilgis sudaro 8,7 km, prijungta 70 gyvenamųjų pastatų ir 34 kiti vartotojai (verslo įmonės, biudžetinės įstaigos ir kiti šildomi pastatai). Bendras šildomas plotas sudaro 110 856 kv. m. Vidutinė parduodamos šilumos kaina 2017 m. – 6,87 ct/kWh be PVM. 7.4. Savivaldybės gatvių apšvietimo tinklo techninė būklė patenkinama, tačiau energinę būklę būtina gerinti. 7.5. Savivaldybės kvartalo teritorijoje yra apie 22 km ilgio paviršinio lietaus vandens nuotekų tinklų ir apie 630 šulinių. Minėtų tinklų techninė būklė patenkinama, daugelyje vietų tinklus reikia rekonstruoti. Taip pat yra mieste daug vietų, kur paviršinis lietaus vanduo yra nesurenkamas, todėl reikalinga įrengti naujus tinklus. 7.6. Pakruojo rajono savivaldybės kvartalo teritorijoje yra 42 daugiabučių namų kiemai. Kiemų techninė būklė yra labai prasta: susidėvėję važiuojamosios dalies dangos, bordiūrai ir šaligatviai, daug kur nėra paviršinio lietaus vandens surinkimo tinklų. Kiemuose automobilių  stovėjimo aikštelės labai mažos, nesutelpa gyventojų turimos transporto priemonės. Kiemuose yra likę keletą senų vaikų žaidimo aikštelių įrengimų, kurie neatitinka keliamų sveikatos ir saugumo reikalavimų ir turėtu būti šalinami. Minėtuose kiemuose yra įrengta 10 naujų žaidimo aikštelių, atitinkančių dabartinius sveikatos ir saugumo reikalavimus, tačiau žaidimų aikštelių poreikis yra kur kas didesnis. Todėl reikalinga įrengti dar bent 15 vaikų žaidimo aikštelių. Pakruojo rajono savivaldybės kvartalo teritorijoje yra 13 parkų ir žaliųjų plotų bei apie 20 gėlynų, kuriuos reikia pastoviai atnaujinti, renovuoti ir prižiūrėti. Siekiant padaryti minėtą teritoriją patrauklesnę, jaukesnę ir saugesnę vietiniams gyventojams reikalinga įrengti ir naujų žaliųjų teritorijų. 7.7. UAB „Pakruojo vandentiekis“ Pakruojo rajono savivaldybėje eksploatuoja 27 vandenvietes, kuriose yra 31 veikiantis artezinis gręžinys, 15 vandens gerinimo įrenginių, 2 vandentiekio bokštus, 40 nuotekų perpumpavimo stočių, 15 nuotekų valyklų, 182,3 km vandentiekio ir 125,6 km nuotekų tinklų. 7.8. Savivaldybės teritorijoje komunalinės atliekos tvarkomos pagal savivaldybės tarybos patvirtintas komunalinių atliekų tvarkymo taisykles ir kitus LR atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus. Vadovaudamasi komunalinių atliekų tvarkymo Pakruojo rajono savivaldybėje paslaugų teikimo sutartimi, komunalinių atliekų (tarp jų pakuočių, pakuočių atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir antrinių žaliavų) tvarkymo paslaugas Pakruojo rajono savivaldybėje teikia UAB „Pakruojo komunalininkas“. 8. Pakruojo miesto kvartalas yra Pakruojo seniūnijos teritorijoje, kurio ribos eina Taikos g., Šilo g., Ateities g., P. Mašioto g. pėsčiųjų taku iki Susivienijimo g., Puknionių g., Vytauto Didžiojo g., Vilniaus g., P. Cvirkos g., L. Giros g., S. Dariaus ir S. Girėno g., kuri susiekia su Taikos gatve, pasižymi dideliu gyventojų tankumu. Didžioji dalis šio kvartalo namų yra statyti iki 1993 metų, kai galiojo senos Statybos įstatymo nuostatos. Dėl minėtų priežasčių statiniai, esantys šiame kvartale, yra energetiškai neefektyvūs, o dėl netinkamos arba nepakankamos priežiūros susidėvėjusių statinių privalomajam remontui reikia vis didesnių investicijų. Lietuvos patirtis energetiškai atnaujinant (modernizuojant) pastatus rodo, jog sutaupytomis lėšomis galima padengti atnaujinimo (modernizavimo) kaštus, taip pat žymiai sumažėja statinių priežiūrai skiriamos išlaidos. Energetiškai atnaujinant (modernizuojant) statinius ne tik sutaupoma lėšų, bet ir pagerėja gyventojų gyvenimo kokybė, tačiau lieka neišspręstos kitos prieš keliasdešimt metų statytų mikrorajonų problemos – susidėvėjusi vidinė inžinerinė infrastruktūra, nepakankamas laisvalaikio praleidimo vietų skaičius, todėl šios teritorijos ne visuomet yra tinkamos ir patrauklios miesto gyventojams. Dėl per mažo, gyventojų skaičiui nepritaikyto, automobilių parkavimo vietų skaičiaus daugiabučių namų kiemai yra nuolatos apstatyti automobiliais, kurie važinėja ir vaikščiojimo takais, ir vejomis – taip yra gadinamas takų grindinys, naikinami želdiniai, neauga žolė. 9. Tikėtina, jog aprašytas problemas Pakruojo miestas galėtų išspręsti, jeigu imtųsi kompleksiškai atnaujinti gyvenamąsias teritorijas – taip keisdamas miesto vaizdą, gerindamas infrastruktūrą ir gyventojų gyvenimo kokybę. Kompleksinis teritorijos atnaujinimas būtų daug efektyvesnis negu pavienių pastatų atnaujinimas. Kadangi Pakruojo rajono savivaldybė neturi patirties atnaujinant teritorijas kompleksiškai, reikia pradėti įgyvendinti šią Programą – pirmąjį bandomąjį projektą. Šiam projektui parengti buvo įvertinta kvartalo teritorija, kurioje nustatytos kritinės problemos ir potencialios priemonės tikslams pasiekti. Įgyvendinus tokio tipo projektą, Pakruojis turėtų patirties, kurią galėtų pritaikyti kitose miesto teritorijose ir net perduoti kitiems miestams – partneriams. Tokio projekto įgyvendinimas prisidėtų prie miesto ekonominės plėtros, ne tik trumpalaikės, bet ir ilgalaikės, nes pagerėjus gyventojų gyvenimo kokybei turėtų būti stabdoma gyventojų migracija į aplinkines teritorijas. 10. Bendra informacija apie kvartalą: 10.1. Kvartalo ribos: Pakruojo seniūnijos teritorijoje į jo ribas patenka šios gatvės: Taikos g., Šilo g., Ateities g., P. Mašioto g., Kruojos g. ir kitos gatvės (Kruojos g. tęsinys, Pievų Tako g., Vasario 16-osios g., Tiesos g., Sodžiaus g., V. Montvilos g., P. Stripeikos g., Dagilėlio g., Purienų g., Pašilio g., Miško g., Lauko g., Saulėtekio g., J. Janonio g., Mindaugo g.); Kruojos upės krantinė link Pakruojo kaimo, Susivienijimo g., Puknionių g., Vytauto Didžiojo g. ir kitos gatvės (Žalioji g., Liepto g., Stadiono g., Bagdoniškio g., Paupio g., Kvedarų g., Tilto g., Mažoji g., Skvero g.); Vilniaus g., P. Cvirkos g., L. Giros g., S. Dariaus ir S. Girėno g., kuri susiekia su Taikos gatve, ir kitos gatvės (Pergalės g., Gedimino g., Laisvės a., Upės g., S. Nėries g., Kranto g., Marko Šreiberio g., Žemaitės g., Prof. S. Ušinsko g., Kęstučio g., Sodo g., Palydovo g., V. Kudirkos g. J. Basanavičiaus g., Mokyklos g., J. Paukštelio g., Jaunimo g., A. Vienuolio g., Parko g.). Kvartalas pasirinktas nustačius dideles energijos sąnaudas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos metodiką, pastatų nusidėvėjimą, matomą poreikį atnaujinti žaliąsias teritorijas, inžinerinių komunikacijų būklės gerinimo svarbą, atsižvelgiant į kvartale jau pritaikytas energinį efektyvumą didinančias priemones, siekiant kompleksinio jo atnaujinimo. Šio kvartalo daugiabučių namų konstrukcijų tipas – daugiausia plytų ir blokų mūro, gelžbetonio plokščių pastatai. Plytų konstrukcijos aptrupėjusios. Blokiniuose namuose yra susidėvėjusių siūlių tarp blokų, kai kur atliktas šių siūlių taisymas. Dauguma langų, sumontuotų nuo pastatų eksploatavimo pradžios, butuose pakeisti į mažesnio šilumos laidumo langus. Langų keitimas, kaip ir balkonų stiklinimas, daugeliu atveju įgyvendintas pačių butų savininkų iniciatyva, neturint nei tam reikalingų projektų, nei leidimų. Daugiabučių namų laiptinių langai pakeisti į mažesnio šilumos laidumo langus ne visuose namuose, kaip ir laiptinių ar tambūrų lauko durys. Pastatuose vėdinimas yra nepakankamas, nes juose įrengta natūrali vėdinimo sistema ir didžioji dalis langų butuose yra pakeisti sandariais langais. Pastatų šilumos punktai neatnaujinti arba atnaujinti iš dalies, arba įrengti automatizuoti šilumos punktai. Daugiausia pastatuose įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Lietaus vandens surinkimo sistemos nusidėvėję, daug kur neveikiančios, todėl gadina daugiabučių namų sienas ir pamatus. Likusios pastatų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios. Dėl išvardytų priežasčių daugiabučių namų energijos suvartojimas yra didelis, pastatai vietomis neatitinka statiniams taikomų higienos normų ir elementariųjų komforto standartų. Inžinerinių sistemų avaringumas yra padidėjęs. Kai kurios statinių struktūros, pvz., lauko laiptai, nėra saugūs naudoti. 10.2. Kvartale esančiuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra apie 1 770 butų. Bendras daugiabučių namų naudingas plotas yra 90 734,39 kv. m. Kvartale dominuoja gyvenamoji pastatų paskirtis, tačiau taip pat yra verslo, komercinės, paslaugų bei visuomeninės paskirties objektų. 10.3. Kvartalo infrastruktūros apibūdinimas: 10.3.1. Elektros, dujų tinklus prižiūri AB „Energijos skirstymo operatorius“ (trumpiau – ESO). 10.3.2. Didžioji dauguma kvartale esančių šilumos tiekimo tinklų yra atnaujinti, pakeisti į bekanalius tinklus, apie 814 m. yra likusiu senų nepakeistų tinklų. Kvartale atnaujinus tinklus apytiksliai būtų sutaupoma per metus apie 300 MWh. Kvartale esančių šilumos tinklų būtina modernizuoti (atnaujinti) dėl patikimumo didinimo ir energetinių nuostolių mažinimo. 10.3.3. Teritorijos gatvių apšvietimo tinklą sudaro apie 650 gatvės apšvietimo atramų su šviestuvais ir juos jungiantys elektros perdavimo kabeliai. Techninė būklė kvartale yra patenkinama 2/3 minėtų tinklų kabeliai yra požeminiai ir atramos naujo tipo, metalinės ir 1/3 – kabeliai oriniai, atramos senos, gelžbetoninės. 90 procentų šviestuvų yra pakeisti naujais šviestuvais natrio lempomis (70W, 100 W ir 150 W galingumo) ir 10 procentų 100W LED šviestuvais. Įvertinus situaciją reikia rekonstruoti apšvietimo tinklą pakeičiant likusį orinį kabelių tinklą į požeminį, pakeičiant neekonomiškas natrio lempų šviestuvus į naujos kartos LED šviestuvus turinčius galimybę, nakties metu, kuomet pėsčiųjų ir transporto eismas neintensyvus, sumažinti apšviestumą, o kartu ir elektros energijos sąnaudas. Taip pat įrengti naują, modernų bendrą viso tinklo valdymo pultą. 10.3.4. Siekiant patikimumo ir mažinant nuostolius, numatytame kvartale būtina atlikti vandentiekio tinklų renovacijos darbus (Pašilio g., Miško g., Lauko g., Saulėtekio g., P. Mašioto g., Janonio g., Dagilėlio g., Mindaugo g., Kruojos g., Vasario 16-osios g., Taikos g., Stadiono g., Vilniaus g., Pergalės g., S. Dariaus ir S. Girėno g., Basanavičiaus g., L. Giros g., Puknionių g., Žaliosios g.),  mažinant infiltraciją, numatytame kvartale būtina atlikti nuotekų tinklų renovacijos darbus (P. Mašioto g., Stadiono g., Laiko g., Pašilio g., Miško g., Saulėtekio g., Kruojos g., Mindaugo g., Janonio g., Dagilėlio g., Vilniaus g., Pergalės g., Gedimino g., S. Dariaus ir S. Girėno g., L. Giros g., Prof. S. Ušinsko g., Žaliosios g.), spaudiminė trasa nuo III siurblinės (P. Mašioto g.) iki savitakinės trasos prie Ateities g., savitakinė trasa nuo Ateities g. iki Taikos g. 10.3.5. Bendras kvartalo vidaus kelių tinklo ilgis 19,2 km, iš jų jau yra atnaujinta 8,1 km, t. y. apie 44 proc. 10.4. Kvartale esančių pastatų apibūdinimas: Kvartale yra 99 daugiabučiai gyvenamieji namai: Pakruojo k. Mažoji g. 1, 3; Pakruojo k. Skvero g. 2, 4, 6; Pakruojo m. A. Vienuolio g. 1; Kęstučio g. 1, 2, 8; Kruojos g. 4, 6, 8; L. Giros g. 1, 6A, 8; Mindaugo g. 2, 4, 6; P. Mašioto g. 3, 5, 7, 9, 11, 37, 39, 41, 43, 49, 51, 53, 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67; Pergalės g. 1, 14, 16; Marko Šreiberio g. 15; Pievų Tako g. 8; Prof. S. Ušinsko g. 22, 29, 31A, 33, 39; S. Dariaus ir S. Girėno g. 13, 24, 25, 27, 32, 34, 39, 41, 51A, 53; Saulėtekio g. 36, 38, 40, 42, 44, 46, 48, 50, 52; Taikos g. 18, 18A, 20, 22, 24, 26, 28, 30, 36; V. Kudirkos g. 3; Vasario 16-osios g. 13, 15, 17, 19; Vilniaus g. 27, 28, 31, 32, 33, 34, 36; Vytauto Didžiojo g. 27, 35, 50, 60, 61, 63A, 70, 72, 76, 78, 82, 92. Iš jų 19 daugiabučių gyvenamųjų namų yra atnaujinti (modernizuoti), 3 šiuo metu atnaujinami (modernizuojami), 18 namų su BETA pasirašę valstybės paramos daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutartis, šiuo metu dar 7 daugiabučiai namai nori renovuotis. Kvartale yra 19 viešosios paskirties pastatų, 4 iš jų yra atnaujinti (modernizuoti). 3 pastatams jau yra parengti investicijų projektai. Iš viso Programos įgyvendinimo laikotarpiu planuojama atnaujinti (modernizuoti) 5 viešuosius pastatus, kurie nuosavybės teise priklauso Pakruojo rajono savivaldybei. Pagrindinės priemonės įdiegtos atnaujinant pastatus: fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą; stogo šiltinimas ir naujos dangos įrengimas; butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus (butų langų ir balkonų durų keitimas, langų keitimas bendrojo naudojimo patalpose (rūsio), balkonų ir lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą, laiptinių lauko durų ir tambūrų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams); ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas;  šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas (balansinių ventilių ant stovų įrengimas, vamzdžių šiluminės izoliacijos gerinimas, šildymo prietaisų ir vamzdynų keitimas, individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas butuose ir kitose patalpose). Buvo naudotasi skirtingų programų, tokių kaip Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, parama. 10.5. Kvartalo energinis efektyvumas: bendras vidutinis kvartale suvartojamas šilumos kiekis patalpoms šildyti 11 tūkst. MWh per metus. Elektros energijos gatvėms apšviesti suvartojama 179,3 MWh per metus. Vidutinis energijos suvartojimas vieno daugiabučio pastato patalpoms šildyti yra 83 MWh per metus, vidutinis energijos suvartojimas vieno viešojo pastato patalpoms šildyti sudaro 73 MWh per metus. 10.6. Energijos tiekimo kainos: 10.6.1. centralizuotai tiekiamos šilumos kaina: nuo 2018 m. sausio 1 d. centralizuotai tiekiamos šilumos kaina 7,07 ct/kWh (be PVM), gyventojams – 7,71 ct/kWh (su 9 proc. PVM) ir kitiems vartotojams – 8,55 ct/kWh (su 21 proc. PVM). Šilumos energijos ir karšto vandens kainos yra apskaičiuojamos ir nustatomos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komiteto patvirtintoje Šilumos kainų nustatymo metodikoje ir Karšto vandens kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. 10.6.2. elektros energijos tiekimo kainos: 2018 m. dieniniu tarifu 0,12 Eur/kWh su PVM, naktiniu tarifu – 0,088 Eur/kWh su PVM. 10.7. Kvartalo gyventojų socialinė-ekonominė padėtis mieste nėra išskirtinė. IV SKYRIUS PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 11. Programos tikslai – pagerinti kvartalo energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti mieste bendrą šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų taršą, pagerinti miesto vaizdą ir taip užtikrinti kvartalo ir viso miesto patrauklumą, gyventojų gyvenimo kokybės pagerėjimą. 12. Programos uždaviniai: 12.1. Atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus, didelį kvartalui reikalingos energijos kiekį, faktinius gyventojų poreikius, kvartalą atnaujinti kompleksiškai energiniu ir urbanistiniu požiūriu taikant šias priemones: 12.1.1. daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) taikant kompleksines energinį efektyvumą didinančias priemones; 12.1.2. viešųjų pastatų modernizavimas taikant kompleksines energinį efektyvumą didinančias priemones; 12.1.3. gatvių apšvietimo tinklų atnaujinimas, pakeitimas į energiniu požiūriu efektyvesnius šviestuvus; 12.1.4. šilumos tinklų atnaujinimas; 12.1.5. automobilių parkavimo teritorijų atnaujinimas; 12.1.6. viešųjų erdvių, žaliųjų teritorijų, vaikų žaidimų aikštelių, rekreacinių ir aktyvaus laisvalaikio zonų atnaujinimas ar įrengimas; 12.1.7. pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimas ir įrengimas; 12.1.8. paviršinių lietaus vandens nuotekų atnaujinimas bei įrengimas. 12.2. Detaliai įvertinti kvartalo ir jame esančių pastatų techninę būklę, inžinerinės infrastruktūros būklę bei kitus kvartalo atnaujinimo poreikius (gatvių ir šaligatvių sutvarkymas, apšvietimo tinklų atnaujinimas, parkavimo vietų įrengimas, vaikų žaidimo aikštelių, žaliųjų teritorijų sutvarkymas, taip pat aplinkos pritaikymas neįgaliųjų poreikiams ir kt.). 12.3. Numatyti planuojamų įgyvendinti energiją taupančių priemonių paketus pagal atskirus objektus, galimus finansavimo šaltinius, investicijų atsipirkimo laiką, planuojamos sutaupyti energijos kiekį bei planuojamą sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Rengiant atskirų priemonių įgyvendinimo investicijų planus, turi būti siekiama, kad investicijų į energinio efektyvumo didinimą suma būtų pagrįsta sutaupytos energijos kiekiu ir užtikrinta, kad investicijos į energinį efektyvumą būtų sugrąžinamos sutaupytos energijos sąskaita. Pastatų, esančių kvartale, atnaujinimo projektai turi užtikrinti, kad įgyvendinus energiją taupančias priemones bus pasiekta ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė. 12.4. Įgyvendinti Programos įgyvendinimo priemonių plane numatytas energijos efektyvumą didinančias ir kitas priemones ir pasiekti, kad pritaikius numatytas priemones daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose 1 kv. m. vidutiniškai būtų sutaupoma apie 36 kWh per metus, o iš viso per metus būtų sutaupyta apie 2,1 GWh (atnaujinus daugiabutį gyvenamąjį namą per metus apytiksliai sutaupoma 35–40 proc. šilumos energijos, o investicija atsiperka apytiksliai per 18–20 metų). Atnaujinus viešuosius pastatus, pritaikius standartines priemones, viename pastate vidutiniškai būtų sutaupoma 21,9 MWh per metus, o iš viso per metus būtų sutaupyta apie 171,4  MWh (atnaujinus daugiabutį gyvenamąjį namą per metus apytiksliai sutaupoma 30–35 proc. šilumos energijos, o investicija atsiperka apytiksliai per 21 metus). Programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos energijos efektyvumą didinančios ir kitos priemonės turi atitikti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje bei kitose su Programos įgyvendinimu susijusiose programose numatytas priemones. 12.5. Numatyti šilumos tiekimo tinklų atnaujinimo priemones. 12.6. Sukurti organizacines, technines bei finansines priemones kitų miesto kvartalų energinio efektyvumo didinimo programoms parengti ir įgyvendinti. V SKYRIUS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA 13. Pakruojo rajono savivaldybės administracija koordinuoja Programos įgyvendinimą, užtikrina, kad Programa būtų įgyvendinta ir pasiekti joje numatyti tikslai. 14. Programos administratorius atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos įgyvendinimu, inicijuoja reikiamų dokumentų, susijusių su Programos įgyvendinimu rengimą, užtikrina, kad Programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos priemonės būtų tinkamai ir laiku įgyvendintos. Programos administratorius, įgyvendindamas Programą, turi užtikrinti visų procesų viešumą ir įtraukti į atskirų priemonių svarstymus ir aptarimus suinteresuotus dalyvius – gyvenamųjų ir kitų patalpų savininkus bei kitus suinteresuotus asmenis. 15. Programos administratoriaus veiklą prižiūri ir kontroliuoja Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius. Programos administratorius už savo veiklą atsiskaito Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriui. 16. Programos įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio mėnuo, įgyvendinimo pabaiga – 2038 m. gruodžio mėnuo. 17. Programai įgyvendinti reikalingų lėšų suma – apie 48,43 mln. eurų. 18. Šios Programos įgyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tarptautinių organizacijų, Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšomis. Programa gali būti finansuojama ir taikant finansines priemones, teikiant subsidijas arba naudojant šių priemonių derinius. 19. Įgyvendinant Programą, atsižvelgus į numatomą finansavimą, planuojama: 19.1. Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) taikant kompleksines energinį efektyvumą didinančias priemones – 19,0 mln. eurų, planuojama sutaupyti 2,1 GWh per metus (investicija į daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimą atsiperka apytiksliai per 18–20 metų); 19.2. Viešųjų pastatų modernizavimas taikant kompleksines energinį efektyvumą didinančias priemones, planuojama investicija – 4,2 mln. eurų, planuojama sutaupyti 171,4 MWh per metus  (investicija į viešojo pastato atnaujinimą atsiperka apytiksliai per 21 metus); 19.3. atnaujinti (modernizuoti) gatvių apšvietimo tinklus pakeičiant šviestuvus į energiniu požiūriu efektyvesnius, planuojama investicija – 0,4 mln. eurų; 19.5. naujos šiluminės trasos statyba į Pakruojo spaustuvę apie 0,3 km, planuojama investicija – 0,03 mln. eurų; 19.4. atnaujinti (suremontuoti) apie 11,1 km kvartalo vidaus kelių atstatant blogos būklės ruožus, planuojama investicija – 14,3 mln. eurų; 19.5. atnaujinti (suremontuoti) apie 4,5 km kvartalo pėsčiųjų takų, paviršinių lietaus vandens nuotekų, vaikų žaidimo aikštelių, žaliųjų plotų, erdvių, atstatant blogos būklės ruožus, planuojama investicija – 7,2 mln. eurų; 19.6. vandens tiekimo ir nuotekų tinklų renovacija, planuojama investicija – 2,4 mln. eurų; 19.7. šilumos tinklų atnaujinimas, planuojama investicija – 0,3 mln. eurų; 19.8. sutvarkyti kitą antžeminę infrastruktūrą, planuojama investicija – 0,6 mln. eurų. VI SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 20. Programa keičiama, pripažįstama netekusia galios Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu. ________________