LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2004 M. vasario 11 D. ĮSAKYMO Nr. D1-68 „dėl stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų PATVIRTINIMO“ pakeitimo

 

2014 m. liepos 30 d. Nr. D1-622

Vilnius

 

1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. D1-68 „Dėl Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“:

1.1. pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi,“;

1.2. pakeičiu šiuo įsakymu patvirtintas Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodines rekomendacijas:

1.2.1. papildau 21 punktu:

21. Matavimus atliekančios laboratorijos turi būti akredituotos pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus konkretiems teršalams nustatyti arba turėti leidimus, išduotus pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimus.“;

1.2.2. pripažįstu netekusiu galios II skyrių;

1.2.3. pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

4. Šiose metodinėse rekomendacijose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.“;

1.2.4. papildau 5.2.4 papunkčiu:

5.2.4. teršalų, išmetamų į aplinkos orą iš jais užterštų gamybinių patalpų stacionariai įrengtų ašinių ventiliatorių pagalba, mėginių paėmimo vieta įrengiama pritaisant prie ventiliatoriaus išmetimo angos vamzdį, pagamintą iš inertiškos matuojamam teršalui medžiagos. Vamzdžio ilgis iki mėginių paėmimo vietos parenkamas atsižvelgiant į metodinių rekomendacijų 5.2.2 ir 5.2.3 papunkčių reikalavimus;“;

1.2.5. pakeičiu 17.2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

17.2.2. kai imami drėgnų dujų mėginiai:

V0 = Vt x (273 / (273 + t)) x (((P + Pr) - ps(H2O)) / 760)                         (3)

čia:

ps(H2O) - prisotintų vandens garų slėgis, esant temperatūrai t (išmatavus dujų temperatūrą prieš rotametrą arba dujų skaitiklį, ps(H2O) surandamas iš lentelės, pateiktos LAND 28-98/M-08 (žr. 1 priedo [4] ar kt.);“;

1.2.6. pakeičiu 17.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

17.5. Oro teršalų valymo įrenginių darbo efektyvumo skaičiavimas:

Faktinis valymo efektyvumas (proc.) apskaičiuojamas iš lygties:

 

h = (1 - ((Cišein. x Višein.) / Cįein. x Vįein.)) x 100;          (6)

 

čia:

h - valymo efektyvumas, procentais;

Cįein. ir Cišein. - teršalo koncentracijos prieš ir po valymo (nustatytos matavimais) mg/Nm3 arba g/Nm3;

Vįein. ir Višein. - išmetamų dujų tūris prieš ir po valymo, Nm3/s;“;

1.2.7. papildau 17.6 papunkčiu:

17.6. negalima apskaičiuoti valymo efektyvumo, naudojant tik teršalų koncentracijų vertes, nes dėl sistemų nehermetiškumo kartais labai pasikeičia išmetamų dujų tūris prieš ir po valymo.“;

1.2.8. pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:

18. Matavimo priemonės turi atitikti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo bei Lietuvoje galiojančių standartų reikalavimus.“;

1.2.9. pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:

19. Matavimo metodų pasirinkimas ir taikymas:

19.1. mėginių paėmimas ir matavimų atlikimas stacionariuose taršos šaltiniuose turi būti atliekamas pagal Lietuvos standarto LST CEN/TS 15675:2007 „Oro kokybė. Stacionariųjų šaltinių išmetamųjų teršalų matavimas. EN ISO/IEC 17025:2005 taikymas atliekant periodinius matavimus“ reikalavimus, o konkretūs parametrai nustatomi vadovaujantis šių metodinių rekomendacijų 1 priede išdėstytais metodais. Jei Lietuvos standarte nėra apibrėžto konkrečiam teršalui nustatyti tinkamo tyrimo metodo, naudojamas Europos standartas (EN) ar tarptautinis standartas (ISO), o nesant minėtų standartų naudojami metodai, atitinkantys standarto LST EN ISO/IEC 17025 metodams keliamus reikalavimus;

19.2. jei metode nenurodyta matavimų neapibrėžtis ar paklaida, taikomi šie reikalavimai:

19.2.1. taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų matavimams taikomų matavimo metodų paklaida neturi būti didesnė kaip 25 %. Mažiausia naudojamu metodu išmatuojama teršalo koncentracija (teršalo nustatymo riba) turi būti mažesnė arba lygi 30 % išmetamo teršalo ribinės vertės, išreikštos mg/Nm3, nustatytos konkretaus stacionaraus aplinkos oro taršos šaltinio išmetamam teršalui;

19.2.2. jeigu išmatuota teršalo koncentracija yra mažesnė už taikomu metodu išmatuojamą mažiausią koncentraciją (nustatymo ribą), pateikiant matavimo rezultatus turi būti įrašoma, už kokią konkrečią vertę (nustatymo ribą) matuotos teršalo koncentracijos vertė yra mažesnė.“;

1.2.10. pripažįstu netekusiu galios V skyrių;

1.2.11. pakeičiu VI skyrių ir jį išdėstau taip:

 

VI. STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ IŠMETAMŲ Į APLINKOS ORĄ TERŠALŲ VALSTYBINĖS LABORATORINĖS KONTROLĖS PROGRAMOS PARENGIMO PRINCIPAI

 

21. Į metines stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų valstybinės laboratorinės kontrolės programas (toliau – Programa) įtraukiami ūkio subjektai, kurių vykdomai ūkinei veiklai ar eksploatuojamiems įrenginiams pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 ir 192 straipsnių nuostatas privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau - TIPK leidimas) ar Taršos leidimą ir kuriems TIPK leidime ar Taršos leidime yra nustatyta leidžiama tarša į aplinkos orą (normatyvai) arba kuriems taikomas šių metodinių rekomendacijų 31 punktas.

22. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (toliau – RAAD) Valstybinės analitinės kontrolės skyriai ir Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Analitinės kontrolės skyrius vykdo RAAD kontroliuojamoje teritorijoje esančių ūkio subjektų stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų valstybinę laboratorinę kontrolę pagal Programas, parengtas remiantis šių metodinių rekomendacijų nuostatomis ir šių metodinių rekomendacijų 2 priede pateikta forma.

23. Rengiant Programą:

23.1. sudaromas teršalų, išmetamų iš RAAD kontroliuojamoje teritorijoje esančių ūkio subjektų, kurie turi TIPK arba Taršos leidimą, stacionarių taršos šaltinių, prioritetinis sąrašas (toliau – Sąrašas);

23.2. nustatomas ūkio subjektų kontrolės lygis ir dažnis.

24. Sudarant Sąrašą ir nustatant ūkio subjektų kontrolės lygį ir dažnį, naudojami visų RAAD kontroliuojamoje teritorijoje esančių ūkio subjektų aplinkos oro apsaugos metinės ataskaitos teršalų išmetimo duomenys, ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, duomenys.

25. Sąrašas sudaromas vadovaujantis šiomis nuostatomis:

25.1. apskaičiuojamas kiekvieno iš RAAD kontroliuojamoje teritorijoje esančių taršos šaltinių išmetamo į aplinkos orą teršalo pavojingumo rodiklis (TPR) ir pagal jo skaitinę vertę nustatoma teršalo pavojingumo kategorija (TPK) (žr. 1 lentelę).

 

1 lentelė

 

Teršalo pavojingumo rodiklis (TPR)

>105

103-105

<103

Teršalo pavojingumo kategorija (TPK)

I

II

III

 

25.2. Teršalo pavojingumo rodiklis (TPR) apskaičiuojamas pagal formulę:

 

;                         (7)

 

čia:

25.2.1. Mr – suminis kiekvieno teršalo kiekis, išmestas į aplinkos orą iš visų RAAD kontroliuojamoje teritorijoje esančių ūkio subjektų stacionarių taršos šaltinių, tonomis per metus;

25.2.2. RV – teršalo (išskyrus kietąsias daleles) paros ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (išreikšta mg/m3), nustatyta žmonių sveikatos apsaugai Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo, Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinose vertėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 „Dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinų verčių patvirtinimo (toliau šiame punkte – ES normos), arba Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ (toliau šiame punkte – nacionalinės normos). Kietųjų dalelių išmetimo atveju, kai visas kietųjų dalelių kiekis arba jų dalis išmetama deginant kurą ar atliekas, RV – kietųjų dalelių paros ribinė aplinkos užterštumo vertė – 0,05 mg/m3, o visais kitais atvejais RV – kietųjų dalelių paros ribinė aplinkos užterštumo vertė – 0,15 mg/m3. Jei teršalui nustatyta nacionalinė norma, tačiau nenustatyta paros ribinė vertė, TPR nustatymui taikoma 50 % pusės valandos ribinės vertės dydžio. Jei teršalui nustatyta ES norma, tačiau nenustatyta paros ribinė vertė, TPR nustatymui taikoma metinė ribinė ar siektina vertė arba paros 8 valandų maksimalaus vidurkio ribinė ar siektina vertė;

25.2.3. apastovus dydis, priklausantis nuo teršalo grupės, nurodytos Apmokestinamų teršalų irgrupių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įgyvendinimo“, II skyriuje. I grupės teršalo pastovus dydisalygus 1,7, II1,3, III1,0, IV0,9, o azoto oksidų1,3, sieros dioksido1,0, dulkių (kietųjų dalelių) 1,3, vanadžio pentoksido1,7;

25.3. Sąraše surašomi šie kontroliuotini teršalai:

25.3.1. I ar II pavojingumo kategorijos teršalai;

25.3.2. CO, NOx, SO2 ir dulkės (kietosios dalelės), kurie nepateko į Sąrašą pagal šių metodinių rekomendacijų 25.3.1 papunktį;

25.3.3. teršalai, kurie nepateko į Sąrašą pagal šių metodinių rekomendacijų 25.3.1 ir 25.3.2 papunkčius, bet yra būdingi (specifiniai) konkretaus ūkio subjekto vykdomos ūkinės veiklos rūšiai ir gali turėti neigiamą poveikį aplinkos oro kokybei, kai ūkio subjekto vykdomos veiklos galimo poveikio zonoje yra viešosios paskirties (mokyklos, ligoninės, darželiai ir kt.) ar gyvenamieji pastatai, o vyraujantys vėjai nukreipti į aukščiau išvardytus pastatus ar gyvenamąsias vietoves ir kt.

26. Ūkio subjekto kontrolės lygis ir dažnis, išskyrus ūkio subjektus, kuriems taikomas šių metodinių rekomendacijų 31 punktas, nustatomas pagal ūkio subjekto valdomo (naudojamo) stacionaraus (-ių) taršos šaltinio (-ių) išmetamų į aplinkos orą teršalų prioriteto indeksus (Ipr) (toliau – prioriteto indeksas (Ipr), kurių skaitinės vertės priklauso nuo išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio, jų grupės, aplinkos oro užterštumo normos, meteorologinių sąlygų, ūkio subjekto atstumo iki apgyvendintų teritorijų.

27. Prioriteto indeksai (Ipr) skaičiuojami tik tiems ūkio subjekto valdomo (naudojamo) stacionaraus (-ių) taršos šaltinio (-ių) išmetamiems į aplinkos orą teršalams, kurie yra Sąraše ir kurių santykis Mf./RV > 1, pagal formulę:

 

;                  (8)

 

čia:

 

27.1. Kmax = 2, kai ūkio subjektas yra apgyvendintoje vietovėje (pagal atitinkamo RAAD kontroliuojamoje teritorijoje esančio ūkio subjekto padėtį schemoje su gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, saugomų teritorijų išsidėstymu);

27.2. Kmax = rmax/12,5, kai ūkio subjektas yra negyvenamojoje vietovėje ir vyraujantys vėjai teršalus neša link apgyvendintų teritorijų;

27.3. rmax = didžiausias vėjo pasikartojimas pagal daugiamečių meteorologinių stebėjimų duomenis sudarytą 8 rumbų vėjų rožę, %;

27.4. Kmax = 1, visais kitais atvejais, nenurodytais metodinių rekomendacijų 27.1-27.3 papunkčiuose;

27.5. Mf – iš ūkio subjekto valdomo stacionaraus taršos šaltinio (-ių) išmetamo į aplinkos orą teršalo, kuris yra Sąraše ir kurio santykis Mf/RV > 1, kiekis, tonomis per metus;

27.6. RV – paros ribinė aplinkos oro užterštumo vertė, mg/m3 (žr. metodinių rekomendacijų 25.2.2 papunktį);

27.7. a – pastovus dydis, priklausantis nuo teršalo grupės (žr. metodinių rekomendacijų 25.2.3 papunktį).

28. Ūkio subjekto kontrolės lygiui ir dažniui nustatyti imama didžiausia iš to ūkio subjekto valdomo (naudojamo) stacionaraus (-ių) taršos šaltinio (-ių) išmetamų į aplinkos orą teršalų prioriteto indekso (Ipr) skaitinė vertė (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

 

Prioriteto indeksas (Ipr)

>104

104-103

<103

Ūkio subjekto valstybinės laboratorinės kontrolės lygis

I

II

III

Ūkio subjekto valstybinės laboratorinės kontrolės dažnis

2 kartus per metus

1 kartą per metus

1 kartą per 3 metus

 

29. Programos sudarymas:

29.1. į Programą įrašomi visi RAAD kontroliuojamoje teritorijoje esantys ūkio subjektai, kuriems priskirtas I ar II valstybinės laboratorinės kontrolės lygis, ir nemažiau kaip 1/3 ūkio subjektų, kuriems priskirtas III valstybinės laboratorinės kontrolės lygis;

29.2. ūkio subjektai, kuriems priskirtas III valstybinės laboratorinės kontrolės lygis, įtraukiami į Programą vadovaujantis tikrintinų ūkio subjektų atrankos kriterijais, nurodytais RAAD ar Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintose Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklėse.

30. Jeigu į Programą įtrauktas ūkio subjektas valdo (naudoja) kelis stacionarius taršos šaltinius, matavimai atliekami šiuose to ūkio subjekto valdomuose (naudojamuose) stacionariuose taršos šaltiniuose:

30.1. iš kurių išmetamas (-i) didžiausias (-i) I ar II pavojingumo kategorijos teršalo (-ų) kiekis (-iai);

30.2. iš kurių išmetami CO, NOx, SO2 ir (arba) dulkės (kietosios dalelės), jeigu šiame (-iuose) stacionariame (-iuose) taršos šaltinyje (-iuose) matavimai neatlikti pagal metodinių rekomendacijų 30.1 papunktį;

30.3. kuriame (-iuose) kalendoriniais metais, kuriems sudaroma Programa, numatytos neįprastos (neatitiktinės) veiklos sąlygos, dėl kurių gali įvykti neįprasti (neatitiktiniai) teršalų išmetimai.

31. Netaikant metodinių rekomendacijų 23-29 punktų ūkio subjektai, eksploatuojantys kurą deginančius įrenginius, kurių nominali šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 0,12 MW, bet nesiekia 20 MW, kontroliuojami ne rečiau kaip šiais dažniais:

31.1. kurą deginantys įrenginiai, kurių nominali šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 0,12 MW, bet nesiekia 1 MW, ir kuriuose kurui naudojamas dujinis kuras, kontroliuojami vieną kartą per 5 metus, atliekant matavimus šildymo sezono laikotarpiu;

31.2. kurą deginantys įrenginiai, kurių nominali šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 0,12 MW, bet nesiekia 1 MW, ir kuriuose kurui naudojamas skystas kuras, kontroliuojami vieną kartą per 3 metus, atliekant matavimus šildymo sezono laikotarpiu;

31.3. kurą deginantys įrenginiai, kurių nominali šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 0,12 MW, bet nesiekia 1 MW, ir kuriuose kurui naudojamas kietas kuras, kontroliuojami vieną kartą per 2 metus, atliekant matavimus šildymo sezono laikotarpiu;

31.4. kurą deginantys įrenginiai, kurių nominali šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 1 MW, bet nesiekia 10 MW, ir kuriuose kurui naudojamas dujinis kuras, kontroliuojami vieną kartą per 3 metus, atliekant matavimus šildymo sezono laikotarpiu;

31.5. kurą deginantys įrenginiai, kurių nominali šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 1 MW, bet nesiekia 10 MW, ir kuriuose kurui naudojamas skystas ar kietas kuras, kontroliuojami vieną kartą per metus, atliekant matavimus šildymo sezono laikotarpiu;

31.6. kurą deginantys įrenginiai, kurių nominali šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 10 MW, bet nesiekia 20 MW, nepriklausomai nuo kuro rūšies kontroliuojami vieną kartą per metus, atliekant matavimas šildymo sezono laikotarpiu.

32. Ūkio subjektų laboratorinės kontrolės vykdymo terminai turi būti derinami su Ūkio subjektų veiklos patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, planuose, parengtuose vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145, atitinkamo RAAD ar Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintomis Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklėmis, numatytais terminais.“;

1.2.12. buvusį priedą laikau 1 priedu ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama);

1.2.13. papildau metodines rekomendacijas nauju 2 priedu (pridedama).

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1.2.11 ir 1.2.13 papunkčiai įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                          Kęstutis Trečiokas

 


 

Stacionarių taršos šaltinių išmetamų

į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų

1 priedas

 

 

Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinei kontrolei rekomenduojamų metodų sąrašas

 

Eil. Nr.

Nustatomas parametras

Metodas

Bibliografija

1

2

3

4

1

Į aplinkos orą išmetamų dujų srauto greičio ir tūrio debito matavimas

Matuojant pneumatiniu vamzdeliu ir mikromanometru (spiritiniu arba elektroniniu)

[1], [3], [15]

2

Azoto oksidai

Fotometrija

[5], [15]

Chemiliuminescencija

[7], [11]

Elektrochemija

[10]

IR spektroskopija

[7]

3

Sieros dioksidas

UV-fluorescencija

[8]

Elektrochemija

[10]

Fotometrija

[15]

Titrimetrija

[6], [9], [12]

IR absorbcija

Chromatografija

[8]

[12]

4

Anglies monoksidas

Chromatografija

[15]

IR absorbcija

[13]

Elektrochemija

[10]

5

Deguonis

Elektrochemija

[10]

Paramagnetinis

[17]

6

Vandens garai ortakyje

Absorbcija, kondensacija

[20]

7

Dulkės (kietos dalelės)

Svorio

[2], [4]

8

Acto rūgštis

Fotometrija

[14]

9

Akroleinas

IR spektrometrija

[16]

10

Amoniakas

Fotometrija

[15]

Titrimetrija

[15]

11

Anglies disulfidas

Fotometrija

IR spektrometrija

[15]

[16]

12

Chloro vandenilis, chloras

Fotometrija

[15]

Chromatografija

[19], [21]

13

Fenolis

Fotometrinis su p-nitroanilinu

[18]

Chromatografija

[15]

14

Fluoro dujiniai junginiai, fluoridai

Fotometrinis

[15]

Chromatografija

[15], [21]

Potenciometrija

[15]

15

Formaldehidas

Fotometrinis su 50% izopropilo spiritu

[18]

Fotometrinis su chromotropo rūgštimi

[14]

16

Merkaptanai

Chromatografija

Potenciometrija

[35], [36], [39]

[15]

17

Metalai ir jų junginiai

Atominės absorbcijos spektrometrija

[22], [23], [24], [25], [26], [15]

Induktyviai susietos plazmos optinės emisijos spektrometrija

Induktyviai susietos plazmos masių spektrometrija

Atominės fluorescencijos spektrometrija

UV spektrofotometrija

18

Sieros rūgštis

Turbidimetrija

[14], [15]

19

Sieros vandenilis

Fotometrija

[15]

Titrimetrija

[15]

Chromatografija

IR spektrometrija

[35], [36]

20

Šarmai

Fotometrija

[14]

21

Karboniliniai junginiai (formaldehidas, acetaldehidas, kiti aldehidai ir ketonai)

Chromatografija

[15], [37], [38]

22

Lakieji organiniai junginiai (alifatiniai, aromatiniai, halogeninti angliavandeniliai, esteriai, aldehidai, ketonai ir alkoholiai)

Chromatografija

Chromatografija-masių spektrometrija

[15], [27], [28], [29], [30], [31], [32], [35], [36]

23

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

Chromatografija

[33], [34]

Chromatografija-masių spektrometrija

24

Polichlorintieji dioksinai (PCDD), furanai (PCDF) ir polichlorintieji bifenilai (PCB)

Chromatografija-masių spektrometrija

[40], [41], [42], [43]

25

Metanas

Chromatografija

[44], [45]

26

Bendroji organinė anglis (BOA)

Liepsnos jonizacijos detektoriaus metodas

[46]

Bibliografija

 

1LST ISO 10780:2003 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Dujų srautų greičio ir tūrio debito matavimas uždaruosiuose kanaluose.

2. LST EN 13284-1:2006 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Mažos masės dulkių koncentracijos nustatymas. 1 dalis. Rankinis gravimetrinis metodas.

3LAND 27-98/M-07 Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Dujų srauto ir tūrio debito ortakyje matavimas.

4LAND 28-98/M-08 Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymas. Svorio metodas.

5LAND 29-98/M-09 Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Azoto oksidų koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymas Grisso reagentu (nevakuumuojant bandinio paėmimo indų).

6LAND 30-98/M-10 Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Sieros dioksido koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymas torinu.

7LST ISO 10849:2001 Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Azoto oksidų koncentracijos nustatymas. Automatizuotų matavimo sistemų darbinės charakteristikos.

8LST ISO 7935:2001 Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Sieros dioksido koncentracijos nustatymas. Automatizuotų matavimo metodų darbinės charakteristikos.

9LST ISO 7934+A1:2001 Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Sieros dioksido koncentracijos nustatymas. Vandenilio peroksido-bario perchlorato-Thorin metodas.

10. Dujų analizatoriaus (CO, NOx, SO2, O2) aprašas.

11. LST EN 14792:2006 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Azoto oksidų (NOx) masinės koncentracijos nustatymas. Pamatinis metodas. Chemiliuminescencija.

12. LST EN 14791:2006 Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Sieros dioksido masinės koncentracijos nustatymas. Pamatinis metodas.

13. LST EN 15058:2006 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Anglies monoksido (CO) koncentracijos nustatymas. Pamatinis metodas. Nedispersinė infraraudonoji spektrometrija.

14. Nustatytų normatyvų kontrolės lengvosios pramonės inventorizuotų šaltinių ir dujų-dulkių valymo įrenginių išmetamosiose dujose instrukcija. Maskva. 1985 (Instrukcija po kontroliu ustanovlienija PDV (VSV), inventorizacii istočnikov vybrosov v atmosfieru i pasportizacii gazopylieulavlivajuščich ustanovok na priedprijatijach legkoj promyšlienosti. M. ZNIITEI Minlegprom. 1985).

15. Metodikų rinkinys teršalų koncentracijoms nustatyti pramonės išmetamosiose dujose. Leningradas. 1987 (Sbornik mietodik po opriedelieniju koncientracii zagriazniajuščich vieščiestv v promyšlienych vybrosach v atmosfieru. L. Gidrometeoizdat. 1987).

16. IR spektrometrinio dujų analizatoriaus aprašas.

17. LST EN 14789:2006 Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Tūrinės deguonies (O2) koncentracijos nustatymas. Pamatinis metodas. Paramagnetizmas.

18. Atmosferos užterštumo kontrolės vadovas. Leningradas. 1979. (Rukovodstvo po kontrolių zagriaznienija atmosfiery. L. Gidrometeoizdat. 1979).

19. LST EN 1911:2010 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Dujinių chloridų, išreikštų kaip HCl, masinės koncentracijos nustatymas. Standartizuotas pamatinis metodas.

20. LST EN 14790:2006 Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Vandens garų nustatymas dujotakiuose.

21. LST EN ISO 10304-1:2009 Vandens kokybė. Ištirpusių anijonų nustatymas jonų mainų chromatografija. 1 dalis. Bromido, chlorido, fluorido, nitrato, nitrito, fosfato ir sulfato nustatymas (ISO 10304-1:2007).

22. LST EN 14385:2004 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Suminės As, Cd, Cr, Co, Cu, Mn, Ni, Pb, Sb, Tl ir V koncentracijos išmetamuosiuose teršaluose nustatymas.

23. LST EN 13211:2002 Oro kokybė. Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Rankinis visuminio gyvsidabrio koncentracijos nustatymo metodas.

24. LST EN 14884:2006 Oro kokybė. Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Visuminio gyvsidabrio nustatymas. Automatinės matavimo sistemos.

25. LST EN 1483:2007 Vandens kokybė. Gyvsidabrio nustatymas. Metodas, naudojant atominę absorbcinę spektrometriją.

26. LST EN ISO 17852:2008 Vandens kokybė. Gyvsidabrio nustatymas. Metodas, naudojant atominę fluorescencinę spektrometriją.

27. LST EN 13649:2002 Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Pavienių dujinių organinių junginių masės koncentracijos nustatymas. Aktyvintų anglių ir absorbcijos tirpikliais metodas.

28. LST EN 14662-1:2005  Oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas. 1 dalis. Siurbiamasis mėginių ėmimas, po kurio atliekama šiluminė desorbcija ir dujų chromatografija.

29. LST EN 14662-2:2005 Oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas. 2 dalis. Siurbiamasis mėginių ėmimas, po kurio atliekama skystinė desorbcija ir dujų chromatografija.

30. LST EN 14662-3:2005 Oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas. 3 dalis. Automatizuotas siurbiamasis mėginių ėmimas ir vietoje atliekama dujų chromatografija.

31. LST EN 14662-4:2005 Oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas. 4 dalis. Difuzinis mėginių ėmimas, po kurio atliekama šiluminė desorbcija ir dujų chromatografija.

32. LST EN 14662-5:2005 Oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas. 5 dalis. Difuzinis mėginių ėmimas, po kurio atliekama skystinė desorbcija ir dujų chromatografija.

33. LST ISO 11338-1:2008 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Dujinės ir kietosios fazių policiklinių aromatinių angliavandenilių nustatymas. 1 dalis. Ėminių ėmimas.

34. LST ISO 11338-2:2008 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Dujinės ir kietosios fazių policiklinių aromatinių angliavandenilių nustatymas. 2 dalis. Ėminių ruošimas, valymas ir nustatymas.

35. LST EN ISO 16017-1:2002 Patalpų, aplinkos ir darbo vietos oras. Lakiųjų organinių junginių mėginių ėmimas ir analizė naudojant sorbcinius vamzdelius, terminę desorbciją ir kapiliarinę dujų chromatografiją. 1 dalis. Mėginių ėmimas siurbiant.

36. LST EN ISO 16017-2:2004 Patalpų, aplinkos ir darbo vietos oras. Lakiųjų organinių junginių mėginių ėmimas ir analizė naudojant sorbcinius vamzdelius, terminę desorbciją ir kapiliarinę dujų chromatografiją. 2 dalis. Difuzinis mėginių ėmimas.

37. ASTM D5197-09 Standard test method for determination of formaldehyde and other carbonyl compounds in air (active sampler methodology).

38. ISO 16000-3:2011 Indoor air. Part 3: Determination of formaldehyde and other carbonyl compounds in indoor air and test chamber air. Active sampling method.

39. ASTM D2913-96 (2007) Standard test method for mercaptan content of the atmosphere.

40. LST EN 1948-1:2006 Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Polichlordibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir polichlordibenzofuranų (PCDF) bei dioksinų tipo polichlorbifenilų (PCB) masės koncentracijos nustatymas. 1 dalis. PCDD ir PCDF ėminių ėmimas.

41. LST EN 1948-2:2006 Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Polichlordibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir polichlordibenzofuranų (PCDF) bei dioksinų tipo polichlorbifenilų (PCB) masės koncentracijos nustatymas. 2 dalis. PCDD ir PCDF ekstrahavimas ir gryninimas.

42. LST EN 1948-3:2006 Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Polichlordibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir polichlordibenzofuranų (PCDF) bei dioksinų tipo polichlorbifenilų (PCB) masės koncentracijos nustatymas. 3 dalis. PCDD ir PCDF identifikavimas ir kiekybinė analizė.

43. LST EN 1948-4:2011 Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Polichlordibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir polichlordibenzofuranų (PCDF) bei dioksinų tipo polichlorbifenilų (PCB) masės koncentracijos nustatymas. 4 dalis. Dioksinų tipo polichlorbifenilų ėminių ėmimas ir analizė.

44. LST EN ISO 25139:2011 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Rankinis metano koncentracijos nustatymo metodas, naudojant dujų chromatografiją.

45. LST EN ISO 25140:2010 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Automatinis metano koncentracijos nustatymo metodas, taikant liepsninės jonizacijos aptikimą.

46. LST EN 12619:2013 Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Visuminės dujinės organinės anglies masės koncentracijos nustatymas. Tolydusis liepsnos jonizacijos detektoriaus metodas.

 

_____________

 

 

 

Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų  laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų

2 priedas

 

 

(Metinės stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų valstybinės laboratorinės kontrolės programos forma)

 

___________________________________________________________________________________________________

(Metinę stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų valstybinės laboratorinės kontrolės programą rengiančios institucijos pavadinimas)

 

 

_______M. STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ IŠMETAMŲ Į APLINKOS ORĄ TERŠALŲ

VALSTYBINĖS LABORATORINĖS KONTROLĖS PROGRAMA

 

 

Eil. Nr.

Ūkio subjekto pavadinimas, kodas, adresas

Gamyba,

ūkinė veikla

Ūkio subjekto valstybinės laboratorinės kontrolės lygis

Ūkio subjekto valstybinės laboratorinės kontrolės dažnis

Kontroliuojamas stacionarus taršos šaltinis

Kontroliuojami teršalai

Patikrinimo

įvykdymo terminas

Patikrinta praėjusiais metais

(taip/ne)

Nr.

pavadinimas

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

________________